mkri

Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaita 2005 METAI Turinys Sudarytojos žodis .................................................................. 5 psl. MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS PROGRAMA 2004-2005 METAIS ...................................... 7 psl. I. Bendrosios nuostatos ......................................................... 7 psl. II. Testuojamos mokinių žinios, gebėjimai ........................... 7 psl. III. Dalykiniai įskaitos turinio reikalavimai .......................... 8 psl. IV. Įskaitos matrica ............................................................. 14 psl. V. Įskaitos struktūra ............................................................ 15 psl. VI. Vertinimas..................................................................... 15 psl. Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos ................ 16 psl. Naudojimasis kompiuteriu rinkmenų tvarkymas ................ 34 psl. Tekstų tvarkymas ................................................................ 51 psl. INTERNETAS IR ELEKTRONINIS PASTAS ................. 64 psl. Internetas ............................................................................ 64 psl. Elektroninis paštas .............................................................. 72 psl. Skaičiuoklės ........................................................................ 79 psl. SOCIALINIAI IR ETINIAI ASPEKTAI ......................... 115 psl. INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS .......................................................... 115 psl. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos................... 115 psl. Penki požiūriai į informacinę visuomenę ......................... 119 psl. Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai ................... 121 psl. Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai ................. 123 psl. Nelygių galimybių problema ............................................ 124 psl. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje ....................... 127 psl. NAUDOJIMOSI KOMPIUTERIU ETIKA ...................... 129 psl. Darbo kompiuteriu ir interneto etiketas ............................ 129 psl. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas ............................ 132 psl. Etiketas bendraujant vienu metu keliems žmonėms ......... 136 psl. Dešimt interneto etiketo taisyklių ..................................... 138 psl. INFORMACIJOS APSAUGA ......................................... 139 psl. Kompiuterių virusai .......................................................... 140 psl. Antivirusinės programos ................................................... 145 psl. 2 Bendrosios informacijos apsaugos priemonės .................. 146 psl. PROGRAMINĖS ĮRANGOS IR DUOMENŲ TEISINĖ APSAUGA........................................................................ 148 psl. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės .. 148 psl. Programinės įr. rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu ..... 151 psl. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė ... 151 psl. Duomenų apsaugos problemos ......................................... 153 psl. Asmens duomenų apsauga Lietuvoje................................ 156 psl. DARBAS KOMPIUTERIU IR SVEIKATA .................... 158 psl. Elektromagnetinė spinduliuotė ......................................... 159 psl. Ergonominiai vaizduoklio parametrai............................... 161 psl. Sveikatai kenksmingi darbo su kompiuteriu veiksniai ..... 164 psl. Tai reikėtų žinoti dirbant kompiuteriu .............................. 168 psl. KOMPIUTERIS KASDIENINIAME GYVENIME ........ 170 psl. Kompiuteriai, mokymas bei mokslas ................................ 171 psl. Bibliotekos ir muziejai ...................................................... 172 psl. Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita ...... 172 psl. Kompiuterinė leidyba ir elektroninė spauda ..................... 173 psl. Kompiuteriai ir muzika ..................................................... 174 psl. Elektroninė bankininkystė ................................................ 175 psl. Prekyba internete .............................................................. 176 psl. Robotai .............................................................................. 176 psl. Kompiuteriai neįgaliesiems .............................................. 177 psl. TESTAI ............................................................................. 180 psl. Testas iš inf. tvarkymo kompiuteriu pagrindų .................. 180 psl. Testas iš tekstų tvarkymo ir inf. pateikimo ...................... 206 psl. Testas iš interneto ir elktroninio pašto .............................. 239 psl. Testas iš skaitinės inf. apdorojimo skaičiuokle................. 267 psl. Testas iš socialinių, teisinių ir etinių IKT aspektų ............ 309 psl. ATSAKYMAI................................................................... 344 psl. Testų iš inf. tvarkymo komp. pagrindų atsakymai ............ 344 psl. Testų iš tekstų tvarkymo ir inf. pateikimo atsakymai ....... 345 psl. Testų iš interneto ir elktroninio pašto atsakymai .............. 346 psl. Testų iš skaitinės inf. apdorojimo skaičiuokle atsakymai 347 psl. 3 Testų iš socialinių, teisinių ir etinių IKT aspektų ats. ....... 348 psl. MKRĮ – 2004 .................................................................... 349 psl. MKRĮ – 2005 I-IV srautai................................................. 379 psl. 4 SUDARYTOJOS ŽODIS Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaita, pirmą kartą buvo vykdyta 2004 metų pavasarį. Ji grindžiama Moksleivių kompiuterinio raštingumo standartu, kuris aprašo gebėjimus, būtinus įskaitą laikiusiems dvyliktokams. Dvyliktokai šiuos gebėjimus turi įgyti įvairių dalykų (ne informacinių technologijų ar informatikos) pamokų ir projektų metu, popamokinėje veikloje, namie. Pirmiausia pateikiu moksleiviams „Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos programą 2004-2005 metams“, kurioje yra išdėstytos bendrosios nuostatos, testuojamos mokinių žinios, gebėjimai, dalykiniai įskaitos turinio reikalavimai, įskaitos matrica ir struktūra, vertinimas. Norint išlaikyti Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitą, mokiniui neužtenka tų žinių ir gebėjimų, kuriuos jis sužino ir įgyja per informacinių technologijų pamokas. Todėl knygelėje įdėjau teorines žinias šių temų: pagrindinės informacijos technologijos sąvokos, naudojimasis kompiuteriu ir bylų tvarkymas, informacija ir komunikacija, tekstų tvarkymas, skaičiuoklė, socialiniai ir etiniai aspektai. Toliau pateikiu testus pagal šias mokinių pasiekimų sritis:  Informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindai.  Teksto tvarkymas ir informacijos pateikimas.  Internetas ir elektroninis paštas.  Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle.  Socialiniai, teisiniai ir etiniai IKT aspektai. Skyrelyje „Testų atsakymai“ mokiniai galės pasitikrinti ar gerai išsprendė testus. Konspekto pabaigoje įdedu 2004 ir 2005 metų MKRĮ užduotis ir atsakymus. Moksleiviai galės pasižiūrėti, kokio lygio 5 ir kokie klausimai būna per Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitą. Ilijana Petrauskienė, Kelmės J.Graičiūno gimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė 6 MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS PROGRAMA 2004-2005 METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Visaverčio kompiuterinio raštingumo negalima įdiegti naudojant informacines technologijas vien per informatikos pamokas. Todėl, vadovaujantis Moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitos ir informacinių technologijų egzaminų gairėmis 2004 ir 2005 metams, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK492 (Žin., 2003, Nr. 43-1977), 2004 metais įvedama kompiuterinio raštingumo įskaita. 2. Įskaita turi atitikti Moksleivių kompiuterinio raštingumo standartą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 124. Šis standartas nusako bendrojo lavinimo mokyklos tikslus siekiant visuotinio kompiuterinio ir informacinio raštingumo, integruojant informacijos ir komunikacijos technologijas į visą ugdymo procesą – įvairių dalykų pamokas, popamokinę veiklą, naudojimąsi informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) mokyklų bibliotekose. 3. Kompiuterinio raštingumo įskaita yra pasirenkamoji, ją turi teisę laikyti visi 12 klasių mokiniai. II. TESTUOJAMOS MOKINIŲ ŽINIOS, GEBĖJIMAI 4. Kompiuterinio raštingumo įskaitos metu tikrinami mokinių gebėjimai, susieti tiek su žiniomis ir supratimu, tiek su praktiniais informacinės ir komunikacinės technologijų naudojimo įgūdžiais: 7 4.1 informacinių technologijų terminų žinojimas ir tinkamas vartojimas; 4.2 kompiuterio veikimo principo supratimas; 4.3 informacinių technologijų socialinių, teisinių, etinių aspektų išmanymas; 4.4 kompiuteryje saugomos informacijos tvarkymas; 4.5 teksto tvarkymas kompiuteriu; 4.6 tinkamas informacijos pateikimas; 4.7 informacijos paieška internete; 4.8 naudojimasis elektroniniu paštu; 4.9 skaičiavimai bei naudojimasis kitomis skaičiuoklių galimybėmis. III. DALYKINIAI ĮSKAITOS TURINIO REIKALAVIMAI 5. Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos dalykiniai reikalavimai apima šias mokinių pasiekimų sritis: 5.1 Informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindai. 5.2 Teksto tvarkymas ir informacijos pateikimas. 5.3 Internetas ir elektroninis paštas. 5.4 Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle. 5.5 Socialiniai, teisiniai ir etiniai IKT aspektai. Sritys ir temos Įskaitos reikalavimai 1. Informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindai 1.1. Kompiuterio Skirti pagrindinius kompiuterio sandara įvesties ir išvesties įrenginius, žinoti kiekvieno jų paskirtį, funkcijas. Mokėti tinkamai sujungti pagrindinius kompiuterio įrenginius. 1.2. Naudojimasis Mokėti naudotis klaviatūra, pele, pagrindiniais spausdintuvu. įvesties ir Žinoti kodų lentelių ir klaviatūros 8 išvesties įrenginiais. 1.3. Informacijos rūšys ir programinė įranga 1.4. Failų sistema ir informacijos saugojimas kompiuteryje tvarkyklių paskirtį. Mokėti naudotis visų klaviatūros lygių ženklais, pakeisti klaviatūros „kalbą“. Žinoti programinės įrangos, OS, taikomosios programinės įrangos sąvokos. Skirti tekstinę, grafinę, garsinę, skaitinę informaciją, parinkti ir naudotis tinkama programine įranga jai apdoroti. Paaiškinti programinės įrangos rūšis, jų klasifikaciją, OS ir taikomųjų programų pagrindines galimybes. Žinoti failo (bylos, rinkmenos) ir katalogo (segtuvo, aplanko) sąvokas, paaiškinti katalogų hierarchiją. Atpažinti dažniausiai naudojamų failų rūšis. Mokėti atlikti veiksmus su failais ir katalogais (sukurti, kopijuoti, perkelti, pervardinti, ištrinti) pele ir klaviatūra. Mokėti paržvelgti failų ir katalogų Savybes (vardą, prievardį, dydį, sukūrimo datą ir pan.). Mokėti atlikti failų ir katalogų paiešką pagal įvairius požymius. Suprasti duomenų glaudinimą (archyvavimą), mokėti supakuoti ir išpakuoti failus. Žinoti informacijos saugumo problemas, virusų ir antivirusinės programos sąvokos, mokėti 9 1.5. Pažintis su grafine OS aplinka 2. Teksto tvarkymas ir informacijos pateikimas pasinaudoti antivirusinėmis programomis. Žinoti OS grafinės sąsajos (terpės) elementus: priemonių juostą, darbalaukį, šaukinius, programų langus ir jų elementus (antraštę, priemonių meniu, būsenos, slinkties juostas). Mokėti atlikti nesudėtingus veiksmus su langais (atverti, užverti, padidinti, sumažinti, sutraukti, pereiti iš vieno lango į kitą). Mokėti sukurti programų šaukinius, peržvelgti jų savybes. Žinoti pagrindines darbalaukio piktogramas, paaiškinti būsenos juostos rodomą informaciją. Žinoti pagrindinius teksto elementus: simbolį, pastraipą, įtrauką, antraštę, puslapį. Mokėti atverti teksto dokumentą, sukurti naują dokumentą, įrašyti dokumentą įvairiais formatais. Mokėti rinkti tekstą, įterpti į jį simbolius iš kodų lentelės. Mokėti atlikti veiksmus su tekstu (įterpti, pažymėti, kopijuoti, perkelti, pašalinti, atlikti paiešką ir keitimą) pele ir klaviatūra. Žinoti rašybą tikrinančių priemonių veikimo principą, mokėti jomis naudotis. Mokėti kurti numeruotus ir ženklintus sąrašus, keisti jų tipą. 10 Mokėti keisti spausdinamo dokumento parinktis (lapo pasukimą, matmenis, paraštes, puslapių numeravimą), peržiūrėti spaudinį ir jį išspausdinti. Mokėti sukurti elementarias lenteles ir atlikti veiksmus su jų stulpeliais ir eilutėmis: pažymėti, įterpti, kopijuoti, perkelti, pašalinti; įrašyti ir ištrinti duomenis lentelėje. Žinoti šablono (trafareto) sąvoką. Mokėti įterpti iliustracijas į tekstą ir įvairiai keisti jų ir teksto tarpusavio išsidėstymą. 3. Internetas ir elektroninis paštas 3.1. Internetas Suprasti kompiuterių tinklų funkcionavimą, apibūdinti įvairias interneto paslaugas (tinklapių peržiūrą, elektroninį paštą, naujienų grupes, failų persiuntimą). Mokėti naudotis interneto naršykle ir keisti pagrindines jos parinktis: pradinį tinklapį, istorijos ir laikinų failų nuostatas. Mokėti naudotis informacijos paieškos sistemomis, suprasti jų veikimo mechanizmą. Mokėti naudotis naršyklės adresynu ir istorija. 3.2. Elektroninis Žinoti dvi pagrindines elektroninio paštas pašto naudojimo sistemas (webmail, popmail), suprasti jų privalumus ir trūkumus. Žinoti, kokie yra ir kam skirti 11 4. Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle pagrindiniai elektroninio laiško elementai (adresai, tekstas, prisegti failai). Mokėti siųsti ir gauti laiškus, išsiųsti atsakymą, persiųsti laišką kitam adresatui. Mokėti naudotis adresų knygute, išsiųsti laiškus keliems adresatams iš karto. Mokėti atlikti pagrindinius veiksmus su laiškais ir jų segtuvais: atverti, užverti, pažymėti, perkelti, pašalinti. Mokėti prisegti prie laiško failą, atverti prisegtą failą, įrašyti jį į reikiamą segtuvą. Suprasti elektroninio pašto lietuviškų rašmenų problemas, žinoti jų sprendimo būdus. Žinoti pagrindines skaičiuoklės sąvokas: langelį (narvelį, celę), eilutę, stulpelį, lakštą, darbo knygą. Mokėti sukurti naują darbo knygą, ją įrašyti, atverti. Mokėti atlikti veiksmus su duomenimis: įrašyti, pažymėti, kopijuoti, perkelti, pašalinti, atlikti paiešką ir keitimą. Žinoti duomenų formatų sąvoką ir mokėti naudoti pagrindinius formatus: bendrąjį, skaičiaus su nustatytu ženklu po kablelio skaičiumi, procentų, valiutos, teksto ir datos. Mokėti įrašyti formules su 12 5. Socialiniai, teisiniai ir etiniai IKT aspektai paprasčiausiais matematiniais veiksmais: sudėtimi, atimtimi, dalyba ir daugyba. Žinoti santykines ir absoliučiąsias langelių koordinates ir mokėti jas naudoti formulėse. Žinoti pagrindines matematines (sumos, vidurkio, kiekio, minimumo ir maksimumo) ir logines skaičiuoklės funkcijas; mokėti jomis naudotis formulėse. Mokėti atlikti veiksmus su stulpeliais ir eilutėmis: pažymėti, įterpti, kopijuoti, perkelti, pašalinti, pakeisti plotį ar aukštį. Mokėti surikiuoti pažymėtus duomenis ir visą lentelę. Mokėti sukurti ir redaguoti diagramas: keisti jų tipą, dydį, spalvas, užrašus, papildyti vaizduojamų duomenų sritį. Mokėti keisti spausdinamo lakšto parinktis (lapo pasukimą, matmenis, paraštes, lapų numeravimą), peržiūrėti spaudinį ir jį išspausdinti. Suprasti informacinių ir komunikacinių technologijų įtaką visuomenei, kultūrai, kalbai. Žinoti pagrindines dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos saugos priemones. Suprasti programinės įrangos autorių teises bei autorių teisių apsaugos įstatymus, žinoti licencijavimo rūšis. 13 Suprasti pagrindinius informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo etinius principus. Žinoti kompiuterinių žaidimų ir priklausomybės nuo virtualios realybės pavojus. IV. ĮSKAITOS MATRICA 7. Įskaitos matricoje nustatoma, kokia taškų dalis (procentais) tenka kiekvienai įskaitos temai, žinioms ir supratimui, praktiniams gebėjimams. Įskaitos matricos paskirtis – užtikrinti, kad kiekvienais metais proporcijos išliktų tokios pačios. GEBĖJIMAI SRITYS Informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindai Teksto tvarkymas ir informacijos pateikimas Internetas ir elektroninis paštas Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle Socialiniai, teisiniai ir etiniai IKT aspaktai % ŽINIOS IR SUPRATIMAS PRAKTINIAI GEBĖJIMAI % 33 20 20 20 7 30 70 100 V. ĮSKAITOS STRUKTŪRA 14 8. Įskaitos užduotį sudaro 30-ies klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais testas. Testui atlikti kiekvienam mokiniui skiriamos 45 minutės. 9. Įskaita laikoma kompiuteriu, naudojant specialią testavimo programą. Įskaitos metu mokiniams neleidžiama naudotis jokia papildoma programine įranga. 10. Kompiuterinio raštingumo įskaita laikoma vieną dieną (organizuojama iki 5 mokinių testavimo srautų). Organizuojamas papildomas įsjkaitos laikymas (vieną kartą). VI. VERTINIMAS 11. Kartu su kiekvienu testo klausimu mokiniui pateikiamas jo įvertinimas taškais (1, 2 ar 3). Bendra taškų suma lygi 58 – 62. Įskaita išlaikoma, jei surenkama 65 procentų maksimalios taškų sumos. 15 PAGRINDINĖS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS SĄVOKOS Informacinė visuomenė – tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę struktūrą ir jos tarptautinę integraciją, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą, rūpinasi šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu pasaulio visuomenei. Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenės procesus...) ir jų tarpusavio ryšius. Informacijos technologija (IT) – informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma. Mažiausias informacijos vienetas yra bitas. Baitu (B) vadinamas 8 bitų žodis. Kilobaitas (KB) - 210 =1024 baitai, megabaitas (MB) – 220=1024 KB, gigabaitas (GB) – 230=1024 (MB). Skaičiams koduoti naudojama nuo 1 iki 8 baitų, teksto simboliams – 1 B, garsams – 2 B, kiekvienam vaizdo ekrane taškui – nuo 1 iki 4 B. Rinkmena (byla, failu) vadinamas tam tikro tipo duomenų rinkinys, turintis jam suteiktą vardą bei prievardį ir laikomas išorinėje kompiuterio atmintinėje. Aplanku arba katalogu vadinama tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą. Aplankų hierarchija – reikalinga tam, kad būtų galima įvesti tam tikrą tvarką bylų sistemoje. Kompiuterio technine įranga vadinami visi fizikiniai kompiuterio komponentai – sisteminis blokas, klaviatūra, pelė, standusis diskas, diskelių įtaisas, kompaktinių diskų įtaisas (CDROM), vaizduoklis ir kt. 16 Svarbiausioji AK dalis – sisteminis blokas, kurį sudaro: sisteminė plokštė su joje įstatytais pagr. komponentais – procesoriumi, pagrindine atmintine, spartinančiąja atmintine, specialiais lizdais papildomoms plokštėms įstatyti ir pagalbinėmis mikroschemomis (integriniais grandynais); keli skyriai išorinėms atmintinėms įstatyti; maitinimo blokas; nedidelis garsiakalbis. Informacija tarp sisteminio bloko komponentų perduodama per linijas, kurios vadinamos magistralėmis. Vietinė magistralė – pati sparčiausia – jungia procesorių ir operatyviąją buferinę atmintinę; sistemos mgistralė – jungia pagrindinę atmintinę su kitais įtaisais. Galinis įrenginys (terminalas) – tai įtaisas, skirtas vartotojo sąveikai su kompiuteriu. Intelektualus galinis įrenginys – įtaisytas mikroprocesorius su atmintine, galintis atlikti pirminių duomenų apdorojimą. Integrinių grandynų sąrankomis (mikroskemų rinkiniai, angl. Chipsets) – keli dideli integriniai grandynai (mikroschemos), realizuojantys pagrindines informacijos mainų su išoriniais įtaisais valdymo funkcijas, jie sujungia į vieną sistemą procesorių, atmintinę, PCI magistralę. Kiekvieno kompiuterio širdis – jo procesorius – įtaisas, kuriame atliekamos visos skaičiavimo operacijos (sudėtis, daugyba ir t.t.), loginės operacijos, skaičiavimų valdymo operacijos, duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintine operacijos. CPU žymi centrinį procesorių, kuris atlieka skaičiavimo operacijas su sveikaisiais skaičiais skaičiavimo valdymo operacijas, duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintine operacijas. FPU – tai įtaisas, kuris valdo visų įvesties ir išvesties įtaisų darbą, perkoduoja įvedamus duomenis iš vienos formos į kitą. Šiuolaikiniai procesoriai: “Intel” firmos procesoriai – Pentium; “AMD” – K7 arba Athlon; “IDT” – WinChip C6; “Sun” – SPARC, microSPARC, ULtraSPARC, Sparc64; “IBM” – PowerPC, Power2, Power3, G4 (naujausias); “Alpha” – pačių sparčiausių ir brangiausių – 21064, 21066, 21164, 21264, 17 21364. Įvesties ir išvesties procesorius – tai įtaisas, kuris valdo visų įvesties ir išvesties įtaisų darbą, perkoduoja įvedamus duomenis iš vienos formos (pvz., simbolių) į kitą (skaičius), o skaičiavimo rezultatus parengia spausdinimui simbolių pavidalu. Pagal informacijos įrašymo ir laikymo būdus atmintinės skirstomos į dvi grupes:  pastoviąsias (informacija išlieka ilgai ir jos pakeisti negalima): ROM (Read Only memory) – informacija įrašoma vieną kartą ir išlieka visam laikui, pvz.: ROMBIOS, PROM (programmable read Only memory) – programuojamoji atmintinė, informaciją į jas galima įrašyti vėliau, turint specialų įtaisą; ROM naudojama – nekeičiamai informacijai ir valdymo programoms BIOS saugoti.  lengvai (daug kartų) įrašomas ir skaitomas (turinį lengva keisti): RAM (Random Access memory) – vienodai sparčiai galime pasiekti informaciją, įrašytą bet kurioje jos vietoje, arba ją įrašyti į bet kurią vietą, pagal informacijos laikymo principą RAM skirstoma į : statinę RAM (SRAM) – informacija lieka tol, kol jos nepakeičiame nauja ir dinaminę RAM (DRAM) – informacija išnyktų po keliasdešimties milisekundžių, jei jos neatnaujintume. Didžiausia sparta – pagrindinės (darbinės) atmintinės. Ji konstruojama iš DRAM. Joje laikomos - OS ir taikomosios programos. Atmintinių talpa matuojama MB arba KB. Aukštos kokybės garsui atkurti naudojami specialieji grandynai montuojami atskiroje garso plokštėje. Garso plokštėse dažnai būna įstatyti sintezatoriai, skirti muzikos instrumentų ir įvairių garsų imitavimui. Skaitmeninių signalų procesorius – tai sudėtingose garso plokštėse naudojami specialūs procesoriai specialiems efektams kurti. 18 Klaviatūra – įtaisas su tam tikra tvarka išdėstytų klavišų rinkiniu duomenims įvesti ir kompiuteriui valdyti (yra 101 arba 102 klavišai). Pelė – vieną, du ar tris klavišus turintis mažas kompiuterio valdymo pultelis, kurį stumdant ant specialaus padėklo ekrane juda žymiklis. Vaizduoklis( monitorius, displėjus) – įrenginys tekstinei ir grafinei informacijai rodyti. Šią informaciją matome elektrovakuuminiame (darbo principas analogiškas kineskopui) arba puslaidininkių kristalų ekrane. Elektrovakuuminiai vaizduokliai naudojami staliniuose kompiuteriuose, o plokštieji vaizduokliai – nešiojamuose (veikimas pagrįstas įvairiais informacijos vaizdavimo principais). Jutikliniai ekranai – paviršius padengtas jautria plėvele, liesti su pirštais. Skystųjų kristalų vaizduokliuose naudojamos šviesos poliarizacijos priklausomybės nuo elektromagnetinio lauko principas, o dujų plazmos vaizduokliuose – veikimas pagrįstas dujų švytėjimu veikiant elektromagnetiniam laukui. Vaizduoklyje atkuriamo vaizdo kokybė labai priklauso nuo jo skiriamosios gebos – eilučių skaičiaus ir vaizdo elementų skaičiaus eilutėje. Tai lemia vaizdo plokštė - tai įtaisas, kuris formuoja vaizdą ekrane, naudojant grafinį arba tekstinį vaizdo kūrimoprincipą. Vaizdo plokštės kokybė priklauso nuo skiriamos gebos. Į ekraną išvedamas vaizdas laikomas specialioje atmintinės srityje – vaizdo atmintinėje. Vaizdo atmintinė būna 1 MB, geresnėse – 2 MB, o profesionaliam darbui – 4 MB ir daugiau. Vaizdo atmintinė konstruojama iš grandynų – VRAM (video RAM), SGRAM (sinchroninės grafinės RAM), WRAM (Window RAM). Didžiausia skiriamąja geba pasižymi SVGA vaizdo plokštės (iki 1280x1024 ir 16 mln. spalvų). Pagrindinis AK išorinės atminties įtaisas – standusis diskas, kuriame laikoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti 19 reikalinga programinė įranga bei įvairūs duomenys. Didžiausia talpa yra standžiųjų diskų. Mažiausia 1 MB saugojimo informacijos kaina - standaus disko. Šiuolaikinių diskų talpa – keliolika ar net keliasdešimt GB. Informacijos išrinkimo trukmė – 7-10 ms (mili sekundės). Diskų sparta – apie 60 MB/s. Informacijai į kitą AK perkelti ar laikinai laikyti skirtas diskelis. Diskelio skersmuo – 3,5 colio, HD talpa – 1,44 MB, o ED talpa – 2,88 MB, sparta – 0,1 MB/s. Šiuo metu AK aprūpinami tik skaitymui skirtų optinių diskų, kurie vadinami kompaktiniais diskais. Standartinė disko talpa yra 640 MB. CD – R (CD – Recordable) – įrašomieji CD-ROM – į kompaktinį diską kompiuteriu įrašoma informacija, kurią po to galima skaityti kiek norima kartų CD-ROM įrenginiu. DVD diskai – tai skaitmeniniai vaizdo diskai, skirti filmams įrašyti ir atkurti specialiais prie televizorių prijungtais grotuvais (talpa – 7 kartus didesnė nei CD). DVD atmainos:  DVD-ROM – tik skaitomi skaitmeniniai diskai;  DVD-R – įrašomi skaitmeniniai diskai;  DVD-RAM, DVD-RW – perrašomi skaitmeniniai diskai;  DVD-Video – vaizdo informacijai (suspaustai) skirti skaitmeniniai diskai. Magnetonės juostos – tinka labai dideliems informacijos kiekiams saugoti ir perkelti į kitus kompiuterius. Talpa – 70GB vienoje kasetėje, perdavimo sparta – 10MB/s, aukštas patikimumas ir žema santykinė kaina. Juostiniai kaupikliai – tai magnetinės juostos ir magnetooptiniai diskai. Magnetooptiniuose diskuose informacijai įrašyti naudojama optika (talpa 128 MB – 2,6 GB), jie tinka duomenų archyvams saugoti ir duomenims perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Lanksčiųjų magnetooptinių diskų talpa gerokai didesnė nei diskelių ir jie sugeba perskaityti paprastuose diskeliuose įrašytą informaciją. Talpiajame (Zip) diskelyje telpa 100 MB. Sisteminio bloko išorėje esantys įtaisai (klaviatūra, pelė ir kt.) 20 dažnai vadinami bendruoju išorinių įtaisų ar išorinių įrenginių vardu. Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami įtaisai vadinami įvesties įtaisais: klaviatūra, pelė, skaitytuvai (skeneriai), grafinės informacijos įvesties įtaisai (sudėt. brėžiniams įvesti), mikrofonai (garsams įvesti), šviesos plunksna (įvedimo įtaisas, kuris naudoja šviesai jautrų jutiklį, skirtą objektui pasirinkti vaizduoklio ekrane). Kompiuteriu apdorotai informacijai išvesti naudojami įtaisai vadinami išvesties įtaisais: vaizduoklis, spausdintuvai, braižytuvai (sudėt. brėžiniams išvesti), garsiakalbiai ar garso kolonėlės ir kt. Spausdintuvai – pagrindiniai informacijos išvesties įtaisai. Yra 3 rūšių:  Adatiniai – adatėlės, mušdamos į popierių per dažančią juostą, atspaudžia reikalingus simbolio taškus, savybės – savikaina maža, kokybė neaukšta, triukšmingi spausdintuvai;  Rašaliniai – teksto ir grafikos vaizdas formuojamas užpurškiant specialų rašalą ant popieriaus, savybės – savikaina didesnė, kokybė gana aukšta, spausdintuvai dirba tyliai;  Lazeriniai - teksto ir grafikos vaizdas suformuojamas seleninio būgno paviršiuje, įelektrinant būno vietas ir prie jų pritraukiant dažus, o po to juos perkeliant ant popieriaus, savybės – savikaina didžiausia, kokybė labai aukšta, spausdintuvai dirba tyliai. Braižytuvai – tai įtaisai, skirti grafinei informacijai (brėžiniams) išvesti ant popieriaus. Jie būna būgniniai arba planšetiniai. Kompiuterio programine įranga vadinamos programos, kurios valdo kompiuterio darbą, atlieka reikalingus skaičiavimus. Programinė įranga laikoma standžiajame diske, kompaktiniame diske ar diskelyje, o vykdymo metu – kompiuterio atmintinėje. Kad nereikėtų skirti dėmesio bendriesiems kompiuterio 21 valdymo, duomenų įvedimo ir perkodavimo bei kitiems darbams, buvo sukurta ir nuolat tobulinama sisteminė programinė įranga. Yra kelios programų klasės: operacinės sistemos (OS) – tai specialiųjų programų rinkiniai, skirti bendriesiems kompiuterio valdymo uždaviniams spręsti ir programavimo sistemos – skirtos programoms, užrašytomis aukšto lygio programavimo kalbomis (Pascal, C++ ir t.t.), kurti, derinti ir tobulinti. Kalbų transliatoriai, ryšių redaktoriai, specialieji redaktoriai vadinami programinėmis terpėmis. Pagrindinės OS funkcijos: 1. Procesų valdymas; procesu vadinama tuo metu vykdoma programa. 2. Procesų ir išteklių planavimas; ištekliai – tai atmintinė, procesorius, kreipiniai į įvesties ir išvesties įtaisus. 3. Pagrindinės atmintinės valdymas; 4. Rinkmenų sistemos valdymas; 5. Išorinės atminties valdymas; 6. Įvesties ir išvesties valdymas. Naudės (utilities) – tai OS funkcijas papildančios programos. Pavyzdžiui:  rinkmenų tvarkymo programa Norton Commander (Windows sistemose – Windows Explorer);  duomenų suspaudimo ir suspaustų duomenų skleidimo programos arj, pkzip, pkunzip (Windows sistemose – WinZip);  pašalintų rinkmenų atkūrimo programa Unerase, Undelete (Windows sistemose – Recyce Bin);  magnetinių diskų ir diskelių “gydymo” programa Ndd (Norton Disk Doctor). 1983 m. pirmą kartą buvo panaudota grafinė vartotojo sąsaja (GUI – Graphical User Interface). Kol jos nebuvo, vartotojo ir sistemos dialogas vyko naudojant komandinę eilutę arba vartotojo sukurtus primityvius langus. Grafinė sąsaja remiasi langais, kuriuose informuoja vartotoją apie programą, išveda 22 įvairius pranešimus, vykdo dialogą su vartotoju. Dialogo lange yra kortelių, jungiklių, galima reikšmę pasirinkti iš sąrašo, iš didinimo ir mažinimo mygtukų, yra paprastų mygtukų, kuriuos galima paspausti. Firmos „Microsoft“ OS – 1987 m. – Windows 3.0, 1995 m. – Windows 95, 1998 m. – Windows 98, kurioje integruota naršyklė Internet Explorer 5.0, Windows NT – tinklo OS šeima, Windows 2000 - verslininkams, Windows Millenium, Windows CE – OS, skirta kišeniniams kompiuteriams. Firmos „IBM“ OS – OS/2, OS/2 Warp, Unix, Linux. Firmos „Apple“ OS – Mac, Solaris. Taikomąja programine įranga vadinamos programos, skirtos konkretiems uždaviniams spręsti. Yra 4 pagr. technologijos:  tekstinių dokumentų rengimo ir tvarkymo (WordPad, Microsoft Word);  lentelių su skaičiuojamais elementais tvarkymo (skaičiuoklės, Microsoft Excel);  didelių duomenų rinkinių tvarkymo ir ataskaitų rengimo (duomenų bazės, Microsoft Access, Oracle);  kompiuterinio ryšio paslaugų (elektroninis paštas, grupinio darbo įranga, Microsoft Outlook, Lotus Notes). Dažniausiai naudojamos šios taikomųjų programų sistemos:  tekstų tvarkymo įranga - Microsoft Word, Word Perfect, Word Pro;  skaičiuoklės - Excel, Quatro Pro, Lotus 1-2-3;  duomenų bazių valdymo sistemos – Access, Paradox, Approach 97, Oracle, Informix, FoxPro;  automatizuoto projektavimo sisitemos – MathCAD, AutoCAD, Cadence;  leidybinės sistemos – Adobe pageMaker, Quark Xpress;  grupinio darbo sistemos – Lotus Notes, Exchange, GroupWise.;  įvairialypės terpės sistemos – tai įvairios programos, skirtos elektroninėms publikacijoms rengti, 23 animaciniams filmams kurti, muzikiniams įrašams klausyti ir t.t. Labiausiai paplitęs integruotas taikomųjų programų paketas – Microsoft Office 97, o 1999 m. pasirodė nauja versija Microsoft Office 2000. Programinės įrangos kūrimas prasideda nuo tyrimo ir analizės. Programinės įrangos kūrimo etapai:  tyrimo ir analizės etapas (analizuojamas iškeltas uždavinys ir formuluojami reikalavimai bei pagr. charakteristikos);  uždavinio specifikavimas (pradiniai programų duomenys ir gaunami jų darbo rezultatai bei jų tarpusavio ryšys nustatomi ir fiksuojami sudarant specifikacijas, galimas ryšys su kita programine įranga);  programinės įrangos projektavimas (uždavinys skaidomas į dalinius uždavinius, išskiriant tarpusavyje sąveikaujančius programinius modulius, po to kuriami kiekvieno modulio programos algoritmai ir atitinkamos duomenų struktūros);  programų kodavimas (projektas užrašomas aukšto lygio programavimo kalba);  programų testavimas (testavimo uždavinys – patikrinti programų funkcionavimą ir aptikti padarytas klaidas, o derinimo uždavinys – ištaisyti aptiktas klaidas);  programinės įrangos priežiūra (apie programų naudojimo metu išryškėjusias klaidas, jų ištaisymą ir padarytus pakeitimus kūrėjai informuoja vartotojus). Kompiuterių tipai: 1. Superkompiuteriai – patys galingiausi, sugeba per vieną sekundę atlikti kelias dešimtis milijardų operacijų, atmintinėje laikyti milžiniškus informacijos kiekius (ASCI White). 24 2. Didieji kompiuteriai – skirti didelės apimties skaičiavimams ir dideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. 3. Minikompiuteriai – skirti vidutinės apimties skaičiavimams ir nedideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. 4. Asmeniniai kompiuteriai (AK, PC) – skirti vienam vartotojui aptarnauti. 5. Nešiojamieji kompiuteriai – mažesnių matmenų, lengvi (sveria apie 3 kg) AK, kurie sunaudoja mažiau energijos (maitinami akumuliatoriumi). 6. Tinklo kompiuteriai – prie kompiuterio tinklo prijungti AK, kurie neturi standžiojo disko arba turi nadidelės talpos standųjį diską. 7. Žaidimų kompiuteriai – kompiuteriai, kurie specialiai sukurti kompiuterinių žaidimų programoms vykdyti. 8. Buitiniai kompiuteriai – tai AK atmaina, skirta buities poreikiams tenkinti (nesudėtingiems skaičiavimams, namų ūkio planavimui, žaidimams). 9. Kišeniniai kompiuteriai(asmeniniai skaitmeniniai pagalbikliai tvarkikliai, PDA) – skirti daug keliaujantiems žmonėms. Jų yra su klaviatūromis arba be jų (PDA). 10. Skaičiuokliai – mažų matmenų kompiuteriai, skirti paprastiems matematiniams skaičiavimams atlikti. Kompiuterio našumas: geriausiai kompiuterio spartą išreiškia astronominė skaičiavimo trukmė, įvertinant viską : CPU operacijų trukmę, kreipimosi į atmintinę ir diskus trukmę, įvesties ir išvesties bei operacinės sistemos sugaištą laiką. Veiksniai, turintys įtakos bendrajai kompiuterio spartai – CPU sparta (procesoriaus dažnis 60-1000 MHz), sparčioji (buferinė) tarpinė atmintinė (cache), pagr. atmintinės talpa, standžiojo disko talpa, magistralės pralaida (per 1 sekundę perduotos informacijos apimtis, matuojama Mb/s). Spartai turi įtakos – pagrindinės atmintinės talpa ir išrinkimo trukmė. 25 CPU našumas priklauso nuo trijų dalykų : 1) nuo procesoriaus dažnio, matuojamo megahercais (MHz). Atvirkščias dydis dažniui yra taktų (taktinių impulsų periodas) – tai laiko tarpas, per kurį kompiuteryje atliekami paprasčiausi veiksmai; 2) nuo taktų skaičiaus, kuris parodo, per kiek taktų įvykdoma kiekviena programos komanda (koduotas nurodymas procesoriui, kokią operaciją jis turi atlikti, kur saugomi duomenysir kur įrašyti rezultatą); 3) nuo programos komandų skaičiaus – priklauso nuo to, kaip efektyviai dirba programavimo sistema, verčianti pirminį programos tekstą į komandų seką. CPU našumas nepriklauso nuo standžiojo disko talpos. Tarnybinė stotis (server) – tai tam tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas. Paslaugų kompiuteris – kompiuteris, teikiantis paslaugas kitiems per tinklą prie jo prisijungusiems kompiuteriams. Serveris (paslaugų programa) – programa, teikianti paslaugas kitoms (kliento) programoms. Rinkmenų paslaugų kompiuteriu (file server) vadinamas kompiuteris ir jo programa, skirti daugelio vietiniame tinkle dirbančių vartotojų rinkmenoms laikyti ir tvarkyti. Vartotojo darbo vietos kompiuteris – tai kompiuteris, skirtas dirbti vienam vartotojui ir našesnis už paprastus AK. Grafinio darbo vietos kompiuteris – tai darbo vietos kompiuteris, specialiai sukurtas grafinei informacijai apdoroti. Vietinis kompiuterių tinklas (LAN) – tai vienos organizacijos, įstaigos kompiuteriai sujungti tinklu. Visuotinis kompiuterinis tinklas (WAN) – apima didelę geografinę teritoriją ir naudoja įvairias ryšio priemones. Teritorinis kompiuterių tinklas (MAN) – kompiuterių tinklas, jungiantis didsnėje geografinėje teritorijoje (mieste, rajone, srityje) esančius vartotojus. Lietuvoje toks yra LITNET. 26 Informacijai į kompiuterį ar iš jo perduoti, kai reikalinga didelė perdavimo sparta (informacija perduodama linija baitas po baito), naudojamas lygiagretusis prievadas, žymimas LPT1, LPT2 ir t.t. O kai nebūtina didelė perdavimo sparta (informacija perduodama linijambitas po bito), naudojamas nuoseklusis prievadas, žymimas COM1, COM2 ir t.t. IR (infraraudonųjų spindulių) sąsaja – infraraudonosios spinduliuotės šaltinio ir imtuvo panaudijimas įgalina du įtaisus sujungti tarpusavyje nenaudojnt laidų ir kabelių. Modemas (vertiklis) – (atlieka moduliavimo ir demoduliavimo funkcijas) – tai įtaisas skaitmeniniams signalams pakeisti analoginiais, naudojamais paprastose telefono linijose, ir gautiems analoginiams signalams pakeisti atgal į skaitmeninius. Modemai apibūdinami informacijos perdavimo sparta (1 bodas – 1 bitas per sekundę arba bps – bitai/s, Kbps – kilobitai/s). Modemai yra: vidinis – tai speciali plokštė, įstatoma į sisteminėje plokštėje esantį (ISA) lizdą ir išorinis – tai atskirame korpuse sumontuota plokštė su maitinimo šaltiniu, jungiama prie COM prievado. Ryšio linijų tipai: 1) telefono linijos – nedidelė perdavimo sparta, kiek geresnė yra išskirtinė telefono linija - jungia du punktus; 2) bendraašis (koksialinis) kabelis - dvilaidės linijos atmaina; 3) mikrobangos – didelio dažnio elektromagnetinės bangos; 4) palydovinio ryšio sistemose vietoje relinių bokštų naudojami stacionariose orbitose esantys ryšių palydovai; 5) optiniai kabeliai – informaciją perduoda plonų stiklo skaidulų pluoštu sklindantys šviesos signalai. Telefonū tinklų tipai: 1) PSDN (bendrasis perjungiamasis telefono tinklas) – analoginis ryšio kanalas, naudojamas ankstesnėse viešosiose telefono sistemose; 2) ISDN (skaitmeninis visuminis paslaugų tinklas) – skaitmeninis ryšio tinklas, užtikrinantis didelę duomenų perdavimo spartą ir kokybišką informacijos prdavimą. 27 Duomenų perdavimas GSM tinklu leidžia bet kur ir bet kada siųsti ir priimti trumpas tekstines žinutes, faksogramas, e-paštą, prisijungti prie biuro kompiuterio arba interneto. Telefaksas (faksas) – tai dokumento atvaizdui perduoti telefono linijomis (dokumentų, brėžinių, paveikslų ir schemų perdavimo elektroninė sistema ir juos perduodantis įtaisas). Faksą galima perduoti tiesiai iš kompiuterio.Teletaipai – įtaisai duomenims telegrafo kanalais perduoti ir priimti. Teleksas – tarptautinė tolimojo ryšio sistema, kurioje tarp abonentų teletaipų pranešimai perduodami ryšio linijomis. Teleteksas - tarptautinė tolimojo ryšio sistema, kurioje tekstinė informacija dideliu greičiu perduodama komutuojamomis ryšio linijomis. Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis į vieną sistemą milijonus kompiuterių, esančių visame pasaulyje. WWW (žiniatinklis) – tai interneto informacinė paslaugų sistema, apimanti milžiniškus informacijos kiekius. Internetas teikia paslaugas:  Elektroninis paštas – pranešimus gali perduoti bet kuriam pasaulio kompiuterių tinklo vartotojui. Reikia turėti: 1) ryšį su respondentu; 2) savo pašto dėžutę; 3) epašto programą;  Bylų persiuntimas (FTP) – duomenys (bylos) persiunčiamos tarp tarnybinės stoties ir kliento (vartotojo);  WWW (pasaulinis žiniatinklis) – tarnybinėse stotyse esančią informaciją, aprašytą specialia kalba (HTML), galima pasiekti iš bet kurio į pasaulinį kompiuterių tinklą įjungto kompiuterio; WWW šerdis – hiperteksto dokumentai – tai dokumentai, kuriuose ryšiai su kitais dokumentais nurodomi specialiomis nuorodomis, vadinamomis saitais.  Telnet paslauga – tai paslauga, leidžianti naudoti nutolusio kompiuterio išteklius;  Pokalbiai (IRC) – internetu perduodami pokalbiai. 28 WWW naršyklės, naudojamos informacijos paieškai: Netscape Navigator ir Microsoft Internet Explorer. Paieškos programos: Alta vista, Infoseek, Yahoo, Lietuvoje – Search. Elektroninė prekyba – kai prekyba vyksta valdoma kompiuterio, naudojant elektronines ryšio priemones. Elektroninė leidyba – visapusiška ne tik tekstinė, bet ir garsinė bei vaizdinė informacija. Maketavimo sistemos – tai įranga, skirta tekstui ir grafinei medžiagai apdoroti. Informacijos apsauga apima du skirtingus dalykus: 1. Kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų ir jos iškraipymo ar praradimo kompiuterio techninės įrangos gedimų atveju; Pirminę apsaugą nuo netyčinio informacijos praradimo naikinant rinkmenas atlieka OS. Kiekvieną kartą, kai bandote pašalinti rinkmeną, atitinkama OS programa jūsų paklausia, ar tikrai norite pašalinti nurodytą rinkmeną. Būtina turėti atsargines svarbių rinkmenų kopijas!!! Maitinimo triktys: gali sutrikti programos darbas, sistema startuoti iš naujo ar netgi kai kurie įtaisai gali sutrikti. Apsaugojimo būdas – įsigyti nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS) su automatine apsauga nuo įtampos šuolių. Įvairios kenkėjiškos kompiuterinės programos, sutrikdančios kompiuterio veikimą ar trukdančios dirbti, vadinamos kompiuterių virusais. Virusai skirstomi į nepavojingus (į ekraną išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairius garsus), pavojingus (gali sutrikdyti kompiuterio darbą), labai pavojingus (naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją). Virusai gali pakenkti įvairiai:  sumažinti sistemos darbo spartą;  neleisti atlikti kai kurių operacijų;  modifikuoti duomenis;  ištrinti kai kurias laikmenas;  sunaikinti rinkmenų sistemą;  fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius. 29 Virusų tipai:  tikrieji virusai – mažos apimties programos, „prisiklijuojančios“ prie kitų programų ir atgyjančios, kaiminfekuotoji programa ruošiama vykdyti;  programos – kirminai - visą laiką dauginasi, užimdamos vis didesnę atminties sritį;  „loginės bombos“ – pradedančios veikti, įvykus konkrečiam loginiam įvykiui;  „laiko bombos“ – “sprogtančios” iš anksto numatytu laiku;  Trojos arkliai – programos, įterptos į kitas programas;  Nematomi virusai – programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose ar išorinės atminties sektoriuose. Rezidentiniai virusai – savo programos dalį laiko pagrindinėje atmintinėje ir yra aktyvūs iki kompiuterio išjungimo. Nerezidentiniai virusai – kompiuterio atmintinės neužkrečia ir yra aktyvūs tik tam tikrą laiko tarpą. Word virusai – Cap. Interneto virusai: 1) virusai, „migruojantys“ kartu su rinkmenomis (Wazu), 2) netikri virusai – jie neegzistuoja, o kenkia pranešimai apie juos, 3) kenkėjiškos programėlės (Java, JavaScript, Activex). Kova su virusais:1) benrosios informacijos apsaugos priemonės (rezervinis duomenų kopijavimas ir kreipties į rinkmenas apribojimas), 2) specializuotos kovos su virusais priemonės (tai specialūs grandynai, kurie perima sistemos valdymą pradinės kelties metu), 3) antivirusinės programos (programos – detektoriai (randa bylas, kurios užkrėstos kokiu nors žinomu virusu)– Doctor Web, programos – daktarai (ne tik atpažįsta virusus, bet ir suteikia galimybę nuo jų išgydyti bylas)– F-Prot, programos – filtrai – tai rezidentiniai virusai, perima kreipinius į OS, kuriuos virusai naudoja dauginimuisi ir kenkimui). 30 2. Kaip apsaugoti informaciją nuo nesankcionuoto jos naudojimo arba piktavališko jos iškraipymo ar sunaikinimo:  pasiteirauti apie asmeninių duomenų slaptumo taisykles, o Windows ekrano uždangos apsaugojimas slaptažodžiu – apgaulingas dalykas;  pereiti prie Windows NT, kuri turingeresnę prisijungimo saugumo sistemą;  jei norime visiškai sunaikinti kokią nors informaciją, reikia ištrinti rinkmenų pėdsakus, neperkeliant į šiukšlinę (su DPK spragtelėti ant Recycle Bin ir pažymėti punktą Do not move deleted items to Recycle Bin).  Saugus e–paštas – laiškus reikia koduoti – Netscape Mail, Outlook express, Eudora. Lietuvoje autorių teises gina Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas (autorių teisių įstatymas). Kompiuterių programos, išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą. Kompiuterio programą įstatymas apibrėžia kaip visumą instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą. Duomenų baze vadinama kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos susistemintas ar metodiškai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 m. po jo mirties. Administracinė atsakomybė – bauda nuo 1000 iki 2000 Lt. su konfiskavimu įrangos ir laikomų ar naudojamų egzempliorių. O jei pakartotinai padarė – tai bauda nuo 200 – 3000 Lt. Su visko konfiskavimu. Baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 2 m. arba bauda, jeigu bendra vertė ne mažesnė kaip 100 31 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Teismas papildomai skiria turto konfiskavimą. Moralinės žalos atlyginimas – nustato teismas ne<5000 Lt. Ir ne>25000 Lt. Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas – kompensacija, kurios dydis priklauso nuo pardavimo kainos didinant iki 200%, o tyčia – iki 300%. Autorių teisių gynimo būdai – išieško 5 kartus didesnį atlyginimą, negu reiktų mokėti pagal suteiktą licenziją. Programinės įrangos autorių teises gina – LR Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas. Komercinės programinės įrangos naudotojų teisės nurodomos – licenzijoje. Programinės įrangos apsaugos dokumentas – licenzija. Duomenų apsaugos akto paskirtis – laiduoti asmens teises, neleidžiama pašaliniams asmenims susipažinti su informacija. LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – nustatyti duomenų subjektų teises ir šių teisių apsaugos tvarką, teisių į duomenis bei duomenų apsaugos garantijas tvarkant asmens duomenis informacinėse sistemose. Programinės įrangos rūšys:  Komercinė – programos, kurias sukuria programuotojų kolektyvai ir kurios platinamos už atlyginimą;  Bendrojo naudojimo (shareware) – tokia programinė įranga, už kurią autoriai nori gauti nedidelį atlyginimą;  Laisvai kopijuojama (freeware) – tai programos, kurias paprastai sukuria programuorojai – entuziastai ir be jokio atlyginimo platina tinklo naudotojams per e-paštą, naujienų grupes... O free software skiriasi tuo, kad bet kas gali ją ir modifikuoti. Elektrosmogas – aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais. Mažiausiai kenkia elektromagnetinio spinduliavimo atžvilgiu – tai sisteminis blokas. Skiriamos dvi elektromagnetinių laukų poveikio rūšys: 1) šiluminis poveikis – jis pastebimas aukštųjų dažnių srityje (50 MHz – 2 GHz) ir nepasižymi kaupiamuoju poveikiu, 2) nešiluminis poveikis – tai žemo dažnio laukai, kurie žmogaus 32 kūne indukuoja elektros sroves, tačiau žala žmogaus organizmui nėra visiškai aiški ir įrodyta. Visų rūšių apkrovos dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatos sumažinimui būtina:  ergonomiškai suprojektuota kompiuterizuotoji darbo vieta;  kokybiška įranga darbo vietoje;  sveiko darbo su kompiuteriu įgūdžiai. Vienas iš susirgimų, susijusių su monotonišku darbu prie kompiuterio, yra besikartojančio įsitempimo pažeidimai (RSI), kurių prevensijai būtina tinkamai įrengti darbo vietą. NAUDOJIMASIS KOMPIUTERIU RINKMENŲ TVARKYMAS Kaip išjungti kompiuterį (2 būdai)? 1) StartShut Down, pažymėti parinktį Shut Down, paspausti mygtuką OK 2) Nuspausti Ctrl+Alt+Delete, pasirodys Close Program dialogo langas, paspausti mygtuką Shut Down. Kaip elgtis sustojus kompiuteriui? Nuspausti Ctrl+Alt+Delete, pasirodys Close Program dialogo langas, parinkti programą, kurios veikimas sutriko (ties tos programos pavadinimu bus užrašas Not responding) ir paspausti mygtuką End Task, o jei nepadeda – paspausti mygtuką Shut Down. Kokios Windows šeimos OS? 16 bitų kompiuteriams buvo skirtos Windows 3.1, Windows for Workgroups 3.1, Windows for Workgroups 3.11. 32 bitų kompiuteriams – Windows 95, Windows 98, Windows NT (3.1, 3.51, 4.0 versijos), naujausia versija Windows 2000 Professional. O kišeniniams kompiuteriams – Windows CE. 2000 – aisiais metais pasirodė Microsoft Windows Millenium. Kaip atverti valdymo skydelį? StartSettingsControl Panel. 33 Kaip sužinoti OS versiją? StartSettingsControl Panel, 2 k. Paspausti piktogramą System, paspausti kortelę General. Kur yra data ir laikas? Užduočių juostos dešinėje yra laikrodžio rodmenys, reikia pelę palaikyti ties jais ir matysime tos dienos datą. Jei 2 k. spragtelėsime šiuos rodmenis, tai galėsime patikslinti datos ir laikrodžio rodmenų reikšmes. Kaip nustatyti datą ir laiką? StartSettingsControl PanelDate/Time. Kortelėje Time Zone (laiko juosta) nustatyti laiko juostą (GMT+02.00) Eastern Europa. Kaip pakeisti naudojamą simbolių lentelę, skaičių formatus, piniginių ženklų formatus, datos ir laiko vaizdavimo ekrane būdus? StartSettingsControl PanelRegional Settings. Kaip pakeisti pelės elgesį? Kad pasirinktume ar išrinktume objektą, reikia vieną kartą spragtelėti pele, o programai paleisti – du kartus. Kad taip būtų, turi būti nustatyta: StartSettingsFolder Options..., lange spragtelėti eilutę Custom, based on settings you choose, o po to mygtuką Settings. Dialogo lange ketvirtame skyrelyje “Click items as follows” turi būti taškelis ant Double click to open an item (single click select), OK. Kas yra kairysis ir dešinysis pelės klavišai? Pagrindinis klavišas – kairysis, o dešiniuoju klavišu iškviečiamas vietinis meniu – tai toks meniu, kurio turinys priklauso nuo to, kokį objektą tuo metu rodo pelės žymeklis. Kaip vyksta vilkimas pele? Jei velkame su KPK, tai piktograma persikelia į kitą vietą, o jei velkame su DPK, tai jį atleidę, matysime meniu su keturiomis komandomis:  Move Here – perkelti;  Copy Here – nukopijuoti; 34  Create Shortcut(s) Here – sukurti šaukinį;  Cancel – atšaukti. Kas yra darbalaukyje? Įvairių programų piktogramos ar šaukiniai, mygtukas Start, šiukšlinė (atliekų aplankas), užduočių juosta, My Computer (piktograma) – tai bylų tvarkymo programa, padeda tvarkyti išorinės atminties turinį, aplankus, bylas, Network Neighborhood (piktograma) – tai programa, skirta darbui tinkle organizuoti, Priemonių rinkiniai padėti darbalaukio krašte. Kaip pakeisti darbalaukio tapetą arba foną (2 būdai)? 1) Darbalaukyje su DPK Properties kortelėje Background 2) StartSettingsControl PanelDesktop Themes laukelyje Theme, o jei jo nėra, tai Display kortelė Background, pasirinkti iš Browse, ornamentų iš mygtuko Patterns, paveikslai gali būti išdėstyti mozaika (tiled) arba centruojami (centered). Kaip užduočių juostą perkelti į kitą darbalaukio vietą? Ant užduočių juostos, nuspaudus KPK, “vilkti” į kitą vietą. Kaip atverti užduočių juostos savybių langą (2 būdai)? 1) su DPK ant užduočių juostosProperties 2) Alt+Enter (prieš tai paspausti su KPK užduočių juostą):  Always on top – ar juosta matoma ekrane;  Auto hide – ar ji automatiškai pasislepia ir iškyla, kai palieti;  Show small icons in Start menu – ar start meniu piktogramos yra mažos;  Show clock – ar juostoje rodomas laikrodis. Kokie užduočių juostoje yra priemonių rinkiniai?  Address (adresas) – URL adresas, kuris prijungs prie interneto;  Links (saitai) – numatytieji penki Microsoft firmos tinklalapiai;  Desktop (darbalaukis) – yra visų nuorodų paveikslėliai, kurios yra darbalaukyje; 35  Quick Launch (greitasis paleidimas) – keturi mygtukai prie Start skirti pagrindinėms Interneto programoms paleisti. Kaip įdėti naują priemonių rinkinį? Su DPK spragtelėti bet kurioje užduočių juostos vietoje ir meniu pasirinkti Toolbars, po to pasirinkti priemonę. O jei norim pašalinti, tai reikia panaikinti žymą ties to priemonių rinkinio pavadinimu. Kaip sukurti naują priemonių rinkinį? Su DPK spragtelėti bet kurioje užduočių juostos vietoje ir meniu pasirinkti Toolbars, po to New Toolbars, pasirinkti aplanką ar bylą, kur laikomas naujas rinkinys, spragtelėti OK. Kaip padaryti, kad būtų tikrinamas slaptažodis? StartSettingsControl PanelPasswords, lange Passwords Properties paspausti mygtuką Change Windows Password, po to lange Change Windows Password laukelyje New password įvesti naują slaptažodį, laukelyje Confirm Password – patvirtinti naują slaptažodį ir paspausti mygtuką OK. Laukelyje Old password parodys seną slaptažodį. Kaip uždėti apsaugą ekranui (vaizduokliui) (2 būdai)? 1) StartSettingsControl PanelDisplay kortelėje Screen saver sąraše pasirinkti vieną iš apsaugos programų, o laukelyje Wait (laukti) galima nustatyti, kiek laiko nenaudojant kompiuterio bus sužadinta apsaugos programa 2) ten pat pasirinkti laukelį Password protected, ekrano apsaugą bus galima panaikinti ir vėl pradėti darbą tik pateikus slaptažodį. Kaip pakeisti ekrano skiriamosios gebos reikšmę? StartSettingsControl PanelDisplay kortelėje Settings šliaužikliu Desktop Area nustatyti gebos reikšmę, galima pasirinkti Color Palette (spalvų gama) reikšmę, nurodyti vaizdo atnaujinimo dažnį Refresh Frequency, po to paspausti mygtuką Test (tikrinti) ir OK. Kaip peržiūrėti šriftus? 36 StartSettingsControl PanelFonts, du kartus spragtelėti šriftą, baigti, paspaudus mygtuką Done. Kaip įkelti naujus šriftus? StartSettingsControl PanelFonts, meniu File pasirinkti komandą Install New Font, nurodyti diską ir aplanką, kuriame bus įdiegiama, pasirinkti šriftą, pažymėti laukelį Copy fonts to Fonts folder ir paspausti mygtuką OK. Kaip pašalinti šriftą? StartSettingsControl PanelFonts, spragtelėti su DPK šriftą ir meniu pasirinkti Delete. Kaip nustatyti žymeklio mirksėjimo ekrane dažnį ir renkamo simbolio kartojimo dažnį? StartSettingsControl PanelKeyboard, kortelėje Speed mirksėjimo dažnis – Cursor blink rate slankiklį pastumti link Fast (greitai) arba Slow (lėtai); kartojimo dažnis – Repeat rate slankiklį pastumti link Fast arba Slow. Repeat delay slankiklis nustato intervalą iki pirmojo pakartojimo, o norėdami patikrinti, kokį dažnį nustatėte, žymeklį pastatyti laukelyje Click here... ir, paspaudę kurio nors simbolio klavišą, stebėti, po to spragtelėti Apply arba Ok. Kaip papildyti kalbas? StartSettingsControl PanelKeyboard, kortelėje Language spragtelėti mygtuką Add ir pasirinkti kalbą, jei reikalingas savitas klavišų išdėstymas klaviatūroje, spragtelėti mygtuką Properties, pasirinkti variantą, spragtelėti Apply arba Ok. Kaip nustatyti pelės dukartinio spragtelėjimo dažnį ir pakeisti klavišų funkcijas? StartSettingsControl PanelMouse kortelėje Buttons slankiklį Double – click speed pastumti Fast kryptimi; srityje Buttons configuration galima pakeisti vietomis klavišų paskirtį: dešiniarankiai pažymi Right – handed laukelį, o kairiarankiai – Left – handed, o jei norim patikrinti, tai du 37 kartus spragtelėti laukelyje Test area, spragtelėti Apply arba Ok. Kaip keisti žymeklio judėjimo greitį? StartSettingsControl PanelMouse kortelėje Mouse Properties slankiklį Pointer speed pastumti jį Fast arba Slow kryptimi, spragtelėti Apply arba Ok. Antraštės juosta – tai juosta lango viršuje; lango rėmeliai – tai plonos linijos, supančios langą ir sudarančios jo kontūrą, priemonių juosta (angl. toolbar) – tai mygtukai su įvairiais paveikslėliais. Lango minimizavimas, maksimizavimas ir užvėrimas (3 būdai). 1) mygtukai dešinėje pusėje ant pavadinimo juostos 2) kairėje pavadinimo juostos pusėje paspausti ant programos ženklelio su KPK 3) su DPK paspausti ant lango, kuris yra užduočių juostoje. Menių juostos atvėrimas ir užvėrimas (2 būdai). 1) paspausti su KPK 2) Alt+pabraukta raidė, atsisakyti – mygtukas ESC. Dviejų klavišų paspaudimas vienu metu (Alt+E) vadinsime klavišų deriniu, o meniu punktų dešinėje nurodyta klavišų kombinacija (Ctrl+X), skirta tam punktui išrinkti, vadinama to punkto sparčiaisiais klavišais. Kaip įjungti ir išjungti priemonių juostas? Meniu ViewToolbarsStandart Buttons. Kaip įjungti ir išjungti būsenos juostą? Meniu ViewStatus bar. Kaip greitai pastumti vaizdą lange (3 būdai)? 1) slinkties juostos mygtukais 2) mygtukais „Page Up“, „Page Down“ 3)Ctrl+Home, Ctrl+End. Kaip atverti langą (3 būdai)? 1) per StartPrograms... 2) darbalaukyje 2 kartus paspausti su KPK ant programos 3) ant programos paspausti DPKOpen. Kaip pereiti iš vieno lango į kitą (3 būdai)? 38 1) paspausti su KPK 2) Alt+Tab, Tab 3) užduočių juostoje paspausti ant lango su KPK. Kaip langą užverti (6 būdai)? 1) su „X“, kuris yra pavadinimo juostos dešinėje pusėje 2) kairėje pavadinimo juostos pusėje paspausti ant programos ženklelio du kartus su KPK 3) kairėje pavadinimo juostos pusėje paspausti ant programos ženklelio su KPKClose 4) paspausti meniu File su KPKExit arba Close 5) užduočių juostoje paspausti ant lango su DPK Close 6) Alt+F4. Kaip pakeisti lango dydį (2 būdai)? 1) su  ant dešiniojo lango kampo 2) Alt+tarpas, Size, Enter, su rodyklėmis nurodyti dydį, Enter. Kaip sugrąžinti lango pradinį dydį (3 būdai)? 1) spragtelėti mygtuką, esantį lango viršutiniame dešiniajame lango kampe (vidurinį) 2) DPK spragtelėti ant lango užduočių juostoje ir pasirinkti komandą Restore 3) spragtelėti piktogramą viršutiniame kairiąjame lango kampe ir meniu pasirinkti komandą Restore. Kaip sutraukti visus langus(2 būdai)? 1) ant lango, kuris yra užduočių juostoje, su DPKMinimize All Windows 2) “Windows” ženkliukas(klaviatūroje)+M. Kaip langą perkelti į kitą vietą (2 būdai)? 1) su KPK 2) ) Alt+tarpas, Move, Enter, su rodyklėmis nurodyti dydį, Enter. Kaip langus sutvarkyti DPK laisvoje užduočių juostos vietoje?  Cascade Windows – visi langai perdengs vienas kitą ir bus išdėstyti laipteliais (pakopomis) (Undo Cascade – atsisakyti išdėstymo pakopomis);  Tile Windows Horizontally – visi langai neperdengs vienas kito ir bus išdėstyti gulsčiomis juostomis; Tile Windows Vertically – išdėstyti išklotine stačiomis juostomis; (Undo Tile Windows – atsisakyti išdėstymo juostomis); 39  Minimize All Windows – visi atverti langai bus sutraukti(Undo Minimize All – išdkleisti). Dialogo langu vadinamas toks langas, kuriame reikia kokiu nors būdu nurodyti bent vieno elemento reikšmę: patvirtinti kokį nors veiksmą, pasirinkti tik vieną iš galimų variantų, pasirinkti bet kokį variantų skaičių, pasirinkti iš sąrašo, išskleidžiamas sąrašas, į laukus įvesti reikšmes, spaudžiami didinimo ir mažinimo mygtukai, stumiamas slankiklis, sudėtiniai dialogo langai, spaudžiami mygtukai, kortelės, spec. grafiniai elementai. Kaip sukurti programų „Word“, „Excel“, „Paint“ šaukinius (2 būdai)? 1) Susirasti programą „Starte“, nuspaudus DPK „vilkti“ į darbalaukį ir paleidus pasirinkti „Create Shortcut(s) Here“ 2) darbalaukyje su DPKNewShortcut, pasp. Browse, susirandi programos paleidžiamą failą .exe, jį pažymi, Next, užrašyti pavadinimą ir parinkti paveiksliuką, paspausti Finish. Kaip pakeisti šaukinio pavadinimą? Spragtelėti DPK ir meniu pasirinkti Rename. Kaip pakeisti šaukinio savybes? Spragtelėti su DPK ir meniu pasirinkti Properties, atverti kortelę Shortcut: Target – nurodo bylą, kuri atveriama; Start in – nurodo aplanką, kur laikoma byla; Shortcut key – nurodo klavišų derinį; Run – nurodo lango, kuriame bus paleista programa, dydį. Mygtukas Find Target... spaudžiamas, jei objektas nurodytas klaidingai, o mygtukas Change Icon spaudžiamas, jei norim pakeisti piktogramą. Kaip pakeisti šaukinių išdėstymą darbalaukyje? Spragtelėti DPK ir meniu pasirinkti Arrange Icons. O jeigu tik surikiuoti pagal nematomą tinklelį – Line Up Icons. Start meniu elementai:  Programs - papildomas meniu, kuriame išvardintos programos ir programų grupių aplankai;  Favorites – papildomas meniu, kuriame išvardinti į šį aplanką įkelti objektai; 40  Documents – pamatysime 15 bylų, su kuriomis dirbote paskutiniu metu;  Settings – pasiekiamas valdymo skydelis, spausdintuvo suderinimo langas, sutvarkyti Start meniu ir užduočių juostą;  Find – padės rasti reikalingą bylą ar programą;  Help – iškvies Windows žinyną;  Run... – naudojamos DOS programoms paleisti;  Shut Down – jei norime išjungti kompiuterį ar vėl paleisti Windows sistemą. Kaip įkelti programą į Start (paleisties meniu) (2 būdai)? 1) nukopijuoti programą į standų diską, StartSettingsTaskbar & Start Menu, kortelė “Start Menu Programs” spragtelėti mygtuką Add, po to Browse (naršyti) surasti piktogramą ir ją du kartus spragtelėti, pažymėti paleidžiamą failą, paspausti mygtuką Next ir lange pasirinkti aplanką, kuriame bus programa, jį du kartus spragtelėti, nurodyti vardą ir paspausti mygtukus Finish ir OK 2) jei nesvarbu kurioje vietoje bus – tai susirasti tą programą diske, nuvilkti ją ant Start mygtuko ir palikti. Kaip programą įtraukti į StartUp aplanką? Jei norim, kad kai kurios programos būtų paleidžiamos kiekvieną kartą, kai įjungiame kompiuterį – spragtelėti StartSettingsTaskbar & Start Menu, kortelė „Start Menu Programs“ spragtelėti mygtuką Add, po to Browse (naršyti) surasti piktogramą ir ją du kartus spragtelėti, pažymėti paleidžiamą failą, paspausti mygtuką Next ir lange spragtelėti aplanko StartUp vardą, po to mygtuką Next, nurodyti vardą ir paspausti mygtukus Finish ir OK. Kaip pamatyti disko savybes ir tvarkymo priemones? Ant disko su DPKProperties, o tvarkymo priemonės – lapelyje „Tools“. Kaip pasileisti programą Windows Explorer? StartProgramsWindows Explorer. 41 Kaip atverti tyrimo langą Explore? Ant programos su DPKExplore. Kaip įjungti polangį Explorer bar ir jo rodinius? Meniu ViewExplorer bar... Kaip pakeisti lango pavidalą (2 būdai)? 1) Meniu ViewToolbar – priemonių juostaStandart Buttons – po meniu esanti mygtukų juosta; Address Bar – eilutė su adreso langu; Links – lango apačioje esanti būsenos juosta; Text Labels – po kiekvienu mygtuku pavadinimas; Status bar – būsenos juosta; As Web Page – suteikiamas WWW naršyklės stilius; Large Icons – didelės piktogramos; Small Icons – mažos piktogramos; List – sąrašas stulpeliais; Details – detali informacija 2) priemonių juostoje mygtuku Views. Kur galima nurodyti piktogramų rikiavimo tvarką? Meniu ViewArrange Icons. Byla (rinkmena, failu) vadinamas informacijos rinkinys, sutvarkytas tokiu būdu, kad kompiuteris galėtų jį suprasti. Bylose laikoma informacija: tekstai, programos, paveikslai, duomenų bazės, muzikos kūriniai ir videofilmai. Bylos vardo ilgis neturi viršyti 256 simbolių. Varde negalima vartoti simbolių: \ / : * ? “ < > |. Aplanku arba katalogu vadinama tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą. Varde negalima vartoti simbolių: \ / : * ? “ < > |. Aplanke gali būti laikomos ne tik bylos, bet ir kiti aplankai. Tai sudaro sąlygas kurti aplankų hierarchiją. Kaip sukurti aplanką (2 būdai)? 1) darbalaukyje su DPKNewFolders 2) meniu „File“NewFolders. Kaip sužinoti aplanko didumą ir kitas savybes? Su DPK spragtelėti aplanką ir vietiniame meniu pasirinkti Properties, galima sužinoti: Location – vietą; Size – didumą; Contains – bylų ir aplankų skaičių; Created – sukūrimo datą; Attributes – požymius. 42 Bylos tipai ir prievardžiai:  Microsoft Word - .doc  Microsoft Excel - .xls  MS – DOC programos byla - .exe, .com, .bat  Žinyno - .hlp  Šrifto byla - .ttf  Grafinė byla - .gif  WordPad - .doc, .rtf, .txt  Paint - .bmp  Microsoft Access - .mdb  PowerPoint - .ppt Kaip sužinoti informacijos apie nematytą bylą? My Computer lange spragtelėti tą bylą, View meniu spragtelėti Folder Options, atverti kortelę File Types ir sąraše ieškoti bylos, o kai ją pažymėsime, srityje File type details bus informacija. Kaip paslėpti bylas? My Computer lange spragtelėti tą bylą, View meniu spragtelėti Folder Options, atverti kortelę View ir srityje Hidden files laukelis Hide files of these types turi būti parinktas, o jei norime, kad rodytų bylas, tai turi būti parinktas laukelis Show all files. Kaip sparčiai peržiūrėti bylos turinį? My Computer arba Windows Explorer lange spragtelėti tą bylą DPK ir meniu pasirinkti Quick View. Kaip gauti išsamią informaciją apie bylą ir kaip pakeisti bylų požymius? My Computer arba Windows Explorer lange spragtelėti tą bylą DPK ir meniu pasirinkti Properties. Jei būtina koreguoti tik skaityti leistiną bylą, reikia panaikinti žymą langelyje Read – only ir paspausti OK. Kaip išrinkti negretimus elementus (2 būdai)? 1) nuspaudus Ctrl spaudinėti su pele 2) Ctrl+su rodykliniais klavisais nueiti prie kito elemento ir paspausti „tarpą“ ir t.t. 43 Kaip išrinkti gretimus elementus (3 būdai)? 1) „vilkti“ su pele, prieš tai atsistoti prieš rinkmeną 2) Shift+rodyklinis klavišas 3) su KPK ant pirmo failo, Shift+ su KPK ant paskutinio failo. Kaip pažymėti visas aplanko bylas? Ctrl+ A. Kaip atverti diskelį? Su KPK du kartus paspausti piktogramą „My Computer“, su KPK du kartus paspausti „Floppy A“. Kaip kopijuoti tiesiogiai į diskelį? Ant rinkmenos su DPKSent toFloppy A. Kaip suformuoti (ženklinti) diskelį? Su DPK ant 3 ½ Floppy (A:)Format...(Full – pilnai ženklinti, jei diskelį ženklinate pirmą sykį, Quick – greitai, jei diskelis jau buvo suženklintas, Label – įrašyti diskelio pavadinimą) Kopijavimas (3 būdai): 1) su KPK „vilkti“, turi atsirasti +, jei pradinė ir paskirties vieta yra tame pačiame diske – velkant nuspausti Ctrl 2) atsistojus ant rinkmenos su DPK “vilkti”, o paleidus paspausti Copy Here, 3) pažymėti rinkmeną su DPK, pasirinkti Copy, o paskirties vietoje su DPK pasirinkti Paste. Perkėlimas (3 būdai): 1) su KPK „vilkti“, neturi atsirasti +, jei pradinė ir paskirties vieta yra skirtinguose diskuose – velkant nuspausti Shift 2) atsistojus ant rinkmenos su DPK “vilkti”, o paleidus paspausti Move Here, 3) pažymėti rinkmeną su DPK, pasirinkti Cut, o paskirties vietoje su DPK pasirinkti Paste. Kaip kopijuoti (perkelti) su Edit meniu. Pažymėti rinkmeną, EditCopy (Cut), pereiti į kitą langą, EditPaste. 