Uploaded by otargagnidze12

phizikis-saphudzvlebi1

advertisement
devid holidei
robert rezniki
jerli uolkeri
fizikis
safuZvlebi
ilias saxelmwifo
universiteti ))%)!'
2010
ფიზიკის საფუძვლები დევიდ ჰოლიდეი, რობერტ რეზნიკი, ჯერლი უოლკერი
Fundamentals of Physics, David Halliday, Robert Resnick, Jearl Walker
ვერც ერთი სხვა წიგნი ვერ შეედრება ჰოლიდეის, რეზნიკისა და უოლკერის ‘ფიზიკის
საფუძვლების’ ოცდაათწლიან წარმატებას ბაზარზე! სახალისო, ადვილად გასაგები
სტილი ფიზიკის საფუძვლიან გაგებას გვთავაზობს და მკითხველს ამ
კონცეპტუალური ცოდნის რაოდენობრივი ამოცანების ამოხსნისას გამოყენებაში
ეხმარება. გამოცემა უკანასკნელი 100 წლის განმავლობაში ფიზიკის განვითარებას
მოიცავს. სახელმძღვანელო
თეორიული შინაარსისა და სახალისო პრაქტიკის
უნიკალური კომბინაციაა. 2002 წელს ამერიკის ფიზიკოსთა საზოგადოებამ ‘ფიზიკის
საფუძვლები მე-20 საუკუნის გამორჩეულ სახელმძღვანელოდ დაასახელა.
წიგნის თარგმანი დაფინანსდა საქართველოს მეცნიერებისა და განათლების სამინისტროს პროგრამით
- ’საუნივერსიტეტო სახელმძღვანელოების განვითარება’. წიგნი მომზადდა ილიას სახელმწიფო
უნივერსიტეტის მიერ.
ილიას სახელმწიფო უნივერსიტეტის გამომცემლობა
ქაქუცა ჩოლოყაშვილის 3/5, თბილისი, 0162, საქართველო
Ilia State University Press
3/5 K. Cholokashvili Ave, Tbilisi, 0162, Georgia
sarCevi
nawili I
Tavi 5. Zala da moZraoba................................131
Tavi 1. erTeulTa sistema..................................9
5.1. ra aris fizika?.......................................................131
5.2. niutonis meqanika...................................................131
5.3. niutonis pirveli kanoni.....................................132
5.4. Zala............................................................................132
5.5. masa.............................................................................134
5.6. niutonis meore kanoni.........................................135
5.7. zogierTi konkretuli Zala...............................139
5.8. niutonis mesame kanoni.........................................144
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba..........................145
mimoxilva da Sejameba..................................................152
SEekiTxvebi........................................................................153
amocanebi..........................................................................155
1.1. ra aris fizika?...........................................................9
1.2. sidideebis gazomva....................................................9
1.3. erTeulebis saerTaSoriso sistema...................10
1.4. erTeulTa Secvla....................................................11
1.5. sigrZe..........................................................................13
1.6. dro...............................................................................14
1.7. masa...............................................................................17
mimoxilva da Sejameba....................................................18
amocanebi............................................................................18
Tavi 2. wrfivi moZraoba....................................26
2.1. ra aris fizika?.........................................................26
2.2 moZraoba......................................................................26
Tavi 6. Zala da moZraoba................................168
2.3. mdebareoba da gadaadgileba................................27
6.1. ra aris fizika?.......................................................168
6.2. xaxuni.........................................................................168
6.3. xaxunis Tvisebebi...................................................170
6.4. wevis Zala da saboloo siCqare..........................174
2.4. saSualo manZili da saSualo siCqare.................28
2.5. myisi manZili da myisi siCqare .............................31
2.6. aCqareba.......................................................................33
2.7. Tanabari aCqareba: gansakuTrebuli SemTxveva...35
2.8. kidev erTxel Tanabari aCqarebis Sesaxeb.........38
2.9. Tavisufali vardnis aCqareba..............................39
2.10. grafikuli integrali moZraobis SeswavlaSi...42
mimoxilva da Sejameba....................................................44
SekiTxvebi .........................................................................45
amocanebi . ........................................................................ 46
Tavi 3. veqtorebi.................................................60
3.1. ra aris fizika?.........................................................60
3.2. veqtorebi da skalarebi.........................................60
3.3. veqtorebis geometriuli Sekreba......................61
3.4. veqtorebis komponentebi......................................64
3.5. erTeulovani veqtorebi........................................68
3.6. veqtorebis Sekreba komponentebis
saSualebiT.................................................................69
3.7. veqtorebi da fizikis kanonebi............................73
3.8. veqtorebis gamravleba..........................................73
mimoxilva da Sejameba....................................................78
SekiTxvebi..........................................................................79
amocanebi............................................................................80
Tavi 4. organzomilebiani da
samganzomilebiani moZraoba...........88
4.1. ra aris fizika?.........................................................88
4.2. mdebareoba da gadaadgileba................................88
4.3. saSualo siCqare da myisi siCqare........................91
4.4. saSualo aCqareba da myisi aCqareba....................94
4.5. Wurvisebri moZraoba..............................................96
4.6. Wurvisebri moZraobis analizi............................98
4.7. Tanabari wriuli moZraoba..................................104
4.8. erTganzomilebiani fardobiTi moZraoba......106
4.9. organzomilebiani fardobiTi moZraoba........108
mimoxilva da Sejameba..................................................110
SekiTxvebi........................................................................111
amocanebi..........................................................................113
6.5. Tanabari wriuli moZraoba..................................177
mimoxilva da Sejameba..................................................183
SekiTxvebi........................................................................184
amocanebi..........................................................................185
Tavi 7. kinetikuri energia da muSaoba......199
7.1. ra aris fizika?.......................................................199
7.2. ra aris energia?.....................................................199
7.3. kinetikuri energia................................................200
7.4. muSaoba......................................................................201
7.5. muSaoba da kinetikuri energia..........................201
7.6. mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba......................................................................205
7.7. drekadobis Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba......................................................................209
7.8. cvladi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba.....212
7.9. simZlavre.................................................................216
mimoxilva da Sejameba..................................................218
SekiTxvebi........................................................................219
amocanebi..........................................................................220
Tavi 8. potenciuri energia da energiis
Senaxva.....................................................231
8.1. ra aris fizika?.......................................................231
8.2. muSaoba da potenciuri energia........................232
8.3. Semnaxveli Zalebis traeqtoriisgan
damoukidebloba.....................................................233
8.4. potenciuri energiis mniSvnelobebis
gansazRvra...............................................................235
8.5. meqanikuri energiis Senaxva................................237
8.6. potenciuri energiis grafikis wakiTxva........242
8.7. gare Zalis mier sistemaze Sesrulebuli
muSaoba.......................................................................245
8.8. energiis Senaxva......................................................248
mimoxilva da Sejameba..................................................253
SekiTxvebi........................................................................254
amocanebi..........................................................................256
Tavi 9. masis centri da impulsi..................275
9.1. ra aris fizika?.......................................................275
9.2. masis centri............................................................276
9.3. niutonis meore kanoni nivTier wertilTa
sistemisTvis............................................................280
9.4. impulsi.....................................................................284
9.5. nivTier wertilTa sistemis impulsi...............285
9.6. Sejaxeba da impulsi..............................................285
9.7. impulsis mudmivoba...............................................289
9.8. impulsi da kinetikuri energia Sejaxebebis
dros...........................................................................293
9.9. araelastiuri Sejaxebebi erT
ganzomilebaSi.........................................................293
9.10. elastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi..297
9.11. Sejaxebebi or ganzomilebaSi...........................300
9.12. cvladi masis mqone sistemebi: raketa...........301
mimoxilva da Sejameba..................................................303
SekiTxvebi........................................................................304
amocanebi..........................................................................307
Tavi 10. brunva....................................................324
10.1. ra aris fizika?.....................................................324
10.2. brunvis parametrebi...........................................324
10.3. arian Tu ara kuTxuri sidideebi
veqtorebi?.............................................................329
10.4. brunva Tanabari kuTxuri aCqarebiT..............330
10.5. wrfivi da kuTxuri cvladebis erTmaneTTan
dakavSireba............................................................332
10.6. brunvis kinetikuri energia..............................335
nawili II
Tavi 12. wonasworoba da elastiuroba.....406
12.1. ra aris fizika?.....................................................406
12.2. wonasworoba..........................................................346
12.3. wonasworobisTvis saWiro pirobebi...............408
12.4. mizidulobis centri..........................................409
12.5. statikuri wonasworobis ramdenime
magaliTi.................................................................411
12.6. statikurad ganusazRvreli
konstruqcia.........................................................417
12.7. elastiuroba.........................................................419
mimoxilva da Sejameba..................................................423
kiTxvebi............................................................................424
amocanebi..........................................................................425
Tavi 13. miziduloba.........................................439
13.1. ra aris fizika?.....................................................439
13.2. niutonis mizidulobis kanoni.........................440
13.3. miziduloba da zeddebis principi.................442
13.4. miziduloba dedamiwis zedapirTan axlos...444
13.5. miziduloba dedamiwis SigniT.........................447
13.6. mizidulobis potenciuli energia.................449
13.7. planetebi da Tanamgzavrebi: kepleris
kanonebi....................................................................453
13.8. Tanamgzavrebi: orbitebi da energia..............457
13.9. ainStaini da miziduloba..................................459
mimoxilva da Sejameba..................................................461
SekiTxvebi........................................................................462
amocanebi..........................................................................464
Tavi 14. siTxeebi................................................476
14.1. ra aris fizika?.....................................................476
14.2. ra aris siTxe?.......................................................476
14.3. simkvrive da wneva.................................................477
14.4. siTxeebi uZrav mdgomareobaSi.........................479
10.7. brunviTi inerciis gamoTvla...........................336
10.8. mabruni momenti...................................................340
10.9. niutonis meore kanoni brunvisTvis..............342
10.10. muSaoba da brunvis kinetikuri energia .....345
mimoxilva da Sejameba..................................................349
SekiTxvebi........................................................................350
amocanebi..........................................................................352
Tavi 11. gorva, mabruni momenti da
kuTxuri impulsi...............................367
11.1. ra aris fizika?.....................................................367
11.2. gorva, rogorc gadataniTi moZraobis da
brunvis gaerTianeba............................................368
11.3. gorvis kinetikuri energia...............................368
11.4. gorvis Zalebi........................................................370
11.5. io-io........................................................................373
11.6. mabruni momentis xelaxla ganxilva...............374
11.7. kuTxuri impulsi..................................................376
11.8. niutonis meore kanonis kuTxuri forma.......379
11.9. nivTier wertilTa sistemis kuTxuri
impulsi....................................................................381
11.10. fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunavi
myari sxeulis kuTxuri impulsi....................382
11.11. kuTxuri impulsis mudmivoba.........................385
11.12. giroskopis precesia.........................................390
mimoxilva da Sejameba..................................................391
kiTxvebi............................................................................392
amocanebi..........................................................................394
14.5. wnevis gazomva.......................................................482
14.6. paskalis principi................................................483
14.7. arqimedes principi..............................................485
14.8. moZravi idealuri siTxeebi..............................488
14.9. uwyvetobis gantoleba.......................................489
14.10. bernulis gantoleba........................................491
mimoxilva da Sejameba..................................................496
kiTxvebi............................................................................497
amocanebi..........................................................................498
Tavi 15. rxevebi..................................................510
15.1. ra aris fizika?.....................................................510
15.2. martivi harmoniuli moZraoba.........................510
15.3. Zalis kanoni martivi harmoniuli
moZraobisTvis.......................................................514
15.4. energia martiv harmoniul moZraobaSi.........516
15.5. kuTxuri martivi harmoniuli
oscilatori...........................................................518
15.6. qanqarebi.................................................................519
15.7. martivi harmoniuli moZraoba da
erTgvarovani wriuli moZraoba.......................524
15.8. milevadi martivi harmoniuli moZraoba......525
15.9. iZulebiTi rxevebi da rezonansi.....................527
mimoxilva da Sejameba..................................................528
SekiTxvebi........................................................................529
amocanebi..........................................................................531
Tavi 16. talRebi...............................................544
16.1. ra aris fizika?.....................................................544
16.2. talRebis saxeobebi.............................................545
16.3. ganivi da gaswvrivi talRebi.............................545
16.4. talRis sigrZe da sixSire.................................547
16.5. moZravi talRis siCqare.....................................550
16.6. talRis siCqare daWimul Tokze......................553
16.7. Tokis gaswvriv moZravi talRis energia da
simZlavre.................................................................555
16.8. talRis gantoleba..............................................557
16.9. talRebis superpoziciis principi................559
16.10. talRebis interferencia...............................560
16.11. veqtorebi.............................................................563
16.12. mdgari talRebi..................................................564
16.13. mdgari talRebi da rezonansi........................567
mimoxilva da Sejameba..................................................569
SekiTxvebi........................................................................571
amocanebi..........................................................................572
Tavi 17. talRebi............................................... 583
17.1. ra aris fizika?.....................................................583
17.2. bgeris talRebi....................................................584
17.3. bgeris siCqare.......................................................584
17.4. moZravi bgeriTi talRebi..................................587
17.5. interferencia......................................................590
17.6. intensivoba da xmamaRlobis done...................592
17.7. musikaluri bgerebis wyaroebi........................596
17.8. ritmebi....................................................................598
17.9. dopleris efeqti.................................................600
17.10. zebgeriTi siCqareebi, dartymiTi
talRebi...................................................................604
mimoxilva da Sejameba..................................................605
SekiTxvebi........................................................................607
amocanebi..........................................................................608
Tavi 18. temperatura, siTbo da
Termodinamikis pirveli kanoni ...............622
18.1. ra aris fizika?.....................................................622
18.2. temperatura..........................................................623
18.3. Termodinamikis nulovani kanoni....................623
18.4. temperaturis gazomva.......................................624
18.5. celsiusis da farengeitis Skalebi................626
18.6. Tburi gafarToeba...............................................628
18.7. temperatura da siTbo.......................................631
18.8. myari sxeulebis da siTxeebis mier siTbos
STanTqma...................................................................632
18.9. kidev erTxel siTbosa da muSaobis
Sesaxeb.......................................................................637
18.10. Termodinamikis pirveli kanoni....................639
18.11. Termodinamikis pirveli kanonis
gansakuTrebuli SemTxvevebi.............................640
18.12. siTbos gadacemis meqanizmebi........................642
mimoxilva da Sejameba..................................................647
SekiTxvebi........................................................................649
amocanebi..........................................................................650
Tavi 19. airebis kinetikuri Teoria............ 661
19.1. ra aris fizika?.....................................................661
19.2. avogadros ricxvi................................................662
19.3. idealuri airebi...................................................662
19.4. wneva, temperatura da saSualo kvadratuli
siCqare......................................................................666
19.5. winsvliTi kinetikuri energia.........................668
19.6. saSualo Tavisufali garbeni...........................669
19.7. molekuluri siCqareebis ganawileba.............671
19.8. idealuri airis moluri kuTri
siTbotevadoba.......................................................674
19.9. Tavisuflebis xarisxis da moluri kuTri
siTbotevadoba.......................................................678
19.10. miniSneba qvantur Teoriaze...........................680
19.11. idealuri airis adiabaturi
gafarToeba.............................................................681
mimoxilva da Sejameba..................................................685
SekiTxvebi........................................................................686
amocanebi..........................................................................687
Tavi 20. entropia da Termodinamikis
meore kanoni........................................696
20.1. ra aris fizika?.....................................................696
20.2. Seuqcevadi procesebi da entropia................696
20.3. entropiis cvlileba...........................................697
20.4. Termodinamikis meore kanoni...........................703
20.5. entropia realur samyaroSi: Zravebi............704
20.6. entropia realur samyaroSi: macivrebi........709
20.7. realuri Zravebis margi qmedebis
koeficientebi........................................................711
20.8. entropiis statistikuri ganxilva.................712
mimoxilva da Sejameba..................................................716
SekiTxvebi........................................................................717
amocanebi..........................................................................718
nawili III
Tavi 21. eleqtruli muxti.............................727
21.1. ra aris fizika?.....................................................727
21.2. eleqtruli muxti................................................728
21.3. gamtarebi da dieleqtrikebi............................729
21.4. kulonis kanoni.....................................................732
21.5. muxti kvantirdeba...............................................738
21.6. muxti inaxeba.........................................................739
mimoxilva da Sejameba..................................................740
SekiTxvebi........................................................................741
amocanebi..........................................................................743
Tavi 22. eleqtruli velebi......................... 7451
22.1. ra aris fizika?.....................................................751
22.2. eleqtruli veli..................................................752
22.3. eleqtruli velis Zalwirebi...........................753
22.4. wertilovani muxtiT gamowveuli
eleqtruli veli...................................................755
22.5. eleqtruli dipoliT gamowveuli
eleqtruli veli...................................................757
22.6. damuxtuli wiriT gamowveuli
eleqtruli veli...................................................759
22.7. damuxtuli diskos Sedegad warmoqmnili
eleqtruli veli...................................................764
22.8. wertilovani muxti eleqtrul velSi...........765
22.9. dipoli eleqtrul velSi..................................767
mimoxilva da Sejameba..................................................770
SekiTxvebi........................................................................771
amocanebi..........................................................................773
Tavi 23. gausis kanoni......................................783
23.1. ra aris fizika?.....................................................783
23.2. nakadi.......................................................................784
23.3. nakadi eleqtrul velSi.....................................785
23.4. gausis kanoni.........................................................787
23.5. gausis kanoni da kulonis kanoni.....................789
23.6. damuxtuli izolirebuli gamtari.................791
23.7. gausis kanonis gamoyeneba: cilindruli
simetria...................................................................794
23.8. gausis kanonis gamoyeneba: planaruli
simetria...................................................................795
23.9. gausis kanonis gamoyeneba: sferuli
simetria...................................................................798
mimoxilva da Sejameba..................................................800
SekiTxvebi........................................................................800
amocanebi..........................................................................802
Tavi 24. eleqtruli potenciali................812
24.1. ra aris fizika?.....................................................812
24.2. eleqtruli potenciuri energia....................812
24.3. eleqtruli potenciali....................................814
24.4. ekvipotenciuri zedapirebi.............................816
24.5. potencialis gamoTvla velis
saSualebiT..............................................................817
24.6. wertilovani muxtiT gamowveuli
potenciali.............................................................819
24.7. wertilovani muxtebis jgufiT gamowveuli
potenciali.............................................................821
24.8. eleqtruli dipoliT gamowveuli
potenciali.............................................................822
24.9. muxtebis uwyveti ganawilebiT gamowveuli
potenciali.............................................................824
24.10. velis gamoTvla potencialis
saSualebiT..............................................................826
24.11. wertilovani muxtebis sistemis eleqtruli
potenciuri energia.............................................828
24.12. damuxtuli izolirebuli gamtaris
potenciali.............................................................830
mimoxilva da Sejameba..................................................832
SekiTxvebi........................................................................833
amocanebi..........................................................................835
Tavi 25. tevadoba...............................................848
25.1. ra aris fizika?.....................................................848
25.2. tevadoba.................................................................849
25.3. tevadobis gamoTvla...........................................851
25.4. mimdevrobiTi da paraleluri
kondensatorebi.....................................................855
25.5. eleqtrul velSi Senaxuli energia................860
25.6. kondensatori dieleqtrikTan erTad...........863
25.7. dieleqtrikebi: atomisturi Sexeduleba.....865
25.8. dieleqtrikebi da gausis kanoni.....................866
mimoxilva da Sejameba..................................................869
SekiTxvebi........................................................................870
amocanebi..........................................................................871
Tavi 26. deni da winaRoba................................881
26.1. ra aris fizika?.....................................................881
26.2. eleqtruli deni...................................................882
26.3. denis simkvrive.....................................................884
26.4. winaRoba da kuTri winaRoba.............................887
26.5. omis kanoni.............................................................891
26.6. omis kanonis mikroskopuli ganxilva............893
26.7. simZlavre eleqtrul wredebSi.......................895
26.8. naxevargamtarebi.................................................896
26.9. supergamtarebi....................................................898
mimoxilva da Sejameba..................................................899
SekiTxvebi........................................................................900
amocanebi..........................................................................901
Tavi 27. wredebi..................................................909
27.1. ra aris fizika?.....................................................909
27.2. `amotumbuli~ muxtebi.......................................909
27.3. muSaoba, energia da emZ.......................................910
27.4. denis gamoTvla erTkonturian wredSi.........912
27.5. sxva erTkonturiani wredebi............................914
27.6. or wertils Soris potencialTa sxvaoba.....915
27.7. mravalkonturiani wredebi..............................919
27.8. ampermetri da voltmetri................................925
27.9. RC wredebi.............................................................926
mimoxilva da Sejameba..................................................930
SekiTxvebi........................................................................931
amocanebi..........................................................................933
Tavi 28. magnituri velebi..............................946
28.1. ra aris fizika?.....................................................946
28.2. ra warmoqmnis magnitur vels?.........................947
28.3. -s gansazRvreba.................................................947
28.4. mkveTi velebi: eleqtronis aRmoCena.............951
28.5. mkveTi velebi: holis efeqti............................953
28.6. wriulad moZravi damuxtuli nawilaki.........956
28.7. ciklotroni da sinqrotroni..........................960
28.8. denis gamtar mavTulze moqmedi magnituri
Zala...........................................................................962
28.9. brunvis momenti denis konturze...................965
28.10. magnituri dipolis impulsi...........................967
mimoxilva da Sejameba..................................................969
SekiTxvebi........................................................................970
amocanebi..........................................................................971
Tavi 29. deniT gamowveuli magnituri
veli.................................................................982
29.1. ra aris fizika?.....................................................982
29.2. deniT gamowveuli magnituri velis
gamoTvla.................................................................983
29.3. or paralelur dens Soris moqmedi Zala......989
29.4. amperis kanoni.......................................................991
29.5. solenoidebi da toroidebi.............................995
29.6. denis gamtari koWa, rogorc magnituri
dipoli......................................................................998
mimoxilva da Sejameba................................................1000
SekiTxvebi......................................................................1001
amocanebi........................................................................1003
Tavi 30. induqcia da induqciuroba.........1015
30.1 .ra aris fizika?...................................................1015
30.2. ori eqsperimenti................................................1016
30.3. faradeis induqciis kanoni.............................1016
30.4. lencis kanoni......................................................1019
30.5. induqcia da energiis gadacema......................1023
30.6. inducirebuli eleqtruli velebi...............1027
30.7. induqtorebi da induqciuroba.....................1031
30.8. TviTinduqciuroba...........................................1033
30.9. RL wredebi..............................................................1034
30.10. magnitur velSi Senaxuli energia...............1038
30.11. magnituri velis energiis simkvrive..........1039
30.12. urTierTinduqcia...........................................1041
mimoxilva da Sejameba................................................1044
SekiTxvebi......................................................................1045
amocanebi........................................................................1047
Tavi 31. eleqtromagnituri rxevebi da
cvladi deni...............................................1060
Tavi 32. maqsvelis gantolebebi: materiis
magnetizmi.........................................................1093
31.1. ra aris fizika?...................................................1060
31.2. LLC rxevebi xarisxobrivad...............................1060
31.3. eleqtrul-meqanikuri analogia...................1064
31.4. LLC rxevebi raodenobrivad..............................1064
31.5. milevadi rxevebi RLC wredSi.........................1067
31.6. cvladi deni.........................................................1069
31.7. iZulebiTi rxevebi.............................................1070
31.8. sami martivi wredi.............................................1070
31.9. mimdevrobiTi RLC wredi....................................1077
31.10. simZlavre cvladi denis wredebSi..............1081
31.11. transformatorebi.........................................1084
mimoxilva da Sejameba................................................1088
SekiTxvebi......................................................................1089
amocanebi........................................................................1090
32.1. ra aris fizika?...................................................1093
32.2. gausis kanoni magnituri velebisaTvis.......1094
32.3. aRZruli magnituri velebi............................1096
32.4. gadanacvlebis deni ..........................................1099
32.5. maqsvelis gantolebebi....................................1101
32.6. magnitebi..............................................................1102
32.7. magnetizmi da eleqtronebi............................1103
32.8. magnituri masalebi...........................................1108
32.9. diamagnetizmi.....................................................1108
32.10. paramagnetizmi.................................................1110
32.11. feromagnetizmi................................................1112
mimoxilva da Sejameba................................................1117
kiTxvebi..........................................................................1119
amocanebi........................................................................1121
nawili IV
Tavi 33. eleqtromagnituri talRebi......1138
33.1. ra aris fizika?...................................................1138
33.2. maqsvelis cisartyela......................................1138
33.3. moZravi eleqtromagnituri talRa..............1140
33.4. moZravi eleqtromagnituri talRa..............1143
33.5. energiis gadatana da pointingis
veqtori..................................................................1146
33.6. gamosxivebis wneva .............................................1149
33.7. polarizacia........................................................1152
33.8. arekvla da gardatexa.......................................1156
33.9. sruli Sida arekvla..........................................1162
33.10. polarizacia arekvliT..................................1164
mimoxilva da Sejameba................................................1165
SekiTxvebi......................................................................1166
amocanebi........................................................................1168
Tavi 34. gamosaxulebebi...............................1183
34.1. ra aris fizika?...................................................1183
34.2. gamosaxulebis ori tipi...................................1185
34.3. brtyeli sarkeebi...............................................1187
34.4. sferuli sarkeebi..............................................1189
34.5. gamosaxuleba sferul sarkeSi.......................1193
34.6. sferuli gardamtexi zedapirebi..................1188
34.7. Txeli linzebi....................................................1196
34.8. optikuri xelsawyoebi......................................1202
34.9. sami mtkicebuleba.............................................1206
mimoxilva da Sejameba................................................1208
SekiTxvebi......................................................................1209
amocanebi........................................................................1211
Tavi 35. interferencia.................................1225
35.1. ra aris fizika?...................................................1225
35.2. sinaTle, rogorc talRa.................................1226
35.3. difraqcia............................................................1231
35.4. iangis interferenciis eqsperimenti...........1231
35.5. Tanmimdevruloba..............................................1236
35.6. daZabuloba ori xvreliT
interferenciaSi.................................................1237
35.7. interferencia Txeli fenebidan..................1241
35.8. mixelsonis interferometri.........................1249
mimoxilva da Sejameba................................................1250
SekiTxvebi......................................................................1251
amocanebi........................................................................1253
Tavi 36. difraqcia..........................................1267
36.1. ra aris fizika?...................................................1267
36.2. difraqcia da sinaTlis talRuri buneba...1268
36.3. erTi xvreliT difraqcia: minimumis
mdebareobis dadgena..........................................1269
36.4. xarisxobrivi intensivoba erTi xvreliT
difraqciaSi..........................................................1273
36.5. raodenobrivi intensivoba erTi xvreliT
difraqciaSi..........................................................1274
36.6. wriuli xvreliT difraqcia...........................1277
36.7. ori xvreliT difraqcia..................................1280
36.8. difraqciuli meseri.........................................1283
36.9. mesrebi: dispersia da
gadawyvetunarianoba.........................................1288
36.10. rentgenis sxivebis difraqcia.....................1290
mimoxilva da Sejameba................................................1293
kiTxvebi..........................................................................1294
amocanebi........................................................................1295
Tavi 37. fardobiTobis Teoria..................1308
37.1. ra aris fizika?...................................................1308
37.2. postulatebi ......................................................1309
37.3. movlenis gazomva...............................................1310
37.4. erTdroulobis fardobiToba.......................1312
37.5. drois fardobiToba.........................................1313
37.6. sigrZis farTobiToba......................................1319
37.7. lorencis gardaqmna.........................................1322
37.8. lorencis formulebis zogierTi Sedegi..1324
37.9. siCqareebis fardobiToba...............................1326
37.10. dopleris efeqti sinaTlisTvis.................1327
37.11. axali Sexeduleba impulsze.........................1331
37.12. axali Sexeduleba energiaze........................1332
mimoxilva da Sejameba................................................1337
SekiTxvebi......................................................................1339
amocanebi........................................................................1340

1
erTeulTa sistema
1885 wlis ivnisSi GrdiloeT naxevarsferos caze adreuli RamiT Txeli,
molurjo-movercxlisfro Rrublebi ga­moGnda. momdevno aTwleulebSi
aseTi Rrublebi kidev ram­denjerme SeamGnies. ukanasknel wlebSi maT
gacilebiT uf­ro xSirad vxedavT, rac imaze metyvelebs, rom dedamiwis
atmosferoSi mniSvnelovani cvlilebebi xdeba.
