Televizija
Leonas Kleniauskas
Televizija
Televìzija (angl. television < tele- + lot. visio –
regėjimas) – judamų ar nejudamų objektų atvaizdų
peradresavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio
priemonėmis.





Pagrindinės vaizdo perdavimo grandys:
televizijos perdavimo kamera,
siųstuvas, siunčiamoji antena,
ryšio kanalas,
priimamoji antena,
televizorius.
Pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti nuo
1928 m. liepos 2 d. JAV
Mechaninė televizija
German, Paul Nipkow (1860 – 1940) developed a
rotating-disc technology to transmit pictures over
wire in 1884 called the Nipkow disk. Paul Nipkow
was the first person to discover television's
scanning principle, in which the light intensities of
small portions of an image are successively
analyzed and transmitted.
http://inventors.about.com/od/weirdmuseums/ig/History-of-Television/Paul-Nipkow-German-Patent.htm
Mechaninė televizija
Vokietis Nipkowas dar 1884 m sugalvojo
skenuoti vaizdus panaudojęs besisukantį
metalinį diską, kuriame buvo išgręžtos
spirale išdėstytos skylės. Diskui kartą
apsisukus kiekviena skylė pralėkdavo po
vieną ryškiai apšviesto vaizdo liniją. Pro
skyles praėjusią šviesą buvo galima
registruoti fotodetektoriumi, atsiradusius
elektros signalus perduoti laidais arba
radijo bangomis ir atkurti kitame ryšio linijos
gale.
Schematische
Darstellung einer
Nipkow-Scheibe
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nipkow-disk.png
Mechaninė televizija
Übertragung von Bildinformationen mit
Hilfe der Nipkow-Scheibe
Fernsehbild auf einem Fernseher
mit Nipkowscheibe (vertikale
Zeilenanordnung)
http://www.movie-college.de/filmschule/medien/tv-geschichte.htm
Mechaninė televizija
Pirmaisiais dviem mūsų amžiaus dešimtmečiais su
panašiais įrenginiais "žaidė" daug įvairių šalių technikos
mėgėjų. Bene pats energingiausias iš jų buvo škotas Johnas
Bairdas. Jis ne tik vieną po kito konstravo vis naujus
mechaninės televizijos aparatus, bet ir stengėsi su jais
supažindinti platesnę visuomenę.
Bairdas paprastai pastatydavo veikiančius savo aparatus
didžiausiose Londono parduotuvėse, kur žmonės galėjo
pirmąkart pamatyti naująjį "technikos stebuklą". Negana to,
1929 m. Bairdui netgi pavyko įtikinti kompaniją BBC pradėti
transliuoti bandomąsias televizijos laidas trumpųjų bangų
diapazone. Dabar galima tik įsivaizduoti, kokia buvo tų pirmųjų
televizijos laidų vaizdo kokybė.
Bairdo aparatų diskuose buvo tik po 30 skylių, taigi tik tiek
eilučių (tiksliau - žiedų, nes vaizdo linijos buvo apskritimai) ir
sudarė perduodamą vaizdą, o greitai besisukančius siųstuvo ir
imtuvo diskus reikėjo tiksliai sinchronizuoti tarpusavyje.
http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/televizija.html
Mechaninė televizija
http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/televizija.html
Mechaninė televizija
Mechaninė televizija
"Fernsehen
im Lazarett",
März 1942,
deutsches
Propagandabild
1929
Eilučių
skaičius
30
Kadrų dažnis,
Hz
12,5
1931
48
25
1932
90
25
1934
180
25
1936
375
25
1937
441
25*
Metai
Spiegelfernseher von 1937 in
Betrieb mit Standbild des
Fernsehsenders Paul Nipkow
http://de.wikipedia.org/wiki/Geschichte_des_Fernsehens
Elektroninė televizija