44 Kaip kopijuoti (perkelti) priemonių juostos mygtukų pagalba? Pažymėti rinkmeną, tada priemonių juostoje paspausti mygtuką Copy arba Cut, pereiti į kitą langą, priemonių juostoje paspausti mygtuką „Paste“. Kaip kopijuoti (perkelti) klavišų deriniais? Pažymėti rinkmeną, paspausti Ctrl+X (perkelti) arba Ctrl+C (kopijuoti), pereiti į kitą langą ir paspausti Ctrl+V (įklijuoti). Kaip rinkmeną, aplanką pervardinti (2 būdai)? 1) Ant rinkmenos su DPKRename 2) Jei esi lange, rinkmeną pažymėti ir paspausti meniu komandą FileRename. Kaip pašalinti elementus (5 būdai)? 1) Ant rinkmenos su DPKDelete 2) paspausti meniu komandą FileDelete 3) paspausti Delete mygtuką priemonių juostoje 4) pažymėti rinkmeną ir klaviatūroje paspausti mygtuką „Delete“ 5) su KPK „vilkti“ ant Recycle Bin ir paleisti. Kaip sunaikinti elementą, kuris nepatenka į „Recycle Bin“? Pažymėti rinkmeną ir paspausti Shift+Delete. Kaip ištuštinti šiukšlinę (2 būdai)? 1) atverti Recycle Bin, paspausti meniu komandą EditSelect All ir paspausti klaviatūroje mygtuką Delete 2) ant Recycle Bin su DPKEmpty Recycle Bin. Kaip išmestus elementus susigrąžinti? Atverti Recycle Bin, ant rinkmenos su DPKRestore. Kaip nustatyti šiukšlinės savybes? su DPKProperties, laukelis Display delete confirmation dialog box turi būti pažymėtas, o laukelis Do not move files to the Racycle Bin. Remove files immediately when deleted (nemesti bylų į šiukšlinę, o jas naikinti) neturi būti pažymėtas. Kaip rasti reikalingą bylą? StartFindFiles or Folders... Kortelė Name & Location ieškos pagal vardą ir vietą, paspausti mygtuką Find Now. Jei diskas padalytas į keletą loginių diskų, tai Look in pasirinkti My Computer. Nurodant bylos vardą galima naudoti pakeitimo 45 simbolius * (pakeičia bet kiek simbolių) ir ? (tik vieną). Laukelyje Containing text įrašius žodį ar frazę, ieškos pagal turinį. Kortelė Date ieškos pagal sukūrimo datą. Laukelyje Find all files parenkam: Modified – pakeistas, Created – sukurtas, Last accessed – paskutinė kreiptis; langeliuose between – laiko tarpą; laukelyje during the previous... month(s) – pastaraisiais mėnesiais; laukelyje during the previous...day(s) – pastarosiomis dienomis. Kortelė Advanced ieškos bylų pagal tipą ir didumą. Aplankai ir bylos, kuriomis gali naudotis ir kiti tinklo vartotojai, vadinami bendraisiais. Jie žymimi rankele. Teisę naudoti bendrus išteklius (bylas ir spausdintuvą) galima nustatyti 2 būdais: 1) vartotojų lygmeniu (tik kai kurie) ir 2) išteklių lygmeniu (kiekvienas vartotojas, kuris žino slaptažodį). Nustatoma taip: StartSettingsControl PanelNetworks, kortelėje Access Control jei norime, kad prieiga būtų valdoma 1) lygmeniu, tai, pažymim User – level access control ir laukelyje nurodome tarnybię stotį ir OK, jei 2) lygmeniu, tai pažymime Share – level access control, ir OK. Kaip padaryti aplanką ar diską bendruoju? Spragtelėti aplanką DPKProperties (arba meniu FileProperties), kortelėje Sharing spragtelėti Shared As, srityje Access Type pažymėti Read – Only, OK. Jei taip nepavyksta, tada galima taip: StartSettingsControl PanelNetworks, kortelėje Configuration spragtelėti mygtuką File and Print Sharing ir įjungti: I want to be able to give others access to my files – paskelbti aplankus bendrais ir I want to be able to allow others to print to my printers(s) – leisti naudotis spausdintuvu. Kaip leisti naudoti spausdintuvą? StartSettingsPrinters, tada su DPK spragtelėti spausdintuvą ir pasirinkti Properties. Kortelėje Sharing spragtelėti Shared 46 As, galima nurodyti vardą, slaptažodį ir OK. Norint atsisakyti, kortelėje Sharing pažymėti laukelį Not Shared. Kaip paleisti programas (4 būdai)? 1) naudojant Start meniu; 2) leidžiant iš darbalaukio; 3) leidžiant iš My Computer arba iš Exploring lango; 4) naudojant komandą Run. Kaip registruoti naujo tipo bylą? Pasirinkti bylą ir View meniu pasirinkti Folder Options. Atverti kortelę File Types ir spragtelėti mygtuką New Type. Laukelyje Description of type įrašyti bylos tipo aprašą, o laukelyje Associated extension – prievardį, paspausti mygtuką New ir nurodyti veiksmus, kuriuos bus galima atlikti su šio tipo bylomis. Laukelyje Application used to perform action nurodyti taikomąją programą, OK. Kaip atverti redaktorius „Notepad“ ir „WordPad“? StartProgramsAccessoriesNotepad ar WordPad. Kaip kurti naują WordPad dokumentą? Meniu FileNew ar mygtukas (baltas lapas), reikia pasirinkti formatą. Kaip taisyti anksčiau parengtą dokumentą? Meniu FileOpen ar mygtukas (atversta knyga), pažymėti ir paspausti mygtuką Open. Kaip įrašyti dokumentą? Meniu FileSave As… ar mygtukas (diskelis), laukelyje Save as type galima parinkti formatą, įrašyti vardą laukelyje File name ir paspausti mygtuką Save. O jei įrašyti į diskelį, tai laukelyje Save in pasirinkti 3 ½ Floppy (A:). WordPad spartieji klavišai: Atverti bylą – Ctrl+O; įrašyti į bylą – Ctrl+S; išspausdinti bylą – Ctrl+P; išskirti visą tekstą – Ctrl+A; pakeisti teksto šrifto stilių į kursyvinį – Ctrl+I; pakeisti teksto šrifto stilių į pastorintą – Ctrl+B; pakeisti teksto šrifto stilių į pabrauktą – Ctrl+U. Kaip dokumentą spausdinti (2 būdai)? 47 1) spausdintuvo mygtukas priemonių juostoje 2) meniu FilePrint, skyrelyje Page range nurodome ką spausdinti: All – viską, Pages from – puslapius, Selection – tik išskirtą dalį; laukelyje Number of copies – kopijų skaičius. Kaip pažiūrėti prieš spausdinant? meniu FilePrint Preview. Kaip nustatyti spausdintuvo savybes? Spragtelėti My Computer 2 k., po to Printers 2 k., DPK spragtelėti spausdintuvo piktogramą ir pasirinkti Properties. Kaip atjungti spausdintuvą? Spragtelėti My Computer 2 k., po to Printers 2 k., spragtelėti spausdintuvo piktogramą, paspausti meniu File ir pasirinkti Delete. Spausdinimą valdo speciali programa Print Manager. Kaip pristabdyti spausdinimą? Du kartus spragtelėti užduočių juostoje spausdinimo metu matomą spausdintuvo piktogramą, parinkti tuos dokumentus, kuriuos norime stabdyti, atidaryti meniu Document ir parinkti komandą Pause Printing. Kaip atnaujinti spausdinimą? Du kartus spragtelėti užduočių juostoje spausdinimo metu matomą spausdintuvo piktogramą, parinkti tuos dokumentus, kuriuos norime tęsti, atidaryti meniu Document ir jame dar kartą parinkti komandą Pause Printing. Kaip nutraukti spausdinimą? Du kartus spragtelėti užduočių juostoje spausdinimo metu matomą spausdintuvo piktogramą, parinkti tuos dokumentus, kuriuos norime nutraukti, atidaryti meniu Document ir jame parinkti komandą Cancel Printing.. Kaip pasiekti žinyną (informaciją apie Windows 98)? StartHelp. Žinyno langas turi tris korteles: Contents – turinys, Index – dalykinė rodyklė, įrašius į langelį Type the first few letters of the word you’re looking for terminą, žemiau esančiame lange pasirodys žodžių sąrašas, pažymime tą 48 eilutę ir paspaudžiame mygtuką Display; Search – paieška, įrašome žodį į langelį Type in the keyword to find ir spragtelti mygtuką List Topics (temų sąrašas), pasirinkti temą ir paspausti mygtuką Display. Mygtukas Related Topics reiškia, kad žinyne galima rasti ir susijusių su pateiktais paaiškinimais dalykų. Kaip gauti pagalbą Windows taikomosiose programuose (3 būdai)? 1) meniu juostoje paspausti Help: Microsoft Word help F1 – pateikti žinyno langą; Show the Office Assistant – pateikti pagalbos asistentą; Office on the Web – raštinė internete 2) dialogo languose būna mažas mygtukas, paženklintas klaustuko simboliu 3) paspausti klavišą F1. Paspaudus mygtuką (lapelis su rodykle į dešinę), atsiras temų medis kairėje pusėje. 49 TEKSTŲ TVARKYMAS Kaip paleisti Word programą (2 būdai)? 1) StartProgramsMicrosoft Word 2) su KPK du kartus ant piktogramos. Kaip užverti Word programą (2 būdai)? 1) Meniu komanda FileExit 2) mygtuko „X“ paspaudimas. Kaip atverti ir užverti pagrindinį valdymo meniu (2 būdai)? 1) su KPK 2) Alt+valdanti raidė. Priemonių juostų (parankinių) įjungimas ir išjungimas: ViewToolbarsStandart ar Formatting. Kaip pakeisti parankinių vaizdą, įvesti naujus mygtukus? ViewToolbarsCustomize. Kaip pakeisti parametrų reikšmes? Meniu ToolsOptions lango kortelėse. Kortelėje View įjungti šie parametrai:  Highlight – paryškintas teksto dalis rodyti pakeista fono spalva;  Status Bar – rodyti būsenos juostą;  Screen Tips – rodyti pagalbines informacijos etiketes;  Text boundaries – rodyti puslapyje dokumento tekstui skirto lauko ribas;  Horizontall scroll bar – rodyti horizontalią slinkties juostą;  Vertical scroll bar – rodyti vertikalią slinkties juostą;  Drawings – rodyti piešinius;  Vertical ruler – rodyti vertikalią liniuotę. Kortelėje Edit įjungti šie parametrai:  Typing replaces selection – renkamas tekstas keičia išrinktą;  Drag and drop text editing – taisymas “velkant” ir “paliekant” pele; 50  Tabs and backspace set left indent – kairiosios įtraukos didumo keitimas klavišais Tab ir Backspace. Kortelėje File Locations galima pakeisti automatiškai parenkamą tvarkomų dokumentų rašymo arba skaitymo aplanką Documents, vartotojo sukurtų dokumentų trafaretų rašymo aplanką User templates ir kitų svarbių bylų rašymo vietas. Kaip įjungti pagalbos žinyną? Meniu komanda Help:  Atsakant į vartotojo pateiktą klausimą – iškviečiama klavišu F1 arba priemonių juostos mygtuku “?”;  Paaiškinant vartotojo pasirinktos priemonės paskirtį – gaunamas paspaudus klavišus Shift+F1. Tai pagalbos forma “Kas tai?” (What’s This?). Jei lango antraštės eilutėje yra mygtukas “?”, paaiškinimus apie lango elementus galima gauti šiuo mygtuku. Informacijos paieškos lange yra dvi kortelės: pagalbai pagal reikšminius žodžius (Index) ir pagalbai pagal turinį (Contents). Kaip atverti naują lapą (3 būdai)? 1) mygtukas (baltas lapas) standartinėje įrankių juostoje 2) Ctrl+N 3) FileNewOK. Kaip įrašyti dokumentą (3 būdai)? 1) mygtukas (diskelis) standartinėje įrankių juostoje 2) FileSave As... 3)Ctrl+S. Operatyvaus tvarkymo priemonės: 1) žingsnis atgal 2) pereiti į aukštesnį lygį 3) paieška internete 4) pasirinktos bylos naikinimas 5) naujo aplanko kūrimas 6) peržiūros lauko parametrų parinkimas: : List – bylų sąrašas; Details – išsamus sąrašas; Properties – bylų savybės; Preview – peržiūra; Arange Icons – bylų rikiavimo būdai 7) kitos tvarkymo priemonės. Kaip atverti dokumentą (3 būdai)? 1) mygtukas (atverst knyga) standartinėje įrankių juostoje 2) FileOpen 3) Ctrl+O. 51 Tools mygtuko meniu lentelės punktu Find yra vykdoma sparčioji bylų paieška. Kur yra vėliausiai tvarkytų dokumentų sąrašas? Kaip šį sąrašą paslėpti, atverti, pakeisti jame rodomų rinkmenų skaičių? Pagrindinio meniu komandos File komandų sąraše. ToolsOptionsGeneral kortelėje pažymėti elementą „Recently used files“. Spausdinamo dokumento peržiūra: 1) spausdinimas 2) didintuvas 3) vieno puslapio vaizdas 4) puslapių grupės vaizdas 5) peržiūros mastelis 6) liniuočių jungiklis 7) automatinis suspaudimas 8) vaizdas per visą ekraną, atstatyti mygtuku Esc 9) peržiūros užvėrimas 10) pagalbos mygtukas. Kaip spausdinti dokumentą (3būdai)? 1) mygtukas (spausdintuvas) standartinėje įrankių juostoje 2) FilePrint...3) Ctrl+P. Galima nurodyti, ką spausdinti:  All – visą dokumentą;  Current page – tą puslapį, kuriame yra žymeklis;  Pages – puslapius, kurių numeriai nurodyti dešiniau esančiame laukelyje;  Selection – pasirinktą dokumento dalį. Kopijų skaičius nurodomas laukelyje Number of copies, o spausdinimo tvarka priklauso nuo langelio Collate (gretinti) būsenos. Laukelyje Print nurodoma, kaip spausdinti puslapius: ar visus lyginius, ar nelyginius, laukelyje Print what nurodoma, kas turi būti spausdinama: tekstas ar pagalbiniai duomenys, laukelio Zoom parametrai keičiami tada, kai viename popieriaus lape spausdinami keli dokumento puslapiai. Kaip pakeisti dokumento rodinį (2 būdai)? 1) lango kairėje pusėje apačioje esantys 4 mygtukai 2) komandos View meniu. 52 Normal – standartinis vaizdas, kai puslapio paraštės nerodomos, o paveikslėlių ir kitų grafikos objektų vieta neatitinka realią jų vietą puslapyje; Web Layout – tinklalapio vaizdas interneto tinkle; Print Layout – spausdinio vaizdas, dokumentas toks, koks jis bus spausdinamas; Outline – eskizo vaizdas, kai išryškinami skyriai, skyreliai, skirsniai... Kaip pakeisti mastelį (2 būdai)? 1) mygtukas (100%) standartinėje įrankių juostoje 2) ViewZoom, parinkuskelių puslapių vaizdą Many pages, galima keisti puslapių išdėstymo darbo lange būdą ir mastelį. Kaip įterpti specialius ženklus? InsertSymbol. Kaip atverti ir užverti liniuotes? ViewRuler. Kaip tekstą išrinkti (pažymėti) su pele 6 būdai? 1) kelias eilutes - žymeklį padėti žymimos dalies pradžioje ir, nuspaudę KPK, „vilkti“ iki paskutinės eilutės 2) vieną žodį – du kartus spragtelint ties tuo žodžiu 3) vieną eilutę – parinkimo laukelyje spragtelint ties ta eilute 4) vieną sakinį – Ctrl+spragtelėti su pele 5) vieną pastraipą – parinkimo laukelyje du kartus spragtelint ties žymima pastraipa 6) visą dokumentą – Ctrl+vieną kartą spragtelėti parinkimo laukelyje. Kaip tekstą išrinkti (pažymėti) su klaviatūra 2 būdai? 1) Shift+rodykliniai klavišai 2) visas dokumentas – Ctrl+A. Kaip tekstą ištrinti (2 būdai)? 1) pažymėti tekstą ir paspausti klavišą Delete 2) meniu komanda EditClear. Kaip atsisakyti paskutinio veiksmo (3 būdai)? 1) meniu komanda EditUndo 2) Ctrl+Z 3) mygtukas (rodyklė į kairę). Jei atšaukiama per daug veiksmų, tada naudojame atšauktų veiksmų kartojimo komanda Redo (3 būdai): 1) meniu komanda EditRedo 2) Ctrl+Y 3) mygtukas (rodyklė į dešinę). 53 Kaip tekstą kopijuoti, perkelti (5 būdai)? 1) meniu komanda EditCopy (Cut), Paste 2) standartinėje įrankių juostoje mygtukai (žirklės, du lapeliai, lagaminukas su lapu) 3) pažymėjus tekstą, nuspausti DPK, ir jame pasirinkti mygtukus 4) Ctrl+X, Ctrl+C, Ctrl+V 5) perkeliama – kai tekstą pažymėjus, „velkama“ į kitą vietą; kopijuojama - kai tekstą pažymėjus, „velkama“ į kitą vietą, nuspaudus klavišą Ctrl. Kaip įterpti naują pastraipą? Kaip įjungti pastraipos pabaigos žymę.? Enter klavišu. Paspausti mygtuką (apsukta p raidė) standartinėje įrankių juostoje. Kaip pastraipas sulieti ir skaidyti? Taisos žymeklis perkeliamas į antros pastraipos pradžią, spaudžiamas klavišas Backspace. Taisos žymeklis perkeliamas į atskyrimo vietą, spaudžiamas klavišas Enter. Kaip įterpti puslapio pabaigos simbolį “Page break” (2 būdai)? 1) Ctrl+Enter 2) InsertBreak. Kaip atverti naują langą? Kaip suskaidyti langą? Kaip sudėti visus langus? (meniu komanda Window) WindowNew Window, WindowSplit, atsisakyti – Remove Split, WindowArrange All. Kaip surasti teksto dalį, frazę arba atskirą žodį? Meniu komanda EditFind arba Ctrl+F. Papildomos paieškos sąlygų parinktys:  Match Case – skirti didžiąsias ir mažąsias raides;  Find whole words only – ieškoti tik viso žodžio;  Use wildcards – naudoti spec. simbolius iš mygtuko Special atveriamo sąrašo;  Sounds like – ieškoti panašaus skambesio (anglų kalba);  Find all word forms – ieškoti visų trafaretu nurodomo žodžio formų. Kaip tekste vieną terminą pakeisti kitu? 54 Meniu komanda EditReplace. Kaip parinkti šriftus, stilių, dydį (3 būdai)? 1) mygtukai yra formatų tvarkymo įrankių juostoje 2) FormatFont kortelėje Font 3) su DPKFont. Kaip paslėpti tekstą (Hidden)? ToolsOptionsView kortelėje pažymėti langelį Hidden text. Kaip naudoti formatų kopijavimą? Pažymėti kopijuojamą formatą, paspausti standartinėje įrankių juostoje mygtuką „šluotelę“ ir, nuspaudę KPK, „vilkti“ teptuku per tekstą. Kaip sutankinti ir išretinti tekstą? FormatFont kortelėje Character Spacing langelyje „Spacing“ pasirinkti Expanded (išretinti) arba Condensed (sutankinti). Kaip nustatyti vertikaliąją simbolių padėtį eilutėje? FormatFont kortelėje Character Spacing langelyje „Position“ pasirinkti Normal (standartinis), Raised (pakeltas), Lowered (nuleistas). Kaip suteikti šriftams įvairius animacijos elementus? FormatFont kortelėje Text Effects. Kaip keisti tekste mažąsias raides didžiosiomis arba atvirkščiai? FormatChange Case. Kaip naudoti sąlyginį žodžių perkėlimą (2 būdai)? 1) Ctrl+„-“ 2) InsertSymbolSpecial Characters kortelėje. Kaip keisti pastraipų savybes (2 būdai)? 1) FormatParagraphIndents and Spacing kortelėje 2) su DPKParagraph… Keep Lines Together (pateikti eilutes kartu) – kad visa pastraipa būtų spausdinama viename puslapyje; Widow/Orphan Control (vienišos eilutės arba pirmos ir paskutinės pastraipos eilučių priežiūra) – negalima palikti 55 pirmos pastraipos eilutės puslapio gale ir negalima kelti į kitą puslapį paskutinės pastraipos eilutės; Page Break Before (puslapio pabaiga prieš) – kad pastraipa visada būtų spausdinama kito puslapio pradžioje; Suppress line numbers – nutraukti eilučių numeravimą; Don’t hyphenate – netaikyti automatinio perkėlimo. Kaip pakartoti pasirinktą formatą? Pažymėti tekstą ir paspausti meniu komandą EditRepeat arba Ctrl+Y. O jei norim panaikinti pasirinktą formatą, tai pažymėjus paspausti Ctrl+Tarpas. Kaip nurodyti tabuliatoriaus vietą ir tipą (2 būdai)? 1) FormatTabs 2) viršutinėje darbo lango liniuotėje kairiajame kampe mygtuku: 1) kairinis 2) centrinis 3) dešininis 4) trupmeninis 5) vertikalus brūkšnelis 6) pirmosios eilutės įtrauka 7) kitų eilučių, išskyrus pirmąją, įtrauka. Kaip uždėti ar nuimti rėmelį (3 būdai)? 1) Standartinėje įrankių juostoje paspausti mygtuką (langelis su pieštuku) 2) formatų tvarkymo įrankių juostoje paspausti mygtuką (kvadratukas) 3) FormatBorders and Shading. Kaip parinkti foną (2 būdai)? 1) Standartinėje įrankių juostoje paspausti mygtuką (langelis su pieštuku) 2) FormatBorders and Shading. Kaip reikia įjungti automatinį numeravimą? FormatAutoFormat lango mygtuko Options kortelėje AutoFormat pažymėti langelį Automatic Numbered Lists . Kaip numeruoti pastraipas (3 būdai)? 1) formatų tvarkymo įrankių juostoje paspausti mygtuką (skaičiukus su brūkšneliais) 2) FormatBullets and NumberingNumbered kortelė 3) su DPKBullets and Numbering... Kaip žymėti pastraipas (3 būdai)? 56 1) formatų tvarkymo įrankių juostoje paspausti mygtuką (taškelius su brūkšneliais) 2) FormatBullets and NumberingBulleted kortelė 3) su DPKBullets and Numbering... Kaip naudoti kelių lygių numeravimą? FormatBullets and NumberingOutline Numbered kortelėje pasirinkti variantą. Išrinkus pastraipą, ir paspaudus mygtuką (Decrease Indent) , jai suteikiama žemesniojo lygio žymelė, o mygtukas (Increase Indent) pastraipos žymę keičia aukštesniojo lygio žyme. Trafaretas – tai iš anksto parengtas dokumento teksto, grafikos ir formatų projektas. Pradedant kurti naują dokumentą, Word’as automatiškai naudoja tuščio dokumento trafaretą (Blank Document). Jei norite pataisyti trafaretą, jį atidarykite ir komandos FileOpen dialogo lange pasirinkite laukelį Templates. Jei norite įrašyti trafaretą į diską, tai komandos FileSave As lango atveriamame sąraše Save As type nurodyti įrašymo būdą Document Template. Kaip peržiūrėti stilius? Formatų tvarkymo įrankių juostoje mygtukas (Normal), simbolis a žymi teksto, o simbolis ¶ - pastraipų formatus., Kur stiliai peržiūrimi, pasirenkami, keičiami ir kuriami? FormatStyle… Kuriant naują stilių, reikia paspausti mygtuką New…: Based on – kokiu pagrindu kurti stilių, Style for following paragraph – sekančios pastraipos stilius. Kaip nurodyti paraščių dydžių reikšmes (2 būdai)? 1) FilePage SetupMargins kortelėje 2) FilePrint Preview naudojant horizontaliąją ir vertikaliąją liniuotes. Mirror margins – tekstas spausdinamas abiejuose lapo pusėse; 2 pages per sheet – viename lape du puslapiai; Gutter position – įrišimo vieta; Apply to – kokiai dokumento daliai taikomos paraštės. 57 Kaip nurodyti popieriaus lapų matmenis, lapo plotį ir aukštį, kaip dokumentas orientuojamas lape? FilePage SetupPaper Size. Kaip pakeisti dokumento sekcijoms antraštes, poraštes, numeravimą, vertikalų išlygiavimą? FilePage SetupLayout kortelėje: Section start – sekcijos pradžia; Different odd and even – lyginiai ir nelyginiai formatai bus skirtingi; Different first page – pirmojo puslapio formatai bus skirtingi. Kaip nurodyti puslapių numeravimo tvarką ir būdus? InsertPage Numbers. Kaip įjugti ir išjungti puslapių antraštes ir poraštes? ViewHeader and Footer 1) įterpiamieji laukai 2) puslapio numeris 3) puslapių skaičius 4) numerio formatas 5) data 6) laikas 7) lapo sandara 8) tekstas 9) sekcijų ryšys 10) perjungimas 11)-12) į kitą puslapį 13) užvėrimas. Kaip įjungti rašybos klaidų paiešką (2 būdai)? 1) ToolsSpelling and Grammar 2) standartinėje įrankių juostoje mygtukas (su raidėmis ABC). Kalbą galima nurodyti meniu komandos ToolsLanguageSet Language lange. Kada gramatikos klaidos taisomos kartu su rašybos klaidomis? ToolsOptionsSpelling & Grammar kortelėje turi būti įjungtas jungtukas Check grammar with spelling. Kaip atverti automatinio taisymo žodyną? ToolsAutoCorrect. Kaip įterpti lentelę (2 būdai)? 1) standartinėje įrankių juostoje mygtukas (lentelė) 2) TableInsert Table. Kaip įjungti stulpelių automatinį išplėtimą? TableAutofitAutofit to Contents. 58 Kaip įjungti ir atsisakyti langelio teksto automatinio kėlimo į kitą eilutę? Ijungti - TableAutofitFixed Column Width, atsisakyti TableTable PropertiesCell kortelėjeOptions mygtuką paspausti, pažymėti Fit text. Kaip žymeklis perkeliamas iš vieno lentelės langelio į kitą (3 būdai)? O kaip langelio viduje (2 būdai)? 1) klavišas Tab 2) KPK 3) rodyklių klavišais. O viduje – 1) KPK 2) rodyklių klavišais. Kaip lentelę pakeisti tekstu ir atvirkščiai? Tekstu - TableConvert Table to Text, lentele TableConvert Text to Table. Kaip pažymėti visą lentelę (3 būdai)? 1) TableSelectTable 2) spragtelėti lentelės ženkliuką ties kairiuoju viršutiniu kampu 3) spragtelėti kvadratuką ties dešiniu apatiniu lentelė kampu. Kaip pažymėti stulpelį (2 būdai)? 1) TableSelectColumn 2) žymiklį perkelti virš lentelės ir, kai pasikeičia į rodyklę žemyn, paspausti. Kaip pažymėti eilutę (2 būdai)? 1) TableSelectRow 2) spragtelėti pele kairėje dokumento paraštėje. Kaip pažymėti vieną langelį? TableSelectCell. Kaip pakeisti stulpelio plotį (4 būdai)? 1) kai pelės žymiklis virsta į dvigubą rodyklę, nuspaudus KPK „vilkti“ liniją 2) pažymėti stulpelį, TableTable PropertiesColumn kortelėje pakeisti plotį 3) horizontalioje linuotėje stumdyti stulpelių žymiklius 4) su DPKTable PropertiesColumn kortelėje pakeisti plotį. Kaip pakeisti eilučių aukštį (3 būdai)? 1) FormatParagraphLine Spacing laukelyje 2) pažymėti eilutę, TableTable PropertiesRow kortelėje pakeisti 59 aukštį 3) su DPKTable PropertiesRow kortelėje pakeisti aukštį. Kur galima nurodyti lentelės plotį (Prefered width), lentelės horizontalaus išlyginimo būdą (Alignment), postūmį nuo kairiosios paraštės (Indent from left), leisti tekstui “aptekėti” apie lentelę (Text wrapping) (2 būdai)? 1)TableTable PropertiesTable kortelėje 2) su DPKTable PropertiesTable kortelėje. Kur galima nurodyti kiekvienam lentelės langeliui skirtingas atstumų iki jo ribų reikšmes, vertikalų išlygiavimo būdą (2 būdai)? 1)TableTable PropertiesCell kortelėje 2) su DPKTable PropertiesCell kortelėje. Kaip įterpti eilutę, stulpelį ir langelį? TableInsert… Kaip langelius sulieti (2 būdai)? 1) TableMerge Cells 2) su DPKMerge Cells. Kaip langelius suskaidyti? TableSplit cells. Kaip ištrinti langelio turinį (2 būdai)? 1) pažymėti tekstą ir paspausti klavišą Delete 2) EditClear. Kaip ištrinti lentelių elementus? TableDelete… Kaip rikiuoti duomenis? Meniu komanda TableSort. Jei norim, kad būtų rikiuojami tik išrinkti stulpeliai, mygtuko Options lentelėje reikia pažymėti Sort Column Only laukelį. Kaip rašyti formules? Meniu komanda TableFormula. Pakeitus lentelės duomenis, reikia išrinkti visą lentelę ir vykdyti lentelės perskaičiavimo komandą – Shift+Alt+U arba F9. Kaip lentelei parinkti rėmelius ir foną (4 būdai)? 1) formatų tvarkymo įrankių juostoje mygtukas (kvadratas) 2) ) standartinėje įrankių juostoje mygtukas (lentelė su pieštuku) 3) 60 FormatBorders and Shading 4) su DPKBorders and Shading. Kaip įjungti tipinių lentelių formatus (šablonus) (3 būdai)? 1) TableTable AutoFormat 2) su DPKTable AutoFormat 3) standartinėje įrankių juostoje mygtukas (lentelė su pieštuku). Kaip įterpti objektą? InsertObject. Kortelė Create New naudojama tada, kai įterpiamas objektas dar neparuoštas ir jį reikia sukurti. Parametras Display as icon naudojamas tada, jei norima įterptą objektą vaizduoti piktograma. Jei objektas įterpiamas iš anksčiau sukurtos bylos, naudojama kortelė Create from File. O norint įterpti skaičiuoklę, yra naudojamas specialus mygtukas (lentelė su kryžiuku). Kaip įterpti paveiksliuką (2 būdai)? 1) Drawing įrankių juostoje mygtukas (žmogus) 2) InsertPictureClip Art. Kaip įjungti „Drawing“ įrankių juostą (2 būdai)? 1) standartinėje įrankių juostoje paspausti mygtuką (A ir kūbeliai) 2) ViewToolbarsDrawing. Pasirinkę elipsę arba stačiakampį ir laikydami nuspaustą klavišą Shift, lengvai galima nubrėžti apskritimą ar kvadratą, jei norime nupiešti figūrą iš centro, piešdami laikykite nuspaustą klavišą Ctrl. Kaip kuriami laiškai ir pašto etiketės? Meniu komanda ToolsMail Merge. 61 INTERNETAS IR ELEKTRONINIS PAŠTAS INTERNETAS Internetas – tai pats didžiausias pasaulinis tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Vartotojams tenka bendrauti su vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems. Duomenys kompiuteryje koduojami. Ilgą laiką buvo naudojamas ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti skiriamas vienas baitas. Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka tik kelių kalbų raidynams koduoti. Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas. Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti. IP adresas: kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu skaitmeniniu adresu - vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22 yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai - www.ku.lt ir www.takas.lt. Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255, atskiriamų taškais. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie: 193.219; 194.176; 205.244. Simbolinis vardas skaitomas iš dešinės į kairę. Jame paprastai yra tokie dėmenys: a) dvi paskutiniosios raidės - šalies identifikatorius; b) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa; c) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas. Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: It Lietuva, ku - Klaipėdos universitetas, mantas - kompiuterio vardas. Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo raidėmis nurodo šalies kodą. (Šalies kodų pvz. lv – Latvija, ee – Estija, ru – Rusija, ua – Ukraina, ca – Kanada 62 ir t. t.). JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą {.edu - žymi švietimo institucijas, .org pelno nesiekiančias ir nevalstybines organizacijas, .com komercines įstaigas, .gov - JAV Vyriausybines organizacijas, mil - karines įstaigas. Tarnybinė stotis (server) – tai tam tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugųvartotojas (kompiuteris+programa+žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būti įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine stotimi. Paslaugos: šiuo metu interneto paslaugų kompiuteriai teikia įvairias paslaugas, kurių populiariausios yra: žiniatinklis (WWW arba Web): žiniatinklio puslapiuose pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir t.t. informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir patogiai “vartyti” šiuos puslapius. Informacija žiniatinklyje peržiūrima naršyklėmis (Browsers) – Internet Explorer bei Netscape Navigator. Hipertekstas – tai tekstas, susietas su kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame pasaulio gale. Tokios saitai (nuorodos) vadinami hipersaitais. Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu (HTTP), o patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba (HTML). HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt.; elektroninis paštas (Mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Populiariausios programos: Pegasus mail, Eudora, bei integruotos naršyklėse Internet Explorer (Internet maul ar Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger); konferencijos (UseNet) – tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internete. Darbas su juo 63 organizuotas vadinamosiomis naujienų grupėse (newsgroups). Dalyvauti galima 2 būdais: 1) naudotis diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet Explorer integruota programa Internet News bei Outlook Express, o Netscape Navigator – Netscape Collabra, 2) elektroninio pašto programa. Peržvelgti naujienų grupes galima komanda ToolsMail and NewsRead News, tada paleidžiama pašto programa. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite skaityti naujienas, nurodykite lange (ToolsInternet Options) atvertę kortelę Programs ir iš naujienų (Newsgroups) sąrašo pasirinkę reikiamą programą.; pokalbiai internete (IRC) – tai pokalbių su keliais pašnekovais iš karto sistema. Kliento prgramos: WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan, mIRC, Microsoft Chat; bylų siuntimas (FTP) – naudojamasi 2 būdais: 1) naudojamasi kuria nors specializuota programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx, CuteFTP), 2) FTP protokolo naudojimas naršyklėse Internet Explorer ir Nescape Navigator; programų paieška (Archie) – tai duomenų bazės sistema, apimanti daugiau nei 1000 bylų bibliotekų visame pasaulyje. Reikalingos programos ieškomos naršyklėmis Internet Explorer ir Nescape Navigator; bylų paieška (Gopher) – tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema, realizuota tik tekstiniu režimu. Naudotis su GOPHER paslauga galima naršyklėmis Internet Explorer ir Nescape Navigator; prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet) – Windows sistemoje galima pasinaudoti Run komanda iš Start meniu. Prisijungimui prie šių paslaugų kompiuterių naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai: http, ftp, gopher, telnet, archie ir kt. URL: kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą universaliuoju adresu arba URL {Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys: a) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas; b) vartotojo identifikacijos dalis, t.y., vardas, kuriuo vartotojas užsiregistravęs interneto paslaugų kompiuteryje (nebūtina); c) kompiuterio adresas, t.y., 64 simbolinis kompiuterio vardas; d) katalogas ir rinkmenos vardas (nebūtina). URL pavyzdžiai: tinklapis – http://www.ktu.lt, byla – file://c:/picture.bmp, el. pašto adresas – barboryte@takas.lt, FTP serveris – ftp://su.lt ir t.t. Kaip prisijungti prie interneto namuose, kas reikalinga?:  Kompiuteris ir modemas;  Telefono linija, prie kurios jungiamas modemas;  Užsiregistruoti (gauti vardą slaptažodį...) interneto paslaugų firmoje;  Įdiegti programinę įrangą, skirtą darbui internete (Windows sistemoje – Dialup Networking, Internet Explorer su Internet Mail arba Outlook Express). Kaip prisijungti prie interneto įstaigoje, kas reikalinga?:  Kompiuteris su tinklo plokšte, užtikrinančia priėjimą prie vietinio tinklo;  Vietinis tinklas, kurio tarnybinė stotis sujungta su internetu;  Užsiregistruoti (gauti vardą slaptažodį...) pas organizacijos tinklo administratorių;  Įdiegti programinę įrangą, skirtą darbui internete (Windows sistemoje – Internet Explorer su Internet Mail arba Outlook Express). Darbas su Internet Explorer Įjungimas – iš Start meniu arba dukart spragtelėjus šios programos piktogramą darbalaukyje. Išjungimas – iš File meniu ir pasirinkti Close ar spragtelėjus „X“ mygtuką dešiniajame lango kampe. - grįžti į anksčiau peržiūrėtus puslapius; peržiūrėjus ankstesniuosius puslapius, šiuo mygtuku grįžtama į vėlesniuosius; kartais dėl lėtų ar užimtų ryšio linijų tenka laukti kol bus atvertas tinklapis ar atsiųstas dokumentas – siuntimo 65 procesą galima sustabdyti spragtelėjus - ; - aktyvus tinklapis atsiunčiamas iš naujo; - atsiunčiamas pradinis puslapis, kuris rodomas paleidus Internet Explorer programą. Home page nustatymas: ToolsInternet Options…General, langelyje Home page surinkti tinklapio adresą; - pamėgtų ar patikusių puslapių adresai, paspausti mygtuką „Add“ ir lentelėje mygtuką „OK“; aplankytų tinklapių sąrašas; pašto programa; - - iškviečiama elektroninio - išspausdinamas aktyvus tinklapis; - atveriamas teksto redaktoriaus arba, jei įdiegta HTML, redaktoriaus langas; Links – tai dažniausiai naudojamų tinklapių nuorodų mygtukų juosta. Ji iškviečiama ir panaikinama komanda ViewToolbarsLinks. Kaip sukurti mygtuką šioje juostoje? – nuspaudę KPK ir nepaleisdami jo, reikiamo dokumento nuorodą nutempkime į norimą mygtukų juostos vietą. Panaikinti mygtuką galima paspaudus ant jo DPK ir pasirinkus Delete. Kai neaišku, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą, atsakymo galima ieškoti spragtelėjus meniu punktą Help. Čia galima pasirinkti:  Contents and Index – turinys ir abėcėlinis temų sąrašas;  Tip of the day – kasdien keičiami trumpi dalykiški patarimai kaip efektyviai atlikti tam tikrą veiksmą dirbant su naršykle;  For netscape Users – patarimai patyrusiems Netscape Navigator programos vartotojams, padedantys sparčiai įsisavinti Internet Explorer naršyklę; 66  Tour – naršyklė prisijungs prie elektroninio konspekto apie internetą, esančio Microsoft bendrovės tinklapiuose;  Online Support – naršyklė prisijungs prie Microsoft bendrovės tiesioginės pagalbos žinių bazės;  Send Feedback – galite pranešti bendrovei savo nuomonę apie naršyklę. - atsiunčiamas žiniatinklio paieškos sistemos pagrindinis puslapis: laukelyje „Find a Web page containing“ užrašyti paieškos sistemos vardą ir paspausti mygtuką „Search“. Advance Search – patobulinta paieška. Patobulintąja paieška galima konkretinti paiešką, naudojant logines operacijas AND (ir), OR (arba), NOT (ne), NEAR (panašu), nustatyti tarpą tarp raktažodžių, apriboti paiešką žiniatinklio puslapiuose, sukurtuose nurodytame datų intervale, naudoti šablono simbolius (* - vietoje likusios žodžio dalies, ? – vietoje vienos raidės) ieškomo žodžio viduryje arba pabaigoje ir kt. Pvz: jei ieškome pagal žodį server, tai bus pateikti visi dokumentai, kuriuose rasti tokie žodžiai: server, Server, serveR..., jei rašysime tik didžiąsias raides (SERVER), tai bus ieškoma tik nurodyto žodžio, jei įvesime statistikos;duomenys, tai bus ieškoma visa frazė „statistikos duomenys“, o ne atskirai, jei kompiut*, tai bus surasti dokumentai, kuriuose yra žodžiai: kompiuteris, kompiuterija, kompiuterininkas... Paieškos sistemos: dažniausiai naudojamos paieškos sistemos yra AltaVista (http://www.altavista.com), Excite, InfoSeek, Lycos, Yahoo, lietuviškos – Seklys (http://www.seklys.lt) ir Geras (http://www.geras.lt). Siuntimas: norint pasiųsti tinklapį elektroniniu paštu, reikia pasirinkti komandą ToolsMail and News Send Page arba spragtelėti mygtuką Mail ir pasirinkti Send page. Analogiškai siunčiama ir nuoroda, tik vietoj komandos Send page reikia pasirinkti Send a Link. 67 Spausdinimas (3 būdai): 1) mygtukas Print, 2) FilePrint, 3) Ctrl+P. Be įprastų spausdinimo parinkčių galima nurodyti ir tokius:  As laid out on screen – rėmelius spausdinti kaip pateikta ekrane;  Only the selected frame- tik pažymėtą rėmelį;  All frames individually – kiekvieną rėmelį atskirai;  Print all linked document – spausdinti visus susijusius dokumentus;  Print table of links – dokumento gale išspausdinti visų dokumente esančių nuorodų sąrašą. Tinklapio įrašymas: FileSave As. Langelyje Save As Type nurodykite, kokiu formatu įrašysite:  Web page, Complete – įrašomos visos bylos, reikalingos tokio vaizdo, kokį matome prisijungę prie interneto, pateikimui ekrane;  Web Archive for E-mail – bus įrašyta tinklapio “nuotrauka” daugelyje pašto programų naudojamu formatu MIME; įrašytos bylos tipas bus .mht (.mhtml);  Web Page, HTML only – tinklalapis įrašomas HTML formato byloje, neišsaugant grafikos, muzikos ir kt.;  Text Only – byloje, kurios tipas .txt, įrašoma tik tekstinė informacija. Kitų bylų įrašymas: kai kurių bylų naršyklės negali atverti ir spragtelėjus tokios bylos hipersaitą, atsidarys dialogo langas, kuriame reikia pasirinkti:  Open this file from its current location – byla atidaroma paleidžiant su jos formatu susietą programą;  Save this file in to disk – nurodykite vietą jūsų kompiuterio standžiajame diske ir , kai spragtelėsite mygtuką OK, byla bus parsiųsta ir įrašyta. Atskirų tinklapio komponentų įsirašymas: teksto – pažymėti tekstą, vykdyti komandą Copy, atsidaryti teksto redaktorių ir Paste; paveikslą arba nuotrauką – spragtelėti DPK ant objekto 68 ir pasirinkti Save Picture As; foną – spragtelėti ant fono DPK ir pasirinkti komandą Save Background As; adresą, kuriuo nukreipia hipersaitas – spragtelėti ant nuorodos DPK, pasirinkti punktą Copy Shortcut ir atsidarę Word ar Front Page Expres langą įterpti nuorodą komanda EditPaste; objektą, į kurį nukreipia hipersaitas – spragtelėti į objektą DPK, pasirinkti punktą Save Target As ir atsivėrusiame dialogo lange nurodyti katalogą, kur įrašysite. Pagrindinių parinkčių keitimas: Peržiūros lango didinimas - ViewFull Screen, grįžti į ankstesnę būseną – mygtukas Restore (du lapeliai) viršutiniame dešiniajame ekrano kampe arba lentelėje paspausti Close Full Screen; Priemonių juostos pakeitimas - ViewToolbars, o jei norim įterpti naujus - ViewToolbarsCustomize; Tinklalapio vaizdo parinkčių keitimas ToolsInternet Options, kortelėje General paspausti mygtuką Accessibility (pasiekiamumas). Pažymėjus laukelius, naršyklė ignoruos spalvas, šriftus, šrifto matmenis; Kaip ištrinti failus? - - ToolsInternet Options, kortelėje General paspausti mygtuką Delete Files... Šrifto parinkimas – šrifto matmenis galima pakeisti komanda ViewText size. Čia pasirenkamas vidutinis (medium), didesnis (larger), didžiausias (largest), mažesnis (smaller) ar mažiausias (smallest) matmuo. Šriftą pakeisti ToolsInternet Options, kortelėje General paspausti mygtuką Fonts. Langelyje Language script nurodyti reikiamą simbolių rinkinį (pvz., rusiškam raidynui – Cyrilic), o langelyje Web page font – šriftą, kuriuo bus vaizduojamas tas simbolių rinkinys, langelyje Plain text font nurodomas šriftas, kuriuo pateikiamas netvarkytas tekstas; Spalvų parinkimas - ToolsInternet Options, kortelėje General paspausti mygtuką Colors. Čia galima nustatyti tinklapio teksto (text), fono (background), aplankytų 69 ir neaplankytų tinklalapių hipersaitų spalvas, jei pažymėtas langelis Use hover color – spalvą, kuria bus išryškintas hipersaitas ant jo nustačius žymeklį; Peržiūros spartinimo galimybės – jei tinklalapio parsiuntimas užima daug laiko, galima atsisakyti paveikslų ToolsInternet Options, kortelėje Advanced panaikinti žymę ties Show pictures ir kai norėsim pamatyti paveikslą, reikės spragtelėti DPK ir pasirinkti komandą Show picture. Jei norim, kad kompiuteryje nebūtų laikomos laikinai peržiūrėtų tinklapių bylos, reikia pažymėti Empty temporary Internet Files folder...; Kodavimo keitimas – jei atsivėrus tinklalapį matomas nesuprantamas tekstas, tai jį galima pakeisti komanda ViewEncoding ir dialogo lange pasirinkti tinkamą. ELEKTRONINIS PAŠTAS Internet Explorer naršyklė leidžia naudotis elektroniniu paštu 2 būdais: 1. spragtelėti mygtuko Mail rodyklę ir pasirinkti pvz. Naujo laiško sukūrimui – New Message. Bus paleista viena iš programų Internet Mail arba Outlook Express. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite dirbti, nurodykite lange (ToolsInternet Options) atvertę kortelę Programs ir iš elektroninio pašto programų sąrašo pasirinkę reikiamą. 2. adreso laukelyje įvesti mailto://[el. Pašto adresas], paspausti Enter ir čia atsivers paštų programų langas New Message. DARBAS SU OUTLOOK EXPRESS: Programos paleidimas ir užvėrimas: 1) spragtelėti Mail mygtuką, prieš tai nustačius, kad yra būtent ši programa 2) StartProgramsOutlook Express. Baigti – spragtelėti mygtuką „X“ arba iš File meniu pasirinkti Exit. 70 Aplankai: Inbox – laikomi gauti laiškai; Outbox – paruošti išsiuntimui laiškai, bet dar neišsiųsti; Sent Items – sėkmingai išsiųsti laiškai; Deleted Items – ištrinti laiškai iš kitų aplankų patenka į šį aplanką; Draft – laikomi laiškų juodraščiai; Contacts – elektroninio pašto respondentų adresų knyga. Su programa gali dirbti keli vartotojai: paleidus programą reikia iš File meniu pasirinkti punktą Switch Identity ir įvesti norimo vartotojo vardą. Naujo laiško siuntimas: arba FileNew Mail Message. Laukelis To: (kam) – įrašomas gavėjo adresas. Laukelis Cc: (kopijos) - užrašomi gavėjų, kuriems bus išsiuntinėjamos laiško kopijos, elektroninio pašto adresai, atskirti kabliataškais. Laukelis Bcc: (slepiamos kopijos) – jei norime išsiųsti laišką nematomiems gavėjams, tai pasirenkame iš View meniu punktą All Headers. Laukelis Subject – įrašoma laiško tema. Ruošiant laišką būtina nustatyti reikiamą simbolių kodavimą. Tam iš Format meniu pasirenkamas punktas Encoding ir iš sąrašo parenkamas kodavimas (jei laiškas lietuvių kalba, tai reikia parinkti Baltic (Windows), spragtelėjus mygtuką Spelling galima atlikti laiško teksto rašybos klaidų tikrinimą. Laiškas išsiunčiamas: spragtelėjus mygtuką Send arba iš File meniu pasirinkus punktą Send Message. Išsiųsti ir gauti laiškus: laiškų siuntimo ir gavimo operacija atliekama spragtelėjus arba Tools Send and ReceiveSend and Receive All (CTRL+M). Laiško siuntimas keliems adresatams: 1) parašius pirmojo gavėjo adresą dėti kabliataškį, tarpą ir rašyti kito gavėjo adresą ir t.t. arba gavėjus galima parinkti iš adresų knygutės, esančios priš žodelį To: 2) leidžia nurodyti 71 kelis adresatus iš karto visuose adresų laukeliuose (To:, Cc: ir Bcc:) New Message lange iš Tools meniu pasirinkti Select recipients punktą. Atsakyti autoriui: galima rašyti atsakymą pažymėto laiško autoriui arba MessageReply to Sender (CTRL+R). Atsakyti visiems gavėjams: atsakymo laiškas bus rašomas pažymėto laiško autoriui bei visiems gavėjams jei spragtelėsite arba MessageReply to All (CTRL+SHIFT+R). Persiųsti: laiško persiuntimas kitam gavėjui arba MessageForward (CTRL+F). Laiškų naikinimas: pažymėto laiško arba grupei laiškų ištrinti spaudžiame arba EditDelete (CTRL+D). Adresų knygelė leidžia:  saugoti adresus, telefonus ir kitą informaciją apie vartotojui svarbius asmenis;  ieškoti reikiamo adreso internete;  išskirti skirtingų programos vartotojų adresų sąrašus į atskirus katalogus;  specialiame kataloge (Shared Contacts Folder) sukurti bendro naudojimo adresų sąrašą;  sudaryti kontaktines grupes ir grupinius adresus;  importuoti ir eksportuoti adresų sąrašus iš kitų adresų knygelių ir kitų populiarių pašto progamų;  keistis vizitinėmis kortelėmis su skirtingomis programomis;  atspausdinti bet kurią adresų sąrašo dalį. Adresų dėžutės tvarkymas: iš įrankių juostos ToolsAddress Book… (CTRL+SHIFT+B). Paspaudžiame mygtuką NewNew Contact..., laukelyje First įrašyti dėžutės 72 vardą (laukelyje Display vardas užsirašys automatiškai) ir laukelyje E-Mail Address užrašyti e – pašto adresą, tada paspausti mygtuką Add ir mygtuką OK. Kontaktinės grupės ir grupinio adreso sudarymas: spragtelėti mygtuką New ir pasirinkti New Group, įvesti naujos grupės pavadinimą (Group Name), spragtelėję Select members iš adresų knygelės pasirinkti grupės narius, užpildyti reikalingą informaciją kortelėje Group Details, paspausti mygtuką OK. Priemonių juostą ir įterpti naujų mygtukų galima pakeisti iš View meniu pasirinkus komandą Layout ir toliau dialogo lange Window Layout Properties spragtelėjus Customize Toolbar mygtuką. Bylos (-ų) prisegimas: rašant laišką galima prisegti bylą arba kelias bylas. Norint tai padaryti reikia spragtelėti arba vykdyti komandą InsertFile Attachment. Paieška: mygtukas - tam tikro laiško arba adresato paieška pašto dėžutėse arba adresų knygutėje. Vizitinė kortelė (Business Card) ir jos įterpimas: - norint įterpti parašą vykdyti komanda InsertMy Business Card. Parašo sudarymas: ToolsOptions…Signatures. Parašo įterpimas: norint įterpti parašą vykdyti komanda InsertSignature. Jei bus keli parašai – bus galimybė pasirinkti kurį parašą įterpti. Laiškų rikiavimas: ViewSort By (Priority – pagal prioritetus, Attachment – pagal laiško priedą, Flag – vėliavėle pažymėtų laiškų rikiavimas, From – pagal siuntėjo vardą, Subject – pagal laiško temą, Received – pagal gavimo data) arba spragtelėti tiesiog ant laukų pavadinimų. Siuntimo prioritetas: spragtelėti mygtuko Priority rodyklę ir iš sąrašo High Priority – aukštas, Normal Priority – normalus, Low Priority – žemas pasirinkti reikiamą prioritetą. Laiškų ir pašto dėžučių tvarkymas: Vartotojas gali susikurti asmenines dėžutes: iš File meniu punkto Folder pasirinkti 73 komandą New. Pašto dėžutes galima perkelti į kitą vietą – Move, pervardinti – Rename, pašalinti – Delete, suspausti – Compact. Jei reikia perkelti EditMove to Folder laišką arba nukopijuoti EditCopy to Folder laišką iš vienos pašto dėžutės į kitą, norint surasti laišką EditFind, norint pašalinti laišką EditDelete, norint nustatyti rikiavimo tvarką EditSort by. Žinynas: spragtelėjus meniu punktą Help. Čia galima ne tik pasirinkti turinį (Contents) ir abėcėlinį temų sąrašą, bet ir atlikti reikiamos temos (žodžio) paiešką. Naujienų grupių skaitymas: norint skaityti naujienų grupes, reikia užsiregistruoti kurioje nors naujienų tarnybinėje stotyje: iš Tools meniu pasirinkti Accounts komandą ir spragtelėti ADD/News mygtuką, užpildyti tolesnius langus, įvedę savo vardą ir e-pašto adresą, spragtelėti mygtikus Next ir Finish. OUTLOOK EXPRESS PARINKTYS: Pagrindinės kalbos (Language)ir rašybos klaidų tikrinimo nustatymas - ToolsOptionsSpelling; Siuntimo parinkčių keitimas - ToolsOptionsSend, jei laiškus siųsti grynojo teksto formatu – mygtukas Plain text settings, jei HTML formatu - mygtukas HTML Settings; Parašo sudarymas - ToolsOptionsSignature; Bendrosios parinktys: ar pranešti apie naujienas, ar rodyti Inbox dėžutės turinį, ar duoti garsinį signalą atėjus naujam laiškui, ar gauti bei išsiųsti laiškus programos peleidimo metu it t.t. - ToolsOptionsGeneral; Patvirtinimo gavimas, jog jūsų laiškas gautas ToolsOptionsReceipts; Apsaugos nustatymas, laiško šifravimas, prijungiamas skaitmeninis parašas - ToolsOptionsSecurity; Priežiūros nustatymas, užvesti registracijos žurnalą, nustatyti dėžučių išvalymo parinktis ToolsOptionsMaintenance; 74 Ruošiamas laiškų teksto šriftas ir kai kurios formato savybės - ToolsOptionsCompose; Nustatomas skaitomų laiškų šriftas, kalba ir kitos laiškų tvarkymo parinktys - ToolsOptionsRead. Lietuviškų laiškų rašymo ir skaitymo parinktys: norint susirašinėti lietuviškai, jūsų kompiuteryje Outlook Express programa turi būti įdiegta su “Pan- European Language Support” priedu. Daroma taip: ToolsOptionsSendInternational SettingsDefault Encoding kortelėje nustatyti Baltic (Windows) parinktį. Nuimti varnelę nuo When replying to message always use English headers. ToolsOptionsSendMessage Format kortelėje nustatyti MIME parinktį, o Encode text using parinkti Quoted Printable. Tai pat pažymėti nuostatą Allow 8-bit characters in headers nuostatą. ToolsOptionsReadFontsFont settings kortelėje nustatyti Baltic parinktį, sapragtelėti Set as Default ir OK. Patikrinti International Settings parinktis – Default encoding turi būti parinkta Baltic (Windows), jei taip yra, tada varnele pažymėti Use default encoding for all incoming messages parinktį. 75 SKAIČIUOKLĖS Skaičiuoklės vartojamos duomenų lentelėms laikyti ir apdoroti. Kaip paleisti Excel programą (2 būdai)? 1) paspausti StartProgramsMicrosoft Excel 2) su KPK du kartus ant piktogramos. Kaip baigti dirbti su programa? Spragtelėti meniu FileExit arba lango užvėrimo mygtuką . Darbo knyga (workbook) – tai Excel formato byla, į kurią įrašomi vartotojo duomenys. Kiekviena knyga gali turėti daug lapų (sheets). Lapų vardai (Sheet1, Sheet2…) užrašyti ant lapų auselių (tab) darbo knygos lango apačioje. Toje pačioje knygoje gali būti dviejų tipų lapai – darbo lapai (worksheet) ir diagramos lapai (chart sheet). Kaip darbo knygą papildyti naujais darbo lapais? Spragtelėti meniu InsertWorksheet. Darbo lapas (worksheet), dar vadinamas skaičiuoklės lentele, yra Excel darbo knygos lapas, kuriame rašomi, saugomi bei apdorojami duomenys. Jis turi 256 stulpelius ir 65536 eilutes. Kiekviena stulpelio ir eilutės sankirta yra narvelis, langelis arba celė. Keli gretimų eilučių ar stulpelių narveliai sudaro narvelių bloką. Sudėtinį bloką sudaro keli pažymėti negretimi narveliai ar blokai. Kaip atverti ir užverti pagrindinį valdymo meniu (2 būdai)? 1) su KPK 2) Alt+valdanti raidė. Yra 9 meniu: File (byla), Edit (taisa), View (vaizdas), Insert (įterpti), Format (formatai), Tools (priemonės) ir Help (žinynas). Formulės eilutė (formula bar) – Excel programos lango dalis, kurioje parodoma visa aktyviajame narvelyje įrašyta konstanta (tekstas ar skaičius) arba formulė. Trys mygtukai: įvesties (paspaudžiame, kai baigiame rinkti arba redaguoti duomenis), atšaukties (paspaudžiame, kai atsisakome surinkto naujo arba suredaguoto teksto) ir formulės redagavimo (spragtelėjus, 76 ekrane pateikiamas formulės skydelis (formula pallete), kuris padeda sukurti formulę). Slinkties juosta (scrool bar) – Excel darbo knygoje skirta patraukti darbo lapą į bet kurią reikiamą vietą. Turi dvi slinkties juostas: vertikalioji juosta leidžia patraukti darbo lapą vertikalia kryptimi iki reikiamos eilutės, o horizontalioji – horizontalia kryptimi iki reikiamo stulpelio. Kai reikia patraukti darbo lapą per vieną eilutę ar stulpelį, spragtelėti atitinkamą slinkties rodyklę (scrool arrow). Slinktuku (scrool box) darbo lapą galima iš karto patraukti iki reikiamos vietos. Kaip greitai patraukti lapą dideliu atstumu? Nuspaudus SHIFT klavišą, vilkti sumažėjusį slinktuką į reikiamą vietą. Būsenos eilutė (status bar) – sritis darbo lapo lango apačioje, kurioje rodoma informacija apie atliekamą komandą arba Excel darbo srities būseną (NUM rodo, kad įjungta skaitmenų klaviatūra), OVR – teksto perrašymo veiksena, CAPS – didžiųjų raidžių registras). Kaip įjungti ir išjungti priemonių juostas? Spragtelėti meniu ViewToolbarsStandart ar Formatting. Kaip pakeisti parankinių vaizdą, įvesti naujus mygtukus? Spragtelėti meniu ViewToolbarsCustomize. Kaip atverti naują lapą (3 būdai)? 1) mygtukas standartinėje įrankių juostoje 2) Ctrl+N 3) spragtelėti meniu FileNewOK. Kaip įrašyti dokumentą (3 būdai)? 1) mygtukas standartinėje įrankių juostoje 2) spragtelėti meniu FileSave As... 3)Ctrl+S. Kaip atverti dokumentą (3 būdai)? 1) mygtukas standartinėje įrankių juostoje 2) spragtelėti meniu FileOpen 3) Ctrl+O. 77 Į Excel skaičiuoklės narvelį galima įrašyti dviejų pagrindinių tipų duomenis: konstantas (constants) ir formules (formulas). Konstantas galima suskirstyti į tris grupes: skaitinės reikšmės (numeric values), tekstas (text values) ir datos ir laiko reikšmės (data and time values). Excel atpažįsta dar dviejų specialių tipų konstantas: logines reikšmes (logical values) ir klaidų reikšmes (error values). Jei baigę rinkti tekstą paspaudžiame TAB, SHIFT+TAB, ENTER, SHIFT+ENTER arba krypčių klavišus (į kairę, į dešinę, į viršų, žemyn), tai Excel įrašo į narvelį surinktą tekstą ir pažymi gretimą narvelį – kairėje, dešinėje, apačioje arba viršuje, kad galėtume rinkti naujus duomenis. Rinkimo metu taisyti klaidas galima tik grįžties klavišu BACKSPACE, kurį paspaudus ištrinamas paskutinis surinktas simbolis ir įterpties žymeklis pastumiamas per vieną poziciją atgal. Kaip redaguoti narvelio tekstą (2 būdai)? 1) renkant padarytą klaidą galima tuoj pat ištaisyti, sugrįžus atgal BACKSPACE klavišu, 2) galima redaguoti anksčiau surinktą tekstą, kai įjungiama redagavimo veiksena 2 būdais: a) dukart spragtelėjus narvelį pele, b) paspaudus F2 funkcinį klavišą. Narvelyje, o kartu ir formulės eilutėje esantį tekstą galima redaguoti įvairiais būdais (prieš tai įjungus redagavimo veikseną ir į reikiamą vietą perkėlus įterpties žymeklį): 1) rinkti tekstą įterpties žymeklio vietoje (likęs tekstas patraukiamas į dešinę), 2) BACKSPACE klavišu pašalinti tekstą, esantį įterpties žymeklio kairėje (likęs tekstas patraukiamas į kairę), 3) DELETE klavišu pašalinti tekstą, esantį įterpties žymeklio dešinėje, 4) paspaudus INSERT klavišą, įjungiamas teksto perrašymo veiksena (OVR) ir rašoma ant seno teksto viršaus (išjungti – dar kartą paspausti INSERT klavišą), 5) pele velkant įterpties žymeklį narveliu arba formulės eilutėje rodomu tekstu, jis pažymimas ir tada galima: pašalinti, 78 paspaudus DELETE klavišą; klaviatūra surinkti bet kurį simbolį; panaikinti žymėjimą, krypties klavišais ar pele perkėlus įterpties žymeklį į kitą vietą. Kaip išsikviesti pagalbą? Spragtelėti meniu Help. Yra 4 pagrindiniai pagalbos būdai: 1) pagalbos žinyno iškvietimas (F1 arba Microsoft Excel Help) – sudaryta iš trijų dalių: Contents kortelė (žinyno turinys), Answer Wizard kortelė (atsakymų vedlys), Index kortelė (straipsnelių paieška pagal raktinį žodį); 2) ofiso asistento iškvietimas (Show the Office Assistant) – bendra pagalbos sistema visoms Microsoft Office programoms; 3) pagalbos „Kas tai?“ iškvietimas (What’s This?) – paaiškina konkrečius Excel programos elementus (meniu punktus, įvairių skydelių elementus ir pan.); 4) speciali pagalba įpratusiems dirbti su Lotus 1-2-3 programa (Lotus 1-2-3 Help…). Kur yra vėliausiai tvarkytų dokumentų sąrašas? Kaip šį sąrašą paslėpti, atverti, pakeisti jame rodomų rinkmenų skaičių? Pagrindinio meniu komandos File komandų sąraše. Spragtelėti meniu ToolsOptionsGeneral kortelėje pažymėti elementą Recently used files. Kaip spausdinti dokumentą (3būdai)? 1) mygtukas standartinėje įrankių juostoje 2) spragtelėti meniu FilePrint...3) Ctrl+P. Kaip pakeisti mastelį (2 būdai)? 1) mygtukas standartinėje įrankių juostoje 2) spragtelėti meniu ViewZoom. Kaip atverti ir užverti formulės ir būsenos eilutes? spragtelėti meniu ViewFormula Bar ir ViewStatus Bar. Kaip pažymėti narvelius ir blokus pele ir klaviatūra? narvelis – 1) spragtelėti narvelį, 2) krypčių klavišais; blokas – 1) vilkti žymeklį bloko įstrižaine, 2) pažymėti narvelį, paspausti klavišą F8, krypčių klavišais pažymėti kitus narvelius ir paspausti klavišą F8; viena eilutė – 1) spragtelėti pele eilutės 79 antraštę, 2) pažymėti vieną narvelį ir paspausti Shift+ klavišas „tarpas“; vienas stulpelis – 1) spragtelėti pele stulpelio antraštę, 2) pažymėti vieną narvelį ir paspausti CTRl+ klavišas „tarpas“; visas darbo lapas – 1) spragtelėti pele viso lapo žymėjimo mygtuką, 2) paspausti Ctrl+Shift+klavišas „tarpas“; sudėtinis blokas – 1) vilkdami žymeklį, pažymėti pirmą bloką, paskui nuspaustą Ctrl klavišą, vilkdami žymeklį pažymėti kitus blokus, 2) pažymėti pirmą narvelį, paspausti Shift+F8 klavišus, spausdami krypčių klavišus, perkelti žymeklį prie kitos vietos, paspausti klavišą F8 ir pažymėti kitą bloką; didelis blokas – pažymėti narvelį, su slinkties juosta patraukti lapą, nuspaudę klavišą Shift, pažymėti narvelį. Kur yra įvesties ir išvesties mygtukai? Formulės eilutėje mygtukai . Kaip pasirinkti šriftą, dydį, stilių (2 būdai)? 1) formatų tvarkymo priemonių juostoje mygtukai 2) spragtelėti meniu FormatCellsFont kortelė. Darbo lapo tekstas renkamas iš anksto nustatytu sisteminiu programos šriftu – Arial Baltic, 10. Nustatyti jį galima: spragtelėti meniu ToolsOptions komanda General kortelės Standart font ir Size sąrašuose. Kaip perjungti klaviatūros veiksenas? Kairėje klaviatūros pusėje paspausti ALT+SHIFT arba CTRL+SHIFT. Kaip gauti specialius simbolius? Spragtelėti StartProgramsAccessoriesSystem ToolsCharacter Map. Kaip išdėstyti duomenis narvelyje (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu FormatCellsAligment kortelė 2) formatų tvarkymo priemonių juostos mygtukai: – sulieti ir centruoti, įtrauką. , – 1) sumažinti įtrauką, 2) padidinti 80 Horizontal išskleidžiamame sąraše: General (bendrasis), Left (kairioji), Center (centrinti), Right (dešinioji), Fill (užpildyti visą narvelį), Justify (abipusė), Center across selection (centrinti pažymėtame bloke); Vertical spragtelėti meniu: Top (į viršų), Center (centre), Bottom (į apačią), Justify (ilgas vieno narvelio tekstas suskaidomas eilutėmis ir pritraukiamas prie jo viršaus ir apačios, pakeitus tarpus tarp eilučių); Orentation (posūkis); Wrap text (tekstą suskaidyti į kelias eilutes pažymėjus tam skirtą žymimąjį langelį); Shrink to fit (sutraukti, kad tilptų į stulpelį); Merge cells (sulieti narveliu). Kai tekstas netelpa narvelyje? 1) jei gretimi narveliai tušti, tekstas automatiškai išplečiamas į juos, 2) jei gretimi narveliai užimti, tas pats tekstas tik paslepiamas už gretimų narvelių, bet nenukerpamas, 3) jei į narvelį netelpa skaičius, tai jų vietoje rodomi šiuos skaitmenis žymintys grėsmingi simboliai – # (grotelės). Kaip braižyti kraštines ir raštus (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu FormatCellsBorder ir Patterns kortelės 2) formatų tvarkymo priemonių juostos mygtukai: . Dar kelias panašios paskirties priemones gaalima rasti Drawing (braižymo), Super Formatting (sudėtingų formatų tvarkymas), Shadow Settings (šešėlių parametrai) priemonių juostose (spragtelėti meniu ViewToolbarsCustomize). Kaip nerodyti darbo lapo tinklelio? spragtelėti meniu ToolsOptions komanda View kortelė ir panaikinti žymą Gridlines žymimajame langelyje. Kaip keisti stulpelių plotį (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu FormatColumnWidth, Hide (paslėpti), Unhide (padaryti matomą), Standart Width (standartinis plotis), AutoFit Selection (automatiškai pritaikyti pažymėtam objektui). 2) vilkti su pele, kai žymeklis pastatomas ties stulpelio antraštės linija. Kaip keisti eilučių aukštį (2 būdai)? 81 1) spragtelėti meniu FormatRowHeight, Hide (paslėpti), Unhide (padaryti matomą), Autofit (automatiškai pritaikyti), 2) vilkti su pele, kai žymeklis pastatomas ties eilutės antraštės linija. Kaip pašalinti kelias eilutes arba stulpelius? Pažymėti narvelius ir paspausti meniu EditDelete. Kaip įterpti kelias eilutes arba stulpelius? Pažymėti ir paspausti meniu InsertRows arba Columns. Kaip įterpti ar pašalinti bloką? Pažymėti įterpiamus narvelius ar blokus ir paspausti meniu InsertCells arba EditDelete ( Shift cells left – narvelio postūmio krypti į kairę, Shift cells right – į dešinę, Shift cells up – į viršų, Shift cells down – į apačią, Entire row – visa eilutė, Entire column – visas stulpelis). Kaip atšaukti paskutinį atliktą veiksmą (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu EditUndo 2) paspausti mygtuką standartinėje įrankių juostoje. Kaip atstatyti veiksmą (pakartotinai atlikti EditUndo komanda atšauktus veiksmus) (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu EditRedo 2) paspausti mygtuką standartinėje įrankių juostoje. Kaip pakartoti veiksmą (pakartoja paskutinę atliktą komandą)? spragtelėti meniu EditRepeat. Kaip rasti narvelį su nurodyta teksto eilute? spragtelėti meniu EditFind. Kaip rasti narvelį su nurodyta teksto eilute ir pakeisti ją kita nurodyta teksto eilute? spragtelėti meniu EditReplace.. Kaip greitai pereiti į bet kurią aktyviojo arba kito lapo vietą? spragtelėti meniu EditGo To. Kaip susieti su kitomis darbo knygomis ar net kitais programų dokumentais? 82 spragtelėti meniu EditLinks. Kaip redaguoti grafinius objektus, įkeltus į darbo lapą su InsertObject komanda? spragtelėti meniu EditObjects. Kaip įdėti ne kopijuojamus duomenis, o tik susieti juos? spragtelėti meniu EditPaste as Hyperlink. Kaip kopijuojant įdėti su specialiais požymiais (duomenimis, formulėmis ir t.t.)? spragtelėti meniu EditPaste Special: All (viskas), Formulas (formulės), Values (reikšmės), Formats (formatai), Coments (komentarai), Validation (tikrinimas), All except border (viskas, išskyrus krašyines). Skydelio Operation (operacija) srityje galima nurodyti, kokius veiksmus reikia atlikti su kopijuojamais duomenimis: None (nieko), Add (pridėti), Subtract (atimti), Multiply (dauginti), Divide (dalyti), Skip Blanks (praleisti tuščius narvelius), Transpose (transponuoti). Kaip perkelti ir kopijuoti (4būdai)? 1) spragtelėti meniu EditCut, Copy, Paste 2) mygtukai standartinėje įrankių juostoje 3) nuspaudus DPK, vilkti pažymėto bloko rėmelį ir atitinkamai pasirinkti komandą 4) nuspaudus Ctrl (kopijuojasi) ar Shift (persikelia) klavišą, su KPK vilkti pažymėto bloko rėmelį. Kaip kopijuoti duomenis ir formules į gretimus narvelius visomis kryptimis? spragtelėti meniu EditFillDown, Right, Up, Left. Ši komanda turi papildomą meniu, kuriame yra sekų kūrimo (Series), pastraipų abipusio lygiavimo (Justify) bei kopijavimo į kelis pažymėtus darbo knygos lapus (Across Worksheets) komandos. Kaip pašalinti duomenis? spragtelėti meniu EditDelete. Kaip pašalinti lapą? spragtelėti meniu EditDelete Sheet. 83 Kaip perkelti ar kopijuoti lapą? spragtelėti meniu EditMove or Copy Sheet. Kaip išvalyti duomenis? spragtelėti meniu EditClear: All (viską iš karto), Formats (formatus), Contents (duomenis), Comments (komentarus). Galima išvalyti ir su klavišu DELETE. Kaip gauti automatinį užpildymą pele (2 būdai)? 1) pažymėti narvelį ir pele vilkti specialią užpildo rankenėlę (fill handle) 2) su DPK vilkti užpildo rankenėlę ir pasirinkti komandą. Velkant užpildo rankenėlę ir nuspaudus DPK, išskleidžiamas vietinis užpildo meniu: Copy Cells (kopijuoti narvelius), Fill series (užpildyti sekomis), Fill Formats (užpildyti formatais), Fill Values (užpildyti reikšmėmis), Fill Days (užpildyti dienomis), Fill Weekdays (užpildyti darbo dienomis), Fill Months (užpildyti mėnesiais), FillYears (užpildyti metais), Linear Trend (tiesinė prognozė), Growth Trend (eksponentinė prognozė), Series… (sekos). Pažymėjus bloką, pele galima atlikti šiuos veiksmus: perkelti jį į kitą to paties darbo lapo vietą; nukopijuoti bloko turinį į kitą to paties darbo lapo vietą (velkant laikyti nuspaustą CTRL klavišą); įterpti iškirptą arba nukopijuotą bloką į bet kurią to paties darbo lapo vietą (velkant laikyti nuspaustą SHIFT klavišą); atlikti visus anksčiau išvardytus veiksmus – pažymėtojo bloko rėmelis velkamas pele nuspaudus DPK: Move Here (perkelti čia), Copy Here (kopijuoti čia), Copy Here as Values Only (kopijuoti čia tik reikšmes), Copy Here as Formats Only (kopijuoti čia tik formatus), Link Here (susieti ryšiu čia), Create Hyperlink Here (sukurti nuorodą čia), Shift Down and Copy (patraukti žemyn ir kopijuoti), Shift Right and Copy (patraukti į dešinę ir kopijuoti), Shift Down and Move (patraukti žemyn ir perkelti), Shift Right and Move (patraukti į dešinę ir perkelti). Kaip įterpti paveiksliuką? spragtelėti meniu InsertPictureClip Art. 84 Kaip parinkti Excel darbo knygos įrašymo formatus? spragtelėti meniu FileSave As laukelyje Save as type: Web Page (HTML), Text (Tab delimited) (tekstiniu, kai vieno stulpelio elementai nuo kito būtų atskirti tabuliacijos simboliais), Template (kaip Excel dokumento trafaretą), ankstesniųjų Excel programos versijų formatu, duomenų bazių valdymo sistemos Dbase formatu. Tinklalapių formatu galima įrašyti ir kitaip – spragtelėti meniu FileSave as Web Page… Kaip patikrinti rašybą? spragtelėti meniu ToolsSpelling. Kaip sudaroma formulė (2 būdai)? Formulė (formula) sudaroma, kai reikia atlikti tiek paprastus, tiek sudėtingus skaičiavimo veiksmus su darbo lapo duomenimis. 1) formulės eilutėje rašome lygybės ženklą ir formulę, 2) paspausti mygtuką (formulės skydelį). Skaičiuoklė leidžia formulėse vartoti trijų tipų operacijas: aritmetines – sudėties, daugybos ir kt., teksto eilučių jungimo (&), santykio – lygu, daugiau, mažiau ir kt. Operacijų tvarka, kuria jos atliekamos, kai nėra skliaustų: 1) – (skaičiaus ženklo keitimas), 2) %, 3) ^ (kėlimas laipsniu), 4) * ir /, 5) + ir -, 6) &, 7) =, <, <=, >, >=, <>. Kaip įjungti ir išjungti formulių peržiūrą? spragtelėti meniu ToolsOptionsView kortelėje pažymėti ar nuimti Window options srities langelį Formulas. Kaip įterpti kintamųjų vardus į formulę? spragtelėti meniu InsertNamePaste. Kaip įterpti funkciją į formulę (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu InsertFunction, 2) spragtelėti mygtuką standartinėje įrankių juostoje. Kaip redaguoti anksčiau sudarytas formules (2 būdai)? Prieš tai reikia pažymėti narvelį su formule ir 1) paspausti mygtuką , 2) paspausti klavišą F2. 