rogor anaTebs mze am Rrublebs daisis Semdeg?
pasuxs am TavSi SeityobT
1.1
ra aris fizika?
mecniereba sxvadasxva sidideebis gazomvasa da Sedarebas efuZneba. amisTvis garkveuli
wesebi gvWirdeba. aseve gvWirdeba eqsperimentebi, romlebiTac am sidideebis erTeulebs davadgenT. fizikis erT-erTi amocana swored am eqsperimentebis dagegmva da ganxorcielebaa.
magaliTad, fizikosebi cdiloben zezusti saaTis Seqmnas, raTa nebismieri dro an drois
Sualedi zustad iqnas dadgenili. ai, erT-erTi magaliTi imisa, Tu risTvisaa saWiro zusti
saaTebi: maT gareSe ver imuSavebda mdebareobis dadgenis msoflio sistema GPS, romelsac
udidesi mniSvneloba aqvs msoflio navigaciisTvis.
1.2
sidideebis gazomva
fizikis gacnoba imis SeswavliT iwyeba, Tu rogor izomeba sxvadasxva sidideebi, maga­
liTad: sigrZe, dro, masa, temperatura, wneva da denis Zala.
TiToeul fizikur sidides Tavisi zomis erTeuli aqvs, romelsac etalonTan vadarebT.
zomis erTeuli sididis raodenobrivad gamoxatvis saSualebaa. magaliTad, sigrZis erTeulia metri (m). etaloni sididis zustad erT erTeuls Seesabameba. SemdgomSi vnaxavT,
rom sigrZis erTeulis etaloni, romlis sigrZe zustad erTi metris tolia, aris manZili,
9
10
erTeulTa sistema
Tavi 1
romelsac sinaTle gaivlis vakuumSi drois garkveul monakveTSi. zomis erTeuli da misi eta­
loni CvenTvis xelmisawvdomi nebismieri gziT SegviZlia ganvsazRvroT. Tumca, es ise unda
gavakeToT, rom am erTeulis mizanSewonilebasa da moxerxebulobas msoflios yvela mecnie­
ri daeTanxmos.
mas Semdeg, rac etaloni, magaliTad, sigrZis etaloni ganvsazRvreT, unda SevimuSavoT
procedura, romliTac SesaZlebeli iqneba etalonis saSualebiT nebismieri sigrZis gamoxatva, wyalbadis atomis diametri iqneba es, skeitbordis RerZis sigrZe Tu manZili romelime
varskvlavamde. sigrZis gazomvis erT-erT aseT proceduras uzrunvelyofs saxazavi, romelic sizustiT sigrZis etalons uaxlovdeba. Tumca Cveni gazomvebis didi nawili advili
Sesasrulebeli ar iqneba. SeuZlebelia, magaliTad, atomis radiusisa da or varskvlavs Soris manZilis saxazaviT gazomva.
fizikuri sidideebis didi raodenobis gamo maTi organizeba sakmaod rTulia. sabednierod, yvela maTgani ar aris damoukidebeli. magaliTad, siCqare manZilisa da drois fardobaa. amitom, saerTaSoriso SeTanxmebiT, virCevT mxolod mcire raodenobis fizikur sidideebs, magaliTad, manZilsa da dros, da ganvsazRvravT etalonebs am sidideebisTvis.
Semdeg am sabaziso sidideebisa da maTi etalonebis (e.w. sabaziso etalonebis) safuZvelze
ganvsazRvravT sxva fizikur sidideebsac.
sabaziso etalonebi unda iyos xelmisawvdomi da ucvleli. Tu manZilis etalons gansazRvravT, rogorc manZils adamianis cxvirsa da saCvenebeli TiTis wvers Soris, es etaloni
namdvilad xelmisawvdomi, Tumca sxvadasxva adamianisTvis sxvadasxvanairi iqneba. mecnie­
reba maqsimalur sizustes moiTxovs, magram gansakuTrebuli yuradReba unda davuTmoT ucvlelobasac. amis Semdeg unda Seiqmnas sabaziso etalonis aslebi, romlebic yvela msurve­li­
saTvis xelmisawvdomi iqneba.
1.3 erTeulebis saerTaSoriso sistema
1971 wels zoma-wonis me-14 saerTaSoriso konferenciaze dadginda Svidi sabaziso sidide, romlebic erTeulTa saerTaSoriso sistemis (SemoklebiT SI) safuZvels Seadgens. 1.1
cxrilSi naCvenebia sami ZiriTadi sididis – sigrZis, masisa da drois erTeulebi, romlebsac
wignis pirvel TavebSi gamoviyenebT.
SI sistemis bevri Sedgenili erTeuli am sabaziso erTeulebiT ganisazRvreba. magali­Tad, simZlavris erTeuli vati (vt) ganisazRvreba masis, sigrZis da drois erTeulebiT, rasac me-7 TavSi gavecnobiT.
1 vati = 1 vt = 1kg·m2/w3
cxrili
1.1
SI sistemis ZiriTadi sidideebis erTeulebi
sidide
manZili
(1.1)
simboloebis es jgufi ase ikiTxeba:
kilogram metr kvadrati wam kubze.
Zalian didi da Zalian mcire sidi­
erTeulis
erTeulis
saxeli
simbolo
metri
m
vis meTods, romelic 10-is xarisxebs
efuZneba. am meTodis mixedviT,
dro
wami
wm
masa
kilogrami
kg
deebis gamosaxatavad viyenebT ricxvebis eqsponencialuri
3560000000 m = 3,56 × 109 m
gamoxat­-
(1.2)
xolo
0,000000492 m = 4,92 × 10-7 m
(1.3)
11
1.4 erTeulTa Secvla
am meTods kompiuterebSi zogjer sxvagvari
saxe aqvs, magaliTad 3,56E9 da 4,92E–7, sadac E
`aTis xarisxs~ niSnavs. zog kalkulatorze E-c ki
cxrili
SI sistemis erTeulebis prefiqsebi
gamotovebulia.
Zalian did da Zalian patara ricxvebze muSao-
xarisxi
prefiqsi a
simbolo
24
10
iota-
YY
1021
zeta-
Z
10
eqsa-
E
bis kidev ufro gasamartiveblad gamoiyeneba prefiqsebi, romlebic 1-2 cxrilSia mocemuli. ro-
18
gorc xedavT, TiToeuli prefiqsi 10-is romelime
xarisxs warmoadgens. SI sistemis erTeulisTvis
prefiqsis mierTeba am erTeulis Sesabamis sidideze gamravlebas gulisxmobs. magaliTad, denis
simZlavris konkretuli sidide SegviZlia ase warmovadginoT:
1,27×109 vati = 1,27 gigavati = 1,27 gvt
(1.5)
10
peta-
P
1012
tera-
T
109
giga-
G (g)
106
mega-
M (mg)
103
kilo-
k (k)
102
heqto-
h
1
deka-
da
10–1
deci-
d (p)
10–2
santi-
c (s)
10–3
mili-
m (m)
10–6
mikro-
μ (mk)
10
zogierT prefiqss albaT ukve kargad icnobT
iseTi erTeulebis saSualebiT, rogorebicaa milimetri, santimetri, kilogrami da megabaiti.
a
1.4
15
10
(1.4)
xolo drois konkretuli monakveTi – ase:
2,35×10-9 wami = 2,35 nanowami = 2,35 nwm
1.2
–9
nano-
n (n)
10–12
piko-
p (p)
10–15
femto-
f
10–18
ato-
a
10–21
zepto-
z
10–24
ioqto-
y
muqi SriftiT mocemulia yvelaze
xSirad gamoyenebuli prefiqsebi da
maTi simboloebi qarTulad
erTeulTa Secvla
xSirad gvWirdeba im erTeulis Secvla, romliTac gamoxatulia esa Tu is konkretuli
fizikuri sidide. amas jaWvuri gadayvanis meTodiT vakeTebT. am meTodis mixedviT, sawyis
sidides vamravlebT gadayvanis koeficientze, anu sidideTa fardobaze, romelic erTis
tolia. magaliTad, 1 wT da 60 wm drois erTi da igive monakveTebia, amitom
1 wT = 1
60 wm
da
60 wm = 1.
1 wT
amgvarad, wiladebi 1wT/60wm da 60wm/1wT SeiZleba gadayvanis koeficientebad gamoviyenoT. es tolobebi araviTar SemTxvevaSi ar unda davweroT ase: 1/60 = 1 an 60 = 1. yvela ricxvs
Sesabamis erTeuli unda eweros.
imis gamo, rom nebismieri sididis erTze gamravleba Sedegs ar cvlis, gadayvanis koeficientebis gamoyeneba SegviZlia nebismier, CvenTvis saWiro dros. jaWvuri gadayvanis dros
koeficientebi arasasurveli erTeulebis gamosaricxad gamoiyeneba. magaliTad, 2 wuTis
wamebSi gadayvanisTvis:
2 wT = (2 wT) (1) = (2 wT)
60 wm
1 wT
= 120 wm
(1.6)
Tu gadayvanis koeficientis Semotanis Sedegad arasasurveli erTeuli ar gabaTilda, maSin koeficienti unda SecvaloT da xelaxla scadoT. gadayvanis dros erTeulebi imave algebrul kanonebs emorCileba, rasac cvladebi da ricxvebi.
12
Tavi 1
erTeulTa sistema
danarTSi mocemulia gadayvanis koeficientebi SI sistemasa da erTeulTa sxva sistemebs,
maT Soris, aSS-Si moqmed erTeulTa sistemas Soris. Tumca es koeficientebi mocemulia ara
wiladis, aramed tolobis saxiT, magaliTad, `1 wT = 60 wm~. qvemoT moyvanili amocana aseTi
wiladis miRebis magaliTia.
amocanis amoxsnis nimuSi
1.1
Zv.w. 490 wels, saberZneTis sparseTze
amoxsna: jaWvuri gadayvanis meTodis mi­
ga­marjvebis Sesatyobineblad, fidipide ma­
xedviT, gamoviyenoT iseTi gadayvanis ko­e­
raTonidan aTenamde sirbiliT mivida. mi­si
ficientebi, rom arasasurveli erTeule­bi
siC­qare saaTSi daaxloebiT 23 raidi iyo. ra­
gabaTildes:
idi manZilis ZvelberZnuli erTeulia, ise­ve, rogorc stadiumi da pleTroni. 1 raidSi
23 raidi/sT =
4 stadiumia, xolo 1 stadiumSi _ 6 pleTroni. Tanamedrove erTeulebSi 1 pleTroni
30,8 m-is tolia. gamoTvale fidipides siC-
23 raidi
h
×
4 stadiumi
1 raidi
30,8 m
1 pleTroni
6 pleTroni
1 stadiumi
1 km
1000 m
1h
3600 w
= 4,7227 × 10–3 km/wm ≈ 4,7 × 10–3 km/wm
qare km/wm-ebSi.
(pasuxi)
amocanis amoxsnis nimuSi
1.2
krani axlad daWerili qaSayis asawyavi
amoxsna: D danarTidan viciT, rom 1 lit­ri =
Zveli britanuli erTeulia. 1 krani 170,464
1000 sm3. imisTvis, rom kuburi san­ti­metrebi
litr Tevzs anu daaxloebiT 750 qaSays ud­
kubur kovidoebSi gadaviyvanoT, santime-
rida. davuSvaT, britanelTa gemi, romlis
trebisa da kovidoebis fardoba kubSi unda
gembanzec 1255 krani Tevzia, saudis ara-
aviyvanoT. amgvarad, miviRebT:
beTis sabaJoze dgas, sadac Tavisi nadavli kubur kovidoebSi unda warmoadginos.
kovido sigrZis arabuli erTeulia, 1 kovido = 48,26 sm. ra unda daweron britanelebma
sabaJo deklaraciaSi?
1255 krani
= (1255 krani) 170.474 l
1 krani
1000 sm3
1l
1 kovido
48.26 sm
3
= 1.903 × 103 kovido 3.
(pasuxi)
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
1:
mniSvnelovani cifrebi da aTwiladebi
Tu 1.1 amocanaSi pasuxi damrgvalebis ga-
mxolod minimaluri raodenobaa mocemuli
reSe gamoiTvale, maSin Sens kalkulatorze
(Tumca zogjer SenarCunebulia erTi damate-
gamoCndeboda ricxvi 4,72266666667×10-3. ric­
biTi mniSvnelovani cifri). ro­ca ukiduresi
xvis aseTi sizuste gamousadegaria, amitom
marcxena mosacilebeli cifri 5-is tolia an
pasuxi 4,7×10
km/wm-mde davamrgvaleT. ase
5-ze metia, ukanaskneli SenarCunebuli cifri
rom, siCqare 23 raidi/wm SI sistemaSi gaday-
erTiT izrdeba, winaaRmdeg SemTxvevaSi ki
vanisas ori niSniT gamoixateba, romlebsac
ucvleli rCeba. maga­liTad, 11,3516 damrgval-
mniSvnelovani cifrebi ewodeba. ase rom,
deba, rogorc 11,4, xolo 11,3279 – rogorc
Cveni pasuxi or mniSvnelovan ciframde davamrgvaleT. am wignSi gamoTvlebis Sedegi xSi­rad
11,3 (amocanebis pasuxebSi tolobis niSnad
viyenebT “=” da ara “≈” simbolos, maSinac ki,
damrgvalebulia da mniSvnelovani cifrebis
roca pasuxi damrgvalebulia).
-3
1.5 sigrZe
rodesac amocanaSi mocemulia ricxvi
sxvagan ar gaakeToT.
3,15 an 3,15×10 , mniSvnelovani cifrebis ra-
araviTar SemTxvevaSi ar unda agverios
odenoba aSkaraa, magram rogoria es raode-
mniSvnelovani cifrebi da aTwiladebi.
3
noba ricxvSi 3000? aris Tu ara es raodenoba
ganvixiloT sidideebi 35,6 mm; 3,56 mm da
erTis toli (3×103)? an iqneb aq oTxi mniS-
0,00356 mm. samive ricxvSi mniSvnelovani ci-
vnelovani cifria (3,000×10 )? am wignSi da-
frebis raodenoba samis tolia, magram mZi-
vuSviT, rom aseT ricxvebSi yvela nuli mniS-
mis Semdeg arsebuli niSnebis raodenoba, Se-
vnelovania, Tumca girCevT, aseTi daSveba
sabamisad, erTs, ors da xuTs udris.
3
1.5 sigrZe
1792 wels safrangeTis axlad gamocxadebul respublikaSi SemoiRes erTeulTa axali
sistema. am sistemis qvakuTxedi iyo metri, romelic ganisazRvra, rogorc CrdiloeT polusidan ekvatoramde manZilis erTi meaTedmemilionedi. mogvianebiT, praqtikuli mosazrebebis
gamo, es etaloni Seicvala da metri ganisazRvra, rogorc manZili or xazs Soris, romlebic
amoWrilia platinsa da iridi-
cxrili
1.3
umis Senadnobisgan damzadebul zogierTi miaxloebiTi manZili
Zelakze. es metris etaloni
safrangeTSi, zoma-wonis saerTaSoriso biuroSi inaxeba. misi
sidide
sigrZe metrebSi
manZili pirvel galaqtikebamde
2×1026
manZili andromedas galaqtikamde
2×1022
manZili uaxloes varskvlav
proqsima centavramde
4×1016
manZili plutonamde
6×1012
ufro xelmisawvdomi etalone-
dedamiwis radiusi
6×106
bi, ase rom, yvela Tanamedrove
mwverval everestis simaRle
9×103
sazomi
am gverdis sisqe
1×10-4
tipuri virusis sigrZe
1×10-8
wyalbadis atomis radiusi
5×10-11
protonis radiusi
1×10-15
zusti aslebi mTeli msoflios
standartizaciis
riebSi
anu
laborato-
daagzavnes.am
meoradi
aslebis
etalonebis
safuZvelze Seqmnes sxva, kidev
xelsawyo
grZeli
da
rTuli jaWviT metris etalons
ukavSirdeba.
mecnierebisa da teqnikis
ganviTareba
TandaTan
ufro
zust etalons iTxovda. 1960
wels metrisTvis SemuSavda axali, sinaTlis talRis sigrZeze dafuZnebuli etaloni. am etalonis mixedviT, metri gazganmuxtvis kameraSi kripton-86-is izotopis mier gamosxivebuli
narinjisfer-wiTeli talRis sirZeze zustad 1650763,73-jer metia. es rTuli ricxvi ise iqna
arCeuli, rom axali etaloni ZvelTan maqsimalurad axlos yofiliyo.
1983 wels sizusteze moTxovnam iseT dones miaRwia, rom mas kripton-86-is etalonic veRar akmayofilebda. amitom imave wels mecnierebma Zalian Tamami nabiji gadadges. metri ganisazRvra, rogorc sinaTlis mier ganvlili manZili drois konkretul monakveTSi. zomisa da
wonis me-17 saerTaSoriso konferenciaze damtkicda:
`metri aris 1/299792458 wamSi sinaTlis mier
vakuumSi ganvlili manZili.~
13
14
Tavi 1
erTeulTa sistema
drois es monakveTi ise iqna arCeuli, rom sinaTlis siCqared miCneuli iyo:
C = 299 792 458 m/wm.
sinaTlis siCqaris gazomva sakmaod didi sizustiTaa SesaZlebeli, amitom sinaTlis siCqaris gansazRvrul sidided miCneva da misi gamoyeneba metris gansazRvrisTvis sakmaod
gonivruli gadawyvetileba iyo.
1.3 cxrilSi mocemulia sxvadasxva manZili da sigrZei, samyaros saplanetaTaSoriso sivrciT dawyebuli da umciresi sagnebiT damTavrebuli.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
2 : sididis TAanrigi
sididis Tanrigi aris aTis xarisxi, ro­
gis mixedviT. Cvens SemTxvevaSi A sididis
desac ricxvi mocemulia eqsponencialu­
uaxloesi Tanrigia 4, xolo B-si – 5. aseTi
ri gamoxatvis meTodiT. magaliTad, Tu
Sefaseba miRebulia, rodesac gamoTvlebis
A=2,3×104 da B=7,8×104, maSin A da B meoTxe
dros zusti monacemebi cnobili ar aris an
Tanrigis ricxvebia.
Znelad sapovnelia. magaliTi mocemulia amo­
inJinrebi da mecnierebi gamoTvlebis
canis amoxsnis 1.3 nimuSSi.
Sedegebs xSirad afaseben uaxloesi Tanri-
amocanis amoxsnis nimuSi
msoflios udidesi Zafis burTis radiu-
1.3
vebs, iqneba:
si 2 m-ia. risi tolia burTSi Zafis mTliani
V = (ganivkveTis farTobi)× (sigrZe)=d 2 L
sigrZe sididis uaxloesi Tanrigis TvalsazrisiT?
amoxsna: ra Tqma unda, SegviZlia bur-
es sidide daaxloebiT burTis moculobis tolia, romelic 4/3πR3 formuliT
Ti davSaloT da ise gavigoT Zafis sigrZe,
gamoiTvleba, Tumca, vinaidan π daaxloebiT
magram es did Zalisxmevas moiTxovs da Tan
sams udris, es gamosaxuleba SegviZlia ga-
burTis Semqmnelsac gavanawyenebT. vinaidan
vamartivoT da davweroT 4R3. ase rom, mivi-
mxolod uaxloesi Tanrigi gvWirdeba, ami-
RebT:
d 2L = 4R3
tom nebismieri saWiro sididis daaxloebiT
gamoTvla SegviZlia.
davuSvaT, burTi sferuli formisaa da
misi radiusi R = 2 m. burTSi moTavsebuli
Zafi ar aris mWidrod Sekruli (e.i. Zafebs
an
L=
4(2 m)3
4 R3
=
d2
(4 × 10–3 m)2
= 2 × 106 m ≈ 106 m = 103 km.
(pasuxi)
Soris gvaqvs uricxvi RriWo). es RriWoebi
rom gaviTvaliswinoT, davuSvaT, rom Zafis
(rogorc xedavT, aseTi martivi gamoTv-
ganivkveTi kvadratia da misi gverdis sigrZe
lisTvis kalkulatori ar gvWirdeba). uax-
d = 4 mm ganivkveTis d 2 farTobiT da L sigrZ-
loesi Tanrigis mixedviT, burTi daaxloe-
iT, mTliani moculoba, romelsac Zafi ika-
biT 1000 km sigrZis Zafs Seicavs!