Elektroninį vamzdį 1897m. Sukonstravo vokiečių fizikas Karlas
Ferdinandas Braunas, todėl šis vamzdis dar vadinamas Brauno
vamzdžiu.
Cathode-ray oscilloscope electronic display device containing
a cathode-ray tube (CRT), used to produce visible patterns that
are the graphical representations of electrical signals. The graphs
plot the relationships between two or more variables, with the
horizontal axis normally being a function of time and the vertical
axis usually a function of the voltage generated by the input
signal to the oscilloscope. Because almost any physical
phenomenon can be converted into a corresponding electric
voltage, with the use of a transducer, the oscilloscope is a
versatile tool in all forms of physical investigation. The German
physicist Ferdinand Braun (1850-1918) developed the first
cathode-ray oscilloscope in 1897 based on a new cathode ray
indicator tube.
Brauno vamzdelis
Ferdinand Braun (1850 – 1918)
as a professor of physics at the
University of Strasbourg in France
The Braun tube, this small early 1900 tube
is in fact a cold Cathode Crookes tube with
an internal mica screen covered with
phosphorescent paint. The neck contains a
glass diaphragm with a small 2mm hole to
let only a tiny electron beam go
through (focus) which can be deflected by
an (electro) magnet to produce a spot on
the screen. Click here to see the family of
educational CRT's sold by Max Kohl early
1900 and here by Müller-Uri.
http://members.chello.nl/~h.dijkstra19/page3.html
Brauno vamzdelis
Elektroninė televizija


Mechaninei televizijai ilgai gyvuoti nebuvo lemta.
Jau ketvirtajame dešimtmetyje ją pradėjo išstumti
elektroninė televizija, kuri ir vaizdo perdavimui, ir jo
atkūrimui naudojo vakuuminius elektronų
vamzdelius. Ši televizija gimė Amerikoje, o jos
"tėvai" buvo rusų emigrantas Vladimiras Kozma
Zvorykinas (1889 - 1982) ir Aidaho valstijos
fermerio sūnus Philo Farnesworthas (1906 - 1971).
Zvorykinas sukūrė ir vaizdą elektros signalu
verčiantį prietaisą "ikonoskopą" (1929), ir jį atkuriantį
prietaisą "kineskopą" (1928).
Elektroninė televizija
Vladimir Kosma Zworykin invented the
cathode-ray tube called the kinescope in
1929, a tube needed for TV
transmission. Vladimir Kosma Zworykin
also invented the iconoscope, an early
television camera. See the personal
photographs of television pioneer Dr.
Vladimir Kosma Zworykin and his
involvement with television history.
Elektroninė televizija
Dr. Vladimir Kosma Zworykin with an iconoscope tube
V. Zvorykinas susipažino su tuo metu nauju prietaisu - elektroniniu
vamzdeliu dar studijų Peterburgo Politechnikos institute metu.
Vėliau jis dirbo Paryžiuje garsaus fiziko Langevino grupėje, o
1919 atvyko į JAV. Tik po gero dešimtmečio jam pavyko rasti
savo elektroninės televizijos idėjų rėmėją. Juo tapęs kompanijos
RCA vadovas Davidas Sarnoffas iš viso į televizijos technikos
kūrimą investavo apie 50 mln. dolerių.
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/televizij-7-puslapis2.html
Elektrononė televizija
Vladimir Kosma Zworykin
(1888-1982) invented the
cathode-ray tube called the
kinescope in 1929, a tube
needed for TV transmission.
Vladimir Kosma Zworykin
also invented the iconoscope,
an early television camera.
See the personal
photographs of television
pioneer Dr. Vladimir Kosma
Zworykin and his involvement
with television history.
http://inventors.about.com/od/weirdmuseums/ig/History-of-Television/Vladimir-Zworykin.--2L.htm
Elektrononė televizija