85 Kaip lentelės perskaičiavimus atlikti po to, kai bus padaryti pakeitimai? spragtelėti meniu ToolsOptionsCalculation kortelėje pažymėti mygtuką Manual arba Automatic except tables, tada darbo knyga taps negyva ir, kai atliksime pakeitimus, paspausti klavišą F9. Kaip kopijuojamos formulės su santykinėmis, absoliučiomis, mišriosiomis koordinatėmis? Formulės eilutėje surinkti narvelio ar bloko koordinates ir paspausti klavišą F4: 1) absoliučios koordinatės – vieną kartą, 2) stulpeliams – du kartus, 3) eilutėms – tris kartus), tada vilkti užpildo rankenėlę. Kaip kopijuoti formulę į stulpelį (kopijuojama tada, kai reikia visas lentelės stulpelio reikšmes apskaičiuoti pagal tą pačią formulę naudojant kiekvienos eilutės duomenimis)? Pirmoje stulpelio eilutėje surinkti formulę, pažymėti visą lentelės stulpelį, į kurio narvelius turi būti nukopijuota formulė, įtraukdami ir pirmąją eilutę su formule, įvykdyti EditFillDown komandą. Kaip kopijuoti formulę į eilutę (kopijuojama tada, kai reikia visas lentelės eilutės reikšmes apskaičiuoti pagal tą pačią formulę naudojant atitinkamo stulpelio duomenimis)? Pirmame eilutės stulpelyje surinkti formulę, pažymėti lentelės eilutės dalį, į kurios narvelius turi būti nukopijuota formulė, įtraukdami ir pirmąjį stulpelį su formule, įvykdyti EditFillRight komandą.. Kaip kopijuoti formulę į sudėtinį bloką? Pažymėti narvelį su formule ir įvykdyti EditCopy komandą, pažymėti narvelį, bloką arba sudėtinį bloką ir įvykdyti EditPaste komandą. Kaip automatiškai kopijuoti formules? Pažymėti vieną ar kelis vienos eilutės ar vieno stulpelio narvelius su kopijuojamomis formulėmis, vilkti užpildo rankenėlę iki reikiamo bloko galo. 86 Narveliams ar narvelių blokams galima suteikti vardus. Vardo ilgis gali būti iki 255 simbolių ir jis privalo tenkinti šias sąlygas: vardą gali sudaryti raidės (A-Ž), skaitmenys (0-9) ir keturių tipų simboliai: _, \, . (taškas) ir ?; vardas gali prasidėti tik raide, _ ar \; vardai, panašūs į narvelių koordinates arba sudaryti tik iš skaitmenų, neleidžiami; kai vardai sudaromi iš narveliuose įrašyto teksto, tarpo simbolis automatiškai pakeičiamas _, kuris taip pat pridedamas prieš skaitmeniu pradėtą vardą. Kaip vardus sudaryti komandomis? spragtelėti meniu InsertNameCreate (sudaryti) ir Define (nustatyti). Norėdami Create komanda sudaryti vardą, reikia pažymėti bloką ir nurodyti vardą apibrėžiantį tekstą. Jis turi būti įrašytas kairiajame ar dešiniajame stulpelyje arba viršutinėje ar apatinėje eilutėje. Define komanda galima sudaryti, ištrinti arba pakeisti narvelio ar narvelių bloko vardą, kai to vardo teksto nėra darbo lape. Šia komanda galima daryti ir darbo lape neįrašytos reikšmės ar formulės vardą (reikšmė ar formulė renkama teksto lauke Refers to (priklauso). Kaip vardus įdėti į naują formulę (2 būdai)? 1) spragtelėti meniu InsertNamePaste komandą, darbo knygos vardų sąraše pažymėti bet kurį vardą ir spragtelėti OK mygtuką, 2) šią komandą galima iškviesti ir paspaudus F3 klavišą. Kaip sudaryti narvelio ar bloko vardą, naudojantis vardo lauku? Vardo lauke (name box) pateikiamas išskleidžiamasis sąrašas, kuriame rodomi darbo knygoje sudaryti vardai. Spragtelėti pele vardo lauką, ten surinkti vardą ir būtinai paspausti klavišą ENTER. Funkcija (function) – speciali koduota komanda, skirta formulėms sudaryti. 87 Funkcijos suskirstytos į tokias grupes: 1) datų (date) ir laiko (time); 2) dinaminių duomenų mainų (DDE – dynamic data excchange) ir išorinės (external); 3) duomenų bazių (databaze) ir sąrašų analizės (list management); 4) finansinės (financial); 5) informacinės (information); 6) inžinerinės (engineering); 7) loginės (logical); 8) matematikos (math) ir trigonometrijos (trigonometry); 9) paieškos (lookup) ir koordinačių (reference); 10) statistikos (statistical); 10) teksto (text). Funkcija gali turėti nuo 0 iki 30 argumentų. Šie argumentai gali būti visų šešių vartojamų duomenų tipų: 1) skaičiai (numbers), pvz.: 5, 0, -30, 2,05E02; 2) teksto eilutės (text), pvz.: „a“, „Žodis“, „Du žodžiai“; 3) loginės reikšmės (logical values) – jos yra tik dvi: TRUE (teisinga) ir FALSE (klaidinga); 4) masyvai (arrays), pvz.: {1\2\3;4\5\6}; 5) klaidos reikšmės (error values), pvz.: #NUM!, #N/A; 6) koordinatės (reference), pvz.: A10, $A$10, A1ÖC40. Kaip užrašyti funkciją (5 būdai)? 1) pažymėti narvelį, parašyti „=“ ir surinkti funkciją klaviatūra 2) užrašyti funkciją formulės eilutėje 3) paspausti mygtuką standartinėje įrankių juostoje arba spragtelėti meniu InsertFunction 4) renkant ar redaguojant formulę, jos vardo lauko funkcijų sąraše spragtelėjus paskutinę eilutę More functions (daugiau funkcijų) 5) paspaudus SHIFT+F3 klavišus. Kai argumente galima nurodyti narvelių koordinates, vietoj redagavimo lauko pateikiamas Bloko žymėjimo laukas (range selection box), kurio dešinėje yra sutraukties mygtukas (collapse dialog button) . Kai pele spragtelėsime šį mygtuką, didelis formulės skydelis bus sumažintas iki siauro lauko vieno bloko koordinatėms nurodyti. . Kai teisingai pažymėsite bloką, spragtelėkite šiek tiek kitokį koordinačių lauko sutraukties mygtuką – vėl bus pateiktas 88 pradinis formulės skydelis, o jo redagavimo lauke įrašytos ką tik pele pažymėto bloko koordinatės. Kaip greitai atverti formulės skydelį? Klaviatūra surinkti teisingą funkcijos vardą ir paspausti CTRL+A klavišus. Kaip įterpti angliškų argumentų vardus? Klaviatūra surinkti teisingą funkcijos vardą ir paspausti CTRL+SHIFT+A klavišus. Po to būtinai pakeisti juos tikraisiais argumentais. Kaip įterpti funkcijas į argumentus? Spragtelėti pele argumento lauką, kuriame norite įterpti funkciją, po to vardo lauke rodomame sąraše pažymėti naują funkciją. Bus pateiktas kitas formulės skydelis, į kurio argumentų laukus vėl galėsime įterpti funkcijas, ir t.t. kol neviršysime leidžiamų 7 įdėtumo lygių. Kaip įterpti vardus į funkcijos argumentus? Klavišu F3 atverti Paste Name dialogo skydelį ir pažymėti reikiamą vardą sąraše. Kaip redaguoti funkcijas formulėse? Pažymėti narvelį, kuriame įrašyta sukurta formulė, turinti funkcijų, formulės eilutėje spragtelime formulės redagavimo mygtuką . Paskutinioji formulės pirmojo lygio įdėtoji funkcija pateikiama formulės skydelyje, kuriame galima taisyti jos argumentus. Jei norime taisyti kitą funkciją, spragtelime ją formulės eilutėje. Kaip formulės eilutę laikyti skaičiuotuvu? Surenkame formulę, pvz.: =(789*4,56)/123, pirma paspaudžiame F9, o tik po to ENTER klavišą. Excel į narvelį įrašys ne formulę, o pagal ją apskaičiuotą reikšmę, t.y. 29,25073. Jei norime apskaičiuoti tik formulės dalies reikšmę, įjunkime formulės redagavimo veikseną (paspauskime F2 klavišą), vilkdami pele pažymėkime keičiamą formulės dalį ir paspauskime F9+ENTER klavišus. 89 Kaip padaryti tikslią formulės kopiją? įjunkime narvelio redagavimo veikseną (paspauskime F2 klavišą), vilkdami pelę pažymėkime visą formulę (kaip tekstą) ir nukopijuokime ją į krepšį. Kai įdėsime šią formulę į kitą narvelį, tai bus tiksli jos kopija. Kaip formulių bloką pakeisti jų reikšmių bloku? Formulių blokas nukopijuojamas, o po to įklijuojamas į kitą ar tą pačią vietą naudojant meniu EditPaste Special komandą, dialogo skydelyje spragtelėti parinkties mygtuką. Kaip dirbti su automatinės sudėties (AutoSum) mygtuku? Pažymėti narvelį, esantį po sudedamų skaičių stulpeliu ar jų eilutės gale, ir spragtelėti mygtuką , paspausti ENTER klavišą. Vienuolika populiariausių funkcijų: 1) sudėtis – SUM(skaičius1;skaičius2;...). Trys sudėties taisyklės: 1) kai skaičiai, loginės reikšmės arba skaičiai, užrašyti teksto formatu (kabutėse), renkami tiesiog funkcijos argumentų sąraše, jie yra sudedami (TRUE – 1, FALSE – 0), 2) jei argumentas yra koordinatės, tai sudedami tik skaičiai, esantys koordinatėmis nurodytuose narveliuose, o tušti narveliai, loginės reikšmės ar teksto eilutės yra ignoruojamos, 3) nurodžius argumentus – klaidos reikšmes arba tekstinius duomenis, kurių negalima paversti skaičiais, gaunama klaidos reikšmė. Reikia žinoti: datą traktuoja kaip skaičių. Datų sekoje viena diena lygi 1. Kai prie datos pridedame ar iš jos atimame skaičių, gauname naują datą. 2) vidurkis – AVERAGE(skaičius1;skaičius2;...). Sudeda skaitines reikšmes ir sumą padalina iš reikšmių skaičiaus, tačiau ignoruoja tekstą, logines reikšmes ir tuščius narvelius. 3) kiek yra skaičių – COUNT(reikšmė1; reikšmė2;...). Suskaičiuoja, kiek skaičių yra koordinatėmis nurodytame bloke, bet ignoruoja tuščius narvelius ir narvelius su tekstu, loginėmis bei klaidų reikšmėmis. 4) norėdami suskaičiuoti visus netuščius narvelius – COUNTA(reikšmė1; reikšmė2;...). 5) didžiausia reikšmė – 90 MAX(skaičius1;skaičius2;...) 6) mažiausia reikšmė – MIN(skaičius1;skaičius2;...) 7) daugyba – PRODUCT(skaičius1;skaičius2;...) 8) SUMIF(blokas;kriterijus;sumavimo blokas) – sudeda tik tas sumavimo bloko reikšmes, kurias atitinkančios tikrinamo bloko reikšmės tenkina kriterijaus sąlygą. Kriterijus įrašomas angliškose kabutėse, pvz.: “>50”, “Lempa”. 9) COUNTIF(blokas;kriterijus) – suskaičiuoja tik tas nurodyto bloko reikšmes, kurios tenkina kriterijaus sąlygą. 10) NOW() – pateikia datos ir laiko eilės numerį pagal jūsų kompiuterio laikrodžio duomenis. Šis eilės numeris yra datos ir laiko kodas, kurį Excel vartoja datoms ir laikui skaičiuoti. Jo reikšmės gali būti nuo 1 iki 2958465. Šie skaičiai atitinka datas nuo 1900 metų sausio 1 dienos iki 9999 metų gruodžio 31 dienos. Numerio trupmeninė dalis atitinka laiką. 11) loginė funkcija – IF(sąlyga;reikšmė, jei sąlyga tenkinama;reikšmė, jei sąlyga netenkinama). Klaidų reikšmės: #DIV/0! – bandėte konstantą dalyti iš nulio arba reikšmę dalijate iš narvelio, kuriame įrašytas nulis arba kuris yra tuščias. #N/A – negalima apskaičiuoti funkcijos ar formulės rezultato, nes nėra reikiamos informacijos. Galimos priežastys: užrašydami funkciją, nurodėte klaidingus argumentus ar pateikėte juos ne ta tvarka. #NAME? – pavartojote neapibrėžtą, ištrintą arba klaidingą bloko, reikšmės ar funkcijos vardą. Taip pat galbūt palikote skyrybos klaidą. #NULL! – norėdami kreiptis tik į bendrus dviejų blokų narvelius (jų sankirtos narveliu), turite jų koordinates ar vardus sujungti tarpo ženklu. Tokią klaidos reikšmę gaunate, jei šie blokai neturi bendrų narvelių. #NUM! – funkcijos argumentuose pavartotas klaidingas skaičius. #REF! – pašalinote narvelius, nurodytus kitose formulėse. 91 #VALUE! – matematinėje formulėje surinkote tekstą ten, kur turėtų būti skaičius. Formatai supaprastina duomenų apipavidalinimą. Kaip pakeisti formatus (3 būdai)? 1) skaičių formatų tvarkymo mygtukais 2) spragtelėti meniu FormatCells kortelę Number 3) spragtelėti DPKFormat Cells… Visiems naujo darbo lapo narveliams suteiktas bendrasis (general) formatas. Skaičiaus reikšmė (skaičius, turintis iki 15 skaitmenų) vadinama tikrąja reikšme (actual value). Jei skaičius per ilgas ir visas netelpa narvelyje, jame rodoma grotelių eilutė ( ). Skaičių formatai nurodomi meniu FormatCells kortelėje Number, Category sąraše: General – bendrasis; Number – skaičių; Currency – valiutos; Acccounting – apskaitos; Date – datų; Time – laiko; Percentage – procentų; Fraction – paprastųjų trupmenų; Scientific – eksponentinių skaičių; Text – tekstinių duomenų; Special – specialioji; Custom – vartotojo pasirinktų arba paties sukurtų formatų. Suteikus teksto formatą narveliui, kuriame įrašytas skaičius, šis skaičius laikomas tekstu ir pritraukiamas prie kairiojo narvelio krašto. Automatiniais formatais nustatomi skaičių formatai, šriftas, išdėstymas, kraštinės, raštai, stulpelių plotis ir eilučių aukštis. Kaip lentelei suteikti automatinį formatą? 1) surinkti lentelę, pažymėti ją ar jos dalį, 2) spragtelėti meniu FormatAutoformat komandą, 3) spragtelėti OPTIONS mygtuką, jei reikia, panaikinti žymas nereikalingų parametrų langeliuose, 4) Table format sąraše pažymėti norimą formatą ir 5) spragtelėti OK mygtuką. FormatConditional Formatting (sąlygos formatai) komanda naudojama, kai darbo lape norime turėti „skambutį“, kuris praneštų, kad narvelio reikšmė tenkina nurodytas sąlygas. 92 Kaip naudotis sąlygos formatų komanda? 1) pažymėti narvelius, 2) spragtelėti meniu FormatConditional Formatting, 3) jei sąlygoje turi būti panaudota narvelio reikšmė, pirmajame sąlygos skyriaus sąraše spragtelėti reikšmę Cell Value Is, antrajame sąraše pažymėti santykio operaciją ir tolesniame lauke ar laukuose surinkti reikiamas reikšmes (vietoj reikšmės galima surinkti formulę), 4) jei sąlygoje turi būti panaudota formulė, pirmajame sąlygos srities sąraše spragtelėti reikšmę Formula Is ir tolesniame lauke surinkti formulę (formulės rezultatas turi būti loginė reikšmė TRUE arba FALSE), 5) spragtelėti FORMAT mygtuką, 6) dialogo skydelyje pažymėti šrifto stilių, spalvą ir pabraukimo tipą, kraštines, fono spalvą ir raštą (kai narvelio reikšmė tenkina sąlygą arba yra TRUE), 7) jei reikia dar vienos sąlygos, spragtelėti ADD mygtuką ir pakartoti 3-6 žingsnius, 8) spragtelėti OK mygtuką. Skaičių formatų mygtukai: 1) suteikti valiutos formatą 2) suteikti procentų formatą 3) suteikti realaus skaičiaus formatą 4) padidinti trupmeninių pozicijų skaičių 5) sumažinti trupmeninių pozicijų skaičių 6) kopijuoti formatus. Kaip sukurti individualų formatą? 1) pažymėti narvelius, 2) atversti meniu FormatCells komandos Number kortelę ir Category sąraše pažymėti Custom formatų grupę, 3) Type sąraše pažymėti tinkamiausią formatą ir, jei reikia, redagavimo lauke jį pataisyti arba surinkti visiškai naują skaičių formato šabloną, 4) spragtelėti OK mygtuką. Skaičių formatų simboliai (paaiškinimai lapuose): Skaitmens ženklas (0), skaitmens ženklas (#),skaitmens ženklas (?), realaus skaičiaus kablelis (,), procentai (%), tūkstančių skyriklis – taškas (.), eksponentinis formatas (E- E+ e- e+), simboliai $ : - + ( ) ir tarpo ženklas, kairinis pasvirasis brūkšnys (\), žvaigždutė (*), pabraukimo simbolis (_), “Tekstas”, teksto 93 ženklas (@), spalva [BLACK], [WHITE], [RED], [GREEN], [BLUE], [YELLOW], [MAGENTA], [CYAN]. Kaip sukurti naują datos formatą? 1) pažymėti narvelį, 2) atversti meniu FormatCells komandos Number kortelę, 3) Category sąraše pažymėti Custom formatų grupę, 4) šios formatų grupės teksto lauke Type surinkti reikiamą formatą. Naudoti lentelėje (Datų formatų simboliai) nurodytus simbolius ir reikiamus skyriklius: tašką, tarpą arba brūkšnelį. Jei norite datos dalis skirti kitais ženklais, prieš juos surinkite kairinį pasvirą brūkšnį, jei datos dalis skirsite žodžiais, juos rinkite tarp angliškų dvigubų kabučių, 5) spragtelėti OK mygtuką. Datų formatų simboliai Simbolių seka d arba dd ddd arba dddd m arba mm mmm arba mmmm yy arba yyyy h arba hh m arba mm Simbolių sekos reikšmė Dienos numeris pateikiamas skaičiumi be nereikšminio nulio arba su nereikšminiu nuliu. Pateikiama lietuviško savaitės dienos pavadinimo dviejų raidžių santrumpa (Pr, An ir t.t.) arba visas angliškas savaitės dienos pavadinimas (Saturday ir t.t.). Mėnesio numeris pateikiamas skaičiumi be nereikšminio nulio arba su nereikšminiu nuliu. Pateikiama lietuviško mėnesio pavadinimo trijų raidžių santrumpa (Sau, Vas ir t.t.) arba visas lietuviškas mėnesio pavadinimas (Sausis ir t.t.). Metų numeris pateikiamas dviženkliu arba keturženkliu skaičiumi. Valandos pateikiamos be nereikšminio nulio arba su juo. Minutės pateikiamos be nereikšminio 94 s arba ss am arba pm nulio arba su juo. Sekundės pateikiamos be nereikšminio nulio arba su juo. Šitaip nurodomas laikas prieš pusiaudienį arba po jo. Diagrama (chart) – tai darbo lapo duomenų grafinis vaizdas. Kaip iškviesti diagramų vedlį (2 būdai)? 1) spragtelėti diagramų vedlio mygtuką , kuris yra standartinėje priemonių juostoje 2) spragtelėti meniu InsertChart. Kaip greitai sukurti diagramą? 1) pažymėti darbo lapo narvelius su duomenimis, 2) spragtelėti diagramų vedlio mygtuką arba spragtelėti meniu InsertChart, 3) pirmajame dialogo skydelyje spragtelėti FINISH mygtuką. Diagrama, kuri nubraižoma tiesiai darbo lape, vadinama įstatytąja diagrama (embedded chart). Diagrama (chart) – visa diagramos lango sritis, kurią sudaro elementai: duomenų vaizdai, ašys, tekstas ir t.t. Duomenų sekos (data series) – grupės susijusių duomenų elementų (skaitinės kategorijų reikšmės), kurios diagramoje vaizduojamos tuo pačiu raštu, spalva ar simboliais. Duomenų kategorijos (data categories) – tai duomenų sekų reikšmės, įrašytos tuose pačiuose lentelės stulpeliuose arba eilutėse. Duomenų vaizdas (data marker) – stulpelis (stulpelinėse ar juostinėse diagramose), taškas ar smulkus simbolis (linijinėse ir taškinėse diagramose), kuris diagramoje vaizduoja vieną darbo lentelės duomenų tašką (vieną kategorijos reikšmę). Ašis (axis) – tiesė, kuri yra pagrindinė duomenų braižymo koordinačių ašis diagramoje. 95 Terminas kategorijų ašis (category axis) vartojamas horizontaliai ašiai (X ašiai) pavadinti, o terminas reikšmių ašis (value axis) – vertikaliai ašiai (Y ašiai) pavadinti. Padala (tickmark) – mažas brūkšnelis, kuris dalija ašį ir žymi kategorijas arba skalę. Padalos žymė (tickmark label) yra tekstas, kuris paaiškina padalos prasmę. Braižymo sritis (plot area) – sritis, apibrėžta ašimis. Tinklelis (gridlines) – pagalbinės linijos, brėžiamos nuo ašių padalų per visą braižymo sritį. Diagramos tekstas (chart text) – tekstas, kuriuo aprašomi duomenys arba diagramos objektai. Legenda (legend) – sritis, kurioje aiškinami diagramoje panaudoti žymenys: raštai, spalvos ar simboliai. Duomenų sekos vardas (data series name) – pavadinimas, esantis diagramos legendoje, kuris paaiškina raštą, spalvą ar simbolį, vartojamą duomenų sekai vaizduoti. 4 diagramų vedlio žingsniai: 1) diagramos tipas, 2) diagramos duomenų šaltinis, 3) diagramos parinktys: Titles (pavadinimai), Axes (ašys), Gridlines (tinklelis), Legend (legenda), Data Labels (duomenų žymės), Data Table (duomenų lentelė), 4) diagramos vieta. Kaip įkelti diagramos priemonių juostą? spragtelėti meniu ViewToolbarsChart. 1) diagramos objektai, 2) pažymėto objekto formatas, 3) diagramos tipas, 4) legenda, 5) duomenų lentelė, 6) duomenys eilutėje, 7) duomenys stulpelyje, 8) teksto posūkis (450 žemyn), 9) teksto posūkis (450 aukštyn). Pagal duomenų vaizdavimo formą diagramos skirstomos į tipus (type), į dvimates (2 dimension – 2D) ir trimates (3 dimension – 3D) diagramas. 96 Individualusis formatas (custom type) – tai tam tikram diagramos tipui ir modifikacijai sukurtas formatas su nustatytais keičiamaisiais diagramos elementais. Diagramų tipai: plotinė (area), juostinė (bar), stulpelinė (column), linijinė (line), skritulinė (pie), žiedinė (doughnut), spindulinė (radar), XY taškinė (scatter), paviršinė (surface), kūginė (cone), cilindrinė (cylinder), piramidinė (pyramid), akcijų (stock), burbulinė (bubble), kombinuotoji (combination). Paprastosiose (simple) diagramose visų sekų kiekvienos duomenų kategorijos reikšmės atidedamos X ašyje. Diagramos leidžia gerai palyginti tik absoliučiąsias kategorijų reikšmes. Sudėtinės (stack) diagramos sudaromos tokiu būdu: visos kiekvienos duomenų kategorijos reikšmės sudedamos viena ant kitos virš X ašies taškų, o skirtingų sekų duomenų reikšmės parodomos kitokiu raštu, spalva, linija ar žymenimis. Diagramos vaizdžiai parodo ir kategorijų absoliutųjį dydį, ir kategorijos sudėtinių dalių santykį su visa kategorija. 100% sudėtinės (100% stack) diagramos sudaromos tokiu būdu: kiekviena kategorija visada pateikiama kaip 100% sudėtinė reikšmė (visos kategorijos tampa lygios), o skirtingų sekų duomenų reikšmės parodomos kitokiu raštu, spalva, linija ar žymenimis. Diagramos vaizdžiai parodo tik kategorijos sudėtinių dalių santykinį kitimą lyginant su visa kategorija. Skirtingai negu skritulinėje diagramoje, vienoje diagramoje gali būti vaizduojamos kelios sekos. Diagramų keitimo 3 būdai: Kai diagrama sukurta, ją reikia pažymėti ir pasirinkti vieną iš būdų: 1) spragtelėti diagramų vedlio mygtuką , 2) nurodyti Chart meniu komandas Chart Type, Source Data,Chart Options ir Location, 3) pasinaudoti diagramos priemonių juostos mygtukais . 97 Diagramos elementai, tokie kaip ašys, duomenų sekų vaizdai, pavadinimas ar legenda, vadinami diagramos objektais (chart object). Diagramos objektai yra šie: diagramos sritis (chart area), diagramos pavadinimas (chart title), braižymo sritis (plot area), legenda (legend), kategorijų ašis (category axis), kategorijų ašies pavadinimas (category axis title), reikšmių ašis (value axis), reikšmių ašies pavadinimas (value axis title), antroji reikšmių ašis (secondary value axis), antrosios reikšmių ašies pavadinimas (secondary value axis title), pirmoji duomenų seka (series 1), antroji duomenų seka (series 2), duomenų žymės (data labels), tinklelis (gridlines), duomenų lentelė (data table), kritimo linija (drop line), ribinė linija (high-low line), pagrindas (floor), sienelė (wall), kampas (corner), didėjimo juosta (up bar), mažėjimo juosta (down bar), kitimo krypties linija (trendline), paklaidos intervalo juosta (error bar). Diagramos objektų formatų tvarkymo 5 būdai (kai diagramos objektas jau pažymėtas): 1) naudodamiesi Format meniu viršutine formatų tvarkymo komanda (ji keičiasi), 2) dukart spragtelėti reikiamą diagramos dalį, 3) nuspaudę DPK spragtelėti diagramos dalį ir pažymėti Format (Part Name) komandą, 4) diagramos priemonių juostoje spragtelėti formatų tvarkymo mygtuką , 5) paspausti komandos klavišus CTRL+1. Diagramos tekstas (chart text) aprašo diagramos duomenis arba objektus (elementus). Diagramos tekstas gali būti 6 rūšių: 1) diagramos pavadinimas (title), 2) ašies pavadinimas (axis title), 3) duomenų vaizdo žymė (data point label), 4) padalos žymė (tick mark label), 5) legendos įrašas (legend entry), 6) slankusis (floating) teksto laukas (text box). Kaip užrašyti diagramos ir ašių pavadinimus? Spragtelėti meniu ChartChart Options komandą (arba su DPK) ir atversti Titles kortelę. 98 Kaip suskaidyti pavadinimą į kelias eilutes? Spragtelėti pavadinimą du kartus, perkelti įterpimo ženklą į eilutės skaidymo vietą ir paspausti SHIFT+ENTER klavišus. Kaip užrašyti diagramos duomenų žymes? Spragtelėti meniu ChartChart Options komandą (arba su DPK) ir atversti Data Labels kortelę, kurioje pasirinkti: None (nieko), Show value (rodyti reikšmę), Show percent (rodyti procentus), Show label (rodyti žymę), Show label and percent (rodyti žymę ir procentus), Show bubble sizes (rodyti burbulų dydžius). Legend key next label – legendos raktas šalia žymės. Kaip nustatyti duomenų žymės vietą vaizdo atžvilgiu? Pažymėti bet kurio diagramų tipo duomenų žymes ir spragtelėti meniu FormatSelected Data Labels komandos dialogo skydelio Alignment kortelėje pateikiamą Label Position (žymės vieta) išskleidžiamą sąrašą. Kaip diagramoje užrašyti slankųjį tekstą? 1)įsitikinti, kad nepažymėtas joks kitas diagramos tekstas, 2) klaviatūra surinkti tekstą, 3) jis rodomas formulės eilutėje, perkelti tekstą į naują eilutę galima paspaudus CTRL+ENTER klavišus, 4) paspausti ENTER klavišą arba spragtelėti įvesties mygtuką. Kaip redaguoti diagramos tekstą? 1) pažymėti tekstą ir įjungti redagavimo veikseną spragtelėję pele reikiamą teksto vietą, 2) jeigu tekstas susietas su darbo lapu, atversti jį, pažymėti narvelį su tekstu ir įjungti redagavimo veikseną, 3) redaguoti tekstą, 4) jei norime tekstą perkelti į naują eilutę, paspauskite CTRL+ENTER klavišus, 5) kai baigsite redaguoti, paspausti ENTER klavišą arba spragtelėti įvesties mygtuką. Kaip keisti teksto formatus? 1) pažymėti tekstą arba visą diagramos sritį, 2) nurodyti pirmąją Format meniu komandą, 3) jei reikia, atversti Font kortelę ir nustatyti reikiamus šrifto parametrus, 4) jei reikia, atversti Patterns kortelę ir nustatyti reikiamus kraštinių ir fono 99 parametrus, 5) jei reikia, atversti Alignment kortelę ir nustatyti reikiamus teksto padėties parametrus, 6) jei reikia, atversti Number kortelę ir nustatyti reikiamus duomenų žymių arba padalų žymių parametrus, 7) spragtelėti OK mygtuką. Kaip perkelti tekstą naudojantis pele? 1) pažymėti tekstą, 2) vilkti teksto lauko rėmelį į naują vietą. Kaip keisti slankiojo teksto lauko dydį naudojantis pele? 1) pažymėti tekstą, 2) perkelti pelės žymeklį ties vienu iš juodųjų kvadratukų, 3) vilkti teksto lauko rėmelį, kol jis taps norimo dydžio ir formos. Kaip ištrinti diagramos tekstą? 1) pažymėti tekstą, 2) paspausti DELETE klavišą arba nurodyti meniu EditClearAll komandą (tekstas bus ištrintas kartu su rėmeliu ir fonu). 4 spausdinimo būdai? 1) standartinės priemonių juostos mygtuku , 2) meniu FilePrint komanda, 3) meniu FilePrint Preview komandos peržiūros lango Print mygtuku, 4) meniu FilePage Setup komandos visų kortelių Print mygtuku. Kaip nustatyti spausdintuvą ir jo parametrus? Spragtelėti meniu FilePrint komandos dialogo skydelio Printer srities Name išskleistame sąraše, o parametrai parenkami paspaudus Properties mygtuką: Paper Size (popieriaus lapo dydis), Orientacion (posūkis): Portrait – vertikaliai, Landscape – horizontaliai, Paper source (popieriaus įlaida), Media choice (veiksenos parinkimas), Graphics (grafika). Kaip įdiegti naują spausdintuvą? Spragtelėti StartSettingsPrinters. Pateiktame lange spragtelėti Add Printer piktogramą, o toliau vykdyti vedlio nurodymus. Ką spausdinti? Print range (spausdinama sritis) srityje nurodomi spausdinamų puslapių numeriai: All (visi), Page(s) From (nuo puslapio), To (iki puslapio), Print what (ką spausdinti), Selection (kas 100 pažymėta), Active sheet(s) (aktyviuosius lapus), Entire workbook (visą darbo knygą), Copies (kopijos) srityje Number of copies (kopijų skaičius) mygtukais nurodomas spausdinamų kopijų skaičius, o Collate (sudėti brošiūrą) žymimuoju langeliu kelių lapų kopijos išspausdinamos sudėtos į atskiras brošiūras. Kaip nustatyti puslapio parametrus? Spragtelėti meniu FilePage Setup komandą. Ką nustato Page kortelė? Leidžia nustatyti puslapio posūkį, mastelį, popieriaus lapo dydį ir aktyviojo darbo lapo ar kelių lapų pirmojo spausdinamo puslapio numerį. Ką nustato Margins kortelė? Nustato puslapio paraštes bei puslapines antraštes ir centruoja darbo lapą puslapyje (Center on page) ir vertikaliai, ir horizontaliai. Ką nustato Header/Footer kortelė? Leidžia nurodyti aktyviojo lapo puslapines antraštes. Puslapinė antraštė yra aprašomasis tekstas, kuris spausdinamas kiekvieno darbo lapo puslapio viršuje ir apačioje. Ką nustato Sheet kortelė? Kortelėje galima nurodyti darbo lapo spausdinimo sritis ir valdyti spausdinimo eilę bei kokybę. Galima nurodyti, ar spausdinti lapo tinklelį, pastabas, eilučių bei stulpelių antraštes. Pagrindiniai šios kortelės parametrai: Print area (spausdinimo sritis), Print titles (spausdinti pavadinimus), Print (spausdinti): Gridlines (pagalbinį darbo lapo tinklelį), Black and white (nespalvotai), Draft quality (juodraščio kokybe), Row and column headings (pagalbines eilučių ir stulpelių antraštes), Page order (puslapių tvarka): Down, then over (žemyn, po to skersai), Over, then down (skersai, po to žemyn). Ką nustato Chart kortelė? Leidžia nustatyti spausdinamų diagramų dydį ir spausdinimo kokybę. Pagrindiniai šios kortelės parametrai: Printed chart size (išspausdintos diagramos dydis): Use full page (naudoti visą 101 puslapį), Scale to fit page (padidinti iki puslapio krašto), Custom (individualus). Puslapių laužymo 4 būdai? 1) spragtelėti meniu ViewPage Break Preview – galima puslapių pabaigos ženklus vilkti pele, 2) spragtelėti meniu InsertPage Break ir meniu InsertRemove Page Break – nustato arba panaikina rankiniu būdu sudėtus puslapių pabaigos ženklus pažymėto narvelio viršuje ir kairėje, 3) spragtelėti meniu FilePrint Area, Set Print Area ir meniu FilePrint Area, Clear Print Area – nustato ar panaikina pažymėto bloko ar kelių blokų spausdinimo sritį, 4) ) spragtelėti meniu FilePrint Preview komandos Margins kortelėje velkant pele paraščių linijas. Kaip įjungti puslapių laužymo peržiūra? spragtelėti meniu ViewPage Break Preview. 4 darbo lapo spausdinimo taisyklės: 1) Jei reikia išspausdinti visą darbo lapą, reikia spragtelėti meniu ToolsOptions komandos View kortelėje įjungti Page breaks langelį. Ir šiuo atveju puslapių ribas galima patvarkyti, keičiant eilučių aukštį ir stulpelių plotį arba tinkamoje vietoje įterpti kelias tuščias eilutes ar tuščius stulpelius, 2) jeigu norime darbo lapą sulaužyti konkrečiose vietose rankiniu būdu, naudojame meniu ViewPage Break Preview arba meniu InsertPage Break komandas, 3) jeigu vieną kartą reikia atspausdinti darbo lapo viduje esančią informaciją, reikia pažymėti šį bloką ir naudoti meniu FilePrint komandos Selection parinktis. Jeigu norite atspausdinti tik įstatytąją diagramą, pažymėkite darbo lapo bloką, esantį po diagrama, 4) jeigu reikia nuolatos spausdinti tam tikras darbo lapo vietas, apibrėžkite spausdinimo sritį, pasinaudoję meniu FilePage Setup komandos Sheet kortelės Print Area teksto lauku arba meniu FilePrint AreaSet Print Area komanda. Kaip peržiūrėti spaudinį 3 būdai? 102 1) spragtelėti meniu FilePrint Preview komandą, 2) spragtelėti standartinės priemonių juostos spausdinimo peržiūros mygtuką , 3) jeigu dirbame meniu FilePage Setup ar meniu FilePrint komandų dialogo skydeliuose, spragtelėkime Print Preview mygtuką. 1) peržiūrėti kitą puslapį, 2) peržiūrėti ankstesnį puslapį, 3) padidinti ar sumažinti puslapio vaizdą, 4) spausdinti puslapį, 5) iškviesti Page Setup dialogo skydelį, 6) pateikti arba panaikinti paraščių ir stulpelių pločio keitimo rankenėles, 7) įjungti puslapių laužymo peržiūros režimą, 8) grįžti į aktyvųjį lapą, 9) pagalba. Sąrašas (list) – tai vardus turinčių laukų, sutvarkytų eilutėmis, rinkinys, kuriame saugomi vienarūšiai duomenys. Kaip rikiuoti sąrašo duomenis? spragtelėti meniu DataSort komandą. Kaip automatiškai rasti dalines sąrašo eilučių grupių sumas? spragtelėti meniu DataSubtotal komandą. Kaip peržiūrėti, surasti, pakeisti arba išmesti sąrašo eilutes? spragtelėti meniu DataForm komandą. Kaip pagal keičiamas vartotojų užklausas išrinkti duomenis iš sąrašo? spragtelėti meniu DataFilter komandą. Sąrašas panašus į paprastą duomenų bazę (database): jo eilutės atitinka įrašus (record), o stulpeliai – laukus (field). Data meniu komandos: Sort (riliuoti), Filter (filtruoti), Form (forma), Subtotals (grupių sumos), Validation (teisingumo patikrinimas), Table (lentelė), Text to Columns (suskaidyti tekstą skiltimis), Consolidate (suvestinė), Group and Outline (grupės ir grupių schemos), Pivot table Report (sukinio ataskaita), Get External Data (gauti išorinius duomenis). Kaip rikiuoti pagal kelis raktus? 103 1) visi duomenų rinkinio įrašai surikiuojami pagal pirmąjį raktą, 2) jeigu kelių įrašų pirmojo rakto reikšmės lygios, tai įrašai rikiuojami pagal antrąjį raktą, 3) jeigu kelių įrašų pirmojo ir antrojo raktų reikšmės lygios, tai įrašai rikiuojami pagal trečiąjį raktą ir t.t. meniu DataSort komanda rikiuoja sąrašo eilutes pagal nurodytus rikiavimo raktus. Kai rikiavimui naudojame daugiau negu tris raktus, laikomės tokių taisyklių: 1) paskutinis rikiavimas yra svarbiausias, 2) jei rikiavimo raktai yra lygūs, paliekama ankstesnė rikiavimo tvarka. Kiekvienam raktui reikia nurodyti rikiavimo tvarką Ascending (didėjimo) arba Descending (mažėjimo), spragtelėjus reikiamą parinkimo mygtuką ( ). Kaip rikiuoti duomenis? 1) pažymėti darbo lapo narvelį arba duomenų bloką, 2) nurodyti DataSort komandą, 3) rakto sąraše Sort by arba Then by pažymėti stulpelio vardą arba bendrąją antraštę ir įjungti vieną iš mygtukų , 4) jei reikia, OPTIONS mygtuku iškviesti rikiavimo parametrų keitimo skydelį ir pakeisti šiuos parametrus: First key sort oder (pirmojo rakto rikiavimo tvarka), Case sensitive (skirti mažąsias ir didžiąsias raides), Orientacion (kryptis) skyriuje išjungti Sort top to bottom (rikiuoti nuo viršaus į apačią) parinkimo mygtuką ir įjungti Sort left to right (rikiuoti iš kairės į dešinę) mygtuką, 5) spragtelėti mygtuką OK. Duomenų forma (data form) – tai tipinis specialus vienos sąrašo eilutės (įrašo) maketas. Jis leidžia peržiūrėti, pakeisti, pridėti, išmesti arba surasti sąrašo įrašus. Duomenų formos vardas. Formos vardo juostoje nurodomas darbo lapo vardas, kuriame yra sąrašas. Duomenų formos laukai (daugiausia gali būti 32 laukai): redaguojami laukai (juos galima redaguoti; šiuose laukuose pateikiamos konstantos), skaičiuojamieji arba saugieji laukai 104 (jų negalima redaguoti; skaičiuojamuosuose laukuose pateikiami formulių rezultatai, o saugieji laukai nustatomi ToolsProtection komanda). Laukų vardams suteikiami jūsų sąrašo stulpelių vardai. Slinkties juosta rodo apytikrę formoje pateikto įrašo vietą sąraše. Galite ją naudoti įrašų peržiūrai. Įrašo numerio rodytuvas rodo duomenų formoje pateikto įrašo numerį ir viso sąrašo įrašų kiekį. Svarbiausiems veiksmams atlikti skirti septyni komandų mygtukai: New (naujas įrašas), Delete (pašalinti įrašą), Restore (atšaukti pakeitimus), Find Prev (rasti ankstesnįjį įrašą), Find Next (rasti tolesnįjį įrašą), Criteria (formuoti kriterijus), Close (uždaryti skydelį). Kaip tvarkyti duomenų formą? 1) padaryti veikiamuoju darbo lapą, kuriame įrašytas sąrašas, ir pažymėti vieną sąrašo narvelį, 2) nurodyti DataForm komandą, 3) pateiktoje duomenų formoje galima atlikti tokius veiksmus: peržiūrėti sąrašą ir redaguoti įrašų laukus; sukurti naują įrašą – nurodyti New komandą; išmesti nereikalingą įrašą – nurodyti Delete komandą; surasti tam tikrus įrašus – Criteria komanda sudaryti kriterijus ir Find Prev bei Find Next komandomis peržiūrėti įrašus, 4) spragtelėti CLOSE mygtuką ir grįšime į darbo lapą. Priemonė, padedanti išvengti arba bent sumažinti naujų duomenų rinkimo klaidas – DataValidation. DataValidation komandos skydelio Settings kortelėje nurodomas renkamų duomenų tikrinimo algoritmas. Allow (leidžiama) sąraše parenkame vieną iš šių duomenų tipų: Any value (bet kokia reikšmė), Whole number (bet kuris nurodyto intervalo skaičius), Decimal (bet kuris trupmeninis nurodyto intervalo skaičius, List (tik reikšmė iš išskleidžiamojo reikšmių sąrašo), Date (bet kuri nurodyto intervalo data, Time (bet kuri nurodyto intervalo laiko reikšmė), Text length (intervalu nurodyto ilgio laiko reikšmė), Custom (reikšmė, tenkinanti 105 formule užrašytą sąlygą). Data išskleidžiamajame sąraše pateikiamos visos galimos sąlygos intervalui nurodyti: between (tarp), not between (ne tarp), equal to (lygu), not equal to (nelygu), greater than (daugiau už), less than (mažiau už), greater than or equal to (daugiau už arba lygu), less than or equal to (mažiau už arba lygu). Intervalą ribojančios reikšmės nurodomos papildomuose laukuose: Minimum, Maximum ar Value. DataValidation komandos skydelio Input Message (įvesties pranešimas) kortelėje galima nurodyti ir pranešimo pavadinimą, ir apibūdinti įvesties ribojimus. Naudodamiesi DataValidation komandos skydelio Error Alert (klaidos pranešimas) kortele galima sukurti individualų pranešimą lietuvių kalba. Kaip tikrinti duomenų teisingumą? 1) pažymėti darbo lapo bloką, 2) nurodyti DataValidation komandą, 3) Settings kortelės Allow išskleidžiamajame sąraše nustatyti tikrinamų duomenų tipą, o jos modifikuotoje dalyje – reikiamus papildomus parametrus, 4) jei norime, kad šalia tikrinamo narvelio būtų pateikiama aiškinamoji įvesties kortelė, reikia atversti Input Message kortelę ir joje surinkti parnešimo turinį, 5) jei norime pakeisti klaidos pranešimo tipą arba turinį, atverskime Error Alert kortelę ir nustatykime jos parametrus, 6) spragtelėkime OK mygtuką. Excel skaičiuoklė duomenų paieškai sąraše naudoja originalų sąrašo filtravimo (filter) metodą. Visos nereikalingos sąrašo eilutės paslepiamos, paliekant jame tik tas, kuriose yra vartotojo nurodyta reikšmė arba kurios duomenys tenkina paieškos sąlygų, vadinamų kriterijais (criteria), rinkinį. Filtravimo komandų paskirtis: Meniu DataFilterShow All komanda pateikia visą sąrašą. Meniu DataFilterAutoFilter (automatinis filtravimas) komanda greitai filtruoja sąrašą, parinkdama tokius įrašus, kurių narvelių turinys sutampa su automatinio filtro reikšme arba 106 tenkina paprastus kriterijus. Sąrašo antraštės laukų vardai papildomi atvėrimo rodyklėmis. Spragtelėjus tokią rodyklę, atveriamas sąrašas, į kurį gali būti įtraukiamos 5 standartinės reikšmės: 1) (All) – visi įrašai, 2) (Top 10…) – 10 viršutinių įrašų, 3) (Custom…) – individualūs kriterijai, 4) (Blanks) – tuštieji narveliai, 5) (NonBlanks) – netuštieji narveliai. Meniu DataFilterAdvanced Filter (sudėtingas filtravimas) komanda filtravimui naudoja specialiai sudarytus sudėtinius arba skaičiuojamuosius kriterijus. Šia komanda taip pat galite rastuosius įrašus automatiškai nukopijuoti į kitą vietą. Nurodžius sąrašui filtravimo komandą, jūsų darbo lapas yra pateikiamas ekrane filtravimo veiksena (filter mode). Ja dirbdami galite redaguoti, tvarkyti, braižyti diagramas ir spausdinti sąrašo eilučių poaibį, jo niekur neperkeldami. Automatinis grupių sumavimas. Reikia spragtelėti meniu DataSubtotals komandą, kuri automatiškai apskaičiuoja ir įterpia į sąrašą nurodytų laukų grupių sumas (subtotals). Ji taip pat gali apskaičiuoti bet kurio stulpelio grupių reikšmių vidurkį, nustatyti kiekvienos grupės eilučių bei užpildytų narvelių kiekį, apskaičiuoti duomenų grupių standartinį nuokrypį, naudojamą statistikoje, ir pan. Subtotals komanda taip pat apskaičiuoja viso sąrašo bendrąsias sumas (grand total), taikydama tas pačias apibendrinimo funkcijas (SUM, AVERAGE ir kt.), kaip ir sąrašo eilučių grupėms. Skaičiuojant grupių sumas kartu sukuriama sąrašo grupių shema (outline), kairėje sąrašo pusėje specialiais mygtukais pažyminti rastas grupes. Naudodami ją, galite paslėpti detalius duomenis ir analizuoti tik apibendrinančiąją informaciją. Grupių sumų komandos parametrų nustatymas: Pažymėti vieną sąrašo narvelį, spragtelėti meniu DataSubtotals komandą ir skydelyje nustatome parametrus: At each change (po kiekvieno stulpelio reikšmių pokyčio) – nurodomas stulpelis, kurio grupių sumas norime sudaryti, Use function (naudoti funkciją) – nurodoma apibendrinimo 107 funkcija (summary function), naudojama grupių sumoms ir bendrajai sumai skaičiuoti (net yra 11 skirtingų funkcijų), Add subtotal (įterpti grupės sumą stulpelyje) – žymimaisiais langeliais nurodoma, kuriuose stulpeliuose pateikiamos grupių sumos, Replace current subtotals (pakeisti esamas grupių sumas) – kai šis langelis įjungtas, visos esamos sąrašo grupių sumos pakeičiamos jūsų pažymėtomis naujomis grupių sumomis, Page break between groups (nustatyti puslapių pabaigą tarp grupių) – kiekviena grupė automatiškai pateikiama naujame puslapyje, Summary below data (suvestinė duomenų apačioje) – grupių sumų ir bendrosios sąrašo sumos eilutės pateikiamos apibendrinamų duomenų apačioje. Kaip į sąrašą automatiškai įterpti grupių sumas? 1) surikiuoti sąrašą pagal stulpelį, kurio grupių sumas norite apskaičiuoti, 2) pažymėti kurį nors sąrašo narvelį, 3) nurodyti DataSubtotals komandą, 4) At each change in išskleidžiamajame sąraše pažymėti stulpelį, kuriame įrašytas grupės požymis, arba palikite siūlomąjį, 5) išskleidžiamajame Use function sąraše pasirinkti apibendrinimo funkciją arba palikti siūlomąją, 6) Add subtotal to skyriuje pažymėti stulpelius, kuriuos norime apibendrinti, arba palikti siūlomuosius, 7) spragtelėti OK mygtuką. Sukinys (pivot table) – tai speciali suvestinės tipo lentelė. Ją sudaro atrinkta ir apibendrinta kelių konkrečių sąrašo ar duomenų bazės laukų informacija. Sukiniui sukurti Excel turi specialų sukinių vedlį (PivotTable Wizard) DataPivotTable Report. Laukas (field) – duomenų struktūra, analogiška sąrašo stulpeliui, pavyzdžiui „Mėmuo“, „Pavardė“. Lauko elementas (item) – viena sąrašo stulpelio reikšmė. Vieni laukai sukinyje naudojami kaip eilutės lauko (row field), stulpelio lauko (column field) ar puslapio lauko (page field) pavadinimai. Šie laukai dar vadinami sukinio ašimis (axis), nes jais remiantis ir konstruojami sukiniai. Duomenų laukuose 108 (data fields) yra apibendrinami duomenys. Iš sąrašo lauko elementų (item) sudaromi sukinio eilučių arba stulpelių pavadinimai. Skaitiniai (kartais ir tekstiniai) duomenys yra apibendrinami sukinio duomenų srityje (data area). Sukinio laukų ir lauko elementų išdėstymas vadinamas sukinio planu (layout). Kaip sukurti sąrašo sukinį? 1) pažymėti sąrašo narvelį, 2) nurodyti DataPivotTable Report komandą, 3) 1-ame dialogo skydelyje palikti pažymėtą Microsoft Excel list or database parinkimo mygtuką ir spragtelėti NEXT mygtuką, 4) 2-ame dialogo skydelyje patikrinti, ar teisingai nustatytas sąrašo blokas. Jei reikia, pele ar klaviatūra pakeisti sąrašo bloko koordinates, spragtelėti NEXT mygtuką, 5) 3-ame dialogo skydelyje nuvilkti laukų mygtukus į sukinio plano sritis ROW, COLUMN, DATA ir PAGE, 6) DATA srityje esančių laukų apibendrinimui naudojama Sum funkcija, jei duomenys skaitinės reikšmės, ir Count funkcija, jei – tekstinės. Jei norite funkciją pakeisti, reikia dukart spragtelėti lauko mygtuką, esantį DATA srityje, PivotTable Field dialogo skydelyje pasirinkti kitą apibendrinimo funkciją, OK. Spragtelėti NEXT mygtuką, 7) 4-ame dialogo skydelyje nustatyti sukinio įrašymo vietą. Spragtelėti FINISH mygtuką. 109 SOCIALINIAI IR ETINIAI ASPEKTAI INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje, informacinių technologijų naudojimo ypatumus ir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė. 110 Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų. Atvira – tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastrukturą. Išsilavinusi – tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas – gebėjimas skaityti ir rašyti. Informacinėje visuomenėje to nepakanka – turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir moderniausiais informacijos šaltiniais t. y. Informacinės technologijos priemonėmis. Besimokanti – tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairųs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinčios greičiau ir lengviau suvokti medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepsijos prie mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai: - nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning), - atvirasis mokymasis (angl. Open learning), - elektronisi mokymasis (angl. E-learning), - skaitmeninis mokymasis (angl. Digital learning). Aptarę tris šiuo metu esmininius informacinės visuomenės bruožus – atvira, išsilavinusi, besimokanti – galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti 111 šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina prieinamumą ir patikimumą. Informacinės visuomenės samprata buvo suformuluota XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Patį terminą „informacinė visuomenė“ 1963 m. pirmą kartą pavartojo Tadao Umesao straipsnyje visuomenės evoliucijos teoriją ir nurodė informacijos industrijos plėtrą. Kiti šaltiniai šio termino autoriumi laiko Tokijo technologijos instituto profesorių J. Chajaši. Šiaip ar taip, Japonijos mokslininkai pirmieji apibrėžė savo vyriausybei informacinės visuomenės kontūrus. Vienas žinomiausių pasaulyje informacinės visuomenės tyrinėtojų Y. Masuda jau 1983m. yra pareiškęs, kad informacinė visuomenė bus naujo tipo visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės. Informacinės visuomenės esmė – informacijos vertybių produkcija, kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. Infomacinės visuomenės kūrimo koncepcija iš pradžių buvo orientuota į Japonijos ekonomikos uždavinių sprendimą. Y. Masuda suformulavo šiuos ekonominius ir socialinius pokyčius: 1 etapas: naudojamos visos jau anksčiau žmonijos sukurtos technologijos; 2 etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau iš viso negalėjo padaryti; 3 etapas: easamos socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas; Y. Masuda numatė ir pagrindė naujus pokyčius švietimo srityje: 1) švietimas išsiplės už formalių mokyklos ribų – atsiras atvira švietėjiška aplinka, 2) švietimas bus indvidualizuotas – taikomas kiekvienam individui pagal jo reikmes ir gebėjimus, 112 3) bus plečiama savišvietos sistema – ji apims visas veiklos sritis, 4) edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje turės vykti gyvenimą (mokymosi visą gyvenimą principas). Žinomas pasaulio filosofas fufturologas Alvinas Toffleris pasiūlė žmonijos visuomeninę raidą vaizduoti trimis bangomis, vaizduojančiomis prioritetų kitimą laike: I banga – agrarinė (truko apie 10 000 metų); II banga – industrinė (maždaug nuo 1800m. iki sių laikų); III banga – informacinė (maždaug nuo 1980m. ir tebesitęsia). Informacinės visuomenės kūrimo idėjos sparčiai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1992m. čia buvo nutarta kurti nacionalinę informacinę infrastruktūrą. 1993m. buvo paskelbtas N. Klintono ir A. Goro memorandumas „Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti“. Jame pabrėžiama, kad investicijos į technologiją – tai investicijos į Amerikos ateitį. 1993m. Europos Komisija paskęlbė Baltąją knygą „Augimas, konkurentabilumas ir užimtumas: iššūkiai ir mokymas žengiant į XXI amžių“. Joje buvo nagrinėjama informacinės visuomenės reikšmė Europos šalims. Remdamasi Baltąja knyga, Europos Taryba sukvietė aukšto lygio ekspertų grupę, kuri turėjo parengti pranešimą apie Europos informacinę visuomenę ir konkrečias priemones jai įgyvendinti. 1994m. Korfu saloje vykusiame Europos Tarybos posėdyje Europos Komisijos viceprezidentas Martinas Bangemanas perskaitė pranešimą „Europa ir globali informacinė visuomenė“. Jame buvo numatytas perėjimo į informacinę visuomenę veiksmų planas. Jo esmė – koordinuoti atskirų Europos valstybių planų vykdymą siekiant sudaryti naujas galimybes visuomenėms, naujas darbo vietas piliečiams, naujas prekes ir pasalugas piliečiams. Tais pačiais metais M. Bangemano vadovaujama ekspertų grupė parengė dokumentą, vadinamąjį Veiksmų planą ( An Action Plan), kuriame buvo suformuluota Europos kelio į 113 informacinę visuomenę strategija. 1994m. pabaigoje buvo įkurta informacinės visuomenės plėtros įstaiga (Information Society Promotion Office, sutrumpintai ISPO). Viena pirmųjų į Veiksmų planą reagavo Suomija – 1995m. paskelbė programą „Suomijos kelias į inforacinę visuomenę“. Analogišką programą 1996m. paskelbė Vokietija. Dabar nacionalines informacines visuomenės plėtros programas turi visos Europos valstybės. Lietuva tokią programą, pavadintą „Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija“, patvirtino 2001m. 1995m. liepos 12-13 d. Briuselyje įvyko pirmasis Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos informacinės visuomenės forumas. Jo misija: suformuluoti pagrindinį tikslą – tolygiai plėtoti informacinės visuomenės raidą visose Europos valstybėse. 2000m. buvo priimtas Europos Sąjungos dokumentas „Europos veiksmų planas“ (Europe Action Plan), kuriame išdėstytos pagrindinės informacinės visuomenės kūrimo Europos Sąjungoje nuostatos. Šį dokumentą, lietuviškai pavadintą „Elektroninė Europa – informacinė visuomenė visiems“. Vėliau buvo parengtas papildomas dokumentas, kuriame aiškiai įvardijami uždaviniai valstybėms kandidatėms į Europos Sąjungą. Lietuvoje daugiau informacijos apie informacinės visuomenės kūrymą atsirado po Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos pirmojo informacinės technologijos forumo 1995m. Tuomet Lietuvos kompiuterininkų sąjunga pradėjo daugiau pasakoti apie tai visuomenei. Penki požiūriai į informacinę visuomenę Informacinės visuomenės kūrimo procesas yra sudėtingasir daro poveikį visoms žmonijos veikloms sritims, todėl labai svarbu suprasti šio proceso esmę. Daugelis pasaulio 114 mokslininkų tyrinėja informacinės visuomenės sudarymo požymius, nustato dėsningumus. Kadangi procesas vyksta tik keletą dešimtmečių, galima sakyti, yra tik pradinė informacinės visuomenės stadija, tai peteikiama daugybė įvairių koncepcijų, vyrauja skirtingos nuomonės. Tačiau daugelis mokslininkų sutaria, kad į informacinę visuomenę galima ir reikia pažvelgti iš įvairių pusių. Šiuo metu yra penki vyraujantys požiūriai į informacinę visuomenę: 1) technologinis; 2) ekonominis; 3) socialinis (užimtumo); 4) erdvinis; 5) kultūrinis. Kartais šie požiūriai vadinami informacinės visuomenės sampratomis, kartais – paradigmomis, tačiau iš esmės jie yra informacinės visuomenės kriterijai. Aptarkime juos. Technologinis požiūris pabrėžia technologinę informacinės visuomenės pusę: informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti. Informacijos ir komunikacijos įranga tapo kompaktiškesnė, atpigo, padidėjo jos našumas, ją galima plačiau taikyti. Technologijos yra informacinės visuomenės ašis, tačiau vis svarbesnis darosi žmonių tarpusavio bendravimas, individo galimybės, gebėjimų ugdymas. Technologinę informacinės visuomenės sampratą galima pavaizduoti schema. Ekonominiu požiūriu informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos. Tai reškia, jog vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. Vis didesnę bendrojo nacionalinio produkto dalį kuria žmonės, kurių veikla susijusi su informacinėmis technologijomis – jų tobulinimu, taikymu, platinimu. Jeigu A. Tofflerio pasiūlytų trijų bangų schemoje praplėstume trumpiausiąjį pastarųjų dešimtmečių laikotarpį, tai matytume, kad ekonomikoje įsivyrauja informacinės paslaugos. Socialiniu požiūriu informacinė visuomenė gali būti suskirstyta į tris pagrindines grupes: I. Specialistai, kurių darbas – naujų technologijų kūrimas ir diegimas; tokių nedaug, manoma, kad turėtų būti apie 4%. 115 II. Informacinių technologijų taikymo specialistai, kurių darbas – taikyti, priderinti, diegti naujas technologijas įvairiuose srityse; tokių specialistų turėtų būti apie 16%. III. Informacinių technologijų vartotojai, kurie yra įvairių specialybių bei profesijų ir savo veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis. Erdviniu požiūriu informacinė visuomenė traktuojama kaip pasaulinė, neribojamo\a valstybių, regionų sienų. Informacija tampa vienodai sparčiai pasiekiama visame pasaulyje, todėl galima sparčiai darbuotis visose srityse. Informacinė visuomenė dažnai vaizduojama kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti telekomunikacijų tinklu (internetu). Ypač svarbus kultūrinis požiūris. Sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja. Itin svarbi darosi kalbos kultūra. Manoma, kad sėkmingai gyvuos tos šalys, kurių kultūra bus atspindima internete ir sava, ir kitomis kalbomis. Mokslininkams keliami svarbūs uždaviniai – apibendrinti šnekamųjų kalbų gramatikas, kurti terminus, automatizuoti vertimą iš įvairių tautų kalbų. Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai Informacinėje visuomenėje klostosi naujos pavienio piliečio bendravimo su kitais visuomenės nariais formos, atsiranda daugybė įvairių paslaugų, ekonominio ir socialinio gyvenimo organizavomo būdų. Išryškėja nauji gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai. Visus šiuos procesus reikia numatyti ir stengtis išvengti neigiamų padarinių. Išvardysime pagrindinius informacinės visuomenės bruožus: - stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis; - menutrūkstamas, nuolatinis mokymasis; 116 mokymosi priemonių ir būdų įvairovė: nuotolinis, atvirasis, elektroninis, skaitmeninis, virtualusis mokymasis; - nuotolinis darbas; - elektroninis verslas; - elektroninės paslaugos; - elektroninis valdymas (elektroninė valdžia, elektroninė vyriausybė). Matome, kad informacinėje visuomenėje daug dėmesio skiriama mokymuisi. Tai suprantama. Informacinės technologijos atsinaujina ir kinta itin sparčiai, keičiasi specialistų veiklos pobūdis, atsiranda daugybė įvairių paslaugų. Ryšys tarp darbo ir mokymosi darosi vis glaudesnis, persipina – dirbama mokantis, mokomasi dirbant. Teigiama, kad mokymosi visą gyvenimą idėjai įgyvendinti būtina išspręsti keturias problemas: 1) pakeisti mąstymo būdą apie mokymą, mokymąsi ir lavinimą; 2) mokymosi visą gyvenimą pagrindus dėti pačioje lavinimo pradžioje; 3) sukurti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo formas; 4) sutelkti dėmesį į nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse. Nuolatinis mokymas darosi vis populiaresnis. Rengiami įvairių dalykų kursai, mokomoji medžiaga, testai, jie pateikiami internete. Besomokantys gali studujuoti juos neišvykdamas iš gyvenamosios vietos, jam patogiu laiku. Panašiai organizuojamas ir nuolatinis darbas. Darbo vieta neretai perkeliama į namus. Manoma, kad maždaug penktadalis išsivysčiusių šalių dirbančiųjų daugelį darbų atlieka nuotoliniu būdu. Tikriausiai jau esate girdėję apie elektroninį verslą, ypač – apie elektroninę prekybą. Kuriasi elektroninės parduotuvės, - 117 prekybos centrai, atsiranda naujos klientų aptarnavimo formos. Internete jau galima rasti nemažai ir lietuvškų parduotuvių. Vieni pirmųjų į elektroninę prekybą įėjo knygynai (www.books.lt, www.knygos.lt ir kt.), paskui juos – ir kompiuterinių bei technikos parduotuvės (pvz., www.24x7.lt). Plėtojama ir nuotolinė medicina – naudojantis technologijomis galima perduoti duomenis apie bet kur esantį ligonį ir gauti reikiamą konsultaciją. Žinoma, kol kas tai brangiai kainuoja ir retai taikoma. Naujas galimybes vartotojams žada elektroninės bibliotekos, elektroninė spauda, elektroninė leidyba. Kalbama apie elektroninį valstybės valdymą, elektroninę demokratiją, kai bet kuris šalies pilietis galės nuolat gauti jam aktualią informaciją apie rengiamus ir priimamus nutarimus, potvarkius, įstatymus. Gautą informaciją galima nagrinėti ir savo pasiūlymus perduoti atitinkamoms institucijoms. Elektroninės demokratijos principai turėtų iš esmės pagerinti valsybės valdymą. Išvardijome keletą šiuo metu labiausiai paplitusių informacnių technologijų galimybių. Jų atsiranda vis naujesnių ir patrauklesnių. Tačiau svarbiausia, kad kiekvienas pilietis galėtų, mokėtų ir norėtų naudotis teikiamomis naujomis galimybėmis. Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai Pirmiausia reikėtų įsidėmėti, kad informacinės visuomenės kūrimas – tai nėra siekis iš esmės pakeisti žmogaus gyvenseną, tai tik noras suteikti naujų patogesnių galimybių, perkelti į skaitmeninę erdvę dalį žmogiškosios veiklos, kiek galima mažiau keičiant pagrindines gyvenimo ir veiklos formas. Vis dėlto informacinių technologijų naudojimas neišvengiamai kelia į socialinių pokyčių, tam tikrų problemų. Iš esmės keičiasi ir kuriamos naujos visuomenės socialinės 118 struktūros: nuotolinė medicina, nuotolinis darbas, nuotolinis, skaitmeninis, virtualusis mokymas ir pan. Kintant visuomenėms struktūroms, keičiasi ir socialinis elgesys bei piliečių bendravimo, bendradarbiavimo santykiai. Nagrinėjant informacinės visuomenės plėtros socialinius ir etinius aspektus, pirmiausia iškyla šios problemos: 1) visuomenės suskaidymas į dvi grupes: tuos, kurie turi galimybę ir geba naudotis informacinėmis technologijomis, ir tuos, kurie negali ir nemoka jomis naudotis; 2) didėjantys išsilavinimo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo, tarp vyrų ir moterų, tarp minimalias pajamas gaunančių ir pasiturinčiųjų ir pan.; 3) žmonių susvetimėjimas, tarpusavio santykių pokyčiai, kai vis labiau bendraujama netiesiogiai, o naudojantis įvairiomis ryšio, interneto priemonėmis; 4) didėjantis visuomenės technizavimo, naujų priemonių kaitos greitis; 5) asmenybės pažeidžiamumas: žmogus vis labiau ima jaustis esąs tarytum sraigtelis didžiuliame mechanizme, jo veikla vis daugiau priklausoma nuo kitų, nuasmeninama, vis aktualėja asmens saugumo problema; 6) inertiškumas, lėtumas, negebėjimas greitai perimti informacijos, prisitaikyti dirbti ir gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Pirmosios dvi problemos yra tokios ryškios, jų įtaka visuomenės gyvenimui tokia didelė, kad jos net turi pavadinimą – nelygybė arba nelygių galimybių problema. Ją aptarsime kiek išsamiau. Nelygių galimybių problema Ne visos žmonių grupės gali naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.Tie, kurie negali ir nemoka naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, 119 nėra įgiję naujų įgūdžių, gali prarasti darbą arba jo nerasi ir būti išstumti iš visuomenės.Kadangi žinios ir informacija tampa svarbiu veiksniu, vis daugiau galios įgyja tie, kurių rankose sukaupta informacija ir kurie geba sparčiai pasinaudoti informacinėmis technologijomis įvairiose srityse. Kalbant apie išteklius reikėtų aptarti dvi ryškiausias grupes: pinigus ir laiką. Būtų galima panagrinėti šią problemą imant mokyklos pavyzdį.Tikriausiai jūs iš karto pasakysite, kad pinigai reikalingi norint aprūpinti mokyklą kompiuteriais.Taip, tai reikalinga. Nupirkti kompiuterius – vienkartinis finansavimas, jis paprastesnis, pakanka rasti lėšų, nors ir daug, bet vieną kartą. Tačiau esama kur kas didesnės finansinės problemos – naujo darbo, naujų metodų nuolatinio finansavimo. Mokytojai turi būti nuolat mokomi, perkamos ir diegiamos naujos mokomosios programos, sekamos naujovės, aptariami ir perimami nauji darbo metodai ir pan. Dažnai lyginame kompiuterių naudojimą versle ir švietime. Buvo madinga, ypač anksčiau, o mūsų šalyje ir dabar, mėgdžioti verslo instituciją darbą mokyklose, t.y. mokyti to, ko reikia darbdaviams.Sukurtos praktinių įgūdžių lavinimo programos, netgi ištisa kryptis, kuri įvardijama mokymu apie kompiuterį. Net ir šiame informacinių technologijų vadovėlyje daugokai dėmesio skiriama konkrečiai programinei įrangai: tekstų, pateikiančių rengyklėms, naršyklei, skaičiuoklei. Programos turi būti įsisavinamos atliekant praktines užduotis, projektus – šiuo metu aktualiomis temomis ir jūsų mokyklai. Mokymasis mokykloje iš esmės skiriasi nuo mokymosi verslui. Kompiuteriai mokyklose reikalingi tam, kad padėtų mokytis įvairių dalykų efektyviausiu būdu. Tos šalys ir tos mokyklos, kurios šiam tikslui naudoja kompiuterinę techniką, pasiekia vis geresnių rezultatų. Kita išteklių problema-laikas-yra ganėtinai sudėtinga ir daugialypė. Tai socialinio pažiūrio, prioritetų perskirstymo problema.Mokytojams vis daugiau reikia mokytis patiems, 120 stengtis neatsilikti nuo naujovių.Mokytojo dabas jau negali būti matuojamas tik pamokose praleistu laiku. Labai svarbu laikas, kurį mokytojas skiria diskusijoms su moksleiviais naudodamasis internetu, dalyvaudamas su jais įvairiuose projektuose, rengdamas pristatymus ir pan. Panašios problemos ir su mokiniais – jie turi ne tik kaupti žinias, bet ir mokytis gyventi kintančioje informacinėje visuomenėje. Informacinių technologijų sukelta nelygių galimybių problema dar neretai vadinama skaitmenine nelygybe. Pasaulyje pastebimas labai netolygus naudojimasis informacinėmis technologijomis. Pavyzdiui, 2000m. duomenimis iš 380 milijonų tuometinių interneto vartotojų apie 44% buvo JAV ir Kanados gyventojai, 27% europiečiai, 24% Rytų Azijos (įskaitant ir Australiją), 4% Lotynų Amerikos ir tik 1%-Afrikos gyventojų. Skaitmeninė nelygybė yra ir valstybių viduje-skiriasi rajonų, miestų, net mokyklų kompiuterizavimo lygis. Pavyzdžiui, 20.1 lentelėje matyti, kaip buvo kompiuterizuotos Lietuvos rajonų mokyklos 2000m. Atskiros šalies pasiekimus informacinių technologijų taikymo srityje siūloma vertinti naudojantis technologinės pažangos indeksu ITP. Jį sudaro penki šalies infrastuktūros plėtros rodilkiai: 1) asmeninių kompiuterių skaičius vienam tūkstančiui gyventojų; 2) interneto pagrindinių kompiuterių skaičius dešimčiai tūkstančiš gyventojų; 3) fakso aparatų skaičius vienam tūkstančiui gyventojų; 4) mobiliųjų telefonų skaičius vienam tūkstančiui gyventojų; 5) televizorių skaičius vienam tūkstančiui gyventojų. ITP indeksas buvo apskaičiuotas 110 šalių. Pagal 1992-1997m. duomenimis pirmoje vietoje yra JAV, antroje – Suomija, Lietuva – 52 (pirmųjų 25 šalių duomenys pateikti skyriaus pabaigoje 20.2 lentelėje). 121 Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1900m. Lietuvos ekonominiame ir socialiniame gyvenime vyksta spartūs pokyčiai. Lietuvos siekis įsijungti į tarptautines organizacijas (Europos Sąjungą, NATO ir kt.) paskatino imtis aktyvių veiksmų informacinės visuomenės plėtros srityje. Buvo parengta keletas informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001m. vasario 28d. priėmė ir patvirtino „Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją“, 2001m. rugpjūčio 10d. – „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą“ (planas patikslintas 2002m. birželio 6d.), o 2003m. vasario 3d. patvirtino „Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodiką“,kurios svarbiausias tikslas – nustatyti informacinės visuomenės plėtros planavimo ir stebėsenos tvarką bei priemones. Minėtuose dokumentuose nusakytos svarbiausios gairės: „Žmonių veiklą vis mažiau riboja nuotoliai ir laikas, ji darosi vis globališkesnė, ryškėja specializacija. Labai aktualu bendradarbiauti konkuruojant atviros rinkos ekonomikos sąlygomis.Atsiranda naujo tipo – virtualiųjų įmonių, elektroninio viešojo administravimo, darbo, mokymosi ir kultūros plėtros – galimybių. Ypač didelę reikšmę įgyja informuotumas, kompetencija, gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis“. Informacinės visuomenės Lietuvoje koncepcija buvo pradėta rengti dar apie 1990m. Tuomet buvo paskelbtas informatikos vystymo kompiuterizavimo pagrindu projektas, kuriame buvo numatyta sukurti šalies informacinę infrastruktūrą atsižvialgiant į pasaulinę rinką. Aktyvi informacinės visuomenės kūrimo kryptis buvo patvirtinta 1990m. rengiant dar pirmąją Lietuvos visuomenės informacinės visuomenės infrastruktūros programą. 122 Nuo 2001 m.pradedamos vykdyti informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje koncepcijos nuostatos, pabrėžiama informuotumo svarba. „Nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje“ numatyti šie informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje uždaviniai, susiję su švietimu: - sudaryti sąlygas, kad kiekvienas moksleivis įgytų mokykloje reikiamas informacinėmis technologijomis grindžiamas žinias; - suteikti galimybę studentams,dėstytojams, mokslo, kultūros darbuotojams naudotis informacinėmis technologijomis; - sukurti visuomenei lengvai pasiekiamą nuotolinį studijų, naudojant informacines technologijas, sistemą; - plėtoti darbus, ugdančius gyventojų sampratą apie informacinės visuomenės plėtros svarbą. Informacinės visuomenės plėtrai švietimo, ypač bendrojo lavinimo, srityje didelę įtaką daro „Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategijos“ parengimas ir patvirtinimas 2001-2004 metams (strategijos dokumentą galima rasti Švietimo informacinių technologijų centro svetainėje: www.ipc.lt). Jos vizijoje numatytos 7 svarbiausios sritys, apimančios: 1) švietimo ir visuomenės santykį, 2) gyvenimą mokykloje, 3) ugdymo turinį ir metodus, 4) aprūpinimą kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis, 5) mokytojo vaidmenį ir kvalifikaciją, 6) švietimo ir mokslo sanglaudą, 7) informacijos ir komunikacijos diegimo valdymą ir finansavimą. Atsižvelgiant į strategijos prioritetus mokyklos aprūpinamos kompiuteriais, programine įranga, interneto ryšiu, perkamos, lokalizuojamos ar užsakomos sukurti mokomosios programos, rengiama mokymo metodika, mokytojams organizuojami įvairūs kursai, į tiriamuosius darbus įtraukiami mokslininkai. Ši strategija nukreipta į tai, kad Lietuva pagal 123 moksleivių skaičių vienam kompiuteriui priartėtų prie Europos Sąjungos šalių vidurkio, t.y. 10-12 moksleivių vienam kompiuteriui (2002.m. duomenimis Lietuvoje šis vidurkis 3 kartus didesnis). NAUDOJIMOSI KOMPIUTERIU ETIKA Kompiuteris vis labiau tampa mūsų kasdieninio gyvenimo – darbo, buities, laisvalaikio pramogų dalimi. Informacinės technologijos daro įtaką mūsų gyvensenai, kultūrai, netgi mąstymo būdui. Todėl kyla įvairių etikos problemų, susijusių su šiuolaikinių technologijų taikymu. Tad aptarsime bendras naudojimosi kompiuteriu bei internete etikos problemas. Darbo kompiuteriu ir interneto etiketas Žmogus - sociali būtybė, susikūrusi tam tikras elgesio visuomenėje normas. Per netrumpą žmonijos raidos laikotarpį susiklostė tam tikri žmonių papročiai, tradicijos, elgesio taisyklės. Tai nusakoma etiketu ir etika. Etiketas (pranc. etiąuette - etiketė, kortelė) - tinkamo, deramo, privalomo elgesio viešumoje taisyklių visuma. Šios taisyklės dažniausiai negrindžiamos teoriniais paaiškinimais. Tiesiog taip daroma, ir viskas. Etika (gr. ethos - paprotys) - moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kurią palaiko individai. Etika nagrinėja moralės principus, stengiamasi juos pagrįsti, paaiškinti, atskleisti gėrį ir blogį. Per etikos pamokas jūs nagrinėjote įvairiausias gyvenimo situacijas, poelgius, aptarinėjote jausmus, pojūčius, poelgius, mintis. Tačiau kažin ar pakankamai dėmesio skyrėte Žmogaus santykiams su kompiuteriu, informacinių technologijų poveikiui 124 asmenybės saviugdai nagrinėti. Tad šiek tiek atsitraukime nuo technologijos ir pažvelkime į žmogiškąsias problemas. Dažniausiai išskiriamos dvi darbo su kompiuteriu etiketo dalys - naudojimosi kompiuteriu etika ir tinklo (interneto) etiketas. Kompiuterinė etika - tai informacinių technologijų socialinės įtakos visuomenei atspindys, kurio plotmėje klostosi moralinės normos ir aktyvi veiklos politika, apimanti visus -ir kompiuterinės technikos projektuotojus, ir vartotojus. Šitokią sampratą siūlo D.Mūras (James Moore). Kalbant apie kompiuterinę etiką, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisę, atsakomybę ir valdymą, technologinių sistemų ir išteklių deramumą, kiekybinį ir kokybinį informacinių technologijų poveikį. Darbo kompiuteriu etiketas - tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma. Yra paskelbtas tarptautinis kompiuterinės etikos bei darbo kompiuteriu etiketo kodeksas. Štai jo esminiai postulatai: 1. Nenaudosiu kompiuterio siekdamas pakenkti kitiems žmonėms. 