1.6
dro
dros ori aspeqti aqvs. samoqalaqo da, zogjer, mecnieruli TvalsazrisiT, drois codna
imisTvis gvWirdeba, rom movlenebi garkveuli TanmimdevrobiT davalagoT. serio­zuli sa-
1.6 dro
mecniero muSaobisas gvainteresebs, ramden xans grZeldeba konkretuli movlena. maSasadame,
drois nebismieri etaloni or SekiTxvas unda pasuxobdes: `rodis moxda?~ da `ra drois manZilze?~. 1.4 cxrilSi drois zogierTi monakveTia mocemuli.
cxrili
1.4
drois zogierTi miaxloebiTi monakveTi
drois Sualedi
sidide
a
wamebSi
protonis sicocxlis xangrZlivoba (savaraudo)
1×1039
samyaros asaki
5×1017
xeofsis piramidis asaki
1×1011
adamianis sicocxlis saSualo xangrZlivoba
2×109
dRis xangrZlivoba
9×104
dro adamianis or guliscemas Soris
8×10-1
miu-mezonis sicocxlis xangrZlivoba
2×10-6
sinaTlis umoklesi impulsi
1×10-16
yvelaze aramyari nawilakis sicocxlis xangrZlivoba
1×10-23
plankis droa
1×10-43
es aris dro didi afeTqebis Semdeg, romlidan moyolebuli SesaZlebelia
fizikis CvenTvis cnobili kanonebis gamoyeneba.
nebismieri ganmeorebadi movlena SeiZleba miCneul
iqnas drois etalonad. magaliTad, saukuneebis manZil­ze
dRis xangrZlivobis ganmsazRvrelad dedamiwis brunvis
princips iye­nebdnen. 1.1 suraTze naCvenebia dedamiwis
brunvis principze Seqmnili kvarcis saaTi. kvarcis saa­
Ti, romelSic kvarcis rgoli mudmivad irxeva, dedamiwis
brunvis mixedviTaa dagraduirebuli. aseTi saaTebi la­
boratoriebSi gamoiyeneba drois gasazomad. Tumca, maTi
sizuste ar aris iseTi, rogorsac Tanamedrove samecnie­
ro da sainJinro teqnologi­e­­bi moiTxovs.
drois ukeTesi etalonis dadgenisTvis Seiqmna ato­
muri saaTi. is moTavsebulia ameri­kis kolorados Statis
qalaq bulderis etalonebisa da teqnologiebis nacionalur institutSi (NIST) da miCneulia universaluri
globaluri drois (UTC) etalonad aSS-Si. misi droiTi
signalebi ismis mokletalRovan radiosadgurebSi (WWV
da WWVH) da telefonSi (303-499-7111). drois signalebi
(da drosTan dakavSirebuli sxva informacia) mocemulia,
agreTve, aSS-is sazRvao observatoriis veb-saitze http://
tycho.usno.navy.mil/time.html (saaTis zustad gasasworeblad
unda gaiTvaliswino dro, romelic am signalebis Cvenamde
mosaRwevad aris saWiro).
1.2 suraTze naCvenebia 4 wlis ganmavlobaSi dedamiwaze
sur. 1.1 rodesac 1792 wels metruli sistema SemoiRes, saaTi Tavidan
gansazRvres, ise, rom dReSi 10 saaTi yofiliyo. es idea xalx­ma Znelad
aRiqva, amitom am saaTis Se­­m­qmneli
Wkvianurad moiqca da pa­tara ciferblatic daamata, rome­lic, Cveulebriv, 12-saaTian dros aCvenebda.
aCvenebs Tu ara es ori ciferblati
erTsa da imave dros?
15
erTeulTa sistema
Tavi 1
dRis xangrZlivobis cvalebadoba ceziumis atomuri saaTis mixedviT. aq naCvenebi cvalebadoba sezonuri da ganmeorebadia. mas mTvaris zemoqmedeba da Zlieri qarebi iwvevs.
1967 wels zoma-wonis me-13 konferenciaze ceziumis saaTze dayrdnobiT damtkicda wamis
etaloni:
`erTi wami aris dro, romelic sWirdeba cezium-133-is atomis mier gamosxivebuli
sinaTlis talRas 9 192 631 770 rxevis Sesasruleblad.~
atomuri saaTebi Zalian stabiluria. ori aseTi saaTis maCvenebels Soris sxvaoba 1 wamze
meti rom gaxdes, amisaTvis daaxloebiT 6000 welia saWiro. Tumca es sizustec ki uferuldeba
Tanamedrove saaTebis sizustesTan SedarebiT – 1 wm cdomileba 1×1018 wm-Si (anu daaxloebiT
3×1010 weliwadSi).
sur. 1.2 4 wlis ganmavlobaSi dRis
xangrZlivobis cvlileba. aRsaniSnavia, rom vertikaluri RerZis sigrZe
mxolod 3 mwm-ia (0,003 wm).
gansxvaveba dRis 24-saaTian da
realur xangrZlivobebs Soris (mwm)
16
amocanis amoxsnis nimuSi
1.4
am Tavis dasawyisSi fotoze gamosaxu-
a.S. meTani atmosferoSi did simaRleze adis
li Rrublebi pirvelad 1883 wels kunZul
da qimiur cvlilebas ganicdis, rac mezosf-
krakatauze
samxreT-aR-
eruli Rrublebis formirebisTvis saWiro
mosavleTiT, iavasTan axlos) vulkanis amo-
wylis molekulebisa da yinulis nawilakebis
frqvevis Semdeg gamoCnda. amofrqveva imde-
raodenobis zrdas iwvevs.
(wynari
okeanis
nad Zlieri iyo, rom ferfli mezosferos
mezosferuli Rrublebi mzis Casvlis
(atmosferos civi fena stratosferos ze-
Semdeg moCans, vinaidan atmosferos mziT
viT) miswvda. iq dagrovili wyali ferflTan
ganaTebul zeda fenebSia. dRisiT maT ver
erTad gaiyina da gaCnda nawilakebi, romleb-
vxedavT, radgan atmosferos qveda fene-
mac pirveli aseTi Rrublebi Seqmna. mas Sem-
bi ufro mkveTradaa ganaTebuli da maTi
deg Rrublebi xSirad Cndeba ara vulkanebis
amofrqvevis, aramed atmosferoSi meTanis
raodenobis zrdis gamo, rac, Tavis mxriv,
gamowveulia
mrewvelobis
A da B wertilebSi dacemuli
mzis ukanaskneli sxivebi
Rrublebi
ganviTarebiT,
nagavsayrelebiT, gamonabolqvi gazebiT da
sur. 1.3. mzis ukanaskneli sxivi A wertils ecema. mas Semdeg, rac mze θ kuTxiT mobrundeba, sxivi damkvirveblidan
H simaRleze myof Rrubels ecema. meti sicxadisaTvis suraTze H simaRle H da θ kuTxe gadidebulia.
dedamiwis
centri
17
1.7 masa
garCeva SeuZlebelia. Tu Rrublebi mzis CasgauCinarda, ra simaRlezea isini dedamiwis
θ kuTxe aris, agreTve, kuTxe dedamiwis
A da B wertilebSi dedamiwis r radiusebs
zedapiridan?
Soris. suraTze mocemulia marTkuTxa sam-
vlidan 38 wuTSi gamoCnda da Semdeg swrafad
kuTxedi, romlis kaTetia r, xolo hipot-
amoxsna: 1.3 suraTze naCvenebia damkvir­
vebeli, romelic dedamiwis zedapiris A
enuza – r+H. trigonometriidan viciT, rom
kuTxis kosinusi
cos θ =
wertilSi imyofeba da mezosferuli Rrublebidan H manZiliT aris daSorebuli. mzis
uka­­naskneli sxi­vebi A wertilSi ecema. mzis
r
r+H
(1-7)
C danarTSi vxedavT, rom dedamiwis ra-
Casvlidan 38 wuTis Semdeg sxivebi, romlebic
diusi r = 6,37×106 m. CavsvaT radiusisa da
mezosferul Rrublebs anaTebs, deda­miwis
kuTxis es mniSvnelobebi 1.7 formulaSi. mi-
zedapirs B wertilSi ecema.
viRebT
cos 9,5° =
1.3 suraTze mzis sxivebis am or traeqtorias Soris kuTxea θ. es is kuTxea, romliTac mze dedamiwis mimarT gadaadgilda 38
6.37 × 10 6 m
(6.37 × 10 6 m) + H
saidanac
H = 8,86 × 104 m ≈ 89 km
wuTis ganmavlobaSi. sruli dRis manZilze
(pasuxi)
(daaxloebiT 24sT), mze dedamiwis mimarT
gadaadgildeba 360°-iT, maSasadame t = 38 wuT­
Rrublebis gamoCenis gaxSireba imaze
metyvelebs, rom ukanaskneli aTwleulebis
Si mze gadaadgildeba kuTxiT
manZilze dedamiwis zedapirze meTanis ra-
θ = (38 wT)
1.7
1 sT
360°
60 wT
24 sT
= 9,5°.
odenobis zrdam mezosferozec ki moaxdina
gavlena.
masa
kilogramis etaloni
1.5
cxrili
SI sistemis masis etaloni – platina-
zogierTi miaxloebiTi masebi
iridiumis cilindri (sur. 1.4) inaxeba
sxeuli
masa
kilogramebSi
CvenTvis cnobili samyaro
1×1053
Cveni galaqtika
2×1041
mze
2×1030
mTvare
7×1022
asteroidi erosi
5×1015
patara mTa
1×1012
saokeano laineri
7×107
spilo
5×103
yurZeni
3×10-3
mtvris nawilaki
7×10-10
penicilinis molekula
5×10-17
uranis atomi
4×10-25
protoni
2×10-27
eleqtroni
9×10-31
parizis zoma-wonis saerTaSoriso biuroSi da sayovelTao SeTanxmebiT aRiarebulia 1 kilogrami masis etalonad.
masis etalonis zusti aslebi dagzavnilia sxvadasxva qveynebis standartizaciis
laboratoriebSi.
nebismieri
sxeulis
masa am etalonTan SedarebiT ganisazRvreba. 1.5 cxrilSi mocemulia zogierTi
sxeulis masa kilogramebSi.
kilogramis etalonis amerikuli as­
li inaxeba NIST-is sacavSi. weliwadSi
erT­xel mas sxva aslebis Sesamowmeblad
iyeneben. 1889 wlis Semdeg etaloni orjer waiRes safrangeTSi pirvelad etalonTan Sesa­dareblad.
18
erTeulTa sistema
Tavi 1
sur. 1.4. 1 kg masis saerTaSoriso eta­loni – 3,9 sm simaRlisa da diametris
platina-iridiumis cilindri.
masis meore etaloni
atomebis masebis erTmaneTTan Sedareba ufro zustad SeiZleba, vidre kilogramis eta­lonTan. amis gamo arsebobs masis
meore etaloni. es aris naxSirbad-12-is atomi, romelic saerTaSoriso SeTanxmebiT miCneulia 12 atomuri masis erTeulad
(u). kavSiri or eta­lons Soris aseTia: 1 u = 1,66 054 02×10-27 kg,
sadac aTwiladis bolo ori cifris cdomileba ±10-is tolia. mecnierebs SeuZliaT maRali sizustiT gansazRvron sxva atomebis masa naxSirbad-12-is atomis masis saSualebiT. samwuxarod, aseTi sizuste dRemde miuRwevelia masis ufro gavrcelebuli erTeulebis, maga­
liTad, kilogramis SemTxvevaSi.
mimoxilva da Sejameba
sidideebi fizikaSi. fizika efuZneba
erTeulTa Secvla. erTeulTa Secv-
fizikuri sidideebis gazomvas. garkveuli
la xdeba jaWvuri gadayvanis meTodiT. am
fizikuri sidideebi miCneulia sabazisod
SemTxvevaSi, sawyisi monacemebi mravldeba
(ma­­­­­­­­­­­­galiTad, sigrZe, dro da masa), gansazRv­
gadayvanis specialur koeficientebze da
rulia yvela maTganis etaloni da mocemu-
saTanado algebruli gamoTvlebis Sedegad
lia zomis erTeuli (magaliTad metri, wami
miiReba sasurveli erTeulebi.
da kilogrami). sxva fizikuri sidideebi ganisazRvreba sabaziso sidideebis, maTi eta­
lonebisa da erTeulebis meSveobiT.
SI sistemis erTeulebi. am wignSi
ZiriTadad gamoyenebulia erTeulTa saer-
(SI) sistemis erTeulebi. 1.1
TaSoriso
sigrZe. metri gansazRvrulia, rogorc
sinaTlis mier ganvlili manZili drois zustad dadgenil SualedSi.
dro.
wami
gansazRvrulia
atomuri
(cezium-133) wyaros mier gamosxivebuli
sidideebi
sinaTlis talRis rxevebis mixedviT. atomur
gamoiyeneba pirvel sam TavSi. sabaziso
saaTze naCvenebi zusti dro mTels msofli-
sideebisTvis
oSi igzavneba radiosignalebis saxiT.
cxrilSi
mocemuli
fizikuri
saerTaSoriso
SeTanxmebiT
dadgenilia xel­misawvdomi da ucvleli et-
masa. kilogrami gansazRvrulia pariz-
alonebi. es eta­lonebi gamoiyeneba rogorc
Si Senaxuli platina-iridiumis etalonis
ZiriTadi, aseve meoradi sidideebis gazom-
mixedviT. atomuri masStabis gazomvebis
vis dros. 1.2 cxrilSi mocemuli mecnieruli
Casatareblad gamoiyeneba naxSirbad-12-is
Canawerebi da prefiqsebi gamoiyeneba gazom-
atomis safuZvelze gansazRvruli atomuri
vis Sedegis Caweris gasamartiveblad.
masa.
amocanebi
– amoxsnebi mocemulia Student Solutions Manual-Si.
– amoxsnebi mocemulia veb-gverdze http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
– Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday.
• – ••• – wertilebis raodenoba amocanis sirTules gviCvenebs.
SSM
WWW
19
Tavi 1-5
•1
sigrZe
doRis dros cxenebma 4 farlongi
sigrZis trasa unda gairbinon. ra sigrZisaa
trasa a) rodebSi da b) CeinebSi? (1 farlon-
sm-iT gadaadgilda, risi tolia es gadaadgileba a) pikebSi da b) pointebSi?
•5
dedamiwis sferos radiusi daax-
gi = 201,168 m, 1 rodi = 5,0292 m da 1 Ceini =
loebiT 6,37×106 metria. ra iqneba misi:
20,117 m) SSM WWW.
•2 grai Zveli inglisuri sigrZis erTeulia da lainis 1/10-s udris. lainic Zveli
a) garSemoweriloba kilometrebSi? b) far-
inglisuri sigrZis erTeulia da udris dui-
erTeulebis gadayvana iolad
Tobi kvadratul kilometrebSi? g) moculoba kubur kilometrebSi?
•• 6
SSM.
mis 1/12-s. sagamomcemlo saqmeSi sigrZis er-
SeiZleba kalkulatorisa Tu kompiuteris
Teulad gamoiyeneba pointi, romelic, Tavis
daxmarebiT, magram D danarTSi mocemuli
mxriv, duimis 1/72-ia. gadaiyvane 0,5 grai2
gadayvanis cxrilis gamoyeneba mainc unda
farTobi kvadratul pointebSi (pointi2).
SegveZlos. 1.6 cxrilSi mocemulia mocu-
•3
mikrometrs (1 mkm) xSirad mikrons
lobis erTeulebis Zveli espanuri sistema.
uwodeben. a) ramdeni mikronia 1 km-Si? 2) ram-
1 fanega = 55,501 dm3. cxrilis Sesavsebad, ra
deni santimetria 1 mkm-Si? g) ramdeni mikro-
ricxvebi (sami mniSvnelovani cifriT) unda
nia 1 iardSi ?
iqnas Setanili a) kahizis svetSi,
*
•4 am wignis beWdvisas simboloebs Soris
manZili gamoiTvales pointebsa da pikebSi.
12 pointi = 1 pikas, xolo 6 pika = 1 duims**.
Tu gverdis koreqtirebis dros simbolo 0,8
cxrili
b) fanegas svetSi, g) kvartilas svetSi da
d) almudes svetSi? gamosaxe 7 almude e) me­
dioebSi; v) kahizebSi da z) kubur santimetrebSi (sm3).
1.6
amocana 6
1 kahizi
kahizi
fanega
kvartila
almude
medio
1
12
48
144
288
1
4
12
24
1
3
6
1
2
1 fanega
1 kvartila
1 almude
1 medio
1
antarqtika 2000km radiusis mqone
es erTeuli 1962 wlis kursdamTavrebulis,
naxevarwrea (sur. 1.5). misi yinulis safaris
oliver rid smut umcrosis simaRlis to-
sa­Sualo
lia. swored misi sxeuliT gazomes misma amx-
•• 7
sisqe
3000 m-ia. ramden kubur santimetr
2000 km
3000 m
anagebma xidis sigrZe, Tan gzad 1 smutis sigrZis monakveTebi moniSnes. mas Semdeg, yovel
or weliwadSi erTxel studentebi am niSnebs
yinuls
Se­icavs antarqtika (dedamiwis zedapiris
ganaaxleben xolme, rogorc wesi, gadat-
amozneqiloba ugulebelyofilia).
virTuli saavtomobilo moZraobis dros,
SSM.
•• 8 mdinare Carlzze agebuli harvard-
roca policia maT xels ver SeuSlis. (poli-
is xidi, romelic miCiganis teqnologiis
cia albaT imitom iyo ukmayofilo, rom
ins­titutis Senobas studentur sacxovre-
smuti SI sistemis erTeuli ar aris, Tumca,
belTan akavSirebs, 364,4 smuti sigrZisaa.
rogorc Cans, dRes am erTeulis arsebobas
*
1 iardi ≈ 0,914 m
1 duimi ≈ 25,4×10–3 m = 2,54 sm
**
20
erTeulTa sistema
Tavi 1
isic Seegua). 1.6 suraTze naCvenebia smu­tebSi (S), uilebSi (W) da zeldebSi (Z) gazomili sami
paraleluri xazi. gamoxate 50 smuti a) uilebSi da b) zeldebSi.
0
32
•• 9
212
258
0
60
216
Si
S
amerikis SeerTebul Stateb-
inJiner-hidroteqnikosebi
wylis
moculobis sazom erTeulad xSirad
W
Z
iyeneben akr-futs. akr-futi ganisazRvreba, rogorc im wylis moculo­ba,
sur. 1.6 amocana 8.
romelic 1 akr miwas 1 fut simaRleze
dafaravs. kokipirulma wvimam 26km farTobis qalaqi 30 wuTSi 2 duimiT datbora. gamoTvale
2
qalaqSi wylis moculoba akr-futebSi.
Tavi 1-6
•10
ILW.
dro
leqciis xangrZlivoba (50wT) daax-
loebiT 1 mikrosaukunea. a) ramdeni wuTia
procentuli sxvaoba =
•11
mikro­saukuneSi? b) ipove procentuli sxva­
oba Semdegi formulis gamoyenebiT:
faqtobrivi – miaxloebiTi
fortnaiti (fourteen nights – ToTx-
meti Rame) inglisuri drois sazomi erTeulia da 2 kviras udris. drois es monakveTi,
faqtobrivi
100,
gaizarda. gamoTvale misi zrdis tempi mikrometr/wamebSi.
•13
laboratoriaSi xuT saaTs amow-
Tu mas sasiamovno sazogadoebaSi atareb,
meben. ramdenime dRis manZilze, zustad
TavisTavad, sasiamovnoa, magram usiamovno
SuadRisas, romlis dadgomasac WWV drois
kompaniaSi mikrowamebis mtanjvel wyebad
signali gvauwyebs, saaTebi cxrilSi moce-
iqceva. ramdeni mikrowamia fortnaitSi?
mul dros aCvenebs. daalage saaTebi maRa-
•12
yvelaze swrafad mzardi mcenare
hesperoika uiplei
14 dReSi 3,7 metriT
li sizustidan yvelaze dabal sizustemde.
daamtkice Seni arCevani. SSM.
saaTi
kv.
orS.
samS.
oTx.
xuT.
par.
Sab.
A
B
C
D
E
12:36:40
12:36:56
12:37:12
12:37:27
12:37:44
12:37:59
12:38:14
11:59:59
12:00:02
11:59:57
12:00:07
12:00:02
11:59:56
12:00:03
15:50:45
15:51:43
15:52:41
15:53:39
15:54:37
15:55:35
15:56:33
12:03:59
12:02:52
12:01:45
12:00:38
11:59:31
11:58:24
11:57:17
12:03:59
12:02:49
12:01:54
12:01:52
12:01:32
12:01:22
12:01:12
•14 1883
wlamde amerikis SeerTebuli
– 10 saaTisgan, erTi saaTi – 100 wuTisagan,
Statebis yvela qalaqs sakuTari, adgilo-
xolo erTi wuTi – 100 wamisagan. risi tolia
brivi dro hqonda. dRes mogzaurebi saaTebs
a) franguli aTobiTi kviris Sefardeba eta-
mxolod maSin asworeben, rodesac gansx-
lonur kvirasTan? b) franguli aTobiTi wu-
vaveba 1 saaTi an metia. daaxloebiT grZedis
Tis Sefardeba etalonur wuTTan?
ramdeni gradusi unda gaiaro, rom saaTis
•16
gasworeba 1 saaTiT mogixdes? (dedamiwa 24
atomur
saaTSi 360°-ian bruns asrulebs.)
varaudod,
•15
drois etalonebi dafuZnebulia
saaTze.
momavali
dafuZnebuli
etaloni,
iqneba
sa-
mbrunav
safrangeTis revoluciidan 10 wlis
neitronul varskvlavebze – pulsarebze.
Semdeg safrangeTis xelisuflebam drois
zogierTi pulsari, romlis brunvis siC-
ZiriTad sazomebad daadgina aTis jeradebi:
qare Zalian stabiluria, yoveli Semobrune-
erTi kvira Sedgeboda 10 dRisagan, erTi dRe
bisas dedamiwaze radiosignals gzavnis.
21
magaliTad, pulsari PSR 1937+21 yovel
•21
dedamiwis masa 5,98×1024 kilogramia.
1,55780644887275±3 mwm-Si erTxel Semobrun-
dedamiwis Semadgeneli atomebis saSualo
deba. a) ramden bruns gaakeTebs es pulsari
masaa 40 u. ramdeni atomia dedamiwaSi?
•22
7 dReSi? b) ra dro dasWirdeba mas milioni
SuSis boTlis damzadebis rekordi
vadasxva tempSi muSaobs da sxvadasxva dros
1992 wels niu-jersis Statis qalaq melvilSi
damyarda. boTlis moculoba 193 aSS galoni
iyo. a) ramdeniT naklebia es moculoba 1
aCvenebs. 1.7 suraTze mocemulia saaTebis
milion sm3-ze? b) Tu boTls wyliT aavseben
brunis gasakeTeblad?
•• 17
sami cifruli saaTi, A, B da C, sx-
Cvenebebi (magaliTad, pirvel SemTxvevaSi
B aCvenebs 25 wm-s, xolo C – 92 wm-s). Tu A
saaTze or movlenas Soris dro 600 wm-ia, ra
dro iqneba am movlenebs Soris a) B saaTze
da b) C saaTze? g) rodesac A saaTi aCvenebs
400 wm-s, ras aCvenebs B saaTi? d) rodesac
C saaTi aCvenebs 15 wm-s, ras aCvenebs B saa-
1,8 g/wT siCqariT, ra dro dasWirdeba boTlis avsebas? 1 kuburi metri moculobis wylis masa 1000 kilogramia.
•23 1
kuburi santimetri moculobis
rkinis masa 7,87 gramia, xolo rkinis atomis
masa – 9,27×10-26 kg. Tu atomebi sferulia da
mWidrod ganlagebuli, maSin a) risi tolia
Ti? (dros nulovan wertilamde uaryofiTi
rkinis atomis moculoba? b) ra manZilia
Cveneba mianiWe).
gverdigverd ganlagebuli atomebis cen-
312
25.0
125
512
200
142
92.0
290
A (wm)
B (wm)
C (wm)
sur. 1.7 amocana 17.
trebs Soris?
••24
erTi kuburi santimetri Rrubeli
Seicavs 50-dan 500-mde wylis wveTs, TiToeulis radiusi 10 mkm-ia. a) ramdeni kuburi
santimetri wyalia 3 km simaRlis da 1 km ra-
dedamiwis brunvis TandaTano-
diusis cilindruli formis RrubelSi? b)
biT Senelebis gamo yoveli momdevno dRis
ramden erTlitrian boTls aavsebs es wya-
xangrZlivoba izrdeba: yoveli saukunis
li? g) erTi kuburi metri moculobis wylis
•••18
ukanaskneli dRe 1 mwm-iT ufro grZelia,
masa 1000 kilogramia. ra masa aqvs RrubelSi
vidre saukunis dasawyisSi. 20 saukunis man-
Semaval wyals?
Zilze sul ra droiT gaizarda dRis xangr-
damatebiTi amocanebi
25 Zveli inglisuri sabavSvo leqsi am-
Zlivoba?
Tavi 1-7
•19
masa
a) davuSvaT, wylis kuburi santime-
tris masa zustad 1 gramia. gamoTvale wylis erTi kuburi metris masa kilogramebSi;
b) davuSvaT, wyliT savse 5700m3 moculobis rezervuaris daclas 10 saaTi sWirdeba.
risi tolia wylis masis Semcirebis siCqare
kilogram/wamebSi?
•20
oqros kuburi santimetris masa
19,32 gramia. oqro yvelaze rbili liTonia
da SeiZleba misi furceliviT gabrtyeleba
an boWkosaviT gawelva. a) Tu 27,63 gr oqrosgan gavakeTebT 1 mkm sisqis furcels, risi
toli iqneba misi farTobi? b) Tu imave raodenobis oqrosgan gavakeTebT 2,5 mkm radiusis cilindruli formis boWkos, ra iqneba
boWkos sigrZe?
bobs: `patara mis mafeti Camojda da xaWos
Wama daiwyo. oboba movida da gverdiT miujda...~ oboba Camojda ara xaWos gulisTvis,
aramed imitom, rom mis mafets Tan hqonda 11
tafeti gamomSrali buzebis maragi. 1 tafeti = 2 peki = 0,5 imperiuli buSeli, xolo 1
imperiuli buSeli = 36,3687 litri (L). risi
tolia mis mafetis mwerebis maragi a) pekebSi, b) imperiul buSelebSi da g) litrebSi?