Zvorykinas sukūrė ir vaizdą elektros signalu verčiantį prietaisą
"ikonoskopą" (1929), ir jį atkuriantį prietaisą "kineskopą" (1928).
Nežiūrint to milijonieriui Sarnoffui už šių prietaisų licenzijas dar
teko sumokėti P.Farnesworthui, kuris sugebėjo užpatentuoti
juos anksčiau už Zvorykiną. Pastarojo biografai mėgsta kartoti
legendą apie tai, kaip trylikametis berniukas išdėsto elektroninės
televizijos principus savo chemijos mokytojui. Nežinia, kiek tame
yra tiesos, bet tikrai žinoma, kad 1927 m., būdamas dvidešimt
vienerių jis jau pademonstravo veikiančią, savo dirbtuvėlėse
sukonstruotą elektroninės televizijos sistemą, o 1930 m.
sugebėjo ją užpatentuoti. P.Farnesworthas ir toliau labai
produktyviai dirbo. Netgi ir dabartiniuose televizoriuose rasime
apie 100 elementų, kuriuos jis sukūrė pirmasis.
http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/televizija.html
Elektrononė televizija
W6UZO's and W4HER's early
1950s ATV iconoscope
cameras
1953 Harjo Sales Co. Advertisement
Antrasis pasaulinis karas laikinai sustabdė televizijos vystymąsi, bet iškart
po karo šis išradimas pradėjo savo pergalingą žygį, besitęsiantį ir mūsų
dienomis. Jau 1950 m. pasaulyje buvo virš 12 milijonų televizorių.
Elektroninė televizija
КВН-49 чёрно-белый телевизор,
выпускавшийся в СССР в различных
модификациях с 1949 г.
Spalvota televizija

The field sequential system displayed red, green, and blue television
images in sequences, and depended upon the retentivity of the eye to
merge these into a single color picture. If, however, flicker and picture
sharpness were to be maintained at the level of monochrome
television, a field sequential broadcast signal would require three times
the bandwidth of monochrome. A compromise or trade off was reached
by increasing the bandwidth from 4 to 5 MHz, number of frames were
reduced from 30 to 20 per second, and scanning lines reduced from
525 to 343. RCA labeled this system as "mechanical", which was true
of the color tube system only.
http://inventors.about.com/gi/dynamic/offsite.htm?site
=http://ieee.cincinnati.fuse.net/reiman/09%5F1995.html