2. Netrukdysiu dirbti kitiems tinklo vartotojams. 3. Nesinaudosiu informacija, kuri nėra skirta laisvam vartojimui. 4. Nenaudosiu kompiuterio neteisėtiems veiksmams atlikti. 5. Nenaudosiu kompiuterio klaidingai informacijai skleisti. 6. Nenaudosiu vogtos programinės įrangos. 7. Nevartosiu programinės įrangos bei tinklo išteklių be atitinkamo, paprastai numatyto atlygio. 8. Nesisavinsiu svetimos intelektinės nuosavybės. 9. Galvosiu apie savo sukurtų sistemų Ir programų galimus socialinius padarinius. 10. Naudosiu kompiuterį taip, kad užtikrinčiau pakantumą ir pagarbą kitoms šalims bei kitiems žmonėms. 125 Vis daugiau reikalų tenka tvarkyti naudojantis kompiuterių tinklu, vis dažniau šiuo būdu tenka bendrauti su įvairių institucijų žmonėmis. Tam ir buvo sukurtas tinklo, arba interneto etiketas (anglų kalba paprastai vadinamas Netetiąuette, arba dar trumpiau - Netiquette). Interneto etiketas - tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių visuma. Interneto etiketą būtų galima palyginti su garbės kodeksu. Jį kuria daugelis žmonių, tai ne vienos institucijos ar organizacijos reikalas. Interneto etiketas nėra privalomas, tačiau laikytis jo taisyklių yra natūralu kultūringam žmogui. Interneto etiketo sąvoka pavartota beveik nuo pat kompiuterių tinklų atsiradimo, bet tik pastarąjį penkmetį intensyviau tuo rūpinamasi. 1995 m. Tarptautinės interneto inžinerijos organizacija (www.ietf.org) parengė dokumentą, vadinamąjį RFC 1855 (Reąuest for Comments: 1855), kuriame išsamiai išdėstyti svarbiausi kompiuterių, interneto, elektroninio pašto etikos ir etiketo klausimai. Visą šį dokumentą galima rasti internete adresu: http://marketing.tenagra.com/rfc.1855.html. Su šio dokumento ištraukomis supažindinama ir lietuviškuose tinklalapiuose: http://www.labas.com/internet/netiquette/netiql.html http://perkūnas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc!855.html. Toliau išsamiau supažindinsime su kai kuriais interneto etiketo klausimais. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas Vienas populiariausių internetinio bendravimo būdų yra susirašinėjimas. Elektroninius laiškus, kaip ir paprastus, rašome laikydamiesi tam tikrų elektroninių laiškų rašymo taisyklių. Jos 126 daug kuo panašios į tradicinio susirašinėjimo taisykles, tačiau yra ir specifinių, būdingų tik elektroniniam susirašinėjimui, ypatumų. Svarbiausia, ką reikia atsiminti, - internete dera laikytis tų pačių mandagumo taisyklių kaip ir kasdieniame gyvenime, tik dar atidžiau, nes bendraudami internetu nematome žmogaus, negalime reaguoti į jo veido išraišką, žvilgsnį, neperduodame informacijos gestais, mimika, balso tembru ir pan. Pateiksime keletą svarbiausių bendravimo elektroniniu paštu bei pokalbiais etiketo taisyklių. Dauguma Šio skyrelio patarimų galioja ir apskritai naudojantis internetu. 1. Jei internetu naudojatės ne asmeniškai, tai būtinai sužinokite, kokios yra elektroniniopašto naudojimosi taisyklės jūsų įstaigoje, pavyzdžiui, mokykloje, ir jų laikykitės. 2. Nepamirškite, kad elektroninis pastas nėra saugus. Todėl geriau nerašyti to, ko nerašytumėte, pavyzdžiui, atvirlaiškiu. Yra specialių būdų informacijos saugumui užtikrinti; ji koduojama, šifruojama, apsaugoma slaptažodžiu. Tai nesunku išsiaiškinti. 3. Nesiųskite grandininių laiškų, neskleiskite reklaminės informacijos, taip pat ir pranešimų apie galimus virusus. Prieš siųsdami tokią informaciją turėtumėte įsitikinti, ar ji teisinga ir ar tikrai bus naudinga tam, kuriam siunčiate. 4. Nesiųskite (nepridėkite) didelių bylų. Atminkite, kad už laiško siuntimą maždaug po lygiai moka ir siuntėjas, ir gavėjas (arba jų institucijos). Tuo elektroninis paštas skiriasi nuo kitų ryšio priemonių (telefono, radijo, televizijos). Siųsdami laišką jūs naudojate ir gavėjo išteklius. Tai svarbus ekonominis veiksnys. Jei būtinai turite siųsti dideles bylas, derėtų pirma pranešti apie tai ir išsiaiškinti su laiško gavėju, ar geriau siųsti jam didelę bylą iš karto, ar skaidyti į dalis, galbūt įrašyti į kompaktinę plokštelę ir išsiųsti paprastu paštu. 5. Rašydami laišką būtinai nurodykite jo temą (Subject), kuri kuo tiksliau atspindėtų laiško turinį arba pabrėžtų tai, kas svarbiausia. Šitaip jūs pagelbėsite laiško gavėjui: 127 gavęs laišką jis iš karto supras, apie ką bus kalbama, o svarbiausia - jei laiškas reikšmingas ir jis bus saugomas, tai gavėjui bus lengviau atsiminti ir surasti. 6. Stenkitės būti paslaugus laiško gavėjui. Nepamirškite pabaigoje parašyti savo vardo ir kitos papildomos informacijos, kuri gali būti reikalinga respondentui, pavyzdžiui, pavardės, organizacijos, kuriai priklausote. Daugelyje elektroninio pašto programų numatyta laiško pabaigoje pridėti vadinamąją vizitinę kortelę (angl. signature), kurioje pateikiama trumpa informacija apie laiško siuntėją (34 neilgos eilutės). 7. Jei kasdien gaunate daug laiškų, tai iš pradžių peržvelkite jų temas, atrinkite skubiausius ir tik tada pradėkite atsakinėti į laiškus. Jei kuris nors laiškas yra itin skubus, tuoj pat nusiųskite trumpą pranešimą, kad jį gavote ir kad vėliau parašysite išsamesnį atsakymą. 8. Neskubėkite kreiptis su klausimais, prašymais tiesiogiai į programų kūrėjus, interneto sistemų administratorius, firmų vadovus. Šie žmonės paprastai yra labai užsiėmę ir nevertėtų jų trukdyti įvairiausiais klausimais. Geriau pagalvoti, ar negalėtų padėti draugai, kolegos ir pan. 9. Venkite ilgų laiško eilučių. Žinokite, kad gavėjui gali būti nepatogu skaityti ilgesnę nei 65-70 ženklų eilutę. Kai kurios elektroninio pašto programos automatiškai skaido laiškus į tokio ilgio eilutes, tačiau jei matote, kad eilutė neskaidoma, patys laiku paspauskite įvesties klavišą. 10.Nesiųskite užgaulių (angl. flames) laiškų, net jei patys gausite tokių laiškų ir busite provokuojamas. Reikėtų stengtis tiesiog nereaguoti į tokius laiškus arba bent atidėti atsakymą rytdienai - išlaukti, kol emocijos atlėgs. 11. Bendravimo elektroniniais laiškais stilius priklauso nuo jūsų santykių su gavėju ir aptariamų klausimų pobūdžio. Bendraudami su artimais žmonėmis galite vartoti santrumpas, žargoną, šypsenėles, atspindinčias rašančiojo 128 nuotaiką ar jausmus. Tačiau to visai nedera daryti rašant oficialiems asmenims ar tiems, su kuriais retai bendraujate. 12. Atsakydami į laišką, nepamirškite pacituoti klausimą ar laiško, į kurį atsakote, dalį.Nepamirškite, kad žmonės gali daug susirašinėti ir kartais sunkiai susivokti, į kokį jų klausimą šiuo laišku atsakoma. Kita vertus, nereikia ir persistengti su citatomis. Ne etiška persiųsti visą laišką, o po juo parašyti trumpą atsakymą. Geras tonas - ištrinti nesvarbią laiško, į kurį atsakoma, informaciją ir palikti tik klausimus, į kuriuos atsakinėjate. Šiuo atveju svarbu, kad cituojamas klausimas vizualiai skirtųsi nuo rašomo atsakymo. Daugelis pašto programų automatiškai įterpia prieš kiekvieną cituojamą eilutę specialų ženklą pavyzdžiui, >). 13. Jei persiunčiate gautą laišką kitiems, neturite teisės keisti jo teksto (galite tik sutrumpinti įterpdami daugtaškius, pacituoti sakinius ar pan.). Jei laiškas buvo parašytas asmeniškai jums, tai prieš persiųsdami turėtumėte atsiklausti autoriaus leidimo. 14. Būkite atsargūs su adresais. Kai kurie adresai atrodo kaip vieno asmens, o iš tikrųjų tai yra kelių žmonių bendras adresas. Taip pat prieš atsakydami į laišką patikrinkite laiško antraštės kopijos siuntimo Cc laukelį: gal jūs nesate pagrindinis laiško gavėjas, o tik norima jus informuoti. Tuomet ir reaguoti reikia atitinkamai. 15. Visuomet prisiminkite, kad gavėjas yra žmogus, kurio kultūra, kalba ir humoro jausmas galbūt skiriasi nuo jūsų, ypač jei bendraujate su kitos šalies atstovais. 16. Nerašykite laiškų vien didžiosiomis raidėmis. Tokie laiškai internete suprantami kaip įsakmūs, reikalaujantys, net rėksmingi. Tik jei norite pabrėžti, atkreipti dėmesį į kurį nors žodį, galite parašyti jį didžiosiomis raidėmis. Taip pat patogu pabraukti norimą išskirti žodį ar frazę. Kabučių ir apostrofų lietuviškuose tekstuose geriau nevartoti, nes jie perduodami naudojantis skirtingomis kodų lentelėmis ir gali būti iškraipyti. 129 17. Dalyvaudami pokalbiuose vartokite didžiąsias ir mažąsias raides, taisyklingą skyrybą – taip pat kaip ir rašydami paprastą laišką – stenkitės, kad pašnekovas lengvai suvoktų jūsų mintį, idėjas. 18. Dalyvaudami elektroniniuose pokalbiuose, kaip ir rašydami laiškus, pagalvokite apie pašnekovą: kad jam būtų patogu skaityti, nerašykite ilgų eilučių (ilgesnių kaip 70 ženklų), nerašykite vienu ypu ilgų tekstų (daugiau kaip 1012 eilučių), neperženkite nurodytos linijos ribos, nerašykite iki pat ekrano krašto ir pan. 19. Naudokite tuščią eilutę (įvesties klavišo paspaudimas) kaip ženklą, kad jūs jau baigėte ir kitas žmogus gali pradėti rašyti. 20. Baigdami pokalbį, visada atsisveikinkite ir palaukite, kol pašnekovas atsisveikins. 21. Atminkite, kad bendravimas priklauso ne tik nuo jūsų valios, bet ir nuo įvairių techninių galimybių, pavyzdžiui, tinklo pralaidumo. Todėl būkite tolerantiškas ir atlaidus, jei negaunate atsakymo. Nemanykite, kad viskas visuomet veikia be priekaištų ir priklauso tik nuo pašnekovo norų. Etiketas bendraujant vienu metu keliems žmonėms Bendraujant su keliais žmonėmis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bendraujant dviese. Tik reikia būti dar atidesniam, nes tada bendrauja skirtingų žmonių grupė, su skirtinga pasaulėjauta, jausmais, charakteriais. Todėl reikia dar labiau apgalvoti savo dėstomas mintis. Bendravimas keliese apima keletą interneto paslaugų: elektroninio pašto konferencijas (arba diskusijas), naujienų grupes, žiniatinklio forumus. Mokykloje jums nedažnai tenka dalyvauti diskusijose internetu, galbūt prieinamiau užsisakyti naujienų grupes kuriuo nors klausimu ir jas peržvelgti bent porą kartų per savaitę. Todėl Šia tema pateiksime tik pačius reikalingiausius patarimus. 130 1. Turėkite omeny, kad jūsų mintis gali perskaityti bet kas ir draugai, ir nepažįstami ar vyresni žmonės. Todėl visada apgalvokite, ar norite visiems skelbti viešai tai, ką manote. Be to, neretai konferencijų bei naujienų grupių informacija komplektuojama ir saugoma, todėl jūsų mintys gali būti ilgą laiką visiems prieinamos. 2. Žinutės ir straipsniai turi būti glausti ir taiklūs. Prieš rašydami pirmą kartą, perskai tykite, ką kalba kiti, sužinokite kiek įmanoma išsamesnę informaciją. 3. Nekaltinkite sistemos administratoriaus dėl netinkamo kitų diskusijos (naujienų grupės, forumo) dalyvių elgesio. Nepradėkite patys daryti tvarkos. 4. Supraskite, kad kiekvienas kalba tik už save, o ne už savo įstaigą ar organizaciją. 5. Prieš prašydami pagalbos techniniais kompiuterių klausimais pirmiausia paieškokite atsakymo instrukcijose ar programos pagalbos žinyne. Tik jei nerandate atsakymo į jums rūpimą klausimą, pasiteiraukite, kur galima apie tai rasti informacijos. Nesitikėkite, kad kas nors jums skirs pusdienį laiko ir, pavyzdžiui, išsamiai aiškins, kaip įsidiegti kurią nors programą ar susikurti tinklalapį. Tai galite sužinoti iš daugybės kitų šaltinių. 6. Nepamirškite prie savo laiško pridėti vizitinę kortelę. Tada visi matys, kas siuntė šį laišką ir žinos, kaip su jumis susisiekti. 7. Atsakydami į klausimą ar komentuodami kieno nors mintį, būtinai pacituokite pirminį tekstą, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Tai būtina, nes visada pasitaiko vėliau prisijungusių vartotojų, kurie gali būti negavę klausimo, be to, pašto stotys įvairiais būdais keičiasi informacija ir gali nutikti taip, kad pirma bus gautas atsakymas, o tik po to klausimas. Tačiau neįterpinėkite viso originalo – jūsų teksto turėtų būti daugiau negu cituojamo. 8. Jei norite pareikšti savo pastabas kuriam nors diskusijos dalyviui, nusiųskite laišką jam asmeniškai. Jei su tuo 131 žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi ir visai konferencijai, pageidautina vėliau visiems pasiųsti apibendrintą asmeninių diskusijų santrauką. 9. Nesivelkite į barnius. Nei rašykite, nei atsakinėkite į įžeidžiančius ar pikto tono laiškus. Yra galimybė pasinaudoti specialia programine įranga, kuri atrinktų ir jūsų netoleruojamų laiškų (pavyzdžiui, iš tam tikrų religinių bendruomenių). 10.Kai kurias naujienų grupes ar elektroninio pašto diskusijas prižiūri vedantieji (moderatoriai). Tokiu atveju jūsų laiškas galbūt pasirodys ne iš karto, gal tik kitą dieną, o gal ir iš viso bus atmestas. Jeigu taip atsitiko – nepykite ir neprieštaraukite, turite paklusti diskusiją vedančiojo valiai. 11. Neretai net ir lietuviškuose laiškuose vartojamos daugeliui angliškai kalbančių suprantamos santrumpos. Pateikiame keletą dažniausiai vartojamų. AFAIK (As Far As I Know) Mano žiniomis (Kiek teko girdėti...) AKA (Also know as) Vadinamasis... ASAP (As soon as possible) Kaip įmanomą greičiau BTW (By the way) Tarp kitko CU (See you) Viso gero CUL (See you later) Iki pasimatymo FAQ (Freąuently asked ąuestions} Dažniausiai užduodami klausimai FYI (For your Information) Jūsų žiniai IMO, IMHO (In my (humble) opinion) Mano nuomone ROTFL (Rolling on the floor laughing) Juokiuosi susiėmęs už pilvo RTFM (Read the fucking manual!) Skaityk nelemtą instrukciją! SYSOP (System operator) Sistemos administratorius 132 Dešimt internete etiketo taisyklių Amerikietė Princetono universiteto dėstytoja V. Šija (Virginia Shea) parašė knygą „Netiąuette" (jos fragmentus galima pasiskaityti ir internete: http://www. albion. com/ netigoiette/introduction.html). Šioje knygoje ji suformulavo ir aptarė dešimt bendriausių kompiuterių tinklo etiketo taisyklių. Kiekviena jų knygoje išsamiai aptarta, mes tik pateiksime pačias taisykles. Patartina jas aptarti per etikos pamokas. 1. Gerbk žmogų. 2. Naudodamasis internetu laikykis tų pačių etikos taisyklių kaip ir įprastame gyvenime. 3. Žinok, kurioje interneto vietoje esi. 4. Taupyk kitų žmonių laiką. 5. Sukurk gerą savo įvaizdį internete. 6 . Dalykis savo žiniomis. 7. Valdyk savo jausmus. 8. Gerbk kitų žmonių privatumą. 9. Nepiktnaudžiauk savo padėtimi. 10. Atlaidžiai žiūrėk į kitų žmonių klaidas. Kaip matote, Šios taisyklės yra labai artimos kiekvienam moralės normų besilaikančiam žmogui, jos tokios paprastos, kad atrodo, nieko naujo jomis ir nepasakoma. Tačiau ar tikrai taip yra? Įsiklausykite atidžiai į jas, pagalvokite, kas po kiekviena šia lakoniška etikos norma slypi. INFORMACIJOS APSAUGA 133 Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiu produktu, preke. Todėl neišvengiamai kyla teisnių informacijos naudojimo aspektų. Apie juos jau kalbėjome mokydamiesi informacinių technologijų kurso pagrindinėje mokykloje. Vienas iš svarbesnių informacijos naudojimo teisinių aspektų – informacijos apsauga. Informacijos pasauga aprėpia du skirtingus dalykus: 1) kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų bei iškraipymų ar praradimo pakenkus kompiuterio techninę įrangą – jam sugedus po įsilaužimo, taip pat suveikus kenkėjiškoms kompiuterių programoms – virusams; 2) kaip apsaugoti informaciją nuo neteisėto jos panaudojimo arba piktavališko iškraipymo bei sunaikinimo; Šiame skyriuje aptarsime tik pirmąjį aspektą, antrasis, daugiausia susijęs su duomenų apsauga ir autorių teisėmis, bus aptariamas tolesniame skyriuje. Kompiuterių virusai Apie kompiuterių virusus bei jų sutrikdytą darbą esame girdėję bene kiekvienas. Anksčiau kompiuterių virusai būdavo perduodami drauge su informacija naudojantis diskeliais, dabar – siunčiant elektroninius laiškus bei naudojantis internetu. Todėl svarbu žinoti saugaus darbo su elektroniniu pašu pagrindinį principą – neatverinėti jokių vykdomųjų ( turinčių prievardžius *.exe, *.com, *.bat) bei neįrašinėti ir nebandyti atverti kai kurių specialios paskirties bylų ( pavyzdžiui, *.dll, *.ovl, *.scr ir panašiai), gautų iš nepažįstamų asmenų. Tas pats pasakytina ir bylas, kurių prievardžiai jums nežinomi – geriau nebandyti tų bylų atverti, o pirma išsiaiškinti, ar tai ne virusas. Tikslaus kompiuterių viruso apibrėžimo nėra ir vargu ar gali būti. Pateikiamuose kompiuterių viruso apibrėžimuose dažniausiai įvardijamos pagrindinės jų savybės. Pavyzdžiui, 134 galimas toks viruso apibrėžimas: tai kenkėjiška programa ar programos dalis, gebanti savaime daugintis, įsirašyti į kitas programas, kelties ar disko padalijimo sektorius, kompiuterinius dokumentus, kuriuose gali būti naudojamos makrokomandos, bei trikdanti kompiuterio (ar programos) darbą ir netgi galinti iškreipti ar sunaikinti kompiuteryje laikomus duomenis. Programuotojo požiūriu virusas – tai kompiuterio programa, kuri pažeidžia kitas kompiuteryje esančias programas. Paprastai kompiuterių virusas tai padaro įterpdamas į šias programas savo kodą. Virusas dauginasi ir prisijungęs prie kurių nors programų ar bylų – šitaip pasislėpęs keliauja iš vienos vietos į kitą, nuo vieno kompiuterio prie kito. Terminą „kompiuterių virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas F. Kojenas (Fred Cohen) 1984 m. vienoje iš tarptautinių konferencijų. Šis terminas įsigalėjo dėl to, kad kompiuterių virusai labai panašūs į jų biologinį prototipą. Biologinis virusas sutrikdo informaciją, slypinčią gyvosios ląstelės genetiniame kode, ir perima ląstelės gyvybinių procesų valdymą. Tokiu būdu virusas susikuria galimybę laisvai ir nežabotai daugintis. Labai panašiai veikia ir kompiuterių virusas – jis sutrikdo informaciją, esančią programoje, ir ima valdyti kompiuterinę sistemą, pakeisdamas kai kuriuos programos fragmentus. Šitaip jis gali nevaržomai dauginti savo kodą, skverbtis į kitas programas bei kitaip trikdyti kompiuterio darbą. Žinoma daugybė kompiuterių virusų tipų. Apie juos galima rasti daug informacijos internete. Naujai pasirodžiusius virusus aprašo įvairūs leidiniai, ypač elektroniniai (pavyzdžiui, lietuvių kalba leidžiamas „Veidrodis“). Specialistai virusus klasifikuoja atsižvelgdami į įvairius požymius: pagal veikimo terpę, operacines sistemas, kuriose jie veikia, veikimo būdą, kenksmingumo lygį, plitimo pobūdį ir pan. Pabandysime apibūdinti virusus ar jiems priskiriamas programas pagal veikimo bei dauginimo(si) būdą. Tai 135 nelaikytina klasifikacija – kai kurie virusai gali būti priskiriami kelioms grupėms. Kelties sektoriaus virusai (Boot Viruses) įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. Įjungus kompiuterį ( arba perleidus operacinę sistemą) ir atlikus būtinus techninės įrangos testus (atmintinės, standžiųjų diskų, kt. įtaisų) pirmiausia kreipiamasi į disko kelties sektorių bei perduodamas valdymai ten įrašytai programai. Taigi jei ten įrašyta viruso programa – kompiuterio valdymas perduodamas jai. Bylų virusai (File Viruses) pasinaudoja praktiški visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis (t.y. programomis, kurias kompiuteris gali vykdyti iš karto naudodamasis tik operacinės sistemos priemonėmis), įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas (pavyzdžiui, MS-DOS operacinėje sistemoje – IO.SYS ir MSDOS.SYS). Jis modifikuoja tas bylas ir į jas įsirašo. Paleidus vykdyti tokias programas, tuo pačiu paleidžiams ir virusas. Atskirais atvejais virusas gali įsirašyti ir į duomenų bylas – bet tai jau atskirai nagrinėjami virusai (pavyzdžiui, makrokomandiniai) arba viruso agresijos požymis. Makrokomandinai virusai (Macro Viruses) – tai programos, parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas (tekstų rengykles, skaičiuokles ir pan.) pavyzdžiui, Microsoft Word, Excel ar Access programų makrokomandoms. Šie virusai pasinaudoja integruotųjų makroprogramavimo sistemų savybėmis ir įsirašo į minėtomis programomis tvarkomus dokumentus. Įvairiaformiai virusai (Polymorphic Viruses) išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan.Viruso tekstas užkoduojamas naudojant kintamą šrifto raktą, atsitiktinai sudarytą paties viruso dešifravimo komandų rinkinį. 136 „Partizaninių“ virusų (Stealth Viruses) pagrindinis požymis – gebėjimas nuslėpti savo buvimą sistemoje. Šiuo metu aptinkama beveik visų tipų „partizaninių“ virusų. Rezidentiniais virusais (Memory Resident Viruses (TSR)) vadinami, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. Šių virusų veikimas nenutrūksta net išjungus užkrėstą programą. Būdami operatyviojoje atmintinėje jie užkrečia visas paleidžiamas programas, kuriamas naujas ar tvarkomas jau esamas ir t.t Tas pats pasakytina ir apie kelties sektoriaus virusus – net ir disko ar diskelio formatavimas neišgelbsti nuo viruso, jei jis tuo metu buvo kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. „Žalingos programos“ (Harmful programs) apima įvairaus pobūdžio virusus. Tai ir „Trojos arkliai“(dar vadinami „loginėmis bombomis“ – programos, kurių viduje yra paslėptas virusas), programišių (angl. hacker) sukurtos slapto nuotolinio kompiuterinio administravimo programos (angl. backdoor), „slaptažodžių vagilės“ – specialios programos, siekiančios atskleisti slaptą prisijungimo prie interneto ar kitų riboto (ar mokamo) priėjimo išteklių informaciją (vardus bei slaptažodžius), kitus virusus bei įvairiaformius virusus generuojančios programos. Tinklų virusai (Network Viruses) vadinami virusai, dauginimuisi pasinaudojantys tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. Svarbiausia tinklo viruso savybė – skleisti savo programą į kitus serverius bei į tinklą įjungtus komiuterius. Be to, kai kurie iš jų sugeba ir save paleisti (ar išprovokuoti vartotoją, kad jis pats paleistų viruso programą). Kai kurie tinklo virusai pasinaudoja elektroninio pašto (pavyzdžiui, Microsoft Mail) programų savybėmis, – taip sukuriami nauji laiškai su priedu – virusu – ir išsiuntinėjami visais pašto programos adresinėje esančiais adresais. Jei laiško gavėjo programa automatiškai atveria tokį laišką – virusas „įsikrausto“ į jo kompiuterį ir plinta toliau. Tiesioginių 137 interneto pokalbių (IRC) virusai – kirminai pasinaudoja specialia šių programų savybe kreiptis tiesiogiai į kurį nors diskusijos dalyvį (vadinamasis privatus pokalbis). Šių kompiuterių savybė perduoti bylas kitiems pokalbio dalyviams ir panaudojama virusui – kirminui „įšliuožti į nieko bloga nenujaučiančio pokalbio dalyvio kompiuterį. Beje, tinklo virusais nereikėtų laikyti visų tinklais platinamų virusų – tinklais perduoti galima praktiškai visus virusus. „Kirminais“ vadinamos programos, dauginančios savo kopijas (kopijuojasi iš vieno disko į kitą, išsiuntinėdama savo kopijas elektroniniu paštu ar kitomis informacijos skleidimo priemonėmis ir pan.). kirminai pažeidžia bei kompromituoja kompiuterio duomenų apsaugos sistemas. Pagal kenksmingumo lygį kompiuterių virusai skirstomi į 1) nepavojingus (kai kompiuterio darbui tiesiogiai nekenkia, tačiau išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan.), 2) pavojingus (kai iš dalies sutrikdomas kompiuterio darbas) ir 3) labai pavojingus (kai naikinami kompiuteryje esantys duomenys, programos). Kompiuterius vis dažniau atakuoja virusai. Tarptautinės kompiuterių saugumo asociacijos (ICSA) duomenimis, nuo 1997 m. kompiuteriai kasmet užkrečiami dvigubai didesniu virusų skaičiumi. Didžiausią poveikį daro virusai, platinami elektroniniu paštu - tokių būna daugiau nei pusė visų. Nemažai virusų „pasigaunama“ parsiųsdinant bylas iš interneto. Internetu plintančius virusus taip pat galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją sudaro virusai, keliaujantys kartu su bylomis. Antroji grupė - netikrieji virusai. Trečiajai grupei priklauso kenkėjiškos Java, JavaScript, ActiveX ir kitos kliento kompiuteryje vykdomos programėlės (angl. applets). Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, užkrėstą bylą pateikdamas internete. 138 Antrosios grupės kompiuterių virusai įdomūs tuo, kad dažniausiai jie neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai (o tiksliau – gandai) apie juos. Intensyvėjant darbui internete kai kurie draugai nori perspėti apie pasirodžiusius naujus virusus ir siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus. Dar kiti sumano papokštauti ir siunčia laiškus be jokio reikalo. Paprastai tokių laiškų pabaigoje būna prašoma persiųsti juos kitiems asmenims. Įsivaizduokite, kaip būtų apkrautas kompiuterių tinklas, jeigu visi vykdytų šiuos prašymus! Antivirusinės programos Kovai su kompiuterių virusai vartojamos specialios, vadinamosios antivirusinės programos. Jas galima suskirstyti į tokias grups: 1) programos – detektoriai, kurios aptinka virusą ir apie tai informuoja vartotoją; 2) programos – gydytojai, kurios ne tik aptinka virusą, bet ir išgydo užkrėstas bylas; 3) programos – filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis, kurios praneša apie pašalinį kreipimąsi į informacinę sistemą, ir vartotojas turi nuspręsti: leisti kreiptis, ar ne. Yra ir kitokių skirstymų atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus. Trumpai supažindinsime su viena iš antivirusinių programų, kuri išversta į lietuvių kalbą ir naudojama mokyklose. Tai antivirusinė programa Dr.Web. Programą galima parsisiųsdinti iš interneto svetainės: http://aldona.mii.lt/pms/lok/drweb. Antivirusinė programa Dr.Web, skirta Windows operacinei sistemai, – tai detektoriaus arba peržvalgos, ir rezidentinės budinčios programų kombinacija, kuri įdiegta integruojasi į operacinę sistemą. Budinčioji programa vadinama SpIDer Guard. Ji aktyvi visą darbo kompiuteriu laiką: perima kreipinius į bylas ir diskų sistemines sritis, greitai patikrina, ar nėra virusų pavojaus. Programa randa ir nukenksmina visų tipų 139 virusus ( kelties, bylų, makrokomandų, hiperteksto ir kt.), tikrina pašto paketus ir pakuotąsias bylas, stebi pagrindinę atmintinę ir šalina iš jos virusus. Skirtingai nuo peržvalgos programos budinti programa SpIDer Guard viską tikrina automatiškai, t.y. be vartotojo nurodymo. Antivirusinės programos Dr.Web pagrindiniai langai parodyti 22.1 ir 22.2 pav. Dr.Web programa su grafine sąsaja turi specialią programėlę, vadinamą Dr.Web planuokle arba tiesiog planuokle. Tai paprastas kalendorius, leidžiantis suplanuoti, kada automatiškai paleisti bei atnaujinti antivirusinę programą (22.3 pav.). Atkreipiame dėmesį, kad norint sėkmingai įdiegti antivirusinę programą, kompiuteryje neturi būti kitų antivirusinių programų. Mėginant vienu metu naudoti kelias antivirusines programas paprastai kyla įvairių problemų. Paleidus antvirusinę programą Dr.Web, ji iš karto patikrina kompiuterio atmintinę, ir tuomet jos lango apatinėje juostoje galima pamatyti rezultatus: užkrėstų ir iš viso patikrintų bylų skaičius. Galima patikrinti visus kompiuterio diskus arba galima nurodyti tikrinti konkretų disko aplanką bei jo dalį. Ką ir kaip turi atlikti antivirusinę programa, nurodome keisdami jos nuostatus. Dr.Web nuostatų lange yra devynios kortelės. Pagrindinės nuostatos, ką ir kaip tikrinti, nurodomos kortelėje Tikrinimas ir Bylų tipai. Kokius veiksmus atlikti su užkrėstomis bylomis (pavyzdžiui, pašalinti ar stengtis gydyti, o gal kur nors perkelti ir palikti tyrinėjimui) nurodoma kortelėje Veiksmai. Bendrosios informacijos apsaugos priemonės Informacijos apsauga dirbant įvairiose institucijose su daugybe duomenų yra rimta užduotis. Paprastai tuo užsiima specialistai, kurie turi įvairiausių priemonių duomenims 140 apsaugoti. Čia pakaks užsiminti apie paprasčiausią informacijos apsaugą – kai dirbama kompiuteriu mokykloje arba namuose. Pateiksime keletą bendriausių patarimų. Kartais kurią nors bylą netyčia ištriname. Šiokią tokią apsaugą nuo netyčinio informacijos ištrynimo dažniausiai atlieka operacinė sistema. Pavyzdžiui, Windows operacinė sistema pirmiausia šalinamas bylas perkelia į šiukšlinę prieš tai patikslinusi, ar tikrai norime ją ten perkelti. Iš šiukšlinės dar galima be didesnių pastangų prireikus „atsiimti“ reikalingas bylas. Valant šiukšlinę taip pat paklausiama, ar tikrai norima sunaikinti ten esančias bylas. Šiuo atveju reikia nepamiršti, kad atkurti tų bylų jau gali ir nebepavykti; be to reikalingos specialios programos pašalintoms byloms atkurti. Labai didelės bylos netelpa į šiukšlinę, tad jos šalinamos iš karto. Šiuo atveju operacinė sistema dar kartą pasitikslins, ar tikrai norima pašalinti šiukšlinėn netelpančią bylą. Šiukšlinė talpa dažniausiai yra apie 10 % viso standžiojo disko talpos. Jos dydį galima keisti išsikvietus šiukšlinės nuostatų skydelį. Skydelis iškviečiamas spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu į šiukšlinę ir iš konstekstinio meniu pasirinkus Properties komandą. Šiame skydelyje galima parinkti ne tik talpą, bet ir kitasd šiukšlinės nuostatas. Baigiant kalbą apie šiukšlinę belieka įspėti, kad diskeliai neturi šiukšlinės – bylos šalinamos iš karto. Tad šalindami bylas iš diskelių būkite atidūs. Patyrę kompiuterininkai žino. Kad būtina turėti atsargines svarbių bylų kopijas. Patikimiausia reikalingą informaciją susirašyti į kompaktines plokšteles. Atkreipiame dėmesį į tai, kad paprastai net iš šiukšlinės pašalinta byla ne visuomet sunaikinama. Nors ir menka, tačiau visuomet yra tikimybė, kad naudojantis specialiomis programomis pašalintas bylas pavyks atstatyti. Reikia gerai pagalvoti apie informacijos, perduodamos elektroniniu paštu, saugumą. Todėl nereikia siųsti slaptos 141 informacijos kompiuterių tinklais. Žinoma, galima laiškus koduoti bei šifruoti, tačiau tam reikia papildomų pastangų ir žinių. PROGRAMINĖS ĮRANGOS IR DUOMENŲ TEISINĖ APSAUGA Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip ir bet kuri kita veikla. Rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrybines teises gina autorių teisių įstatymas. Kompiuterių programos ir duomenų bazių rinkiniai taip pat priskirtini autoriniams kūriniams ir juos gina įstatymas. Šiame skyriuje aptarsime pagrindines teisines sąvokas, susijusias su kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga. Norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį: įstatymai dažnai keičiami, atsiranda nauji, įsigalioja pataisos. Todėl ši vadovėlio dalis itin greit sensta. Būkite budrūs ir nuolatos pasitikrinkite, ar kuriuo nors klausimu nepasirodė naujas įstatymas arba jo pataisos. Naujausius galiojančius įstatymus galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės Intelektinis darbas turi būti apsaugotas. Reikėtų skirti du aspektus: pirma, visuomet turi būti tiksliai nurodytas panaudoto kūrinio autorius, pavadinimas, antra, kūrėjui už kūrinį turi būti atlyginama. Visus šiuos dalykus reguliuoja autorių teisės įstatymai.Autorių teisės apima įvairiausių rūšių kūrinius: knygas, spektaklius, šokius, muziką, garso įrašus, paveikslus, fotografijas, skulptūrą, architektūrą, kino filmus, kompiuterių programas, duomenų bazes ir kt. Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinė priežiūra Lietuvoje pradėta 1992m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų 142 bazių teisinės apsaugos“. 1996m. buvo priimtas „Kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas“. Kadangi kompiuterių programoms pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Lietuvoje ji ratifikuota 1996m. gegužės 28d.) suteikiama tokia pat teisinė apsauga kaip ir literatūros kūriniams, o duomenų bazėms – kaip kūrinių rinkiniams, nuo 1999m. kompiuterių programų bei duomenų bazių autorines teises bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Naujausia šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d. Taigi bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos kompiuterių programos, įskaitant pradinę projektinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Autorių teisių įstatymas taikomas: 1) autoriams ir subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gynenantys Lietuvoje fiziniai bei juridiniai asmenys; 2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos. Autorių teisių įstatyme išdėstytos pagrindinės sąvokos, aiškiai apibrėžiami teisinės apsaugos objektai, pateikiamas autoriaus asmeninių turtinių ir neturtinių teisių turinys, nustatomas autoriaus teisės galiojimo laikas bei išsamiai aptariamos sąlygos teisėtam kompiuterių programų ar duomenų bazių naudojimui. Lietuvos Respublikos autorių teisių apsauga taikoma bet kuria progravimo kalba ir bet kokio pavidalo kompiuterių programoms ir duomenų bazėms, įskaitant pirminį tekstą ir objektinį kodą, taip pat statinėms bei interaktyviosioms interneto svetainėms. Kompiuterio programa apibūdinama kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, jei tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių 143 instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją įmanoma sukurti minėtą instrukcijų visumą. Duomenų bazė nusakoma kaip susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ir valdyti. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmyo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma, jeigu ji yra orginali. Nustatant kompiuterių programos orginalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: © arba (C) ženklas, autoriaus vardas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Kūrinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės leidžia atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, viešai rodyti ar atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti (įskaitant ir publikavimą internete). Kūrinio autorius visuomet turi šias neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų kūrinio egzempliorių (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus slapyvardis (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamumą). Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. 144 Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims. Programinės įrangos rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu Programinę įrangą pagal jos įsigijimo ir planavimo pobūdį galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1) verslo programinė įranga; 2) laikinai (tam tikrą laikotarpį) nemokama programinė įranga; 3) nemokama programinė įranga. Verslo programų įsigyjimą ir naudojimą reglamentuoja autorių teisių apsaugos įstatymai.Laikinai nemokamomis programomis vadinamos tokios, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. Tokių programų platinimas dažnai grindžiamas vartotojų garbingu elgesiu: už jas galima ir nemokėti, tačiau prašoma atsilyginti, jei naudojama nuolatos. Nemokama programine įranga gali naudotis kiekvienas. Tačiau išlieka autoriaus teisės:tokių programų negalima pardavinėti. Yra dar viena panaši programinės įrangos rūšisvadinamosios atvitojo teksto (arba kodo) programos. Jų skirtumas nuo nemokamųjų tik toks, kad jas gali modifikuoti bet kas, kos pateikiamos drauge su pradiniais tekstais. Dauguma verslo programų parduodamos pagal tam tikrą licenciją. Licencija paprastai nustato: 1) kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir 2) vartotojų skaičių. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė Programos kopijavimas be autoriaus (ar kompanijos) leidimo visame pasaulyje vadinamas piratavimu, o šitaip idiegtos programos – nelegaliomis. 145 Labiausiai paplitusios keturios piratavimo formos: 1) falsifikatų gamyba, 2) elektroninės skelbimų lentos, 3) kompiuterių pardavėjų bei paslaugų teikėjų nelegalus programų įdiegimas vartotojams, 4) pačių vartotojų savarankiškas neteisėtai įsigytų programų įdiegimas. Ilgą laiką pas mus gyvavęs nepakankamas intelektinės nuosavybės suvokimas nuvertino žmogaus intelektinės veiklos kūrinius, neturinčius materiaiios išraiškos. Dažnai kompanijos, numatydamos biudžetus kompiuterinei technikai isigyti, pamiršta, kad programinėįranga yra tokia pat prekė, kaip ir kompiuteris, ir kad ją būtina pirkti. Gavę kompiuterius be programinės įrangos darbuotojai ivairiais būdais ieško reikalingų programų ir dažniausiai neteisėtai jas įdiegia. Pagal 2003 m. kovo 5 d. priimtą "Autorių teisių ir gretutinių teisių istatymą" neteisėta kopija laikoma programos (ar kito kūrinio) kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai igalioto asmens leidimo, taip pat programos kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą. Pažeidus „Autorių teisių istatymo“ nuostatas gresia teisinė atsakomybė bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kuris gali gerokai pranokti realią programų vertę. Gali tekti atlyginti programų vertę, neteisėtai gautą naudą (net ir numanomą, kurios pažeidėjas galėjo ir negauti) bei neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas. Atskiru atveju vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Be to, dar laukia baudos pagal „Administracinių teisės pažeidimų kodeksą“ netgi baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu neteisėtai įdiegtų programų kaina viršija 100 MGL. Autorių teises ginančių organizacijų šiuo metu yra nemažai. Jos netgi specializavosi vienos sprendžia muzikos kūrinių teisines 146 problemas, kitos – literatūros kūrinių, trečios – kompiuterių programų ir pan. Viena didžiausių asociacijų, sprendžiančių programinės įrangos autorių teisių problemas yra tarptautinė organizacija SIIA (Software Information Industry Association – Programinės įrangos pramonės ir informacijos asociacija). Ji gina daugiau kaip 1200 programinės irangos gamintojų teises, vykdo švietėjišką veiklą, padeda bendrovėms įteisinti turimą programinę įrangą. Keletas didžiųjų programinės įrangC' gamintojų („Microsoft“, „Adobe“, „Apple“, „Symantec“ ir kt.) yra įkūrę „Verslo PfO!raminės įrangos asociaciją“ (angl. BSA, Business Software Alliance), kurios pagrindiIri;. tikslai – inicijuoti įmonėse naudojamos programinės įrangos patikrinimus ir atstovauti sanarių interesams teismuose. Lietuvoje daugelio programinės įrangos gamintojų teises ginaInfobalt asociacijos „Autorinių teisių agentūra“. Duomenų apsaugos problemos Duomenys – konkreti informacijos išraiška. Didėjant kompiuterinės informacijos srautams didėja ir duomenų pažeidimo, jų neteisėto naudojimo grėsmė. Kalbant apie duomenis pirmiausia reikėtų išskirti dvi problemas: 1) sukauptų duomenų apsaugą ir 2) duomenų bazių apsaugą. Duomenų bazių apsauga glaudžiai susijusi kompiuterių programų apsauga; apie tai jau buvo kalbėta. Toliau aptarsime duomenų apsaugą apskritai, taip pat pasigilinsime į asmens duomenų apsaugą. Duomenų apsauga vykdoma atsižvelgiant į du veiksnius. Pirma, duomenys turi būti patikimi ir tinkamai tvarkomi, kad nebūtų iškraipyti. Antra, duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo. Už duomenų teisingumą atsako juos kaupiančios ir apdorojančios institucijos. Mokykla taip pat turi sukaupusi įvairių duomenų, kurių didžiausią dalį sudaro duomenys apie 147 kiekvieną moksleivį. Norint tinkamai surinkti ir pateikti duomenis, reikėtų kiekvieną moksleivį supažindinti su jo duomenų įrašais: atidžiai perskaitęs ir ištaisęs klaidas,jei tokių yra, moksleivis turėtų pasirašyti. Šitaip duomenų autorius garantuotų, kad duomenys teisingi. Kur kas daugiau problemų kyla norint apsaugoti duomenis nuo neteisėto jų naudoimo. Neretai asmuo nenori, kad būtų skelbiama kokia nors informacija apie jį (tai visška jo teisė), pavyzdžiui, mobiliojo telefono numeris ar elektroninio pašto adresas. Todėl itin atidžiai sekti skelbiamų duomenų teisėtumą, kitaip sakant, žiūrėti, ar asmuo bei organizacija, apie kurį skelbiami duomenys, neprieštarauja duomenų viešinimui, ar nekelia ypatingų sąlygų ir pan. Yra gana slaptų duomenų, kurių saugumas turi būti itin griežtai užtikrintas. Tokiems duomenims paprastai taikomos įvairios šifravimo ir kodavimo priemonės. Siūloma keletas būdų duomenims apsaugoti. DUOMENŲ APSAUGOS PRIEMONĖS Administracinės Įgaliojimai duomenų tvarkymo įstaigoms bei tvarkytojams ir jų teisės Fizinės Kompiuteris, kuriame yra duomenys, laikomas atskiroje saugomoje patalpoje Kontrolės priemonės Signalizacija Informavimo apie pažeidimus sistemos sukūrimas Tinklo magistralės apsauga Įėjimo į patalpas Techninės Tarnybinės ar tinklo stoties standžiojo disko apsauga Programinės Slaptažodžiai Patikimas elektros srovės tiekimas Atsarginės kopijos Tinklo apsaugos priemonės: ugniasienė, šifravimo funkcijos Speciali kompiuterių apsauga: Vartotojų teisių apibrėžimo priemonės Antivirusinės programos Įvykių 148 registravimas Informacinių sistemų veiklos atgaivinimo ir iškreiptų duomenų atkūrimo tvarkos nustatymas Kompiuterių įrangos judėjimo kontrolė BIOS lygio slaptažodžiai, nešiojamų informacijos įrenginių pašalinimas, atskyrimas nuo visuotinio tinklo. registravimas Šifravimas Tinklo apsaugos priemonės Duomenų apsaugos aktai Duomenų apsauga valstybėse reglamentuojama duomenų apsaugos aktais. Duomenų apsaugos aktais paprastai suderinami šie klausimai: - duomenų rinkimo, kaupimo tvarka; -duomenų sklaida, t. y. platinimas; - informacinių sistemų apsauga; - asmens duomenų apsauga; - valstybės registrų apsauga. Pirmasis Europoje Duomenų apsaugos aktas buvo patvirtintas 1984 m., o 1998 m. patvirtinta naujoji Akto redakcija, kurioje toliau išplėtoti duomenų apsaugos principai. Šių aktų paskirtis užtikrinti asmens teises. Laikantis duomenų apsaugos akto kiekviena organizacija, renkanti duomenis apie asmenis, turi būti įregistruota. Gali kilti klausimas: o kaip su adresų knygelėmis, kurias susikuria kiekvienas elektroninio pašto vartotojas? Šie duomenys naudojami kitokiais tikslais: adresų knygelės kuriamos duomenys naudojami asmeninėms reikmėms, o ne kieno nors pavedimu. Informacijos apsaugos akte nurodoma, kad duomenis laikanti institucija turi imtis tinkamų priemonių, neleidžiančių 149 pašaliniams susipažinti su šia informacija. Kai surinkti duomenys nereikalingi, jie turi būti sunaikinti. Pagrindiniai Europos duomenų apsaugos aktai yra šie: - Dėl asmeninių duomenų apsaugos ir dėl neribojamos tokių duomenų sklaidos (1995). - Dėl bendrųjų informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijų (1995). - Dėl teisinės duomenų bazių apsaugos (1996). Asmens duomenų apsauga Lietuvoje Pagrindinis asmens duomenų apsaugą Lietuvoje reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas – buvo priimtas 1996 m. birželio 11 d. Naujausia jo redakcija priimta 2003 m. sausio 21 d. ir su šiais pakeitimais įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d. Pagal „Asmens duomenų apsaugos įstatymą“ asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta naudojantis tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio. kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šiuo įstatymu reglamentuojami santykiai, susiklostantys tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant susistemintus asmens duomenų rinkinius: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų kaip duomenų subjektų teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises. pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Įstatymu numatyti ir pagrindiniai duomenų apsaugos principai. Asmens duomenys turi būti: - renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis. 150 ir paskui tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais; - tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; - tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; - tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; - saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi. Asmens duomenys, surinkti kitais tikslais, gali būti tvarkomi statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais tik įstatymų nustatytais atvejais, kai įstatymuose nustatytos tinkamos duomenų apsaugos priemonės. Asmens duomenys saugomi ne ilgiau nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys jau nereikalingi jų tvarkymo tikslams. jie turi būti sunaikinami, arba atskirais, įstatymuose numatytais atvejais, perduoti valstybIniams archyvams. Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi minėri duomenų tvarkymo principai. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuomet, jei: - asmuo (duomenų subjektas) duoda sutikimą; - sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; - pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis: - siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; - įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; - reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. 151 Asmens duomenų apsaugos istatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik savo asmeniniams poreikiams, nesusijusi ems su verslu ar profesija, tenkinti. Duomenų apsaugą Lietuvoje reguliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Ji prižiūri apsaugą visose duomenų tvarkymo istaigose. DARBAS KOMPIUTERIU IR SVEIKATA Kompiuterių kasmet daugėja – 2000 m. Lietuvoje jų priskaičiuojama jau daugiau kaip ketvirtis milijono. Manoma, kad per metus mūsų šalyje nuperkama 30 – 40 tūkstančių kompiuterių. Dažniausiai jais naudojamasi kolektyviai (mokyklose, įstaigose ar namuose), taigi galima teigti, kad pusė milijono Lietuvos gyventojų didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterių. Todėl verta pagalvoti apie kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai, mokytis, dirbti su kompiuteriu nekenkiant sau. Elektromagnetinė spinduliuotė Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmonių sveikatai labiau susidomėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai ėmė daugėti asmeninių kompiuterių. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti naują terminą – elektrosmogas. Elektrosmogas – tai aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais. Žmogų veikia elektromagnetiniai laukai, keliami aukštosios įtampos elektros tiekimo linijų, elektrifikuotų geležinkelių, žemos įtampos elektros tinklų, televizijos ir radijo aparatų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Skirtingai nuo regimo ar juntamo smogo, 152 elektrosmogo mes nejaučiame, tačiau jis taip pat kenkia sveikatai. Apie elektromagnetinę kompiuterių spinduliuotę – elektrosmogą – yra daugybė mokslininkų apibendrintų tyrimų rezultatų, straipsnių, įvertinimų. Aptarsime tik esminius dalykus., kad suvoktume problemos mastą. Elektromagnetinius laukus spinduliuoja kompiuterių vaizduokliai. Jie maitinami 50 Hz kintamąja įtampa. Tokio dažnio elektromagnetinių laukų yra visur – juos spinduliuoja butuose įrengta elektros instaliacija, įvairūs elektros prietaisai. Jų spinduliuojamos bangos ilgis labai didelis: 50 Hz atitinka 6000 kilometrų. Elektromagnetinių laukų stipris gerokai susilpnėja tolstant nuo vaizduoklio ekrano. Analogišką elektromagnetinį lauką skleidžia ir televizorius, tik jį paprastai žiūrime iš didesnio atstumo, todėl ir poveikis mažesnis. Elektromagnetinius laukus kuria ir išoriniai kompiuterio įrenginiai: magnetiniai diskai, maitinimo šaltiniai, spausdintuvai. Šių įrenginių keliami laukai gali būti iki dešimties kartų stipresni už vaizduoklio skleidžiamus laukus. Elektromagnetinė spinduliuotė mažinama naudojant kokybišką techninę kompiuterių įrangą bei tinkamai sutvarkius darbo vietą (pavyzdžiui, rečiau naudojamą įrangą iškėlus toliau nuo darbo vietos). Jungiant kompiuterį į tinklą reikia žiūrėti, kad prijungimo vieta būtų kuo toliau nuo dirbančiojo. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai – vaizduoklis ir sisteminis blokas – turi būti išdėlioti kiek galima toliau vienas nuo kito. Geriausia sisteminį bloką laikyti padėtą ne ant stalo, o ant grindų greta stalo. Būtinai reikėtų įžeminti sisteminį bloką ir maitinimo šaltinį. Dirbantysis turėtų sėdėti kiek galima toliau nuo tinklo kištukinių lizdų ir maitinimo lizdų. Nerekomenduojama naudoti 153 dvilaidžius ilgintuvus ir įrenginius su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminimo kontaktas nesujungtas su žeme. Taip pat reikėtų žinoti, kad įelektrinto lauke esančios dulkės įsiskverbia į priešais vaizduoklį sėdinčiojo veido odą. Todėl būtina patalpas kuo dažniau valyti, drėkinti, baigus darbą nusiprausti šaltu vandeniu. Vaizduoklio elektromagnetinės spinduliuotės neįmanoma įvertinti neturint specialių matavimo prietaisų. Kompiuterių gamintojai ant užpakalinės sienelės paprastai pažymi techninius rodiklius. Ženklas su užrašu MPR II reiškia, kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektroninio lauko stiprį dviejuose dažniu diapazonuose ir kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose. Ženklas su užrašu „TCO“ reiškia, kad vaizduoklis atitinka griežtesnius nei numato MPR II standartas reikalavimus elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu. Be pagrindinės kompiuterio darbo veiksenos, toks vaizduoklis gali dirbti dar dviem energijos taupymo veiksenomis. Nesinaudojant vaizduokliu, po kurio laiko ekranas užtemsta ir įsijungia pirmoji veiksena, kai vartojamoji galia <30W, o nesinaudojant vaizduokliu dar ilgesnį laiką, įsijungia antroji veiksena (išjungiama aukšta įtampa, ekranas tamsus), kai vartojamoji galia <8W. Paspaudus bet kurį klaviatūros klavišą ar pajudinus pelę, vėl grįžtama į pagrindinę veikseną. Yra ir daugiau analogiškų sumažintą elektromagnetinę spinduliuotę žyminčių ženklų. Ergonominiai vaizduoklio parametrai Vaizduoklis paprastai įjungiamas ilgam. Todėl geriau brangiau sumokėti, bet įsigyti patogų darbui prietaisą. 154 Reikia žinoti, kad vaizduoklis ir grafinė plokštė, esanti sisteminiame bloke, dirba „ranka rankon“, ir darniai grafiniai sistemai sukurti vienodai svarbūs abiejų parametrai. Jeigu grafinė plokštė neužtikrina regeneracijos dažnio (75 Hz rekomenduojamas, 75Hz minimalus), tai ir geriausio vaizduoklio vaizdas virpės. Taip pat kaip ir geriausio grafinės plokštės nepadės, jei naudositės senu, pigiu, mažo ekrano vaizduokliu. Neigiamą poveikį regos organams daro menkas vaizdo ryškumas, kontrastiškumas. Prieš perkant vaizduoklį, patartina patikrinti vaizdą ekrane, naudojantis testine programa, kurią galite rasti internete adresu: ftp://listsoft.ru/pub/3071/nokia.exe, nes serijiniu būdu gaminamų vaizduoklių kokybė labai nevienoda ir galima nusipirkti vaizduoklį su žemesnės nei vidutinės kokybės parametrais. Įsigyjant naują kompiuterį būtina pasirinkti vaizduoklį, kuris turėtų geras pagrindines charakteristikas. Trumpai aprašysime pagrindines. Ekrano matmenys – tai įstrižainės matmenys coliais „centimetrais“ nuo vieno ekrano kampo iki kito. Gaminami kineskopiniai vaizduokliai su ekrano įstrižaine 14“ (36 cm), 15“ (38 cm), 17“ (43 cm), 19“ (48 cm), 21“ (53 cm). Vaizduoklio įstrižainė turėtų būti ne mažesnė nei 17 colių. Tokio vaizduoklio matomos ekrano dalies plotas beveik du kartus didesnis nei 14 colių vaizduoklio. Mažesnių matmenų vaizduoklius tikslinga naudoti tik numatant juos naudoti kompiuteriniams žaidimams su prastos kokybės grafine veiksena (skiriamoji geba 320 x 200 , 640 x 480). Skiriamoji geba – tai taškų eilutėje ir eiličių kadre skaičius. Skiriamoji geba priklauso nuo ekrano ploto ir kaukės, kuri išryškina vaizdo elementus (taškus). Vaizduoklių skiriamoji geba būna 320 x 200, 640 x 480, 800 x 600, 1024 x 786, 1280 x 124, 1600 x 1200. vienas iš svarbiausių ekrano parametų, lemiančių vaizdo aiškumą, yra atstumas milimetrais tarp 155 artimiausių vaizdo taškų. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo mažesni taškelio matmenys. Geriausia, kai taškas mažesnis nei 0,28 mm. Daugumai raštinės darbų pakanka 800 x 600 skiriamosios gebos vaizduoklių. Optimali skiriamoji geba susijusi su ekrano matmenimis: pavyzdžiui, esant 15 coliu vaizduoklio 1024 x 786 skiriamajai gebai, gali padidėti akių įtampa, o su 17 coliu vaizduokliu to nepatiriama. Vaizdo taškelio matmenys sąlygoja metalinė kaukė. Yra tokie kineskopų tipai: 1) su apvalių skylučių kauke; 2) su pailgų skylučių kauke; 3) su vertikalių skylučių kauke (Trinitron). Apvalių skylučių kaukė geriausiai sudaro vaizdo aškelį sudarančias raudonai (R), žaliai (G) ir mėlynai (B) švytinčias triadas, tačiau vaizdas gaunamas mažo šviesumo nes skylutės sudaro tik penktadalį viso ploto. Tritron tipo kineskopo kaukę sudaro vertikalių ir horizontalių vėlučių tinklelis. Tokievaizduokliai pasižymi šviesumu, tačiau jų vaizdą sukuriantys grūdeliai ne to tokie ryškūs kaip piktų kineskopų ir jautresni vibracijoms. Kineskopai su pailgų skylučių kauke yra mechaniškai atsparesni už Trinitron tipo kineskopus, o jų kaukės skaidrumas užima tarinę padėtį tarp Trinitron tipo ir apvalių skylučių kaukės kineskopų. Kadrų skleidimo dažnis rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. Kadrų skleidimo dažnis lemia vaizdo mirgėjimą. Kuo didesnė vaizduoklio skiriamoji geba, tuo labina mirga vaizdas. Esant didesniam skleidimo dažniui, vaizdas mirga mažiau, todėl rekomenduojama pasirinkti vaizduoklį, kurio kadrų skleidimo dažnis ne mažesnis kaip 75 Hz. Praleidžiamų dažnių juostos plotis - tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. Pavyzdžiui, vaizduokliui dirbant 1024x 768 skiriamąja geba ir kadrų skleidimo dažniui 75 Hz, praleidžiamų dažnių juostos plotis bus apie 58 MHz. Žinant dažnių juostos plotį, 156 nesunku pasirinkti grafinę plokštę, kuri turi turėti ne mažesnį vaizdo signalo dažnių juostos plotį. Atspindį mažinanti ekrano danga paprastai pablogina ekrano šviesumą, užtat atspindžiai nevargina akių. Reikėtų rinktis tokį vaizduoklį, kuris silpnai atspindėtų šviesą. Šviesos atspindžiai vertinami pasukus vaizduoklio ekraną į šviesos šaltinį (langą, šviesų objektą, lempą). Turi būti matomas silpnas, geriau vos matomas šviesos šaltinio atspindys ekrane. Darbo vietose reikia sureguliuoti optinius ekrano parametrus: vaizdo matmenis, ryškumą, spalvas. Tam vaizduokliuose yra valdymo įtaisai – rankenėlės ar mygtukai valdymo pulte. Dauguma šiuolaikinių vaizduoklių automatiškai prisitaiko prie grafinio atvaizdo standartų, naudojant skirtingus eilučių ar kadrų skleidimo dažnius. Optikos parametrams reguliuoti vaizduoklio pulte yra mygtukas parametrams pasirinkti. Vaizdas neturi užpildyti viso ekrano. Užpildžius visą ekraną, labai padidėja vaizdo iškraipymai ekrano pakraščiuose. Sveikatai kenksmingi darbo su kompiuteriu veiksniai Reikia stengtis dirbti kompiuteriu kiek galima mažiau kenkiant savo sveikatai. Štai dar keletas sveikatai pavojingų veiksnių: 1. Regos sistemos perkrovos. 2. Netinkama sėdėsena. 3. psichologinė įtampa. Šiuolaikinių vaizduoklių ekranai yra daug geresnės kokybės nei televizoriaus, tačiau į vaizduoklio ekraną žiūrima iš arti, todėl jo neigiamas poveikis gali būti didesnis. Įtemptai dirbant po kurio laiko žmogui gali imti skaudėti ar svaigti galva. Pervarginus regos sistemą gali nusilpti regėjimas, neretai išsivysto trumparegystė. Mažiausiai akis vargina dideli spalvoti vaizdai, lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiau, kai tenka ekrane ilgai 157 skaityti tekstą. Dar blogiau žaidžiant kompiuterinius žaidimus – smulkūs judantys elementai labai vargina akis. Labai kenkia akims darbas kompiuteriu prieblandoje. Dieną kompiuteris turi būti gerai apšviestas, geriausia, kad šviesa sklistų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtinio apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius. Keletas rekomendacijų regos sistemos pervargimui mažinti: – trumpinti darbo su kompiuteriu trukmę. Idealus atsipalaidavimas per pertraukėles tarp kompiuterinių užsiėmimų – tai fizinis aktyvumas, t.y. pasivaikščiojimas, žaidimai ir pan. – Kai kurie specialistai rekomenduoja nesudėtingus pratimus akims: stebėti matymo zonoje judančius objektus, sukoncentruoti žvilgsnį į nutolusius daiktus. – Įvairinti darbo kompiuteriu pobūdį: tekstų rašymą kaitalioti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose yra judančių objektų, skaičiavimus – su paieška internete, ir pan. Taip kaitaliojant akies raumuo dažniau atpalaiduojamas ir mažiau nuvargsta nei žiūrint į vientisą tekstą. – labai svarbu imtis priemonių atspindžiams nuo ekrano sumažinti. Tam reikia užtraukti užuolaidas, atitinkamai pasukti vaizduoklio ekraną, naudoti ekrano filtrus, išjunkti viršutinį apšvietimą. Kitas neigiamas veiksnys žmogui, dirbančiam kompiuteriu yra nepatogi sėdėsena. Iš arti stebint ekraną ir spaudant rankomis klaviatūros klavišus, kūnas gerokai įsitempia ir dėl to gali kilti negalavimų: – pasunkėjęs kvėpavimas. Sėdint prie kompiuterio negali laisvai judėti krūtinės ląsta ir dėl to kartais prasideda kosulio priepoliai, astma; – osteochondrozė. Ilgai sėdint nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų ir raumenų sistemos patvarumas; 158 – dėl plaštakos sąnarių įtempimo ranka atliekant daugybę judesių, jie laibai pavargsta ir ilgainiui gali prasidėti chroniški uždegimai; – ergonomiški specialistai nustatė, kad nėra tokios idealios padėties, kurioje žmogus nepavargdamas galėtų dirbti visą darbo dieną. Todėl labai svarbu trenkti kiek galima patogesnę darbo vietą su bent dviem galimomis sėdimomis padėtimis. Norint pasirūpinti tinkama sėdėsena, pirmiausia reikia atidžiau parinkit baldus, ypač vaikams. Sukamoji kėdė turėtų būti su ratukais, reguliuojamu atlošu, reguliuojamo aukščio. Vaikai mėgsta pasisukioti tokiose kėdėse, o tai naudinga krūtinės ląstai ir stuburui. Vaiko kojos turėtų remtis stabilią atramą. Stalas turėtų būti su ištraukiama lenta klaviatūrai. Rašant, piešiant naudojanti pele reikalingas aukštesnis stalas, o suvedant tekstą klaviatūra, ji turi būti 7 – 10 cm. žemesnis. Tam naudojant ištraukiamą lentą, kūno padėtis esti geresnė. Trečias kenksmingas veiksnys – psichinė įtampa. Dirbant su kompiuteriu teka ne mažiau susikaupti, būti atidžiam nei vairuojant automobilį. Gerokai psichiką apkrauna kompiuteriniai žaidimai. Įdomūs žaidimai reikalauja didesnio susikaupimo ir įtampos, nebūdingos įprastinei situacijai. Kai kurie futurologai prognozuoja, kad ateityje žmogus gali tapti tikru kompiuterių vergu, nesugebėti savarankiškai mąstyti, užsidaryti ir įsikalinti virtualioje interneto aplinkoje. Kompiuteris - tai intelektinio darbo įrankis, juo dirbant reikia sutelkti dėmesį bei protą. Techninė ir programinė kompiuterių įranga nuolat tobulėja, todėl kartais imama abejoti savo gebėjimu gyventi ir dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Įdomių domenų paskelbė naujos darbo formos – nuotolinio darbo – tyrėjai. Jų teigimu, nuotolinis darbas gali sumažinti psichologinę apkrovą. Dirbant nuotoliniu būdu: 159 ugdomas savarankiškumas, todėl apie 50 % apklaustųjų pripažįsta, kad darbas namų aplinkoje labai sumažina stresines situacijas, nors tenkas derinti darbo ir namų ūkio problemas. Beveik 80 % apklaustųjų pabrėžia, jog atskirai dirbdami jie darbingesni; nėra darbo laiko klausimo – darbuotojas užduotis neretai gali vykdyti bet kuriuo laiku, pats savo darbo dieną išskaidyti pagal darbingumą skirtingu paros metu; taip dirbant daugiau laiko gali būti skiriama darbinei veiklai – kai nereikia vykti į darbą, sutaupoma laiko, ryšys per kompiuterį laiko požiūriu yra efektyvesnis negu tiesioginis. Nuotolis darbas yra produktyvesnis ir mažiau būna nusiskundimų dėl sveikatos, tačiau gali atsirasti naujas psichologinis veiksnys – socialinio izoliuotumo grėsmė. Nuotolinis darbas gali tapti savotišku namų areštu, todėl šį ir kitus naujus darbo organizavimo būdus taikyti atsargiai ir derinant su įprastiniais darbo organizavimo būdais. Psichologinę įtampą gama sumažinti laikantis tam tikrų darbo taisyklių: darant pertraukas, atliekant fizinius pratimus ir pan. Kauno technologijos universiteto parengtoje kompaktinėje plokštelėje „Kompiuteris ir sveikata“ (jos medžiagą galima rasti ir interneto svetainėje: http://www.kompirsveikata.lt/ )yra daug pratimų, kaip sveikai organizuoti darbą kompiuteriu. Pateikiame psichologinę įtampą mažinančių pratimų kompleksą: 1. Atsisėskite ant kėdės – nugarą laikykite tiesiai, į atlošą nesiremkite, kojas tvirtai įremkite į grindis. Pakelkite rankas. Kaire ranka imkite dešinės rankos riešą ir nuskubėdami lenkite rankas į šoną. Pakeiskite rankų padėtį ir lenkite jas į kitą pusę. - 160 Atsisėskite ant kėdes krašto, rankas sudėkite už nugaros ant liemens. Išsitieskite, pečius atluoškite, įsitemkite ir suskaičiuokite iki 5. 3. Atsisėskite ant kėdės, apglebkite vieną kelį rankomis, pakelkite jį aukštyn. Keldami kelį neskubėdami suskaičiuokite iki 5. 4. Atsisėskite, išsitieskite, pasukite liemenį į vieną pusę. Rankas priglauskite prie to šono, į kurią pusę tuo metu pasisuksite. Suskaičiuokite iki 5, po to pasisukite į kitą pusę. 5. Pakelkite ištiestas kojas horizontaliai ir sukryžiuokite jas. Suskaičiuokite iki 5 ir sukryžiuokite priešingai. 6. Atsisėskite ant kėdės krašto, pražerkite kojas. Pasilenkite žemyn, kiek galite. Suskaičiuokite iki 5. 7. Atsistokite už kėdės ir pasilenkite, laikydamiesi ištiestomis rankomis už kėdės atlošo. Žiūrėkite žemyn. Įtemkite ir lėtai rąžykite pečius bei liemenį. Kiekvieną pratimą pakartokite po 4 – 5 kartus. Baigę pratimus atpalaiduokite visus kūno raumenis. 2. Tai reikėtų žinoti dirbant kompiuteriu Trumpai aptarsime keletą būdų, kad dirbantysis kompiuteriu galėtų pasijusti patogiau, ir mažiau nuvargtų. Sėdėjimas. Geriausia reguliuojamą kėdę. Jei ne, galima panaudoti pagalvę, padėklą, ar kitaip prisitaikyti kėdę. Kojos būtinai turi siekti grindis – jei ne, naudokite atramą. Vaizduoklio viršus turi būti 5-8 cm. žemiau akių lygio. Jeigu turite tinkamą kėdę, bet vaizduoklio ekranas yra per aukštai, galite naudotis padėklu. Būtina atsiminti, kad dirbant nugara turi remtis į kėdės atlošą. Neįsitemkite. Sėdėkite laisvai. Nesilenkite prie vaizduoklio. Mažiausias atstumas iki vaizduoklio turi būti 60cm. Nesėdekite visą laiką vienoje padėtyje. 161 Darbas su klaviatūra. Kompiuterio klaviatūra turi būti ne krūtinės ar pečių, o pilvo srityje, sulenktos per alkūnę rankos lygyje. Jeigu klaviatūra bus per aukštai, gali greitai pradėti skaudėti rankas, pečius ar kaklą. Klaviatūrą reikia pasidėti arti, kad nereikėtų jos siekti. Tiesūs riešai. Stenkitės riešus laikyti tiesiai ir viename lygyje su rankos dilbiu. Labiau išlenkus riešus vargsta pirštai, taip pat ir pečių sąnariai. Ilsėdamiesi vaikai mėgsta pasidėti riešus priešais klaviatūrą, tačiau spaudžiant klavišus to daryti nereikėtų. Natūraliai išlenkti pirštai. Pirštai natūraliai išlenkti, kaip vaivorykštė ar krioklys. Dirbdami neleiskite pirštams išlinkti, nesistenkite jų tiesinti. Pagrindinė eilutė. Jeigu žinote, kaip remtis į pagrindinę klaviatūros eilutę bei rinkti tekstą akląja sistema, atsiminkite, kad siekiant tolesnius klavišus, reikia ištiesti visą ranką. Netieskite pirštų toli nuo pagrindinės eilutės. Kartais klaviatūra yra per didelė mažiems piršteliams – tada priartinkite ranką prie klavišų, kad pirštai nenuvargtų. Įveskite tekstą lengvai nereikia stipriai spaudyti klavišų – pirštai turi liesti klavišus lengvai, kaip drugelis. Darbas pele. Kai kas mėgsta sugniaužti pelę. To nereikia daryti, kaip ir smarkiai spaudyti klaviatūros klavišus. Stumdyti pelę reikia lengvais judesiais. Per stipriai spaudžiant nuvargsta ranka. Regėjimas ir šviesa. Vaizdas ekrane labai priklauso nuo kambario apšvietimo. Akims labai sunku prisitaikyti prie vaizduoklio skleidžiamos šviesos, kai aplink yra ryški šviesa. Iš ekrano turi sklisti maždaug tiek pat šviesos, kaip ir iš aplinkos, esančios aplink vaizduoklį. Geriausia pastatyti kompiuterį taip, kad langai ir šviesa būtų ne priešais, o iš šono. Taip pat kartais padeda langų ar šviesos šaltinio pritemdymas. Patenkanti pro langą ryški šviesa pablogina vaizduoklyje regimą vaizdą – jis nublanksta. 