26 atomur molSi 6,02×1023 atomia. daaxloebiT ramdeni moli atomia did Sina­ur kataSi? wyalbadis, Jangbadis da naxSirbadis
atomebis masebia Sesabamisad 1 u, 16 u da 12
u.
27 Zvelsa da axals, didsa da mcires Soris kontrastis dasanaxad waikiTxe Semdegi:
Zveli inglisis soflebSi 1 haidi (100 da 120
22
erTeulTa sistema
Tavi 1
akrs Soris) iyo miwis farTobi, romelic
erTeulebi gamoiyeneboda. ramdenime maT-
daakmayofilebda 1 guTnis mqone 1 ojaxs (1
gani mocemulia 1.7 cxrilSi. cxrilis Ses-
akri = 4047 m2). 1 vapenteiki farTobis miwa
avsebad ra ricxvebi (meaTasedis sizustiT)
daakmayofilebda 100 aseT ojaxs. kvantur
unda Caiweros a) veis svetSi, b) Caldronis
fizikaSi birTvis ganivi kveTis farTobi
svetSi, g) begis svetSi, d) potlis svetSi,
izomeba barnebSi, sadac 1 barni = 1×10
m .
e) gilis svetSi. 1 begi = 0,1091 m3. Zvel ing-
risi tolia 25 vapenteikis fardoba 11 barn-
lisur moTxrobaSi jadoqari saZagel siTx-
sTan?
es 1,5 Caldroni moculobis qvabSi xarSavs.
-28
2
28 metruli sistemis SemoRebamde aSS-
ras udris es moculoba m3-Si?
Si siTxis moculobis sxvadasxva sazomi
cxrili
1. 7
amocana 28
vei
1 vei =
Caldroni
1
10/9
begi
potli
gili
40/3
640
120 240
1 Caldroni =
1 begi =
1 potli =
1 gili =
29 turistma manqana inglisSi SeiZina da
desertis kovzi raodenobis bulioni. Sem-
aSS-Si miemgzavreba. manqanis instruqciaSi
deg
naT­qvamia, rom swor gzaze manqana 40 milSi
Re­­roebi, sanam 0,5 kvarti ar dagrCeba. Re-
xelTaTmanebiT
daacalkeve
WinWris
erT galon sawvavs moixmars. turisti ver
roebi bulionSi Cayare da daamate 1 magidis
mixvda, rom inglisuri galoni amerikulis-
kovzi moxarSuli brinji da 1 marilis kovzi
gan gansxvavdeba:
marili. aduRe 15 wuTis manZilze~. cxril-
1 inglisuri galoni = 4,5459631 litri
1 amerikuli galoni = 3,7853060 litri.
750 milis* manZilze (aSS-Si) a) ramdeni
galoni sawvavi dasWirdeba manqanas am turistis azriT? b) ramdeni galoni dasWirdeba
manqanas sinamdvileSi?
30 Zveli inglisuri receptebis wignSi
mocemulia WinWris supis recepti: moxarSe
1 sauzmis Wiqa, plius 1 Cais Wiqa, plius 1
Zveli inglisuri erTeulebi
Si mocemulia Zvel britanul da amerikul
sazomebs Soris sxvaobebi. siTxeebisTvis
1 britanuli Cais kovzi = 1 amerikul Cais
kovzs. mSrali saWmelisTvis 1 britanuli
Cais kovzi = 2 amerikul Cais kovzs, xolo 1
britanuli kvarti = 1 amerikul kvarts. ramdeni a) bulioni, b) WinWris Rero, g) brinji
da d) marilia saWiro am receptiT amerikul
sazomebSi?
amerikuli erTeulebi
Cais kovzi = 2 marilis kovzi
magidis kovzi = 3 Cais kovzi
desertis kovzi = 2 Cais kovzi
naxevari Wiqa = 8 magidis kovzi
magidis kovzi = 2 desertis kovzi
Wiqa = 2 naxevari Wiqa
Cais Wiqa = 8 magidis kovzi
sauzmis Wiqa = 2 Cais Wiqa
31 Zvel xelnawerSi naTqvamia, rom mefe
bels gaaCnda 3 akri mosaxnavi miwa da piru-
arturis mmarTvelobis dros miwismflo-
tyvisTvis damatebiTi farTobi, 25 perCi
*
1 mili = 1,609 km
23
4 perCze. risi toli iyo mTeli farTobi
kvadratuli futis SeRebva SeiZleba. a) ga-
a) Zvel erTeulebSi – rudzebSi da b) Taname-
mosaxe es sidide m2/litrebiT. b) gamosaxe es
drove erTeulebSi – m -ebSi? am SemTxvevaSi,
sidide SI sistemis erTeulebiT (ixile dan-
1 akri = 40×4 perCi, 1 rudi = 40×1 perCi,
arTebi A da D). g) rogori iqneba sawyisi raode-
xolo 1 perCi = 16,5 futi**.
nobis sididis Sebrunebuli mniSvneloba?
2
*
32
XX saukunis 20-iani wlebis aSS-Si
d) ra fizikuri mniSvneloba aqvs mas?
gamoiyeneboda ori tipis bareli. vaSlis
36 warmoidgine, rom ekvatorTan axlos
bareli 7056 kuburi duimis toli iyo, xolo
plaJze wevxar da wammzoms rTav, raTa mzis
StoSis*** bareli – 5826 kuburi duimisa. Tu
Casvlamde darCenili dro daiTvalo. amis
vaWari StoSis 20 barel saqonels mihyidis
Semdeg dgebi, ris Sedegadac Seni Tvalebi
klients, romelsac hgonia, rom saqonels
H=1,70 m simaRleze aRmoCndeba, da kvlav elo-
vaSlis barelebSi yidulobs, ra gansxvaveba
debi mzis wveris gauCinarebas. Tu gasuli
iqneba saqonlis raodenobebs Soris li-
dro t = 11,1 wm, risi tolia dedamiwis r ra-
trebSi?
diusi? (miniSneba: ixile amocanis amoxsnis
33 kaliforniis plaJis qviSis marcvlebi daaxloebiT 50 mkm radiusis sferoebia da
siliciumis orJangisgan Sedgeba. 1 m3 mocu-
nimuSi 1.4).
37 kordi aris moWrili xe-tyis moculoba da 8 futi sigrZis, 4 futi siganisa da
lobis siliciumis orJangis kubis masa 2600
4 futi simaRlis xe-tyis moculobis tolia.
kg-ia. ra masis qviSis marcvlebs eqneba zeda-
ramdeni kordia 1m3-Si?
piris iseTive farTobi (cal-calke sferoebis farTobebis jami), romelic 1 m wibos
38 iaponiis tradiciuli sigrZis sazomi
erTeulia keni (1 keni = 1,97 m). risi tolia
mqone kubis zedapiris farTobis tolia?
a) kvadratuli kenis Sefardeba kvadratul
34 amerikuli Tojinas saxli namdvili
metrTan da b) kuburi kenis Sefardeba ku-
saxlis 1/12-ia, xolo miniaturuli saxli
bur metrTan? risi tolia 5 keni siRrmisa da
(kidev ufro patara saxli, romelic Tojinis
3 keni radiusis cilindruli formis wylis
saxlSi eteva) namdvili saxlis 1/144-ia. da-
WurWlis moculoba g) kubur kenebSi da d) ku­
vuSvaT, namdvili saxlis (sur. 1.8) sigrZe
bur metrebSi?
20 m-ia, sigane – 12 m, simaRle – 6 m, xolo
39 wyrTa uZvelesi sazomi erTeulia da
daxrili Weris simaRle – 3 m. risi tolia
utoldeba mzomelis idayvidan Sua TiTis
a) Tojinas saxlis da b) miniaturuli saxlis
wveram­de manZils. davuSvaT, rom es sidide
moculobebi kubur metrebSi?
43-dan 53 sm-mde icvleba, da warmovidginoT, rom uZveles naxatze asaxulia 9 wyrTa
sigrZisa da 2 wyrTa diametris cilindruli
boZi. rogori iqneba minimaluri da maqsima­
3.0 m
luri sidideebi, Sesabamisad, a) cilindris
sigrZisa metrebSi, b) cilindris sigrZisa
milimetrebSi da g) cilindris moculobisa
6.0 m
kubur metrebSi?
20 m
40 wylis erTi molekula (H2O) Seicavs
wyal­badis or da Jangbadis erT atoms. wyal­
sur. 1.8 amocana 34.
35 erT-erTi saxeobis saRebavis aRweraSi weria, rom am saRebavis erTi galoniT 460
*
1 akri = 4040 m2
1 futi ≈ 30,48 sm
**
badis atomis masaa daaxloebiT 1 u, xolo
Jangbadis atomis masa – daaxloebiT 16 u.
a) ra iqneba wylis erTi molekulis masa kilogramebSi? b) wylis ramdeni molekulaa
***
StoSi – tanmorCili buCqbalaxa mcenare. isxams wiTeli feris wvrilsa da
mJave nayofs. ixmareba sakvebad, saWmlis Sesakazmad. samurabed, wvnisa da
sirofis dasamzadeblad (qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, tomi VII).
24
Tavi 1
erTeulTa sistema
dedamiwis wylebSi, Tu maTi mTliani masa
minis WurWelSi asxamen, romlis zomebia
1,4×10 kg-ia?
41 zRvaosnobaSi xSirad gamoiyeneba mo­
40 sm × 40 sm × 30 sm. WurWeli pirTamde unda
culobis sazomi erTeuli – tona. Tumca misi
mocemuli zomis boTlebSi. rac ufro didia
ga­moyeneba garkveul sifrTxiles moiTxovs,
boTli, miT ufro iafi jdeba Rvino. mini­
vinaidan arsebobs tonis, sul cota, sami
maluri fasis misaRebad, a) ra zomis da ram-
nairsaxeoba: gadaadgilebis tona 7 bare-
deni boTli unda iqnas SeZenili? rodesac
li moculobis tolia, tvirTis tona – 8
WurWeli gaivseba, ramdeni Rvino darCeba
bareli moculobisa, xolo registris tona
b) standartul boTlebSi da g) litrebSi.
21
iyos savse. Rvinis SeZena SeiZleba cxrilSi
– 20 bareli moculobisa. bareli moculo-
1 standartuli boTli
bis kidev erTi sazomi erTeulia da udris
1 magnumi
0,1415 m3. davuSvaT, tvirTis SekveTaSi weria
`73 tona M&M kanfeti” da Tqven darwmunebuli
= 2 standartuli boTli
1 ieroboami
= 4 standartuli boTli
1 reoboami
= 6 standartuli boTli
xarT, rom SemkveTi `tonaSi~ moculobas gu-
1 maTusala
= 8 standartuli boTli
lisxmobs (nacvlad wonisa an masisa, rogorc
1 salmanazari = 12 standartuli boTli
es me-5 TavSia). Tu SemkveTi sinamdvileSi
1 balTazari
gadaadgilebis tonas gulisxmobda, ramden
zedmet amerikul buSel kanfets CatvirTav
= 16 standartuli boTli
= 11,356 l
1 nabuqodonosori = 20 standartuli
gemSi SecdomiT, Tu SekveTaSi warmoidgen
a) 73 tvirTis tonas da b) 73 registris
tonas? (1m3 = 28,378 amerikuli buSeli.)
42 malaiziaSi adgilobrivi sazomiT 28,9
pikuli wonis xari iyide. 1 pikuli udris 100
jins, 1 jini – 16 tahils, 1 tahili – 10 Ciss da
1 Cisi – 10 hunas. 1 huna 0,3779 gramis tolia.
Tu am xaris saxlSi wayvanas da ojaxis gancvifrebas ganizraxav, ramdeni kilogrami masa
unda Cawero tvirTis deklaraciaSi?
43 drois tradiciuli sazomi erTe­u­
lebi, magaliTad, dRis an weliwadis xan­
grZ­livoba,
dafuZnebulia
astronomiul
dak­­virvebebze. Tumca, tibetSi SeiZleba ada­
mianze dafuZnebuli drois sazomi erTeulis naxvac, sadac dibugi aris CasunTqvaamosunTqvas Soris saSualo dro. gamoTvale
dibugebis raodenoba erT dReSi.
44 brZaneba miiRe, rom Seni gemiT 24,5
mili gacuro aRmosavleTisken, sadac mekobreebis gemi CaiZira. Tumca, rodesac
im adgilas Seni myvinTavebi gemis nasaxsac
ver aRmoaCnen, mixvdebi, rom curvis manZilSi igulisxmeboda 24,5 sazRvao mili da
ara Cveulebrivi mili. gamoiyene D danarTSi
mocemuli sigrZeebis cxrili, raTa gamoTvalo, ramdeni kilometriT xar daSorebuli
mekobreTa gemidan.
45 qorwilebis dros Rvinos Tlili
boTli.
46 politikuri partiis yrilobisTvis
produqtebis SeZenisas SecdomiT SeukveTe
wynari okeanis saSualo zomis xamanwkebi
(erT amerikul pintaSi 8-12 cali), atlantis
okeanis saSualo zomis xamanwkebis nacvlad
(pintaSi 26-38 cali). xamanwkiT savse WurWlis zomebia 1m × 12 sm × 20 sm, xolo amerikuli pinta 0,4732 litris tolia. ramdeni
xamanwkiT naklebi SegikveTavs?
47 astronomiuli erTeuli (AU) aris
dedamiwasa da mzes Soris saSualo manZili
– 1,5 × 108 km. sinaTlis siCqarea 3 × 108 m/wm.
gamoxate sinaTlis siCqare astronomiul
erTeul/wuTebSi.
48 ra masis wyali movida wvimis dros
qa­laqSi me-9 amocanaSi? erTi kuburi metri
wylis masaa 1×103 kg.
49 am TavSi mocemuli monacemebis gamo­
yenebiT gansazRvre 1 kg wyalbadis miRebisTvis saWiro wyalbadis atomebis raodenoba. wyalbadis atomis masaa 1 u.
50 Saqris natexis gverdis sigrZea 1 sm.
Sen rom gqondes kubis formis yuTi, ro­
melSic 1 moli Saqris kubebi iqneba, rogori
iqneba am kubis gverdis sigrZe? (erTi moli =
6,02 × 1023 erTeuls).
51 dietaze myofma adamianma SeiZleba
kviraSi 2,3 kg daiklos. gamoxate masis da-
25
kargvis
tempi
miligram/wamebSi,
TiTqos
56
miwis farTobis gasazomad xSirad
dietaze myofi yovel wams daklebul masas
gamoiyeneben heqtars, romelic 104 m2-ia.
grZnobdes.
qvanaxSiris Ria karieri yovelwliurad 75
52 marcvleul/Roris Sefardeba finan­
heqtar miwas moixmars 26 metris siRrmeze.
suri terminia da Rorebis bazarze gamoiye­
ra moculobis miwa (kubur kilometrebSi)
neba. is ukavSirdeba Roris Senaxvis xarjebs
gadaiyreba am dros?
am Roris gasayidad gamoyvanamde. marcv-
Sefardeba erTi amerikuli buSeli marcv-
57 astronomiuli erTeuli (AU) deda­
miwidan mzemde saSualo manZilis – 92,9 × 106
milis tolia. parseki (pc) aris manZili, romlis toli ferdebisa da 1 sekundis toli
leulis sabazro fasTan. amerikuli buSeli
kuTxis mqone tolferda samkuTxedis fuZe
35,238 litris tolia. Tu marcvleul/Roris
erTeulebSi 1-kilogrami Roris fasis Se-
1 AU-s tolia (sur. 1.9). sinaTlis weliwadi
aris manZili, romelsac sinaTle 1 weliwadSi gaivlis 186000 mili/wm siCqariT. ga­mo­xa­
fardeba 1 litri marcvleulis fasTan?
te manZili dedamiwasa da mzes Soris a) par­­
(miniSneba: ixile masaTa cxrili D danarTSi).
sekebSi da b) sinaTlis weliwadebSi.
leul/Roris Sefardeba ganisazRvreba, rogorc 1460 slagis masis Roris sabazro fasis
Sefardeba bazarze 5,7-ia, ra iqneba metrul
53
saxlis Sida kibis erTi safexuris
simaRle 19 sm-ia, xolo sigane – 23 sm. in-
1 pc
Jinrebi irwmunebian, rom safexurebi ufro
1 pc
usafrTxo gaxdeba, Tu maTi sigane 28 sm
iqneba. Tu kibis simaRle sul 4,57 m, rogor
gaizrdeba mTlianad kibis sigrZe, Tu axali
siganis safexurebs gavukeTebT?
54
Zlieri wvimis dros mTis ferdobi,
romlis sigane 2,5 kilometria, sigrZe – 0,8 km
da sisqe – 2m, mewyris saxiT velze Camocurdeba da Tanabrad vrceldeba 0,4 km × 0,4 km
zomebis velze. erTi kuburi metri talaxis
masaa 1900 kg. ra masis talaxi Camova 4m2 farTobze?
55 Sen unda moamzado sadili meqsikuri
saWmlis 400 moyvarulis TavyrilobisTvis.
recepti moiTxovs erT adamianze 2 ialapenos wiwakas, Tumca Sen mxolod habaneros wiwakebi gaqvs. wiwakis sicxare izomeba skovilis sicxaris erTeulebSi (SHU). saSualod,
erTi ialapenos wiwakis sicxarea 4000 SHU,
xolo habaneros wiwakisa – 300000 SHU. sasurveli sicxaris misaRwevad, ramdeni habaneros wiwakiT unda Secvalo ialapenos wiwakebi 400 adamianisTvis sadilis mozadebis
dros?
1 sekundis toli kuTxis mqone
tolferda samkuTxedi
58
1 AU
a) mikroskopul fizikaSi zogjer
gamoiyeneba drois sazomi erTeuli – Seiki.
erTi Se­iki 10–8 wamis tolia. ra ufro metia
– wamSi Seiki Tu weliwadSi wami? b) adamiani
daaxloebiT 106 weliwadia arsebobs, samyaro
ki 1010 wlisaa. Tu samyaros asaks ganvsazRvravT, rogorc `samyaros 1 dRes~, romelic
Sedgeba `samyaros wamebisgan~, zustad ise,
rogorc Cveulebrivi dRe Sedgeba Cveulebrivi wamebisgan, maSin ramdeni samyaros
wamis win gaCnda adamiani?
59 mzis dabnelebis dros mzes mTlianad
mTvare faravs. davuSvaT, mzemde manZili 400jer metia mTvaremde manZilze. a) ipove mzis
diametris fardoba mTvaris diametrTan.
b) ipove mzis moculobis fardoba mTvaris
moculobasTan. g) daiWire patara moneta ise,
rom mTvare mTlianad dafaros, da gazome
Seni Tvalsawieris kuTxe, romelsac es moneta faravs. am sididesa da dedamiwasa da
mTvares Soris manZilze (3,8 × 105 km) dayrdnobiT ipove mTvaris diametri.
2
wrfivi moZraoba
xSirad avtrokatastrofis dros erT manqanas meore uknidan ejaxeba.
aTwleulebis manZilze inJinrebi da medikosebi cdiloben axsnan, ra
iwvevs aseTi Sejaxebisas wina manqanaSi mjdomis kisris dazianebas. gasuli
saukunis 70-ian wlebSi daaskvnes, rom dazianebas iwvevs Tavis uecari
gadavardna savarZlis zemodan, rodesac manqana mkveTri biZgiT win
gadaadgildeba. am aRmoGenis Semdeg manqanebSi GaamontaJes savarZlis
Tavmisadeblebi, magram aman Sejaxebebis dros kisris dazianebebis
raodenoba didad ver Seamcira.
ra iwvevs sinamdvileSi am dazianebebs?
pasuxs am TavSi SeityobT
2.1
ra aris fizika?
fizikis erT-erTi amocana sxeulis moZraobis Seswavlaa, magaliTad, imisa, Tu ra siCqariT moZraobs da ra manZils gadis is drois mocemul monakveTSi. avtoinJinrebi aqtiurad
iyeneben fizikas, vinaidan misi meSveobiT adgenen manqanebis maxasiaTeblebs Sejibrebamde da
Sejibris dros. geologebi fizikas iyeneben teqtonuri baqnebis moZraobis Seswavlisa da am
gziT miwisZvrebis winaswari prognozirebisaTvis. medikosebs fizika sWirdebaT pacientebis
sisxlis mimoqcevis suraTis Sesaqmnelad, rodesac nawilobriv daxSuli arteriis diagnozs
svamen. avtomoyvarulebi fizikis saSualebiT igeben, rogor unda Seanelon avtomobili,
rodesac radiolokatori gafrTxilebas iZleva. arsebobs uamravi sxva magaliTic. am TavSi
SeviswavliT sxeulebis (avtomobilebis, teqtonuri baqnebis, sisxlis ujredisa an sxva sxeulebis) moZraobas wrfis gaswvriv. aseT moZraobas erTganzomilebiani anu wrfivi moZ-
raoba ewodeba.
2.2
moZraoba
samyaroSi yvelaferi moZraobs. erTi SexedviT uZravi sagnebic ki, magaliTad, gza, dedamiwis brunvasTan erTad moZraobs. dedamiwa mzis garSemo moZraobs, mze _ irmis naxtomis
galaqtikis garSemo, da TviT es galaqtikac moZraobs sxva galaqtikebis mimarT. moZraobebis
klasifikacia da Sedareba (e.w. kinematika) xSirad sakmaod rTulia. ras vzomavT da rogor
vadarebT erTmaneTs?
26
27
2.3 mdebareoba da gadaadgileba
vidre pasuxis gacemas SeecdebodeT, ganvixiloT moZraobis zogadi maxasiaTeblebi, romlebic sam punqtad SeiZleba Camoyalibdes:
1.
moZraoba xdeba mxolod wrfis gaswvriv. wrfe SeiZleba iyos vertikaluri (magaliTad, qvis vardna), horizontaluri (magaliTad, manqanis moZraoba trasaze) an iribi,
magram is aucileblad wrfe unda iyos.
2.
moZraobas Zalebi iwvevs, magram am sakiTxs me-5 TavSi ganvixilavT. am TavSi ki SevexebiT mxolod moZraobasa da cvlilebebs moZraobis dros. aCqardeba Tu Seneldeba sxeuli, gaCerdeba Tu sawinaaRmdego mimarTulebiT wava? Tu moZraoba icvleba, ra dro
sWirdeba am cvlilebas?
3.
moZravi sxeuli an nawilakia (igulisxmeba umciresi sxeuli, magaliTad, eleqtroni)
an sxeulia, romelic nawilakiviT moZraobs (anu misi yvela nawili moZraobs erTnairad da erTi mimarTulebiT). magaliTad, rodesac Rori bavSvebis saTamaSo moedanze
Semorbis, is SeiZleba ganvixiloT, rogorc nawilakiviT moZravi, xolo mori, romelic
mdinares moyveba – ara, vinaidan misi sxvadasxva wertilebi sxvadasxva mimarTulebiT
moZraobs.
