VDU Teorines psichologijos katedra:
doc. dr. Liuda Šinkariova
Dovilė Rupeikaitė, sveikatos psichologijos
magistro programa
1




Europa yra seniausias pasaulio žemynas pagal
gyventojų amžių.
Prognozuojama, kad 2025 metais
ketvirtadalis Europos gyventojų bus vyresni
nei 65 metų amžiaus(WHO,2002).
Lietuvoje 2050 metais 26% žmonių bus 65
metų ir vyresni.
Mūsų šalyje per pastaruosius dešimt metų
pagyvenusio amžiaus žmonių skaičius
padidėjo 4,3%, nors šalies gyventojų skaičius
sumažėjo 5,2% (Ambrozaitienė, 2010)
2



Dėl visuomenės senėjimo tendencijų yra
svarbu atkreipti dėmesį į aspektus,
įtakojančius vyresnio amžiaus žmonių
pasitenkinimą gyvenimu.
Vyresnio amžiaus žmonėms ne visada
užtenka tik medikamentinio gydymo ir
biologinio požiūrio į iškylančias problemas.
Blogai jaustis senyvame amžiuje yra normalu?
3
 Pasitenkinimas
gyvenimu - tai yra kognityvinis
pažintinis konstruktas apibrėžiamas, kaip
subjektyviai žmogaus suvokiama realybė, kurioje
jis gyvena, atitikimas lūkesčiams, kurie buvo
išsikelti praeityje gyvenimo atžvilgiu (Diener,
1985).
 Kognityvinė funkcija – orientacija laiko atžvilgiu,
orientacija vietos atžvilgiu,įsiminimas, dėmesys ir
skaičiavimas, trumpalaikė atmintis, kalba,
tarimas, supratimas,skaitymas, rašymas,
kopijavimas (Lapkauskienė N., 2004).
 Senyvas amžius- senas amžius (60-74) ir labai
senas amžius (75+) (Li L. W., Liang J.,2007;
Singer T. et. al., 2003).
4

34-64 metai PG yra
vertinamas kaip
gerėjantis praeities,
dabarties ir ateities
atžvilgiu.

75- 84 metų teigia,
kad jų pasitenkinimas
gyvenimu
aukščiausias buvo
praeityje, o ateities
perspektyvoje jis
žymiai krenta.
65 – 74 metų tiriamieji teigė, kad jų
pasitenkinimas gyvenimu yra geresnis
dabar lyginant su praeities
perspektyvomis.
Lachman M. E., Rocke C., Rosnick C., Ryff C. D. (2008)
5
Pasitenkinimas gyvenimu
senyvame ir labai sename amžiuje
Gebėjimas
adekvačiai
prisitaikyti
Kintantys
gebėjimai
atlikti veiklą
Sveikata
Galėjimas
atlikti
norimą
veiklą
Pasitenkimas
gyvenimu
Socialiniai
ryšiai
Kintantys
gebėjimai atlikti
veiklą
6

Natūralus kognityvinių
procesų silpnėjimas tai
aiškinant iš biologinių
žmogaus kūno
senėjimo perspektyvų.
(S. E. Harris, I. J. Deary, 2011;
Engelhardt H., Buber I. Skirbekk V.,
Prskawetz A., 2009; Singer T.,
Verhaeghen P., Ghisletta P.,
Lindenberger U., Baltes P. B., 2003).

Geras kognityvines
funkcijas galima
išsaugoti ir labai
sename amžiuje, tad
bet koks pažintinių
funkcijų silpnėjimas
reikalauja suteikti
reikiamą pagalbą.
(Gunstad J., Paul R. H., Brickman A.
M., Cohen R. A., Arns M., Roe D.,
Lawrence J. J., Gordon E., 2005;
Alley D., Suthers K., Crimmins E.,
2007 ir kt. )
7
Ankstyvoje vaikystėje
susiformavę
kognityviniai
gebėjimai
•
•




Išsilavinimas
Domėjimasis politika
Skaitymas
Kryžiažodžių
sprendimas
Bendravimas su
aplinkiniais
•
Socioekonominis
statusas
Genai
•



Žalingas sveikatai
elgesys
Alkoholio vartojimas
Rūkymas
Viršsvoris
8
Gunstad J., Paul R. H.,
Brickman A.M., Cohen
R. A., Arns M., RoeD.,
Lawrence J. J., Gordon
E. (2005)

Vykdomosios funkcijos
Singer T.,
Verhaeghen P.,
Ghisletta P.,
Lindenberger U.,
Baltes P. B. (2003)