162 Taip pat blogai, jei šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa atsispindi kompiuterio vaizduoklyje. Kai taip atsitinka, daug sunkiau perskaityti, kas yra parašyta ekrane. Pakeitus vaizduoklio padėtį ar šviesos kryptį, būtų lengviau naudotis ekrane pateikta informacija. Pertraukos. Dirbant kompiuteri ar žaidžiant žaidimus, laikas bėga nepastebimai. Tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų darbų. Mūsų kūnas nepritaikytas dirbti klaviatūra, pele ar žaidimo valdymo svirtimi ištisas valandas. Padarykite pertrauką ir pasitraukite nuo kompiuterio kas 30 minučių – nesvarbu, juntate ar ne nuovargį bei skausmą. Jei kas nors skauda, tai pailsėti būtina. Įsiklausykite į kūno siunčiamus signalus – tai gali būti pagalbos šauksmas. Atsistokite ir pasivaikščiokite keletą minučių: - greitu žingsniu apeikite aplink namą ar butą; - paskambinkite draugui ir pasidomėkite, kaip sekasi dirbti su kompiuteriu.; - jei esate alkanas, užkąskite. Ką bedarytumėte, viskas tinka. Pailsinkite raumenis, kurie ilgai dirbo. Padarykite mankštą. Rūpinkitės savo akimis. Jei jas skauda ar trūkčioja akies vokas, turite pailsėti, galite atpalaiduoti akių raumenį keletą minučių pažiūrėję į vieną tašką tolyn. Nepasiklyskite. Kompiuteris ir virtuali erdvė gali suteikti daug malonumo, tačiau tai neprilygsta nuotykiams ir kasdieniniams užsiėmimams. Nepasiklyskite kibernetinėje erdvėje. Tyrinėkite realų aplinkinį pasaulį. KOMPIUTERIS KASDIENINIAME GYVENIME Visais laikais žmogus troško sukurti priemones bei įrankius, galinčius palengvinti jo darbą bei kasdieninį gyvenimą. Iš senųjų šaltinių žinoma, kad ne vienas mokslininkas bandė sukurti 163 protingas mašinas. Pavyzdžiui, garsusis XVI a. Menininkas ir išradėjas L. Da Vinči (Leonardo da Vinci) pagarsėjo sukūręs ne vieną puikų karo, skraidymo bei buitinės technikos prietaisą. Siekdamas palengvinti tėvui varginančius bei nuobodžius skaičiavimus, B. Paskalis (Blaise Pascal) sukūrė machaninį skaičiuotuvą, vėliau pavadintą ,,Paskalina”. Beveik šimtmečiu savo amžininkus aplenkė ir anglų mokslininkas Č. Babidžas (Charles Babbage). Jo suprojaktuota analinė mašina buvo šiuolaikinių kompiuterių prototipas. Deja mokslininkas nesulaukė amžininkų palaikymo ir jo projektui teko laukti vos ne šimtmetį... Šiame skyriuje nesigilinsime į kompiuterių kūrimo istoriją bei mokslininkų sėkmes ir nesėkmes. Pabandysime tik apžvelgti keletą šiuolaikinio gyvenimo sričių, kuriose kompiuteriai (ar bent jau kai kurie kompiuterių elementai) tapo napakeičiamais pagalbininkais. Kompiuteriai, mokymas bei mokslas Nė viena šiuolaikinė mokslo bei mokymo įstaiga negali apsieiti be kompiuterių. Kompiuteris tapo nuolatiniu pagalbininku bei darbo priemone ir matematikui, ir inžinieriui, ir istorikui, ir filosofui, ir bet kurios kitos mokslo šakos atstovui. Nepakeičiamas kompiuteris ir mokyklose – dar prieš dešimtį metų kompiuteris buvo vien tik informatikos mokytojo darbo priemonė, o šiuo metu jau vis daugiau jis naudojamas ir matematikai, ir fizikai, ir dailei, ir muzikai, ir geografijai, ir įvairiems kitiems dalykams mokyti. Ypač daug ir vertingos papildomos informacijos galima rasti internete. Įvairaus amžiaus moksleivių (praktiškai nuo dar nemokančių skaityti iki abiturientų) kūrybiškumui ugdyti skirta Logo programavimo kalba bei ją realizuojančios įvairios programavimo sistemos. Šią programą galima puikiai panaudoti 164 per įvairias pamokas – tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo ir mokinių noro dirbti bei kurti. Kartu su kompiuteriais atsirado naujos (ar iš esmės pasikeitė buvusios) mokymo(si) formos. Dar visai neseniai nuotolinis mokymas buvo suprantamas tik kaip mokymasis susirašinėjant (paštu siunčiamos užduotys, paštu gaunami sprendimai, tik retkarčiais rengiami akivaizdiniai susitikimaikonsultacijos bei egzaminai), o dabar neišeidami iš namų galite tiesiogiai konsultuoti su dėstytojais, dalyvauti diskusijose, konferencijose, patys daruti pranešimus. Bibliotekos ir muziejai Didelių permainų kompiuteriai atnešė ir į šias dvi kultūros sritis. Vakarų šalyse jau sunku įsivaizduoti biblioteką, kurios fondai nekompiuterizuoti (Lietuvoje šie darbai gerokai atlieka nuo kitų šalių). Modernioje šiuolaikinėje bibliotekoje nereikia ilgai vargti norint sužinoti, ar jums rūpimas leidinys yra bibliotekoje. Bibliotekos kompiuteris pateikia visą informaciją – kiek egzempliorių yra, kas juos šiuo metu skaito, kada turėtų grąžinti ir pan. Džiugu, kad Lietuvos bibliotekos jau orientuojasi link tokios veiklos. Daugelio aukštųjų mokyklų, kai kurių apskričių viešųjų bei nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos katalogai jau prieinami internete. Kai kurios bibliotekos jau suteikia galimybę skaitytojams internetu užsakyti reikiamą leidinį, nurodant laiką, kada norės ateiti skaityti. Kai kurios bibliotekos nufotografuoja senuosius retus laidinius, įrašo kopijas į kompaktines plokšteles ar publikuoja jas internete. Panašiai kaip bibliotekos, savo fondus kompiuterizuoja ir muziejai. Šiuo metu internete yra nemažai virtualių muziejų, įgalinančių susipažinti su muziejų eksponatais, perskaityti jų 165 aprašus, pamatyti netgi tuos eksponatus, kurių šiuo metu nėra ekspozicijose. Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita Reta įmonė beprisimena raštvedybą rašomąją mašinėle, buhalterinę apskaitą mediniais skaitytuvais ar elementariu skaičiuotuvu. Bendravimui su kitomis įmonėmis bei užsakovais reikia turėti elektroninį paštą, didesnėms įmonėms – ir galimybę naudotis įvairiomis kitomis interneto paslaugomis. Su tekstų rengimu bei raštvedybos raštvedybos pradmenimis (naudojant Microsoft Word programa) jau buvo galima plačiai susipažinti šio vadovėlio pirmuosiuose skyriuose. Buhalteriniai apskaitai mažos įmonės gali naudoti skaičiuokles (su viena iš jų – Microsoft Excel susipažinote 5-ajame šio vadovėlio skyriuje). Didesnėms įmonėms verta įsigyti specializuotas buhalterinės apskaitos programas. Jų šiuo metu Lietuvoj galima rasti gana daug ir įvairių – nuo paprastų ir nebrangių, skirtų didelėms įmonėms bei korporacijoms (pavyzdžiui, Scala). Buhalterinės programos, kitaip nei kita programinė įranga, turi būti lokalizuotos bei pritaikytos konkrečioje valstybėje galiojantiems įstatymams bei mokesčių sistemai. Dažniausiai buhalterinės apskaitos programas sudaro keli vienas su kitu susieti moduliai, kuriais atliekami tam tikri buhalteriniai veiksmai, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, medžiagų, pagrindinių priemonių, įmonės veiklos bendroji apskaita (dažnai dar vadinama ,,Didžiąja knyga“) ir pan. Kompiuterinė leidyba ir elektroninė spauda Šiuo metu jau vargiai rastume leidyklą ar spaustuvę, kurios darbe nebūtų naudojamas kompiuteris. Iš tikrųjų kompiuteriai leidybai naudojami nuo pat jų sukūrimo: modernėjant 166 kompiuteriams jiems buvo perduodama vis daugiau darbų. Iš pradžių pakako to, kad kompiuteris pranašesnis už rašomąją mašinėlę, o dabar moderniose leidyklose – spaustuvėse kompiuteriai jau naudojami visose spaudinių gamybos grandyse: nuo rankraščio tvarkymo iki galutinio leidinio. Kompiuterinei leidybai naudojamos specialios leidybos programos, pavyzdžiui, Adobe Pagemaker, Adobe indesign, Quark XPress ir pan. Šiame vadovėlyje aprašytą Microsoft Word bei analogiškas tekstų rengimo programas irgi galima prisiskirti leidybos sistemoms – jomis galima puikiai parengti daugelį leidinių, keblumų gali kilti tik rengiant laikraščius bei kitus daugiaskilčius leidinius. Vis daugiau atsiranda elektroninių leidinių. Iš pradžių vienas kitas žurnalas ar laikraštis skelbdavo internete analogišką popieriniam leidiniui versiją. Dabar jau galime rasti kai kurių knygų elektronines versijas. Pavyzdžiui, populiari enciklopedija encyclopadia Britannica leidžiama net trimis pavidalais – išspausdinta popierinė, kompaktinėse plokštelėse bei publikuojama internete. Daugelį šiuolaikinių žodynų apskritai sunku įsivaizduoti be kompiuterinių analogų. Vis daugiau leidinių nebeturi popierinių analogų. Netgi kai kurios knygos publikuojamos tik internete ar kompaktinėse plokštelėse. Kompiuteriai ir muzika Neaplenkė kompiuteriai ir muzikos kūrėjų bei atlikėjų. Pačių papraščiausių muzikinės informacijos apdorojimu programų galima rasti internete ir atsisiųsdinti nemokamai. Profesionaliam darbui tenka pirkti gana brangias, bet pajėgiančias pakeisti praktiškai visą orkestrą (žinoma, be programų, dar reikalinga speciali techninė įranga – galingas šiuolaikinis kompiuteris, turintis tinkamą muzikos kūrybai garso plokšte, papildoma muzikos technika , jungiama prie kompiuterio). Sukurtos muzikos programos leidžia imituoti 167 įvairiausius instrumentus, panaudoti papildomas garsų bibliotekas, užrašyti partitūras, jas atlikti ir t. t. Sukurtų kompiuteriu partitūrų nereikia, kaip ankščiau, perrašinėti kiekvienam orkestro dalyviui – kompozitorius gali išspausdinti kiekvienam orkestrui jo partiją. Kompiuteris muzikos kūrinius geba atlikti tokiu tempu, kuris visiškai neįsivaizduojamas realiam orkestrui. Dainininkai, naudodami vien tik savo balso įrašus, gali sukurti visa chorą (pagalvokite: kaip), o kompozitoriai netgi išgauna tokius sunkiai įsivaizduojamus garsus, kad belieka tik stebėtis. Muzikos įrašai kompaktinėse plokštelėse irgi skaitmeniniai. Vargu ar kam nors dar gali kilti abejonių, kad muzika kompaktinėse plokštelėse ilgaamžiškesnė, negu magnetinėse juostose. Įrašų kompaktinėse plokštelėse garso kokybė laikui bėgant nepraranda kokybės. Elektroninė bankininkystė Jau niekam nebe naujiena taksafonų kortelės – mokėjimo priemonės už pokalbius viešaisiais telefonais. Labai panašios kortelės jau senokai naudojamos ir bankuose. Daugelyje parduotuvių jau galima atsiskaityti už prekes bei paslaugas banko kortelėmis. Galima sakyti, kad šios kortelės pamažu išstumia iš apyvartos popierinius bei metalinius pinigus, pakeisdami juoselektroniniais pinigais. Ypač patogios banko kortelės keliaujantiems po įvairias šalis – nebereikia rūpintis valiutos keitimu: daugelis kortelių galioja ir užsienyje, tad atsiskaityti galima net neturint tos šalies pinigų – atsiskaitant banko kortele, kompiuteris susisiekia su banku, aptarnaujančiu parduotuvę, o banko kompiuteris susisiekia su kortelę išdavusiu banku ir atliek pinigų pervedimo parduotuvei operaciją (jei reikia – tai dar ir valiutos keitimą). Banko mokėjimo kortelės neatsiejamos nuo kito elektroninio įrenginio – pinigų išdavimo automato, vadinamo bankomatu. 168 Elektroninė bankininkystė įžengė ir į internetą. Dabar privatūs asmenys bei įmonės gali savo sąskaitas tvarkyti ir daugelį banko operacijų neapsilankę banke. Visus nurodymus galima atlikti internetu, prisijungus prie savo banko. Elektroninė bankininkystė atnešė netik gerų dalykų. Atsirado ir naujų nusaikaltimų rūšių, pavyzdžiui, kaip anksčiau buvo padirbinėjami pinigai, taip šiais laikais bandoma klastoti bankų korteles ir jomis atsiskaitinėti už prekes ir paslaugas. Iš kitų elektroninių nusikaltimų galima paminėti ir bandymus įsilaužti kompiuterių tinklais į bankų kompiuterines sistemas bei taip apiplėšti bankus neišeinant iš namų... Kaip tik elektroniniai nusikaltimai skatina tobulinti turimas bei kurti naujas apsaugos sistemas. Prekyba internete Apie internetą ir jo paslaugas dauga ir išsamiai buvo kalbama šio vadovėlio 10-ajame bei kituose skyriuose, todėl čia tik trumpai susipažinsime su galimybe apsipirkti neišėjus iš namų. Šiuo metu internete gausu įvairių parduotuvių – nuo knygynų iki picerijų. Užsakymai pateikiami specialiuose interneto blankuose (nurodant kortelės duomenis internete), darant banko pavedimą ar užmokant prekes pristačiusiam kurjeriui. Verta paminėti vieną didžiausių intreneto parduotuvių Amazom.com – čia galima įsigyti netik knygų, bet ir įvairių kitų prekių. Tiesa, kitų prekių pristatymas gana komplikuotas, nes neišspręstos muitų problemos...Šiuo metu jau gana sparčiai gausėja ir lietuviškų interneto parduotuvių. Gana populiarūs knygynai, atsiranda ir kitų prekių parduotuvių.Iš kitų retesnių paslaugų galima paminėti, pavyzdžiui, „Ritos slėptuvės“ paslaugą – picos užsakymą internetu bei pristatymą į namus. Robotai 169 Tikriausiai teko matyti ne vieną kino filmą apie protingus mechanizmus – robotus (pavyzdžiui, filmą „Robotas policininakas“ ar televizijos serialą „Juodoji skorpionė“). Robotai pakeičia žmones arba talkina jiems daugelyje darbų. Patys paprasčiausi robotai atlieka mechaninius nuolat ir tiksliai pasikartojančius veiksmus. Su elementariausiu robotu susiduriame buitinėje technikoje – muzikos centro kompaktinių plokštelių grotuvu plokšteles pakeičia robotas. Šiek tiek sudėtingesnis yra, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių įrašymą aptarnaujantis robotas. Jis geba atlikti tokius veiksmus: paima tusčią kompaktinę plokštelę iš plokštelių laikiklio, įdeda ją į įrašymo įrenginį, įrašius plokštelės turinį – paima plokštelę iš įrašimo įrenginio ir perkelia jį į spausdintuvą viršeliui nupiešti (jei įrašyti nepavyko ir plokštelė buvo sugadinta, - ji nukeliama į sugadintų plokštelių krūvą), o paskiausiai – iš spausdintuvo paima diską ir padeda jį į įrašytų diskų laikiklį. Mėgstantiems kaubojų kovas buvo sukurtas robotas – bulius, skirtas kaubojams įgusti išjodinėti laukinius žirgus. Šis robotas užprogramuotas taip, kad imituotų buliaus judesius, kai ant jo nugaros užsėda kaubojus. To paties paveikslo b) nuotraukoje matome anglų sukurtą robotą – šunį (RS-01), kuris geba bendrauti su šeimininkais: jis girdi, mato ir gali nustatyti vietą, kurioje pats yra. Vienas iš ypač svarbių robotų sąvybių – gebėjimas dirbti žmonėms kenksmingomis ar net gyvybei pavojingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, po Černobylio (Ukrainoje) atominės elektrinės avarijos, kurios padarinius likviduodami neišgydomai susirgo ar net žuvo nemažai žmonių, JAV mokslininkai sukūrė robotą „Pioneer“, atliekantį radioaktyvių teritorijų valymo darbus. Iš dar sudėtingesnių robotų galima paminėti siunčiamus į kitas planetas robotus-laboratorijas. Jie netik padaro tų planetų paviršiaus nuotraukas, bet ir paima grunto medžiagų pavyzdžių, 170 atlieka įvairius matavimus(pavyzdžiui, temperatūros, slėgio, vėjo stiprumo ir pan.). Kompiuteriai neįgaliesiems Negalia neturi būti kliūtimi siekti išsilavinimo ir integruotis į visuomenę, ieškoti informacijos, ją gauti, skleisti. Šią kliūtį didele dalimi gali pašalinti pati visuomenė, padėdama savo nariams. Labai svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina informacijos technologijos. V ienas iš svarbiausių žmogaus poreikių – bendravimas. Neįsivaizduojame savęs negalėdami suprasti kito. Aklieji bendrauja Brailio raštu, kurtieji – rankų gestų kalba. Fiziškai nesveiki žmonės dažnai nevaldo (ar neturi) tam tikrų raumenų grupių ar galūnių. Šie žmonės gali kalbėti ir naudodami alternatyvią klaviatūrą, jungiklius bei specialią programinę įrangą. Jau šendien įvairiose pasaulio šalyse bendrauti su neįgaliaisiais naudojama simbolių kalba, dar vadinama augmentatyviosios (arba alternatyviosios) komunikacijos kalba (sutrumpinti AAK). Tai įvairių simbolių kalba. Ji vartojam tada, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų, t.y. negali komunikuoti garsine kalba, negali patenkinti savo reikmių, suprasti kito. Įvairios AAK vartojama visur – ugdymo įstaigose, ligoninėse, aptarnavimo sferoje, įvairiose įstaigose, net mokyklose (įskaitant ir aukštąsias). Lietuvoje tai dar neįprasta bendravimo forma, todėl speacialių techninių priemonių jai įgyvendi turime labia mažai. Neįgaliųjų gyvenime vis didesnį vaidmenį ima vaidinti kompiuteriai ir specialioji programinė įranga. Jie padeda lavinti įvairius pojūčius ir moko geriau orientuotis aplinkoje, ugdo neįgaliųjų savarankiškumą. Siekiant pagelbėti silpnaregiams bei akliesiems sukurtos specialios programos šriftui didinti, rašybai Brailio raštu, tekstams skaityti balsu (t. y. sintezuoti garsus). Viena iš perspektyviausių balso technologijų naudojimo sričių – suteikiamos įvairios galimybės neįgaliems žmoniems (akliems 171 ir silpnaregiams, nevaik62iojantiems arba turintiems ribotas judėjimo galimybes). Balso technologijos dažnai esti net vienintelis tokių žmonių integravimo į visuomenę būdas. Neįgaliesiems skirtos balso technologijos iš esmės pagrįstos tais pačiais kalbos apdorojimo technologijų pasiekimais: kalbos atpažinimo, kalbos sinteze ir kartais asmens atpažinimu.Tačiau neįgalūs žmonės dažnai neturi alternatyvios galimybės valdyti įrenginį ar gauti informaciją kitaip nei balsu. Todėl tokiems žmoniems priimtinas žemesnio balso technologijų lygis negu eiliniam vartotojui, t.y. didesnis kalbos atpažinimo modelio daromas klaidų skaičius, prastesnis sintezės kalbos kokybės lygis.Kita neįgaliesiems skirtų priemonių ypatybė yra tai, kad jų naudojimu rūpinasi ne tiek patys jų vartotojai (šiuo atvėju neįgalūs žmonės), kiek valstybin4s socialin4s rupybos tarnybos, turtingose 6alyse labdaros organizacijos ir pan. Įvairiose šalyse nemažai pasiekta šnekamosios kalbos atpažinimo (žmogaus tariamų garsų atpažinimas ir jų pavertimas tekstu) srityje. Jau senokai yra sukurtos programos, gebančios suprasti komandas žodžiu. Lietuvos neįgalieji dar nedaug kuo gali pasidžiaugti. Lietuvių kalbai pritaikytų sistemų dar yra labai mažai, bet darbai jau pradėti. Jeigu nekreipsime dėmesio į lietuviškų garsų iškraipymus, skaitymui galima pasinaudoti užsienije sukurtomis programomis, pvz., MSDOS aplinkoje programa HAL (sukurta Dolphin Systems Inc.), Windovs aplinkoje programa JAWS (sukurta Henter – Joice Inc.). Šiuo metu dauguma aklųjų ir silpnaregių Lietuvoje naudoja būtent šias programas. Egzistuojantys lietuvių kalbos sintezatoriai (Apollo 2 gali dirbti ir Windows aplinkoje, tam reikalingos specialios tvarkyklės (nes Apollo 2 – aparatūrinis įrenginys). Daugelis programinių sintezatorių su kitomis programomis bendrauja naudodami Microsoft SAPI (angl. Speeh Apliccation Programming Interface) sąsaja, pvz., sintezarorius Eloquence (nekalbantis lietuviškai) ir ekrano skaitymo programa JAWS. Nuo 2001 metų 172 Lietuvoje naudojami čekų kompanijos Rasasoft sukurta lietuvių kalbos sintezatorius, kuris kartu su JAWS programa veikia Windows aplinkoje. TESTAI Testas iš informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindų 1. Kuris iš pateiktų teiginių tiksliausiai apibūdina bylų apimtį? A Viena byla gali užimti nuo kelių baitų iki keliolikos ar net kelių šimtų megabaitų. B Viena byla užima ne daugiau kaip 100 Kbaitų. C Viena byla užima ne daugiau kaip 1 Mbaitą. D 32 bitų kompiuteriuose viena byla užima ne daugiau kaip 32 Kbaitus. 2. Kam skirta darbalaukyje esanti piktograma My Computer? A Kompiuterio diskų ir juose laikomų aplankų turiniui peržiūrėti, byloms tvarkyti. B Kompiuterio diskų ir juose laikomų bylų turiniui peržiūrėti. C Kompiuterio nuostatoms peržiūrėti. D Užsiregistravusio vartotojo darbinių aplankų ir bylų turiniui peržiūrėti. 3. Kaip galima pakeisti My Computer lange matomų objektų išdėstymą (eilės tvarką)? A Spragtelėti View Arrange Icons ir pasirinkti vieną iš pasiūlytų išdėstymo būdų. B Pelės žymekliu nuvilkti atskirus objektus į kitą vietą. C Pasirinkti kitą rodymo būdą (pvz., Small Icons). D My Computer lange matomų objektų išdėstymo tvarkos pakeisti negalima. 173 4. Kaip reikia pažymėti bylą My Computer arba Exploring lange? A Bylos vardą spragtelėti pele. B Bylos vardą spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu. C Bylos vardą dukart spragtelėti pele. D Bylos vardą spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti Copy. 5. Ką vadiname kontekstiniu meniu? A Kontekstinis meniu – tai išskleidžiamas meniu, gaunamas spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu. Meniu turinys priklauso nuo to, kurį objektą tuo metu rodo pelės žymeklis. B Kontekstinis meniu – tai išskleidžiamas meniu, gaunamas paspaudus bet kurį meniu juostos punktą. C Kontekstinis meniu – tai išskleidžiamas meniu, gaunamas spragtelėjus kairiuoju pelės klavišu. Meniu turinys priklauso nuo to, kurį objektą tuo metu rodo pelės žymeklis. D Kontekstinis meniu – tai žemesnio lygio meniu (išskleidžiamas paspaudus bet kurią meniu komandą, kurios pavadinimas baigiasi daugtaškiu, pavyzdžiui, Save As ... ). 6. Ką reikia daryti norint pamatyti kontekstinį meniu? A Pasirinkus objektą spragtelėti jį dešiniuoju pelės klavišu. B Pasirinkus objektą spragtelėti jį kairiuoju pelės klavišu. C Pasirinkus objektą jį dukart spragtelėti pelės žymekliu. D Pažymėjus objektą spragtelėti jį dar kartą pelės žymekliu. 7. Pelės žymeklio vaizdas ekrane ne visada vienodas. Nuo ko tai priklauso? A Žymeklio vaizdas priklauso nuo tuo metu vykdomos programos ar atliekamo veiksmo. B Žymeklio vaizdas priklauso nuo iš anksto pasirinktų nuostatų. 174 Žymeklio vaizdas visuomet turėtų būti toks pat. Žymeklio vaizdas priklauso tik nuo vykdomos taikomosios programos. 8. Kas atsitiks, jei bandysite nutraukti programos darbą neįrašę darbo rezultatų? A Programa atkreips jūsų dėmesį, paklausdama, ar reikia įrašyti darbo rezultatus. B Jums nebus leidžiama nutraukti programos darbo. C Nieko blogo neatsitiks, nes programa įrašys darbo rezultatus be jūsų žinios. D Teks iš naujo paleisti kompiuterį. 9. Dirbant kompiuteris sustojo ir nereaguoja į jūsų veiksmus (pavyzdžiui, į klavišo paspaudimą, spragtelėjimą pele). Ką reikia daryti tokiu atveju? A Reikia iškviesti užduočių tvarkyklę (Task Manager) ir priverstinai nutraukti įstrigusios programos darbą. B Reikia palaukti 3 minutes ir kompiuteris ims vėl dirbti. C Reikia paspausti klavišus <Ctrl>+<z>. D Reikia išjungti ir vėl įjungti kompiuterio maitinimą. 10. Kur galima rasti informacijos apie kompiuterio sistemą – operacinės sistemos versiją, procesoriaus tipą, darbinės atmintinės talpą? A Dešiniuoju pelės klavišu spragtelėjus darbalaukyje My Computer ir po to pasirinkus Properties. B Spragtelėjus Start Settings Control Panel ir po to pasirinkus Display. C Spragtelėjus Start Settings Control Panel ir po to pasirinkus Devices. D Šią informaciją galima rasti tik kompiuterio dokumentacijoje. 11. Kuris iš pateiktų sąrašų tiksliausiai aprašo Windows darbalaukio elementus? C D 175 Programų piktogramos ir šaukiniai (Shorcuts), paleisties meniu mygtukas (Start), užduočių juosta, priemonių rinkiniai. B Programų piktogramos, meniu, būsenos juosta. C Programų šaukiniai, laikrodis, sisteminio disko (C:) turinys. D Mygtukai, informacija apie vartotoją. 12. Kokia valdymo skydelio (Control Panel) paskirtis? A Įvairiems sistemos parametrams peržiūrėti ir pakeisti. B Įvairioms taikomosioms programoms paleisti. C Operacinei sistemai paleisti. D Parengti kompiuterį išjungimui. 13. Pastebėjote, kad kompiuterio laikrodis neteisingai rodo laiką. Kaip pakeisti kompiuterio laikrodžio rodmenis? A Dukart spragtelėti ekrano apatiniame dešiniajame kampe esantį laikrodį ir kortelėje Data & Time pakeisti laikrodžio rodmenis. B Paspausti Start Settings Control Panel ir po to pasirinkti Regional Settings. Ši pagalbinė programa padės nustatyti teisingą laiką. C Atvėrus žinyno dialogo langą, kortelėje Find arba kortelėje Index surinkti reikšminį žodį Clock. D Atvėrus žinyno dialogo langą, kortelėje Find arba kortelėje Index surinkti reikšminį žodį Time. 14. Šalia kai kurių darbalaukyje esančių piktogramų mažame baltame kvadratėlyje būna juoda rodyklė: . Ką ji reiškia? A Pasakoma, kad tai yra programos šaukinys (Shortcut). B Pasakoma, kad ta programa yra išmesta į šiukšlinę. C Pasakoma, kad tą objektą pakanka spragtelėti pele vieną kartą. D Pasakoma, kad ta programa yra įkelta į darbalaukį (Desktop). A 176 15. Pastebėjote, kad kompiuteris neteisingai rodo datą. Ką reikia daryti, kad kompiuteris datą rodytų teisingai? A Dukart spragtelėti ekrano apatiniame dešiniajame kampe esantį laikrodį ir kortelėje Data & Time pakeisti datos reikšmę, pasirenkant teisingą datą kalendoriaus lapelyje. B Dukart spragtelėti ekrano apatiniame dešiniajame kampe esantį laikrodį ir kortelėje Data & Time keisti laikrodžio valandų rodmenis tol, kol gaunama teisinga data. C Spragtelėti ekrano apatiniame dešiniajame kampe esantį laikrodį ir kortelėje Data & Time pakeisti datos reikšmę. D Valdymo skydelyje (Control Panel) pasirinkti Regional Settings. Ši pagalbinė programa padės nustatyti teisingą datą. 16. Kaip galima programos šaukinį perkelti į kitą vietą darbalaukyje? A Jei nėra nustatytas automatinis šaukinių išdėstymas (Auto Arrange), tai šaukinį galima perkelti į kitą vietą tiesiog velkant pelės žymekliu. B Išmesti, po to sukurti buvusį šaukinį iš naujo kitoje vietoje. C Šaukinio perkelti į kitą vietą negalima. D Pažymėjus šaukinį, paspausti klavišus <Ctrl>+<x>, po to žymeklį perkėlus į kitą vietą nuspausti klavišus <Ctrl>+<v>. 17. Nusprendėte, kad reikia kai kuriuos objektus iš darbalaukio pašalinti. Kas atsitiks, jei į šiukšlinę išmesite piktogramą, šalia kurios mažame baltame kvadratėlyje yra juoda rodyklė? A Darbalaukyje nebebus šios programos šaukinio ir norint paleisti programą reikės atlikti papildomus veiksmus. B Šios programos nebegalėsite paleisti iš viso. C Ši programa ir visos jos darbui reikalingos bylos bus išmestos į šiukšlinę. D Šią programą teks įdiegti iš naujo. 177 18. Pastebėjote, kad darbalaukyje esančios piktogramos išmėtytos bet kaip. Kaip tvarkingai surikiuoti piktogramas darbalaukyje? A Laisvoje darbalaukio vietoje spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti vieną iš Arrange Icons pateikiamų tvarkymo variantų. B Pirmiausia išmesti visas piktogramas, po to sukurti jas iš naujo reikiama eilės tvarka. C Laisvoje darbalaukio vietoje spragtelėti kairiuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti vieną iš Arrange Icons pateikiamų tvarkymo variantų. D Laisvoje darbalaukio vietoje paspausti abu pelės klavišus ir kontekstiniame meniu pasirinkti vieną iš Arrange Icons pateikiamų tvarkymo variantų. 19. Nusprendėte, kad iš darbalaukio reikia pašalinti kai kuriuos objektus. Kas atsitiks, jei į šiukšlinę išmesite piktogramą, šalia kurios nėra mažo balto kvadratėlio su juoda rodykle? A Šios programos nebegalėsite paleisti, nes jos vykdomoji byla bus išmesta. B Darbalaukyje nebebus šios programos šaukinio ir norint paleisti programą reikės atlikti papildomus veiksmus . C Ši programa ir visos jos darbui reikalingos bylos bus išmestos į šiukšlinę. D Ši programa bus negrąžinamai prarasta. 20. Kuo ypatingas aplankas StartUp? A Šiame aplanke esančios programos paleidžiamos automatiškai, kai įjungiamas kompiuteris. B Šiame aplanke esančios programos paleidžiamos automatiškai, kai paspaudžiamas Start mygtukas. C Šiame aplanke esančių programų sąrašas išskleidžiamas paspaudus Start mygtuką. 178 Tai niekuo neypatingas aplankas – jokių privalumų ar išskirtinių savybių jis neturi. 21. Nurodykite, kuris atsakymas teisingai aprašo pateiktas piktogramas. D 1. 2. 5. 6. 3. 7. 4. 8. Šiukšlinė: 1. Programų šaukiniai: 2, 3. Diskų šaukiniai: 4, 5. Aplanko šaukinys: 6. Programa: 7. Dokumento šaukinys: 8. B Šiukšlinė: 1. Programos: 2, 3, 7. Diskų šaukiniai: 4, 5. Aplanko šaukinys: 6. Dokumento šaukinys: 8. C Šiukšlinė: 1. Programos: 3, 7. Diskų šaukiniai: 2, 4, 5. Aplanko šaukinys: 6. Dokumento šaukinys: 8. D Šiukšlinė: 1. Programos: 2, 3, 7, 8. Diskų šaukiniai: 4, 5. Aplanko šaukinys: 6. 22. Kaip įkelti programos vardą į paleisties meniu? A Paprasčiausias būdas programai įkelti į paleisties meniu – nuvilkti programos bylos vardą ties Start mygtuku. B Į paleisties meniu įkeltos tik tos programos, kurios pateikiamos perkant kompiuterį. Daugiau jokių programų įkelti negalima. C Programą į paleisties meniu galima įkelti naudojant kopijavimo (<Ctrl>+<c>) ir įdėjimo (<Ctrl>+<v>) operacijas. D Programą į paleisties meniu galima įkelti naudojant iškirpimo (<Ctrl>+<x>) ir įdėjimo (<Ctrl>+<v>) operacijas. A 179 23. Jums nusibodo pilkai žalsvas darbalaukio fonas. Ar galima jį pakeisti? A Taip, galima. B Ne, negalima. C Galima, tačiau tam reikės pakeisti kompiuterio vaizduoklį. D Galima, tačiau tik tuo metu, kai įdiegiama kompiuterio operacinė sistema. 24. Jums nusibodo pilkai žalsvas darbalaukio fonas. Kaip galima jį pakeisti? A Atverti valdymo skydelio (Control Panel) programos Display langą ir kortelėje Background pasirinkti kurį nors iš turimų fono (Pattern) ar tapetų (Wallpaper) pavyzdžių. B Atverti valdymo skydelio (Control Panel) programos Display langą ir kortelėje Screen Saver pasirinkti kurį nors iš turimų pavyzdžių. C Ne, fono pakeisti negalima. D Atverti valdymo skydelio (Control Panel) programos System langą ir jame pasirinkti kurį nors iš turimų fono pavyzdžių. 25. Ar visada darbalaukio fonui verta naudoti gražius fotografinius atvaizdus? A Neverta, nes paveikslai užima daug vietos atmintinėje lėtina, operacinės sistemos darbą. B Tai netgi būtina daryti. C Verta, tačiau tokius vaizdus sunku gauti. D Verta, tačiau tai galima padaryti tik diegiant kompiuterio operacinę sistemą. 26. Kurioje darbalaukio vietoje būna užduočių juosta? A Apačioje. B Kairėje. C Dešinėje. D Centre. 180 E Visi pateikti atsakymai teisingi - kur noriu, ten dedu. 27. Kurioje darbalaukio vietoje būna priemonių rinkiniai? A Dešinėje arba viršuje. B Apačioje. C Kairėje. D Centre. E Visi pateikti atsakymai teisingi - kur noriu, ten dedu. 28. Kurioje taikomosios programos lango vietoje būna priemonių juosta? A Lango apačioje arba viršuje. B Lango apačioje. C Lango kairėje. D Lango centre. E Visi pateikti atsakymai teisingi - kur noriu, ten dedu. 29. Kurioje taikomosios programos lango vietoje būna meniu juosta? A Lango viršuje. B Lango apačioje. C Lango kairėje. D Lango dešinėje. E Visi pateikti atsakymai teisingi - kur noriu, ten dedu. 30. Kurioje taikomosios programos lango vietoje būna būsenos juosta? A Lango apačioje. B Lango viršuje. C Lango kairėje. D Lango dešinėje. E Visi pateikti atsakymai teisingi - kur noriu, ten dedu. 31. Kas pateikiama atvėrus programos bylos savybių langą (Properties)? A Informacija apie programą: kokiame aplanke laikoma jos byla, koks to bylos dydis, kada ji sukurta ir modifikuota. B Informacija apie programą: kokio tipo informaciją ji apdoroja. 181 Informacija apie programą: kokio tipo rezultatus ji formuoja. D Informacija apie programą: kas jos autorius ir kokią informaciją ji apdoroja. 32. Kai kurios meniu komandų ir punktų raidės pabrauktos (pavyzdžiui, File). Ką tai reiškia? A Tai reiškia, kad šią raidę galima naudoti meniu punktui pasirinkti, prieš tai papildomai nuspaudus <Alt> klavišą. B Tai reiškia, kad šią raidę galima naudoti meniu punktui pasirinkti, jokio papildomo klavišo spausti nereikia. C Tai reiškia, kad šią raidę galima naudoti meniu punktui pasirinkti, prieš tai nuspaudus papildomai <Ctrl> klavišą. D Tai reiškia, kad šią raidę galima naudoti meniu punktui pasirinkti, prieš tai nuspaudus papildomai <Shift> klavišą. 33. Ką paprastai matome bet kurios taikomosios programos lango antraštės juostoje? A Programos pavadinimą ir atvertos bylos vardą. B Tik programos pavadinimą. C Tik atvertos bylos vardą. D Programos pavadinimą arba atvertos bylos vardą. 34. Kas yra spartieji klavišai (arba klavišų deriniai, angl. hotkeys)? A Tai klavišai ar jų deriniai, kuriuos paspaudus atliekamas toks pat veiksmas, kaip ir būtų galima padaryti pasirinkus atitinkamas meniu komandas. B Tai klavišai ar jų deriniai, naudojami informacijos įvedimui paspartinti. C Tai klavišai ar jų deriniai, naudojami tam tikrai programai paleisti. D Tai klavišai ar jų deriniai, naudojami tam tikrai programos priemonei pasirinkti. C 182 35. Kurioje slinkties juostos vietoje reikia spragtelėti, kad langas būtų tik truputį patrauktas? A Reikia spragtelėti arba . B Reikia spragtelėti slankiklį. C Reikia spragtelėti šalia slankiklio. D Reikia spragtelėti po slankikliu arba virš jo. 36. Kurioje slinkties juostos vietoje reikia spragtelėti, kad langas būtų gerokai patrauktas? A Reikia spragtelėti slankiklio judėjimo juostoje. B Reikia spragtelėti slankiklį. C Reikia spragtelėti po slankikliu arba virš jo. D Reikia spragtelėti arba . 37. Tarkime, kad tikrai žinote, jog atvertas taikomosios programos langas. Tačiau dabar jo ekrane nematyti. Kodėl? A Sutriko kompiuterio darbas. Reikia pakartotinai įkelti operacinę sistemą. B Programos langas gali būti sutrauktas arba jį uždengia kitos arba kitų programų langai. C Teisingi atsakymai a, b, ir d. D Programos langas gali būti nustumtas už ekrano ribų. E Programa įstrigo. Ją reikia paleisti iš naujo. 38. Tarkime, kad tikrai žinote, jog atverta taikomoji programa. Tačiau dabar jos lango darbalaukyje nematyti. Kaip ją pamatyti (nurodykite sparčiausią būdą): A Užduočių juostoje reikia spragtelėti mygtuką su tos programos pavadinimu. B Programą teks paleisti iš naujo. C Reikia užvėrinėti kitų programų langus tol, kol pasirodys reikiamos programos langas. D Reikia sutraukti kitų programų langus, kol pasirodys tos programos langas. 183 39. Kas atsitiks, jei programos lango kampe spragtelėsite ? A Programos langas bus sutrauktas. B Programos langas bus išskleistas ir taps kiek galima didžiausias. C Programos langas bus užvertas. D Bus grąžintas tos programos lango pradinis dydis. 40. Esate atvėrę taikomosios programos langą, tačiau kol kas jo nereikia. Kaip jį sutrauksite? A Spragtelėsite mygtuką , esantį tos programos lango viršutiniame dešiniajame kampe. B Spragtelėsite mygtuką , esantį tos programos lango viršutiniame dešiniajame kampe. C Spragtelėsite mygtuką , esantį tos programos lango viršutiniame dešiniajame kampe. D Spragtelėsite programos lango viršutiniame kairiajame kampe esančią tos programos piktogramą. 41. Kas atsitiks, jei programos lango kampe spragtelėsite ? A Bus grąžintas tos programos lango pradinis dydis. B Programos langas bus sutrauktas. C Programos langas bus išskleistas ir taps kiek galima didžiausias.. D Programos langas bus užvertas. 42. Kas atsitiks, jei dukart spragtelėsite programos lango antraštės juostos pradžioje esančią programos piktogramą? A Programos langas bus užvertas. B Programos langas bus sutrauktas. C Programos darbas bus laikinai sustabdytas. D Programos langas bus išskleistas ir taps kiek galima didžiausias. 43. Kas atsitiks, jei paspausite klavišus <Alt>+<F4> ? A Programos langas bus užvertas. B Programos langas bus sutrauktas. 184 C Programos darbas bus laikinai sustabdytas. D Tai neturės jokios įtakos programos darbui. 44. Tarkime, kad programos langas užima visą ekraną. Kaip jį sumažinti iki pusės ekrano didumo? A Pirmiausia spragtelėti , po to galima keisti lango dydį pagriebus pelės žymekliu už lango kampo. B Pakaks spragtelėti mygtuką . C Pirmiausia spragtelėti , po to galima keisti lango dydį pagriebus pelės žymekliu už lango krašto. D Pakaks spragtelėti mygtuką . 45. Ar galima iš karto sutraukti visus langus? A Ne, negalima. B Taip, galima. C Taip, bet tik tuo atveju, jei visi jie buvo išskleisti iki didžiausių matmenų. D Taip, bet tik tuo atveju, jei visi jie buvo pradinio didumo. 46. Ar galima iš karto išskleisti visus sutrauktus langus? A Taip, galima. B Ne, negalima. C Taip, bet tik tuo atveju, jei visi jie yra tos pačios taikomosios programos langai. D Taip, bet tik tuo atveju, jei visi jie yra skirtingų taikomųjų programų langai. 47. Tarkime, kad norite iš karto matyti dviejų taikomųjų programų langus. Kaip tai padaryti? A Spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu tuščioje užduočių juostos vietoje ir kontekstiniame meniu pasirinkti langų rikiavimo būdą: Cascade, Tile. B Pirmiausia reikia langus sutraukti, po to išskleisti vieną po kito. C Reikia kiekvieno iš šių langų antraštės juostoje spragtelėti mygtuką . D Reikia kiekvieno iš šių langų antraštės juostoje spragtelėti mygtuką . 185 48. Kuris iš išvardytų veiksmų negalimas informacijos įvedimo dialogo lange: 1) įvedimas renkant klaviatūra (redaguojamame lauke), 2) įvedimas spaudžiant reikšmės didinimo ir mažinimo mygtukus, 3) pasirinkimas iš sąrašo, 4) šliaužiklio stūmimas, 5) įvedimas spaudžiant funkcinius klavišus? A 5. B 2 ir 3. C 4. D 1 ir 5. 49. Kuo skiriasi dialogo lange esantys langeliai ir ? A Iš vieną grupę sudarančių pirmojo tipo langelių galima pažymėti kelis, o antrojo tipo – tik vieną. B Tik forma; atliekamomis funkcijomis jie nesiskiria. C Iš vieną grupę sudarančių pirmojo tipo langelių galima pažymėti tik vieną, o antrojo tipo – kelis. D Pirmojo tipo langeliai naudojami, kai galima rinktis iš ne mažiau kaip 3 alternatyvų, o antrojo – kai galima rinktis tik iš 2. 50. Kuo skiriasi programos reakcija paspaudus mygtuką, kuriame po tekstu (užrašu ant mygtuko) yra daugtaškis (pvz., A B C D ) ir kuriame daugtaškio nėra (pvz., )? Paspaudus mygtuką, kurio užrašas baigiasi daugtaškiu, bus išskleistas papildomas dialogo langas. Paspaudus mygtuką be daugtaškio, bus iš karto atliekamas numatytas veiksmas. Paspaudus mygtuką, kurio užraše nėra daugtaškio, bus išskleistas papildomas dialogo langas. Paspaudus mygtuką su daugtaškiu, bus atliekamas numatytas veiksmas. Abiem atvejais atliekamas numatytas veiksmas. Abiem atvejais bus išskleistas papildomas dialogo langas. 186 51. Kuo skiriasi meniu komandos, kurios baigiasi daugtaškiu (pvz., Print ... ) ir kuriose daugtaškio nėra (pvz., Save)? A Paspaudus komandą, kuri baigiasi daugtaškiu, bus išskleistas papildomas dialogo langas. Paspaudus komandą be daugtaškio, bus atliekamas numatytas veiksmas. B Paspaudus komandą be daugtaškio, bus išskleistas papildomas dialogo langas. Paspaudus komandą, kuri baigiasi daugtaškiu, bus atliekamas numatytas veiksmas. C Abiem atvejais atliekamas numatytas veiksmas. D Abiem atvejais bus išskleistas papildomas dialogo langas. 52. Jūs norite pamatyti C: disko aplankų hierarchiją. Kaip tai padaryti? A Atverti programos Windows Explorer langą ir išskleisti disko C: aplankus spragtelint , esantį šalia disko ir aplankų vardų. B Atverti programos Windows Explorer langą ir jo kairėje srityje išskleisti disko C: aplankus spragtelint , esantį šalia disko ir aplankų vardų. C Atverti My Explorer langą ir jo dešinėje srityje išskleisti disko C: aplankus spragtelint , esantį šalia disko ir aplankų vardų. D Atverti My Explorer langą ir jo kairėje srityje išskleisti disko C: aplankus spragtelint , esantį šalia disko ir aplankų vardų. 53. Aplanke yra daug bylų. My Computer programos lange norite matyti jų kiek galima daugiau. Kaip tai padaryti? A Reikia spragtelėti View Small Icons. B Reikia spragtelėti View Large Icons. C Reikia spragtelėti View Details. D Šis langas tokio peržiūros tipo negali pateikti. 187 54. Kaip galima pakeisti My Computer arba Exploring lange matomų objektų rodymo būdą? A Pasirinkus kitą rodymo būdą (pvz., Large Icons, Small Icons, List, Details). B Pasirinkus kitą objektų išdėstymo tvarką. C Paspaudus View Refresh. D My Computer lange matomų objektų pavidalo pakeisti negalima. 55. Kartu su kitais vartotojais naudojantis ta pačia informacija, kartais patogu laikyti ją bendrajame diske ar aplanke. Kaip atpažinti bendro naudojimo diską ar aplanką? A Tokio disko ar aplanko piktograma atrodo šitaip: arba . B Tokio disko ar aplanko piktograma nuspalvinta kita spalva. C Tokio disko ar aplanko piktograma atrodo šitaip: . D Tokio disko ar aplanko piktograma atrodo šitaip: . 56. Kartu su kitais vartotojais naudojantis ta pačia informacija, kartais patogu laikyti ją bendrajame diske ar aplanke. Kaip tokį diską ar aplanką paversti bendruoju? A Atverti to disko ar aplanko savybių langą (File Properties) ir kortelėje Sharing pažymėti laukelį Shared As. B Atverti to disko ar aplanko savybių langą (File Properties) ir kortelėje Sharing pažymėti laukelį Not Shared. C Tai gali padaryti tik tinklo administratorius. D Tam reikia prijungti atskirą diską. 57. Kartu su kitais vartotojais naudojantis ta pačia informacija, kartais patogu laikyti ją bendrajame diske ar aplanke. Ar galima apriboti prieigą prie tokio disko ar aplanko? A Taip, galima. 188 B C D Ne, negalima. Taip, galima, tačiau tik ribotam laikotarpiui. Taip, galima, tačiau tik aplankui; disko prieigos apriboti negalima. 58. Su kolegomis naudodamiesi ta pačia informacija, ją laikėte bendrajame diske ar aplanke. Kaip tokį diską ar aplanką paversti paprastu (ne bendruoju)? A Atverti to disko ar aplanko savybių langą (File Properties) ir kortelėje Sharing pažymėti laukelį Not Shared. B Atverti to disko ar aplanko savybių langą (File Properties) ir kortelėje Sharing pažymėti laukelį Shared As. C Tai gali padaryti tik tinklo administratorius. D Ne, kartą paskelbus diską ar aplanką bendruoju jo tipo pakeisti nebegalima. 59. Kaip sukurti naują aplanką C:\Users aplanko viduje? A Pažymėjus C:\Users aplanką ir tada paspaudus File New Folder. B Pažymėjus C:\Users aplanką ir tada paspaudus Insert Object. C Pažymėjus C:\Users aplanką ir tada paspaudus File New Shortcut. D Pažymėjus C:\Users aplanką ir tada paspaudus Edit Paste. 60. Kaip sužinoti informacijos apie bylą? A Spragtelėti bylą dešiniuoju pelės klavišu ir atsivėrusiame meniu pasirinkti Properties. B Pažymėjus bylą, spragtelėti kairiuoju pelės klavišu ir atsivėrusiame meniu pasirinkti Properties. C Pažymėjus bylą, dukart spragtelėti ją pelės žymekliu. D Pažymėjus bylą, spragtelėti View Options. 61. C:\Vartotojas aplanko viduje yra daugelio vartotojų aplankai. Kaip sužinoti visų šių aplankų bendrą dydį? 189 Pažymėti C:\Vartotojas aplanką, tada spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir išskleistame meniu pasirinkti Properties. B Pažymėti C:\Vartotojas aplanką, tada spragtelėti kairiuoju pelės klavišu ir išskleistame meniu pasirinkti Properties. C Pažymėti C:\Vartotojas aplanką — aplankų bendra apimtis bus nurodyta lango būsenos juostoje. D Tokios informacijos gauti negalima. Reikia pačiam suskaičiuoti bendrą aplanko dydį sumuojant atskirų aplankų dydžius. 62. Ką nurodo bylų prievardžiai, pavyzdžiui, .doc, .txt, .xls, .gif, .bmp? A Jie nurodo, kokia taikomąja programa tos bylos buvo sukurtos bei kokia programa jas galima peržiūrėti ar taisyti. B Iš prievardžių galima nustatyti bylų dydžius. C Nieko nenurodo. D Įvairūs prievardžiai naudojami tik tam, kad būtų lengviau atskirti bylas. 63. Kas atsitiks, jei pakeisite bylos prievardį .dll kitu, pavyzdžiui, .htm? A Bylą naudojanti taikomoji programa negalės būti paleista. B Bylos prievardžio pakeisti neįmanoma. C Galite keisti, nes prievardis skirtas tik vartotojui, o taikomoji programa atpažins ją pagal vardą. D Nieko neatsitiks, tik tokia byla bus atveriama naudojant kitą taikomąją programą. 64. Windows numatyta galimybė paslėpti kai kurias bylas, kad jų nematytume aplankuose. Kaip pamatyti tokias bylas? A My Computer lange pasirinkus bet kurią bylą reikia spragtelėti View Folder Options ir kortelėje View pažymėti laukelį Show all files. A 190 My Computer lange pasirinkus bet kurią bylą reikia spragtelėti View Options ir kortelėje View pažymėti laukelį Hide files ... . C Spragtelėjus tą bylą dešiniuoju pelės klavišu, atsivėrusiame meniu pasirinkti Properties. D Reikia pakeisti nuostatas įkeliant operacinę sistemą. 65. Kaip reikia pažymėti kelias bylas My Computer arba Exploring lange? A Pirmą bylą pažymėti spragtelint kairiuoju pelės klavišu, o kitas žymėti laikant nuspaudus <Ctrl>. B Kiekvienos bylos vardą spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu. C Laikant nuspaudus <Alt> klavišą spragtelėti bylos vardą pelės žymekliu. D Laikant nuspaudus <Shift> klavišą spragtelėti kiekvienos bylos vardą pelės žymekliu. 66. Kaip greičiausiu būdu reikia pažymėti kelias iš eilės einančias bylas My Computer arba Exploring lange? A Pažymėjus pirmosios bylos vardą, reikia nuspausti <Shift> klavišą, po to spragtelėti paskutiniosios bylos vardą. B Pažymėjus pirmosios bylos vardą, reikia nuspausti <Alt> klavišą, po to spragtelėti paskutiniosios bylos vardą. C Pažymėjus pirmosios bylos vardą, reikia nuspausti <Ctrl> klavišą, po to spragtelėti paskutiniosios bylos vardą. D Laikant nuspaustą <Ctrl> klavišą, spragtelėti kiekvienos bylos vardą pelės žymekliu. 67. Kaip reikia pažymėti kelias ne iš eilės einančias bylas My Computer arba Exploring lange? A Pirmą bylą pažymėti spragtelint kairiuoju pelės klavišu, o kitas žymėti laikant nuspaudus <Ctrl>. B Kiekvienos bylos vardą spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu. B 191 Laikant nuspaustą <Alt> klavišą spragtelėti bylos vardą pelės žymekliu. D Laikant nuspaustą <Shift> klavišą spragtelėti kiekvienos bylos vardą pelės žymekliu. 68. Tarkime, kad kurią nors bylą išmetėte į šiukšlinę. Ar galima ją atkurti? A Galima, jei tik ji dar yra šiukšlinėje. B Ne, negalima. C Taip, galima bet kada atkurti. D Taip, galima, jei tik ji buvo išmesta paspaudus <Shift>+<Delete>. 69. Ar visada šalinamos bylos patenka į šiukšlinę? A Ne, ne visada. B Taip, visada. C Į šiukšlinę patenka tik tos bylos, kurios buvo išmestos paspaudus <Shift>+<Delete>. D Į šiukšlinę patenka tik tos išmestos bylos, kurios buvo sukurtos MS Office taikomosiomis programomis. 70. Šalinamos bylos neatsiduria šiukšlinėje. Kodėl? A Šiukšlinės aplanko parametrų lange pažymėtas langelis Do not move files to the Recycle Bin. B Šiukšlinės aplanko parametrų lange pažymėtas langelis Display delete confirmation dialog box. C Blogai sukurtas šiukšlinės aplankas, reikia sukurti jį iš naujo. D Matyt, šalinate jas paspausdami <Delete> klavišą. 71. Šalinamos bylos neatsiduria šiukšlinėje. Ką reikia daryti, kad jos ten atsidurtų? A Šiukšlinės aplanko parametrų lange reikia ištrinti atžymą langelyje Do not move files to the Recycle Bin. B Šiukšlinės aplanko parametrų lange reikia pažymėti langelį Do not move files to the Recycle Bin. C Šiukšlinės aplanko parametrų lange reikia pažymėti langelį Display delete confirmation dialog box. C 192 Šiukšlinės aplanko parametrų lange reikia ištrinti atžymą langelyje Display deleted confirmation dialog box. 72. Kaip patikrinti šiukšlinės turinį? A Dukart spragtelėti pelės žymekliu šiukšlinės aplanko piktogramą darbalaukyje. B Spragtelėti pelės žymekliu šiukšlinės aplanko piktogramą darbalaukyje. C Dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti šiukšlinės aplanko piktogramą darbalaukyje. D Windows neparodo šiukšlinės aplanko turinio. 73. Kaip išvalyti šiukšlinę? A Dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti šiukšlinės aplanko piktogramą darbalaukyje ir kontekstiniame meniu pasirinkti Empty Recycle Bin. B Kairiuoju pelės klavišu spragtelėti šiukšlinės aplanko piktogramą darbalaukyje ir pasirinkti Empty Recycle Bin. C Šiukšlinės aplankas išvalomas automatiškai, kai išjungiamas kompiuteris. D Norint išvalyti šiukšlinės aplanką, reikia atverti jos parametrų langą ir sumažinti jam skirto disko talpos dalį. 74. Tarkime, kad reikia surasti teksto rengimo sistema MS Word prieš savaitę parengtą dokumento bylą, tačiau neprisimenate jos vardo. Kaip ieškosite šios bylos? A Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .doc, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) , paspausti Find Now mygtuką. B Reikia paspausti ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .doc, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) , paspausti New Search mygtuką. D 193 C Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .doc, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) ) paspausti Browse mygtuką. D Tokiu atveju bylos rasti nepavyks, nebent peržiūrėsite visų aplankų turinį. 75. Tarkime, reikia surasti skaičiuoklės bylą, kurią parengėte prieš savaitę, tačiau neprisimenate jos vardo. Kaip ieškosite šios bylos? A Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .xls, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) ) paspausti Find Now mygtuką. B Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .xls, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) ) paspausti New Search mygtuką. C Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelėje Name & Location įrašius bylos prievardį .xlc, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between) arba dienų skaičių (eilutėje during the previous … day(s) ) paspausti Browse mygtuką. D Tokiu atveju bylos rasti nepavyks, nebent peržiūrėsite visų aplankų turinį. 76. Tarkime, reikia surasti piešinio bylą, kurią parengėte prieš tris savaites, tačiau neprisimenate jos vardo. Kaip ieškosite šios bylos? A Reikia paspausti Start -> Find -> Files and Folders ir po to kortelėje Advanced parinkus grafikos bylos tipą, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje 194 between arba during the previous 1 month(s) ) paspausti Find Now mygtuką. B Reikia paspausti Start -> Find -> Files and Folders ir po to kortelėje Advanced parinkus grafikos bylos tipą, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between arba during the previous 1 month(s) ), paspausti mygtuką New Search. C Reikia paspausti Start -> Find -> Files and Folders ir po to kortelėje Advanced parinkus grafikos bylos tipą, o kortelėje Date Modified nurodžius laikotarpį (eilutėje between arba during the previous 1 month(s) ) paspausti mygtuką Browse. D Tokiu atveju bylos rasti nepavyks, nebent peržiūrėsite visų aplankų turinį. 77. Kompiuterio diske liko mažai vietos, todėl nusprendėte paieškoti didelių bylų (didesnių nei 1 MB), kurias galbūt galima pašalinti. Kaip ieškosite tokių bylų? A Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelės Advanced eilutėje Size is parinkus At least 1000 KB paspausti Find Now mygtuką. B Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelės Advanced eilutėje Size is parinkus At most 1000 KB paspausti Find Now mygtuką. C Reikia paspausti Start Find Files and Folders ir po to kortelės Advanced eilutėje Size is parinkus At least 1000 KB paspausti New Search mygtuką. D Tokios paieškos galimybės nėra; jums teks peržiūrėti visų aplankų turinį. 78. Tarkime, parašėte trumpą tekstą. Kaip jį išspausdinti? A Spragtelėti File Print. B Spragtelėti File Print Preview. C Spragtelėti File Page Setup. D Spragtelėti . 79. Kuris iš šių teiginių tiksliausiai apibūdina aplanką? 195 Aplanke laikomos įvairios paskirties bylos. Aplanko viduje gali būti sukurti vidiniai aplankai. B Aplanke laikomos tik programų bylos, o duomenų bylos – kataloge. C Aplanke laikomos tik duomenų bylos, o programų – kataloge. D Aplanke laikomos įvairios paskirties bylos ir atskiri įrašai. 80. Kuriuo klavišu galima atsisakyti parinktos komandos? A Antro lygio <Shift>. B Alternatyvos <Alt>. C Pauzės <Pause>. D Grįžimo <Esc>. E Šalinimo <Delete>. F Pradžios <Home>. 81. Kokia dokumento lango slinkties juostos paskirtis? A Pastumti dokumento vaizdą lange. B Žymekliui perstumti. C Liniuotėms įjungti ir išjungti. D Grafikos objektams perkelti į kitą vietą. E Pastumti langą ekrane. 82. Kas yra byla (rinkmena, failas)? A Tai autonominė duomenų grupė kompiuterio atmintinėje ar kurioje nors jo laikmenoje, pavadinta vienu vardu. B Tai tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą. C Tai hierarchinę struktūrą kompiuteryje sudarantys dokumentai. D Tai atskiro objekto (ar subjekto) aprašų rinkinys. 83. Kas yra aplankas (katalogas)? A Tai tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą. B Tai autonominė duomenų grupė kompiuterio atmintinėje ar kurioje nors jo laikmenoje, pavadinta vienu vardu. C Tai tam tikros objekto (ar subjekto) savybės aprašas. A 196 Tai hierarchinė teksto struktūra su nuorodomis į teksto fragmentus, kurie gali būti tame pačiame arba kitame dokumente. 84. Kurios iš pateiktų bylos prievardžių neatpažintų jokia programa? A ibm B txt C doc D exe E xls 85. Kuri iš pateiktų programų yra bylų ir katalogų tvarkymo programa? A Windows Commander. B Microsoft Access. C Turbo Pascal. D Great Artist. E Logo Writer. 86. Kuri iš pateiktų programų nėra bylų ir katalogų tvarkymo programa? A Netscape Navigator. B Windows Commander. C My Computer. D Windows Explorer. E Norton Commander. 87. Jūs ką tik pašalinote aplanką. Kuriuo būdu galite pamatyti aplanko turinį? A Sugrąžinant išmestą aplanką iš šiukšlinės. B Ištuštinant šiukšlinę. C Turinio pamatyti negalite, nes turinys ištrinamas negrįžtamai. D Paprastai pašalinamas tik aplankas, o ne jo turinys. D 197 Testas iš tekstų tvarkymo ir informacijos pateikimo 1. Kuris mygtukas skirtas teksto formatams kopijuoti? A B . . C . D . E . 2. Kokį veiksmą atlieka tekstų rengimo programa, paspaudus mygtuką ? A A4 formato dokumento lapo parinkimą. B Spausdinamo dokumento vaizdo peržiūrą. C Naujo, tuščio dokumento lango atvėrimą. D Užklausą lapo paraščių dydžiams nustatyti. E Dokumento vaizdo mastelio keitimą. 3. Kiek MS Word dokumentų gali būti atverta vienu metu? A Tik vienas. B Dokumentų skaičius priklauso tik nuo darbinės atmintinės talpos. C Ne daugiau dviejų. D Ne daugiau trijų. E Ne daugiau penkių. 4. Ar MS Word sukurtą dokumentą galima įrašyti kitu formatu? A Taip, MS Access formatu. B Taip, paprastojo teksto arba raiškiojo teksto (rtf) formatu. C Taip, galima įrašyti grafiniu formatu. D Ne. 5. Kurį veiksmą valdo komanda Window Split? A Atveria naujo dokumento langą. 198 Padalija programos darbo langą visiems atvertiems dokumentams. C Panaikina lango dalinimą. D Padalija langą į dvi tam pačiam dokumentui tvarkyti skirtas dalis. 6. Kurias iš nurodytų juostų galima išjungti ir įjungti meniu Tools Options kortelėje View? A Tik pagrindinę priemonių juostą. B Braižymo ir slinkties juostas. C Tik slinkties juostą. D Tik būsenos juostą. E Slinkties ir būsenos juostas. F Pagrindinę priemonių ir būsenos juostas. 7. Kurios meniu komandos išskleidžiamame sąraše galima pasirinkti MS Word lange rodomas priemonių juostas? A Tools Templates. B Format Background. C Insert Object. D View Toolbars. E Tools General. 8. Kuria priemone keičiamas dokumento vaizdo ekrane mastelis? B A . B . C D . . E . 9. Kuris veiksmas atliekamas priemonių juostos mygtuku ? A Atveriamas žinynas. B Atveriamas rašybos žodynas. C Atveriamas paieškos langas. 199 D Dokumentų bylų paieška. E Informacinių duomenų apie dokumentą užklausa. 10. Kuriame pagrindiniame meniu yra MS Office asistento įjungimo ir išjungimo komandos? A Format. B View. C Tools. D Window. E Help. 11. Kuriuos veiksmus valdo MS Office asistentas? A Bylų paiešką, lentelių sudarymą. B Pagalbinės informacijos paiešką. C MS Word parametrų parinkimą. D Rašybos klaidų paiešką. 12. Kuriuo klaviatūros klavišu galima trinti simbolius? A <Backspace>. B <Alt>. C <Pause>. D <End>. 13. Kuriuo klaviatūros klavišu galima trinti simbolius? A <Alt>. B <Pause>. C <End>. D <Backspace>. 14. Kuris klavišas perjungia MS Word iš teksto įterpimo būsenos į teksto keitimo būseną bei atvirkščiai? A <Delete>. B <Alt>. C <Insert>. D <Scroll Lock>. E <Home>. 15. Kuria pagrindinio meniu komanda galima atverti kortelę klaviatūroje nesantiems simboliams (pavyzdžiui, simboliui ) įterpti? 200 A Format Style. B Insert Symbol. C Insert File. D Insert Object. E Format Tabs. 16. Kaip surinkti kelties į kitą eilutę brūkšnelį, kuris rodomas tiktai tada, kai žodis keliamas? A <Alt>+<-> . B <Shift>+<-> . C <Insert>+<-> . D <Tab>+<-> . E Ctrl>+<-> . 17. Ką tekste rodo simboliai , kurie matomi paspaudus priemonių juostos mygtuką ? A Visus valdymo simbolius. B Eilučių pabaigas. C Pastraipų pabaigas. D Tarpų simbolius. 18. Kuria klavišų pora galima pertraukti puslapį (Page Break)? A <Alt>+<End> . B <Shift>+<End> . C <Ctrl>+<Enter> . D Insert>+<Enter> . E <Alt>+<Enter> . 19. Kuri dokumento dalis išrenkama dukart spragtelėjus pelės žymekliu kairiojoje paraštėje? A Visas dokumentas. B Dokumento eilutė. C Viena pastraipa. D Dokumento lapas. E Dokumento dalis nuo pastraipos pradžios iki žymeklio vietos. 201 20. Kuri dokumento dalis išrenkama dukart spragtelėjus pelės žymekliu patį tekstą? A Visa pastraipa. B Dokumento eilutė. C Vienas žodis. D Vienas sakinys. E Dokumento dalis nuo pastraipos pradžios iki žymeklio vietos. 21. Kuri dokumento dalis išrenkama triskart spragtelėjus pelės žymekliu patį tekstą? A Visas dokumentas. B Dokumento eilutė. C Viena pastraipa. D Dokumento lapas. E Dokumento dalis nuo pastraipos pradžios iki žymeklio vietos. 22. Kuri dokumento dalis išrenkama spragtelėjus pelės žymekliu patį tekstą, kai nuspaustas valdymo klavišas <Ctrl>? A Vienas sakinys. B Dokumento eilutė. C Visa pastraipa. D Dokumento lapas. E Dokumento dalis nuo pastraipos pradžios iki žymeklio vietos. 23. Kuri dokumento dalis išrenkama spragtelėjus pelės žymekliu kairiojoje paraštėje, kai nuspaustas valdymo klavišas <Ctrl>? A Visas dokumentas. B Dokumento eilutė. C Viena pastraipa. D Dokumento dalis nuo pastraipos pradžios iki žymeklio vietos. 202 24. Kurios komandos yra valdomos priemonių juostos mygtuku ? A Grafinio objekto posūkis į kairę. B Dokumento lapo posūkis. C Lentelės posūkis. D Atliktų veiksmų atšaukimas. E Dokumento peržiūra. 25. Kurios komandos valdomos priemonių juostos mygtuku ? A Grafinio objekto posūkis į dešinę. B Dokumento lapo posūkis. C Lentelės posūkis. D Anksčiau atšauktų veiksmų pakartojimas. E Dokumento peržiūra. 26. Kurio meniu sąrašuose galima rasti priemonių juostos mygtukus , ir atitinkančias komandas? A Format. B Edit. C Tools. D Insert. 27. Kam reikalingas iškarpų krepšelis, dar vadinamas iškarpine? A Tipiniam formatui įsiminti. B Komandų Undo ir Redo poreikiams. C Kopijuojamoms ir perkeliamoms dokumento iškarpoms įsiminti. D Paieškos sąlygoms įrašyti. E Dokumentų byloms atverti. 28. Kuri veiksmų seka naudojama tekstui kopijuoti? A Teksto išrinkimas (pažymėjimas) . B Teksto išrinkimas (pažymėjimas) . C Teksto išrinkimas (pažymėjimas) . 203 D Teksto išrinkimas (pažymėjimas) . E Teksto išrinkimas (pažymėjimas) . 29. Pažymėkite žodį ir paspauskite klavišų derinį <Ctrl>+<c>. Kas bus atlikta? A Pažymėtas žodis bus iškirptas. B Pažymėtas žodis bus nukopijuotas. C Pažymėtas žodis bus įterptas žymeklio vietoje. D Šis klavišų derinys jokio veiksmo neatlieka. 30. Pažymėkite žodį ir paspauskite klavišų derinį <Ctrl>+<x>. Kas bus atlikta? A Pažymėtas žodis bus nukopijuotas. B Pažymėtas žodis bus iškirptas. C Pažymėtas žodis bus įterptas žymeklio vietoje. D Šis klavišų derinys jokio veiksmo neatlieka. 31. Kurios teksto savybės negalima panaudoti mažesnei už pastraipą teksto daliai? A Šrifto pasvirimo. B Pabraukimo. C Išretinimo. D Teksto kraštų išlyginimo. 32. Kurios teksto savybės negalima panaudoti mažesnei už pastraipą teksto daliai? A Šrifto pasvirimo. B Pabraukimo. C Perbraukimo. D Protarpio tarp eilučių didumo. 33. Ką reikia daryti, norint pakeisti pažymėto žodžio šriftą? A Edit meniu pasirinkti kitą šriftą. B Tools meniu pasirinkti kitą šriftą. C Išskleidus sąrašą pasirinkti kitą šriftą. D Išskleidus sąrašą šriftą. pasirinkti kitą 204 34. Kurioje meniu komandoje galima rasti šiuos mygtukus atitinkančias komandas? A B C D E Edit. Tools. Format. View. Insert. 35. Kur galima rasti šiuos mygtukus atitinkančias komandas? A Kontekstiniame meniu. B View grupės sąraše. C Insert grupės sąraše. D Edit grupės sąraše. E Tools grupės sąraše. 36. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite ir B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . C Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . . D Spragtelėsite šį žodį, po to – ir . 37. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . Spragtelėsite šį žodį, po to – ir . Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinius <Ctrl>+ ir <Ctrl>+ . 38. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? C D A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite ir . 205 B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . C Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . Spragtelsite šį žodį, po to – ir . Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+ . 39. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? D E A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite ir B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . . Spragtelsite šį žodį, po to – ir . Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+ . E Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+ . 40. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? C D A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite ir B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . . Spragtelėsite šį žodį, po to – ir . Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+ . E Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+. 41. Kurią veiksmų seką naudosite norėdami pakeisti žodžio „Word” vaizdavimo būdą į „Word”? C D A Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite ir B Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . C Pažymėsite šį žodį ir spragtelėsite . D Spragtelėsite šį žodį, po to – ir . . 206 Pažymėsite šį žodį ir paspausite klavišų derinį <Ctrl>+ . 42. Norite tekste išskirti svarbią pastraipą pakeisdami jos teksto spalvą. Kurį būdą naudosite pastraipos spalvai pakeisti? A Pažymėsite šią pastraipą ir Format meniu komandoje Font pasirinksite kitą spalvą. B Pažymėsite šią pastraipą ir Edit meniu pasirinksite kitą spalvą. C Pažymėsite šią pastraipą ir Tools meniu pasirinksite kitą spalvą. E D Pažymėsite šią pastraipą ir, spragtelėję kitą spalvą. , pasirinksite Pažymėsite šią pastraipą ir, spragtelėję , pasirinksite kitą spalvą. 43. Kaip galima keisti pastraipos įtraukų dydį? A Stumdant vertikaliosios liniuotės žymeklius. B Keičiant šrifto dydį. C Naudojant pagrindinio meniu Window grupės komandas. D Stumdant horizontaliosios liniuotės žymeklius. 44. Kaip galima keisti pastraipos įtraukų dydį? A Naudojant pagrindinio meniu Format grupės komandas. B Stumdant vertikaliosios liniuotės žymeklius. C Keičiant šrifto dydį. D Naudojant pagrindinio meniu Window grupės komandas. 45. Kaip galima keisti pastraipos įtraukų dydį? E A B C Pažymėti pastraipą ir spragtelėti . Stumdant vertikaliosios liniuotės žymeklius. Naudojant pagrindinio meniu rodinio View grupės komandas. 207 Naudojant pagrindinio meniu Window grupės komandas. 46. Kuris mygtukas skirtas pastraipai lygiuoti iš abiejų kraštų? D A . B . C . D . 47. Kuris mygtukas skirtas lentelės rėmeliams tvarkyti? A . B . C . D . E . 48. Norite, kad dokumento eilutės būtų išretintos (t. y. protarpis tarp jų būtų didesnis). Ką pasirinksite? A Edit meniu komandą Paste special. B Format meniu komandos Paragraph laukelį Line spacing. C Tools meniu komandą Customize. D Format meniu komandos Font kortelę Character spacing. E Format meniu komandos Paragraph kortelę Line and Page Breaks. F Protarpis tarp eilučių negali būti padidintas kitaip, nei įterpiant tuščias eilutes. 49. Kas atsitiks paspaudus priemonių juostos mygtuką ? A Bus įrėmintas išrinktas (pažymėtas) tekstas. B Bus atverta rėmelių parinkimo priemonių juosta. C Bus įrėminta pastraipa. 208 D E Bus pašalintas pastraipos rėmelis. Bus atverta lentelės matmenų parinkimo juosta. 50. Kuri meniu komanda atitinka mygtukus ir ? A Įterptų objektų tvarkymo. B Pastraipų žymėjimo (sąrašų tvarkymo). C Pastraipų tvarkymo. D Rikiavimo. 51. Jei savo dokumentą ateityje ketinate naudoti kaip šabloną, kurį įrašymo būdą komandos File Save As išskleidžiamame sąraše Save as type pasirinksite? A Word Document. B Rich Text Format. C Document Template. D Text with Layout. E Encoded Text. 52. Kas yra dokumentų šablonai (Templates)? A Tipinių dokumentų ruošiniai. B Specialios formos lentelės. C Teksto formatų rinkiniai. D Dokumentų savybių aprašai. E Dokumentams spausdinti skirtų lapų parametrų rinkiniai. 53. Kam skirta stilių Heading grupė? A Viso dokumento lapo matmenims nurodyti. B Puslapio antraštės dydžiui nurodyti. C Lentelės antraštės rašymo stiliui formuoti. D Lentelės antraštės tekstui įrašyti. E Dokumento antraščių rašymo stiliui formuoti. 54. Kurioje puslapio vietoje gali būti įterpti puslapių numeriai? A Tiktai puslapio viršuje. B Tiktai puslapio apačioje. C Puslapio viršuje arba apačioje, tačiau būtinai kairiajame krašte. 209 Puslapio viršuje arba apačioje, tačiau būtinai dešiniajame krašte. E Puslapio viršuje arba apačioje, eilutės centre, kairiajame arba dešiniajame krašte. 55. Kuris iš šių teiginių apie puslapių numerius yra teisingas? A Puslapių numeriai gali būti įterpti tiktai puslapio viršuje. B Puslapių numeriai gali būti įterpti tiktai puslapio apačioje. C Puslapių numeracija būtinai turi prasidėti nuo 1. D Pirmasis puslapis gali būti nenumeruojamas. 56. Kurioje meniu komandoje ieškosite priemonės puslapinei antraštei (header) formuoti? A Format. B View. C Tools. D Insert. E Window. 57. Ką daro komanda, gauta paspaudus Tools Language Set Language? A Pakeičia klaviatūros būseną. B Pakeičia ekrano būseną. C Įjungia rašybos tikrinimą. D Nurodo rašybos tikrinimo kalbą. E Parenka valstybei būdingus datų, santrumpų ir skaičių rašymo formatus. 58. Kokios paskirties langą atveria komanda Tools AutoCorrect? A Klaviatūros būsenai pakeisti. B Rašybos tikrinimui įjungti. C Rašybos tikrinimo kalbai nurodyti. D Automatiškai formuojamo turinio sandarai parinkti. E Dokumento rašybos tikrinimo sąlygoms parinkti. D 59. Koks veiksmas atliekamas paspaudus mygtuką ? 210 A A4 formato dokumento lapo parinkimas. B Spausdinsimo dokumento rodinio peržiūra. C Naujo, tuščio dokumento lango atvėrimas. D Užklausa lapo paraščių dydžiams nustatyti. E Dokumento vaizdo mastelio keitimas. 60. Kurios komandos dialogo lange galima pasirinkti pageidaujamus spausdintuvo parametrus? A Tools Options View. B File Print. C File Print Preview. D File Page Setup. E Tools Options Save. 61. Kuriame spausdinimo komandos dialogo lango lauke galima nurodyti spausdinamų puslapių numerius, kai spausdinama tik dalis dokumento? A All. B Current page. C Pages. D Selection. E Print what. 62. Koks veiksmas atliekamas paspaudus mygtuką ? A Atveriamas grafikos redaktoriaus Paint langas. B Atveriamas skaičiuoklės Excel langas. C Atveriamas dialogo langas piešiniui įterpti. D Atveriama rėmelių ir šešėlių parinkimo priemonių juosta. E Atveriama MS Word braižymo priemonių juosta. F Įjungiama grafikos objektų rodymo būsena. 63. Kuria priemone galima į dokumento tekstą įterpti naują Word lentelę? A Insert Object. B Naudojant kontekstinį meniu. C Priemonių juostos mygtuku . D Priemonių juostos mygtuku . 211 E Tools AutoCorrect. 64. Kuria priemone į dokumento tekstą galima įterpti naują Word lentelę? A Insert Object. B Naudojant kontekstinį meniu. C Priemonių juostos mygtuku . D Table Insert. E Tools AutoCorrect. 65. Kam skirtą langą atveria priemonių juostos mygtukas ? A Skaičiuoklės Excel lentelei įterpti. B Programos Word lentelei įterpti. C Automatiškai formuojamo turinio lentelei parinkti. D Rėmeliams parinkti. E Spausdinamo dokumento peržiūrai. 