2.3
mdebareoba da gadaadgileba
sagnis mdebareobis gansazRvra niSnavs
dadebiTi mimarTuleba
misi poziciis povnas raime aTvlis wertilis
mimarT, rogoricaa, magaliTad, 2.1 suraTze gamosaxuli x RerZis saTave (anu nulovani wertili). RerZze ricxvebis (koordinatebis)
zrdis
mimarTulebas
uaryofiTi mimarTuleba
-3
-2
naaRmdego mimarTulebas _ uaryofiTi.
magaliTad, sxeulis koordinati SeiZleba iyos x = 5 m, rac imas niSnavs, rom is aTv-
0
1
2
3
xm
dadebiTi
ewodeba (suraTze _ marjvniv), xolo sawi-
-1
saTave
sur. 2.1 mdebareoba ganisazRvreba RerZze, romelzec
aRniSnulia sigrZis erTeulebi (am SemTxvevaSi metrebi). RerZis saxeli (aq x) yovelTvis iwereba dadebiT
mxares.
lis wertilidan 5 metriTaa daSorebuli dadebiTi mimarTulebiT. Tu x = –5 m, ese igi, sxeuli
imave manZilzea aTvlis wertilidan, oRond uaryofiTi mimarTulebiT. RerZze –5 m koordinati naklebia, vidre –1 m koordinati, xolo orive naklebia, vidre +5 m koordinati. `pliusis” dawera saWiro ar aris, magram `minusi” yovelTvis unda iyos naCvenebi.
x1-dan x2-ze gadasvlas Δx gadaadgileba ewodeba, sadac
Δx = x2 – x1
(2.1)
(Δ berZnuli aso “deltaa” da sididis cvlilebas aRniSnavs, rac sididis saboloo da saw­
yisi mniSvnelobebis sxvaobis tolia). rodesac 2.1 formulaSi x1 da x2-is nacvlad ricxvebi
Caismeba, dadebiTi mimarTulebis gadaadgileba yovelTvis dadebiTi ricxvi iqneba, xolo
uaryofiTi mimarTulebisa – uaryofiTi. magaliTad, _ Tu wertili gadaadgildeba x1 = 5 m-
dan x2 = 12 m-sken, maSin Δx = 12 – 5 = +7. dadebiTi Sedegi aRniSnavs moZraobis dadebiT mimar-
Tulebas. Tu wertili moZraobs x1 = 5 m-dan x2 = 1 m-sken, maSin Δx = 1 – 5 = – 4. uaryofiTi Sedegi niSnavs, rom moZraoba uaryofiTi mimarTulebiT xdeba.
realuri ganvlili manZili gadaadgilebis sididesTan kavSirSi ar aris, vinaidan gadaadgileba moicavs mxolod sawyis da saboloo mdebareobebs. magaliTad, Tu wertili moZraobs x
= 5 m-dan x2 = 200 m-sken da Semdeg ukan brundeba (x = 5 m), gadaadgileba gzis dasaw­yisidan
dasasrulamde iqneba Δx = 5 – 5 = 0.
gadaadgilebisTvis “pliusis” miniWebas mniSvneloba ara aqvs, xolo minus niSani yo-
28
wrfivi moZraoba
Tavi 2
velTvis unda iyos naCvenebi. Tu gadaadgilebis niSans
(da, maSasadame, mimarTulebas) ugulebelvyofT, maSin
+1
dagvrCeba mxolod gadaadgilebis ricxviTi (anu ab-1
1
0
2
3
soluturi) mniSvneloba. magaliTad gadaadgilebis
4
Δ x = –4 ricxviTi mniSvnelobaa 4.
gadaadgileba veqtoruli sididis magaliTia.
veqtoruli ewodeba sidides, romel­sac ricxviTi mniS-
x (t)
x(t)
vnelobis garda aqvs mimarTulebac. veqtorebs ufro
grafiki zRarbisTvis,
dawvrilebiT me-3 TavSi SeviswavliT, amJamad ki mxo­
romelic uZravad dgas x = – 2 m wer-
lod imis gageba gvWirdeba, rom gadaadgilebas ori
tilSi.
maxasiaTebeli aqvs: 1) ricxviTi mniSvneloba, romelic
sur. 2.2.
x-is
mniSvneloba nebismieri
droisTvis erTi da igivea.
t
aris manZili sawyis da saboloo mdebareobebs Soris, da
2) mimarTuleba sawyis da saboloo mdebareobebs Soris,
romelic SeiZleba warmodgenil iq­nas “plius” an “minus” niSniT, Tu moZraoba erTi wrfis gaswvriv xdeba.
qvemoT xedavT sakontrolo wertils, romlis msgavsic am wignSi bevri
SegxvdebaT. TiToeuli sakontrolo wertili Seicavs erT an met kiTxvas,
romelze pasuxis gacemac garkveul msjelobas an gamoTvlas moiTxovs. sakontrolo wertili swrafad amowmebs, ramdenad kargad gaiazre ganxilu­li
sakiTxi. pasuxebi mocemulia wignis bolos.
1 . mocemulia x RerZze sawyisi da saboloo mdebareobebis sami
wyvi­li. romeli wyvilebi gvaZlevs uaryofiT gadaadgilebas?
sakontrolo wertili
a) –3 m, +5 m;
b) –3 m, –7 m;
g) 7 m, –3 m
x (m)
2.4 s aSualo siCqare da saSualo
manZili
x (t)
mdebareobis aRweris optimaluri formaa x mde­
t (wm)
bareobis warmodgena t drois funqciad – x(t) (Ca­
naweri x(t) niSnavs funqcias da ara x-is namravls
t-ze). amis martivi magaliTia 2.2 suraTze naCvenebi mdebareobis x(t) funqcia uZravi zRarbisTvis
(romelsac ganvixilavT, rogorc nawilaks) drois
mdebareoba t=0
7-wamian monakveTSi. zRarbis mdebareoba ucvlelia,
x = – 2 m.
2.3 (a) suraTi ufro sainteresoa, vinaidan masze
moZraobaa naCvenebi. zRarbi t = 0 momentSi imyofeba
x = –5 poziciaze, moZraobs saTavis (x = 0) mimarTulebiT, saTaves gaivlis t = 3 momentSi da x-is
ufro maRali dadebiTi mniSvnelobebisken miiwevs.
sur. 2.3 (b) asaxavs zRarbis wrfiv moZraobas, rac
daaxloebiT isaa, rasac Cven davinaxavT. 2.3 (a) suraTze mocemuli grafiki ufro abstraqtulia da ara
hgavs imas, rac realurad Cans, samagierod, informaciiT ufro mdidaria. masze zRarbis siswrafec Cans.
(a)
xm
0
3
4
t (wm)
(b)
sur. 2.3 . a) zRarbis moZraobis x(t) grafiki
da masTan dakavSirebuli traeqtoria. b) x
RerZis qvemoT mocemuli skala gviCvenebs
im momentebs, rodesac zRarbi x-is
sxvadasxva mniSvnelobebs aRwevs.
29
2.4 saSualo siCqare da saSualo manZili
sityvas “siswrafe” ramdenime sidide ukavSirdeba. erT-erTi maTgania saSualo siCqare vsaS.
es aris Δx gadaadgilebis Sefardeba Δt drois Sualedze, romelSic gadaadgileba moxda:
νsaS =
∆x
∆t
=
x2 – x1
(2.2)
t2 – t1
mocemuli Canaweri niSnavs, rom t1 droSi zRarbis mdebareoba aris x1, xolo t2 droSi _
x2. vsaS-s erTeulia metri wamSi (m/wm). amocanebis amoxsnisas sxva erTeulebic SeiZleba Segvxvdes, Tumca forma manZili/dro yovelTvis daculi iqneba.
x-is t-sadmi damokidebulebis grafikze vsaS aris im xazis daxriloba, romelic x(t) grafi-
kis or wertils akavSirebs. erTi wertili Seesabameba x2-s da t2-s, meore wertili _ x1-s da
t1-s. gadaadgilebis msgavsad, vsaS-s gaaCnia rogorc ricxviTi mniSvneloba, aseve mimarTule-
ba (e.i. veqtoruli sididea). misi ricxviTi mniSvneloba daxrilobis sididea.
ν = am xazis daxriloba
dadebiTi vsaS (da daxriloba) gveubneba,
saS
rom xazi mimarTulia zeviT da marjvniv,
=
uaryofiTi _ qveviT da marjvniv. saSua-
∆x
∆t
lo siCqares yovelTvis igive niSani aqvs,
t = (s)
rac gadaadgilebas, vinaidan Δt 2.2 formulaSi yovelTvis dadebiTia.
sur. 2.4 gviCvenebs, rogor vipovoT
vsaS drois SualedisTvis t =1 wm-dan t =4
wm-mde. gavavlebT swor xazs, romelic
akavSirebs mdebareobis grafikis wertils drois am monakveTis dasawyisSi da
x = (t)
mdebareobis grafikis wertils am mon-
Δx = 2m – (–4 m) = 6m
akveTis dasasruls. Semdeg vipoviT swori xazis daxrilobas Δx/Δt. drois moceΔt
mul monakveTSi saSualo siCqare tolia
νsaS
=
6m
3 wm
= 2 m/wm
ssaS saSualo siCqare wertilis moZ-
= 4s – 1s = 3s
sur. 2.4 saSualo siCqaris gamoTvla t = 1 wm-sa da t = 4 wm-s
Soris. saSualo siCqare im xazis daxrilobaa, romelic x(t)
grafikis Sesabamis wertilebs akavSirebs.
raobis siCqaris aRweris kidev erTi saSualebaa. Tu saSualo siCqare vsaS wertilis Δx gadaadg-
ilebas ukavSirdeba, saSualo manZili ssaS ukavSir­deba mTlian ganvlil manZils (magaliTad,
ganvlili metrebis raodenobas) mimarTulebis damoukideblad. anu
ssaS =
mTliani gavlili manZili
(2.3)
Δt
vinaidan ssaS saSualo siCqares mimarTulebas ar gviCvenebs, mas arc algebruli niSani aqvs.
zogjer ssaS da vsaS erTmaneTis tolia (niSans Tu ar CavTvliT). Tumca, rogorc amocanis amox-
snis 2.1 nimuSSi vnaxavT, rodesac sxeuli orjer gadis erTi da imave gzas, ssaS da vsaS erTmaneTisgan sakmaod gansxvavdeba.
amocanis amoxsnis nimuSi
Zveli
satvirTo
manqana
swor
gzaze
70 km/sT siCqariT migyavs. 8,4 km-is gavlis
Semdeg manqanas benzini gauTavda da gaCerda.
amis gamo daaxloebiT 30 wuTis ganmavloba-
2.1
Si 2 kilometri fexiT iare benzingasamarTi
sadguris sapovnelad.
a) risi tolia Seni mTliani gadaadgileba
mgzavrobis dawyebidan sadguramde?
30
wrfivi moZraoba
Tavi 2
amoxsna: davuSvaT, rom moZraoba xdeba x
`sadguri~. rogorc viciT, saSualo siC-
RerZis dadebiTi mimarTulebiT, saTavidan
qare
(x1=0) sadguramde, romlis mdebareoba unda
iyos x2= 8,4 + 2 = 10,4 km. x RerZze Seni Δx
xazis daxrilobis tolia. vsaS aris Δx-is
gadaad­gilebis gamosaTvlelad meore pozi-
( Δx
am
ori
wertilis
SemaerTebeli
= 10,4 km) fardoba Δt-ze (Δt=0,62 sT), anu
gvaZlevs vsaS = 16,8 km/sT.
cias pirveli unda gamoaklo. 2.1 formulid) warmoidgine, rom benzinis Casasxme-
dan gvaqvs:
Δx=x2 – x1 = 10,4 – 0 = 10,4
(pasuxi)
maSasadame, mTliani gadaadgileba x RerZis dadebiTi mimarTulebiT iqneba 10,4 km.
b) risi tolia Δt drois Sualedi mgzav-
lad, fulis gadasaxdelad da ukan fexiT
dasabruneblad damatebiT 45 wuTi dagWirda. risi tolia saSualo siCqare mgzavrobis
dawyebidan benziniT manqanamde dabrune-
robis dawyebidan sadgurze misvlamde?
bamde?
amoxsna: ukve viciT, rom fexiT siarulis
dro iyo Δtfex= 0,50 sT, magram ar viciT manqaniT mgzavrobis dro Δtman. samagierod, viciT,
rom manqaniT mgzavrobisas Δxman gadaadgilebaa 8,4 km, xolo saSualo siCqare (vsaS.manq.) –
70 km/sT. gamoviyenoT formula 2.2. saSualo
amoxsna: am SemTxvevaSic saSualo siCqa­
siCqare gamoiTvleba manqaniT mgzavrobisas
re tolia mTliani ganvlili manZilis Se­
fardebisa im drosTan, rac am manZilis
gavlas daWirda. mTliani manZili tolia
8,4 + 2 + 2 = 12,4 km-isa, mTliani dro ki
– 0,12 + 0,5 + 0,75 = 1,37 sT-isa. maSasadame,
for­mula 2.3 gvaZlevs
gadaadgilebis SefardebiT Sesabamis drois
monakveTTan:
vsaS.manq. =
SsaS =
∆xmanq.
∆t manq.
12,4 km
1,37 sT
= 0.12 km/sT
(pasuxi)
aqedan gamomdinareobs, rom:
∆xmanq.
8.4 km
=
= 0.12 sT
∆t manq. = ν
saS.manq.
70 km/sT
satvirTo manqana gaCerda
= 0.12 sT + 0.5 sT = 0.62 sT (pasuxi)
g) risi tolia Seni saSualo siCqare (vsaS)
mgzavrobis dawyebidan sadgurze misvlamde?
manq
an
siar iT
uli
∆t = ∆tmanq. + ∆tfex.
mdebareoba (km)
fexiT
ase rom,
fardobis tolia:
vsaS = ∆x = 10.4 km
0.62 sT
∆t
= 16.8 km/sT ≈ 17 km/sT
grafikulad vsaS-is
dapirvelad
(pasuxi)
sapovnelad
Tav-
ava­goT x(t) funqciis grafi-
∆x(=10,4 km)
∆t(=10,4 km)
ipove pasuxi ricxobrivad da grafikulad.
amoxsna: aq mTavari kvlav 2.2 formulaa:
mgzavrobis mTliani vsaS mTliani gadaadgilebisa (10,4) da mTliani drois Sualedis
b.g. sadguri
i
siarul
dro (sT)
sur. 2.5. `manqaniT siaruliT~ da `fexiT siaru­
liT~ aRniSnuli xazebi, manqanis tarebis da
fe­xiT siarulisas mdebareobis droze da­mo­
kidebulebis grafikebia. aTvlis wertilisa da
benzingasamarTi sadguris damakavSirebe­li xa­zis daxriloba mTliani mgzavrobis saSualo
siCqarea.
sakontrolo
wertili
2
mocemul amo-
canaSi davuSvaT, rom satvirTo manqanaSi benzinis
Casxmis Semdeg x1 wertilSi
ki, rogorc es naC­venebia 2.5 suraTze, sa-
35 km/sT siCqariT dabrundi. ras udris
dac
Seni saSualo siCqare mTeli mgzavrobisa-
sawyisi
da
sabo­loo
wertilebia,
Sesabamisad, aTvlis saTave da wertili
vis?
31
2.5 myisi siCqare
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 1 : gaiziare Tu ara amocana?
3: aris Tu ara Seni pasuxi
safuZvliani?
taqtika
amosaxsneli amocana xSirad Zalian iolia da mas, ubralod, ver vigebT. saukeTeso
aqvs Tu ara azri Sens pasuxs? iqneb me-
testi amis gasagebad Semdegi kiTxvaa: Segi-
tismetad grZeli an metismetad moklea?
Zlia Tu ara amocanis pirobebis aRwera?
niSani sworia? erTeulebi? magaliTad, amo-
Camowere monacemebi da gamoiyene mocemuli paragrafis simboloebi (amocanis
canis amoxsnis 2.1 nimuSis (g) nawilSi swori
pasuxia 17 km/sT. Tu miiReb 0,00017 km/sT-s,
amoxsnis 2.1 nimuSSi monacemebis saSualebiT
–17 km/sT-s, 17 km/wm-s an 17000 km/sT-s, unda
SegiZlia Δx ipovo gadaadgileba (a) nawilSi
mixvde, rom raRaca arasworad gaakeTe. Sec-
da Sesabamisi Δt drois Sualedi (b) nawilSi.
domis mizezi SeiZleba iyos amoxsnis meTo-
gansazRvre ucnobi da misi simbolo (amoca-
di, araswori gamoTvlebi an kalkulatorze
nis (g) nawilSi sapovnia vsaS saSualo siCqare).
ricxvebis araswori akrefa.
Semdeg ipove kavSiri ucnobsa da monacemebs
Soris (kavSiris amsaxveli formulaa 2.2, ro-
taqtika 4: grafikis wakiTxva
2.2, 2.3a, 2.4 da 2.5 suraTebze mocemuli
melic saSualo siCqares gansazRvravs).
grafikebis wakiTxva advilad unda SeZlo.
yvela grafikSi horizontalur RerZze t
taqtika 2: sworia Tu ara erTeulebi?
darwmundi, rom ricxvebis formulebSi
Casmis dros swor erTeulebs iyeneb. amocanis amoxsnis 2.1 nimuSSi aseTi erTeulebia
kilometri (manZilisTvis), saaTi (drois
monakveTisTvis) da kilometr/saaTi (siCqarisTvis). zogjer SeiZleba saWiro gaxdes am
erTeulebis sxva erTeulebSi gadayvana.
2.5
dro gadaiTvleba, romelic marjvena mimarTulebiT izrdeba. vertikalur RerZze gadaiTvleba moZravi wertilis x mdebareoba.
am RerZis dadebiTi mimarTuleba zemoTaa.
yovelTvis daimaxsovre erTeulebi (wamebi Tu wuTebi, metrebi Tu kilometrebi),
romelSic cvladebia mocemuli.
myisi siCqare
Tqven ukve ixileT sagnis moZraobis siswrafis aRweris ori gza: saSualo siCqare ssaS (speed)
da saSualo veqtoruli siCqare vsaS (velocity). orive maTgani Δt drois SualedSi izomeba. Tumca
sxeulis moZraobis siCqares ukeTesad aRwers ν myisi siCqare (an ubralod siCqare), romel-
ic gviCvenebs, ra siCqariT moZraobs sxeuli drois mocemul momentSi.
myisi siCqare miiReba saSualo siCqaridan, rodesac Δt drois monakveTi 0-s uaxlovdeba.
vinaidan Δt mcirdeba, saSualo siCqare uaxlovdeba zRvrul mniSvnelobas, rac swored am momentSi siCqaris tolia:
ν = lim
∆t→0
∆x
dx
=
∆t
dt
(2.4)
am formulaSi ν myisi siCqaris ori maxasiaTebeli Cans: 1) ν aris siCqare, romliTac wer­tilis x mdebareoba icvleba drois mocemul momentSi, rac imas niSnavs, rom ν aris
x-is warmoebuli t-Ti; 2) ν nebismier momentSi aris sxeulis mdebareobis grafikis daxriloba im wertilSi, romelic am moments Seesabameba. siCqare veqtoruli sididea da, maSasadame,
mimarTule­bac aqvs.
speed* aris velocity**-is ricxviTi mniSvneloba. es niSnavs, rom speed aris velocity, oRond
mimarTulebisa da algebruli niSnis gareSe (yuradRebiT unda iyoT, speed da velocity erTmaneTisgan zogjer sakmaod gansxvavdeba). roca velocity aris +5 m/wm da –5 m/wm, speed orive SemTxvevaSi aris 5 m/wm. manqanis spidometri gviCveebs speed-s da ara velocity-s (mas mimarTulebis
gansazRvra ar SeuZlia).
*
speed [spı:d] – siCqare (mxolod ricxviTi mniSvneloba)
velocity [vilositi] – siCqare (rogorc ricxviTi mniSvneloba, ise mimarTuleba)
**
32
Tavi 2
wrfivi moZraoba
amocanis amoxsnis nimuSi
2.6 a suraTze mocemulia liftis kabinis
2.2
RerZs zemoTaa). sur. 2.6 a gviCvenebs, rom x
moZraobis x(t) grafiki. Tavdapirvelad lif-
marTlac izrdeba 20 m-iT am SualedSi. asea
ti uZravia, Semdeg moZraobs maRla (x RerZis
Tu ise, sur. 2.6 b ar gvauwyebs x-is mniSvnelo-
dadebiTi mimarTuleba) da Cerdeba. aage ν (t)
bebs Sualedis dasawyisSi da boloSi. amisT-
grafiki.
vis gvWirdeba damatebiTi informacia, rogoricaa x-is mniSvneloba raime momentSi.
amoxsna: rogorc viciT, mocemul momentSi siCqare x(t) grafikis daxrilobis tolia. x(t) grafikis daxriloba da, maSasadame,
siCqare, 0 wm-dan 1 wm-mde da 9 wm-dan zeviT
bulia. bc intervalSi daxriloba mudmivia
da ar udris nuls, vinaidan liftis kabina
mudmivi siCqariT moZraobs. aqedan gamomdinare, x(t) wrfis daxrilobas gamoviTvliT
d
c
mdebareoba (m)
nuls udris, vinaidan liftis kabina gaCere-
x
x=4m
t = 3 wm
b
∆t
a
Semdegnairad:
24 m - 4.0 m
∆x
= + 4.0 m/wm
=ν=
∆t
8.0 wm – 3.0 wm
liftis
kabina
jer
moZraobas
iwyebs, Semdeg ki neldeba da Cerdeba, amitom
ν icvleba, rogorc es naCvenebia SualedebSi
1 wm-dan 3 wm-mde da 8wm-dan 9wm-mde. maSasa-
b
c
ν(t)-s daxriloba
siCqare (m/wm)
vinaidan
d
a
dame, 2.6 b suraTze ufro zusti grafikia
b)
a
davbrundeT”, raTa Sesabamisi x(t) grafiki
migveRo (sur. 2.6 a). Tumca, am SemTxvevaSi
ver gavigebT sxvadasxva dros x-is sxvadasxva
aCqareba (m/wm2)
qveTavSi).
2.6 b suraTzea mocemuli, SegviZlia “ukan
t
dro (wm)
mocemuli (2.6 g suraTi ganxilulia 2.6
rodesac gvaqvs iseTi grafiki, rogoric
a)
Seneleba
v
dadebiTi x mimarTulebiT moZraobs. es Suulia 2.6 b suraTze. aqve unda iTqvas, rom,
t
dro (wm)
“pliusi” niSnavs, rom liftis kabina
aledebi (sadac ν=0-s da ν=4 m/wm-s) gamosax-
∆x
x(t)-s daxriloba
a
b
c
d
t
mniSvnelobebs, vinaidan ν(t) grafiki mxolod
x-is cvlilebas asaxavs. drois nebismier SualedSi x-is aseTi cvlilebis sapovnelad
saWiroa gamoiTvalos ν(t) grafikiT miRebuli figuris farTobi am SualedisTvis. magaliTad, 3 wm-dan 8 wm-mde, rodesac liftis
kabinas 4 m/wm siCqare hqonda, x-is cvlile­ba
iyo
Δ x = (4 m/wm) (8 wm – 3 wm) = +20 m.
(farTobi dadebiTia vinaidan ν(t) grafiki t
g)
sur. 2.6 a) x(t) grafiki liftis kabinisTvis, romelic
moZraobs maRla, x RerZis gaswvriv; b) ν(t) grafiki liftis kabinisTvis. aRsaniSnavia, rom es aris
x(t) grafikis warmoebuli (ν = dx/dt); g) a(t) grafiki
liftis kabinisTvis. es aris ν(t) grafikis warmoebuli (a = dν/dt). grafiks qvemoT figurebi gviCvenebs,
ras igrZnobs mgzavris sxeuli aCqarebebis dros.
33
2.6 aCqareba
2.3
amocanis amoxsnis nimuSi
x RerZze moZravi wertilis mdebareoba
ν = 0 + 9,2 – (3)(2.1)t2 = 9,2 – 6,3t2.
mocemulia formuliT:
x = 7.8 + 9.2t – 2.1t 3
(2-6)
Arodesac t = 3,5 wm,
(2.5)
ν = 9,2 – (6,3)(3,5)2 = – 68 m/wm
x izomeba metrebSi, xolo t wamebSi. ras
udris siCqare, rodesac t = 3,5 wm-s? siCqare
(Apasuxi)
rodesac t = 3,5 wm, wertili moZraobs x-is
uaryofiTi mimarTulebiT 68 m/wm siCqariT.
mudmivia Tu icvleba?
vinaidan t sidide Sedis 2.6 formulaSi, ami-
amoxsna: simartivisTvis 2.5 formulidan
tom ν siCqare damokidebulia t-ze da drois
erTeulebi amoRebulia, Tumca, Tu gsurT,
mixedviT icvleba.
SegiZliaT koeficientebis nacvlad daw-
3 qvemoT mocemu­
li formulebi gvaZlevs wertilis x(t)
mde­bareobas oTx SemTxvevaSi (yovel for­
mulaSi x izomeba metrebSi, t – wamebSi,
sakontrolo wertili
eroT 7,8 m, 9,2 m/wm da –2,1 m/wm3. unda gaviTvaliswinoT, rom siCqare aris x(t) mdebareobis funqciis pirveli xarisxis warmoebuli.
aqedan gamomdinare, vwerT:
t>0): (1) x = 3t – 2; (2) x = –4t2 – 2; (3) x = 2/t 2
da (4) x = –2. a) romel SemTxvevaSia wertilis ν siCqare mudmivi? b) romel SemTxvevaSia ν x-is uaryofiTi mimarTulebis?
d
dx
3
ν = dt = dt (7.8 + 9.2t – 2.1t ),
saidanac gamomdinareobs
2.6
aCqareba
rodesac wertilis siCqare icvleba, amboben, rom wertili ganicdis aCqarebas (anu Cqardeba). RerZis gaswvriv moZraobis dros asaS (saSualo aCqareba) Δt drois SualedSi tolia:
asaS =
ν2 - ν1
∆ν
=
∆t
t2 - t1
(2-7)
sadac ν1 aris wertilis siCqare t1 droSi da ν2 – t2 droSi. myisi aCqareba (an ubralod aCqareba)
aris siCqaris warmoebuli droiT:
a=
dν
dt
(2-8)
sxvagvarad rom vTqvaT, wertilis aCqareba nebismier momentSi aris tempi, romliTac siCqare am momentSi icvleba. grafikulad, aCqareba nebismier wertilSi aris ν(t) grafikis daxriloba am wertilSi.