1951 m. birželio 25 d. svarbi televizijos istorijai. Tą dieną
televizijos kompanija CBS Niujorke pirmoji ėmė transliuoti
spalvoto vaizdo laidas.
Tiesa, šių laidų spalvas mažai kas tegalėjo įvertinti – juk beveik
visų televizoriai buvo nespalvoti… Beje, reguliariai transliuoti
televizijos laidas BBC pradėjo dar 1936 m., o 1939 m. balandį
JAV mokslininkų tyrimų laboratorija visuomenei pristatė pirmojo
televizoriaus, skirto masinei prekybai, modelį. Tokie televizoriai
būdavo pardavinėjami ir saugomi rankų darbo riešutmedžio
spintelėse.
Europoje televizoriai paplito kiek vėliau, jau šeštojo dešimtmečio
viduryje. Daugelis britų, pavyzdžiui, televizorių įsigijo tik tam, kad
galėtų matyti karalienės Elžbietos II karūnavimą.
http://www.openbox.info/?page_id=1828
Keletas datų iš televizijos istorijos
1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado
ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami
televizoriuje.
1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę
televizijos sistemą. Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą.
1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė
pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.
1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir
Maskvoje.
1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas.
1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu
elektroniniu televizoriumi.
1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
1957 m. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje.
1975 m. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
Example of the
gorgeous CBS Color
Television System
Quality
Photography from
the screen of John
Folsom's 1950 CBS
Labs RX-43 CBS
Color Receiver
Using New Darryl
Hock Color-Mixer
NTSC to CBS
Converter
 Spalvotoji televizija Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado 1953m. ,
Lietuvoje—1975m.
 Lietuvoje pirmuosius elementarius televizijos bandymus darė radijo
megėjai dar prieš II pasaulinį karą, bet plačiau į buitį televizija atėjo tik
1957m (kai kurių š. Lietuvos rajonų gyventojai nuo 1955m galėjo matyti
Rygos televizijos laidas), kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras,
kurio galingumas buvo 15/7,5 kW (15kW vaizdo ir 7,5kW garso
siųstuvas).
 1958-1959m pastatyti nedideli televizijos retransliatoriai Druskininkuose,
Kaune, Panevėžyje, kiek vėliau – Klaipėdoje, Raseiniuose, Šiauliuose ir
kitur. Galingi retransliatoriai pastatyti Vilniuje (1957,1964), Kaune (1960),
Klaipėdoje (1961) ir Šiauliuose (1962). Nuo 1970, paleidus galingą
televizijos retransliatorių Viešintose (Anykščių raj.), Vilniaus televizijos
programą gali matyti visi Lietuvos gyventojai. Plečiantis retransliatorių
tinklui, sparčiai plito ir televizoriai (1958 jų buvo 1500, 1970 – 403 000).
Signalo siuntimas
Iš kameros gautos elektromagnetinės bangos siųstuvo pagalba yra
siunčiamos i aplinka. Dabartyje yra naudojami gana galingi
siųstuvai, tačiau nepaisant to, reikia išvengti bangų difrakcijos.
Televiziniai siųstuvai dirba metrinėmis bangomis, kurių dažnis nuo
41MHz iki 68MHz ir nuo 162MHz iki 230MHz. Bei decimetrinėmis
bangomis dažnio juostoje nuo 470 MHz iki 582MHz. Decimetrinių
bangų ilgis apie 30cm. Realus tokio siųstuvo nuotolis siekia
50km. Štai kodėl kiekvienas televizinių stočių tinklas privalo turėti
daug retransliatorių. Pastarieji su pagrindiniu siųstuvu sujungiami
bangolaidžiais (tai metalinių vamzdžių linijos, kuriomis sklinda
centimetrinės bangos). Tose linijose taip pat naudojamos labai
trumpos bangos, kurios siauru pluošteliu sklinda į priimamąsias
antenas. Tai buvo bendra idėja kaip siunčiamas televizinis
vaizdas.
Signalo priemimas
Televizorius siustuvo siunčiamas elektromagnetines bangas
priima kaip ir radijo imtuvas, antenos pagalba. Antena turi
indikuota ryšį su imtuvo konturu, kurio savųjų virpesių dažnį
galima keistikeičian kondensatoriaus talpą. Elektromagnetinės
bangos indukuoja imtuvo kontūre aukštojo dažnio moduliuotus
elektromagnetinius virpesius. Jeigu jų dažnis sutampa su kontūro
savųjų virpesių dažniu, įvyksta rezonansas- smarkiai padidėja
virpesių kontūre amplitudė. Taigi iš daugybės antenoje sužadintų
virpesių kontūras išskiria reikiamo dažnio virpesius- imtuvas
suderinamas su norima transliacijos stotį ir pasirenkame norimą
kanalą.
Vaizdas
Televizinis signalas užima labai plačią juostą – visus 6MHz. Jie
vadinami videosignalais.Televizijoje per sekundę perduodami 25
kadrai, o to daugiau negu pakanka. Broliams Luji ir Ogiustui
Liumjerams pavyko sukurti filmą todėl, kad žmogus sugeba įsiminti
regėjimo pojūčius. Tie pojūčiai išlieka maždaug vieną dešimtąją
sekundės dalį, tik ne akių tinklainėje, kaip dažnai sakoma, o mūsų
samonėje.
Iš pradžių negarsiniame kine rodydavo 16 kadrų per sekundę.
Kadangi regimieji pojūčiai kurį laiką išlieka, tai kiekvienas kadras
nesuvokiamas atskirai nuo prieš jį ėjusio ar vėlesnio. Viskas
suvokiama nenutrūkstamai. Nuo 1930m , kai atsirado garsinis kinas,
kadrų keitimo dažnis buvo paaukštintas iki 30 per sekundę, o tai šiek
tiek skiriasi nuo įprasto televizijoje. Kai dabar per televiziją rodo
filmus, pagamintus negarsinio kino epochoje, mus stebina skubūs
žmonių judesiai ir gestai. Tą reiškinį galima paaiškinti labai paprastai:
filmus, nufilmuotus 16 kadrų per sekundę dažniu, rodoma 25 kadrų
per sekundę greičiu.
Vaizdas
Tarp kino ir televizijos yra nedidelis skirtumas: kiekvienas kino
kadras pasirodo visas iš karto, o televizijoje vaizdas formuojamas,
nuosekliai atsirandant visiems jį sudarantiems elementams.
Elementu vadinama pati mažiausia vaizdo dalelė: jo paviršius toks
mažas, jog galima laikyti , kad skaistis vienodas. Tie elementai
tokie maži, kad net sąlyginai vadinami “taškais”. Vaizdo elementai
siunčiami tokia tvarka kaip skaitant knygą. Iš kairės į dešinę
prabėgi akimis teksto eilutės elementus – raides. Pasiekęs eilutės
galą, žvilgsnis truputi nuslysta žemyn ir greitai grįžta į kairę, prie
sekančios eilutės pradžios, o po to vėl bėga raidėmis. Kiekvienas
siunčiamas televizijos kadras atitinka knygos puslapį. Tokių
puslapių perskaitoma 25 per sekundę
Vaizdas
Televizijoje nėra vieningos standartinės sistemos. Perdavimo
charakteristikos labai skirtingos ir priklauso nuo šalies.
Pavyzdžiui Europos šalyse kadrų dažnis yra 25 kadrai per
sekundę, Amerikoje jis siekia 30. Europos kontinente
apšvietimo tinklo srovės dažnis yra 50 Hz, o Amerikoje – 60Hz.
Dar svarbiau, kad nevienodi standartai nustatantys eilučių
skaičių kadre. Europoje pagrindinė charakteristika yra vaizdo
aiškumas – 625 eilutės kadre, o Prancūzijoje, be šių, dar
perduodamos laidos, kurių aiškumas – 819 eilučių. Amerikoje
vaizdo aiškumas siekia 525 eilutes. Amerikos šalys ir Japonija
naudoja sistemą, vadinamą NTSC, o Europiečiai naudoja
Prancūzų sistemą SECAM ir Vokiečių sistemą PAL.
Kiekvienoje eilutėje yra 833 elementai. Taigi susidaro daugiau
kaip 13 milijonų taškų per sekundę. Jiems persiųsti reikalingas
videosignalas, turintis labai daug periodų per sekundę.
Eilučių pakaitinė ir
laukų (puskadrių)
skleistinės
Europoje ir mūsų šalyje nustatytas nelyginis eilučių skaičius kadre,
sudarytas iš 4 dauginamųjų po 5,
t. y. nek = 2n+1 = 5×5×5×5 = 625 eilutės kadre. Kadangi kadrų dažnis
fk = 25 Hz, tai eilučių dažnis yra
fe = fk nek = 25×625 = 15625 Hz.
Atitinkamai Amerikos kontinente, Japonijoje nek = 2n+1 = 5×5×7×3 =
525 eilutės kadre, fk = 30 Hz,
fe = fk nek = 30×525 = 15750 Hz. Taigi,
eilučių dažniai skiriasi palyginti nedaug.
Vaizdas