66. Kuo naudojantis žymeklis perkeliamas iš vieno lentelės langelio į kitą? A Pele. B Pradžios klavišu <Home>. C Antrojo lygio klavišu <Shift>. D Pabaigos klavišu <End>. 67. Kuo naudojantis žymeklis perkeliamas iš vieno lentelės langelio į gretimą langelį? A Valdymo klavišu <Ctrl>. B Alternatyvos klavišu <Alt>. C Tabuliacijos klavišu <Tab>. D Įterpimo klavišu <Insert>. 68. Kuo naudojantis žymeklis perkeliamas iš vieno lentelės langelio į kitą? A Valdymo klavišu <Ctrl>. B Alternatyvos klavišu <Alt>. C Įterpimo klavišu >Insert>. D Žymeklio valdymo klavišais. 69. Ką galima atlikti, kai pelės žymeklis virsta ? 212 A Pele tempti į kitą vietą visą lentelę. B Pele tempti į kitą vietą išrinktą stulpelį. C Pele tempti į kitą vietą išrinktą langelį. D Pele keisti stulpelio plotį. 70. Kuriuo iš nurodytų būdų negalima keisti lentelės stulpelių pločio? A Pele velkant stulpelius skiriančią vertikalią liniją. B Komanda Table Table Properties Column. C Horizontalios darbo lango liniuotės žymekliais. D Komanda Format Autocorrect. 71. Kuriuo būdu galima keisti lentelės eilučių aukštį? A Komanda Format Paragraph Line Spacing. B Komanda Format Autocorrect. C Komanda Format Borders & Shading. D Vertikalios slinkties juostos mygtukais. 72. Kuriuo būdu galima keisti lentelės eilučių aukštį? A Komanda Format Autocorrect. B Komanda Table Table Properties Row. C Komanda Format Borders & Shading. D Vertikalios slinkties juostos mygtukais. 73. Kuriuo būdu galima keisti lentelės ketvirtosios eilutės aukštį? A Komanda Format Autocorrect. B Tempiant pele aukštyn trečiąją ir ketvirtąją eilutes skiriančią liniją. C Vertikalios slinkties juostos mygtukais. D Tempiant pele žemyn ketvirtąją ir penktąją eilutes skirenčią liniją. 74. Kaip galima lentelėje įterpti naują eilutę? A Komanda Format AutoFormat. B Pažymėjus eilutės pabaigos simbolį ir paspaudus įvesties klavišą. C Komanda Tools Customize. D Komanda Insert Object. 213 75. Kaip galima lentelėje įterpti naują eilutę? A Komanda Format AutoFormat. B Komanda Tables Split Cells. C Komanda Table Insert Cells. D Komanda Table Insert Rows. 76. Kaip galima lentelėje įterpti naują stulpelį? A Pažymėjus terpiamo stulpelio vietą ir paspaudus mygtuką . B Komanda Tools Customize. C Komanda Table Insert Columns. D Komanda Insert Object. 77. Kaip galima lentelėje įterpti naują stulpelį? A Pažymėjus terpiamo stulpelio vietą ir paspaudus B mygtuką . Pažymėjus terpiamo stulpelio vietą ir paspaudus mygtuką . C Komanda Table Split Cells. D Komanda Table Insert Cells. 78. Kaip galima pašalinti lentelėje žymeklio rodomą eilutę? A Komanda Table Delete Cells. B Komanda Table Select Row. C Komanda Edit Clear. D Komanda Table Delete Rows. E Komanda Edit Cut. 79. Kaip galima pašalinti lentelėje žymeklio rodomą stulpelį? A Komanda Table Delete Cells. B Komanda Table Select Column. C Komanda Edit Clear. D Komanda Table Delete Column. E Komanda Edit Cut. 214 80. Kaip galima sulieti kelis išrinktus lentelės langelius? A Komanda Table Merge Cells. B Komanda Table Select Cell. C Komanda Table Split Cells. D Komanda Table Table Properties Cell. E Komanda Table Autofit. 81. Kaip galima lentelės langelį padalyti į kelias dalis? A Komanda Table Merge Cells. B Komanda Table Select Cell. C Komanda Table Split Cells. D Komanda Table Table Properties Cell. E Komanda Table Autofit. 82. Kurie galimi lentelių eilučių rikiavimo būdai? 215 A Tik pagal vieno pasirinkto stulpelio reikšmes. B Tik pagal pirmo stulpelio reikšmes. C Tik pagal tekstines reikšmes abėcėlės tvarka. D Tik pagal skaitines reikšmes. E Gali būti rikiuojama pagal kelių stulpelių reikšmes. 83. Kurie galimi lentelių eilučių rikiavimo būdai? A Tik pagal tekstines reikšmes, surikiuotas atvirkščia abėcėlės tvarka. B Tik pagal pirmo stulpelio reikšmes. C Tik pagal tekstines reikšmes abėcėlės tvarka. D Tik pagal antro stulpelio reikšmes. E Galima rikiuoti ir pagal skaitines reikšmes, ir pagal tekstines reikšmes. 84. Į dokumentą įterpta tik nuoroda į objektą, o pats objektas lieka kitoje byloje. Kuris teiginys apie tokį dokumentą yra neteisingas? A Visi pakeitimai objekte tuoj pat atsispindi dokumente. B Šitokiu būdu įdėjus objektą dokumentas padididėja kur kas mažiau negu įdėjus patį objektą. C Dokumente negalima pamatyti objekto grafinio vaizdo. D Dokumente gali būti įterpiamos kelios nuorodos į tą patį objektą. 85. Į dokumentą įterpta tik nuoroda į objektą, o pats objektas lieka kitoje byloje. Kuris teiginys apie tokį dokumentą yra neteisingas? A Visi pakeitimai objekte tuoj pat atsispindi dokumente. B Šitokiu būdu įdėjus objektą dokumentas padidėja kur kas mažiau negu įdėjus patį objektą. C Negalima keisti įterpto objekto vaizdo mastelio. D Galima įterpti dokumente kelias nuorodas į tą patį objektą. 86. Į dokumentą įterptas objektas, susiejus jį nuoroda su originalu. Kaip iškviesti programą, kuria buvo parengtas objektas? 216 A Komanda View Toolbars. B Dukart spragtelėjus objektą pelės kairiuoju klavišu. C Vieną kartą spragtelėjus objektą pelės kairiuoju klavišu. D Komanda Tools Mail Merge. 87. Į dokumentą įterptas objektas susiejus jį nuoroda su originalu. Kaip iškviesti programą, kuria buvo parengtas objektas? A Komanda View Toolbars. B Naudojant kontekstinį meniu. C Vieną kartą spragtelėjus objektą pelės kairiuoju klavišu. D Komanda Tools Mail Merge. 88. Kaip atrodo vaizdo didinimo ir mažinimo mygtukas? A . B . C . D . 89. Vaizduoklio ekrane nematote vaizdo didinimo ir mažinimo priemonės. Ką reikia daryti, kad ji atsirastų? A Spragtelėti formato tvarkymo priemonių rinkinio gale esantį ženklelį B C , kad būtų parodytas priemonių sąrašas. Tuomet šiame sąraše spragtelėti . Spragtelėti laisvoje parankinės vietoje, kad būtų parodytas priemonių sąrašas. Tuomet šiame sąraše spragtelėti . Spragtelėti formato tvarkymo priemonių rinkinio gale esantį ženklelį D , kad būtų parodytas priemonių sąrašas. Tuomet šiame sąraše spragtelėti . Spragtelėti laisvoje parankinės vietoje, kad būtų parodytas priemonių sąrašas. Tuomet šiame sąraše spragtelėti . 217 90. Vaizduoklio ekrane nematote formato tvarkymo priemonių rinkinio. Ką reikia daryti, kad jis atsirastų? A Dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti laisvoje parankinės vietoje, kad būtų parodytas priemonių rinkinių sąrašas. Tuomet spragtelėti šio sąrašo eilutę Formatting. Spragtelėti įrankių juostos mygtuką , kad būtų parodytas priemonių rinkinių sąrašas. Tuomet spragtelėti šio sąrašo eilutėje Formatting. C Spragtelėti meniu juostos punktą Format. D Spragtelėti meniu juostos komandas Insert Format. 91. Tarkime, kad esate įpratę objektą kopijuoti ir kopiją įterpti naudodamiesi meniu komandomis. Kaip kitaip galima atlikti šiuos veiksmus? A Velkant pažymėtą objektą, kai nuspaustas <Ctrl> klavišas. B B Spragtelint ir . C D Spragtelint ir . Velkant pažymėtą objektą, kai nuspaustas <Alt> klavišas. 92. Kuris veiksmas bus atliktas paspaudus <Ctrl>+<x> klavišus? A Iškirptas pažymėtas objektas. B Įterpta objekto kopija. C Užbaigtas pateikčių rengimo programos darbas. D Pažymėta visa skaidrė. 93. Kuris veiksmas bus atliktas paspaudus <Ctrl>+<c> klavišus? A Nukopijuotas pažymėtas objektas. B Įterpta objekto kopija. C Iškirptas pažymėtas objektas. D Pažymėta visa skaidrė. 94. Kuris veiksmas bus atliktas paspaudus <Ctrl>+<v> klavišus? 218 A Įterpta objekto kopija. B Nukopijuotas pažymėtas objektas. C Iškirptas pažymėtas objektas. D Pabrauktas pažymėtas tekstas. 95. Kuris veiksmas bus atliktas paspaudus <Ctrl>+<a> klavišus? A Pažymėtas visas dokumentas. B Įterpta objekto kopija. C Iškirptas pažymėtas objektas. D Nukopijuotas pažymėtas objektas. 96. Kaip pažymėti (išrinkti) teksto fragmentą (norint jį kopijuoti arba iškirpti)? A Braukti pelės žymekliu, nuspaudus kairįjį klavišą. B Braukti pelės žymekliu nuspaudus, dešinįjį klavišą. C Spragtelėti pelės žymekliu fragmento viduje. D Spragtelėti pelė žymekliu fragmento pakraštyje. 97. Kuris iš pateiktų atsakymų apie pažymėto (išrinkto) teksto fragmento kopijavimą yra teisingas? A Teksto fragmentą galima kopijuoti paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<c>. B Teksto fragmentą galima kopijuoti paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<x>. C Teksto fragmentą galima kopijuoti paspaudus mygtuką D . Teksto fragmentą galima kopijuoti paspaudus mygtuką . 98. Kuris iš pateiktų atsakymų apie pažymėto (išrinkto) teksto fragmento iškirpimą yra neteisingas? A Teksto fragmentą galima iškirpti paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<c>. B Teksto fragmentą galima iškirpti paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<x>. C Teksto fragmentą galima iškirpti spragtelėjus komandas Edit Cut. 219 D Teksto fragmentą galima iškirpti paspaudus mygtuką . 99. Kuriuo būdu galima įterpti iškirptą arba nukopijuotą teksto fragmentą? A Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<v> arba mygtuką . B Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<x> arba mygtuką . Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<v> arba spragtelėjus komandas Edit Cut. C Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<c> arba mygtuką . 100. Kuriuo atveju iškirptas teksto fragmentas nepakliūna į iškarpinę (iškarpų atmintinę)? A Jeigu fragmentas buvo iškirptas paspaudus <Delete> klavišą. B Jeigu iškarpinė jau pilna. C Jeigu fragmentas ilgesnis nei vienas puslapis. D Jeigu fragmentas buvo iškirptas spragtelėjus mygtuką D . 101. Kaip galima ką tik iškirptą teksto fragmentą grąžinti į senąją vietą? A Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<z>. B Paspaudus klavišų derinį <Ctrl>+<c>. C Paspaudus naikinimo <Backspace> klavišą. D Spragtelėjus . 102. Kuris veiksmas atliekamas paspaudus ? A Atšaukiamas prieš tai atliktas veiksmas. B Pakartojamas prieš tai atliktas veiksmas. C Iškirptasis objektas grąžinamas į ankstesnę vietą. D Objektas pasukamas 900 kampu prieš laikrodžio rodyklę. 220 103. Kokias geometrines figūras galima braižyti naudojantis braižymo priemonių rinkiniu? A Visas kituose punktuose paminėtas geometrines figūras. B Tik tieses ir rodykles. C Tik uždaras figūras. D Tik tieses ir stačiakampes figūras. 104. Ar galima pakeisti vienu veiksmu kelių linijų spalvą? A Galima. B Negalima. C Galima, bet tik tuo atveju, jei jos kertasi. D Galima, bet tik tuo atveju, jei jos yra to paties ilgio. 105. Kaip objektai sujungiami į vieną grupę (sugrupuojami)? A Objektai pažymimi, po to braižymo priemonių rinkinyje paspaudžiama Draw Group. B Objektai pažymimi, po to paspaudžiamas klavišų derinys <Ctrl>+<g>. C Objektai pažymimi, po to paspaudžiamas klavišų derinys <Ctrl>+<c>. D Objektai pažymimi, po to braižymo priemonių rinkinyje paspaudžiama . 106. Kaip išskaidomi sugrupuoti objektai? A Pažymėjus grupę, paspaudžiama Draw Ungroup. B Pažymėjus grupę, paspaudžiamas klavišų derinys <Ctrl>+<g>. C Pažymėjus grupę, paspaudžiamas klavišų derinys <Ctrl>+. D Pažymėjus grupę, paspaudžiama Draw Regroup. 107. Kuriais vienetais matuojamas šrifto dydis? A Punktais, 1 punktas = 0,3759 mm. B Punktais, 1 punktas = 0,759 mm. C Milimetrais. D Coliais, 1 colis = 25 mm. 108. Tekstinio dokumento antraštė – tai: 221 Logiškai susietos teksto dalies trumpas įvardijimas, išskyrimas. B Spausdinto teksto išdėstymas. C Tekstas, sudarytas iš pastraipų, lentelių, paveikslėlių. D Teksto pastaba, aiškinanti atskiras dokumento vietas. 109. Puslapinė antraštė (kolontitulas) – tai: A Tekstas (grafika) viršutinėje arba apatinėje puslapio paraštėje; juo nurodomi dokumentų ar skyrių pavadinimai, puslapio numeris, kita svarbi informacija. B Logiškai susietos teksto dalies trumpas įvardijimas, išskyrimas. C Teksto pastaba, aiškinanti atskiras dokumento vietas. D Tekstas, sudarytas iš pastraipų, lentelių, paveikslėlių. 110. Kurio iš išvardytų veiksmų negalima atlikti tvarkant tekstą? A Pakavimo. B Paieškos. C Kopijavimo. D Spausdinimo. E Kirpimo. 111. Pagrindinis dokumento tekstas – tai: A Tekstas, sudarytas iš pastraipų, lentelių, paveikslėlių. B Tekstas (arba grafika), dažniausiai dedamas puslapio viršuje arba apačioje; juo nurodomi dokumentų ar skyrių pavadinimai, puslapio numeris, kita svarbi informacija. C Teksto pastaba, aiškinanti atskiras dokumento vietas. D Kompiuterio teksto požiūriu atskira pastraipa. 112. Maketavimas – tai: A Spausdintino teksto išdėstymas. B Bylų grupavimas aplanke. C Bylos išpakavimas. D Pagrindinio teksto išrinkimas. 113. Kurios iš pavaizduotų kabučių yra lietuviškos? A „Kabutės“. A 222 B “Kabutės”. C ‘Kabutės’. D ”Kabutės”. 114. Pastraipa visuomet (išrinkite teisingą frazės pabaigą): A Pradedama nauja eilute. B Yra tik dokumento pradžioje. C Apima ne daugiau kaip penkias teksto eilutes. D Pradedama nauja eilute ir negali būti didesnė kaip šešios teksto eilutės. 115. Kuris veiksmas visuomet taisyklingas renkant tekstą kompiuteriu? A Pastraipos gale visuomet spaudžiamas įvesties <Enter> klavišas. B Teksto eilutės gale visuomet spaudžiamas įvesties <Enter> klavišas. C Tarpo klavišas spaudžiamas daug kur daugiau nei vieną kartą. D Prieš visus skyrybos ženklus paliekamas tarpas. 116. Kuris teiginys apie teksto rengimo sistemos yra neteisingas? A Naudojantis jomis galima ieškoti informacijos internete. B Jos leidžia rinkti tekstus, sudarytus iš įvairių ženklų ir jų kombinacijų. C Jos palengvina teksto taisymą. D Jos atlieka įvairius veiksmus su teksto fragmentais: kopijuoja, iškerpa, perkelia į kitą vietą, pašalina. E Jos nustato reikiamą renkamo teksto šriftą, ženklų dydį bei atstumus tarp eilučių. 117. Šablonas (trafaretas) - tai: A Iš anksto sukurti dokumentų rengimo pavyzdžiai. B Teksto pastaba, aiškinanti tam tikrą dokumento vietą. C Spausdinto teksto išdėstymas. D Tekstas, sudarytas iš pastraipų, lentelių, paveikslėlių. 223 118. Norint dokumente tikrinti žodžių rašybą, kalbą galima parinkti: A Visais išvardytais atvejais. B Visam dokumentui. C Kelioms ar vienai pastraipai. D Vienam žodžiui. 119. Išnašos (footnote) rašomos: A Puslapio apačioje. B Pačiame dokumente. C Dokumento pabaigoje. D Dokumento pradžioje arba pabaigoje. 120. Norint, kad būtų tikrinama kuria nors kalba renkamo teksto žodžių rašyba, reikia (pasirinkite tiksliausią atsakymą): A Iš anksto pasirūpinti šią galimybę suteikiančiomis papildomomis rašybos tikrinimo programomis ir žodynais, nustatyti kalbą bei įjungti rašybos tikrinimą. B Iš anksto pasirūpinti šią galimybę suteikiančiomis papildomomis rašybos tikrinimo programomis ir žodynais, nustatyti kalbą, įjungti rašybos tikrinimą bei perkoduoti tekstą. C Nustatyti kalbą bei įjungti rašybos tikrinimą. D Iš anksto pasirūpinti šią galimybę suteikiančiomis papildomomis rašybos tikrinimo programomis ir žodynais bei įjungti rašybos tikrinimą. 121. Galinės išnašos (endnote) rašomos: A Dokumento pabaigoje. B Puslapio apačioje. C Dokumento pradžioje arba pabaigoje. 122. Kas yra puslapių antraštė ir poraštė? A Tai kiekvieno puslapio viršuje ir apačioje rašoma informacija. B Teksto pastabos, aiškinančios atskiras dokumento vietas. C Išnašos. 224 Iš anksto sukurti pavyzdžiai standartiniams dokumentams rengti. 123. Kam galima sukurti šablonus? A Tik paprastiems dokumentams (Blank Dokuments). B Tik laiškams. C Tik faksimilėms. D Visiems čia išvardytiems dokumentams. 124. Ką rodo šis priemonių juostoje matomas D langelis: ? A Šrifto pavadinimą. B Rodinio pavadinimą. C Tekstui panaudotą stilių. D Dokumento rašybos tikrinimo rezultatą. 125. Kam skirta ši priemonė: A Braižyti. B Piešti. C Lentelei braižyti. D Tekstui pabraukti. ? 126. Ką galima nubrėžti spragtelėjus mygtuką ? A Lenktą rodyklę. B Tiesią rodyklę. C Tiesę. D Punktyrinę rodyklę. 127. Kuri priemonė skirta persidengiančių figūrų vaizdams tvarkyti? A . B C . . D . 128. Kuri priemonė skirta teksto rėmeliui įterpti? A . 225 B C . . D . 129. Kuri priemonė skirta grupuojamoms figūroms išrinkti? A . B C . . D . 130. Kurią priemonę naudosite bet kurios formos kreivei nubrėžti? A . B . C . D . 131. Kurią priemonę naudosite tokiai rodyklei nubrėžti: ? A . B . C . D . 132. Kam skirta ši priemonė: ? A Teksto šešėliui pridėti. B Dekoratyviniam užrašui įterpti. C Tekstui nuspalvinti. D Mažosioms raidėms pakeisti didžiosiomis. 133. Kuris teiginys tiksliausiai apibūdina išdėstymą? pastraipų 226 Pastraipos pirmoji eilutė patraukiama į dešinę arba tarp pastraipų paliekamas didesnis tarpas negu tarp eilučių. B Pastraipos pirmoji eilutė patraukiama į kairę, o tarp pastraipų paliekamas didesnis tarpas negu tarp eilučių. C Pastraipos pirmoji eilutė nutraukiama, kitos eilutės patraukiamos į dešinę. D Tarp pastraipų paliekamas didesnis tarpas negu tarp eilučių. 134. Kuris iš teiginių apie pastraipos lygiavimą yra tiksliausias? A Pastraipos tekstas gali būti lygiuojamas tik pagal kairįjį kraštą arba pagal abu kraštus. B Pastraipos tekstas gali būti lygiuojamas tik pagal kairįjį arba dešinįjį kraštus. C Pastraipos tekstas gali būti centrinamas, lygiuojamas, pagal kairįjį arba dešinįjį kraštus, arba pagal abu kraštus. 135. Pastraipos eilučių lygiavimo būdai yra: A Lygiavimas pagal dešinįjį bei lygiavimas pagal kairįjį kraštą, lygiavimas pagal pastraipos plotį (abipusis lygiavimas), centrintas. B Centrintas ir lygiavimas pagal dešinįjį kraštą. C Centrintas ir lygiavimas pagal dešinįjį kraštą. D Lygiavimas pagal pastraipos plotį (abipusis lygiavimas), lygiavimas pagal dešinįjį bei lygiavimas pagal kairįjį kraštą. 136. Kuriame iš puslapio rodymo būdų matomos puslapio paraštės, antraštės bei poraštės? A Normal. B Web Layout. C Print Layout. D Outline. 137. Kurią Format meniu komandą pasirinksite, norėdami išlygiuoti tekstą? A A . 227 B . C . D . 138. Kurią piktogramą rinktis norint vienos teksto dalies formatus pritaikyti kitai teksto daliai? A . B . C . D . 139. Kurią piktogramą rinktis norint sužymėti pastraipas (naudojant ženklelius)? A . B . C . D . 140. Kuris iš išvardytų tekstų rengimo sistemos Picture meniu punktų turi įvairių kategorijų paveiksliukų, garsinių bei vaizdinių bylų? A . B . C . D . 141. Kuri teksto rengimo priemonė bus reikalinga norint sukurti struktūrinę diagramą? A . B . 228 C . D . Testas iš interneto ir elektroninio pašto 1. Kokiu formatu informacija gali būti pateikiama interneto naršyklei? A Tekstiniu. B Grafiniu. C Informacija interneto naršyklėje negali būti pateikta jokiu formatu. D Bylų pavidalu. E Tekstiniu, grafiniu, bylų pavidalu. 2. Vienos organizacijos kompiuteriai sujungti į vietinį tinklą, tačiau nėra interneto ryšio. Kaip manote, ar darbuotojas, besinaudojantis tuo tinklu, galės gauti informacijos iš kito šios organizacijos kompiuterio? A Negalės. B Iš dalies galės. C Taip, šis darbuotojas galės pasinaudoti informacija, esančia kitame organizacijos kompiuteryje, nors ir nėra interneto ryšio. D Tik kopijuodamas reikalingą informaciją į diskelius ir perkeldamas ją į savo kompiuterį. 3. Kokį duomenų perdavimo protokolą vartoja naršyklės? A TCP/IP. B NetBIOS. C HTTP. D HTTP ir FTP. E FTP. 4. Iššifruokite santrumpą HTML. Kam vartojama ši kalba? 229 HTML (Hyper Text Markup Language) – dokumentų kūrimo kalba, suteikianti informacijai hiperteksto savybes. Ji vartojama tinklalapiams kurti. B HTML (Hyper Text Markup Language) – vartojama duomenims perduoti iš vieno tolimojo kompiuterio į kitą. C HTML (Hiden Text Make Language) – vartojama duomenims perduoti iš vieno tolimojo kompiuterio į kitą. D HTML (Hide Text Make Laught) – vartojama kurti paslėptam tekstui , kuris paprastai nematomas tinklalpiuose. 5. Iššifruokite santrumpą ftp. Kam ji vartojama? A ftp (file transfer protocol) – tai bylų persiuntimo protokolas, leidžiantis persiųsti internetu bylas iš ftp paslaugų kompiuterio (bei į ftp paslaugų kompiuterį). B ftp (file transfer protocol) – informacijos naikinimo būdas. C ftp (file transcript protocol) – informacijos naikinimo būdas. D ftp (file transfer priority) – duomenų siuntimo prioritetas. 6. Koks tinklo protokolas naudojamas kompiuteriuose, sujungtuose į internetą? A TCP. B IP. C IPX. D TCP/IP. E NetBEUI. 7. Kuris teiginys tiksliausiai apibūdina IP adreso struktūrą? A IP adresą sudaro 4 aštuntainės skiltys, viena nuo kitos atskirtos tašku. B IP adresą sudaro 4 šešioliktainės skiltys. Šį adresą gali atitikti simbolinis kompiuterio adresas. C IP adresą sudaro 4 dvejetainės skiltys, kuriose vartojami dvejetainiai skaičiai. A 230 IP adresą sudaro viena dešimtainė skiltis. IP adresą sudaro 4 dešimtainiai skaičiai, kiekvieno kurių reikšmė – nuo 0 iki 255. Šie skaičiai atskiriami tašku. Jį gali atitikti simbolinis kompiuterio adresas. 8. Kam reikalingas IP adresas? A Be IP adreso kompiuteris negali naudotis vietinio tinklo paslaugų kompiuterio ištekliais. B IP adresas reikalingas tam, kad kompiuteris būtų pasiekiamas vietiniame tinkle. C IP adresas reikalingas norint identifikuoti kompiuterį, įsijungusį į interneto tinklą. Tai unikalus kompiuterio vardas interneto tinkle. D Tik priskyrus IP adresą, kompiuteris įgyja unikalų vardą vietiniame tinkle. E IP adresas priskiria kompiuteriui jo simbolinį pavadinimą. 9. Kurie iš išvardytų paslaugų kompiuterių yra paieškos paslaugų kompiuteriai? A Altavista, www.takas.lt B Yahoo, www.ktu.lt C www1.omnitel.net/ECDL D Lycos, distance.ktu.lt E Altavista, Yahoo, Lycos, Excite, InfoSeek 10. Kas yra LAN? A LAN – valstybinis kompiuterių tinklas. B LAN (Local Area Network) – tinklas, jungiantis vienos organizacijos (įstaigos) kompiuterius. C LAN – vietinę kompiuterio apsaugą realizuojanti nutartis. D LAN (Local Area Network) – regioninis kompiuterių tinklas. E LAN – vietinio tinklo protokolas. 11. Ar internetas ir žiniatinklis (WWW) yra sinonimai? A Ne. D E 231 B Taip. C Iš dalies. D Galbūt. E Savo prigimtimi taip. 12. Kuriame atsakyme išvardytos tik elektroninio pašto programos? A Excel, Pine. B Word, Excel, Pegasus Mail. C NotePad, Excel. D Pine, MS Outlook Express, Pegasus Mail. E Norton Antivirus. 13. Ar galima gautą laišką, neperrašant jo turinio, persiųsti kitiems adresatams? Keliems adresatams? A Galima, bet tik vienam adresatui. B Tokia galimybė nėra numatyta. C Galima, ir bet kokiam adresatų skaičiui. D Galima, bet tik dviems adresatams. 14. Tarkime, turime du laiškus. Kuriomis komandomis galima perkelti tekstą iš vieno laiško į kitą, jo neperrašant? A Iškirpti, nukopijuoti, įdėti. B Iškirpti, pervardinti, įdėti. C Pažymėti, pervardinti, persiųsti. D Pažymėti, pervardinti, įdėti. E Pažymėti, iškirpti, įdėti. 15. Kuris iš teiginių tiksliausiai aprašo sąvoką Bookmark bei Favorites (adresynas). A Tai nuorodos į disko katalogus. B Tai dažnai naudojamų interneto tinklalapių bei kitokių bylų adresai (kartais sudėlioti į katalogus). C Tai nuorodos į diske esamas bylas. D Taip vadinami interneto paieškos paslaugų kompiuteriai. E Tai nuorodos į paskutinį kartą naudotus dokumentus. 16. Kas yra Cookies? 232 Cookies nusako duomenų apsikeitimo taisykles tarp dviejų tolimųjų kompiuterių, tarpusavyje bendraujančių tam tikru tinklo protokolu. B Cookies – tai interneto naršyklei paleisti būtinos bylos. C Cookies – tai žiniatinklio katalogai, kurie sukuriami automatiškai, kai vartotojas naršo po internetą. D Cookies – tai tam tikros nedidelės bylos, kuriose kaupiama informacija apie aplankytus puslapius, o taip pat leidžianti paspartinti to paties puslapio įkėlimą. E Nėra teisingo varianto. 17. Kuriame atsakyme išvardytos tik žiniatinklio naršyklės? A MS Outlook, Pegasus Mail, Windows Explorer. B MS Word, MS Excel, Open Office. C MS PowerPoint, MS Access, Mozila. D MS Internet Explorer, Mozilla, Opera. E MS Internet Explorer, Pine. 18. Kokią funkciją atlieka gaunamos korespondencijos paslaugų kompiuteris? A Reguliuoja pašto srautus tinkle. B Nukreipia laiškus adresatams. C Atsako už ateinančių laiškų priėmimą. D Atsako už išsiunčiamų pašto srautų aptarnavimą. E Aptarnauja siunčiamus ir gaunamus pašto srautus. 19. Kokią funkciją atlieka išsiunčiamos korespondencijos paslaugų kompiuteris? A Priima ateinančius laiškus. B Tvarko išsiunčiamų laiškų srautus. C Išsiunčia siuntėjui pranešimus apie laiško gavimą. D Saugo siuntėjo asmeninę adresų knygelę. E Prideda prie visų siunčiamų laiškų siuntėjo elektroninį parašą. 20. Kas yra URL (Uniformed Resource Locator)? A Kelias iki bylos ar katalogo. B Kelias iki kompiuterio, įjungto į tinklą. A 233 Informacijos šaltinio unikalus adresas, turintis standartinį formatą. D Paieškos programa. E Nėra teisingo atsakymo varianto. 21. Kam vartojami reikšminiai žodžiai? A Informacijai įvesti. B Informacijos šaltiniams, kurie priklauso kuriai nors sričiai, rasti. C Surastai informacijai apibūdinti. D Leidimui pasinaudoti informacijos šaltiniu. E Informacijos apsaugai. 22. IRC (Internet Relay Chat) — tai: A Apsikeitimas elektroniniais laiškais, vykstantis realiu laiku. B Tinklalapių peržiūros paslauga. C Bylų persiuntimas internetu, vykstantis realiu laiku. D Tinklalapių paieškos paslauga. E Pokalbiai internetu, vykstantys realiu laiku. 23. Kuris iš šių pavyzdžių yra IP adresas? A tera@altavista.com B http://www.ik.ku.lt C ftp://via.ku.lt D 111.5.10.224 A C:\My Documents 24. Kaip galima publikuoti savo informaciją internete? C 234 Sukurti bylą su publikuotina informacija bei įrašyti ją į kietą diską. C Sukurti bylą su publikuotina informacija bei atverti ją Internet Explorer programoje. D Sukurti html arba kitokią žiniatinklio formato bylą, kurioje yra publikuotina informacija, bei įrašyti ją į paslaugų kompiuterį. E Bet kurio formato bylą, kuriame yra publikuotina informacija, įrašyti į paslaugų kompiuterį. F Išsiųsti į paslaugų kompiuterį laišką su prikabinta byla, kuriame yra publikuotina informacija. 25. Klientas — tai: A Žmogus, dirbantis vietiniame kompiuterių tinkle. B Asmeninio kompiuterio programų vartotojas. C Tinklo paslaugų vartotojas, kompiuteris ar kompiuterinė programa, kuri naudoja kito kompiuterio paslaugas. D Kompiuteris arba kompiuterinė programa. E Visi adresatai, kurių elektroninio pašto adresai įrašyti į adresų knygelę. 26. Paslaugų kompiuteris - tai: A Bet kuris kompiuteris, turintis spausdintuvą. B Programa, paleista tinklo kompiuteryje. C Kompiuteris su specialia technine įranga. D Kompiuteris su tam tikromis programomis, kurio ištekliais gali naudotis tik vietinio tinklo vartotojai. E Kompiuteris su tam tikromis programomis, kurio ištekliais gali naudotis kiti tinklo vartotojai. 27. Santrumpa IP reiškia: A Internet Protocol. B Information Protocol. C Intranet Protocol. D Incoming Protocol. E Nėra teisingo atsakymo. B 235 28. Turime elektroninio pašto adresą kings@ik.ku.lt. Ką reiškia kings? A Elektroninio pašto persiuntimo protokolą. B Vartotojo, kuris įregistruotas pašto paslaugų kompiuteryje, pasirinktą pseudonimą. C Elektroninius laiškus apdorojančią programą. D Vartotojo elektroninį parašą. E Bylą, prikabintą prie pagrindinio laiško teksto. 29. Elektroninio pašto adresas — tai: A Simbolių derinys, prirašomas prie pagrindinio laiško teksto ir trumpai apibūdinantis laiško turinį. B Vartotojo, registruoto pašto paslaugų kompiuteryje, elektroninio pašto dėžutės adresas. C Simbolių derinys, nusakantis kelią, kurį turi nekeliauti laiškas kompiuterių tinkle. D Simbolių derinys, kurį surinkus elektroninio pašto programos lange vartotojui suteikiama teisė peržiūrėti pašto dėžutės turinį. E Nėra teisingo atsakymo. 30. Kas yra modemas? A Įtaisas, skirtas telefonine linija jungtis prie interneto paslaugų tiekėjo. B Įtaisas, koduojantis visą iš kompiuterio išeinančią informaciją. C Įtaisas, blokuojantis nesankcionuotą prieigą prie vartotojo kompiuterio. D Tinklo plokštė. E Programa, leidžianti telefonine linija prisijungti prie interneto. 31. Kas yra tinklo plokštė? A Įrenginys, skirtas kompiuteriui įjungti į tinklą naudojant telefonine linija. B Mikroschema, apdorojanti per tinklą gaunamus grafinius vaizdus. 236 Mikroschema, apdorojanti per tinklą gaunamus garsinius vaizdus. D Įrenginys, skirtas kompiuteriui įjungti į kompiuterių tinklą. E Nėra teisingo atsakymo. 32. Protokolas - tai: A Taisyklių rinkinys, apibūdinantis dviejų ar daugiau kompiuterių informacijos mainų tvarką ir procedūras. B Taisyklių rinkinys, apibūdinantis kelių pašto paslaugų kompiuterių informacijos mainų tvarką ir procedūras. C Taisyklių rinkinys, kurį apibrėžia tinklo administratorius ir kuriuo nusakoma paslaugų kompiuterio ir kliento pasikeitimo informacija tvarka ir procedūros. D Nėra teisingo atsakymo varianto. 33. Kuris iš pateiktų užrašų yra tinklalapio adresas? A www.ik.ku.lt B guest@ik.ku.lt C ftp://ik.ku.lt D C:\\ik\ku\lt\index.html 34. Kokiais vienetais matuojamas duomenų perdavimo greitis tinkle? A baitais B Kbaitais C Mbaitais D Bodais (b/s – bitais per sekundę, kbit/s) E cm/s 35. Kokia interneto paslauga leidžia prisijungti prie tolimojo kompiuterio naudojantis terminalu? A Archie. B Gopher. C e-mail. D www. E telnet. C 237 36. Ką galime išsiųsti kartu su pagrindiniu elektroninio laiško tekstu? A Tekstinę bylą. B Nuorodą į tinklalapį. C Grafinę bylą. D Pateikties bylą. E Visus čia išvardintus dalykus. 37. Kuri iš išvardintų programų nėra HTML redaktorius? A FrontPage. B HomeSite. C Macromedia Director. D DreamWeaver. E Visos išvardintos – HTML redaktoriai. 38. Kaip galima įrašyti į diską tinklalapyje pateiktą informaciją? A Pažymėti teksto fragmentą, pasirinkti komandą Copy, nukopijuotą turinį naudojant komandą Paste įdėti į bet kurį tekstinį dokumentą. B Pažymėti teksto fragmentą, pasirinkti komandą Cut, nukopijuotą turinį naudojant komandą Paste įdėti į bet kurį tekstinį dokumentą. C Naršyklės programoje pasirinkti komandą Export. D Naršyklės programoje pasirinkti komandą Import. E Visi išvardyti atsakymai yra teisingi. 39. Kaip atverti reikiamą tinklalapį naudojantis Internet Explorer naršykle? A Naršyklės adreso laukelyje nurodyti tinklalapio adresą. B Spragtelėti meniu punktą Favorites ir iš pateikto sąrašo pasirinkti reikiamą adresą arba spragtelėti atitinkamą hipernuorodą kitame tinklalapyje. C Spragtelėti meniu punktą File ir pasirinkti komandą Open. D Pasinaudoti priemonių juostos mygtukais Back, Forward arba History. 238 E Visais čia išvardintais būdais. 40. Kaip iš naujo parsisiųsti tinklalapį, esantį naršyklės peržiūros lange? A Spragtelėti priemonių juostos mygtuką Back. B Spragtelėti priemonių juostos mygtuką Forward. C Spragtelėti priemonių juostos mygtuką Refresh. D Spragtelėti priemonių juostos mygtuką Home. E Visais čia išvardintais būdais. 41. Internete radote tinklalapį apie planetas. Kokius šio tinklalapio komponentus galima įrašyti į kompiuterio diską? A Tik teksto fragmentus. B Tik paveikslą ar nuotrauką. C Tik tinklalapio adresą. D Visus čia išvardytus komponentus. 42. Kaip paprasčiausiu būdu išsiųsti elektroniniu paštu kolegai jūsų naršyklės peržiūros lange esančio tinklalapio adresą? A Įrašyti tinklalapio bylą į diskelį ir perduoti kolegai. B Įrašyti tinklalapio bylą į savo kompiuterio diską, po to paleisti elektroninio pašto programą ir išsiųsti šią bylą priedu prie laiško. C Pasirinkti naršyklėje arba File meniu komandą Send/Link by E-mail, arba Tools meniu komandą Mail and News/Send Link. D Užrašyti tinklalapio adresą ant popieriaus lapelio ir perduoti kolegai. E Paskambinti jam ir padiktuoti reikiamą adresą. 43. Ieškant informacijos pagal reikšminius žodžius paieškos sistema pateikia kelis šimtus nuorodų. Kaip geriausiai atsirinkti reikalingas? A Pasinaudojant loginėmis funkcijomis, esančiomis patobulintos paieškos veiksenoje bei nurodant reikiamą datų intervalą. 239 Formuluojant paieškos žodžius pasinaudoti šablono simboliais * ir ?. C Pakartoti paiešką pagal tuos pačius žodžius naudojantis patobulintos paieškos veiksena. D Pasinaudoti šablono simboliais * ir ? bei naudojantis patobulintos paieškos veiksena. E Visais čia išvardytais būdais. 44. Koks pirmas tinklalapis bus rodomas paleidus Internet Explorer programą? A http://www.microsoft.com B http://www.takas.lt C Atsitiktinis. D Naršyklės nuostatose nustatytas pradinis puslapis. E Kompanijos – internet paslaugų teikėjos. 45. Kaip siunčiant laišką nurodyti gavėjo elektroninio pašto adresą? A Įrašyti reikiamą adresą į gavėjo adreso įvedimo laukelį laiško rengimo lange. B Pasirinkti reikiamą adresą iš adresų knygutės, spragtelėjus To: mygtuką laiško rengimo lange. C Pasirinkti reikiamą adresą iš pažinčių (Contacts) aplanko. D Gautų laiškų aplanke surasti iš šio adresato gautą laišką ir spragtelėti (atsako) mygtuką. E Visais čia išvardintais būdais. 46. Kuris iš šių teiginių tiksliausiai apibūdina vietinio tinklo sąvoką? A Vietiniu tinklu vadinamas vienoje vietovėje išdėstytos visos organizacijos ar jos padalinio kompiuterių tinklas. B Vietiniu tinklu vadinamas konkrečioje vietovėje (pavyzdžiui, mieste) esančių organizacijų bendras kompiuterių tinklas. C Vietiniu tinklu vadinamas vienoje patalpoje esančių kompiuterių tinklas. B 240 Vietiniu tinklu vadinamas kompiuterių tinklas, jungiantis iki 20 kompiuterių. 47. Kuris iš šių teiginių tiksliausiai apibūdina visuotinio (globaliojo) tinklo sąvoką? A Visuotiniu tinklu vadinamas didelėje geografinėje teritorijoje esančių kompiuterių jungiamasis tinklas. B Visuotiniu tinklu vadinamas kompiuterių tinklas, jungiantis ne mažiau kaip 500 kompiuterių. C Visuotiniu tinklu vadinamas įvairiose geografinėse vietose esančios didelės organizacijos padalinių kompiuterių tinklas. D Visuotiniu tinklu vadinamas kompiuterių tinklas, jungiantis ne mažiau kaip 100 kompiuterių. 48. Koks įtaisas reikalingas norint sujungti kompiuterius telefono linijomis? A Modemas. B Spausdintuvas. C Šakotuvas. D Faksas. 49. Kuri iš priemonių reikalinga elektroniniam laiškui išsiųsti ir gauti, naudojantis telefono linijomis? A Modemas ir elektroninio pašto programa. B Skaičiuoklė ir elektroninio pašto programa. C Šakotuvas ir interneto naršyklė. D Faksas ir tekstų redaktorius. 50. Kuo skiriasi sąvokos internetas ir žiniatinklis (WWW )? A Internetas – pasaulio kompiuterių tinklų sistema, o žiniatinklis – interneto paslaugų informacinė sistema. B Internetas – paslaugų informacinė sistema, o žiniatinklis – pasaulio kompiuterių tinklų sistema. C Internetas – dviejų kompiuterių tinklų junginys, o žiniatinklis – viso pasaulio kompiuterių tinklų sistema. D Tai sinonimai. D 241 51. Kuris teiginys tiksliausiai apibūdina informacijos paiešką internete? A Norint rasti informacijos internete, reikia paleisti naršyklę bei kurią nors iš paieškos programų. B Norint rasti informacijos internete, reikia aplankyti pagrindinių pasaulio informacijos centrų tinklalapius. C Norint rasti informacijos internete, reikia naudotis specialiais žinynais, kuriuose pateikti svarbiausiųjų pasaulio informacijos centrų tinklalapių adresai. D Norint rasti informacijos internete, reikia pirmiausia savo kompiuteryje paleisti paieškos programą. 52. Kuri iš pateiktų programų yra žiniatinklio naršyklė? A Internet Explorer. B Windows Explorer. C Telnet. D Network Neighborhood. 53. Kurio lauko rašant naują elektroninį laišką paprastai automatiškai nepildo pašto programa? A Gavėjo adreso. B Siuntėjo adreso. C Datos. D Laiško kodavimo. 54. Kada pradėtas naudoti elektroninis paštas? A Atsiradus kompiuterių tinklams. B Sukūrus pirmąjį asmeninį kompiuterį. C Sukūrus pirmąją elektroninę skaičiavimo mašiną. D Apie 1980 metus. 55. Ką nurodo elektroninio laiško lauko parametras charset? A Kodų lentelės pavadinimą. B Tinklalapio adresą. C Duomenų rūšį. D FTP ryšio pavadinimą. 56. Kas yra elektroninio laiško priedas? 242 A Prie laiško pridėta bet kuri kompiuteryje esanti byla. B Laiško pabaigoje pridėta vizitinė kortelė. C Laiško kopija. D Siuntėjo adresas. 57. Ką reiškia URL? A Universal Resource Locators - taip vadinami tinklapių adresai. B Universal Reading Library - tai didžiausia internete esanti skaitmeninių leidinių biblioteka, kuriuos galima tik skaityti. C Universally Recognized Labyrinth - taip vadinamas didžiausias pasaulyje pripažintas žiniatinklis. 58. Kuris teiginys apie URL neteisingas? A URL - sutrumpintai vadinamos informacijos paieškos sistemos. B URL - sutrumpintai vadinami tinklapių adresai. C URL - identifikuoja interneto kompiuterį, kuriame yra dokumentas. D URL - nurodo kelią iki ieškomo dokumento. 59. Kad galėtumėte naudotis elektroninių laiškų pašto dėžute, turite: A Žinoti pašto dėžutės vartotojo vardą ir slaptažodį. B Žinoti elektroninio pašto adresą bei vartotojo vardą. C Žinoti pašto kompiuterio (stoties) slaptažodį. D Žinoti pašto kompiuterio (stoties) pavadinimą bei slaptažodį. 60. Kaip vadinama pašto kompiuterio diske išskirta vieta, kurioje laikomi kliento laiškai? A Pašto dėžute. B Pašto programa. C Elektroniniu paštu. D Podėliu. 61. Kuris teiginys apie gavėjo adresą neteisingas? 243 Paprastai į elektroninio laiško antraštę gavėjo adresą įrašo pašto programa. B Tai adresato elektroninio pašto adresas. C Į elektroninio laiško antraštės lauką gavėjo adresą galima įkelti iš adresų knygelės. D Gavėjo adresą būtina užrašyti be klaidų norint, kad adresatas gautų siunčiamą laišką. 62. Kuris teiginys apie elektroninio laiško vizitinę kortelę yra neteisingas? A Paprastai siuntėjas vizitinę kortelę kuria atskirai kiekvienam rašomam laiškui ir įterpia ją laiško pabaigoje. B Vizitinėje kortelėje galima nurodyti siuntėjo vardą, pavardę, darbovietę ar mokymosi įstaigą, pašto adresą, telefono numerį ir kt. C Vizitinė kortelė paprastai pridedama laiško pabaigoje. D Vizitinė kortelė paruošiama iš anksto, o pašto programa ją įterpia į kiekvieną laišką. 63. Ar elektroniniuose laiškuose galima rašyti visus lietuviškame rašte naudojamus ženklus? A Galima, jeigu naudojama operacinė sistema yra tinkamai sutvarkyta. B Elektroniniuose laiškuose galima rašyti visas lietuviškos abėcėlės raides, bet negalima vartoti lietuviškų kabučių. C Deja, kol kas negalima. D Taip, išskyrus laiško temos pavadinimą - jis turi būti sudarytas tik iš pagrindinių lotyniškų raidžių. 64. Kuris iš žodžių nėra elektroninio pašto terminas? A Įrašas. B Siuntėjas. C Priedas. D Atsakas. E Tema. F Aplankas. A 244 65. Ar viename kompiuteryje galima turėti kelias elektroninio pašto programas? A Be abejo, taip. B Taip, jei greitas kompiuterio ryšys. C Ne. D Ne, nebent jos tos pačios firmos. 66. Ar viename kompiuteryje gali būti kelios naršyklės? A Be abejo, taip. B Taip, jei greitas kompiuterio ryšys. C Ne. D Ne, nebent jos tos pačios firmos. 67. Ką daryti, jei nutrūksta bylos parsisiuntimas iš interneto? A Atnaujinti siuntimą (pavyzdžiui, naudojant Refresh mygtuką). B Užverti ir vėl atverti naršyklę. C Palaukti, ryšys atsinaujina savaime. D Naujai įkrauti kompiuterį. 68. Kuriuo atveju elektroninis laiškas negali būti išsiųstas? A Pavartojus gavėjo adrese neleistiną simbolį. B Nenurodžius gavėjo valstybės. C Pavartojus siuntėjo adrese neleistiną simbolį. D Esant tuščiam laiškui. 69. Kuriame meniu rasime priemonę pradiniam naršyklės Internet Explorer puslapiui nurodyti? A File. B View. C Favorites. D Tools. 70. Kuriame meniu rasime priemonę svarbesnėms naršyklės Internet Explorer parinktims (pavyzdžiui, atsisakyti paveikslų įkėlimo) nustatyti? A Favorites. B File. 245 C Tools. D View. 71. Kurias interneto adresyno (bookmarks, favorites) tvarkymo galimybes suteikia vartotojui Internet Explorer naršyklė? A Nuorodų įsiminimą. B Nuorodų pervardinimą. C Visas čia išvardytas. D Hierarchinių nuorodų katalogo sudarymo. E Nuorodų perkėlimo į norimus katalogus. 72. Kompiuteryje susikaupė labai daug laikinųjų interneto bylų. Kurį mygtuką reikia paspausti Internet Options lange norint pašalinti šias bylas? A B C Clear History. Delete Files. Settings. 246 D Accessibility. 73. Kurį priemonių juostos mygtuką reikia spragtelėti norint pamatyti neseniai lankytų tinklalapių sąrašą? A Search. B Home. C Favorites. D History. 74. Ką reikia spragtelėti tinklalapio adresą? norint pasirinkti įsimintą A Priemonių juostos mygtuką Search. B View meniu. C Favorites meniu. D Priemonių juostos mygtuką History. 75. Ką reikia spragtelėti norint laiškus surikiuoti pagal siuntėjus? 247 A Subject. B Received. C Reply. D From. 76. Kuriame meniu rasime priemonę laiškų pateikimo tvarkai nurodyti? A Edit. B Message. C Tools. D View. 77. Koks yra siuntimo prioritetas, kai prie laiško yra ženklas ? A Aukštas. B Normalus. C Labai žemas. D Žemas. 78. Kuriame meniu rasime priemonę laiškų rikiavimui didėjimo ar mažėjimo tvarka nurodyti? A File. B Tools. C Message. D View. 79. Pagal ką negalima laiškų rikiuoti? A Attachment. B Flag. C Received. D Folders. 80. Kurią Options lango kortelę reikia paspausti norint užsisakyti, kad jums būtų išsiunčiamas patvirtinimas, jog jūsų laiškas gautas? 248 A Security. B Send. C Read. D Receipts. 81. Kuriame meniu rasime priemonę, kuri patvirtintų, kad gavėjas gavo jam adresuotą laišką? A File. B Message. C View. D Tools. 82. Ką reikia spragtelėti, kad nustatytų ar įtraukti gauto laiško tekstą į atsakomąjį laišką? A Send messages immediately. 249 B Automatically complete e-mail addresses when composing. C Reply to messages using the format in which they were sent. D Include message in reply. 83. Ką reikia spragtelėti norint nustatyti norimą laiškų kodavimą? A Plain Text Settings… B HTML Settings… C Plain Text. D International Settings… 84. Kurią Options lango kortelę reikia paspausti, jei norite parinkti nuostatą, kuri leidžia į adresų knygelę įtraukti visus siuntėjus, kuriems rašote atsakymus? 250 A Receipts. B Maintenance. C Security. D Send. 85. Kuris iš šių būdų NETINKA, jei norime atidaryti laišką? A Meniu File parinkti komandą Open. B Su kairiu pelės klavišu du kartus spragtelėti ant laiško. C Su dešiniu pelės klavišu spragtelėti ant laiško, parinkti komandą Open. D Meniu Message parinkti komandą Open. 86. Kuriame meniu nustatysime laiško parinktis? A Edit. B Tools. C View, D File. 87. Kuriame meniu tikrinsime laiško rašybą? A File. B Edit. C Message. D Tools. 88. Ką reikia spragtelėti norint nukopijuoti laišką į aplanką? 251 A Forward. B Message. C View. D Edit. 89. Ką reikia spragtelėti norint įrašyti priedą? A B C D Send. Insert. Check. File. 90. Ką reikia spragtelėti norint atspausdinti visus susijusius dokumentus? 252 A Print to file. B Selection. C Print table of links. D Print all linked documents. 91. Ką reikia spragtelėti, kad dokumento gale išspausdintų visų dokumente esančių nuorodų sąrašą? 253 A B C D 92. Kuris laišką? A Print all linked documents. Selection. Print to file. Print table of links. iš šių būdų NETINKA, jei norime atspausdinti Spragtelėti dešinį pelės mygtuką ir parinkti komandą Print. B Meniu File ir parinkti komandą Print. C CTRL+P. D CTRL+M. 93. Ką reikia spragtelėti, kad būtų spausdinama dokumento dalis? 254 A Selection. B Print to file. C Number of copies. D Pages from. 94. Ką reikia spragtelėti, spausdinimo būdą? kad nurodytume kopijų 255 A B C D Pages from. Selection. Number of copies. Collate. Testas iš skaitinės informacijos apdorojimo skaičiuokle 1. Kokia pagrindinė skaičiuoklės paskirtis? A Skaičiavimai lentelėse ir duomenų analizė. B Tekstų tvarkymas ir knygų maketavimas. C Tekstinių duomenų kaupimas ir apdorojimas. D Naujas loginis žaidimas, naudojantis skaičių lenteles. 2. Kokia šiuo metu populiariausia skaičiuoklė Lietuvoje ir pasaulyje? A Microsoft Excel. B Microsoft Access. 256 C Internet Explorer. D Lotus 1-2-3. 3. Kaip vadinama Excel programos byla? A Darbo knyga. B Lentelė. C Lentelių rinkinys. D Brošiūra. 4. Kiek nauja Excel 97/2000 darbo knyga turi darbo lapų (lakštų)? A Galima pasirinkti. B 1. C 16. D 256. 5. Kiek skaičiuoklės darbo lapas (lakštas) turi eilučių ir stulpelių? A 65 536 eilutes ir 256 stulpelius B 16 000 eilučių ir 16 000 stulpelių. C 6 256 eilutes ir 256 stulpelius. D 32 000 eilučių ir 128 stulpelius. 6. Kas vadinama narveliu? A Darbo lapo (lakšto) bazinis vienetas (langelis), kurį sudaro stulpelio ir eilutės sankirta. B Komandos dialogo skydo elementas, kuriame klaviatūra renkamas tekstas. C Priemonių juostos mygtukas, kuriuo darbo lape (lakšte) braižomi rėmeliai. D Diagramos trimatis stulpelis. 7. Kuriame atsakyme teisingai užrašytos narvelių koordinatės? A A1, B12, CA4560. B 1A, 14D, 1200FA. C A..1, B..14, EC..4560. D A:1, D:15, DA:600. 8. Kas sudaro narvelių bloką? 257 Bloką sudaro stačiakampė keleto gretimų narvelių sritis. Blokas yra dialogo skydo sinonimas. Bloką sudaro keli pažymėti vieno stulpelio arba eilutės gretimi narveliai. D Bloką sudaro darbo lape (lakšte) nubraižyti rėmeliai, kurių viduje galima įrašyti tekstą ir suteikti formatus (nuspalvinti foną, nupiešti šešėlį ir pan.). 9. Kuriame atsakyme teisingai užrašytos narvelių bloko koordinatės? A A1:B12, B6:GB900. B A1_B18, C8_DE1200. C A1-S10, F45-DA888. D <A1,B10>, <GA50,GS500>. 10. Kas sudaro sudėtinį bloką? A Sudėtinį bloką sudaro keli pažymėti negretimi narveliai arba blokai. B Sudėtinį bloką sudaro keli pažymėti gretimų eilučių ar stulpelių narveliai. C Sudėtinį bloką sudaro keli gretimi stulpelinės diagramos stulpeliai. D Sudėtinį bloką sudaro keli pažymėti gretimi stulpeliai arba kelios pažymėtos gretimos eilutės. 11. Kuriame atsakyme išvardyti elementai yra formulės juostoje? A Vardo laukas, atšaukties ir įvesties mygtukai, formulės redagavimo mygtukas ir formulės redagavimo eilutė. B Šrifto formatų nustatymo mygtukai ir formulės redagavimo eilutė. C Teksto dėstymo narvelyje mygtukai, skaičių formatų nustatymo mygtukai ir formulės redagavimo eilutė. D Kopijavimo, iškirpimo bei įdėjimo mygtukai ir formulės taisymo eilutė. 12. Kaip paslinkti darbo lapą (lakštą) dideliu atstumu, pavyzdžiui, per 50 000 eilučių? A B C 258 Nuspaudus <Shift> klavišą vilkti pele vertikalios slinkties juostos slankiklį. B Nuspaudus <Ctrl> klavišą vilkti pele vertikalios slinkties juostos slankiklį. C Vilkti pele vertikalios slinkties juostos slankiklį naudojantis dešiniuoju pelės klavišu. D Nuspaudus <Alt> klavišą vilkti pele vertikalios slinkties juostos slankiklį. 13. Kuriuo iš išvardytų veiksmų negalima darbo lape (lakšte) pažymėti, pavyzdžiui, C10 narvelio? A Spragtelint C10 narvelį pelės dešiniuoju klavišu. B Spragtelint C10 narvelį pelės kairiuoju klavišu. C Nurodant Edit Go To komandą ir jos dialogo lange surenkant C10 narvelio koordinates. D Vardo lauke surenkant C10 narvelio koordinates. E Krypčių klavišais perkeliant narvelio žymėjimo rėmelį į C10 narvelį. 14. Kuriuo iš išvardytų veiksmų negalima darbo lape (lakšte) pažymėti narvelių bloko A1:C9? A Nurodant Edit Find komandą ir jos dialogo lange surenkant A1:C9 bloko koordinates. B Velkant pelės žymeklį šio bloko įstrižaine nuo A1 narvelio iki C9 narvelio. C Pažymint A1 narvelį t. y. spragtelint jį pelės žymekliu, tada nuspaudus <Shift> klavišą spragtelint C9 narvelį. D Vardo lauke surenkant A1:C9 bloko koordinates. 15. Kuris atsakymas aprašo, kaip teisingai darbo lape (lakšte) galima pažymėti sudėtinį bloką? A Velkant pelės žymeklį pažymėti pirmąjį bloką. Paskui laikant nuspaudus <Ctrl> klavišą ir velkant žymeklį pažymėti kiekvieną papildomą bloką. B Velkant pelės žymeklį pažymėti pirmąjį bloką. Paskui laikant nuspaudus <Shift> klavišą ir velkant žymeklį pažymėti kiekvieną papildomą bloką. A 259 Velkant pelės žymeklį pažymėti pirmąjį bloką. Paskui naudojantis Insert Cells komanda pažymėti kiekvieną papildomą bloką. D Velkant pelės žymeklį pažymėti pirmąjį bloką. Paskui vardo lauke surinkti kiekvieno papildomo bloko koordinates ir paspausti <Enter> klavišą. 16. Kaip galima pažymėti visą darbo lapą (lakštą)? A Spragtelėti pele darbo lapo (lakšto) kairiajame viršutiniame kampe esantį langelį, t. y. esantį stulpelių ir eilučių pavadinimų sankirtoje. B Nuspaudus <Ctrl> klavišą spragtelėti A1 narvelį. C Dukart spragtelėti A1 narvelį. D Dukart spragtelėti formulės eilutėje. 17. Kaip įjungti narvelio redagavimo veikseną? A Dukart spragtelėjus narvelį pele. B Spragtelėjus narvelį pele. C Nuspaudus klavišą ir spragtelėjus narvelį pele. D Dešiniuoju klavišu. 18. Kaip įjungti formulės redagavimo veikseną pažymėtam narveliui? A Spragtelėjus pele narvelyje su formule (redaguotinoje vietoje). B Dukart spragtelėjus narvelį pele. C Paspaudus funkcinį klavišą <F4>. D Spragtelėjus narvelį pele. 19. Kur yra darbo knygos lango horizontalaus dalijimo mygtukas? A Virš vertikaliosios slinkties juostos. B Po vertikaliąja slinkties juosta. C Formulės eilutės dešiniajame gale. D Slinkties juostos viduryje. 20. Kiek mygtukų yra skaičiuoklės horizantalioje slinkties juostoje lapų pavadinimams peržiūrėti? A 4. C 260 B 2. C 1. D 3. 21. Kiek skirtingų šriftų galima nurodyti vieno narvelio tekstui? A Tiek, kiek reikia. B 1. C 4. D 16. 22. Kuriuo būdu galima įrašyti simbolius į narvelį, kurių nėra klaviatūroje? A Galimi visi išvardinti būdai. B Naudojantis Insert Symbol komanda. C Naudojantis Character Map programa peržiūrėti ir kopijuoti reikiamus simbolius, po to spragtelėjus įdėjimo D mygtuką įdėti juos į narvelį. Naudojantis Word programos Insert Symbol komanda peržiūrėti ir kopijuoti reikiamus simbolius, po to spragtelėjus įdėjimo mygtuką įdėti juos į narvelį. 23. Kuriais vienetais matuojamas stulpelio plotis ir kam lygus stulpelio standartinis (nekeičiamas) plotis (nurodomas Format Column, Width komandos dialogo lange)? A Matavimo vienetai – 10 punktų dydžio vidutinio pločio simbolių skaičius (1 simbolis = apie 2 mm); standartinis stulpelio plotis lygus 8,43. B Matavimo vienetai – milimetrai; standartinis stulpelio plotis lygus 25. C Matavimo vienetai – coliai (1 colis = 25 mm); standartinis stulpelio plotis lygus 1. D Matavimo vienetai – punktai (1 punktas = 0,3759 mm); standartinis stulpelio plotis lygus 64. 24. Kuriuo būdu negalima išdėstyti teksto narvelyje? A Automatiškai išretinti tekstą, kad jis užpildytų visą stulpelio plotį. 261 Horizontalia kryptimi: pritraukti prie kairiojo krašto, arba pritraukti prie dešiniojo krašto, arba jį centrinti. C Vertikalia kryptimi: pakelti į viršų, arba įrašyti centre, arba nuleisti į apačią. D Viename narvelyje tekstą suskaidyti į kelias eilutes. E Automatiškai sumažinti tekstą, kad jis visas tilptų į stulpelį. 25. Kaip informacija dėstoma narvelyje esant numatytajam dėstymui (General)? A Tekstinė informacija - prie kairiojo krašto, o skaičiai prie dešiniojo. B Raidės arba mišrus tekstas pritraukiamas prie kairiojo krašto, skaičiai ir skaičiai su valiutos simboliais pritraukiami prie dešiniojo krašto, datos centrinamos. C Raidės pritraukiamos prie kairiojo krašto, skaičiai ir skaičiai su valiutos simboliais pritraukiami prie dešiniojo krašto, mišrus tekstas ir datos centrinamos. D Bet koks tekstas pritraukiamas prie dešiniojo krašto. 26. Kokio ilgio simbolių konstantą ir kokią ilgiausią formulę galima įrašyti į vieną narvelį? A Apie 32 000 simbolių konstantą ir apie 1000 simbolių formulę. B 256 simbolių konstantą ir 256 simbolių formulę. C 256 simbolių konstantą ir 128 simbolių formulę. D Neriboto ilgio konstantą (konstantos ilgį riboja tik kompiuterio pagrindinė atmintinė) ir apie 1000 simbolių formulę. 27. Kaip Excel skaičiuoklė nesielgia su įrašytu į narvelį tekstu arba skaičiumi, kai jis yra ilgesnis už stulpelio plotį? A Jei į narvelį tekstas netelpa, jo netelpanti dalis nukerpama ir jos negalima atstatyti. B Tekstas automatiškai išplečiamas į gretimus tuščius narvelius. B 262 C D Jei gretimi narveliai užimti, tekstas paslepiamas už gretimų narvelių, bet nenukerpamas. Paplatinus stulpelį vėl rodomas visas tekstas. Jei į narvelį netelpa skaičius, narvelyje rodoma grotelių (######) eilutė. Paplatinus stulpelį vėl rodomas visas skaičius. 28. Kam skirtas priemonių juostos mygtukas ? A Sulieti narvelius ir centrinti tekstą pažymėtame bloke. B Centrinti tekstą pažymėtame bloke. Narveliai nesuliejami. C Sumažinti tekstą, kad jis tilptų pažymėtame bloke. D Suskaidyti tekstą eilutėmis, kad jis tilptų pažymėtame bloke. 29. Kuriuo būdu negalima keisti stulpelio pločio? A Dukart spragtelėjus stulpelio antraštės centre esančia raidę (raides). B Velkant pele stulpelio antraštės rėmelio liniją. C Dukart spragtelėjus stulpelio antraštės rėmelio šoninę liniją. D Nurodžius Format Column, Width komandą. 30. Ką atlieka Format Column, AutoFit Selection komanda? A Automatiškai nustato minimalų pažymėtų stulpelių plotį, kuriame telpa visa narvelių informacija. B Suskaido pažymėtų stulpelių tekstą į kelias eilutes, kad jis visas tilptų narvelyje. C Automatiškai sulieja pažymėtų stulpelių narvelius horizontalia kryptimi. D Pažymėtų stulpelių narveliams automatiškai nubrėžia raudonus rėmelius. 31. Koks maksimalus skaičiuoklės lentelės stulpelio plotis? A 255 simboliai. B 64 simboliai. C 16 colių. 263 D 210 mm. 32. Kuriuo veiksmu galima įterpti tris stulpelius į darbo lapą (lakštą) tarp H ir I stulpelių? A Pažymėti tris stulpelius I, J, K ir nurodyti Insert Columns komandą. B Pažymėti tris stulpelius C, D, E ir nurodyti Insert Columns komandą. C Pažymėti I2:K2 bloką, po to pasinaudoti Insert Columns komanda. D Nuspaudus Shift klavišą, vilkti pele H stulpelio užpildymo rankenėlę iki K stulpelio. 33. Tarkime, A1:B4 bloko narveliuose įrašyti šių narvelių eilės numeriai: A1 narvelyje – 1, A2 – 2, A3 – 3, A4 – 4, B1 – 5, B2 – 6, B3 – 7 ir B4 – 8. Kas bus įrašyta B3 narvelyje, kai pažymėję B2:B3 bloką, nurodysite Edit Delete komandą, o jos dialogo skyde pažymėsite Shift cells up parinkimo mygtuką? A Skaičius 7. B Skaičius 8. C Skaičius 2. D Nieko nebus įrašyta. 34. Edit Copy ir Edit Cut komandos gali būti naudojamos narvelio turiniui perkelti arba kopijuoti į kitą vietą. Kuris iš šių komandų veikimo aprašų yra teisingas? A Nukopijavus narvelį Edit Cut komanda ir pirmą kartą įdėjus, išvalomas kopijuojamas narvelis ir panaikinamas mirksintis jo apvadas. Nukopijuoto narvelio dar kartą įdėti nebegalima. 264 Nukopijavus narvelį Edit Copy komanda ir pirmą kartą įdėjus, išvalomas kopijuojamas narvelis ir panaikinamas mirksintis jo apvadas. Nukopijuoto narvelio dar kartą įdėti nebegalima. C Nukopijavus Edit Cut komanda ir pirmą kartą įdėjus, kopijuojamas narvelis neišvalomas. Po to jį galima daug kartų įdėti į kitus narvelius. Mirksintis apvadas panaikinamas paspaudus <Esc> klavišą. D Nukopijavus Edit Copy komanda ir pirmą kartą įdėjus, kopijuojamas narvelis išvalomas ir jo mirksintis jo apvadas panaikinamas. Po to jį galima daug kartų įdėti į kitus narvelius. 35. Ką atlieka Edit Fill, Down komanda? A Kopijuoja duomenis ir formules į gretimus narvelius žemyn. Prieš tai reikia pažymėti bloką, kurio viršutiniuose narveliuose yra kopijuojami duomenys arba formulės. B Sudaro skaičių ir datų sekas. Prieš tai reikia pažymėti bloką, kurio viršutiniuose narveliuose yra surenkami pirmieji sekos nariai. C Kopijuoja duomenis ir formules į gretimus narvelius žemyn. Prieš tai reikia pažymėti bloką, virš kurio esančioje eilutėje yra kopijuojami duomenys arba formulės. D Perkelia pažymėtą bloką žemyn per komandos dialogo lange nurodytą narvelių skaičių. 36. Kiek daugiausiai veiksmų galima atšaukti naudojantis B atšaukties mygtuku ? A 16. B 1. C 4. D 64. E Visus per šį darbo seansą padarytus veiksmus. 265 37. Edit Delete ir Edit Clear komandų veikimas skiriasi. Kuris iš šių komandų aprašų yra teisingas? A Edit Delete komanda pašalina pažymėtuosius narvelius iš darbo lapo (lakšto) su visais jų požymiais, o atsiradusi „skylė” panaikinama nurodyta kryptimi pastūmus kitus narvelius. B Edit Clear komanda pašalina pažymėtuosius narvelius iš darbo lapo (lakšto) su visais jų požymiais, o atsiradusi „skylė” panaikinama nurodyta kryptimi pastūmus kitus narvelius. C Edit Delete komanda pašalina arba pažymėtųjų narvelių duomenis, arba komentarus, arba formatus, arba viską iš karto, bet palieka išvalytus narvelius darbo lape (lakšte). D Edit Clear komanda visada išvalo pažymėtųjų narvelių ir duomenis, ir formules, ir komentarus, ir formatus, be to, nurodyta kryptimi pastumia kitus narvelius. 38. Kuriuos iš žemiau išvardytų veiksmų galima atlikti naudojantis Edit Paste Special komanda? A Visus išvardytus veiksmus. B Pridėti nukopijuoto bloko narvelių duomenis prie pažymėtojo bloko duomenų. C Įdėti nukopijuotas formules. D Įdėti nukopijuotus duomenis. E Įdėti nukopijuotus formatus. 39. Edit Paste Special komandos dialogo lange yra Transpose (transponuoti) jungiklis. Kokia jo paskirtis? A Įdedant pakeičiamas duomenų išdėstymas: duomenų eilutės išdėstomos stulpeliais. B Įdedant pakeičiamas duomenų išdėstymas: visi duomenys pateikiami arba vienoje eilutėje, arba viename stulpelyje. 266 Narveliuose su formulėmis rodomi ne formulių rezultatai, bet pačios formulės. D Pažymėtame bloke sukuriamos duomenų sekos. Sekoms kurti naudojami bloko viršuje arba kairėje esantys duomenys. 40. Kada darbo lape (lakšte) rodoma pažymėto bloko užpildo rankenėlė? A Iš karto pažymėjus bloką. B Nuvedus pelės žymeklį į patį apatinį kairįjį kampą. C Esant pelės žymekliui bet kurioje pažymėto bloko rėmelio vietoje. D Dukart spragtelėjus pažymėto bloko viduje. 41. Kurią seką gausime, jei skaičiuoklės lentelėje vilksime pažymėto A1 narvelio užpildo rankenėlę žemyn? A1 narvelyje yra įrašytas skaičius 15. A 15, 15, 15, … B 15, 16, 17, … C 15, 14, 13, … D A2, A3, A4 ir t. t. narveliai bus išvalyti. 42. Kurią seką gausime, jei skaičiuoklės lentelėje vilksime pažymėto A1 narvelio užpildo rankenėlę dešinėn? A1 narvelyje yra įrašytas tekstas „1 kursas”. A 1 kursas, 2 kursas, 3 kursas, … B 1 kursas, 1 kursas, 1 kursas, … C B1, C1, D1 ir t. t. narveliai bus išvalyti. D B1, C1, D1 ir t. t. narveliuose bus pateikta klaidos reikšmė #NUM. 43. Kuriuos veiksmus galima atlikti velkant eilutės užpildo rankenėlę? A Atlikti visus išvardytus veiksmus. B Įterpti eilutes. C Išvalyti eilutes. D Sukurti skaičių sekas. C 267 44. A1 narvelyje įrašytas skaičius 1. Kokiu būdu reikia vilkti A1 narvelio užpildo rankenėlę norint sukurti eilės numerių seką: 1, 2, 3, …? A Rankenėlę vilkti nuspaudus <Ctrl> klavišą. B Paprasčiausiai tik vilkti rankenėlę. C Rankenėlę vilkti nuspaudus <Shift> klavišą. D Velkant rankenėlę tokios sekos sukurti negalima. 45. Kas atsitiks, jei vilksime pažymėto A1 narvelio rėmelį? Tarkime, kad A1 narvelyje įrašyta data 2000.01.31. A Data bus perkelta į kitą vietą. B Bus pateiktas papildomas meniu, kuriame bus galima pasirinkti apie 10 skirtingų veiksmų. C Data bus nukopijuota į kitą vietą. D Bus sukurta datų seka: 2000.01.31, 2000.02.01, 2000.02.02, … 46. Kas atsitiks, jei vilksime pažymėto A1 narvelio rėmelį nuspaudę dešinįjį pelės klavišą? Tarkime, kad A1 narvelyje įrašyta data 2000.01.31. A Bus pateiktas papildomas meniu, kuriame bus galima pasirinkti apie 10 skirtingų veiksmų. B Data bus nukopijuota į kitą vietą. C Data bus nukopijuota į kitą vietą. D Bus sukurta datų seka: 2000.01.31, 2000.02.01, 2000.02.02, … 47. Kuri formulė užrašyta neteisingai? A =(A5+F7)(125*D4) B =(A1*4)^2/20% C =SUM(DM2:DM45;14*K12) D =AVERAGE(ER1:ER4569;SUM(A4:A147)) 48. Kuri formulė užrašyta teisingai? A =(A1*4)^2/20%*-4^2 B =(A$5+F7)(125*D4) C =SUM(DM2:DM45;=14*K12+47) D =AVERAGE(ER1:ER4569;=SUM(A4:A147) 268 49. Kam lygus formulės =2+2/2% rezultatas? A 102 B 200 C 0,2 D 202 E TRUE 50. Kam lygus formulės =2+2*2<>16 rezultatas? A TRUE B FALSE C #NUM! D 16 E 6 51. Kam lygus formulės =A1&” vnt.” rezultatas, jei A1 narvelyje yra įrašytas skaičius 1200? A 1200 vnt. B #VALUE! C 1200 D FALSE 52. Kaip galima rinkti narvelių ir blokų koordinates formulėse? A Narvelių ir blokų koordinatės įterpiamos automatiškai pažymint jas pelės žymekliu darbo lape (lakšte). Jei reikia, koordinatės pakeičiamos absoliučiosiomis paspaudus <F4> klavišą. B Naudojantis tik klaviatūros klavišais. C Narvelių ir blokų koordinatės įterpiamos automatiškai pažymint jas krypčių klavišais darbo lape (lakšte). Jei reikia, koordinatės pakeičiamos absoliučiosiomis paspaudus <F3> klavišą. D Narvelių ir blokų koordinatės įterpiamos automatiškai pažymint jas pelės žymekliu darbo lape (lakšte). Jei reikia, koordinatės pakeičiamos absoliučiosiomis paspaudus <F2> klavišą. 269 53. Kuriuo iš pateiktų būdų negalima įterpti funkcijos į formulę? A Naudojantis Edit Paste Special komanda. B Naudojantis funkcijų įterpties mygtuku . C Naudojantis Insert Function komanda. D Paspaudus klavišus <Shift>+ <F3>. E Pasirinkus funkciją iš paletės sąrašo. 54. Kuriame atsakyme visos nurodytos koordinatės apibūdintos teisingai? A A1:FG123 – santykinės, $A1 arba D$15 – mišriosios. B A1:FG123 – absoliučiosios, $C$12 – santykinės. C A1:FG123 – santykinės, $A$1– tokių koordinačių nėra. D A1:FG123 – santykinės, $A1 arba D$15 – absoliučiosios. 55. Tarkime, kad D2 narvelyje yra formulė =A2+C2*18%. Kaip atrodys ši formulė, jei ją nukopijuosime į D3 narvelį? A =A3+C3*18% B = A2+C2*18% C = B2+D2*18% D = A1+C1*18% 56. Tarkime, kad D222 narvelyje yra formulė =SUM(D2:D220)*$A$1. Kaip atrodys ši formulė, jei ją nukopijuosime į E222 narvelį? A =SUM(E2:E220)*$A$1 B =SUM(D2:D220)*$B$1 C =SUM(D2:D220)*$A$1 D =SUM(E2:E220)*$B$1 57. Tarkime, kad C10 narvelyje yra formulė =SUM(A2:B20)*$C$2-AVERAGE($C3:$D4)/E$5. Kaip atrodys ši formulė, jei ją nukopijuosime į F18 narvelį? A =SUM(D10:E28)*$C$2-AVERAGE($C11:$D12)/H$5 B =SUM(D10:E28)*$C$2-AVERAGE($F3:$G4)/H$5 C =SUM(D10:E28)*$C$2-AVERAGE($C11:$D12)/E$5 D =SUM(D10:E28)*$C$2-AVERAGE($F11:$G12)/H$5 270 E =SUM(A2:B20)*$C$2-AVERAGE($C3:$D4)/E$5 58. Kuris narvelio ar bloko vardas netenkina Excel skaičiuoklės vardams privalomų reikalavimų? A Bazė 3 B _3_ketvirtis C Du_žodžiai D \7Kaina? E A1.B2 59. Koks gali būti maksimalus narvelio arba bloko vardo ilgis? A 255 simboliai. B Neribotas. C 32 simboliai D 64 simboliai. E 128 simboliai. 60. Kuriuo iš išvardytų būdų negalima sukurti narvelio arba bloko vardo? A Naudojantis Insert Name, Paste komanda. B Naudojantis Insert Name, Create komanda. C Naudojantis Insert Name, Define komanda. D Naudojantis vardo lauku. 61. Kuri formulėje surinktos funkcijos sintaksė yra teisinga? Pastaba: Pajamos yra lentelės bloko vardas. A =sum(A1:A10;-10*4^2;MIN($A$5:$A$155);Pajamos) B = SUM (A1:A100) C =SUM(A1:A10;=-10*4^2;MIN($A$5:$A$155)) D =SUM(A1,C2,F3,Pajamos) E =(A1:A10)SUM 62. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Kaina, A2 – 100, A3 – tuščias narvelis, A4 – data 1900.01.13, A5 – žodis Septyni, A6 – 9, o A12 narvelyje surinksime formulę =SUM(A1:A6). 271 Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 122 B 100 C 107 D 2014 E 2021 F #VALUE! G #NAME? 63. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Septyni, o A12 narvelyje surinkome formulę =SUM(100;”9”;”1900.01.11”;A1). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 120 B 100 C 109 D 111 E 127 F #VALUE! G #NAME? 64. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Kaina, A2 – 100, A3 – tuščias narvelis, A4 – data 1900.01.13, A5 – žodis Septyni, A6 – 9, A7 – TRUE, A8 – formulė =5>1, A9 – formulė =A2=10, A10 – formulė =3^2, o A12 narvelyje surinksime formulę =SUM(A1:A10). 272 Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 131 B 109 C 113 D 124 E #VALUE! F #NAME? 65. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Septyni, A2 – 100, o A12 narvelyje surinkome formulę =SUM(100;”9”; TRUE;5>1;A2>100;A1). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 111 B 100 C 109 D 107 E 116 F #VALUE! G #NAME? 66. Tarkime, kad A2 narvelyje yra įrašytas skaičius 100, o A12 narvelyje surinkome formulę =SUM(100;5>1;A2=100;”Septyni”). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 102 273 B 100 C 101 D 107 E 200 67. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Septyni, o A12 narvelyje surinkome formulę =COUNT(100;”9”;”1900.01.11”;FALSE;”Septyni”). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 4 B 1 C 2 D 3 E 5 68. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Kaina, A2 – 100, A3 – tuščias narvelis, A4 – data 1900.01.13, A5 – žodis Septyni, A6 – 9, A7 – TRUE, A8 – formulė =5>1, A9 – formulė =A2=10, A10 – formulė =3^2, o A12 narvelyje surinksime formulę =COUT(A1:A10). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A B C 4 2 5 274 D 10 E #VALUE! F #NAME? 69. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas žodis Kaina, A2 – 100, A3 – tuščias narvelis, A4 – 300, A5 – žodis Šimtas, A6 – skaičius angliškose kabutėse ”100”, o A12 narvelyje surinksime formulę =AVERAGE(A1:A6). Kurios formulės rezultatas bus teisingas? A 200 B 166,6… C 133.3… D 150 E #VALUE! F #NAME? 70. Tarkime, kad šiandien yra 2000 m. birželio 4 d. (sekmadienis) ir kompiuterio laikrodis rodo 12:00:00 val. Į A1 narvelį įvedame formulę =NOW(). Kurio atsakymo negalėsime gauti, nors reikiamu būdu pakeisime narvelio formatą? A Sek B 36681,5 C 2000-Bir-04 D 00.06.04 E 2000.06.04 12:00 F 12:00:00 71. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas skaičius 10, A2 – 100, o A12 narvelyje surinkote formulę =IF(A1>10;A2+2*2^2;”Myliu Excel!”). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A Myliu Excel! B 108 C 116 D #VALUE! E #NAME? 275 72. Tarkime, kad A1 narvelyje yra įrašytas skaičius 100, A2 – 10, o A3 narvelyje surinkote formulę =IF(A1<=10;A1^2;IF(A2>100;IF(A1=10;A1+A2;”MYLIU EXCEL 2000!” );A1-A2)). Kuris formulės rezultatas bus teisingas? A 90 B 110 C MYLIU EXCEL 2000! D #VALUE! E #NAME? 73. Tarkime, kad A1:A3 bloko narveliams nustatėte sveikųjų skaičių formatą, o A1 ir A2 narveliuose surinkote skaičius 0,6 ir 0,7. Jeigu A3 narvelyje surinksite formulę =SUM(A1:A2), tai kokius skaičius matysite skaičiuoklės lape? A 1 B 2 C 1,3 D 0 E #NUM! 74. Koks didžiausias ir mažiausias skaičius gali būti įrašytas į Excel skaičiuoklės narvelį? A 9,9… E+307 ir -9,9…E+307 B 9,9… E+128 ir -9,9…E+128 C 9,9… E+64 ir -9,9…E+64 D 9,9… E+15 ir -9,9…E+15 E Šie skaičiai neribojami. 75. Tarkime, kad A stulpeliui nustatėte individualų formatą #,##. Kaip šiame stulpelyje bus rodomi surinkti skaičiai 1234,567 ir 0,1? A 1234,57 ir ,1 B 1.234,57 ir 0,10 C 1.234,57 ir 0,1 D 1.234,56 ir 0,10 276 E 1234,56 ir 0,1 76. Kaip galima sukurti verslo diagramą? A Surinkus darbo lape (lakšte) duomenų lentelę ir nurodžius Insert Chart komandą. B Nurodant Insert Chart komandą. C Surinkus ir pažymėjus darbo lape (lakšte) duomenų lentelę, o tada nurodžius Insert Object komandą. D Surinkus, bet nepažymėjus darbo lape (lakšte) duomenų lentelės, tačiau nurodžius Insert Object komandą. 77. Kiek žingsnių turi diagramų vedlys? A 4. B 2. C 3. D 1. E 5. 78. Kuo skiriasi paprastoji, stulpelinė ir 100% sudėtinė stulpelinė diagramos? A Pirmosios diagramos kategorijų duomenys atidedami atskiruose stulpeliuose nuo kategorijų (X) ašies, antrosios diagramos vienos kategorijos duomenys atidedami viename stulpelyje vienas virš kito, trečiosios diagramos – taip, kaip antrosios, bet visi stulpeliai lygūs 100%. B Pirmosios diagramos vienos kategorijos duomenys atidedami viename stulpelyje vienas virš kito, antrosios – atskiruose stulpeliuose pradedant nuo kategorijų ašies, trečiosios – taip, kaip pirmosios, bet visi stulpeliai lygūs 100%. C Pirmosios diagramos kategorijų duomenys atidedami atskiruose stulpeliuose pradedant nuo kategorijų ašies, antrosios – viename stulpelyje vienas virš kito, trečiosios – taip, kaip pirmosios, bet Y ašies skalės vienetai matuojami procentais. 277 D Pirmosios diagramos duomenys atidedami horizontaliose juostose nuo Y ašies (vertikalios), antrosios – atskiruose stulpeliuose pradedant nuo X ašies, trečiosios – taip, kaip antrosios, bet visi stulpeliai lygūs 100%. 79. Kuriame atsakyme teisingai pateiktos šių diagramų piktogramos: spindulinės, akcijų, burbulinės ir žiedinės? A , , , B , , , C , , , D , , , E , , , 80. Kiek lentelėje turi būti stulpelių (eilučių), jei norime nubraižyti burbulinę diagramą atitinkamai 1 duomenų sekai ir 2 duomenų sekoms? A 3 ir 5. B 2 ir 3. C 3 ir 4. D 4 ir 8. E 6 ir 9. 81. Kurių tipų diagramos gali turėti 2 reikšmių ašis? A XY taškinė ir burbulinė. B Tik linijinė. C Burbulinė ir linijinė. D Linijinė ir XY taškinė. E Spindulinė ir linijinė. 82. Kuri iš diagramų Excel skaičiuoklėje negali būti pavaizduota trimate? A Žiedinė. B Skritulinė. C 100% sudėtinių stulpelių. D Plotinė. E Linijinė. 83. Kuriuo būdu negalima išspausdinti Excel dokumento? 278 A Naudojantis File Print Area komanda. B Naudojantis priemonių juostos mygtuku . C Naudojantis File Print Preview komanda D Naudojantis File Page Setup komanda. E Naudojantis File Print komanda. 84. Kurios darbo knygos dalies negalima išspausdinti vienu komandos File Print nurodymu? A Negretimų puslapių, pavyzdžiui, 2, 4 ir 7. B Vieno darbo lapo kelių pažymėtų blokų (sudėtinio bloko). C Kelių aktyviųjų darbo lapų. D Visos darbo knygos. E Puslapių intervalo, pavyzdžiui, nuo 2 iki 4 puslapio. 85. Kam skirtas File Page Setup komandos dialogo lango Scaling skyriaus Adjust to parinkties mygtukas? A Spausdinamam darbo lapui (lakštui) sumažinti iki 10% arba padidinti iki 400%. B Tik spausdinamam darbo lapui sumažinti iki 10%. C Tik spauzdinamam darbo lapui padidinti iki 400%. D Spausdinamas darbo lapui (lakštui) sumažinti taip, kad užimtų nurodytą puslapių skaičių E Spausdinamam darbo lapui (lakštui) padidinti taip, kad užimtų nurodytą puslapių skaičių. 86. Kam skirtas File Page Setup komandos dialogo lango Scaling skyriaus Fit to parinkties mygtukas? A Spausdinamam darbo lapui (lakštui) arba pažymėtam blokui sumažinti taip, kad užimtų nurodytą puslapių skaičių. B Spausdinamam darbo lapui (lakštui) sumažinti iki 10% arba padidinti iki 400 %. C Spausdinamam darbo lapui (lakštui) tik sumažinti iki 10%. 279 Spausdinamam darbo lapui (lakštui) arba pažymėtam blokui padidinti taip, kad užimtų nurodytą puslapių skaičių. 87. Kurio iš išvardytų objektų negalima automatiškai įkelti į spausdinamas puslapines antraštes? A Skaičiuoklės versijos pavadinimo. B Bylos vardo. C Darbo lapo (lakšto) pavadinimo D Puslapio numerio. E Bendro puslapių skaičiaus. F Datos. G Laiko. 88. Kokia pagrindinė skaičiuoklės sąrašo paskirtis? A Vienodos sandaros duomenų saugojimas, modifikavimas, paieška ir visapusiška analizė. B Tekstų tvarkymas ir knygų maketavimas. C Grafinis duomenų atvaizdavimas. D Tai loginis žaidimas su skaičių lentele laisvalaikiui praleisti. 89. Kurio skaičiuoklės lentelės tvarkymo veiksmo negalima atlikti pele? A Nuvilkti išrinktą eilutę į kitą vietą. B Nuvilkti išrinktą stulpelį į kitą vietą. C Pakeisti stulpelio plotį. D Pakeisti eilutės aukštį. E Atverti konteksto meniu. 90. Pagal kiek daugiausiai raktų galima surikiuoti sąrašą? A Tiek, kiek sąrašas turi stulpelių arba eilučių. B 1. C 3. D 8. 91. Kuris reikalavimas skaičiuoklės sąrašo sandarai yra neteisingas? A Sąraše neturi būti tuščių narvelių. D 280 Sąrašas turi būti atskirtas nuo kitų duomenų mažiausiai viena tuščia eilute ir vienu tuščiu stulpeliu. C Kiekviename stulpelyje turi būti tik tos pačios rūšies duomenys. D Vienoje viršutinėje sąrašo eilutėje turi būti stulpelių vardai. E Sąraše neturi būti tuščių stulpelių. F Sąraše neturi būti tuščių eilučių. 92. Kam skirta Data Sort komanda? A Viso sąrašo duomenų eilučių arba stulpelių rikiavimui pagal vieną arba kelis raktus. B Tik viso sąrašo duomenų eilučių rikiavimui pagal vieną arba kelis raktus. C Tik viso sąrašo stulpelių rikiavimui pagal vieną arba kelis raktus. D Viso sąrašo duomenų eilučių arba stulpelių rikiavimui tik pagal vieną raktą. E Tik vienos eilutės arba vieno stulpelio duomenų rikiavimui pagal vieną arba kelis raktus. 93. Tarkime, kad sąrašo įrašai rikiuojami pagal du raktus. Kuri rikiavimo taisyklė yra teisinga? A Pirmiausia visi įrašai surikiuojami pagal pirmąjį raktą. O jeigu kelių įrašų pirmojo rakto reikšmės lygios, tai įrašai rikiuojami pagal antrąjį raktą. B Pirmiausia visi įrašai surikiuojami pagal antrąjį raktą. O jeigu kelių įrašų antrojo rakto reikšmės lygios, tai įrašai rikiuojami pagal pirmąjį raktą. C Pirmiausia visi įrašai surikiuojami pagal pirmąjį raktą. Po to įrašai perrikiuojami pagal antrąjį raktą. D Pirmiausia visi įrašai surikiuojami pagal antrąjį raktą. Po to įrašai perrikiuojami pagal pirmąjį raktą. 94. Tarkime sąrašo stulpelio 6 gretimose eilutėse yra įrašyta: (tarpo ženklas); (tuščias narvelis); 11; 9; Ąžuolas; Aidas. B 281 Kuria tvarka bus išdėstomos šios reikšmės eilutėse, jei sąrašą surikiuosime didėjimo tvarka? 9; 11; (tarpo ženklas); Aidas; Ąžuolas; (tuščias narvelis). B (tuščias narvelis); (tarpo ženklas); 11; 9; Aidas; Ąžuolas. C Aidas; Ąžuolas; (tarpo ženklas); (tuščias narvelis); 9; 11; D 11; 9; (tarpo ženklas); Ąžuolas; Aidas; (tuščias narvelis). 95. Narvelio viduje žymeklis stumdomas (pasirinkite tiksliausią atsakymą): A Pele arba rodyklių klavišais. B Tik pele. C Tik rodyklių klavišais. D Tabuliacijos klavišu <Tab>. 96. Kompiuterinės programos, skirtos veiksmams su lentelių duomenimis atlikti, vadinamos: A Skaičiuoklėmis. B Duomenų bazių tvarkymo programomis. C Grafikos redaktoriais. D Teksto tvarkymo programomis. 97. Dokumento dalis, kurioje duomenys sugrupuoti ir išdėlioti į eilutes ir stulpelius, vadinama: A Lentele. B Pagrindiniu tekstu. C Skyriumi. D Pastraipa. A 282 98. Kaip vadinamas mažiausias lentelės elementas, skirtas kokiai nors informacijai įrašyti? A Narveliu. B Stulpeliu. C Eilute. D Lakštu. 99. Kurio veiksmo neatlieka Format meniu komanda Cells? A Skaičių formato tvarkymo. B Įkelto paveikslėlio formato tvarkymo. C Rėmelių formato tvarkymo. D Šrifto tvarkymo. 100. Kurį iš veiksmų galima atlikti skaičiuoklės lentelėje naudojant meniu komandų grupę File? A Įrašyti darbo knygą. B Įterpti paveikslėlį iš Word bylos. C Pereiti į kitos atvertos darbo knygos langą. D Įterpti lentelę iš kitos darbo knygos. 101. Kurį iš veiksmų galima atlikti skaičiuoklės lentelėje naudojant meniu komandų grupę View? A Pakeisti lapo orientaciją. B Peržiūrėti šriftų sąrašą. C Peržiūrėti darbo lapo turinio išdėstymą puslapiuose. D Pakeisti duomenų tipą. 102. Kurį iš veiksmų galima atlikti skaičiuoklės lentelėje naudojant meniu komandų grupę Edit? A Užpildyti stačiakampį narvelių bloką. B Pašalinti darbo lapą. C Pakeisti duomenų formatą. D Įterpti specialųjį simbolį. 103. Kurį iš veiksmų galima atlikti skaičiuoklės lentelėje naudojant meniu komandų grupę Edit? A Pakeisti šrifto dydį. B Pažymėti visą darbo lapą. C Pakeisti stulpelio parametrus. 283 D Įterpti nuorodą į kitą darbo knygą. 104. Kurį iš veiksmų galima atlikti skaičiuoklės lentelėje naudojant Edit meniu komandą Fill? A Pakeisti narvelio fono spalvą. B Užpildyti narvelių eilutę ar stulpelį. C Pakeisti narvelio šrifto spalvą. D Pakeisti narvelio rėmelių spalvą. 105. Pažymėję narvelį, paspaudėte naikinimo klavišą <Backspace>. Kas atsitiks? A Bus ištrintas paskutinis narvelyje įrašyto teksto simbolis. B Bus ištrintas pirmas narvelyje įrašyto teksto simbolis. C Bus pereita į kairiau esantį narvelį. D Bus ištrintas narvelio turinys. 106. Pažymėję narvelį, paspaudėte šalinimo klavišą <Delete>. Kas atsitiks? A Bus ištrintas paskutinis narvelyje įrašyto teksto simbolis. B Bus ištrintas pirmas narvelyje įrašyto teksto simbolis. C Bus pereita į dešiniau esantį narvelį. D Bus ištrintas narvelio turinys. 107. Žymekliui esant narvelyje įrašyto žodžio viduryje paspaudėte naikinimo klavišą <Backspace>. Kas atsitiks? A Bus ištrintas žymeklio kairėje esantis simbolis. B Bus ištrintas visas žodis. C Bus ištrinta žymeklio kairėje esanti žodžio dalis. D Bus ištrintas žymeklio dešinėje esantis simbolis. 108. Žymekliui esant narvelyje įrašyto žodžio viduryje paspaudėte šalinimo klavišą <Delete>. Kas atsitiks? A Bus ištrintas žymeklio dešinėje esantis simbolis. B Bus ištrintas visas žodis. C Bus ištrinta žymeklio dešinėje esanti žodžio dalis. D Bus ištrintas žymeklio kairėje esantis simbolis. 284 109. Pažymėję narvelį, paspaudėte klavišų derinį <Ctrl> + <x>. Kas atsitiks? A Šio narvelio turinys bus nukopijuotas. B Šio narvelio turinys bus sunaikintas. C Šio narvelio turinys bus perkeltas į iškarpinę. D Nieko neatsitiks (paspaudimas bus ignoruotas). 110. Pažymėję narvelį, paspaudėte klavišų derinį <Ctrl> + <c>. Kas atsitiks? A Šio narvelio turinys bus nukopijuotas. B Šio narvelio turinys bus sunaikintas. C Šio narvelio turinys bus iškirptas. D Nieko neatsitiks (paspaudimas bus ignoruotas). 111. Pažymėję narvelį, paspaudėte klavišų derinį <Ctrl> + <v>. Kas atsitiks? A Šio narvelio turinys bus pakeistas iškarpinėje esančiu objektu. B Nieko neatsitiks (paspaudimas bus ignoruotas). C Šio narvelio turinys bus nukopijuotas. D Šio narvelio turinys bus sunaikintas. 112. Kiek kartų tą patį nukopijuotą narvelio turinį galima įterpti į darbo lapą (lakštą)? A Tik kartą. B Ne daugiau kaip du kartus. C Ne daugiau kaip keturis kartus. D Įterpimų skaičius neribojamas. 113. Kiek kartų tą patį iškirptą narvelio turinį galima įterpti į darbo lapą (lakštą)? A Tik kartą. B Ne daugiau kaip du kartus. C Ne daugiau kaip keturis kartus. D Įterpimų skaičius nėra ribojamas. 114. Pažymėjote narvelių bloką. Kas atsitiks, jei paspausite įvesties <Enter> klavišą? 285 Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą (pažymėtame bloke – žemyn ir dešinėn). B Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą atvirkščia tvarka (pažymėtame bloke – aukštyn ir kairėn). C Pereisite į narvelį priešingame bloko kampe. D Bloko žymėjimas bus atšauktas. 115. Pažymėjote narvelių bloką. Kas atsitiks, jei paspausite klavišų derinį <Shift> + <Enter>? A Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą (pažymėtame bloke – žemyn ir dešinėn). B Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą atvirkščia tvarka (pažymėtame bloke – aukštyn ir kairėn). C Pereisite į narvelį priešingame bloko kampe. D Bloko žymėjimas bus atšauktas. 116. Pažymėjote narvelių bloką. Kas atsitiks, jei paspausite tabuliacijos klavišą <Tab>? A Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą (pažymėtame bloke – dešinėn ir žemyn). B Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą atvirkščia tvarka (pažymėtame bloke – kairėn ir aukštyn). C Pereisite į narvelį priešingame bloko kampe. D Bloko žymėjimas bus atšauktas. 117. Pažymėjote narvelių bloką. Kas atsitiks, jei paspausite klavišų derinį <Shift> + <Tab>? A Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą (pažymėtame bloke – dešinėn ir žemyn). B Pereisite nuosekliai iš vieno narvelio į kitą atvirkščia tvarka (pažymėtame bloke – kairėn ir aukštyn). C Pereisite į narvelį priešingame bloko kampe. D Bloko žymėjimas bus atšauktas. 118. Jūs norite, kad narvelyje įrašyti skaičiai būtų laikomi tekstu. Kuriame meniu punkte ieškosite reikiamos komandos? A Format Autoformat lange. A 286 B Format Cells lange. C Format Style lange. D Format Sheet lange. 119. Kuri File meniu komanda skirta spausdinamai skaičiuoklės lentelės daliai nurodyti? A Print. B Print Preview. C Print Area. D Page Setup. 120. Kokią informaciją apie skaičiuoklės darbo knygos bylą randame Properties kortelėje? A Informaciją apie darbo knygos lapų skaičių. B Informaciją apie darbo knygos eilučių skaičių. C Informaciją apie bylos sukūrimo, paskutinio modifikavimo ir panaudojimo laiką. D Informaciją apie darbo knygos stulpelių skaičių. 121. Kurį meniu naudosite, kad galėtumėte įkelti iš bylos paveikslėlį? A File. B Edit. C Insert. D Tools. 122. Priemonių juostoje pasigedote rikiavimui reikalingų įrankių. Kokiu būdu juos įkelsite į priemonių juostą? A Naudodami komandą View Status Bar. B Naudodami komandą Format AutoFormat. C Naudodami komandą Insert Object. D Naudodami komandą Tools Customize. 123. Narvelyje B1 įrašėte skaičių 5. Kas atsitiks, jei, pagriebę už šio narvelio kampe esančios užpildo rankenėlės, ją vilksite žemyn? A Į žemiau esančius narvelius bus įrašyti skaičiai 6, 7, 8 ir t.t. 287 Į žemiau esančius narvelius bus įrašyti skaičiai 7, 9, 11 ir t.t. C Į žemiau esančius narvelius bus įrašyti skaičiai 5, 5, 5 ir t.t. D Į žemiau esančius narvelius bus įrašyti skaičiai 4, 3, 2 ir t.t. 124. Tarp stulpelių D ir E reikia įterpti tris naujus stulpelius. Kaip tai galima padaryti? A Pažymėjus stulpelį D, paspausti Insert Columns. B Pažymėjus stulpelį E, paspausti Insert Columns. C Pažymėjus stulpelius B, C ir D, paspausti Insert Columns. D Pažymėjus stulpelius E, F ir G, paspausti Insert Columns. 125. Narvelyje B10 įrašėte skaičių 5. Už kurios narvelio vietos reikia pagriebti, kad velkant aukštyn šis skaičius būtų nukopijuotas į gretimus narvelius? A Už narvelio apatinio dešiniojo kampo. B Už narvelio apatinio kairiojo kampo. C Už narvelio viršutinio dešiniojo kampo. D Už narvelio viršutinio kairiojo kampo. 126. Kurio veiksmo negalima atlikti naudojantis Format Cells komandos Border kortelės rėmelių peržiūros diagrama? A Nubrėžti pažymėto bloko įstrižainės, nors bloką sudarytų tik keli gretimi narveliai. B Nubrėžti rėmelio aplink pažymėtą narvelį ar bloką. C Nubrėžti rėmelio visoms pažymėto bloko vidinėms narvelių kraštinėms. D Nubrėžti pažymėto bloko kiekvieno narvelio įstrižaines. 127. Žymeklis iš vieno lentelės narvelio į kitą perkeliamas (pasirinkite tiksliausią atsakymą): A Pele arba tabuliacijos klavišu <Tab>. B 288 B Tik pele. C Tik tabuliacijos klavišu <Tab>. D Klaviatūros rodyklių klavišais. 128. Norima paskaičiuoti kiekvieno moksleivio pažymių vidurkį. Kuris iš veiksmų nėra racionalus? A Formulę būtina įrašyti kiekviename vidurkio stulpelio narvelyje. B Formulę galima įrašyti pirmajame vidurkio stulpelio narvelyje ir kopijuoti (vilkimo būdu) į kitus. C Formulę galima įrašyti pirmajame vidurkio stulpelio narvelyje ir kopijuoti (naudojant ir ) į kitus. D Formulę galima įrašyti pirmajame vidurkio stulpelio narvelyje ir kopijuoti (naudojant klavišų poras <Ctrl>+<c> ir <Ctrl>+<v>) į kitus. 129. Skaičiuodami kiekvieno moksleivio pažymių vidurkį, pirmajame vidurkio stulpelio narvelyje įrašėte tokią formulę: =AVERAGE($B$9:$F$9) ir ją nukopijavote (vilkimo būdu) į kitus stulpelio narvelius. Ar viskas gerai? A Taip. B Ne, formulė turi būti tokia: =AVERAGE(B9:F9). C Ne, formulė turi būti tokia: =AVERAGE($B9:$F9). D Ne, formulė turi būti tokia: =AVERAGE($B9:F9). 130. Skaičiuodami išlaidas kompiuteriui įsigyti, privalote įvertinti ir PVM mokestį. Jam paskaičiuoti C9 narvelyje įrašėte tokią formulę: =B9*B6 ir ją norite kopijuoti (vilkimo būdu) į C10 narvelį. Ar viskas gerai? 289 A Taip. B Ne, formulė turi būti tokia: = B9*B$6. C Ne, formulė turi būti tokia: = $B9:$B6. D Ne, formulė turi būti tokia: = $B9:B6. 131. Kaip vadinama narvelių grupė, pažymėta paveiksle parodytu būdu? A Bloku. B Sudėtiniu bloku. C Narvelių kombinacija. D Narvelių matrica. 132. Skaičiuoklės lentelėje stulpeliai sužymėti didžiosiomis raidėmis: . O kaip sužymėti po Z einantys stulpeliai? A Z1, Z2, ... B a, b, ... C AA, AB, ... D A1, B1, ... 290 133. Rašant ir taisant tekstą (pavyzdžiui, programa Word), galima naudoti paieškos priemonę (Find – Rasti). Ar panašia priemone galima naudotis skaičiuoklės lentelėje? A Taip. B Taip, tačiau tik teksto paieškai. C Taip, tačiau tik skaičių paieškai. D Taip, tačiau tik ne formulėse esančių žodžių ar skaičių paieškai. 134. Kokias narvelio koordinates vadiname absoliučiosiomis? A Tokias, kurios visose formulėse sutampa. B Tokias, kurios automatiškai nesikeičia kopijuojant formulę į kitą narvelį. C Tokias, kurios automatiškai pasikeičia kopijuojant formulę į kitą narvelį. 135. Kokias narvelio koordinates vadiname santykinėmis? A Tokias, kurios visose formulėse skiriasi. B Tokias, kurios automatiškai pasikeičia kopijuojant formulę į kitą narvelį. C Tokias, kurios automatiškai nesikeičia kopijuojant formulę į kitą narvelį. 136. Kuriame atsakymo variante neteisingai apibūdintos narvelio mišriosios koordinatės? A Tai koordinatės, kurios automatiškai nepasikeičia kopijuojant formulę į kitą narvelį. B Tai koordinatės, kuriose stulpelio raidė fiksuota, o eilutės numeris keičiasi kopijuojant formulę į kitą narvelį. C Tai koordinatės, kuriose stulpelio raidė keičiasi, o eilutės numeris fiksuotas kopijuojant formulę į kitą narvelį. D Tai koordinatės, kuriose arba abi dalys (stulpelio raidė ir eilutės numeris) keičiasi, arba fiksuotos kopijuojant formulę į kitą narvelį. 291 137. Kokiu ženklu žymima absoliučioji koordinatės dalis? A ! B @ C # D $ 138. Kokiu ženklu pradedama formulė? A ! B $ C = D # 139. Reikia suskaičiuoti stulpelių C ir D sumą. Kaip turi atrodyti formulė E2 narvelyje (žr. paveikslą)? A 3+12 B =3+12 C =C2+D2 D =B2+D2 E =C2+E2 140. Reikia suskaičiuoti stulpelių C ir D sumą. Ką reikia spragtelėti prieš pradedant rašyti formulę E2 narvelyje (žr. paveikslą)? Pasirinkite tinkamiausią atsakymą. 292 A B Klavišą <=> . Formulės langelyje. C Mygtuką D Mygtuką E Bet kurį iš nurodytų elementų. 141. Reikia suskaičiuoti stulpelių C ir D sumą. Ką reikia spragtelėti prieš pradedant rašyti formulę E2 narvelyje (žr. paveikslą)? Pasirinkite tinkamiausią atsakymą. A B Klavišą <=> arba <+> . Formulės langelyje arba narvelyje C2. C D Mygtuką arba Nė vienas iš nurodytų atsakymų neteisingas. 293 142. Reikia suskaičiuoti stulpelių C ir D vidurkį. Kurią funkciją iš išskleisto sąrašo reikia pasirinkti prieš pradedant rašyti formulę E2 narvelyje (žr. paveikslą)? A Sum. B Average. C Count. D More functions. 143. Sukurtoji skaičiuoklės lentelė didelė, tarkime, reikia išspausdinti tik jos pažymėtą dalį. Kurį išskleisto meniu elementą reikėtų pasirinkti norint nurodyti spausdinsimą lentelės dalį? 294 A Page Setup. B Print Area. C Print Preview. D Print …. 144. Kurį priemonių juostos mygtuką reikia paspausti norint įrėminti lentelę? 295 A B C D . Testas iš socialinių, teisinių ir etinių IKT aspektų 1. Kas yra elektroninė prekyba? A Tai prekyba, organizuojama naudojant elektronines ryšio priemones. B Tai prekyba elektronikos pramonės gaminiais. C Tai kompiuterių naudojimas prekių apskaitai sandėlyje tvarkyti. D Tai kompiuterių naudojimas prekybos ataskaitoms rengti. 2. Kuris iš informacinės visuomenės apibrėžimų laikomas tiksliausiu? 296 Informacinė visuomenė – tai atvira visuomenė, kurioje ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir jos naudojimas gamybai. B Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje 10% jos narių susiję su informacijos apdorojimu. C Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje dauguma žmonių turi asmeninius kompiuterius. D Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje visi naudojami kompiuteriai sujungti į kompiuterių tinklus. 3. Ar kompiuteriai gali būti kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai šaltinis? A Taip, gali būti, jei kompiuteriai nekokybiškai pagaminti, neteisingai įjungti ar darbo vieta netinkamai įrengta. B Ne, kompiuteriai jokios kenksmingos įtakos žmogaus sveikatai nedaro. C Kompiuteriai gali kenkti tik mažiems vaikams. D Paprastai kompiuteriai kenkia tik regėjimui. 4. Kuris iš atsakymų tiksliausiai išvardija kompiuterizuotos darbo vietos elementus, kurie gali padėti sukurti tinkamą darbo aplinką? A Patogūs baldai, stabilus ir ryškus vaizdas ekrane, tinkamas apšvietimas, darbo ir poilsio kaita. B Patogūs baldai ir tinkamas apšvietimas, darbo ir poilsio kaita. C Stabilus ir ryškus vaizdas ekrane, tinkamas apšvietimas, minkšti baldai. D Minkšti baldai, stabilus vaizdas ekrane, tinkamas apšvietimas. 5. Kuri iš išvardytų priemonių mažiausiai kenkia žmogaus sveikatai elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu? A Sisteminis blokas. B Neteisingai įrengta elektros maitinimo instaliacija. A 297 Nekokybiškas vaizduoklis. Spausdintuvai ir organizacinės technikos priemonės (kopijavimo technika ir kt.). 6. Kokį poveikį žmogaus sveikatai gali turėti netinkamai įrengta kompiuterizuota darbo vieta? A Gali pakenkti regėjimui, stuburui ir sąnariams, paveikti psichiką. B Tai jokios kenksmingos įtakos žmogaus sveikatai nedaro. C Gali pakenkti tik stuburui ir sąnariams. D Gali pakenkti tik regėjimui. 7. Kuri iš šių priemonių labiausiai tinka apsaugoti kompiuterio išorinėje atmintinėje laikomą informaciją nuo jos fizinio sunaikinimo ar sugadinimo? A Reguliariai daromos svarbios informacijos atsarginės kopijos. B Kas pusmetį profilaktiškai valomi diskai. C Taisyklingas kompiuterio išjungimas. D Kaskart pradedant darbą vykdoma programa ScanDisk. 8. Kurią iš problemų gali sukelti kompiuterių virusai? A Visas čia nurodytas. B Sumažinti sistemos darbo spartą. C Sutrikdyti operacinės sistemos ir aktyvios programos darbą. D Sugadinti ar ištrinti kai kurias kompiuterio diske laikomas bylas. 9. Kuriuo būdu kompiuterių virusai gali patekti į jūsų kompiuterį? A Visais čia nurodytais būdais. B Virusai gali būti atnešti kartu su programų ir kitų bylų kopijomis per keičiamas informacijos laikmenas. C Virusai gali būti atnešti kartu su įdiegiamų programų nelegaliomis kopijomis. D Virusai gali atklysti per kompiuterių tinklą. C D 298 10. Kuris iš šių teiginių geriausiai nusako kovos su kompiuterių virusais priemones? A Naudoti rezidentinę antivirusinę programą su nuolat atnaujinama virusų duomenų baze. B Neleisti dirbti kompiuteriu nepatyrusiems vartotojams. C Tikrinti kompiuterių tinklu gautą informaciją antivirusine programa. D Neleisti diegti naujų programų. 11. Kuris teisės aktas Lietuvoje gina kompiuterių programinės įrangos autorių teises? A Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas. B Lietuvos Respublikos Civilinės teisės kodeksas. C Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. D Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. 12. Ar galima laisvai kopijuoti kompiuterių programinę įrangą? A Laisvai kopijuoti galima tik tą kompiuterių programinę įrangą, kurios autoriai leidžia tai daryti. Tokia programinė įranga vadinama bendrojo naudojimo (shareware) arba laisvojo naudojimo (freeware) programine įranga. B Laisvai kopijuoti galima tik tą kompiuterių programinę įrangą, kurios autoriai leidžia tai daryti. Tokia programinė įranga angliškai vadinama software. C Laisvai kopijuoti galima bet kurią programinę įrangą. D Jokia programinė įranga negali būti laisvai kopijuojama. 13. Kuris teisės aktas Lietuvoje užtikrina duomenų apsaugą? A Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. B Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 299 Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas. 14. Ar asmuo gali susipažinti su apie jį surinktais duomenimis? A Taip, jei tik nepažeidžiamos įstatyme numatytos sąlygos. B Taip, asmuo gali su jais susipažinti bet kuriuo atveju. C Taip, jei tik su tuo sutinka duomenų valdytojas. D Ne, su duomenimis surinktais apie asmenį gali susipažinti tik specialūs asmenys. 15. Kuris teiginys apie kompiuterių virusų perdavimą neteisingas? A Visi čia pateikti atsakymai yra teisingi. B Virusai gali būti perduodami drauge su informacija naudojantis diskeliais. C Virusai gali būti perduodami siunčiant elektroninius laiškus. D Virusai gali būti perduodami naudojantis internetu. 16. Kuris teiginys apie kompiuterių virusus neteisingas? A Jie negali neribotai daugintis. B Jie pažeidžia informaciją, esančią programos kode. C Jie ima valdyti kompiuterinę sistemą, pakeisdami programos fragmentus. D Prisijungę prie kurių nors programų ar bylų jie gali keliauti nuo vieno kompiuterio prie kito. 17. Kuris teiginys apie kompiuterių virusus teisingas? A Jie gali neribotai dauginti savo kodą, skverbtis į kitas programas bei kitaip trikdyti kompiuterio darbą. B ie nepažeidžia informacijos, esančios programos kode. C Jie negali persiduoti iš vieno kompiuterio į kitą. D Jie prisikabina tik prie duomenų bylų, bet ne prie programų. 18. Kuris kompiuterių virusų veiksmas mažiausiai kenksmingas? C D 300 A Išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan. B Trikdo kompiuterio darbą. C Naikina kompiuteryje esančius duomenis, programas. D Neleidžia paleisti kai kurių programų. 19. Kuris kompiuterių virusų veiksmas labai kenksmingas? A Sunaikina kompiuteryje esančius duomenis, programas. B Iš dalies sutrikdo kompiuterio darbą. C Išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan. D Teikia klaidingą informaciją. 20. Kuris iš čia pateiktų atsakymų variantų neatitinka informacinės visuomenės sampratos? A Tai išsilavinusi, tačiau pakankamai uždara bei atsargiai priimanti naujoves visuomenė. B Tai visuomenė, kurioje nuo mokymo koncepcijos pereinama prie mokymosi. C Tai visuomenė, aktyviai taikanti naujus mokymo būdus bei metodus. D Tai išsilavinusi ir besimokanti visuomenė. 21. Informacinė visuomenė - tai (pasirinkite tiksliausią apibūdinimą): A Atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. B Atvira, išsilavinusi visuomenė, kurios nariai gali taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. C Atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais. 301 Atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, o valdžios institucijos neriboja informacijos prieinamumo. 22. Informacinės visuomenės pagrindą sudaro (pasirinkite tiksliausią variantą): A Informacijos vertybių produkcija kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. B Kompiuterizacija bei interneto plėtra kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. C Neribojamos žiniasklaidos teisės kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. D Švietimas kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. 23. Kuris teiginys apie informacinę visuomenę klaidingas? A Kultūrinis požiūris į informacinę visuomenę nėra aktualus. B Technologinis bei erdvinis požiūriai į informacinę visuomenę yra aktualūs. C Ekonominis požiūris į informacinę visuomenę yra aktualus. D Profesinis bei ekonominis požiūriai į informacinę visuomenę yra aktualūs. 24. Kuris teiginys apie informacinę visuomenę yra teisingas? A Tai atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. B Tai atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai geba, tačiau ne visada gali taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais. D 302 Tai atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas pagrindinėse savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, tačiau valdžios institucijos tuo nesidomi. D Tai atvira, išsilavinusi, besimokanti visuomenė, kurios nariai gali, tačiau ne visada geba taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų visose savo veiklos srityse, moka naudotis pasaulio informacijos šaltiniais. 25. Autorių teisių objektu laikoma (nurodykite tiksliausią atsakymą): A Bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos kompiuterių programos ir duomenų bazės, įskaitant pradinę projektinę medžiagą. B Bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos kompiuterių programos ir duomenų bazės, neįskaitant pradinės projektinės medžiagos. C Bet kokio pavidalo, tačiau tik kai kuriomis kalbomis sudarytos kompiuterių programos. D Bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos duomenų bazės, įskaitant pradinę jų projektinę medžiagą. 26. Kiek laiko galioja autorių turtinės teisės? A Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. B Autorių turtinės teisės galioja tik jam esant gyvam. C Autorių turtinės teisės galioja 50 metų nuo jo sukurto produkto įregistravimo. D Autorių turtinių teisių galiojimas yra neterminuotas. 27. Kiek laiko saugomos autorių neturtinės teisės? A Autorių neturtinės teisės saugomos neterminuotai. B Autorių neturtinės teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. C Autorių neturtinės teisės nėra saugomos. C 303 Autorių neturtinės teisės galioja 50 metų nuo jo sukurto produkto įregistravimo. 28. Kas laikoma kompiuterio programa taikant Lietuvos Respublikos Autorių teisių įstatymą (pasirinkite tiksliausią atsakymą)? A Tai komandų (instrukcijų), duomenų, paaiškinimų sistema, išreikšta objektyvia forma ir pritaikyta kompiuteriams arba kitiems analogiškiems įrenginiams, norint gauti tam tikrą rezultatą. B Tai komandų (instrukcijų), duomenų, paaiškinimų sistema, išreikšta matematiniais žymenimis ir pritaikyta kompiuteriams, norint gauti tam tikrą rezultatą. C Tai komandų (instrukcijų), duomenų, paaiškinimų sistema, išreikšta objektyvia forma ir pritaikyta kompiuteriams. D Tai komandų (instrukcijų) duomenų, paaiškinimų sistema, išreikšta programavimo kalba ir pritaikyta kompiuteriams arba kitiems analogiškiems įrenginiams, norint gauti tam tikrą rezultatą. 29. Kuris teiginys apie laisvojo naudojimo programinę įrangą (anglų k. freeware) yra teisingas? A Tokių programų negalima pardavinėti. B Už jas galima ir nemokėti, tačiau prašoma bent kiek atsilyginti, jei jomis naudojamasi nuolatos. C Tokios programos gali būti perkamos bei parduodamos. D Teisė tokiomis programomis naudotis yra ribojama. 30. Ką paprastai nustato licencija? A Kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių bei šios programos vartotojų skaičių. B Tik kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių. C Tik įdiegtos programos vartotojų skaičių. D Nė vieno iš čia išvardytų dalykų licencija paprastai nereglamentuoja. D 304 31. Kaip vadinamos programos, kurių platinimas pagrįstas vartotojų garbingu elgesiu (už jas galima mokėti ir nemokėti, tačiau prašoma bent kiek atsilyginti, jei jos nuolat vartojamos)? A Bendrojo naudojimo programomis. B Komercinėmis programomis. C Laisvojo naudojimo programomis. D Atvirojo kodo (arba teksto) programomis. 32. Kokias neturtines teises visuomet turi kūrinio autorius (pasirinkite tiksliausią atsakymą)? A Jis turi visas čia išvardytas neturtines teises. B Teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ir teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui. C Teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas. D Teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ir teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas. 33. Kuris teiginys apie autorių teises yra neteisingas? A Laisvojo naudojimo programinės įrangos vartojimui autorių teisių apsaugos įstatymai negalioja. B Autorių teisių apsaugos įstatymai reglamentuoja komercinių programų įsigijimą ir naudojimą. C Autorių teisių apsaugos įstatymai galioja visai programinei įrangai. D Autorių teisių apsaugos įstatymai galioja komercinei programinei ir bendrojo naudojimo įrangai. 34. Kuris atsakymas apie duomenų apsaugą tiksliausias? A Duomenys turi būti patikimi ir tinkamai tvarkomi (idant nebūtų iškraipyti) bei apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo. 305 Duomenys turi būti patikimi bei apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo. C Duomenys turi būti patikimi ir tinkamai tvarkomi, kad nebūtų iškraipomi. D Duomenys turi būti tinkamai tvarkomi (idant nebūtų iškraipyti) bei apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo. 35. Kurio atsakymo klausimai įtraukti į duomenų apsaugos aktą? A Visi čia išvardyti klausimai. B Duomenų platinimo ir jų kaupimo bei rinkimo tvarkos klausimai. C Duomenų rinkimo, kaupimo tvarkos ir valstybės registrų apsaugos klausimai. D Informacinių sistemų bei asmens duomenų apsaugos klausimai. 36. Kuris iš čia pateiktų duomenų apsaugos principų yra numatytas įstatymu? A Visi čia išvardintieji principai. B Duomenys turi būti saugomi nuo neteisėto kaupimo, keitimo, perdavimo, paskelbimo, sunaikinimo. C Asmens duomenys gali būti pateikiami pagal sutartį ir gavus raštišką subjekto sutikimą, išskyrus duomenų perdavimą saugumo, kontrolės, teismų institucijoms arba duomenų perdavimą kitam asmens duomenų valdytojui įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. D Duomenų valdytojas privalo saugoti asmens duomenų paslaptį. 37. Sveikatai pavojingi darbo su kompiuteriu veiksniai yra: A Visi atsakymai teisingi. B Regos sistemos perkrovos. C Netinkama sėdima poza. D Psichologinė įtampa. 38. Kuris negalavimas gali atsirasti dėl nepatogios kūno padėties dirbant kompiuteriu? B 306 A B Visi atsakymai teisingi. Sėdint prie kompiuterio negali laisvai judėti krūtinės ląsta, o tai kartais gali sukelti kosulio priepuolius, astmą. C Ilgai sėdint nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų ir raumenų sistemos patvarumas. D Dėl plaštakos sąnarių įtempimo pavargsta rankos ir ilgainiui gali atsirasti chroniški uždegimai. 39. Kuris teiginys apie informacinės visuomenės pasekmes yra neteisingas? A Informacijos prieinamumas neturi įtakos socialinei diferencijacijai. B Nemokėjimas naudotis naujomis informacinėmis technologijomis neretai yra rimta kliūtis įsidarbinti. C Gebėjimas suvokti didelius informacijos kiekius yra rimtas privalumas tiek švietime, tiek versle. D Vis daugiau įtakos įgyja tie, kurie geba sparčiai pasinaudoti informacinėmis technologijomis. 40. Informacinės visuomenės plėtra sukelia problemas: A Visas čia išvardintas problemas. B Visuomenės susiskaidymą į tuos, kurie geba naudotis informacinėmis technologijomis, ir tuos, kurie negali ir nemoka jomis naudotis. C Išsilavinimo lygių tarp miesto ir kaimo, tarp vyrų ir moterų, tarp minimalias pajamas gaunančių ir turtingai gyvenančių didėjantį skirtumą. D Gebėjimo mokytis, įvairių mokymosi būdų ir metodų įvaldymo sunkumus. 41. Kuris iš šių veiksnių nėra internetinės priklausomybės požymis? A Nenugalimas noras naudotis internetu. B Pernelyg didelės išlaidos interneto ryšiams. C Interneto naudojimas asmeninėms ir darbo reikmėms. D Nuolatinis, beatodairiškas elektroninio pašto tikrinimas. 307 42. Kurių rūšių kūriniai yra ginami autorių teisių apsaugos įstatymų? A Visų čia išvardytų rūšių kūriniai. B Kompiuterinės programos ir fotografijos. C Kompiuterinės programos, knygos ir muzikiniai kūriniai. D Architektų kūriniai, kino filmai, garso įrašai. E Skulptūros, kino filmai, spektakliai ir šokiai. 43. Kuris iš čia pateiktų teiginių yra teisingas? A Visi kiti čia išvardinti teiginiai yra klaidingi. B Autorių teisių apsaugos įstatymai saugo tik kompiuterines programas, garso įrašus ir kino filmus. C Laikytis autorių teisių nėra visuomet privaloma. D Nėra būtina visuomet tiksliai nurodyti panaudoto kūrinio autorių bei pavadinimą. 44. Kompiuterinės etikos postulatu galima vadinti: A Visa, kas čia paminėta. B Nesinaudosiu informacija, kuri nėra skirta laisvai vartoti. C Nevartosiu vogtos programinės įrangos. D Netrukdysiu dirbti kitiems tinklo vartotojams. 45. Kuriame lygmenyje žmogaus kūno atžvilgiu turi būti kompiuterio klaviatūra? A Pilvo lygmenyje arba sulenktos per alkūnę rankos lygyje. B Ties krūtine. C Krūtinės arba pilvo lygmenyje. D Visai nesvarbu, kaip padėta. 46. Interneto priklausomybės terminas, atsiradęs XX a. pabaigoje, nusako: A Poreikį „pabėgti“ į internetą, nesugebėjimą būti be jo. B Interneto naudojimo asmeninėms ir darbo reikmėms plitimą. C Vieną iš informacinės visuomenės teigiamų požymių. D Interneto prekybos svarbą. 47. Visą programinę įrangą galima suskirstyti į tris grupes (komercinė, bendrojo naudojimo ir laisvojo naudojimo) 308 A Pagal jos platinimo ir įsigijimo taisykles. B Pagal pateikimo vartotojui taisykles. C Pagal naudojimosi ja pobūdį. D Pagal turimas licencijas. 48. Kada Lietuvoje įsigaliojo Berno konvencija – daugiašalis tarptautinis susitarimas, nustatantis autorių teisių principus? A 1994 m. B 1990 m. C 2000 m. D 1980 m. 49. Patarimai, kaip apsaugoti duomenis, gali būti suskirstyti į keturias grupes: 1) administracinės priemonės; 2) fizinė apsauga; 3) techninė apsauga; 4) programinė apsauga. Kuriai grupei priskirtumėte pašalinių asmenų įėjimo į patalpas ribojimus? A 1 B 2 C 3 D 4 50. Patarimai, kaip apsaugoti duomenis, gali būti suskirstyti į keturias grupes: 1) administracinės priemonės; 2) fizinė apsauga; 3) techninė apsauga; 4) programinė apsauga. Kuriai grupei priskirtumėte slaptažodžius? A 4 B 1 C 2 D 3 309 51. Patarimai, kaip apsaugoti duomenis, gali būti suskirstyti į keturias grupes: 1) administracinės priemonės; 2) fizinė apsauga; 3) techninė apsauga; 4) programinė apsauga. Kuriai grupei priskirtumėte antivirusines programas? A 4 B 3 C 2 D 1 52. Patarimai, kaip apsaugoti duomenis, gali būti suskirstyti į keturias grupes: 1) administracinės priemonės; 2) fizinė apsauga; 3) techninė apsauga; 4) programinė apsauga. Kuriai grupei priskirtumėte signalizacijos įrengimą? A 1 B 2 C 3 D 4 53. Kurie vaizduoklio parametrai sudaro vartotojui nepalankias ar kenksmingas darbo sąlygas? A Įstrižainė mažesnė nei 21 colis. B Maitinimo įtampa 110 voltų. C Vaizdo atnaujinimo dažnis mažesnis nei 50 hercų. D Skiriamoji geba mažesnė nei 1024x768 taškų. 54. Kurios vaizduoklio savybės sukelia vartotojui kenksmingas darbo sąlygas? A Mažas spalvų skaičius. B Vaizdo mirgėjimas. C Ryškus vaizdas ekrane. D Vienspalvis vaizdas (256 pilkumo lygių). 310 55. Ar gali kompiuterių virusai patekti iš kompiuterių tinklo? A Gali tik tuomet, jei jūsų kompiuteris prijungtas per modemą. B Gali tik tuomet, jei jūsų kompiuteris prijungtas prie vietinio tinklo. C Negali. D Gali. 56. Ar gali kompiuterių virusai patekti iš diskelio? A Gali tik tuomet, jei diskelis nesuženklintas. B Gali tik tuomet, jei jis buvo kito vartotojo rankose. C Gali. D Negali. 57. Ar gali kompiuterių virusai patekti iš kompaktinės plokštelės? A Negali. B Gali tik tuomet, jei į ją buvo rašoma du kartus. C Gali tik tuomet, jei kompaktinė plokštelė yra skirta rašyti (CD-RW). D Gali. 58. Draugas leido jums nusikopijuoti Microsoft Word programą. Ar šiuo veiksmu nepažeidžiamos kieno nors teisės? A Nepažeidžiamos. B Pažeidžiamos autorių teisės. C Jei ją naudosite tik namuose – nepažeidžiamos. D Jei tą programą draugas įsigijo teisėtu būdu – nepažeidžiamos. 59. Draugas leido jums nusikopijuoti legaliai įsigytą mokamą programą. Ar šiuo veiksmu nepažeidžiamos kieno nors teisės? A Nepažeidžiamos. B Pažeidžiamos autorių teisės. C Jei ją naudosite tik mokymui – nepažeidžiamos. 311 D Jei tai vienintelė jos kopija – nepažeidžiamos. 60. Ar bendrojo naudojimo (shareware) programinė įranga gali būti naudojama be ribojimų? A Naudojimo ribojimai nurodomi dokumentacijoje. B Tokia programinė įranga gali būti naudojama visiškai laisvai. C Tokia programinė įranga gali būti naudojama visiškai laisvai, jei nedaromos naujos jos kopijos. D Tik vieną dieną. 61. Kuri sąvoka vartojama apibūdinant programinės įrangos kūrėjų teises? A Patentas. B Sertifikatas. C Licencija. D Autoriaus teisių. 62. Dauguma Lietuvoje naudojamų kompiuterių su vartotojais bendrauja angliškai. Ar tai būtina? A Taip, ne visos kompiuterių klaviatūros pritaikytos lietuviškoms raidėms įvesti. B Ne, reikėtų ugdyti lietuvišką terminiją ir siekti, kad kompiuteriai su vartotojais bendrautų lietuviškai. C Taip, ne visi spausdintuvai pritaikyti lietuviškiems tekstams spausdinti. D Gal ir ne, bet visi taip įpratę. 63. Kas yra elektroninė demokratija (el.demokratija)? A Tai demokratija, prekiaujant elektronikos pramonės gaminiais. B Tai demokratija, skelbiama naudojant elektronines bendravimo priemones: informacijos ir komunikacijos technologijas. C Tai demokratija, pasirenkant kompiuterių ir telekomunikacijų techninę įrangą. D Tai demokratija, pasirenkant žiniasklaidos priemones. 64. Kas yra elektroninės paslaugos? 312 Tai paslaugos, teikiamos elektroniniu paštu. Tai paslaugos, susijusios su kompiuterių aptarnavimu. Tai paslaugos, teikiamos kompiuteriniais (arba informacijos) tinklais: intranetu, ekstranetu, internetu. D Tai paslaugos, susijusios su elektronikos pramonės gaminių aptarnavimu. 65. Kas yra elektroninė valdžia? A Tai valdžia, kuri savo sprendimus pateikia internetu. B Tai valdžia, kuri dalį savo paslaugų įmonėms bei gyventojams teikia elektronine forma. C Tai valdžia, kuri bendravimui su rinkėjais naudoja elektronines bendravimo priemones. D Tai priemonių sistema, skirta elektroninei žiniasklaidai kontroliuoti. 66. Kas yra kompiuterinė etika? A Moralės normos, kurių turi laikytis kompiuterinės technikos projektuotojai ir vartotojai. B Tai etika, skelbiama kompiuteriniais (arba informacijos) tinklais. C Tai etika, skelbiama elektroninės žiniasklaidos priemonėmis. D Tai etika, nusakanti tekstinių dokumentų ir elektroninių laiškų rašymo taisykles. 67. Kas yra makrovirusas? A Virusas, kuris paslėptas dokumente. B Virusas, kuris paveikia tik vykdomąsias programas. C Programa, kuri ieško kompiuteryje virusų. D Tai kompiuterinis žaidimas. 68. Apibūdinkite, kas yra informacinė visuomenė? A Tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. B Tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. C Tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. A B C 313 D Tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. 69. Kas pasiūlė žmonijos visuomeninę raidą vaizduoti trimis bangomis? A Yoney Masuda. B Tadao Umeaso. C Martinas Bangemanas. D Alvinas Toffleris. 70. Kokie yra vyraujantys penki požiūriai į informacinę visuomenę? A Informacinis, ekonominis, erdvinis, socialinis, komunikacinis. B Technologinis, kultūrinis, erdvinis, telekomunikacinis, informacinis. C Socialinis, kultūrinis, ekonominis, telekomunikacinis, technologinis. D Technologinis, ekonominis, socialinis, erdvinis, kultūrinis. 71. Ką reiškia technologinis požiūris? A Tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. B Tai reiškia, kad informacinė visuomenė vaizduojama kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti internetu. C Tai reiškia, kad informacinė visuomenė bus suskirstyta į tris grupes: specialistus, informacinių technologijų taikymo specialistus ir informacinių technologijų vartotojus. 314 D Tai reiškia, kad informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti. 72. Ką reiškia ekonominis požiūris? A Tai reiškia, kad sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja. B Tai reiškia, kad informacinė visuomenė bus suskirstyta į tris grupes: specialistus, informacinių technologijų taikymo specialistus ir informacinių technologijų vartotojus. C Tai reiškia, kad informacinė visuomenė vaizduojama kaip visuotinis kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti internetu. D Tai reiškia, kad informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos, vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. 73. Ką reiškia socialinis požiūris? A Tai reiškia, kad sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja. B Tai reiškia, kad informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos, vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. C Tai reiškia, kad informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti. D Tai reiškia, kad informacinė visuomenė bus suskirstyta į tris grupes: specialistus (naujų technologijų kūrimas ir diegimas), informacinių technologijų taikymo specialistus (taikyti, priderinti, diegti naujas technologijas įvairiose srityse) ir informacinių technologijų vartotojus (kurie savo veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis). 315 74. Ką reiškia erdvinis požiūris? A Tai reiškia, kad informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti. B Tai reiškia, kad informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos, vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. C Tai reiškia, kad informacinė visuomenė bus suskirstyta į tris grupes: specialistus, informacinių technologijų taikymo specialistus ir informacinių technologijų vartotojus. D Tai reiškia, kad informacinė visuomenė traktuojama kaip pasaulinė, neribojama valstybių, regionų sienų. Informacinė visuomenė vaizduojama kaip visuotinis kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti internetu. 75. Ką reiškia kultūrinis požiūris? A Tai reiškia, kad informacinė visuomenė bus suskirstyta į tris grupes: specialistus, informacinių technologijų taikymo specialistus ir informacinių technologijų vartotojus. B Tai reiškia, kad informacinė visuomenė vaizduojama kaip visuotinis kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti internetu. C Tai reiškia, kad informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti. D Tai reiškia, kad sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja. 76. Kokie pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai? A Stiprus paties piliečio noras mokytis, nenuolatinis mokymas, mokymosi priemonių ir būdų įvairovė, nuotolinis darbas, elektroninis verslas, elektroninės paslaugos, elektroninė valdžia. 316 B Stiprus paties piliečio noras mokytis, nuolatinis mokymas, mokymosi priemonių ir būdų neįvairovė, nuotolinis darbas, elektroninis verslas, elektroninės paslaugos, elektroninė valdžia. C Stiprus paties piliečio noras ir negebėjimas mokytis, nenutrūkstamas mokymas, mokymosi priemonių ir būdų įvairovė, nuotolinis darbas, elektroninis verslas, elektroninės paslaugos, elektroninė vyriausybė. D Stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis, nenutrūkstamas ir nuolatinis mokymas, mokymosi priemonių ir būdų įvairovė, nuotolinis darbas, elektroninis verslas, elektroninės paslaugos, elektroninis valdymas. 77. Kas yra nelygių galimybių problema arba skaitmeninė nelygybė? A Tai asmeninių kompiuterių skaičius vienam tūkstančiui gyventojų. B Tai interneto pagrindinių kompiuterių skaičius dešimčiai tūkstančių gyventojų. C Tai mobiliųjų telefonų skaičius vienam tūkstančiui gyventojų D Tai netolygus naudojimasis informacinėmis technologijomis pasaulyje ir valstybių viduje. 78. Kas yra etiketas? A Moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kurią palaiko individai. B Tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma. C Tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių visuma. D Tinkamo, deramo, privalomo elgesio viešumoje taisyklių visuma. 79. Kas yra etika? A Tai informacinių technologijų socialinės įtakos visuomenei atspindys, kurio plotmėje klostosi moralinės 317 normos ir aktyvi veiklos politika, apimanti visus – ir kompiuterinės technikos projektuotojus, ir vartotojus. B Tinkamo, deramo, privalomo elgesio viešumoje taisyklių visuma. C Tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma. D Moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kurią palaiko individai. 80. Kas yra kompiuterinė etika? A Tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių visuma. B Tai elgesio normų naudojantis informacinėmis technologijomis visuma. C Moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kurią palaiko individai. D Tai informacinių technologijų socialinės įtakos visuomenei atspindys, kurio plotmėje klostosi moralinės normos ir aktyvi veiklos politika, apimanti visus – ir kompiuterinės technikos projektuotojus, ir vartotojus. 81. Kuri iš šių interneto taisyklių yra neteisinga? A Gerbk žmogų. B Dalykis savo žiniomis. C Naudodamasis internetu laikykis tų pačių etikos taisyklių kaip ir įprastame gyvenime. D Netaupyk kitų žmonių laiką. 82. Kuri iš šių interneto taisyklių yra neteisinga? A Žinok, kurioje interneto vietoje esi. B Sukurk gerą įvaizdį internete. C Gerbk kitų žmonių privatumą. D Nevaldyk savo jausmų. 83. Kas yra kompiuterių virusas? A Tai kompiuterio programa, kuri pažeidžia kitas kompiuteryje esančias programas. B Tai kompiuterio programa, kuri sugeba daugintis, įsirašyti į kitas programas. 318 C Tai kenkėjiška programa ar programos dalis, kuri trikdo kompiuterio ar programos darbą ir netgi gali iškreipti ar sunaikinti kompiuteryje laikomus duomenis. D Tai kenkėjiška programa ar programos dalis, gebanti savaime daugintis, įsirašyti į kitas programas, kelties ar disko padalijimo sektorius, kompiuterinius dokumentus, kuriose gali būti naudojamos makrokomandos bei trikdanti kompiuterio ar programos darbą ir netgi gali iškreipti ar sunaikinti kompiuteryje laikomus duomenis. 84. Kas yra kelties sektoriaus virusai (Boot Viruses)? A Tai programos, parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas. B Tai tokie virusai, kurie pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis, įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas. C Tai tokie virusai, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. D Tai tokie virusai, kurie įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. 85. Kas yra bylų virusai (File Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. B Tai tokie virusai, kurie įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. C Tai tokie virusai, kurie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. D Tai tokie virusai, kurie pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis, įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas. 86. Kas yra makrokomandiniai virusai (Macro Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. 319 B Tai tokie virusai, kurie pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis, įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas. C Tai tokie virusai, kurie sugeba nuslėpti savo buvimą sistemoje. D Tai programos, parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas. 87. Kas yra įvairiaformiai virusai (Polymorphic Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. B Tai tokie virusai, kurie sugeba nuslėpti savo buvimą sistemoje. C Tai tokie virusai, kurie dauginimuisi pasinaudoja tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. D Tai tokie virusai, kurie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. 88. Kas yra „partizaniniai“ virusai (Stealth Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie dauginimuisi pasinaudoja tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. B Tai tokie virusai, kurie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. C Tai įvairaus pobūdžio virusai („Trojos arkliai“ arba „loginės bombos“, programišių sukurtos slapto nuotolinio kompiuterių administravimo programos, „slaptažodžių vagilės“, kitus virusus bei įvairiaformius virusu generuojančios programos). D Tai tokie virusai, kurie sugeba nuslėpti savo buvimą sistemoje. 320 89. Kas yra rezitentiniai virusai (Memory Resident Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. B Tai įvairaus pobūdžio virusai („Trojos arkliai“ arba „loginės bombos“, programišių sukurtos slapto nuotolinio kompiuterių administravimo programos, „slaptažodžių vagilės“, kitus virusus bei įvairiaformius virusu generuojančios programos). C Tai tokie virusai, kurie sugeba nuslėpti savo buvimą sistemoje. D Tai tokie virusai, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. 90. Kas yra „žalingos programos“ (Harmful Programs)? A Tai tokie virusai, kurie sugeba nuslėpti savo buvimą sistemoje. B Tai programos, parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas. C Tai programos, dauginančios savo kopijas (kopijuojasi iš vieno disko į kitą, išsiuntinėdama savo kopijas elektroniniu paštu ar kitomis informacijos skleidimo priemonėmis ir pan.). D Tai įvairaus pobūdžio virusai („Trojos arkliai“ arba „loginės bombos“, programišių sukurtos slapto nuotolinio kompiuterių administravimo programos, „slaptažodžių vagilės“, kitus virusus bei įvairiaformius virusu generuojančios programos). 91. Kas yra tinklų virusai (Network Viruses)? A Tai tokie virusai, kurie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jie neturi nuolatinio pavidalo, įsirašymo vietų ir pan. 321 B Tai tokie virusai, kurie įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. C Tai tokie virusai, kurie pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis, įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas. D Tai tokie virusai, kurie dauginimuisi pasinaudoja tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. 92. Kas yra „kirminai“? A Tai įvairaus pobūdžio virusai („Trojos arkliai“ arba „loginės bombos“, programišių sukurtos slapto nuotolinio kompiuterių administravimo programos, „slaptažodžių vagilės“, kitus virusus bei įvairiaformius virusu generuojančios programos). B Tai programos, parašytos makroprogramavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas. C Tai tokie virusai, kurie dauginimuisi pasinaudoja tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. D Tai programos, dauginančios savo kopijas (kopijuojasi iš vieno disko į kitą, išsiuntinėdama savo kopijas elektroniniu paštu ar kitomis informacijos skleidimo priemonėmis ir pan.). 93. Kurios iš jų nėra antivirusinių programų grupės? A Programos – filtrai. B Programos – detektoriai. C Programos – gydytojai. D Programos – pranešėjai. 94. Kokią apsaugą nuo netyčinio informacijos ištrynimo dažniausiai naudoja patyrę kompiuterininkai? A Paleidžia antivirusinę programą. B Tai atlieka pati operacinė sistema. C Svarbias rinkmenas perrašo kitu vardu. D Daro atsargines svarbių rinkmenų kopijas. 322 95. Nuo kada kompiuterių programų bei duomenų bazių autorines teises bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“? A Nuo 2003 m. kovo 5 d. B Nuo 1992 m. C Nuo 1996 m. D Nuo 1999 m. 96. Kuris iš šių elementų nėra autorių teisių apsaugos ženklas? A Autoriaus vardas. B © arba (C) ženklas. C Kūrinio pirmojo išleidimo metai. D ®. 97. Kuri iš šių grupių nepriklauso programinei įrangai? A Laikinai (tam tikrą laikotarpį) nemokama programinė įranga (angl. shareware). B Verslo programinė įranga. C Nemokama programinė įranga (angl. freeware). D Mokyklų programinė įranga. 98. Kas yra atvirojo teksto (kodo) programos (angl. Open source software)? A Tokios programos, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. B Tokios programos, kuriomis gali naudotis kiekvienas, tik negalima jų pardavinėti. C Tokios programos, kurios nustato kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir vartotojų skaičių. D Tokios programos, kurias galima modifikuoti ir jos pateikiamos su pradiniais tekstais. 99. Kas yra laikinai nemokamos programos (angl. shareware)? A Tokios programos, kurias galima modifikuoti ir jos pateikiamos su pradiniais tekstais. 323 B Tokios programos, kuriomis gali naudotis kiekvienas, tik negalima jų pardavinėti. C Tokios programos, kurios nustato kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir vartotojų skaičių. D Tokios programos, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. 100. Kas yra nemokama programinė įranga (angl. freeware)? A Tokios programos, kurios nustato kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir vartotojų skaičių. B Tokios programos, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. C Tokios programos, kurias galima modifikuoti ir jos pateikiamos su pradiniais tekstais. D Tokios programos, kuriomis gali naudotis kiekvienas, tik negalima jų pardavinėti. 101. Kas yra licencija? A Tokios programos, kuriomis gali naudotis kiekvienas, tik negalima jų pardavinėti. B Tokios programos, kurias galima modifikuoti ir jos pateikiamos su pradiniais tekstais. C Tokios programos, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. D Tokios programos, kurios nustato kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir vartotojų skaičių. 102. Kuri iš šių piratavimo formų yra neteisinga? A Elektroninės skelbimo lentos. B Falsifikatų gamyba. C Pačių vartotojų savarankiškas neteisėtai įsigytų programų įdiegimas. D Kompiuterių pardavėjų bei paslaugų teikėjų legalus programų įdiegimas vartotojams. 103. Kuri iš šių duomenų apsaugos priemonių neteisinga? A Administracinė. 324 B Fizinė. C Techninė. D Internetinė. 104. Kada buvo priimtas Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas? A 1991 m. liepos 16 d. B 1996 m. gruodžio 30 d. C 1999 m. birželio 1 d. D 1996 m. birželio 11 d. 105. Kas yra elektrosmogas? A Tai elektros įtaka žmonių sveikatai. B Tai magnetinių laukų poveikis žmonių sveikatai. C Tai aplinkos tarša elektriniais prietaisais. D Tai aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais. 106. Ką reiškia ženklas su užrašu MPR II? A Kad vaizduoklis atitinka griežtesnius nei numato MPR II standartas reikalavimus elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu. B Kad vaizduoklis atitinka kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose. C Kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektrinio lauko stiprį dviejuose dažnių diapazonuose. D Kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektrinio lauko stiprį dviejuose dažnių diapazonuose ir kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose. 107. Ką reiškia ženklas „TCO“? A Kad vaizduoklis atitinka kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose. B Kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektrinio lauko stiprį dviejuose dažnių diapazonuose ir 325 kintamojo magnetinio lauko srauto tankį dviejuose dažnių diapazonuose. C Kad vaizduoklis atitinka standarto reikalavimus pagal elektrostatinio ekrano paviršiaus potencialą, kintamojo elektrinio lauko stiprį dviejuose dažnių diapazonuose. D Kad vaizduoklis atitinka griežtesnius nei numato MPR II standartas reikalavimus elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu. 108. Kuri iš šių techninių charakteristikų nepriklauso vaizduokliui? A Ekrano matmenys. B Praleidžiamų dažnių juostos plotis. C Atspindį mažinanti ekrano danga. D Procesoriau greitis. 109. Kas yra ekrano metmenys? A Tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. B Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. C Tai dažnis, kuris rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. D Tai įstrižainės matmenys coliais (centimetrais) nuo vieno ekrano kampo iki kito. 110. Kas yra skiriamoji geba? A Tai įstrižainės matmenys coliais (centimetrais) nuo vieno ekrano kampo iki kito. B Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. C Tai dažnis, kuris rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. D Tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. 326 111. Kas yra kadrų skleidimo dažnis? A Tai paprastai pablogina ekrano šviesumą, užtat atspindžiai nevargina akių. B Tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. C Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. D Tai dažnis, kuris rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. 112. Kas yra praleidžiamų dažnių juostos plotis? A Tai dažnis, kuris rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. B Tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. C Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš eilučių kadre skaičiaus. D Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. 113. Kas yra atspindį mažinanti ekrano danga? A Tai dažnis, kurio vertė lygi skiriamajai gebai, padaugintai iš kadrų skleidimo dažnio. B Tai dažnis, kuris rodo, kiek kartų per sekundę (Hz) perpiešiamas vaizdas ekrane, kai pradedama piešti nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo horizontaliomis eilutėmis, besileidžiančiomis žemyn. C Tai taškų eilutėje ir eilučių kadre skaičius. D Tai paprastai pablogina ekrano šviesumą, užtat atspindžiai nevargina akių. 114. Kuris iš šių darbo su kompiuteriu veiksnių yra nekenksmingas sveikatai? A Netinkama sėdėsena. B Regos sistemos perkrova. 327 C Psichologinė įtampa. D Daryti pertraukas. 115. Kuris iš šių darbo su kompiuteriu sėdėjimo veiksnių yra neteisingas? A Vaizduoklio viršus turi būti 5-8 cm žemiau akių lygio. B Dirbant nugara turi remtis į kėdės atlošą. C Mažiausias atstumas iki vaizduoklio ekrano turi būti 60 cm. D Kojos gali nesiekti grindis. 116. Kuris iš šių darbo su klaviatūra veiksnių yra neteisingas? A Laikyti riešus tiesiai ir viename lygyje su rankos dilbiu. B Pirštai natūraliai išlenkti. C Netiesti pirštų toli nuo pagrindinės eilutės. D Stipriai spaudyti klavišus. 117. Kuris iš šių regėjimo ir šviesos veiksnių yra neteisingas? A Iš ekrano turi sklisti maždaug tiek šviesos, kaip ir iš aplinkos, esančios aplink vaizduoklį. B Kompiuterį pastatyti taip, kad langai ir šviesa būtų ne priešais, o iš šono. C Langai ir šviesos šaltiniai turi būtoi pritemdyti, kad pagerintų vaizduoklyje regimą vaizdą. D Šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa atsispindi kompiuterio vaizduoklyje. 118. Kas kiek laiko reikia daryti pertraukas, dirbant su kompiuteriu? A Dirbi, kiek nori. B Kas 0,5 val. C Kas 1 val. D Kas 30 min. 119. Kuri iš šių programų naudojama tekstų rengimui bei raštvedybos pradmenims? A Microsoft PowerPoint. B Microsoft Publicher. 328 C Microsoft FrontPage. D Microsoft Word. 120. Kuri iš šių programų naudojama buhalterinei apskaitai? A Microsoft Word. B Microsoft Access. C Microsoft Publicher. D Microsoft Excel. 121. Kuri iš šių programų naudojama kompiuterinei leidybai? A Microsoft Excel. B Microsoft FrontPage. C Microsoft PowerPoint. D Adobe PageMaker, Adobe Indesign. 122. Kuri iš šių interneto parduotuvių yra didžiausia? A www.24x7.lt B www.ceramicarts.8m.com C www.perku.lt D www.amazon.com 123. Kaip sutrumpintai vadinama simbolių kalba bendravimui su neįgaliaisiais? A NSK. B BSK. C ASK. D AAK. 329 ATSAKYMAI TEKSTŲ IŠ INFORMACIJOS TVARKYMO KOMPIUTERIU PAGRINDŲ ATSAKYMAI: 1. A 2. A 3. A 4. A 5. A 6. A 7. A 8. A 9. A 10. A 11. A 12. A 13. A 14. A 15. A 16. A 17. A 18. A 19. A 20. A 21. A 22. A 23. A 24. A 25. A 26. E 27. E 28. E 29. E 30. A 31. A 32. A 33. A 34. A 35. A 36. A 37. B 38. A 39. A 40. A 41. A 42. A 43. A 44. A 45. B 46. A 47. A 48. A 49. A 50. A 51. A 52. A 53. A 54. A 55. A 56. A 57. A 58. A 59. A 60. A 61. A 62. A 63. A 64. A 65. A 66. A 67. A 68. A 69. A 70. A 71. A 72. A 73. A 74. A 75. A 76. A 77. A 78. A 79. A 80. D 81. A 82. A 83. A 84. A 85. A 86. A 87. A 330 TESTŲ IŠ TEKSTŲ TVARKYMO IR INFORMACIJOS PATEIKIMO ATSAKYMAI: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. B C B B D E D A A E B A D C B E C C C C C A A D D B C B B B D D D 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. C A A D C E E C A D A A B D B B B C A E E D B D E B B C E C D B A 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93. 94. 95. 96. 97. 98. 