SegviZlia SevaerToT formulebi 2.8 da 2.4 da davweroT
dν
d 2x
d
dx
(2-9)
=
=
dt
dt
dt
dt 2
sxvagvarad rom vTqvaT, wertilis aCqareba nebismier momentSi aris misi x(t) mdebareobis
a=
meore xarisxis warmoebuli droiT.
aCqarebis erTeulia m/wm2. amocanebSi SeiZleba SegxvdeT sxva erTeulebi, magram forma
manZili/dro2 daculi iqneba. aCqarebas gaaCnia rogorc ricxviTi mniSvneloba, aseve mimarTuleba (e.i. veqtoruli sididea). misi algebruli niSani aRniSnavs x RerZis gaswvriv mimarTulebas, rogorc es iyo gadaadgilebisa da siCqaris SemTxvevaSi. es niSnavs, rom dadebiTi
mniSvnelobis aCqareba mimarTulia RerZis dadebiTi mimarTulebiT, xolo uaryofiTi mniSvnelobisa – uaryofiTi mimarTulebiT.
2.6 g suraTze mocemulia aCqarebis grafiki liftisa, romlis moZraobac ganxiluli
iyo amocanis 2.2 nimuSSi. Seadare a(t) grafiki ν(t) grafiks. yoveli wertili a(t) grafikze
gviCvenebs ν(t) grafikis warmoebuls (daxrilobas) Sesabamis momentSi. rodesac ν mudmivia
34
Tavi 2
wrfivi moZraoba
(0 an 4 m/wm-is SemTxvevaSi), warmoebuli da, maSasadame, aCqareba nulis tolia. rodesac liftis kabina moZraobas iwyebs, ν(t) grafiks aqvs dadebiTi warmoebuli (daxriloba dadebiTia),
rac niSnavs, rom a(t) dadebiTia. rodesac liftis kabina Cerdeba, ν(t) grafikis warmoebuli da
daxriloba uaryofiTia da, maSasadame, a(t)-c uaryofiTia.
amis Semdeg Seadare ν(t) grafikis daxrilobebi aCqarebis or periodSi. liftis SenelebasTan dakavSirebuli daxriloba ufro cicaboa, vinaidan gaCerebas orjer ufro naklebi dro
dasWirda, vidre siCqaris matebas. cicabo daxriloba niSnavs, rom Senelebis ricxviTi mniSvneloba ufro maRalia, vidre aCqarebisa, rogorc es naCvenebia 2.6 g suraTze.
sur. 2.7. polkovniki j.p. stapi Cqa­
is, rasac liftis kabinaSi igrZnob, zemoT mocemul
rosnul kameraSi, rodesac is aRwevs Zalian maRal siCqares da Semdeg wrafadve muxruWdeba.
suraTzea naCvenebi. rodesac kabina aCqardeba, geCveneba,
TiTqos zevidan gawvebian, xolo rodesac kabina damuxruWebas iwyebs, iseTi grZnoba giCndeba, TiTqos zeviT geqaCebian. am mdgomareobebs Soris ki bevrs arafers igrZnob.
sxvagvarad rom vTqvaT, Seni sxeuli reagirebs aCqarebaze da ara siCqareze. rodesac 90 km/sT
siCqariT moZrav manqanaSi an 900 km/sT-iT mfrinav TviTmfrinavSi xar, Seni sxeuli moZraobas ver grZnobs. Tumca, Tu manqana an TviTmfrinavi swrafad Seicvlis siCqares, maSin araTu
mkveTrad igrZnob, aramed SegeSindeba kidec. gasarTob atraqcionebze mZafri SegrZnebebi
swored siCqaris swrafi cvlilebiTaa gamowveuli. ufro saintereso magaliTi mocemulia 2.7
suraTze, rodesac Cqarosnuli kamera swrafad aaCqares da Semdeg mkveTrad daamuxruWes.
didi aCqarebebi zogjer gamoisaxeba g erTeulebSi:
1 g = 9,8 m/wm2
(2.10)
(g aris dedamiwaze Tavisufali vardnisas sxeulis aCqareba. amas ganvixilavT 2.9 TavSi).
atraqcion `rusul mTebze~ SeiZleba ganicado aCqareba daaxloebiT 29 m/wm2-mde, rac namdvilad amarTlebs am atraqcionis Rirebulebas.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
5 : aCqarebis niSani
zogadad, aCqarebis niSans aramecnieruli
mniSvneloba aqvs: dadebiTi aCqareba niSnavs,
rom sxeulis siswrafe imatebs, xolo uar­
yofiTi aCqareba niSnavs, rom siCqare klebulobs (sxeulis moZraoba neldeba). Tumca, am
wignSi aCqarebis niSani mimarTulebas aRniSnavs da ara siCqaris klebas an matebas.
magaliTad, Tu manqana, romlis sawyisi
siCqarea ν = –25 m/wm, damuxruWda da gaCerda
5 wamSi, maSin asaS = + 5 m/wm2. aCqareba dadebiTia, Tumca manqanis siCqarem daiklo. mizezi
niSnebs Soris gansxvavebaa: aCqarebis mimarTuleba siCqaris sawinaaRmdegoa.
niSnebis gagebis swori gza aseTia:
Tu sxeulis siCqarisa da aCqarebis niSnebi
erTnairia, maSin siCqare izrdeba (matulobs
ricxviTi mniSvneloba). Tu niSnebi sxvadasxvaa – siCqaris sidide mcirdeba mcirdeba.
4
vombati* moZraobs x RerZis gaswvriv. ipove aCqarebis
niSani, Tu is moZraobs: a) dadebiTi mimarTulebiT da siCqare izrdeba; b) dadebiTi mimarTulebiT da siCqare mcirdeba;
g) uaryofiTi mimarTulebiT da siCqare
izrdeba; d) uaryofiTi mimarTulebiT da
sakontrolo wertili
siCqare mcirdeba.
vombati – CanTosani cxoveli. gavrcelebulia av­
straliasa da axal zelandiaSi.
*
35
2.7 TanabaraCqarebuli moZraoba: gansakuTrebuli SemTxveva
amocanis amoxsnis nimuSi
wertilis mdebareobis cvlileba (sur. 2.1)
2.4
qariT, anu x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT. wertilis aCqarebaa a(0) = 0, vinaidan siC-
mocemulia formuliT
x = 4 – 27t + t 3
qare ar icvleba.
a) ipove wertilis siCqarisa da aCqarebis fun-
rodesac 0 < t < 3, wertils kvlav uar­yo­
qciebi – ν(t) da a(t).
fi­Ti siCqare aqvs da, maSasadame, uaryofiTi
amoxsna: ν(t) siCqaris funqciis misaRebad
vpoulobT x(t) funqciis warmoebuls droiT.
mimarTulebiT moZraobs. Tumca, aCqareba
Cvens SemTxvevaSi
ν = –27 + 3t2
(pasuxi)
a(t) aCqarebis funqciis misaRebad vpoulobT ν(t) siCqaris funqciis warmoebuls
droiT, rac gvaZlevs:
a = +6 t
(pasuxi)
b) arsebobs Tu ara dro, rodesac ν = 0-s?
amoxsna: ν(t) = 0-is Casma mogvcems
0 = –27 + 3t2, aqedan gamomdinare, t = ± 3 wm.
g) aRwere wertilis moZraoba t ≥ 0-sTvis.
amoxsna: SeviswavloT x(t), ν(t) da a(t) funqciebi. rodesac t = 0, wertili imyofeba x(0) =
+ 4 m wertilSi da moZraobs ν(0) = –27 m/wm siC-
2.7
aRar aris 0-is toli, vinaidan izrdeba da
dadebiTia. siCqarisa da aCqarebis niSnebi
urTierTsawinaaRmdegoa, maSasadame, wertilis moZraoba neldeba.
marTlac, rogorc ukve viciT, rodesac
t = 3 wm, wertili Cerdeba. rogorc vxedavT 2.1
suraTze, am dros wertili maqsimalurad aris
daSorebuli aTvlis wertilidan marcxniv.
Tu x(t) gamosaxulebaSi CavsvamT t = 3 wm, miviRebT, rom wertilis pozicia aris x = – 50 m.
misi aCqareba kvlav dadebiTia.
rodesac t > 3, wertili marjvniv moZra­
obs. misi aCqareba dadebiTia da izrdeba. siCqare axla ukve dadebiTia da misi ricxviTi
mniSvnelobac izrdeba.
TanabaraCqarebuli moZraoba: gansakuTrebuli SemTxveva
,m
mis Tanabaria. magaliTad, SegiZlia manqanis aCqareba daaxloebiT Tanabari tempiT, rodesac SuqniSanze wiTels mwvane
cvlis. Seni moZraobis, siCqarisa da aCqarebis grafikebi
2.8 suraTze mocemuli grafikebis msgavsi iqneba (gaiTval-
mdebareoba
mravali saxis moZraobis dros aCqareba sruliad an TiTq-
daxriloba icvleba
iswine, rom 2.8 g suraTze a(t) Tanabaria, risTvisac, 2.8 b su-
a)
raTze ν(t)-s unda hqondes Tanabari daxriloba). mogvianebiT,
biT Tanabari iyos.
msgavsi SemTxvevebi imdenad xSiria, rom gamoyvanil iqna
formulebis specialuri jgufi. am formulebis miRebis
siCqare
Tu manqanas daamuxruWeb, aCqareba aseve SeiZleba daaxloe-
daxriloba = a
erT-erTi meTodi naCvenebia am TavSi, xolo meore meTodi
mocemulia Semdeg TavSi. orive Tavis wakiTxvisas da saSinao
b)
sur. 2.8 a) TanabaraCqarebulad moZravi wertilis mdebareoba x(t); b) wertilis siCqare ν(t) – mocemuli x(t) grafikis TiToeul wertilSi daxrilobis Sesabamisad; g) wertilis aCqareba (Tanabari), tolia ν(t) grafikis
(mudmivi) daxrilobisa.
aCqareba
davalebebis Sesrulebisas gaiTvaliswine, rom es formule-
daxriloba = 0
g)
, wm
36
Tavi 2
wrfivi moZraoba
bi gamosadegia mxolod Tanabari aCqarebis dros (an situaciebSi, rodesac aCqarebis mniSvneloba miaxloebulia TanabarTan).
rodesac aCqareba Tanabaria, saSualo aCqareba da myisi aCqareba erTmaneTis tolia. amis
gamo formula 2.7 SegiZlia Semdegnairad SevcvaloT:
ν - ν0
a = asaS = t - 0
aq ν0 aris siCqare, rodesac t = 0, xolo ν – siCqare nebismieri momdevno t-sTvis. Cven SegviZlia es formula gadavweroT, rogorc
ν = ν0 +at.
(2.11)
Sesamowmeblad gaiTvaliswineT, rom rodesac t = 0, ν = ν0. Semdgomi SemowmebisTvis ga-
vawarmooT 2.11 toloba. miviRebT: dν/dt = a, rac a-s gansazRvrebaa. 2.8 b suraTze naCvenebia
formula 2.11-is ν(t) funqciis grafiki. funqcia wrfivia da, maSasadame, grafikic wrfea.
aseTive xerxiT SegviZlia gadavweroT formula 2.2 (aRniSvnebSi mcireodeni cvlile­
bebiT):
saidanac viRebT:
vsaS =
x – x0
t–0
x = x0 + vsaS t ,
(2.12)
sadac x0 wertilis mdebareobaa t = 0 momentSi, xolo vsaS – saSualo siCqare drois rome-
lime monakveTSi (vTqvaT, t = 0-sa da romelime momdevno t-s Soris).
formula 2.11-Si mocemuli siCqaris wrfivi funqciisTvis, saSualo siCqare drois nebismier monakveTSi (vTqvaT, t = 0-sa da romelime momdevno t-s Soris) aris sawyis siCqaresa (ν0) da
drois monakveTis bolos wertilis siCqaris (ν) saSualo mniSvneloba. t = 0-dan t-mde saSualo
siCqare iqneba
vsaS =
1 (ν + ν). 2 0
(2.13)
formula 2.11-is marjvena nawilis gardaqmnis Sedegad viRebT:
vsaS = ν0 +
formula 2.14-is 2.12-Si CasmiT miviRebT:
1
2
at
x – x0 = ν0t + 1 at 2
2
(2.14)
(2.15)
Sesamowmeblad gaiTvaliswineT, rom t = 0 momentSi x = x0. amasTan, formula 2.15-is gawarmoeba gvaZlevs 2.11-s, rac asec unda iyos. 2.8a suraTze mocemulia formula 2.15-is grafiki.
funqcia kvadratulia da amitom es grafiki mrudia.
formulebi 2.11 da 2.15 TanabaraCqarebuli moZraobis ZiriTadi formulebia. maTi
gamoyeneba SesaZlebelia Tanabar aCqarebasTan dakavSirebuli nebismieri amocanis amosaxsnelad. amasTanave, SegviZlia gamoviyvanoT sxva formulebi, romlebic gamosadegi iqneba
garkveul specifikur situaciebSi. unda aRiniSnos, rom Tanabar aCqarebasTan dakavSirebul
amocanebSi SeiZleba Sediodes 5-mde sidide – x – x0 , ν, t, a da ν0 . Cveulebriv, erT-erTi sidide
aseT amocanaSi ar monawileobs, arc cnobili da arc ucnobi sididis saxiT. amitom, gvaqvs
sami mocemuli sidide da unda movZebnoT meoTxe.
formulebSi 2.11 da 2.15 oTxi aseTi sididea, Tumca es oTxeuli erTnairi rodia. formula 2.11-Si ar gvaqvs gadaadgileba x – x0, formula 2.15-Si – siCqare ν. es formulebi SegviZlia
SevaerToT sami gziT, raTa gamoviyvanoT sami damatebiTi formula, romelTagan TiToeuli
Seicavs sxvadasxva `ararsebul cvlads~. pirvel rigSi gamovricxoT t:
ν2 = ν 20 + 2a(x – x0) (2.16)
es formula gamosadegia, roca ar viciT t da mis povnas arc gvTxoven. meore rigSi gamovricxoT a aCqareba, raTa miviRoT formula, sadac a ara gvaqvs:
x – x0 = 1 (ν0 + ν)t
2
dasasruls, gamovricxoT ν0:
(2.17)
37
2.7 TanabaraCqarebuli moZraoba: gansakuTrebuli SemTxveva
x – x0 = νt – 1 at 2
2
(2.18)
yuradReba miaqcieT am formulasa da formula 2.15-s Soris arsebul mcire gansxvavebas.
erTi Seicavs sawyis siCqares ν0-s, xolo meore – ν siCqares t droSi.
cxrili
2.1
2.1 cxrilSi CamoTvlilia Ta­
TanabaraCqarebuli moZraobis formulebi
nabari
*
aCqarebiT
moZraobis
ZiriTadi for­mulebi (2.11 da
formulis
Nnomeri
formula
ararsebuli
cvladi
2-11
ν = ν0 + at
x - x0
2.15) da maT­gan miRebuli sxva
formulebi. Tana­baraCqarebul
moZraobasTan
da­kav­Sirebuli
2-15
x – x 0 = ν 0t +
1 2
2 at
ν
2-16
ν = ν0 + 2a(x – x0)
t
2-17
x – x0 = 12 (v + v0)t
a
Tan gaqvs). airCie
2-18
x – x0 = vt –
1 2
2 at
ν0
romelSic uc­­no­bi sidide amo-
2
2
martivi amocanis amo­saxsnelad
SegiZlia
gamo­iye­no
am
siaSi
mocemuli formulebi (Tu sia
canaSi
* sanam cxrilSi mocemul formulebs gamoiyeneb, darwmundi, rom aCqareba marTlac Tanabaria
ufro
formula,
sa­pov­neli
marti­via
formulebi
2.11
cvladia.
daimaxsovro
da
2.15
da
gamoiyeno isini, rodesac dagWirdeba. magaliTi mocemulia
amocanis amoxsnis 2.5 nimuSSi.
sakontrolo wertili
5
mocemuli formulebi gansazRvravs wertilis x(t) mdebareobas
oTx SemTxvevaSi: 1) x = 3t – 4; 2) x = –5t3 + 4t2 + 6; 3) x = 2/t2 – 4/t; 4) x = 5t2 – 3. romel SemTxvevas
Seesa­bameba 2.1 cxrilis formulebi?
amocanis amoxsnis nimuSi
policiis danaxvisas sakuTar porSes
amuxruWeb 100 km/sT siCqaridan 80 km/sT-mde
TanabaraCqarebulad da am dros 88 m-s ga-
2.5
formulisTvis.
t ucnobis gamosaricxad gamoviyenoT
formula 2.11 da davweroT:
ν–ν
t= a 0
dixar.
a) risi tolia aCqareba?
amoxsna: warmovidginoT, rom moZraoba
xdeba x RerZis dadebiTi mimarTulebiT. si-
Tu am gamosaxulebas CavsvamT 2.15 formulaSi, miviRebT:
x - x0 = ν0 ν - ν0 + 1 a ν - ν0
2
a
a
martivisTvis, damuxruWebis dawyebis mdebareobad miviCnioT x0, xolo drod t = 0.
unda gavixsenoT, rom Tanabari aCqarebis
dros manqanis aCqareba SeiZleba davukavSiroT siCqares da gadaadgilebas ZiriTadi
formulebis saSualebiT (2.11 da 2.15). sawyisi siCqare ν0 = 100 km/sT = 27,78 m/wm, gadaadg-
ileba x–x0=88 m-s, xolo siCqare Senelebis
Semdeg ν = 80,0km/sT = 22,22 m/wm. ar viciT a
aCqareba da t dro, romelic saWiroa orive
(2.19)
2
CavsvaT cnobili sidieebi da gamoviTvaloT a:
a=
ν2 - ν 20
2(x – x0)
=
(22,22 m/wm)2 - (27,78 m/wm)2
2(88 m)
= - 1.58 m/wm2
(pasuxi)
gaiTvaliswine, rom a-s gamosaTvlelad
SegveZlo formula 2.16-is gamoyeneba, vinaidan t ucnobi am formulaSi ara gvaqvs.
38
Tavi 2
wrfivi moZraoba
b) ra dro dasWirda siCqaris mocemuli
Tu siCqares gadaaWarbe da Semdeg misi
sididiT Semcirebas?
Semcireba scade, gaxsovdes, rom policiels
amoxsna: ukve viciT a da SegviZlia gamovi­
yenoT formula 2.19 t-s mosaZebnad:
ν–ν
22,22 m/wm - 27,78 m/wm
t= a 0 =
- 1,58 m/wm2
= 3,519 wm ≈ 3,52 wm
(pasuxi)
uamravi dro rCeba Seni siCqaris gasazomad.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
6: Seamowme erTeulebi
siCqare aris manZili Sefardebuli dro-
Teulebis
Sesamowmeblad
gaiTvaliswine,
roca formulaSi eWvi gepareba, erTeulebi
rom x-isa da x0-is ganzomileba aris manZi­li,
ν0t-s – (manZili/dro) · t (dro), rac Sekvecis
1
Semdeg aseve manZilia. 2 at2-s ganzomilebaa
(manZili/dro2) (dro2), rac ase­ve manZilia.
Seamowme.
maSasadame formula sworia.
sTan, xolo aCqareba – manZili Sefardebuli drois kvadratTan. nebismier formulaSi yvela erTeuli erTnairi unda iyos.
formula 2.15-Si (x – x0= ν0t +
2.8
1 2
2 at ) er-
kidev erTxel TanabaraCqarebuli moZraobis Sesaxeb
2.1 cxrilSi pirveli ori formula ZiriTadia da maTgan gamomdinareobs danarCeni. es
ori formula SeiZleba miviRoT aCqarebis integraliT, im pirobiT, rom a mudmivia. formula
2.11-is misaRebad gadavweroT aCqarebis gansazRvreba (2.8), rogorc
dν = adt
Semdeg davweroT ganusazRvreli integrali orive mxares:
dν = a dt
vinaidan a aCqareba mudmivia (Tanabaria), misi gamotana integralidan SeiZleba. Semdeg miviRebT
an
dν = a dt
ν = at + C
(2.20)
integrirebis C mudmivas gamosaTvlelad, davuSvaT, rom t = 0 da am momentSi ν = ν0. CavsvaT es mniSvnelobebi formula 2.20-Si, miviRebT
ν0 = (a)(0) + C = C
CavsvaT es formula 2.20-Si da miviRebT formula 2.11-s.
formula 2.15-is misaRebad gadavweroT siCqaris gansazRvreba (formula 2.4), rogorc
dx=νdt
orive mxares davweroT ganusazRvreli integrali:
dx = ν dt
zogadad, ν ar aris mudmivi, ase rom, misi gamotana integralidan ar SeiZleba. Tumca, ν-s
Secvla SegviZlia formula 2.11-iT:
dx = (ν0 + at) dt
vinaidan ν0 da a aCqareba mudmivia, formula SeiZleba gadaiweros aseTi saxiT:
2.9 Tavisufali vardnis aCqareba
dx = ν0 dt + a t dt
integralis aReba mogvcems
x = ν0t + 1 at 2 + C´,
2
(2.21)
sadac C´ integrebis kidev erTi mudmivaa. t = 0 momentSi x = x0. CavsvaT es mniSvnelobebi
formula 2.21 da miviRebT x0 = C´. formula 2.21-Si C’ SevcvaloT x0-iT, miviRebT formula
2.15-s.
2.9
Tavisufali vardnis aCqareba
Tu odesme raime sagani maRla agigdia an zevidan qveviT Camogigdia, SeniSnavdi, rom vardnisas sxeulis aCqareba Tanabaria. am aCqarebas Tavisufali vardnis
aCqareba ewodeba da misi ricxviTi mniSvneloba warmodgenilia g simboloTi. aCqareba ar aris damokidebuli sxeulis iseT maxasiaTeblebze, rogoricaa masa, simkvrive an
forma. is Tanabaria nebismie­r i sxeulisTvis.
Tavisufali vardnis aCqarebis ori magaliTi mocemulia 2.9 suraTze. aq gamosaxulia vaSlisa da bumbulis
stroboskopuri fotoebi. vinaidan es sxeulebi miwaze
ecema, amitom maTi aCqareba orive SemTxvevaSi g-s tolia.
maSasadame, maTi siCqare erTi da imave tempiT imatebs da
miwaze orive erTdroulad ecema.
g-s mniSvneloba mcirediT icvleba sxvadasxva ganedsa
da simaRleze. dedamiwis Sua ganedebze g zRvis doneze
udris 9,8 m/wm2-s. am wignSi mocemuli amocanebis amoxsnisas swored es ricxvi unda gamoviyenoT, Tu raime specialuri miniSneba ar arsebobs.
2.1 cxrilSi mocemuli TanabaraCqarebuli moZraobis
formulebi gamosadegia dedamiwis zedapirze Tavisufali vardnis SemTxvevaSi. es niSnavs, rom isini miesadageba
vertikalurad moZrav (maRla an dabla) sagans, rodesac
haeris zemoqmedeba ugulebelyofilia. gaiTvaliswine,
sur. 2.9 bumbuli da vaSli vakuumSi
Tavisuflad vardeba Tanabari g
aCqarebiT. aCqareba zrdis manZils,
yovel momdevno gamosaxulebebs Soris. haeris ararsebobis pirobebSi
bumbuli da vaSli Zirs erTdroulad daecema.
rom Tavisufali vardnisTvis: 1) moZraobis mimarTulebebi y vertikaluri RerZis gaswvrivaa x RerZis nacvlad (es mniSvnelovania momdevno TavebSi,
rodesac horizontaluri da vertikaluri moZraoba erToblivad ganixileba); 2) Tavisufali
vardnis aCqareba uaryofiTia da mimarTulia qveviT dedamiwis centrisaken. maSasadame, formulebSi gveqneba – g.
Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis zedapiris maxloblad aris a = g = – 9,8 m/wm2,
xolo misi ricxviTi mniSvneloba aris g = 9,8 m/wm2.
warmoidgine, rom pomidori maRla aisrole sawyisi (dadebiTi) siCqariT ν0 da Semdeg
isev daiWire. Tavisufali vardnis dros (xelis gaSvebidan daWeramde) pomidoris moZraobas
miesadageba 2.1 cxrilis formulebi. aCqareba yovelTvis udris –9,8 m/wm2-s, uaryofiTia da
qveviT mimarTuli. samagierod siCqare icvleba, rogorc es asaxulia formulebSi 2.11 da 2.16.