Kadangi laikome, kad kiekvieną elementą galima persiųsti
vienu videosignalo pusperiodžiu. Tuomet kiekvienas signalo
periodas gali persiųsti du elementus. Vadinasi, 6,5 milijono
periodų per sekundę gali persiųsti kadrus, išskaidytus į 625
eilutes. Praktikoje tenkinamasi 6 MHz pločio juosta. Siunčiant
kiekvieno kadro visas 625 eilutes nuosekliai nuo pirmos iki
paskutinės kyla pavojus, kad siunčiamas vaizdas svyruos kaip
jūros bangos. Mat, nors regėjimo pojūtis ir išlieka 1/25s,
intervalas iki kitos eilutės atsiradimo toje pat vietoje kiek per
didelis, todėl susidaro mirgėjimo įspūdis.
Dėl šios priežasties reikia kaitalioti eilutes. Siunčiamos ne
nuosekliai visos iš eilės, o iš pradžių visos nelyginės eilutės,
tai užima 1/50s, paskui kitą 1/50s siunčiamos visos lyginės
eilutės. Žiūrovui atrodo, kad jis regi 50 kadrų per sekundę,
todėl visiškai išnyksta mirgėjimo
Monochromatinės TV struktūra
Garso kanalas
GTDS
PA
GSS
M
VTDS
AD
Gr
K
Vaizdo kanalas
TKS
ADS
DD
ARib
UF
VS
H
AS
KVP
KišP
EVP
EišP
AS
3.1 pav. Monochromatinės TVI struktūra
AĮL
Monochromatinės TV struktūra
Priėmimo antena PA priima moduliuotos amplitudės vaizdo ir
moduliuoto dažnio garso nešlių signalus. Jie patenka į TV kanalų
selektorių TKS. Selektorius turi suderinti TVI norimo kanalo signalams,
sustiprinti AD virpesius ir pakeisti juos tarpinio dažnio signalais.
TV kanalų selektoriai pagal priimamų bangų ilgį (dažnių diapazoną)
skirstomi į MB, DMB, visabangius TKS, sudarytus iš MB ir DMD TKS,
plačiajuosčius (Hyperband su 8/12 MHz pločio juosta) TKS su kabelinės
televizijos (KTV) ruožais.
MB TKS skirti I, (II), III pagal OIRT (VHF I, VHF III pagal CCIR) bangų
ilgių ruožams arba RI–RXII (E2–E12) kanalams, kur signalų dažniai yra
48,5–230 (47–230) MHz. DMB TKS naudojami IV–V (UHF IV–V) bangų
ilgių ruožams arba 21–61 (21–69) kanalams su signalų dažniais 470–798
(470–862) MHz.
Monochromatinės TV struktūra
Pagal OIRT (CCIR) standartą D (B) kabelinės TV kanalai SK1–SK8
(S2–S10) su 8 (skaitmeniniai S2, S3 su 5, kiti – 7) MHz kanalo pločiu
yra 110–174 (113–174) MHz dažnių diapazone tarp II ir III MB ilgių
ruožų, o SK11–SK18 (S11–S20) kanalams skirtas 230–294 (230–300)
MHz dažnių diapazonas tarp III MB ir IV DMB ruožų. KTV kanalams
S19–S40 (S21–S38) su 8 MHz pločio juosta pagal G, K standartus
paskirtas 294–470 (302–446) MHz diapazonas DMB ruože.
Spalvotosios TVI struktūrinė schema
Spalvotosios TVI struktūrinė schema
Prie VTDS išėjimo jungiami du detektoriai. Iš vieno detektoriaus
skaisčio ir spalvų skirtumo signalai patenka į skaisčio kanalą, iš
antro – garso antrojo tarpinio dažnio virpesiai, moduliuoti garso
signalu, patenka į garso kanalą. Monochromatinės ir spalvotosios
TV imtuvų garso kanalai vienodi.
Skaisčio kanale signalas E’Y ir spalvų skirtumo signalai E’R-Y ir
E’B-Y stiprinami atskirai. Spalvų skirtumo signalams stiprinti
naudojamas apie 1,5 MHz pralaidumo juostos spalvingumo kanalo
stiprintuvas. Dėl siauros jo pralaidumo juostos spalvų skirtumo
signalai yra iškraipomi. Patys signalai yra vėlinami palyginti su
skaisčio signalais, kurie stiprinami plačiajuosčiame stiprintuve su
5,8 MHz pralaidumo juosta. Kad impulsų, apsprendžiančių vaizdo
detalių skaistį ir spalvingumą, frontai sutaptų, skaisčio signalai į
kineskopo katodus paduodami per vėlinimo liniją, kurios vėlinimo
trukmė yra tv  (0,7 – 0,8) s.
Spalvotosios TVI struktūrinė schema
Spalvotosios TVI struktūrinė schema
Multimedijos sistemoje naudojami
pagrindiniai vaizdų glaudinimo algoritmai