99. C D D D A B D B D C A D D A C E E C C B B A A A A A A A A A A A A 100. A 101. A 102. A 103. A 104. A 105. A 106. A 107. A 108. A 109. A 110. A 111. A 112. A 113. A 114. A 115. A 116. A 117. A 118. A 119. A 120. A 121. A 122. A 123. D 124. C 125. C 126. B 127. B 128. C 129. E 130. A 131. A 132. B 133. A 134. C 135. A 136. A 137. A 138. A 139. A 140. A 141. A 331 TESTŲ IŠ INTERNETO IR ELEKTRONINIO PAŠTO ATSAKYMAI: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. E C D A A D E C E B A D C E B D D C B C B E D C C E A B 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. B A D A A D E E E A E C D C A D E A A A A A A A A A A A 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. A A A A A A A A A A A A D C C B D C D D D D D D D D D D 8 8 8 8 8 9 9 9 9 9 332 TEKSTŲ IŠ SKAIČIUOKLĖS ATSAKYMAI: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A D A A A A 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A E A A A A A A A 75. A 76. A 77. A 78. A 79. A 80. A 81. A 82. A 83. A 84. A 85. A 86. A 87. A 88. A 89. A 90. C 91. A 92. B 93. A 94. A 95. A 96. A 97. A 98. A 99. B 100. A 101. C 102. B 103. D 104. B 105. D 106. D 107. A 108. A 109. C 110. A 111. A 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. D A A B A B B C C C D C D A A A A B B B C A B C D D C C E C B B B 333 TESTŲ IŠ SOCIALINIŲ, TEISINIŲ IR ETINIŲ ASPEKTŲ ATSAKYMAI: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. A A A A A A A A A A A A A C A A A A A A A A A A A C B 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. D C D B B A D B B C B A A D D D D D D D D D D D D D D 82. D 83. D 84. D 85. D 86. D 87. D 88. D 89. D 90. D 91. D 92. D 93. D 94. D 95. D 96. D 97. D 98. D 99. D 100. D 101. D 102. D 103. D 104. D 105. D 106. D 107. D 108. D 109. D 110. D 111. D 112. D 113. D 114. D 115. D 116. D 117. D 118. D 119. D 120. D 121. D 122. D 123. D 334 MKRĮ – 2004 Teisingas variantas – visada d atvejis. Kuris iš šių kompiuterio įrenginių skirtas tik įvesti informacijai į kompiuterį? a Modemas b Diskelių įrenginys c Spausdintuvas d Skeneris Kuris iš šių veiksmų padeda apsaugoti kompiuteriu tvarkomus duomenis nuo dingimo? a Dokumentų ištrynimas b Katalogų atvėrimas naudojimui vietiniame tinkle (sharing) c Kompiuterio užkrėtimas virusais d Atsarginių kopijų įrašymas į kitą laikmeną Kaip atsiranda kompiuterių virusai? a Kompiuterių virusai yra nežemiškos, kosminės kilmės b Nelegaliai kopijuojamos programos automatiškai virsta virusais c Virusai atsiranda dėl klaidų kompiuterių programose d Virusus kuria piktavaliai asmenys, mokantys programuoti Kokia informacija pateikiama bet kurios programos lango antraštės juostoje? a Laikas ir data b Kompiuterio vartotojo vardas c Kompiuterio tipas d Programos pavadinimas Kuri iš šių programų geriausiai tinka tekstinei informacijai tvarkyti? a Microsoft Excel b Open Office Calc c Microsoft Paint d Microsoft Word 335 Kuris iš teiginių apie failus ir katalogus yra teisingas? a Kataloguose gali būti saugomi tik failai, o failuose – tik katalogai b Kiekviename kataloge gali būti saugomi tik vieno tipo failai c Failus galima perkelti, o katalogus – tik kopijuoti d Kataloguose gali būti saugomi ir failai, ir katalogai Kas nurodo operacinei sistemai, kokio tipo duomenys saugomi faile? a Failo vardo pirmoji raidė b Katalogo, kuriame saugomas failas, pavadinimas c Operacinė sistema tai gali nustatyti tik iš failo turinio d Failo prievardis Pagal kurį požymį NEGALIMA atlikti failų paieškos? a Pagal datą b Pagal failo vardą c Pagal pateiktą teksto fragmentą d Pagal pateiktą piešinio fragmentą Ką galima glaudinti archyvavimo (glaudinimo) programa? a Tik viename pasirinktame kataloge esančius failus b Tik failus, bet ne katalogus c Visus failus ir katalogus, išskyrus anksčiau suglaudintus archyvų failus d Pasirinktus failus ir katalogus su juose esančiais failais Kuris klaviatūros mygtukas pakeičia didžiųjų ar mažųjų raidžių rašymo režimą priešingu? a Ctrl b Shift c Esc d Caps Lock Kurios lapo nuostatos išsaugomos kartu su teksto dokumentu? a Priemonių juostų išsidėstymas tekstų redaktoriaus lange b Ekrano skiriamoji geba c Spausdinamų kopijų skaičius 336 d Lapo dydis, orientacija (pasukimas) ir paraštės Kurios šrifto savybės NEGALIMA keisti redaguojant teksto dokumentą? a Simbolių dydžio b Simbolių spalvos c Šrifto tipo, nusakomo jo pavadinimu d Simbolio atskirų dalių formos Kuriai teksto dokumento daliai visada galima nustatyti kitokią lygiuotę nei likusiam dokumento tekstui? a Žodžiui b Simboliui c Sakiniui d Pastraipai Kuris būdas sukeisti vietomis du teksto dokumento sakinius yra NETINKAMAS? a Kai pirmasis sakinys pažymimas, iškerpamas ir įklijuojamas po antrojo sakinio b Kai antrasis sakinys pažymimas, iškerpamas ir įklijuojamas po pirmojo sakinio c Kai pirmasis sakinys nukopijuojamas, jo kopija įklijuojama po antrojo sakinio, tuomet pirmasis sakinys ištrinamas d Kai pirmasis sakinys nukopijuojamas ir, pažymėjus antrąjį sakinį, įklijuojamas Pažymėję visą teksto dokumentą, įvykdėme ženklinto sąrašo kūrimo komandą. Kuri dokumento dalis taps atskiru ženklinto sąrašo elementu? a Kiekvienas simbolis b Kiekviena eilutė c Kiekvienas žodis d Kiekviena pastraipa Kiek MAŽIAUSIAI langelių sudaro šią tekstų redaktoriaus lentelę? 337 a Trys b Septyni c Devyni d Penki Kuri paprastojo elektroninio pašto (tvarkomo elektroninio pašto programa) ypatybė gali būti pranašesnė už atitinkamą žiniatinklinio pašto (tvarkomo interneto naršykle) savybę? a Galima tvarkyti paštą iš bet kurio kompiuterio, prijungto prie interneto b Galima sudėlioti laiškus į atskirus aplankus c Galima siųsti laiškus su prisegtais dokumentais d Galima tvarkyti laiškus, neprisijungus prie interneto Kuriuo iš šių atvejų elektroninio laiško adreso laukas (To:) užpildomas automatiškai? a Persiunčiant laišką kitam adresatui (Forward) b Kopijuojant kito laiško tekstą c Kuriant naują laišką d Atsakant į laišką (Reply) Kurio veiksmo NEGALIMA atlikti interneto naršykle? a Peržvelgti tinklapio turinio b Pereiti į kitą tinklapį pasinaudojus nuoroda c Peržvelgti tinklapio HTML teksto d Laisvai keisti bet kurio tinklapio turinio Kuri iš šių galimybių nėra viena iš standartinių interneto paslaugų (services)? a Tinklapių peržiūra b Failų siuntimas c Elektroninis paštas 338 d Telefono ryšys Kaip papildomas interneto naršyklės adresynas (favorites, bookmarks)? a Automatiškai, aplankius bet kurį interneto tinklapį b Automatiškai, aplankius interneto paieškos sistemą c Adresyno turinio keisti negalima d Specialia naršyklės meniu komanda arba mygtuku Kuris iš šių adresų yra interneto paieškos sistemos adresas? a http://www.nec.lt b http://www.smm.lt c http://www.lrs.lt d http://www.google.lt Kurio tipo duomenų NEBŪNA skaičiuoklės langeliuose – skaičių, tekstų, loginių reikšmių, datos, laiko? a Datos ir laiko b Skaičių ir tekstų c Loginių reikšmių d Gali būti bet kurio nurodyto tipo duomenys Kurioje skaičiuoklės langelio dalyje reikia spragtelti pele ir tempti žymeklį, kai norime pažymėti keletą gretimų langelių? a Dešiniajame apatiniame kampe b Ant bet kurios kraštinės c Ant viršutinės kraštinės d Langelio viduje Skaičiuoklės darbo lakšte pažymėjome langelių bloką, kuriame yra lentelė su duomenimis, ir įvykdėme rikiavimo komandą. Kokia lakšto dalis bus surikiuota? a Visas lakštas b Visos eilutės, kuriose yra pažymėtasis blokas c Visi stulpeliai, kuriuose yra pažymėtasis blokas d Tik pažymėtasis blokas 339 Kuria formule pasinaudojus galima sutrumpinti skaičiuoklės langelyje įrašytą formulę =A1+A2+A3+A4+A5+A6+B1+B2+B3+B4+B5? a =SUM(A1)+SUM(B5) b =MAX(A1:B6)+ MIN(A1:B6) c =AVERAGE(A1:B6) d =SUM(A1:B6)-B6 Kam skirta skaičiuoklės funkcija IF? a Pasikartojantiems veiksmams atlikti b Skaitinės reikšmės ženklui nustatyti c Skaičiuoklės langelio duomenų tipui nustatyti d Vienai iš dviejų reikšmių automatiškai pasirinkti pagal nurodytą sąlygą Ar galima tvarkyti skaičiuoklės darbo lakštą taip, kad būtų matomos lapų ribos? a Ne, lapų ribos matomos tik peržiūrint spaudinį b Taip, tačiau šiuo atveju negalima pakeisti lentelės turinio c Taip, tačiau šiuo atveju negalima pakeisti lapo nuostatų d Taip, tam reikia įjungti specialų skaičiuoklės darbo režimą Kurio iš įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali labiausiai kenkti kompiuteriu dirbančio žmogaus sveikatai? a Pelės b Klaviatūros c Spausdintuvo d Monitoriaus Kuriuo atveju elektroninis laiškas PAŽEIDŽIA interneto etikos principus? a Kai grupei žmonių išsiųsto laiško autoriui atsakoma asmeniniu laišku b Kai diskusijų konferencijoje prieštaraujama kito laiško autoriui c Kai diskusijų konferencijoje sutinkama su kito laiško autoriaus nuomone 340 d Kai gautas asmeninis laiškas be siuntėjo leidimo aptariamas viešoje konferencijoje. Kuris iš šių kompiuterio įrenginių skirtas ir įvesti, ir išvesti informacijai? a Skeneris b Klaviatūra c Spausdintuvas d Modemas Ką reikia atlikti prieš išjungiant kompiuterį, kad nedingtų naujai sukurtas dokumentas? a Patikrinti kompiuterį antivirusine programa b Ištrinti sukurtą dokumentą c Išspausdinti jį d Įrašyti dokumentą į kompiuterio laikmeną Kuris apsisaugojimo nuo kompiuterinių virusų būdas yra labiausiai paplitęs? a Tinklapių peržiūra atsijungus nuo interneto b Tuščių laikmenų formatavimas c Duomenų archyvavimas (glaudinimas) d Antivirusinių programų naudojimas Kokius veiksmus galima atlikti „sugriebus“ pele už apatinio dešiniojo programos lango kampo? a Užverti programos langą b Perkelti programos langą į kitą vietą c Pakeisti lange vykdomą programą d Padidinti ar sumažinti programos langą Kuri iš šių programų geriausiai tinka skeneriu nuskaitytai nuotraukai redaguoti? a Skaičiuoklė (Excel, Calc) b Tekstų redaktorius (Word, Writer) c Pateikčių programa (Power Point, Impress) d Grafikos redaktorius (Photoeditor, Photoshop) Kuris iš teiginių apie failus ir katalogus yra teisingas? a Failo vardą privalo sudaryti ne mažiau kaip 8 simboliai 341 b Katalogų vardai negali turėti prievardžių c Varduose ir prievardžiuose negali būti didžiųjų raidžių d Varduose ir prievardžiuose negali būti vartojami ženklai \/:*?“ Kurie iš šių prievardžių skirti žymėti failams su tekstine informacija? a .txt, .rtf ir .xls b .txt, .doc ir .gif c .doc, .xls ir .gif d .doc, .rtf ir . txt Kuris iš teiginių teisingai apibūdina failų paiešką kompiuterio laikmenose? a Galima ieškoti tik viename kataloge b Galima ieškoti tik viename diske c Galima ieškoti tik pagal vieną požymį d Galima ieškoti iš karto pagal kelis požymius Kuris teiginys apie failų archyvavimą (glaudinimą) yra NETEISINGAS? a Į kompiuterinę laikmeną gali būti sutalpinama daugiau informacijos b Yra galimybė sujungti daug failų ir katalogų į vieną archyvą c Archyvą patogiau išsiųsti elektroniniu paštu nei atskirus failus d Archyvuojant duomenys apsaugomi nuo virusų Kuris klaviatūros mygtukas tinka, kai norime kopijuoti informaciją klaviatūros klavišų kombinacijomis, o ne pele? a Tarpo klavišas b Shift c Esc d Ctrl Kuris teiginys apie teksto dokumento lapo paraštes yra teisingas? a Šoninių paraščių pločiai visuomet sutampa 342 b Viršutinės ir apatinės paraščių pločiai visuomet sutampa c Kairioji paraštė visuomet turi būti didesnė už dešiniąją d Visų keturių paraščių plotis gali būti skirtingas Kuriuos šrifto stiliaus efektus (pusjuodis, pasviręs, pabrauktas) teksto dokumente galima naudoti vienu metu? a Du pasirinktus efektus b Ne daugiau kaip vieną efektą c Tekstų dokumentuose šie efektai nenaudojami d Galimos bet kokios šių efektų kombinacijos Kurio iš šių būdų galima atskirti teksto dokumento pastraipas vieną nuo kitos tuščiu tarpu? a Pakeisti pastraipų lygiavimą b Pakeisti tabuliatorių padėtis c Nustatyti tinkamas pastraipų įtraukas d Nustatyti tinkamas vertikalias pastraipų paraštes Kuris būdas pakeisti vieną teksto dokumento žodį kitu yra NETINKAMAS? a Kai pažymėjus netinkamą žodį įrašomas naujas žodis b Kai ištrynus netinkamą žodį įrašomas tinkamas žodis c Kai tinkamas žodis nukopijuojamas iš kitos teksto vietos ir pažymėjus klaidingą žodį įklijuojamas d Kai netinkamas žodis iškerpamas ir pažymėjus kitą žodį įklijuojamas Dalį teksto dokumente esančio numeruoto sąrašo paskutinės eilutės nukėlėme į kitą eilutę (pradėjome naują pastraipą). Kaip bus paženklinta naujoji pastraipa? a Pastraipa bus ženklinta skrituliuku b Pasikartos ankstesnės pastraipos numeris c Bus pradėta numeruoti iš naujo (nuo 1-o) d Bus tęsiama didėjanti numeracija 343 Kiek MAŽIAUSIAI langelių sudaro šią tekstų redaktoriaus lentelę? a Trys b Septyni c Devyni d Penki Kuri savybė būdinga ir paprastajam elektroniniam paštui (tvarkomam elektroninio pašto programa), ir žiniatinkliniam paštui (tvarkomam interneto naršykle)? a Nereikia diegti programų ar keisti jų nuostatų, pakanka tik naršyklės b Galima tvarkyti laiškus neprisijungus prie interneto c Kiekvieno išsiųsto laiško kopija saugoma pašto serveryje d Galima tvarkyti paštą iš bet kurio kompiuterio, prijungto prie interneto Kokio tipo failai gali būti prisegami prie elektroninio pašto laiškų? a Tik teksto ar skaičiuoklės dokumentai b Tik suarchyvuoti (suglaudinti) failai c Visų tipų, išskyrus kompiuterio programas su plėtiniu exe d Visų tipų failai Kuris iš šių būdų NETINKA, jei norime atverti pasirinktą tinklapį naujame naršyklės lange? a Kai pirma atveriamas naujas naršyklės langas, o tuomet įrašomas tinklapio adresas b Kai nuoroda aktyvuojama pele, laikant nuspaustą klavišą Shift 344 Kai nuoroda aktyvuojama dešiniuoju pelės mygtuku ir pasirenkama atitinkama kontekstinio meniu komanda d Kai nuoroda aktyvuojama pele, laikant nuspaustą klavišą Tab Kuri interneto paslauga (service) žymima raidėmis http:// ? a Failų siuntimas b Elektroninis paštas c Telefono ryšys d Tinklapių peržiūra Kuris iš šių kompiuterio įrenginių skirtas ir įvesti, ir išvesti informacijai? a Skeneris b Klaviatūra c Spausdintuvas d Modemas Ką reikia atlikti prieš išjungiant kompiuterį, kad nedingtų naujai sukurtas dokumentas? a Patikrinti kompiuterį antivirusine programa b Ištrinti sukurtą dokumentą c Išspausdinti jį d Įrašyti dokumentą į kompiuterio laikmeną Kuris apsisaugojimo nuo kompiuterinių virusų būdas yra labiausiai paplitęs? a Tinklapių peržiūra atsijungus nuo interneto b Tuščių laikmenų formatavimas c Duomenų archyvavimas (glaudinimas) d Antivirusinių programų naudojimas Kokius veiksmus galima atlikti „sugriebus“ pele už apatinio dešiniojo programos lango kampo? a Užverti programos langą b Perkelti programos langą į kitą vietą c Pakeisti lange vykdomą programą d Padidinti ar sumažinti programos langą c 345 Kuri iš šių programų geriausiai tinka skeneriu nuskaitytai nuotraukai redaguoti? a Skaičiuoklė (Excel, Calc) b Tekstų redaktorius (Word, Writer) c Pateikčių programa (Power Point, Impress) d Grafikos redaktorius (Photoeditor, Photoshop) Kuris iš teiginių apie failus ir katalogus yra teisingas? a Failo vardą privalo sudaryti ne mažiau kaip 8 simboliai b Katalogų vardai negali turėti prievardžių c Varduose ir prievardžiuose negali būti didžiųjų raidžių d Varduose ir prievardžiuose negali būti vartojami ženklai \ / : * ?“ Kurie iš šių prievardžių skirti žymėti failams su tekstine informacija? a .txt, .rtf ir .xls b .txt, .doc ir .gif c .doc, .xls ir .gif d .doc, .rtf ir . txt Kuris iš teiginių teisingai apibūdina failų paiešką kompiuterio laikmenose? a Galima ieškoti tik viename kataloge b Galima ieškoti tik viename diske c Galima ieškoti tik pagal vieną požymį d Galima ieškoti iš karto pagal kelis požymius Kuris teiginys apie failų archyvavimą (glaudinimą) yra NETEISINGAS? a Į kompiuterinę laikmeną gali būti sutalpinama daugiau informacijos b Yra galimybė sujungti daug failų ir katalogų į vieną archyvą c Archyvą patogiau išsiųsti elektroniniu paštu nei atskirus failus d Archyvuojant duomenys apsaugomi nuo virusų Kuris klaviatūros mygtukas tinka, kai norime kopijuoti informaciją klaviatūros klavišų kombinacijomis, o ne pele? a Tarpo klavišas 346 b Shift c Esc d Ctrl Kuris teiginys apie teksto dokumento lapo paraštes yra teisingas? a Šoninių paraščių pločiai visuomet sutampa b Viršutinės ir apatinės paraščių pločiai visuomet sutampa c Kairioji paraštė visuomet turi būti didesnė už dešiniąją d Visų keturių paraščių plotis gali būti skirtingas Kuriuos šrifto stiliaus efektus (pusjuodis, pasviręs, pabrauktas) teksto dokumente galima naudoti vienu metu? a Du pasirinktus efektus b Ne daugiau kaip vieną efektą c Tekstų dokumentuose šie efektai nenaudojami d Galimos bet kokios šių efektų kombinacijos Kurio iš šių būdų galima atskirti teksto dokumento pastraipas vieną nuo kitos tuščiu tarpu? a Pakeisti pastraipų lygiavimą b Pakeisti tabuliatorių padėtis c Nustatyti tinkamas pastraipų įtraukas d Nustatyti tinkamas vertikalias pastraipų paraštes Kuris būdas pakeisti vieną teksto dokumento žodį kitu yra NETINKAMAS? a Kai pažymėjus netinkamą žodį įrašomas naujas žodis b Kai ištrynus netinkamą žodį įrašomas tinkamas žodis c Kai tinkamas žodis nukopijuojamas iš kitos teksto vietos ir pažymėjus klaidingą žodį įklijuojamas d Kai netinkamas žodis iškerpamas ir pažymėjus kitą žodį įklijuojamas Dalį teksto dokumente esančio numeruoto sąrašo paskutinės eilutės nukėlėme į kitą eilutę (pradėjome naują pastraipą). Kaip bus paženklinta naujoji pastraipa? a Pastraipa bus ženklinta skrituliuku 347 b Pasikartos ankstesnės pastraipos numeris c Bus pradėta numeruoti iš naujo (nuo 1-o) d Bus tęsiama didėjanti numeracija Kiek MAŽIAUSIAI langelių sudaro šią tekstų redaktoriaus lentelę? a Trys b Septyni c Devyni d Penki Kuri savybė būdinga ir paprastajam elektroniniam paštui (tvarkomam elektroninio pašto programa), ir žiniatinkliniam paštui (tvarkomam interneto naršykle)? a Nereikia diegti programų ar keisti jų nuostatų, pakanka tik naršyklės b Galima tvarkyti laiškus neprisijungus prie interneto c Kiekvieno išsiųsto laiško kopija saugoma pašto serveryje d Galima tvarkyti paštą iš bet kurio kompiuterio, prijungto prie interneto Kokio tipo failai gali būti prisegami prie elektroninio pašto laiškų? a Tik teksto ar skaičiuoklės dokumentai b Tik suarchyvuoti (suglaudinti) failai c Visų tipų, išskyrus kompiuterio programas su plėtiniu exe d Visų tipų failai Kuris iš šių būdų NETINKA, jei norime atverti pasirinktą tinklapį naujame naršyklės lange? a Kai pirma atveriamas naujas naršyklės langas, o tuomet įrašomas tinklapio adresas 348 b Kai nuoroda aktyvuojama pele, laikant nuspaustą klavišą Shift c Kai nuoroda aktyvuojama dešiniuoju pelės mygtuku ir pasirenkama atitinkama kontekstinio meniu komanda d Kai nuoroda aktyvuojama pele, laikant nuspaustą klavišą Tab Kuri interneto paslauga (service) žymima raidėmis http:// ? a Failų siuntimas b Elektroninis paštas c Telefono ryšys d Tinklapių peržiūra Kaip pašalinti tinklapio adresą iš interneto naršyklės adresyno (favorites, bookmarks)? a Reikia dar kartą aplankyti tą patį tinklapį b Reikia sunaikinti visą adresyno turinį c Adresyno turinio keisti negalima d Specialia naršyklės meniu komanda Kokią reikšmę, pateikiant interneto paieškos sistemai keleto žodžių teksto fragmentą, turi kabutės? a Ieškoma lygiai taip pat, kaip ir be kabučių b Ieškoma fragmento su perkeltine prasme c Atliekant tokią paiešką, kabučių vartoti negalima d Ieškoma tiksliai tokio fragmento, koks išskirtas kabutėmis Kurios skaičiuoklės lapo nuostatos išsaugomos kartu su darbo knyga? a Įrankių juostų kiekis ir būsena b Kompiuterio ekrano skiriamoji geba c Spausdinamų kopijų skaičius d Lapo dydis, orientacija, paraštės Skaičiuoklės langelyje įrašėme 10+30=10:30, o duomenų tipo nenustatėme. Kokio tipo duomenys bus saugomi šiame langelyje? a Skaičius b Loginė reikšmė c Laikas 349 d Tekstas Kurioje skaičiuoklės langelio dalyje turime spragtelti pele ir tempti žymeklį, kai norime perkelti langelio turinį į kitą darbo lakšto vietą? a Dešiniajame apatiniame langelio kampe b Kairiajame viršutiniame langelio kampe c Langelio viduje d Ant bet kurios langelio kraštinės Kaip bus rikiuojami skaičiuoklės langeliai, jei pasirinkome rikiuoti su antrašte (Header row)? a Pirmoji eilutė naudojama rikiavimo stulpeliams parinkti ir pati yra rikiuojama b Paskutinė eilutė naudojama rikiavimo stulpeliams parinkti ir pati yra rikiuojama c Paskutinė eilutė naudojama rikiavimo stulpeliams parinkti, tačiau pati nerikiuojama d Pirmoji eilutė naudojama rikiavimo stulpeliams parinkti, tačiau pati nerikiuojama Kuriuo atveju skaičiuoklės funkcija AVERAGE(A1:B6) vietoje rezultato pateikia klaidos pranešimą? a Kai nors viename nurodytos srities langelyje įrašytas tekstas b Kai tik vienas nurodytos srities langelis turi skaitinę reikšmę c Kai visos nurodytos srities langelių skaitinės reikšmės sutampa d Kai nė vienas nurodytos srities langelis neturi skaitinių reikšmių Kam skirta skaičiuoklės funkcija AND? a Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai neteisinga nors viena šiai funkcijai pateikta sąlyga b Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai neteisingos visos šiai funkcijai pateiktos sąlygos c Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai teisinga nors viena šiai funkcijai pateikta sąlyga 350 d Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai teisingos visos šiai funkcijai pateiktos sąlygos Kuris iš šių veiksnių NĖRA pavojingas kompiuteriu dirbančio žmogaus sveikatai? a Regos sistemos perkrovos b Netinkama sėdėsena c Psichologinė įtampa d Algoritminis mąstymas Kuriuo atveju rašydami elektroninį laišką PAŽEIDŽIATE interneto etikos principus? a Kai pasirašote laišką savo vardu ir pavarde b Kai laiško pabaigoje pridedate trijų ar keturių eilučių parašą c Kai rašydami jus pažįstančiam asmeniui pasirašote tik inicialais d Kai rašydami nepažįstamam asmeniui laiško nepasirašote. Kuris iš šių kompiuterio įrenginių NĖRA išvesties įrenginys? a Ausinės b Monitorius c Spausdintuvas d Skeneris Kuriuo iš šių atvejų prarasime kompiuteriu tvarkomą dokumentą? a Jei pakeisime laikmenoje saugomo failo prievardį b Jei perkelsime dokumentą į šiukšlinę c Jei išspausdinsime dokumentą d Jei ištrinsime dokumentą, o vėliau ištuštinsime šiukšlinę Kaip antivirusinės programos gali aptikti kompiuterių virusus? a Pagal failo prievardį b Pagal failo vardą c Pagal failo kilmę d Pagal viruso kodo fragmentą Kokios būsenos turi būti programos langas, kad jį galėtume padidinti ar sumažinti tempdami pele už jo kampo? 351 a Išplėstas iki viso ekrano b Sutrauktas į užduočių juostą c Užvertas d Atvertas, tačiau neišplėstas iki viso ekrano Kurių rūšių informacija gali būti peržvelgiama interneto naršyklėje? a Tekstinė ir skaitinė b Tekstinė ir grafinė c Grafinė ir garsinė d Visų rūšių kompiuterinė informacija Kas atsitiks, jei įvykdę failo kopijavimo komandą (copy) mėginsime įklijuoti tame pačiame kataloge? a Operacinė sistema ištrins abu failus b Vietoje įklijavimo bus atliktas perkėlimo veiksmas c Operacinė sistema ištrins kopijuojamą failą, o tada įrašys įklijuojamą kopiją d Atsiras antra to failo kopija kitu pavadinimu Kurie iš šių prievardžių skirti žymėti failams su grafine informacija? a .gif, .bmp ir .xls b .txt, .jpg ir .gif c .bmp, .rtf ir .jpg d .gif, .jpg ir .bmp Kuris iš teiginių NETEISINGAI apibūdina failų paiešką kompiuterio laikmenose? a Galima ieškoti failų pasirinktame kataloge b Galima ieškoti failų pasirinktame diske c Atliekant paiešką galima nurodyti ir failo dydį, ir datą d Atliekant paiešką būtina tiksliai nurodyti failo vardą Kokiu būdu galima papildyti suglaudintų failų archyvą? a Archyvo turinio pakeisti neįmanoma b Būtina ištrinti dalį archyvo failų, kad į jų vietą būtų galima įrašyti naują failą c Būtina ištrinti archyvą ir iš naujo suglaudinti reikiamus failus 352 d Archyvavimo programa galima pridėti norimą failą Kuris klaviatūros mygtukas pakeičia teksto įterpimo režimą į perrašymo arba priešingai? a Num Lock b Esc c Ctrl d Insert Kuris teiginys apie teksto dokumento lapų orientaciją (pasukimą) yra teisingas? a Jei dokumentą sudaro du lapai, jie turi būti pasukti stačiai b Visų dokumento lapų orientacija turi būti vienoda c Lapo orientacija automatiškai parenkama pagal dokumento eilučių ilgį d Skirtingų dokumento lapų orientacija gali būti nevienoda Kuriuo atveju pusjuodis šrifto stiliaus efektas pakeičia teksto šrifto tipą (pavadinimą)? a Pajuodinus „Arial“ šriftą, jis tampa „Arial black“ b Pajuodinus „Times“ tipo šriftą, jis tampa „Arial“ c Tik tuomet, jei kartu keičiama ir šrifto spalva d Stiliaus efektas nepakeičia šrifto tipo (pavadinimo) Kurį iš šių būdų galima panaudoti, kai reikia susiaurinti teksto dokumento pastraipas? a Pakeisti pastraipų lygiavimą b Pakeisti tabuliatorių padėtis c Nustatyti tinkamas vertikalias pastraipų paraštes d Nustatyti tinkamas horizontalias pastraipų paraštes (įtraukas) Kaip galima teksto dokumento pastraipą perskelti į dvi atskiras pastraipas? a Pastraipų dalyti negalima, būtina dalį teksto ištrinti ir surinkti iš naujo b Reikia dukart sumažinti šios pastraipos plotį c Reikia pakeisti atitinkamas pastraipos nuostatas d Reikiamoje vietoje reikia įterpti (klavišu Enter) pastraipos pabaigą 353 Dalį teksto dokumente esančio ženklinto sąrašo paskutinės eilutės nukėlėme į kitą eilutę (pradėjome naują pastraipą). Kaip bus paženklinta naujoji pastraipa? a Pastraipa bus paženklinta kitu ženkleliu b Pastraipa bus paženklinta romėnišku skaičiumi c Pastraipa neturės ženklinimo d Bus pakartotas ankstesnės pastraipos ženklelis Kiek MAŽIAUSIAI langelių sudaro šią tekstų redaktoriaus lentelę? a Trys b Septyni c Devyni d Penki Palyginkite paprastąjį elektroninį paštą (tvarkomą elektroninio pašto programa) ir žiniatinklinį paštą (tvarkomą interneto naršykle). Kuris teiginys yra teisingas? a Darbas su šiomis pašto sistemomis nesiskiria b Elektroninio pašto programa dirba vien tik su pašto serveryje saugomais laiškais c Žiniatinklinį paštą galima patikrinti tik naudojantis elektroninio pašto programomis d Žiniatinklinio pašto sistema dirba vien tik su pašto serveryje saugomais laiškais Kur saugomi prie elektroninio pašto laiškų prisegti dokumentai? a Saugomi tik laiškai, juos perskaičius prisegtieji dokumentai automatiškai ištrinami b Visi prisegti dokumentai automatiškai išsaugomi ant sistemos darbastalio (desktop) 354 c Prisegti dokumentai saugomi tik laiško siuntėjo kompiuteryje d Prisegti dokumentai saugomi kartu su laiškais Kaip galima atpažinti peržiūrimo naršyklės lange tinklapio nuorodas? a Nuorodų tekstas visuomet būna pabrauktas b Nuorodos visuomet būna kitos spalvos nei visas tekstas c Nuorodas galima aptikti tik spragtelėjus jas pele d Užvedus pelės žymeklį ant nuorodos, pakinta jo forma, o būsenos eilutėje atsiranda nuorodos adresas Kokiu formatu naršyklei pateikiamas tinklapių turinys? a Raiškiojo teksto b Elektroninės lentelės c Suarchyvuotų (suglaudintų) failų d HTML dokumento Kaip pašalinti tinklapio adresą iš interneto naršyklės istorijos (history)? a Reikia dar kartą aplankyti tą patį tinklapį b Reikia sunaikinti visą naršyklės istoriją c Naršyklės istorijos keisti negalima d Specialia naršyklės meniu komanda Kokią reikšmę turi pliuso ženklai, įrašyti prieš interneto paieškos sistemai pateiktus paieškos žodžius? a Pliusai neturi jokios reikšmės b Rodomi tie tinklapiai, kuriuose yra bent vienas iš šių žodžių c Tinklapiai, kuriuose šie žodžiai aptinkami, nerodomi d Rodomi tik tie tinklapiai, kuriuose yra visi pliusais pažymėti žodžiai Kaip bus spausdinamas skaičiuoklės darbo lakštas, jei ir jo plotis, ir aukštis yra didesni už popieriaus lapo plotį ir aukštį? a Visuomet pirmiausia užbaigiamos spausdinti visos pradėtos eilutės, o paskui spausdinamos kitos eilutės b Visuomet pirmiausia užbaigiami spausdinti visi pradėti stulpeliai, o paskui spausdinami kiti stulpeliai 355 c Tokį lakštą galima išspausdinti tik jį suspaudus d Spausdinimo eigą galima pasirinkti lapo nuostatose Skaičiuoklės langelyje įrašėme 10:30, o duomenų tipo nenustatėme. Kokio tipo duomenys bus saugomi šiame langelyje? a Skaičius b Loginė reikšmė c Tekstas d Laikas Skaičiuoklės lakšte pažymėjome kelis netuščius langelius, juos iškirpome ir, perėję į naują darbo lakštą, įklijavome. Kiek langelių perkėlėme į naują lakštą? a Tik vieną langelį b Nė vieno langelio c Tik vieną eilutę d Visus pažymėtus langelius Kaip bus rikiuojami skaičiuoklės lentelės langeliai, jei pasirinkome rikiuoti pagal du jos stulpelius? a Tik pagal pirmąjį rikiavimo stulpelį b Tik pagal antrąjį rikiavimo stulpelį c Antrasis rikiavimo stulpelis naudojamas tik tuomet, kai sutampa pirmojo rikiavimo stulpelio langelių duomenys d Pirmasis rikiavimo stulpelis naudojamas tik tuomet, kai sutampa antrojo rikiavimo stulpelio langelių duomenys Skaičiuoklės langeliuose A1, A2 ir A3 įrašytos reikšmės 5, 9, 13. Kokį rezultatą apskaičiuos formulė =MIN( MAX( A1 ; A2 ) ; MAX( A2 ; A3 ) )? a 0 b 5 c 13 d 9 Kam skirta skaičiuoklės funkcija OR? a Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai neteisinga nors viena šiai funkcijai pateikta sąlyga 356 b Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai neteisingos visos šiai funkcijai pateiktos sąlygos c Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai teisingos visos šiai funkcijai pateiktos sąlygos d Sudaryti sudėtinei sąlygai, kuri yra teisinga, kai teisinga nors viena šiai funkcijai pateikta sąlyga Kuri kompiuteriu dirbančio žmogaus kūno vieta gali labiausiai nukentėti, nesilaikant higieninių darbo su kompiuterio pele reikalavimų? a Keliai b Kaklas c Akys d Riešas Kuriuo atveju elektroninis laiškas PAŽEIDŽIA interneto etikos principus? a Kai jis yra ilgesnis nei 10 eilučių b Kai jis yra trumpesnis nei 10 eilučių c Kai kartu su laišku siunčiamas prisegtas failas d Kai nenurodoma tema, nesisveikinama su gavėju ir neatsisveikinama su juo Kuris iš šių kompiuterio įrenginių NĖRA įvesties įrenginys? a Skeneris b Mikrofonas c Klaviatūra d Ausinės Kas atsitiks, jei naują dokumentą mėginsime įrašyti į katalogą, kuriame yra kitas failas su tuo pačiu vardu ir prievardžiu? a Abu dokumentai išnyks b Kataloge atsiras du failai visiškai vienodais vardais ir prievardžiais c Abu dokumentai bus įrašyti tame pačiame faile d Tuo pačiu vardu ir prievardžiu įrašyti nepavyks 357 Kuris iš šių teiginių teisingai apibūdina kompiuterio virusus? a Tai nederamo turinio piešiniai b Tai kompiuterio įrenginių gedimai c Tai kompiuterio programų klaidos d Tai kompiuterio programos Kuo skiriasi sutrauktas į užduočių juostą programos langas nuo užverto lango? a Šie langai nesiskiria b Pirmuoju atveju informacija įrašoma į laikmeną, o antruoju ne c Antruoju atveju galima tęsti darbą su programa, o pirmuoju – ne d Pirmuoju atveju galima tęsti darbą su programa, o antruoju – ne Kurių rūšių informacija apdorojama pamokų tvarkaraščio sudarymo programa? a Tekstinė b Skaitinė c Grafinė ir tekstinė d Tekstinė ir skaitinė Kuo skiriasi failo kopijavimas į kitą katalogą nuo perkėlimo? a Perkėlimas nuo kopijavimo nesiskiria b Failų perkelti negalima, įmanoma tik juos kopijuoti c Perkėlus failą, bus dvi jo kopijos, o po kopijavimo liks tik vienas failas d Atlikus kopijavimą, bus dvi failo kopijos, o po perkėlimo liks tik vienas failas Kuris iš šių prievardžių skirtas žymėti failams su kompiuterio vykdomomis programomis? a .xls b .doc c .log 358 d .exe Kuris iš teiginių teisingai apibūdina failų paiešką kompiuterio laikmenose? a Atliekant paiešką būtina nurodyti faile esančio teksto fragmentą b Atliekant paiešką būtina nurodyti failo dydį c Atliekant paiešką būtina nurodyti failo pavadinimą d Atliekant paiešką būtina nurodyti, kur bus ieškoma failo Kaip galima išarchyvuoti (išglaudinti) vieną pasirinktą suglaudinto archyvo failą? a Archyvavimas yra negrįžtamas procesas b Būtina išarchyvuoti visus failus, o nereikalingus vėliau ištrinti c Būtina išarchyvuoti visus failus, reikiamą failą perkelti į kitą katalogą, tada vėl suglaudinti likusius failus d Reikia nurodyti glaudinimo programai, kad ji išarchyvuotų pasirinktą failą Kuris klaviatūros mygtukas įjungia ir išjungia skaitmeninę klaviatūrą? a Caps Lock b Scroll Lock c Insert d Num Lock Kuris teiginys apie teksto dokumento lapo nuostatas yra teisingas? a Lapas gali būti tik A4 dydžio b Lapo orientacija gali būti tik vertikali c Visų lapo paraščių plotis turi būti vienodas d Lapo nuostatos įrašomos į laikmeną kartu su teksto dokumentu Kokio šrifto stiliaus efekto NEBŪNA? a Pusjuodžio (bold) b Pasvirusio (italic) c Pabraukto (underlined) 359 d Pakitusio (modified) Kuriuos du teksto lygiavimo būdus vienu metu galima nustatyti tekstų redaktoriaus pastraipai? a Vienai pastraipai galima nustatyti visus lygiavimo būdus iš karto b Pastraipų lygiavimo negalima keisti c Tik lygiavimą į kairę kartu su lygiavimu į dešinę d Vienai pastraipai galima nustatyti tik vieną lygiavimo būdą Kaip galima dvi teksto dokumento pastraipas sujungti į vieną pastraipą? a Pastraipų sujungti negalima, dalį teksto reikia ištrinti ir surinkti iš naujo b Būtina jas pažymėti, nukopijuoti ir vėl įklijuoti c Reikia ištrinti abiejų pastraipų pabaigoje esančius pastraipos pabaigos ženklus d Reikia ištrinti pirmosios pastraipos pabaigoje esantį pastraipos pabaigos ženklą Kuriais atvejais teksto dokumento sąrašas gali būti pradedamas numeruoti nuo didesnio už vienetą skaičiaus? a Numeravimas visada pradedamas vienetu b Tik tuomet, jei tęsiamas anksčiau pradėtas numeravimas c Tik tuomet, jei numeruojama romėniškais skaitmenimis d Tuomet, jei taip pakeitėme sąrašo numeravimo nuostatas Kiek MAŽIAUSIAI langelių sudaro šią tekstų redaktoriaus lentelę? a b c d Vienas Trys Devyni Penki 360 Kuris teiginys apie paprastąjį elektroninį paštą (tvarkomą elektroninio pašto programa) ir žiniatinklinį paštą (tvarkomą interneto naršykle) yra NETEISINGAS? a Žiniatinklinio pašto dėžutę galima patikrinti naudojantis interneto naršykle b Žiniatinklinio pašto sistema dirba su pašto serveryje saugomais laiškais c Siųsti ir gauti elektroninius laiškus galima tik kompiuteriais, turinčiais interneto ryšį d Bet kurios sistemos pašto dėžutę galima patikrinti naudojantis interneto naršykle Kuris teiginys apie elektroninio pašto programas yra teisingas? a Visi laiškai saugomi viename aplanke b Laiškai visuomet automatiškai suskirstomi į aplankus pagal jų gavėjus c Laiškai visuomet automatiškai suskirstomi į aplankus pagal jų siuntėjus d Vartotojas gali laisvai kurti aplankus ir juose saugoti pasirinktus laiškus Kaip greičiausiai galima sužinoti, į kokį interneto adresą veda naršyklės lange rodomo tinklapio nuoroda? a Aktyvavus nuorodą b Peržiūrėjus tinklapio HTML kodą c Aktyvavus nuorodą naujame naršyklės lange d Vietinio meniu komanda peržiūrėjus nuorodos savybes Kuris protokolas skirtas interneto tinklapiams perduoti? a mailto:// b html:// c rtf:// d http:// Kuris teiginys apie interneto naršyklės istoriją (history) ir adresyną (favorites, bookmarks) yra teisingas? a Ir į adresyną, ir į istoriją tinklapiai įrašomi automatiškai 361 b Ir į adresyną, ir į istoriją tinklapiai įrašomi tik įvykdžius specialią meniu komandą c Ir adresyną, ir istoriją galima laisvai pertvarkyti d Ir adresyne, ir istorijoje saugomos žiniatinklio nuorodos Kokią reikšmę turi minuso ženklai, įrašyti prieš interneto paieškos sistemai pateiktus paieškos žodžius? a Rodomi tik tinklapiai, kuriuose yra šie žodžiai b Minusai neturi jokios reikšmės c Minusų naudoti negalima d Tinklapiai, kuriuose aptinkami šie žodžiai, nerodomi Kuris būdas NEPADEDA, kai reikia didelį skaičiuoklės lakštą išspausdinti viename popieriaus lape? a Paraščių sumažinimas b Šrifto ir langelių matmenų sumažinimas c Spausdinimo mastelio sumažinimas d Peržiūros mastelio sumažinimas Skaičiuoklės langelyje įrašėme =2*2=4, o duomenų tipo nenustatėme. Kokio tipo duomenys bus saugomi šiame langelyje? a Skaičius b Data ir laikas c Tekstas d Loginė reikšmė Kuriuo atveju NEĮMANOMA įklijuoti nukopijuotų skaičiuoklėje kelių langelių? a Kai įklijuojama kitame darbo lakšte b Kai įklijuojama kitoje darbo knygoje c Kai įklijuojama tiesiai ant pradinių langelių d Kai kopija netelpa naujojoje vietoje Kaip bus rikiuojami skaičiuoklės lentelės langeliai – didėjančia ar mažėjančia tvarka, jei pasirinkome rikiuoti pagal du jos stulpelius? a Pagal pirmąjį rikiavimo stulpelį – didėjančia tvarka, o pagal antrąjį – mažėjančia 362 b Pagal antrąjį rikiavimo stulpelį – didėjančia tvarka, o pagal pirmąjį – mažėjančia c Pagal abu rikiavimo stulpelius – ta pačia, didėjančia arba mažėjančia tvarka d Kiekvieno stulpelio rikiavimo tvarka nustatoma nepriklausomai nuo kito stulpelio Kokį rezultatą apskaičiuos skaičiuoklės funkcija =COUNT(A1:B6)? a Nurodytoje srityje esančių skaitinių reikšmių sumą b Nurodytoje srityje esančių langelių su tekstais kiekį c Nurodytoje srityje esančių skaitinių reikšmių vidurkį d Nurodytoje srityje esančių skaitinių reikšmių kiekį Kiek argumentų gali turėti skaičiuoklės funkcija NOT? a Nė vieno b Du c Du arba tris d Tik vieną Kaip turėtų būti apšviestas kambarys, kuriame dirbama kompiuteriu? a Reikia apšviesti tik klaviatūrą b Šviesos šaltinis turi būti už žmogaus nugaros, nukreiptas į ekraną c Šviesos šaltinis turi būti už monitoriaus, nukreiptas į žmogų d Iš ekrano turi sklisti maždaug tiek šviesos kaip ir iš aplinkos Kuriuo atveju į diskusijų konferenciją siunčiamas elektroninis laiškas NEPAŽEIDŽIA interneto etikos principų? a Kai jo tekstas užgaulus, galintis įžeisti oponentą b Kai viešai diskutuojama tik asmeninėmis temomis c Kai svarstomi dalykai, visiškai nesusiję su konferencijos tema d Kai prieštaraujama diskusiją pradėjusio asmens nuomonei 363 MKRĮ – 2005 MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS 2005 m. 1 SRAUTO KLAUSIMAI Pateikiame 2005 m. mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos srautų klausimus. Kiekvieno srauto klausimai surikiuoti pagal temas, o atsakymai išvardinti taip, kad teisingas atsakymas eitų ketvirtas (d). Įskaitos laikymo metu ir klausimų ir atsakymų eilės tvarka kiekvienam kandidatui buvo pakeičiama atsitiktiniu būdu. 1. Kurio tipo laikmena paprastai būna mažiausių matmenų? a. Diskelis. b. Kietasis diskas. c. Kompaktinis diskas. d. USB atmintinė. 2. Kuri informacija laikoma pagrindinėje atmintinėje? a. Tik sisteminė programinė įranga. b. Tik aktyvios kompiuterio programos. c. Tik kompiuterio programų duomenys. d. Aktyvios kompiuterio programos ir jomis apdorojami duomenys. 3. Nuo ko priklauso galimybė pakeisti kai kurių klaviatūros klavišų funkcijas? a. Tokios galimybės nėra. b. Tai įmanoma visuomet. 364 c. d. Tai priklauso nuo klaviatūros gamintojo. Tai priklauso nuo programinės įrangos. 4. Kuriai išorinių įrenginių SKENERIS? a. Informacijos išvedimo. b. Informacijos saugojimo. c. Informacijos apdorojimo. d. Informacijos įvedimo. grupei priskiriamas 5. Kuris iš šių teiginių apie skyrybos ženklus yra NETEISINGAS? a. Po kablelio būtina padėti tarpą. b. Prieš tašką tarpas nepaliekamas. c. Brūkšnys tekste išskiriamas tarpais iš abiejų pusių. d. Prieš kablelį visuomet dedamas tarpas. 6. Pažymėjus visą teksto dokumento turinį įvykdoma numeravimo (ženklinimo) komanda. Kurios dokumento dalys visuomet bus sunumeruojamos (suženklinamos)? a. Kiekvienas simbolis. b. Kiekvienas žodis. c. Kiekvienas sakinys. d. Kiekviena pastraipa. 7. Kam lygus skaičiuoklės langelyje formulės apskaičiuojamas rezultatas: A B C 5 = A1*2 = A1+B1 1 a. b. c. d. C1 įrašytos 5 10 20 15 365 8. Skaičiuoklės formulių eilutėje matome užrašą =SUM(A1:B3; B4). Keliuose langeliuose esantys duomenys yra sudedami? a. 5 b. 4 c. 9 d. 7 9. a. b. c. d. Kas yra būtina norint išsiųsti elektroninį laišką? Siųsti elektroninį atviruką. Pasirašyti laišką elektroniniu parašu. Žinoti laiško gavėjo mobiliojo telefono numerį. Turėti interneto ryšį. 10. Kuris teiginys apie gautą elektroninį laišką yra teisingas? a. Apie adresato gautą laišką visada automatiškai informuojamas jo siuntėjas. b. Gauto laiško turinys iš karto rodomas kompiuterio ekrane. c. Adresatui gavus laišką automatiškai sukuriamas naujas laiškas su atgaliniu adresu. d. Gautą laišką galima peržiūrėti vėliau. 11. Kuriuo kompiuterio įrenginiu turėsime pasinaudoti norėdami albume įklijuotą nuotrauką perkelti į kompiuterio laikmeną? a. Spausdintuvu. b. Modemu. c. Šviesos pieštuku. d. Skeneriu. 12. Kuri iš šių taikomųjų programų geriausiai tinka sienlaikraščiui maketuoti? a. Skaičiuoklė. 366 b. c. d. Piešinių redaktorius. Pateikčių rengimo programa. Tekstų redaktorius. 13. Kuris teiginys apie kompiuterinės įrangos tobulėjimą yra teisingas? a. Didėja kompiuterių matmenys. b. Mažėja kompiuterio programinės įrangos apimtis. c. Mažėja informacijos laikmenų talpa. d. Didėja procesoriaus sparta. 14. Kuo skiriasi tekstų redaktoriaus meniu komandos su daugtaškiu ir be jo (pvz., Print… ir Print)? a. Šios komandos niekuo nesiskiria. b. Komandą su daugtaškiu visada galima įvykdyti klavišų kombinacija, o komandą be daugtaškio – ne visada. c. Aktyvavus komandą be daugtaškio, atsiveria papildomas dialogo langas ar sąrašas, o aktyvavus komandą su daugtaškiu – ji vykdoma iš karto. d. Aktyvavus komandą su daugtaškiu, atsiveria papildomas dialogo langas ar sąrašas, o aktyvavus komandą be daugtaškio – ji vykdoma iš karto. 15. Tekstų redaktoriaus lentelėje pažymėjome du gretimus langelius. Kokį veiksmą atliksime paspaudę klaviatūros mygtuką Delete (Del)? a. Sujungsime langelius. b. Pašalinsime pažymėtus langelius. c. Pašalinsime visą lentelę. d. Ištrinsime langelių turinį. 16. Kuris teiginys apie skaičiuoklės diagramą yra NETEISINGAS? a. Pakeitus duomenis diagramos vaizdas pasikeičia automatiškai. 367 b. Diagramos vietą darbo knygoje galima pasirinkti. c. Galima pakeisti diagramos duomenų kiekį (serijų skaičių). d. Bet kurio tipo diagramose galima vaizduoti tik vieną ar dvi duomenų serijas. 17. Viename skaičiuoklės lentelės langelyje įrašėme sakinį ir pažymėjome pirmą to sakinio žodį. Kurio veiksmo NEGALIME atlikti tik su šiuo žodžiu, atskirai nuo viso sakinio? a. Parinkti kitą šriftą. b. Sumažinti raidžių aukštį. c. Pabraukti. d. Pakeisti fono spalvą. 18. Ieškote informacijos apie kompiuterių pardavėjus. Kuri iš interneto paieškos sistemai pateiktų užklausų NETINKA? a. „kompiuterių pardavimas“ b. +kompiuteris +parduotuvė c. +kompiuterių –parduotuvė d. –kompiuteris –parduotuvė 19. Kurios rūšies licencija numato vartotojo teisę tik tam tikrą laiką naudotis programa nemokamai? a. Nemokamai platinamos programinės įrangos. b. Licencijuotos programinės įrangos. c. Atvirojo kodo programinės įrangos. d. Riboto naudojimo programinės įrangos. 20. Kuris teiginys teisingai apibūdina šiuolaikinių kompiuterių sandarą? a. Kompiuterio įrenginiai sudaro nedalomą visumą, todėl vartotojas negali jos keisti. 368 b. Galima keisti tik išorinius kompiuterio įrenginius, bet ne vidinius. c. Galima keisti tik programinę įrangą, bet ne kompiuterio įrenginius. d. Galima keisti kompiuterio sandarą, keičiant kompiuterio įrenginius. 21. Kas pateikiama operacinės sistemos užduočių juostoje? a. Techniniai kompiuterio parametrai. b. Kompiuterio išorinių įrenginių piktogramos. c. Kompiuterio vartotojo dienoraštis. d. Aktyvių (veikiančių) taikomųjų programų mygtukai. 22. Kuri savybė NEBŪDINGA operacinei sistemai Windows? a. Vienu metu galima vykdyti keletą taikomųjų programų. b. Vienos programos duomenis galima kopijuoti į kitą programą. c. Grafinė vartotojo sąsaja leidžia valdyti kompiuterį pele. d. Tai nemokama atvirojo kodo operacinė sistema. 23. Kuris teiginys apie tekstų redaktoriaus dokumento puslapių numeravimą yra teisingas? e. Puslapių numeriai gali būti įterpti tiktai puslapio viršuje. f. Puslapių numeriai gali būti įterpti tiktai puslapio apačioje. g. Puslapių numeracija būtinai turi prasidėti nuo 1. h. Pirmasis puslapis gali būti nenumeruojamas. MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS 2005 m. 2 SRAUTO KLAUSIMAI 369 Pateikiame 2005 m. mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos srautų klausimus. Kiekvieno srauto klausimai surikiuoti pagal temas, o atsakymai išvardinti taip, kad teisingas atsakymas eitų ketvirtas (d). Įskaitos laikymo metu ir klausimų ir atsakymų eilės tvarka kiekvienam kandidatui buvo pakeičiama atsitiktiniu būdu. 1. Kurio tipo laikmenų naujausiuose modeliuose telpa daugiausiai informacijos? a. Diskelyje. b. USB atmintinėje. c. Kompaktiniame diske. d. Kietajame diske. 2. Kokia informacija paprastai laikoma kietajame diske? a. Tik sisteminė programinė įranga. b. Tik sisteminės ir taikomosios kompiuterio programos. c. Tik kompiuterio programų duomenys. d. Programinė įranga ir duomenys. 3. Žinyno langas daugelyje programų iškviečiamas klavišu: a. Ctrl b. Alt c. Shift d. F1 4. Kuriai išorinių įrenginių SPAUSDINTUVAS? a. Informacijos saugojimo. b. Informacijos apdorojimo. c. Informacijos įvedimo. d. Informacijos išvedimo. grupei priskiriamas 370 5. Kuris iš šių teiginių apie skyrybos ženklus yra NETEISINGAS? a. Po kabliataškio būtina padėti tarpą. b. Po dvitaškio visuomet paliekamas tarpas. c. Suskliaučiant tekstą vidinėje skliaustų pusėje tarpai nepaliekami. d. Prieš tašką visuomet dedamas tarpas. 6. Pažymėjus visą teksto dokumento turinį įvykdoma teksto centravimo komanda. Kurios dokumento dalys visuomet bus centruojamos? a. Kiekvienas simbolis. b. Kiekvienas žodis. c. Kiekvienas sakinys. d. Kiekviena pastraipa. 7. Kam lygus skaičiuoklės langelyje formulės apskaičiuojamas rezultatas: A B C = A1/2 = B1–A1 1 10 a. b. c. d. C1 įrašytos 10 5 20 –5 8. Skaičiuoklės formulių eilutėje matome užrašą =SUM(A2:B3; C3). Keliuose langeliuose eesantys duomenys yra sudedami? a. 9 b. 4 c. 7 d. 5 371 9. Kuris teiginys NETINKA elektroninių laiškų siuntimui apibūdinti? a. Laiškai gali būti siunčiami bet kuriuo paros metu. b. Laiškai gali būti gaunami bet kuriuo paros metu. c. Laiškai siunčiami siuntėjo nurodytiems adresatams. d. Elektroniniu paštu galima siųsti tik tekstinę informaciją. 10. Kuris teiginys apie elektroninių laiškų rašymą yra teisingas? a. Negalima laiško tekste palikti tuščių eilučių. b. Temos laukelyje (Subject:) automatiškai įrašomas dažniausiai tekste vartojamas žodis. c. Laiško tekste būtina palikti tuščių eilučių. d. Būtina nurodyti gavėjo adresą. 11. Kuriuo kompiuterio įrenginiu turime pasinaudoti norėdami kompiuterio kietajame diske saugomą nuotrauką pasikabinti ant sienos? a. Skeneriu. b. Modemu. c. Skaitmenine videokamera. d. Spausdintuvu. 12. Kuri iš šių taikomųjų programų geriausiai tinka mokinių pažangumo diagramai kurti? a. Piešinių redaktorius. b. Pateikčių rengimo programa. c. Tekstų redaktorius. d. Skaičiuoklė. 13. Kuris teiginys apie kompiuterio laikmenų tobulėjimą yra teisingas? a. Didėja informacijos laikmenų matmenys. b. Informacijos įrašymo būdai nesikeičia. c. Mažėja informacijos, kurią reikia išsaugoti, kiekis. 372 d. Didėja informacijos laikmenų talpa. 14. Viena iš tekstų redaktoriaus meniu komandų yra blanki. Ką tai reiškia? a. Ši komanda ką tik įvykdyta. b. Šią komandą galime įvykdyti tik klaviatūra. c. Šią komandą galime įvykdyti tik pele. d. Šios komandos esamomis sąlygomis įvykdyti negalima. 15. Tekstų redaktoriaus lentelėje pažymėjome visą stulpelį. Kokį veiksmą atliksime paspaudę klaviatūros mygtuką Delete (Del)? a. Sujungsime stulpelio langelius. b. Pašalinsime pažymėtą stulpelį. c. Pašalinsime visą lentelę. d. Ištrinsime stulpelio langelių turinį. 16. a. b. c. d. Kokio tipo skaičiuoklės diagramų NĖRA? Procentinių. Skritulinių. Trimačių. Ovalinių. 17. Viename skaičiuoklės lentelės langelyje įrašėme sakinį. Kuriuo būdu NEGALIME pakeisti šio langelio rėmelių? a. Pakeisti langelio rėmelio spalvą. b. Uždėti rėmelį ant vienos langelio kraštinės. c. Palikti langelį be rėmelio. d. Uždėti rėmelį vienam žodžiui. 18. Kuriuo atveju patogiau naudotis ne paprastuoju, o žiniatinkliniu elektroniniu paštu? a. Siunčiant prie laiško pridėtą muzikinį failą. b. Skaitant labai toli gyvenančio draugo laišką. 373 c. d. Dirbant nešiojamu kompiuteriu. Keliaujant be kompiuterio. 19. Kuriuo atveju interneto paieškos sistema rezultatuose NEPATEIKS užklausoje įrašyto žodžio? a. „Lietuva“ b. +Lietuva c. "Lietuva" d. –Lietuva 20. Kurios rūšies licencija numato mokestį programinės įrangos naudojimą? a. Riboto naudojimo programinės įrangos. b. Nemokamai platinamos programinės įrangos. c. Atvirojo kodo programinės įrangos. d. Licencijuotos programinės įrangos. už 21. Kuris teiginys teisingai apibūdina kompiuterio programinę įrangą? a. Tai nekeičiama kompiuterio sandaros dalis. b. Kompiuteris gali dirbti tik su gamintojo pateikta programine įranga. c. Papildomai įdiegti įmanoma tik atvirojo kodo programinę įrangą. d. Kompiuterio programinė įranga sudaroma moduliniu principu, todėl vartotojas gali ją keisti. 22. Kuri operacinės sistemos priemonė leidžia greitai pereiti nuo vienos aktyvios (veikiančios) programos prie kitos? a. Failų tvarkymo programa. b. Mygtukas Start (Pradėti). c. Darbalaukio piktogramos. d. Užduočių juosta. 374 23. Kuri savybė NEBŪDINGA operacinei sistemai Linux? a. Tai atvirojo kodo operacinė sistema. b. Ši operacinė sistema turi grafinę vartotojo sąsają. c. Linux tinkama ir interneto serveriams, ir asmeniniams kompiuteriams. d. Tai labiausiai pasaulyje paplitusi operacinė sistema. 24. Kuri tekstų redaktoriaus dokumento dalis pažymima dukart spragtelėjus pele pasirinktą sakinio vietą? a. Visa pastraipa. b. Viena eilutė. c. Vienas sakinys. d. Vienas žodis. 25. Kaip kinta santykinės skaičiuoklės koordinatės, kopijuojant formules? a. Koordinatės nekinta. b. Kinta tik stulpelių koordinatės. c. Kinta tik eilučių koordinatės. d. Gali kisti ir stulpelių, ir eilučių koordinatės. langelių 26. Skaičiuoklės lentelės langelyje A1 įrašytas skaičius 20, o langelyje A2 – 10. Kurį rezultatą pateiks formulė =IF(A1<A2;”mažiau”), įrašyta į langelį A3? a. mažiau b. TRUE c. daugiau d. FALSE 27. a. b. c. d. Kurio veiksmo NEATLIEKA naršyklės? Perskaito hiperteksto dokumento kodą. HTML kodą paverčia vaizdu ekrane. Leidžia peržiūrėti žiniatinklio informaciją. Įrašo bet kokią informaciją į pasirinktas duomenų bazes. 375 28. Kuri užrašo http://www.astro.lt/enciklopedija/ dalis nusako duomenų perdavimo protokolą? a. www.astro.lt b. enciklopedija c. lt d. http:// MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS 2005 m. 3 SRAUTO KLAUSIMAI Pateikiame 2005 m. mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos srautų klausimus. Kiekvieno srauto klausimai surikiuoti pagal temas, o atsakymai išvardinti taip, kad teisingas atsakymas eitų ketvirtas (d). Įskaitos laikymo metu ir klausimų ir atsakymų eilės tvarka kiekvienam kandidatui buvo pakeičiama atsitiktiniu būdu. 1. Kurio tipo laikmenoms nereikalingi informacijos skaitymo bei rašymo įrenginiai? a. Diskeliams. b. DVD diskams. c. Kompaktiniams diskams. d. USB atmintinėms. papildomi 2. Dirbdami kai kuriomis programomis, klaviatūra galime įvesti ir tuos simbolius, kurių klaviatūroje nėra. Ką reikia žinoti atliekant šį veiksmą? a. Toks veiksmas neįmanomas. b. Reikia tiksliai žinoti simbolio pavadinimą. c. Reikia tiksliai žinoti simbolio reikšmę. d. Reikia tiksliai žinoti simbolio kodą. 376 3. Kuriai išorinių įrenginių KLAVIATŪRA? a. Informacijos išvedimo. b. Informacijos saugojimo. c. Informacijos apdorojimo. d. Informacijos įvedimo. grupei priskiriama 4. Kuris iš šių teiginių apie skyrybos ženklus yra NETEISINGAS? a. Brūkšnys tekste išskiriamas tarpais iš abiejų pusių. b. Prieš dvitaškį nepaliekamas tarpas. c. Po kablelio visuomet paliekamas tarpas. d. Prieš šauktuką ar klaustuką visuomet paliekamas tarpas. 5. Kokią mažiausią teksto dokumento dalį galima pabraukti? a. Pastraipą. b. Žodį. c. Eilutę. d. Simbolį. 6. Kam lygus skaičiuoklės langelyje formulės apskaičiuojamas rezultatas: A B C = A1/2 = A1–B1 1 10 a. b. c. d. C1 įrašytos 20 15 10 5 7. Skaičiuoklės formulių eilutėje matome užrašą =SUM(A1:A6; B1). Keliuose langeliuose eesantys duomenys yra sudedami? a. 9 377 b. c. d. 4 5 7 8. a. b. c. d. Ką vadiname elektroninio pašto dėžute? Laiškų persiuntimo tarnybą. Elektroninio pašto adreso dalį, užrašomą po ženklo @. Programos Outlook Express lokalizuotą versiją. Vietą pašto serveryje, kurioje laikomi abonento laiškai. 9. Kuriame elektroninio laiško lauke įrašius papildomus adresus vieną laišką galima išsiųsti keliems adresatams iš karto? a. Temos lauke (Subject:). b. Siuntėjo adreso lauke (From:). c. Laiško tekste. d. Gavėjo adreso lauke (To:). 10. Kuriuo kompiuterio įrenginiu naudodamiesi per trumpiausią laiką galime parodyti kitoje šalyje gyvenančiam draugui kompiuterio kietajame diske laikomą nuotrauką? a. Diskeliu. b. Spausdintuvu. c. Skeneriu. d. Modemu. 11. Kuri iš šių taikomųjų programų geriausiai tinka pagrindiniams konferencijoje skaitomo pranešimo teiginiams pristatyti? a. Piešinių redaktorius. b. Tekstų redaktorius. c. Skaičiuoklė. d. Pateikčių rengimo programa. 378 12. Kuris iš šių kompiuterijos išradimų palengvina vartotojo darbą su operacinės sistemos grafinės terpės langais? a. Internetas. b. Kompaktinis diskas. c. Lazerinis spausdintuvas. d. Pelė. 13. Tekstų redaktoriumi atvėrę seniau sukurtą dokumentą, atsivertėme redagavimo meniu (Edit), kuriame yra kopijavimo komanda (Copy). Iš ko galime spręsti, kad šios komandos įvykdyti negalime? a. Tą rodo daugtaškis po komandos pavadinimo. b. Tą rodo pabraukta viena komandos pavadinimo raidė. c. Nepamėginę įvykdyti komandos, to nustatyti negalime. d. Tą rodo blankus komandos pavadinimas. 14. Tekstų redaktoriaus lentelėje pažymėjome visą eilutę. Kokį veiksmą atliksime paspaudę klaviatūros mygtuką Delete (Del)? a. Sujungsime eilutės langelius. b. Pašalinsime pažymėtą eilutę. c. Pašalinsime visą lentelę. d. Ištrinsime eilutės langelių turinį. 15. Kurio veiksmo NEGALIMA atlikti su skaičiuoklės skrituline diagrama? a. Išskirti vienos jos dalies. b. Pateikti procentinės duomenų išraiškos. c. Pakeisti diagramos antraštės. d. Vienoje diagramoje pavaizduoti dviejų duomenų serijų. 16. Viename skaičiuoklės lentelės langelyje įrašėme dvi teksto eilutes ir pažymėjome pirmą eilutę. Kurio veiksmo NEGALIME atlikti tik su šia eilute, atskirai nuo viso teksto? 379 a. b. c. d. Parinkti kitą šriftą. Sumažinti raidžių aukštį. Pabraukti. Pakeisti fono spalvą. 17. Kuriuo kompiuteriu žiniatinklinio elektroninio pašto dėžutės savininkas gali peržiūrėti gautus laiškus? a. Tik naudodamasis nešiojamu kompiuteriu. b. Tik naudodamasis tuo kompiuteriu, iš kurio laiškai buvo išsiųsti. c. Tik naudodamasis savo kompiuteriu. d. Tik naudodamasis tuo kompiuteriu, kuris yra prijungtas prie interneto. 18. Kuriam tikslui interneto paieškos sistemai pateikiamoje užklausoje įrašomas minuso ženklas? a. Minuso ženklas neturi jokios įtakos užklausos rezultatams. b. Taip nurodomas ieškomų žodžių intervalas. c. Kai ieškoma perkeltų į kitą eilutę žodžių. d. Taip siekiama susiaurinti apklausą. 19. Kurios rūšies programinės įrangos licencija numato vartotojo teisę keisti programos pradinį tekstą? a. Riboto naudojimo programinės įrangos. b. Nemokamai platinamos programinės įrangos. c. Licencijuotos programinės įrangos. d. Atvirojo kodo programinės įrangos. 20. Kuris teiginys teisingai apibūdina šiuolaikinius kompiuterius? a. Vartotojas negali keisti nei kompiuterio įrenginių, nei programinės įrangos. b. Vartotojas gali keisti tik programinę įrangą, bet ne kompiuterio įrenginius. 380 c. Vartotojas gali keisti kompiuterio įrenginius, bet ne programinę įrangą. d. Vartotojas gali keisti ir kompiuterio įrenginius, ir programinę įrangą. 21. Kur ieškosime aktyvios (veikiančios) programos lango, jei anksčiau jį sutraukėme (minimizavome)? a. Darbalaukyje. b. Kataloge C:\temp. c. Mygtuko Start (Pradėti) atveriamame meniu. d. Užduočių juostoje. 22. Kuris iš šių teiginių apie Windows ir Linux operacines sistemas yra NETEISINGAS? a. Linux yra atvirojo kodo operacinė sistema. b. Operacinė sistema Windows atsirado anksčiau. c. Operacinė sistema Linux turi grafinę sąsają. d. Operacinė sistema Windows naudojama tik interneto serveriuose. 23. Kuriuo atveju pažymimas vienas tekstų redaktoriaus dokumento žodis? a. Vieną kartą spragtelėjus pele. b. Triskart spragtelėjus pele. c. Spragtelėjus pele, kai nuspaustas klavišas Ctrl. d. Dukart spragtelėjus pele. 24. Kokios skaičiuoklės langelių koordinatės vadinamos absoliučiosiomis? a. Koordinatės kuriomis nurodomi duomenys automatiškai pakeičiami absoliučiosiomis reikšmėmis. b. Koordinatės, kurios kopijuojant langelį su formule gali kisti. c. Koordinatės, kuriomis nurodytuose langeliuose įrašyti duomenys negali būti keičiami. 381 d. Koordinatės, kurios kopijuojant langelį su formule nesikeičia. 25. Skaičiuoklės lentelės langelyje A1 įrašytas skaičius 20, o langelyje A2 – 12. Kurį rezultatą pateiks formulė =IF(A1>A2;”daugiau”) įrašyta į langelį A3? a. FALSE b. TRUE c. mažiau d. daugiau 26. Kuris teiginys apie tinklapius yra NETEISINGAS? a. Tinklapio nuorodą galima persiųsti elektroniniu paštu. b. Tinklapio informaciją galima peržiūrėti naršykle. c. Tinklapio duomenis galima nukopijuoti į tekstų redaktoriaus dokumentą. d. Galima ištaisyti bet kuriuose tinklapiuose rastą klaidingą informaciją. 27. Kuri užrašo http://www.astro.lt/enciklopedija/index.html dalis nusako katalogą serveryje, kuriame laikomi internete pateikiami failai? a. index b. astro c. www d. enciklopedija 28. Kuriuo atveju NEPAŽEIDŽIAMOS bendravimo elektroniniu paštu etiketo taisyklės? a. Siunčiant anoniminį laišką. b. Siunčiant laišką be pasisveikinimo. c. Neužpildant laiško temos lauko (Subject:). d. Siunčiant laišką iš anksto nesusitarus. 382 29. Kokių tipų koordinatės būna skaičiuoklėse? i. Kopijuojamosios, nekopijuojamosios ir iš dalies kopijuojamos. j. Konvertuojamosios, nekonvertuojamosios ir iš dalies konvertuojamos. k. Absoliučiosios, konvertuojamosios ir mišriosios. l. Santykinės, absoliučiosios ir mišriosios. 30. Skaičiuoklės lentelės langelyje A1 įrašytas skaičius 1998, o langelyje A2 – 2000. Kurį rezultatą pateiks formulė =IF(A1>A2;”daugiau”), įrašyta į langelį A3? m. TRUE n. mažiau o. daugiau p. FALSE 31. q. r. s. t. Kurio veiksmo NEATLIEKA serveriai? Suteikia galimybę naudotis bendrais spausdintuvais. Nustato tinklo vartotojų teises ir apribojimus. Leidžia pasiekti informaciją iš skirtingų kompiuterių. Leidžia keisti kitų kompiuterių techninę įrangą. 32. Kuri užrašo http://www.biblioteka.lt/metai/liuksemburg2/vyriausybe.ht m dalis nurodo interneto serverį? u. http:// v. lt w. www x. www.biblioteka.lt 33. Bendravimo elektroniniu paštu etiketo taisyklės pažeidžiamos, kai: y. Neužpildomas laiško laukas Kopija: (Cc:). z. Laiškas siunčiamas be priedų (Attachment). aa. Neužpildomas laiško laukas Adresatas: (To:). 383 bb. Neužpildomas laiško laukas Tema: (Subject:). MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS 2005 m. 4 SRAUTO KLAUSIMAI Pateikiame 2005 m. mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos srautų klausimus. Kiekvieno srauto klausimai surikiuoti pagal temas, o atsakymai išvardinti taip, kad teisingas atsakymas eitų ketvirtas (d). Įskaitos laikymo metu ir klausimų ir atsakymų eilės tvarka kiekvienam kandidatui buvo pakeičiama atsitiktiniu būdu. 1. Kurio tipo laikmena turi mechaninį įtaisą, skirtą apsaugoti ją nuo informacijos įrašymo? a. Kompaktinis diskas. b. DVD diskas. c. Kietasis diskas. d. Diskelis. 2. Skaitmeniniuose universaliuose diskuose laikoma: a. Tik grafinė informacija. b. Tik grafinė ir garsinė informacija. c. Tik sisteminė programinė įranga. d. Bet kurio tipo kompiuterinė informacija. 3. a. b. c. d. (DVD) Funkciniai klaviatūros klavišai yra: Klaviatūros kairėje. Klaviatūros dešinėje. Klaviatūros apačioje. Klaviatūros viršuje. 384 4. Kuriai įrenginių PROCESORIUS ? a. Informacijos išvedimo. b. Informacijos saugojimo. c. Informacijos įvedimo. d. Informacijos apdorojimo. grupei priskiriamas 5. Kuris iš šių teiginių apie skyrybos ženklus yra NETEISINGAS? a. Brūkšnys tekste išskiriamas tarpais iš abiejų pusių. b. Po dvitaškio būtina palikti tarpą. c. Po skyrybos ženklų visuomet paliekamas tarpas. d. Suskliaučiant tekstą vidinėje skliaustų pusėje būtina palikti tarpus. 6. Kokiai mažiausiai teksto dokumento daliai galima nustatyti kitą šriftą? a. Pastraipai. b. Žodžiui. c. Eilutei. d. Simboliui. 7. Kam lygus skaičiuoklės langelyje formulės apskaičiuojamas rezultatas: A B C = A1*2 = A1–B1 1 5 a. 10 b. 5 c. 15 d. –5 C1 įrašytos 8. Skaičiuoklės formulių eilutėje matome užrašą =SUM(A1; B1:C4). Keliuose langeliuose esantys duomenys yra sudedami? a. 7 385 b. c. d. 4 5 9 9. Kuri iš šių programų yra elektroninio pašto programa? a. Windows Explorer b. Internet Explorer c. Acrobat Reader d. Outlook Express 10. Kuriuo būdu reikia išsiųsti elektroninį laišką, kad gavėjas jį perskaitytų tą pačią dieną, kai laiškas buvo gautas? a. Pridedant prie laiško papildomą failą. b. Nenurodant laiško temos. c. Nenurodant atgalinio adreso. d. Tai priklauso nuo laiško adresato. 11. Kuria iš šių priemonių pasinaudosime norėdami kompiuterio kietajame diske laikomą nuotrauką išspausdinti fotolaboratorijoje? a. Skeneriu. b. Braižytuvu. c. Monitoriumi. d. USB atmintine. 12. Kuria iš šių taikomųjų programų naudojantis patogiausia redaguoti klaviatūros mygtuku PrintSreen įsimintą kompiuterio ekrano vaizdą? a. Pateikčių rengimo programa. b. Tekstų redaktoriumi. c. Skaičiuokle. d. Piešinių redaktoriumi. 386 13. Kurios iš šių naujovių buvo būtinos, kad galėtų atsirasti internetas? a. Palydovinė televizija ir mobilusis ryšys. b. Kompaktiniai diskai. c. Procesoriai, kurių taktinis dažnis didesnis už 1 MHz. d. Kompiuterių tinklai ir hipertekstas. 14. Ką reiškia pabraukta raidė tekstų redaktoriaus meniu komandos pavadinime (pvz., Edit)? a. Komanda turi savo pagalbinį meniu. b. Komanda yra išrinkta. c. Komandą galima iškviesti klavišų kombinacija Shift + E. d. Komandą galima iškviesti klavišų kombinacija Alt + E. 15. Tekstų redaktoriaus lentelėje pažymėjome visus lentelės langelius. Kokį veiksmą atliksime paspaudę klaviatūros mygtuką Delete (Del)? a. Sujungsime pažymėtus langelius. b. Pašalinsime pažymėtus langelius. c. Pašalinsime visą lentelę. d. Ištrinsime lentelės langelių turinį. 16. Kuris teiginys apie skaičiuoklės dvimatę stulpelinę diagramą yra NETEISINGAS? a. Galima keisti diagramos ašių pavadinimus. b. Galima rodyti duomenų reikšmes. c. Galima nustatyti diagramos fono spalvą. d. Galima pasukti diagramą bet kuriuo kampu. 17. Viename skaičiuoklės lentelės langelyje įrašėme sakinį. Kokio rėmelio šiame langelyje NEGALIME uždėti? a. Tokios pat spalvos kaip langelio fonas. b. Kitos spalvos, nei langelyje įrašytas tekstas. c. Uždėti rėmelį tik ant vienos kraštinės. 387 d. Uždėti rėmelį tik vienam žodžiui. 18. Ar vienas asmuo gali turėti kelias žiniatinklinio elektroninio pašto dėžutes? a. Ne. b. Taip, tik jei jos yra viename pašto serveryje. c. Taip, tik jei jos yra skirtinguose pašto serveriuose. d. Taip. 19. Kuriam tikslui interneto paieškos sistemai pateikiamoje užklausoje įrašytos kabutės? "Lietuvos istorija" a. Ieškoma tik tų tinklapių, kuriuose šie žodžiai yra kabutėse. b. Kabutės paieškos rezultatams neturi jokios įtakos. c. Ieškoma tinklapių, kuriuose yra bent vienas iš šių žodžių. d. Ieškoma tų tinklapių, kuriuose įrašyti abu šie žodžiai, vienas greta kito. 20. Kurios rūšies licencija numato vartotojo teisę laisvai kopijuoti ir neribotą laiką naudoti programą, nesuteikiant teisės keisti jos pradinį tekstą? a. Riboto naudojimo programinės įrangos. b. Licencijuotos programinės įrangos. c. Atvirojo kodo programinės įrangos. d. Nemokamai platinamos programinės įrangos. 21. Kuris teiginys teisingai apibūdina kompiuterių programinę įrangą? a. Programinės įrangos pasirinkimas nepriklauso nuo techninių kompiuterio savybių. b. Pasenusi programinė įranga tinka tik naujausiems kompiuteriams. c. Seno tipo kompiuteriuose gali būti vykdomos tik naujausios programos. 388 d. Pasirenkant tinkamą programinę įrangą būtina atsižvelgti į kompiuterio technines savybes. 22. Kaip išskleisti (padidinti) aktyvios programos langą, jei prieš tai jį sutraukėme (minimizavome)? a. Reikia užverti visų kitų programų langus. b. Reikia sutraukti visų kitų programų langus. c. Sutraukto lango išskleisti neįmanoma. d. Reikia spragtelti šio lango mygtuką užduočių juostoje. 23. Kuri iš šių operacinių sistemų neturi grafinės vartotojo sąsajos? a. Windows 98 b. Windows XP c. Linux d. DOS 24. Kuris teiginys apie tekstų redaktoriaus dokumento puslapių numeravimą yra NETEISINGAS? a. Pirmasis puslapis gali būti nenumeruojamas. b. Puslapių numeriai gali būti įterpti puslapio viršuje. c. Puslapius galima numeruoti romėniškais skaitmenimis. d. Puslapių numeriai būtinai turi prasidėti nuo 1. 25. Kaip kinta absoliučiosios skaičiuoklės koordinatės, kopijuojant formules? a. Kinta tik stulpelių koordinatės. b. Kinta tik eilučių koordinatės. c. Gali kisti ir stulpelių, ir eilučių koordinatės. d. Koordinatės nekinta. langelių 26. Skaičiuoklės lentelės langelyje A1 įrašytas skaičius 15, o langelyje A2 – 10. Kurį rezultatą pateiks formulė =IF(A1>A2;”A1”), įrašyta į langelį A3? a. TRUE 389 b. c. d. FALSE A2 A1 27. Kuris teiginys apie intranetą yra NETEISINGAS? a. Tai vienos įstaigos kompiuteriai, sujungti į tinklą. b. Kompiuterių sujungimui naudojami specialūs kabeliai. c. Intranetu galima perduoti informaciją iš vieno kompiuterio į kitą. d. Intranetą sudaro ne daugiau kaip dešimt vienos įstaigos kompiuterių. 28. Kuri užrašo http://www.biblioteka.lt/metai/liuksemburg2/vyriausybe.ht m dalis nusako internete pateikiamo failo tipą? a. http:// b. www c. lt d. htm 29. Bendravimo elektroniniu paštu etiketo taisyklės pažeidžiamos, kai: a. Laiškas išsiunčiamas nesusitarus iš anksto. b. Laiškas siunčiamas be priedų (Attachment). c. Laiškas yra ilgesnis nei 10 eilučių. d. Laiškas nepasirašomas. 390

mkri

Related documents

Products

Support

mkri

Related documents

Add this document to collection(s)

Add this document to saved

Suggest us how to improve StudyLib