39
40
Tavi 2
wrfivi moZraoba
maRla moZraobis dros pomidvris dadebiTi siCqaris ricxviTi mniSvneloba mcirdeba, vidre
0-s ar miaRwevs. vinaidan pomidori am dros Cerdeba, amitom es misi maqsimaluri simaRlea.
daSvebis dros siCqaris (axla ukve uaryofiTi) ricxviTi mniSvneloba izrdeba.
amocanis amoxsnis nimuSi
1993 wlis 26 seqtembers deiv mandei ventilaciiT aRWurvili rkinis sferoTi ni-
2.6
Zils gadioda TiToeul wamSi. gansazRvre
misi mdebareoba yoveli wamis Semdeg.
agaras CanCqerSi daeSva da 48 m simaRlidan
gadmoxta. davuSvaT, rom misi sawyisi siCqare 0-is toli iyo da ugulebelvyoT burTze
haeris zemoqmedeba dacemis dros.
a) ramden xans gagrZelda mandeis vardna
wylis zedapiris miRwevamde?
amoxsna: unda gaviTvaliswinoT, rom mandeis daSveba Tavisufali vardna iyo, maSasadame, aq 2.1 cxrilis formulebi gamogvadgeba. gavavloT y RerZi mandeis vardnis
traeqtoriis gaswvriv, y = 0 iyos sawyisi
wertili, xo­lo dadebiTi mimarTuleba iyos
zeviT (sur. 2.10). am RerZis gaswvriv aCqareba
aris a = – g, xolo wylis zedapiria simaRle
y = – 48 m (y uaryofiTia, vinaidan (y = 0)-saT-
avis qvemoTaa). davuSvaT, rom vardna daiwyo
t = 0 mometSi sawyisi ν0 = 0 siCqariT.
2.1 cxrilidan avirCevT formula 2.15s (oRond x-is nacvlad y cvladiT), vinaidan
sur. 2.10 Tavisuflad vardnili sxeulis mdebareoba, siCqare da aCqareba. am SemTxvevaSi sxeuli
rkinis sferoa, romelsac deiv mandei marTavs nia­
garas CanCqerze.
is saWiro t dros Seicavs da masSi Semavali
cvla­debis mniSvnelobebic viciT. miviRebT:
amoxsna: kvlav viyenebT formula 2.15-s,
y - y0 = ν0t - 1 gt 2,
2
1
(9.8
m/wm2)t 2,
- 48 m - 0 = 0t 2
Tumca am SemTxvevaSi rig-rigobiT CavsvamT
da
t = 1, 2, 3 wm-s da vipoviT
mandeis y mdebareobebs. Sedegebi naCvenebia
2.10 suraTze.
t 2 = 48/4,9,
t = 3,1 wm
mniSvnelobebs
g) ra siCqariT moZraobda mandei, rode(pasuxi)
sac wylis zedapirs miaRwia?
aRsaniSnavia, rom mandeis gadaadgileba
amoxsna:
sawyisi
monacemebiT
siCqaris
y – y0 uaryofiTi sididea, vinaidan mandei
qveviT moZraobs anu miemarTeba y RerZis
sapovnelad gadavweroT formula 2.16 y cv-
uaryofiTi mimarTulebiT. agreTve SevniS-
ladebiT da CavsvaT CvenTvis cnobili si-
noT, rom 48/4,9-s aqvs ori kvadratuli fes-
dideebi:
vi: 3,1 da -3,1. Cven avirCieT dadebiTi fesvi,
vinaidan mandei wylis zedapirs namdvilad
t = 0 momentSi vardnis dawyebis Semdeg aRw-
ν2 = ν 02 - 2g (y - y0 ) = 0 - (2) (9.8 m/wm2) (- 48 m),
ase rom,
ν = - 30.67 m/wm ≈ - 31 m/wm = - 110 km/sT
(pasuxi)
evs.
b) mandeim SeZlo daeTvala Tavisufali
vardnis sami wami, magram ver dainaxa ra man-
uaryofiTi fesvi im mizeziT avirCieT,
rom siCqares uaryofiTi mimarTuleba aqvs.
2.9 Tavisufali vardnis aCqareba
d) ra siCqariT moZraobda mandei yovel
= 0 - (9.8 m/wm2 (1.0 wm) = - 9.8 m/wm.
wams? grZnobda Tu ara is siCqaris zrdas?
amoxsna: sawyisi monacemebiT siCqareebis
sapovnelad, amocanis b) nawilSi miRebuli
mdebareobebis mniSvnelobaTa gamoyenebis
gareSe,
davuSvaT,
rom
formula 2.11-Si
a = –g, da rig-rigobiT CavsvaT t-s mniSvnelobebi t = 1, 2 da 3 wm. magaliTad:
ν = ν0 - gt
amocanis amoxsnis nimuSi
(pasuxi)
sxva Sedegebi naCvenebia 2.10 suraTze.
mandei Tavisufali vardnis procesSi
iyo da siCqaris zrdas ver grZnobda, vinaidan aCqareba yovelTvis iyo -9,8 m/wm2. Tumca
mandeim mkveTrad igrZno wyalze dacema,
radgan aCqareba uecrad Seicvala (mandei gadarCa, magram didi jarimis gadaxda mouxda
daudevari qmedebisTvis).
2.7
2.11 suraTze beisbolis momwodebeli
Tu droebiT ugulebelvyofT erTeu-
burTs isvris 12 m/wm siCqariT y RerZis gas-
lebs (im pirobiT, rom isini sworia), Segvi-
wvriv.
Zlia davweroT:
4,9t2 – 12t + 5 = 0
a) ra dro dasWirdeba burTs maqsimaluri simaRlis misaRwevad?
amoxsna: burTs asrolidan ukan (xelSi)
dabrunebamde aqvs Tavisufali vardnis aCqareba a = – g. vinaidan aCqareba Tanabaria,
amitom am moZraobas 2.1 cxrili Seesabameba.
isic unda gaviTvaliswinoT, rom ν siCqare
maqsimalur simaRleze nulis toli unda
iyos. ase rom, viciT ν, a da sawyisi siCqare
kvadratuli gantolebis amoxsna gvaZlevs
t = 0,53 wm da t = 1,9 wm
(pasuxi)
aseTi momenti oria! es namdvilad ar
aris gasakviri, vinaidan burTi orjer gaivlis y = 5 m wertils, erTxel zeviT, meored
ki qveviT moZraobisas.
ν0 = 12 m/wm, da veZebT t dros, risTvisac viy-
burTi
enebT formula 2.11-s, romelic oTx cvlads
Seicavs.
t=
0 - 12 m/wm
ν - ν0
= 1.2 wm
(pasuxi)
=
a
- 9.8 m/wm 2
b) risi tolia burTis frenis maqsimal-
umaRles
wertilSi
uri simaRle?
amoxsna: burTis gaSvebis wertilad aviRoT
y0 = 0. davweroT formula 2.16 y cvladebiT,
CavsvaT y – y0 = y da ν = 0 (maqsimalur simaRleze) da vipovoT y. miviRebT:
2
y=
ν2 - ν0
0 - (12 m/wm)
=
= 7.3 m
2a
2(- 9.8 m/wm2)
(pasuxi)
vardnis dros
zeviT moZraobis
dros a = – g,
speed mcir­deba,
xolo velocity
naklebad
dadebiTi
xdeba.
a = – g, speed
izrdeba. xolo
velocity metad
uaryofiTi xdeba.
g) ra dro dasWirdeba burTs gaSvebis adgilidan 5m-is misaRwevad?
amoxsna: viciT ν0 , a = –g da gadaadgileba
y – y0 = 5 m. vinaidan unda vipovoT t, amitom
avirCioT formula 2.15. gadavweroT y-sTvis
da CavsvaT y0 = 0, miviRebT:
an
y = ν0t - 1 gt 2,
2
5.0 m = (12 m/wm)t - (1 )(9.8 m/wm2)t 2
2
sur. 2.11. beisbolis momwodebeli burTs
haerSi isvris. Tavisufali vardnis formulebi gamosadegia rogorc zemoT, ase­ve
qvemoT moZravi sagnebisTvis, xolo haeris
zemoqmedeba SeiZleba ugulvebelvyoT.
41
42
Tavi 2
wrfivi moZraoba
sakontrolo wertili
6
a) mocemul amocanaSi, ra iqneba burTis gadaadgilebis niSani
zemoT asvlis dros, gaSvebidan umaRles wertilamde? b) ra iqneba es niSani vardnis dros,
umaRlesi wertilidan gaSvebis wertilamde? g) ra iqneba burTis aCqareba umaRles wertilSi?
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
es yovelTvis asea da ar aris damokidebuli
7 : “minus” niSnebis mniSvneloba
sxeulis
2.6 da 2.7amocanebSi SemoviReT vertikal-
zeviT, ise qveviT moZraobis dros.
y = 0 wertili aviReT. 2.6 amocanaSi aTvlis
wertili vardnis dawyebis wertili, xolo 2.7
taqtika
amocanaSi – beisbolis burTis momwodeblis
pasuxebs, rogorc moxda, magaliTad, 2.7 g
rom sxeuli imyofeba aTvlis wertils qvemoT.
amocanaSi. Tu miiRe ufro meti pasuxi, vidre
uaryofiTi siCqare niSnavs, rom sxeuli moZ-
elodi, nu uaryof im pasuxebs, romelic,
raobs y RerZis uaryofiTi mimarTulebiT anu
erTi
qveviT. es yovelTvis asea, ganurCevlad imisa,
sxeulis
Seusabamoa.
yuradRebiT
fizikuri
mniSvnelobe-
mniSvnelobac ki SeiZleba raimes niSnavdes.
rodesac amocana sxeulebis vardnas Seexeba.
erTad
maTi
bi. Tu Seni cvladi droa, misi uaryofiTi
aCqarebas uaryofiTs virCevT (–9,8m/wm2),
msvlelobasTan
SexedviT,
gamoikvlie
sad mdebareobs sxeuli.
rom
8: moulodneli pasuxebi
maTematika xSirad iZleva moulodnel
xeli. y-is uaryofiTi mniSvneloba niSnavs,
niSnavs,
da
uaryofiTia (qveviTaa mi­mar­Tuli) rogorc
Tad avirCieT. Semdeg y RerZis aTvlis saTaved
aCqareba
siswrafesa
mimarTulebaze. 2.7 amocanaSi burTis aCqareba
uri RerZi y da misi zeda mimarTuleba dadebi-
uaryofiTi
mdebareobaze,
uaryofiTi dro, ubralod, aris dro t = 0 mo-
dro­is
mentamde, rodesac drois aTvla daiwyo.
ve­locity
naklebad dadebiTi an metad uar­yofiTi xdeba.
2.10
grafikuli integrali moZraobis SeswavlaSi
rodesac mocemuli gvaqvs sxeulis aCqarebis droze damokidebulebis grafiki, misi integrirebiT SegviZlia vipovoT sxeulis siCqare drois nebismier momentSi. vinaidan a aCqareba
ganisazRvreba, rogorc dv , amitom
dt
ν1 - ν0 =
t1
t0
a dt
(2.22)
gamosaxulebis marjvena mxare gansazRvruli integralia (gvaZlevs ricxviT Sedegs da
ara funqcias), ν0 aris siCqare t0 momentSi, xolo ν1 - siCqare t1 momentSi. gansazRvruli integrali SeiZleba gamoviTvaloT a(t) grafikidan, rogorc es 2.12 a suraTzea. kerZod:
t1
t0
a dt =
aCqarebis mrudiTa da t0-dan t1-mde
drois RerZiT SemosazRruli
figuris farTobi
(2.23)
Tu aCqarebis erTeulia 1 m/wm2, xolo droisa – 1 wm, maSin farTobis sidide grafikze iqneba
(1 m/wm2) (1 wm) = 1 m/wm, rac, arsebiTad, siCqaris erTeulia. rodesac aCqarebis grafiki drois
RerZs zemoTaa, farTobi dadebiTia, xolo rodesac aCqarebis grafiki drois RerZs qvemoTaa
– uaryofiTi.
43
2.10 grafikuli integrali moZraobis SeswavlaSi
analogiurad, vinaidan ν siCqare ganisazRvreba,
ν = dx/dt, amitom
x1 - x0 =
t1
t0
a
farTobi
(2.24)
v dt, sadac x0 aris mdebareoba t0 momentSi, xolo x1 – t1 mo-
t0
mentSi. formula 2.24-is marjvena mxa­res gansazRvruli
integrali SeiZleba gamoviTvaloT ν(t) grafikidan, ro-
farTobi siCqaris mrudsa da
v dt = drois RerZs Soris t -dan t -mde
0
1
t0
a)
ν
gorc es naCvenebia 2.12 b suraTze. kerZod:
t1
t
t1
farTobi
(2.25)
t0
Tu siCqaris erTeulia 1 m/wm, xolo droisa - 1 wm,
farTobis sidide grafikze iqneba
t1
b)
t
sur. 2.12. farTobi grafiksa da hor-
t0a aCqarebis t
(1 m/wm) (1 wm) = 1 m,
izontalur drois RerZs Soris
dan t1-mde naCvenebia: a)
droze damokidebulebis grafikisT-
rac, arsebiTad, manZilisa da gadaadgilebis erTeulia. farTobi dadebiTia Tu uaryofiTi, ganisazRvreba
iseve, rogorc 2.12 a suraTze mocemuli a(t) grafikisT-
vis; b)
vis aRvwereT.
amocanis amoxsnis nimuSi
ν siCqaris t droze damokidebu-
lis grafikisTvis.
2.8
anebis Seswavlis mizniT moxalise qamriT
miabes manqanaSi, romelsac Sejaxebis simulaciisTvis uknidan daejaxa 10,5 km/sT-iT
moZravi meore manqana. 2.13 a suraTze moce-
aCqareba (m/wm2)
zurgidan Sejaxebis dros kisris dazi­
Tavi
mkerdi
mulia moxalisis mkerdisa da Tavis aCqareba Sejaxebis dros, romelic t = 0 momentSi
daiwyo. mkerdis aCqareba savarZlis zurgma
40 mwm-iT Seayovna, xolo Tavis aCqareba kidev
70 mwm-s Semdeg daiwyo. rogori iyo mkerdis
siCqare, rodesac Tavma aCqareba daiwyo?
a
A
amoxsna: SegviZlia gamovTvaloT sxeulis
siCqare nebismier momentSi, Tu vipoviT farTobs mkerdis aCqarebis a(t) grafikze. viciT,
rom t0 = 0 momentSi mkerdis sawyisi siCqa-
re ν0 = 0. unda gavigoT sxeulis ν1 siCqare
t1 = 110 mwm dros anu im momentSi, roca Tavi
aCqarebas iwyebs.
SevaerToT formulebi 2.22 da 2.23 da
davweroT
ν1 – ν0 =
(
farTobi aCqarebis grafiksa da
drois RerZs Soris t0-dan t1-mde
)
dro, mwm
(a)
B
C
t
(b)
a(t) funqciis grafiki uknidan Sejaxebis simulaciis dros;
b) grafiksa da drois RerZs Soris figuris farTobis
gamoTvla.
sur. 2.13. a) moxalisisa Tavis da mkerdis
simartivisTvis grafiksa da RerZs Soris
miRebuli figura sam nawilad davyoT (sur.
2.13 b). pirvel nawils (0-dan 40 mwm-mde) farTobi ar gaaCnia:
(2.26)
farTobi A = 0
meore nawils, 40-dan 100 mwm-mde, samkuTxedis forma aqvs, romlis farTobia
44
wrfivi moZraoba
Tavi 2
1
ν1 = 2 m/wm = 7,2 km/sT
anu
farTobi B = 2 (0,060 wm)(50 m/wm2)
= 1,5 m/wm
(pasuxi)
Tavis moZraobis dawyebisas mkerds ukve
mesame nawils, 100-dan 110 mwm-mde, marTkuTxedis forma aqvs, romlis farTobia
aqvs 7,2 km/sT siCqare. mecnierebi amtkiceben, rom uknidan Sejaxebis dros siCqareeb­-
farTobi C = (0,010 wm)(50 m/wm2) = 0,5 m/wm
Si swored es gansxvaveba iwvevs kisris da-
am mniSvnelobebisa da ν0-is 2.26 formu-
zianebas. Tavis ukan gadavardna mogvianebiT
laSi CasmiT miviRebT:
xdeba da, rom ara savarZlis Tavmisadeble­bi,
dazianeba ufro mZime iqneboda.
ν1 – 0 = 0 + 1,5 m/wm + 0,5 m/wm,
mimoxilva da Sejameba
mdebareoba. wertilis x mdebareoba
aTv­lis saTavis mimarT am wertilis ganla-
damokidebulia am monakveTSi wertilis mier
ganvlil manZilze:
gebaze metyvelebs. mdebareoba dadebiTi
an uaryofiTia imis mixedviT, Tu saTavis
romel mxares imyofeba wertili. mdebareoba
0-is tolia, Tu wertili aTvlis saTavezea.
ssaS =
si siCqare (an, ubralod, siCqare) aris
ν = lim
dadebiTi ricxvebis zrdadi mimarTuleba,
mdego mimarTuleba.
gadaadgileba. wertilis Δx gadaadgileba aris mdebareobis cvlileba
Δx = x2 _ x1
(2.1)
gadaadgileba veqtoruli sididea. is
dadebiTia, Tu wertili x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT gadaadgilda, da uaryofiTia, Tu wertili uaryofiTi mimarTulebiT
gadaadgilda.
saSualo siCqare. (velocity) rodesac
wertilis mdebareoba icvleba x1-dan x2-mde
drois Δt=t2–t1 monakveTSi, misi saSualo siCqare aris:
νsaS =
∆x
∆t
=
x2 – x1
t2 – t1
(2-2)
νsaS-s niSani asaxavs moZraobis mimarTu­
lebas (νsaS veqtoruli sididea). saSualo
(2.3)
∆t
myisi siCqare. moZravi wertilis ν myi-
RerZis dadebiTi mimarTulebaa saTavidan
xolo uaryofiTi mimarTuleba _ sawinaaR-
mTliani manZili
∆t→0
dx
∆x
=
∆t
dt
(2.4)
sadac Δx da Δt gansazRvrulia formuliT
2.2. myisi siCqare (konkretul momentSi) aris
x-is t-ze damokidebulebis grafikis daxriloba. speed aris myisi siCqaris ricxviTi
mniSvneloba.
saSualo aCqareba. saSualo aCqareba
tolia siCqaris Δν cvlilebis Sefardebisa
Δt drois monakveTTan:
∆ν
asaS =
∆t
(2.7)
algebruli niSani asaS-s mimarTulebas
gviCvenebs.
myisi aCqareba. a myisi aCqareba aris
ν(t) siCqaris pirveli xarisxis warmoebuli
da x(t) mdebareobis meore xarisxis warmoe­
buli
d 2x
a = dν = 2
dt
dt
(2.8, 2.9)
siCqare ar aris damokidebuli wertilis
ν-s t-ze damokidebulebis grafikze a aCqareba nebismier t momentSi aris grafikis
mier ganvlil manZilze, is damokidebulia
daxriloba am momentis Sesabamis wertilSi.
sawyis da saboloo mdebareobebze.
x-is t-ze damokidebulebis grafikze sa­
Sualo siCqare Δt drois monakveTSi aris
daxrili swori xazi, romelic am Sualedis
sawyisi da saboloo momentebis Sesabamis
wertilebs erTmaneTTan akvSirebs.
saSualosiCqare (speed). wertilis ssaS
saSualo siCqare (speed) drois Δt monakveTSi
Tanabari aCqareba. 2.1 cxrilSi mocemuli xuTi formula aRwers wertilis TanabaraCqarebul moZraobas:
ν = ν0 + at,
x – x0 = ν0t + 12 at2,
ν2 = ν02 + 2a(x – x0), x - x0 = 12 (ν0 + ν)t,
x – x0 = νt - 12 at2 .
(2.11)
(2.15)
(2.16)
(2.17)
(2.18)
45
es formulebi gamousadegaria, rodesac aC-
aRniSvnebSi Segvaqvs ori cvlileba: 1) moZraobas mivmarTavT vertikaluri y RerZis
qareba Tanabari ar aris.
aCqareba.
gaswvriv; 2) a-s CavanacvlebT – g -iT, sadac
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobis maga-
g aris Tavisufali vardnis aCqarebis ricx-
liTia sagnis Tavisufali vardna dedamiwis
viTi mniSvneloba. dedamiwis zedapirTan ax-
zedapirisken. TanabaraCqarebuli moZrao-
los g = 9,8 m/wm2.
Tavisufali
vardnis
bis formulebi am moZraobas aRwers, magram
SekiTxvebi
1. 2.14 suraTze naCvenebia sxeulis moZraobis oTxi traeqtoria sawyisidan saboloo wertilamde drois erTsa da imave monakveTSi. es traeqtoriebi erTmaneTisgan
Tanabrad dacilebul paralelul xazebs
kveTs. daalage traeqtoriebi: a)
vsaS mixed-
viT; b) ssaS -s mixedviT dididan mcireze.
2. 2.15 suraTze mocemulia wertilis mde-
bareobis t droze damokidebulebis grafiki.
sur. 2.14 kiTxva 1.
a) ra iqneba wertilis mdebareobis niSani,
rodesac t = 0? b) wertilis siCqare dadebi-
x
Tia, uaryofiTia Tu nulis tolia, rodesac t = 1 wm? g) rodesac t = 2 wm? d) rodesac
t = 3 wm? e) ramdenjer iqneba wertili x = 0
t (s)
mdebareobaSi?
3. 2.16 suraTze naCvenebia RerZis gaswvriv moZravi wertilis siCqare. wertili
1 grafikze yvelaze maRlaa, xolo wertili
4 _ yvelaze dabla, wertilebi 2 da 6 erTsa
da imave simaRlezea. ra mimarTulebiT xde-
sur. 2.15 kiTxva 2.
ba moZraoba t = 0-is dros? b) wertil 4-Si?
g) eqvsi danomrili wertilidan romelSi
v
icvleba moZraobis mimarTuleba? d) daalage eqvsi wertili aCqarebis ricxviTi mniSvnelobis klebadobis mixedviT.
4. mocemuli formulebi gvaZlevs wertilis ν (t) siCqares oTx SemTxvevaSi: a) ν = 3;
b) ν = 4t2 + 2t – 6; g) ν = 3t – 4; d) ν = 5t2 – 3.
t
sur. 2.16 kiTxva 3.
romel SemTxvevas Seesabameba 2.1 cxrilis
formulebi?
5. 2.17 suraTze mandarini maRla aagdes
d) man­darinis Δν siCqaris cvlilebis mixed-
sami Tanabari zomis fanjris gavliT. daal-
viT.
age fanjrebi: a) maTSi mandarinis saSualo
6. rodesac t = 0, x RerZis gaswvriv
ravi wertilis mdebareobaa x = –20 m.
tilis ν0 sawyisi siCqaris (t0 momentSi)
Tanabari aCqarebis niSnebia: 1) +, +; 2)
siCqaris (ssaS) mixedviT; b) maTi gavlis drois
mixedviT; g) maTi gavlis dros mandarinis
aCqarebis ricxviTi mniSvnelobis mixedviT;
moZwerda a
+, –;
46
Tavi 2
wrfivi moZraoba
3) –, +; 4) –, – . CamoTvlilTagan
cxisTvis (gra­
romel variantSi: a) gaCerdeba
fikebi A da B,
wertili myisierad? b) gadakveTs aTvlis saTaves? g) ar ga-
C, D da E, da
aseve F da G pa­
dakveTs aTvlis saTaves?
ralelurebia).
7. lurji manqanis (80 km/sT)
mZRoli ucbad xedavs, rom wi-
9.
rodesac
t = 0 da x = 0,
Tel manqanas (60 km/sT) ejaxeba.
uZravi lurji
Sejaxebis
man­qana
Tavidan
asacile-
v
A
B
t
0
C
iwyebs
blad, ra maqsimaluri siCqare
Ta­nabaraCqa­re­
unda hqondes lurj manqanas,
bul moZraobas
rodesac wiTel manqanas miuaxlovdeba?
2 m/wm aCqarebiT x RerZis
8. warmoidgine, rom xidis moa-
dadebiTi mi-
2
D
G
F
E
sur. 2.18 kiTxva 8.
jirze gadayudebuls kvercxi
sur. 2.17
marTulebiT. rodesac t = 2 wm-s, imave mi-
gagivarda (sawyisi siCqare nu-
kiTxva 5.
marTulebiT moZravi wiTeli manqana Cauv-
lis tolia), xolo meore kver-
lis x = 0 wertils 8 m/wm siCqariT da 3 m/wm2
cxi ganzrax isrole. 2.18 suraTis romel
Tanabari aCqarebiT. formulebis romeli
grafikebzea gamosaxuli ν(t) siCqare: a) ga-
wyvili unda amoixsnas imis gasagebad, rodis
vardnili kvercxisTvis; b) nasroli kver-
gaaswrebs wiTeli manqana lurjs?
amocanebi
SSM – amoxsnebi mocemulia Student Solutions Manual-Si.
www – amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW – Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday.
• – •••
– wertilebis raodenoba gviCvenebs amocanis sirTules
ramdenime amocanaSi davalebuli gaqvs mde-
(`vazrovneb, ese igi swrafad mivdivar!~).
bareobis, siCqarisa da aCqarebis droze
2001 wels, sem uitingemma haberis rekordi
damokidebulebis grafikis ageba. rogorc
daamxo (mis siCqares 19km/sT-iT gadaaWarba).
wesi, ubralo monaxazebi sakmarisia, Tu naT-
ra droSi gaiara uitingemma 200 m manZili?
lad Cans wrfivi funqciebi da mrudebi. Tu
• 3 avtomobili 40 km-s gadis 30 km/sT
kompiuteri da grafikuli kalkulatori
siCqariT. Semdeg imave mimarTulebiT kidev
gaqvs, SegiZlia grafikebis asagebad gamoiy-
40km-s gadis 60 km/sT siCqariT. a) ras udris
eno.
avtomobilis saSualo siCqare 80 km-is gav-
Tavi 2-4 saSualo velocity (vsaS) da saSualo speed (ssaS).