.
JPEG (angl. Joint Photographic Experts Group) – skirtas statinių spalvotų
vaizdų byloms glaudinti. Jis bylas suglaudina nuo 10 iki 100 kartų. Didėjant
glaudinimo koeficientui, labiau iškraipomas atkuriamas vaizdas. JPEG
standarto bylos dažniausiai turi plėtinius .jpg, .gif,.tif;
Motion-JPEG (MJPEG) – skirtas garsų ir dinaminių vaizdų byloms
glaudinti. Tai asimetrinė animacinių vaizdų suspaudimo ir atkūrimo sistema.
MPEG (angl. Moving Pictures Experts Group). Naudojami keli MPEG
glaudinimo standartai:
MPEG-1 sistema naudojama suglaudinti ir demonstruoti animacijai, kurią
sudaro 352×240 taškų vaizdai, rodomi 30 kadrų per sekundę dažniu.
Demonstruojamus vaizdus galima padidinti. Sistemai būdinga tai, kad
koduojant vaizdų seką tik pirmasis vaizdas koduojamas visas, o toliau
koduojami ir įrašomi tik vaizdų skirtumai. Dažniausiai du gretimi vaizdų
sekos kadrai vienas nuo kito skiriasi labai nedaug, todėl skirtumams įrašyti
reikia labai nedaug vietos, o jiems perduoti pakanka siauro kanalo. Šiuo
būdu pavyksta realiu laiku suglaudinti vaizdų seką 50 ir daugiau kartų.
Gaunamas vaizdas atitinka vaizdą, gaunamą iš buitinio VHS vaizdo
grotuvo. MPEG sistema netinka vaizdo plokštėms, nes nenumato
montavimo galimybių. MPEG-1 sistemos suglaudintus vaizdus kompiuteris
su 100 MHz Pentium jau gali atkurti programiniu būdu, be specialių įtaisų.
Mažesnio pajėgumo AK reikia specialios aparatūros – MPEG dekoderio;
Multimedijos sistemoje naudojami
pagrindiniai vaizdų glaudinimo algoritmai
MPEG-2 sistema suglaudina ir atkuria vaizdų sekas, kurias
sudaro 704×480 taškų vaizdai, rodomi 30 kadrų per sekundę
dažniu. Ji veikia panašiai kaip MPEG-1 ir yra skirta skaitmeninei
TV, DVD įtaisams bei aštuongubo ir didesnio greičio CD-ROM
kaupikliams, nes sudėtingesniems vaizdams perduoti reikia
platesnio kanalo. Programiškai valdyti MPEG-2 gali tik pajėgiausi
PK, kitiems būtinas aparatūrinis dekoderis;
 MPEG-3 sistema yra patobulinta MPEG-2 sistema;
 MPEG-4 sistema yra pritaikyta interneto telefonui,
videokonferencijoms.
Minėti glaudinimo algoritmai gali būti realizuojami programoje arba
aparatūroje. Profesionalai labiau vertina aparatūrą, kuri vaizdus
iškraipo mažiau. Be to aparatūrinis būdas daug greitesnis, bet
brangesnis.