Suvokimo greitis
Epizodinė atmintis
Iškalbingumas/
kalbos laisvumas
Žinios
9






Stepukonis F., Puodžienė L. (2009)
Atmintis
Reakcijos greitis
Gebėjimas
susikoncentruoti
Iškalbingumas
Gebėjimas įsijungti
į socialinį gyvenimą
Išsilavinimas
Reakcija
Tiesioginis
skaičiavimas
Atvirkštinis
skaičiavimas
10
Tiriamieji, kurie geriau vertino savo
pasitenkinimą gyvenimu ir savo pažintines
funkcijas senyvame amžiuje, geriau vertina
jas ir labai sename amžiuje.
Schaie K. W. (2002)
11
Tiriamieji, kurie
negiamai vertino
savo kognityvines
funkcijas
Pažintinės
funkcijos
blogėjo
Tokie
žmonės
buvo linkę
izoliuotis
nuo
socialinio
gyvenimo
Po kiek
laiko buvo
stebimas
realus jų
blogėjimas
To pasekoje
pasitenkini
mas
gyvenimu
buvo
mažesnis
12
Funkcionavimas :
•Gebėjimas savimi
pasirūpinti
•Aktyvus laisvalaikis
•Gebėjimas gyventi
savarankiškai
Pasitenkinimas
gyvenimu
Pažintinių
funkcijų
silpnėjimas
įtakoja gebėjimą
funkcionuoti
13
Gebėjimas
adekvačiai
prisitaikyti
prie
silpnėjančių
kognityvinių
funkcijų
Adekvatus
savo
pažintinių
funkcijų
silpnėjimo
supratimas
Aukštas
pasitenkinimas
gyvenimu
Naudojamos
kompensacinės
technikos
Ford A. B., Haug M. R., Stange K. C., Gaines A. D.,
Noelker L. S., Jones P. K. (2000) cituodami Schaie
(1990)
14






Didesnį pasitenkinimą gyvenimu jaučia senyvo amžiaus
tiriamieji, lyginant su labai seno amžiaus tiriamaisiais.
Senyvame amžiuje daugiausiai pasitenkinimą gyvenimu
įtakoja gebėjimas atlikti norimus veiksmus.
Visos kognityvinės funkcijos silpnėja su amžiumi, tačiau
kognityvinių funkcijų išlaikymas glaudžiai siejasi su
išsilavinimu.
Greičiausiai blogėja tos kognityvinės funkcijos, kurios
susijusios su biologiniais organizmo aspektais.
Ilgiausiai išlieka kognityvinės funkcijos, susijusios su
sociobiografiniu išmokimu (žinios).
Didesnį pasitenkinimą gyvenimu jaučia tie tiriamieji, kurie
geba adekvačiai prisitaikyti prie silpnėjančių kognityvinių
funkcijų ir naudoti efektyvias kompensacines technikas
15











Agrigoroaei, S., & Lachman, M.E. (2011). Cognitive functioning in midlife and old age: combined
effects of psychosocial and behavioral factors. Journal of Gerontology: Psychological Sciences,
10.1093. 1-11.
Bath P.A.( 1999) Self-Rated Health as a Risk Factor for Prescribed Drug Use and Future Health
and Social Service Use in Older People. Journal of Gerontology: Medical Sciences, Vol. 54A,565570.
Diener E., Emmons R. A., Lar.Sem R. J., Griffin S. (1985) The Satisfaction With Life Scale. Journal
of Personality Assessment, ,49,71-76p.
Efklides A., Kalaitzidou M., Chankin G. (2003) Subjective Quality of Life in Old Age in Greece. The
Effect of Demographic Factors, Emotional State, and Adaptation to Aging. European Psychologist,
Vol. 8, No. 3, 178–191.
Enkvist A., Henrik Ekstrom H., Elmstahl S. (2012) Life satisfaction (LS) and symptoms among the
oldest-old: Results from the longitudinal population study called Good Aging in Skane (GAS)
Archives of Gerontology and Geriatrics, 54, 146–150.
Gow A. J., Pattien A., Whiteman M. C Whalley L. J., Deary I. J. (2007) Social Support and Successful
Aging Investigating the Relationships Between Lifetime Cognitive Change and Life Satisfaction.
Journal of Individual Differences, Vol. 28(3), 103–115.
Helvik A. S., Engedal K., Krokstad S., Selbæk G. (2011) A comparison of life satisfaction in elderly
medical inpatients and the elderly in a population-based study: Nord-Trøndelag Health Study 3.
Scandinavian Journal of Public Health; 39: 337–344.
Lapkauskienė, N. (2004). Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Vilnius.
Li L. W., Liang J. (2007) Social Exchanges and Subjective Well-Being Among Older Chinese: Does
Age Make a Difference? Psychology and Aging, Vol. 22, No. 2, 386–391.
Othaganont P., Sinthuvorakan C., Jensupakarn P. (2002) Daily Living Practice of the Life-Satisfied
Thai Elderly. Transcult Nurs ,13, 24 – 29.
Stepukonis F., Puodžienė L.(2009) Aštuoniasdešimtmečių psichologijos ypatumai. Gerontologija;
10(4), 199–207.
16
Ačiū už dėmesį
17