Televizijos standartai
Analoginiai:
SECAM | PAL | NTSC
Daugiakanalinė audio:
BTSC (MTS) | NICAM | Zweiton (A2, IGR)
Papildomi signalai:
Телетекст | Субтитры | CGMS-A | GCR | PDC | VBI | VEIL | VITC |
WSS | XDS
Skaitmeniniai:
HDTV | DVB | ATSC | ISDB | SBTVD
Daugiakanalinė audio :
AAC (5.1) | MP2 (Musicam) | PCM | LPCM
Papildomi signalai :
Телетекст | Субтитры | CPCM | AFD | EPG
Spalvotos TV sistemos
NTSC


NTSC, named for the National Television System Committee
is the analog television system used in most of the Americas,
Japan, South Korea, Taiwan, Burma, and some Pacific island
nations and territories (see map). NTSC is also the name of the
U.S. standardization body that developed the broadcast
standard.[1] The first NTSC standard was developed in 1941 and
had no provision for color TV.
In 1953 a second modified version of the NTSC standard was
adopted which allowed color broadcasting compatible with the
existing stock of black-and-white receivers. NTSC was the first
widely adopted broadcast color system. After over a half-century
of use, the vast majority of over-the-air NTSC transmissions in
the United States were replaced with ATSC on June 12, 2009
and will be by August 31, 2011 in Canada.
NTSC



NTSC sistemos pavadinimas tai JAV nacionalinio televizinių
sistemų komiteto pirmosios raidės (National Television System
Committee), kuris 1950-1953m. užsiėmė spalvotos televizijos
kūrimu.
NTSC sistemoje tuo pačiu metu perduodamas ryškumo signalas
ir nešantysis dažnis, moduliuotas dvejais spalvą nešančiais
signalais.
NTSC standartas apibūdinamas 525 eilučių skiriamąja geba ir 60
Hz vaizdo atnaujinimu.
NTSC sistemos privalumai:




Paprasti kodavimo ir dekodavimo įrenginiai.
Spalvos signalai ir spalvų sinchronizacija labai gerai apsaugota
nuo triukšmų.
Geras suderinamumas ( mažai triukšmų iš spalvoto signalo
nespalvotame imtuve).
Pilnų signalų miksavimas iš skirtingų televizijos kamerų ir kitų
televizijos signalus siunčiančių įrenginių, nieko nesiskiria nuo
nespalvotos televizijos signalų miksavimo (keičiant amplitudę
pilno signalo, keičiasi ir amplitudė signalo ryškumo ir taip pat
spalvos signalo amplitudė. Todėl visą laiką lieka vienodas jų
skirtumas).
PAL
PAL, short for Phase Alternating Line, is an analogue
television encoding system used in broadcast television
systems in large parts of the world. Other common analogue
television systems are SECAM and NTSC. This page primarily
discusses the colour encoding system. See the articles on
broadcast television systems and analogue television for
additional discussion of frame rates, image resolution and audio
modulation. For discussion of the 625-line / 25 frame per
second television standard
PAL (Phase Alternation Line) tai populiariausias
standartas Vakarų Europos šalyse. Šis standartas
apibūdinamas 625 eilučių skiriamąja geba ir 50 Hz
vaizdo atnaujinimu.
PAL
PAL B
PAL G, H
PAL I
PAL M
PAL D
PAL N
PAL Nc
Transmission
Band
VHF
UHF
UHF/VH
F
UHF/VH
F
VHF
UHF/VH
F
UHF/VH
F
Lines/Fields
625/50
625/50
625/50
525/60
625/50
625/50
625/50
Video
Bandwidth
5.0 MHz
5.0 MHz
5.5 MHz
4.2 MHz
6.0 MH
z
5.0 MHz
4.2 MHz
Sound Carrier
5.5 MHz
5.5 MHz
6.0 MHz
4.5 MHz
6.5 MH
z
5.5 MHz
4.5 MHz
Channel
Bandwidth
7 MHz
8 MHz
8 MHz
6 MHz
8 MHz
6 MHz
6 MHz
Active lines
576
576
582*
480
576
576
576
SECAM

SÉCAM или SECAM (от фр. Séquentiel couleur avec mémoire,
позднее Séquentiel couleur à mémoire — последовательный цвет
с памятью; произносится [сека́м]) — система аналогового
цветного телевидения, впервые применённая во Франции.
Исторически она является первым европейским стандартом
цветного телевидения.
Televizijos transliacijų pradžia pagal šalį
1930 to 1939
1940 to 1949
1950 to 1959
1960 to 1969
1970 to 1979
1980 to 1989
1990 to 1999
No data
Televizorių kiekis 1000-ui gyventojų 2008m.
1000+
500-1000
300-500
200-300
100-200
50-100
0-50
No data
Skaitmenizuoti TV standartai

PAL - Phase Alternating Line. Sukurtas anglų ir vokiečių, naudojamas
nuo 1967 metų. Vaizdą sudaro 625 horizontalios linijos, 25 kadrai per
sekundę. Skaitmenizuotas PAL signalas yra kelių standartų:

PAL DV 720x576 pikselių, pixel aspect ratio 1,07 (pikselio "kraštinių"
santykis).
PAL DV 768x576 pikselių, pixel aspect ratio 1,00 (pikselio "kraštinių"
santykis).

NTSC - National Television Standards Committee. Seniausias
standartas, sukurtas 1954 metais ir naudojamas JAV (+Japonijoje).
Vaizdas formuojamas iš 525 horizontalių linijų. 29,97 kadro per sekundę
dažniu. Skaitmenizuotas NTSC signalas yra kelių standartų:


NTSC DV formato - 720x480 px,
NTSC D1 formato - 720x486 px, abiejų pixel aspect ratio = 0,9
SECAM - Systeme Electronique pour Couleur Avec Memoire. Sukurtas
Prancūzijoje, naudotas nuo 1967m. Šis standartas gyvavo TSRS ir
Lietuvoje iki 2002, dabar pereita prie europinio PAL standarto. SECAM
standartas - 625 horizonatalių linijų raiška, 25 kadrai per sekundę.
Mirštantis standartas, skaitmeniniame video nevartojamas.