• 1 Zlieri ceminebisas Tvali 0,5 wm-iT ixuWeba. Tu ceminebis dros manqanas 90km/sT siCqariT marTav, ra manZils gaivli am droSi?
lis Semdeg? (dauSvi, rom is dadebiTi x
mimarTulebiT moZraobs); b) ras udris saSualo siCqare? g) aage x-is t-ze damokidebulebis grafiki da aCvene, rogor vipovoT
grafikze saSualo siCqare.
SSM WWW
rekordi ekuTvnoda kris habers. misi dro
• 4 manqana adis borcvze 40km/sT siCqariT da Semdeg ukan brundeba 60km/sT siC-
200 m-ze iyo 6,509 wami, razec haberma aseTi
qariT. gamoTvale mTliani mgzavrobis saSu-
komentari gaakeTa: `Cogito ergo zoom!”
alo siCqare (ssaS).
• 2 1992 wels velosipedis siCqaris
47
• 5 x RerZis gaswvriv moZravi sxeulis mdebareoba mocemulia formuliT x = 3t – 4t2+ t3,
sadac x izomeba metrebSi, t – wamebSi. ipove
sxeulis mdebareoba t-s mocemuli mniSvnelobebisTvis: a) 1wm; b) 2wm; g) 3wm; d) 4wm;
e) ra iqneba sxeulis gadaadgileba t = 0-sa da
t = 4 wm-s Soris? v) ra iqneba sxeulis saSualo
siCqare t = 2 wm-dan t = 4 wm-mde? z) aage x-is tze damokidebulis grafiki, rodesac 0 ≤ t ≤ 4,
meti iyo pirveli bilikis L1 sigrZeze. ramde-
nad didi unda iyos L2 – L1, raTa davaskvnaT,
rom pirveli morbenali ufro swrafia? ILW.
• • 10 ori matarebeli 30km/sT siCqariT
moZraobs erTmaneTisken. rodesac matareblebs Soris manZili 60km-ia, 60km/sT-iT moZravi Citi erTi matareblis win frindeba,
meorisken mifrinavs da, roca meores miaRwevs, isev ukan brundeba (warmodgena ara
da aCvene, rogor SeiZleba am grafikiT vipo-
gvaqvs, ratom unda moiqces Citi ase). ra man-
voT v)-s pasuxi. SSM
Zils gaivlis Citi, sanam matareblebi erTma-
• 6 gamoTvale Seni saSualo siCqare mocemul or SemTxvevaSi: a) miseirnob 73,2 m-is
manZilze 1,22 m/wm siCqariT da Semdeg garbixar 73,2 m-s 3,05m/wm siCqariT; b) 1 wT-is ganmavlobaSi miseirnob 1,22m/wm siCqariT da
Semdeg 1wT-is ganmavlobaSi garbixar 3,05m/wm
siCqariT; g) aage x-is t-ze damokidebulebis
neTs daejaxebian?
55km/sT siCqariT, xolo meore naxevars –
90km/sT siCqariT. ukan dabrunebisas naxevar
manZils gadixar 55km/sT siCqariT, xolo
meore naxevars – 90km/sT siCqariT. risi tolia
grafiki da aCvene, rogor unda iqnas napovni
Seni saSualo siCqaris ricxviTi mniSvneloba:
saSualo siCqare am grafikze.
a) san-antoniodan hiustonamde? b) hiustoni-
• • 11 san-antoniodan hiustonisken manqaniT miemgzavrebi. drois naxevars moZraob
• 7 x RerZis gaswvriv moZravi werti-
dan san-antoniomde? g) mTeli mgzavrobis
lis mdebareobis x(t) funqciaa x = 4 – 6t2,
manZilze? d) ras udris Seni saSualo veq-
sadac x izomeba metrebSi, xolo t – wamebSi.
toruli siCqare (velocity) mTeli mgzavrobis
a) ra dros da b) sad gaCerdeba wertili? ra
manZilze? e) aage x-is t-ze damokidebulebis
g) uaryofiT momentSi da d) dadebiT momentSi
grafiki a)-sTvis, imis gaTvaliswinebiT, rom
gaivlis wertili aTvlis saTaves? e) aage x-is
moZraoba x-is dadebiTi mimarTulebiT xdeba.
t-ze damokidebulebis grafiki –5 wm-dan +5
wm-mde; v) x(t) grafikis marjvniv dasaZravad
unda SevitanoT +20 t Tu –20 t dro? z) Setana
gazrdis Tu Seamcirebs x-is im mniSvnelobas,
grafikze aCvene, rogor unda vipovoT saSua-
rodesac wertili Cerdeba?
• • 8 intervius asaRebad unda gaemgzav­
ro sxva qalaqSi 300km-ian Cqarosnul tra­
saze. interviu daniSnulia 11:15-ze. Sen gegmav 100km/sT siCqariT moZraobas, amitom
saxlidan gadixar 8:00-ze. pirveli 100km-is
manZilze midixar 100km/sT siCqariT, magram
samSeneblo samuSaoebis gamo iZulebuli xar,
Semdegi 40km gaiaro 40km/sT siCqariT. ra minimaluri siCqariT moZraoba dagWirdeba dar-
lo veqtoruli siCqare (velocity).
Tavi 2-5 myisi siCqare
• 12 a) Tu wertilis mdebareoba mocemulia formuliT x = 4 – 12t + 3t2 (sadac t izo­
meba wamebSi, xolo x – metrebSi), risi tolia
siCqare, rodesac t = 1 wm? b) x-is dadebiTi
Tu uaryofiTi mimarTulebiT moZraobs wertili? g) risi tolia misi siCqare am dros?;
d) siCqare izrdeba Tu mcirdeba? (Semdegi ori
kiTxvis pasuxis gacema scade gamoTvlebis
gareSe) e) arsebobs Tu ara momenti, rodesac
siCqare nulis tolia? Tu arsebobs, daasax-
Cenil manZilze, interviuze rom ar dagagvi-
ele; v) arsebobs Tu ara momenti t = 3 wm-is
andes?
Semdeg, rodesac wertili x-is uaryofiTi
• • 9 1 km manZilze Sejibrebisas pirvel
bilikze morbenali sportsmeni ufro swra­
fad garbis (2wuTi da 27,95 wami), vidre meore
bilikze morbenali (2 wuTi da 28,15 wami). Tumca, meore bilikis L2 sigrZe SeiZleba odnav
mimarTulebiT moZraobs? Tu arsebobs, daasaxele.
••13 x RerZis gaswvriv moZravi werti­
lis
mdebareoba
mocemulia
formuliT
x = 9,75 + 1,5t 3 , sadac t mocemulia wameb-
48
Tavi 2
wrfivi moZraoba
Si, xolo x _ santimetrebSi. gamoTvale
tolia g) νsaS da d) asaS t = 3 wT-dan t = 9 wT-
a) saSualo siCqare t = 2 wm-dan t = 3 wm-
mde? e) aage x-is t-ze da ν-s t-ze damokideb-
mde; b) myisi siCqare, rodesac t = 2 wm;
ulebis grafikebi, gansazRvre, rogor unda
g) myisi siCqare, rodesac t = 3 wm; d) myisi
miviRoT a)-s pasuxi d)-dan grafikis saSu-
siCqare, rodesac t = 2,5 wm; e) myisi siCqare,
alebiT.
rodesac wertili imyofeba sawyisi da sab-
• • 19 x RerZis gaswvriv moZravi wertilis
mdebareoba, x = ct2_ bt3 formulis Tanaxmad,
damokidebulia droze, sadac x metrebSia,
xolo t wamebSi. ra iqneba erTeulebi: a) mudmiva c-sTvis da b) mudmiva b-sTvis? davuSvaT
oloo mdebareobebs Soris, t = 2wm da t = 3 wm;
v) aage x-is t-ze damokidebulebis grafiki da
aCvene pasuxebi grafikulad.
maTi ricxobrivi mniSvnelobebia, Sesabam-
Tavi 2-6 aCqareba
• 14 a) Tu wertilis mdebareoba mocemulia formuliT x = 20 t – 5t 3 (sadac x metrebSia, xolo t wamebSi), aris Tu ara wertilis
4 wm-mde monakveTSi d) ra manZils gaivlis
siCqare nulis toli? Tu aris, rodis? b) ro-
wertili da e) risi toli iqneba misi gadaadg-
dis aris wertilis aCqareba nulis toli?
ileba? ipove wertilis siCqare Semdeg mo-
g) drois romel SualedSi (dadebiTSi Tu
mentebSi: v) 1 wm; z) 2 wm; T) 3 wm da i) 4 wm. ipove
uaryofiTSi) aris a aCqareba nulis toli?
wertilis aCqareba Semdeg momentebSi: k) 1 wm;
d) dadebiTi? e) aage grafikebi x(t), ν(t) da a(t).
l) 2 wm; m) 3 wm da n) 4 wm.
• 15 garkveul momentSi wertilis siCqare iyo 18 m/wm x-is dadebiTi mimarTulebiT,
Tavi 2-7 Tanabari aCqareba: gansakuT­
2,4 wm-is Semdeg ki misi siCqare gaxda 30 m/wm
isad, 3 da 2. g) ra dros miaRwevs wertili
maqsimalur dadebiT x mdebareobas? 0-dan
SSM WWW.
sawinaaRmdego mimarTulebiT. ras udris
rebuli SemTxveva.
• 20 miu-mezoni (elementaruli nawilaki)
wertilis saSualo aCqareba drois am mon-
moZraobs 5×106 m/wm siCqariT da Semdeg nel-
akveTSi? SSM
deba 1,25×1014 m/wm2 aCqarebiT. a) ra manZils
• 16 x RerZis gaswvriv moZravi eleqtronis
mdebareoba
mocemulia
formuliT
x = 16te–t , sadac t wamebSi izomeba. ra manZiliT iqneba eleqtroni daSorebuli aTvlis
wertilidan gaCerebis momentSi?
• 17 x RerZis gaswvriv moZravi wertilis mdebareoba mocemulia formuliT
x = 12 t – 2t , sadac x metrebSia, xolo t wameb2
3
Si. gansazRvre wertilis: a) mdebareoba,
b) siCqare da g) aCqareba, rodesac t = 3 wm;
gaivlis miu-mezoni gaCerebamde? b) aage x-is
t-ze da ν-s t-ze damokidebulebis grafikebi
miu-mezonisTvis.
• 21 eleqtroni moZraobs TanabarCqarebulad +3,2 m/wm2 aCqarebiT. garkveul momentSi misi siCqarea +9,6 m/wm. ras udris siCqare: a) 2,5 wm-iT adre da b) 2,5 wm-iT gvian?
• 22 mSral gzaze karg manqanas SeuZlia
daamuxruWos 4,92 m/wm2 Tanabari aCqarebiT.
a) ra dro dasWirdeba 24,6 m/wm siCqariT moZ-
d) ra maqsimalur dadebiT koordinats mi-
rav manqanas gasaCereblad? b) ra manZils
aRwevs wertili da e) ra dros? v) ra maqsim-
gaivlis am dros manqana? g) aage x-is t-ze da
ν-s t-ze damokidebulebis grafikebi.
• 23 davuSvaT, kosmosuri xomaldi moZ-
alur dadebiT siCqares miaRwevs wertili da
z) ra dros? T) ras udris wertilis aCqareba,
rodesac wertili ar moZraobs (t gansxvavebulia nulisgan); i) gansazRvre wertilis saSualo siCqare t = 0-dan da t = 3 wm-mde.
• 18 t = 0-dan t = 5 wT-mde kaci dgas,
t = 5 wT-dan t = 10 wT-mde ki moZraobs
wrfivad mudmivi siCqariT 2,2 m/wm. risi tolia: a) misi νsaS saSualo siCqare da b) asaS sa-
Sualo aCqareba t = 2 wT-dan t = 8 wT-mde? risi
raobs Tanabari aCqarebiT 9,8 m/wm2, rac frenis dros normaluri gravitaciis iluzias
qmnis. a) Tu xomaldi moZraobas daiwyebs
uZravi mdgomareobidan, ra dro dasWirdeba mas sinaTlis siCqaris (3 × 108 m/wm) erTi
meaTedis misaRwevad? b) ra manZils gaivlis
am drois ganmavlobaSi?
SSM.?
• 24 eleqtroavtomobili uZravi mdgo-
49
mareobidan 2m/wm2 Tanabari aCqarebiT moZ-
lazeruli Tofi mainc gaigebs). b) aage x-is
raobas iwyebs, aRwevs 20 m/wm siCqares, Semdeg
t-ze da ν-s t-ze damokidebulebis grafikebi
ki TanabarSenelebulad Cerdeba 1 m/wm2-iT. a)
SenelebisTvis.
ra dro gavida moZraobis dawyebidan gaCere-
• 29 liftis mTliani samoZrao manZilia
bamde? b) ra manZils gaivlis avtomobili
190 m, maqsimaluri siCqare _ 305 m/wT, xolo
dawyebidan gaCerebamde?
aCqareba _ 1,22 m/wm2. a) ra manZils gaivlis
• 25 ν0=1,5 × 105 m/wm sawyisi siCqaris mqone
lifti maqsimaluri siCqaris miRwevamde?
eleqtroni Sedis L = 1 sm-is sigrZis kamera-
b) ra dro dasWirdeba 190 m-is SeuCereblad
Si, sadac eleqtrulad aCqardeba ν = 5,7 × 10
gavlas?
6
m/wm-mde (sur. 2.19). ras udris misi aCqareba,
ILW.
• • 30 manqana moZraobs x RerZis gaswvr-
(msgavsi
iv 900 m-is manZilze. moZraobas iwyebs x = 0
procesi mimdinareobs Zvel televizoreb-
wertilSi da amTavrebs x = 900 wertilSi.
Si).
distanciis pirvel meoTxedSi manqanis aC-
romelic
Tanabradaa
miCneuli?
SSM.
Tanabari moZraobis
monakveTi
aCqarebis
monakveTi
qarebaa +2,25 m/wm2, darCenil manZilze ki
–0,75m/wm2. risi tolia: a) 900 m-is gavlis
dro? b) maqsimaluri siCqare? g) aage x mdebareobis, ν siCqarisa da a aCqarebis t-ze
damokidebulebis grafikebi.
eleqtronis
moZraobis
wiri
• • 31 2.20 suraTze naCvenebia x Re-
x (m)
rZis gaswvriv TanabaraCqarebulad
maRali Zabvis
wyaro
moZravi
wertilis
moZraoba. ras udris
t (s)
wertilis aCqarebis
sur. 2.19 amocana 25
• 26 siCqaris msoflio rekordi ekuTvnis polkovnik jon p. staps, romelmac 1954
a) ricxviTi mniSvneloba da b) mimarTuleba?
• • 32 warmoid-
sur. 2.20 amocana 31
wlis martSi reaqtiuli Zravis mqone manqan-
gine, rom manqana migyavs da mobilu­ri tele-
iT 1020km/sT siCqares miaRwia. manqana 1,4wm-
foniT emociurad saubrob, am dros ki Sens
Si gaCerda (ix. sur. 2.7). ramdeni g-s toli aC-
win 25 m-is daSorebiT policiis manqana mid-
qareba ganicada pilotma gaCerebisas?
is. Senc da policiac 110km/sT siCqariT moZ­
• 27 56 km/sT siCqariT moZravi manqana 24
raobT. telefo­niT laparakis gamo polici-
m-iT iyo daSorebuli barieridan, rodesac
is manqana 2 wm-is gan­mavlobaSi ver SeamCnie.
mZRolma daamuxruWa. manqana bariers 2 wm-is
am 2 wamis dawyebisas policielma uecrad
Semdeg Seaskda. a) rogoria Sejaxebamde man-
daamuxruWa 5 m/wm2 aCqarebiT. a) ra manZili
qanis Tanabari aCqarebis ricxviTi mniSvn-
iqneba or manqanas Soris, roca policias
eloba? b) ra siCqare aqvs manqanas Sejaxebis
SeamCnev? warmoidgine, rom kidev 0,4 wm dag-
dros?
Wirda xifaTis gasaazreblad da amis Semdeg
SSM ILW
• 28 Seni manqanis muxruWebs SeuZlia
daamuxruWe. b) Tu Senc 5 m/wm2 aCqarebiT
Tanabrad Seanelos moZraoba 5,2 m/wm2-iT.
daamuxruWe, rogori iqneba Seni siCqare,
a) Tu midixar 137 km/sT siCqariT da uecrad
rodesac policiis manqanas daejaxebi?
patruli dainaxe, ra minimaluri dro dagWirdeba siCqaris 90 km/sT limitamde Sesam-
• • 33 manqanebi A da B erTi da imave mimarTulebiT moZraobs. A manqanis x mdebareoba
cireblad? (pasuxSi Cans, rom damuxruWebas
0-dan 7 wm-mde monakveTSi mocemulia 2.21
azri ara aqvs, vinaidan siCqares radari an
suraTze. rodesac t = 0, B manqana imyofeba
wrfivi moZraoba
Tavi 2
x = 0 wertilSi, moZraobs 12 m/wm siCqariTa da
da uaryofiTi Tanabari aCqarebiT aBB. a) ras
unda udrides aB, raTa manqanebi erTmaneTis
gverdiT aRmoCndnen, rodesac t = 4 wm? b) aBs am mniSvnelobisas ramdenjer aRmoCndeba
manqanebi erTmaneTis gverdiT? g) aage x mde-
v (m/wm)
50
bareobis t droze damokidebulebis grafiki
B manqanisTvis. ramdenjer aRmoCndeba manqanebi gverdigverd, Tu aBB aCqarebis ricxviTi
mniSvneloba d) metia da e) naklebia a) kiTxvis pasuxze?
t (s)
sur. 2.22 amocana 35
• • 36 2.23 suraTze, wiTeli da mwvane manqana erTmaneTis mimarTulebiT moZraobs
x RerZis paralelurad. rodesac t = 0, wiTeli manqana xwT = 0 wertilSia, xolo mwvane
- xmw = 200 m wertilSi. Tu wiTeli manqana
moZraobs 20 km/sT mudmivi siCqariT, manqax (m)
nebi erTmaneTs Cauvlian x = 44,5 m wertilSi,
xolo Tu 40km/sT mudmivi siCqariT, maSin x =
76,6 m wertilSi. risi tolia mwvane manqanis:
a) sawyisi siCqare da b) aCqareba?
t (wm)
sur. 2.21 amocana 33
sur. 2.23 amocana 36
• • 34 a) Tu metros matareblis mgzavrebisTvis maqsimaluri dasaSvebi aCqarebaa
• • • 37 Cqari samgzavro matarebeli moZ-
1,34m/wm , xolo metros sadgurebi ganlageb-
raobs 161 km/sT siCqariT. uecrad memanqanem
ulia 806 m-is daSorebiT, ras udris matare-
SeniSna, rom mis liandagze SecdomiT gver-
blis maqsimaluri siCqare sadgurebs Soris?
didan amave mimarTulebiT moZravi lokomo-
b) ras udris sadgurebs Soris mogzaurobis
tivi Semovida da misgan D = 676 m manZilzea.
dro? g) Tu matarebeli yovel sadgurze
lokomotivi moZraobs 29 km/sT siCqariT.
Cerdeba 20 wm-is ganmavlobaSi, ras udris
swrafi matareblis memanqanem saswrafod
matareblis maqsimaluri saSualo siCqare
daamuxruWa. a) ras unda udrides Tanabari
erTi sadguridan meoremde? d) aage x, ν da a-
Senelebis ricxviTi mniSvneloba Sejaxebis
s t-ze damokidebulebis grafikebi gaCerebi-
Tavidan asacileblad? b) warmoidgine, rom
2
dan gaCerebamde.
• • 35 ori matareblis memanqaneebma ue-
memanqane imyofeba x = 0 wertilze da t = 0,
rodesac pirvelad dainaxavs lokomotivs.
crad SeniSnes, rom maTi matareblebi erT-
aage x(t) grafikebi lokomotivisa da swrafi
maneTis Semxvedrad moZraobs. 2.22 suraTze
matareblisTvis, rodesac Sejaxeba Tavidan
mocemulia matareblebis ν siCqareebi, ro-
iqneba da ar iqneba acilebuli.
gorc drois funqciebi Senelebis dros. memanqaneebma matareblebis Seneleba daiwyes,
rodesac maT Soris manZili 200 m iyo. rogori iqneba matareblebs Soris manZili gaCerebis Semdeg?
swrafi
matarebeli
lokomotivi
sur. 2.24 amocana 37
51
uravidan qvas isvris 12 m/wm sawyisi siCqa-
y
Tavi 2-9 Tavisufali vardnis aCqareba
• 38 xuligani 30m simaRlis Senobis saxriT. a) ra dro dasWirdeba qvas Zirs dacemisTvis? b) ra siCqare eqneba qvas dacemisas?
• 39 samSeneblo moedanze qanCsaWeri gad-
t (wm)
movarda da miwas 24 m/wm siCqariT daeca. a) ra
sur. 2.25 amocana 45
simaRlidan Camovarda qanCsaWeri? b) ramden
xans ecemoda? g) aage qanCsaWeris y-is, ν-s
• • 46 2.26 suraTze naCvenebia y RerZis
da a-s t droze damokidebulebis grafikebi.
gaswvriv maRla asrolili burTis ν siCqa-
SSM
ris y simaRleze damokidebulebis grafiki.
• 40 wvimis wveTebi miwaze 1700 m simaRleze myofi Rrublidan ecema. a) rom ara
yAA simaRleze siCqarea νA, xolo yBB simaRleze
– 1/3 νA. ras udris νA siCqare?
haeris winaaRmdegoba, ra siswrafe eqneboda
v
wveTebs miwaze dacemisas? b) usafrTxo iqneboda Tu ara wvimis dros gareT gasvla?
• 41 a) ra siCqariT unda iqnas burTi
dedamiwis zedapiridan asrolili, 50 m simaRles rom miaRwios? b) ramden xans iqneba
1 ν
3 A
burTi haerSi? g) aage y-is, ν-s da a-s t droze
damokidebulebis
grafikebi.
pirvel
grafikze aCvene dro, rodesac burTi 50 m-s
sur. 2.26 amocana 46
miaRwevs. SSM WWW
• 42 SeSinebuli maCvi haerSi axta da
yB
yA
or
pirvel 0,2 wm-Si 0,544 m simaRles miaRwia.
• • 47 gasaRebi gadmovarda 45 m simaRlis
a) ras udris maCvis sawyisi siCqare? b) ras
xididan da mudmivi siCqariT moZrav navze
udris siCqare 0,544 m simaRleze? g) ra si-
daeca. gasaRebis gadmovardnis momentSi
maRleze axteba maCvi?
navi dacemis adgils 12 m-iT iyo daSorebu-
• 43 cxeli haeriT savse burTi 12 m/wm
li. risi tolia navis siCqare? SSM ILW
siCqariT zeviT adis da dedamiwidan 80 m si-
• • 48 uzarmazari sahaero burTi maRla
maRleze iqidan yuTi vardeba. a) ra dro das-
adis 19,6 m/wm siCqariT. am dros masze mi-
Wirdeba yuTs Zirs dasavardnad? b) ra siC-
magrebuli instrumentebis yuTi mowydeba
qariT daecema is miwaze?
da miwaze vardeba. 2.27 suraTze mocemulia
SSM
• 44 50 m simaRlis xididan WanWiki Cam-
yuTis vertikaluri siCqaris damokideb-
ovarda. a) ra droSi gaivlis WanWiki dacemis
uleba droze vardnis dasawyisidan miwaze
ukanasknel 20%-s? rogori iqneba misi siC-
dacemamde. a) burTidan mowyvetis wertili-
qare, b) rodesac iwyebs dacemis ukanasknel
dan ra maqsimalur simaRles miaRwevs yuTi?
20%-s, da g) rodesac miwas miaRwevs?
b) dedamiwidan ra manZilzea daSorebuli
• 45 t = 0 momentSi xididan trasaze pir­
veli vaSli Camovarda, mogvianebiT ki imave
mowyvetis wertili?
v
simaRlidan meore vaSli isroles. 2.25 suraTze mocemulia vardnis dros vaSlebis
t (wm)
y mdebareobebis droze damokidebulebis
grafikebi. daaxloebiT ra siCqariT isroles
meore vaSli?
sur. 2.27 amocana 48
Tavi 2
wrfivi moZraoba
•• 49 sveli Tixis burTi miwaze 15 m simaR-
ra dro dasWirdeba moTamaSes: a) naxtomis
lidan ecema. miwasTan Sexeba burTis srul
zeda 15 sm-is gasavlelad da b) qveda 15 sm-is
gaCerebamde 20 mwm grZeldeba. a) ras udris
gasavlelad?
burTis saSualo aCqarebis ricxviTi mniSvn-
••• 57 saxuravidan Camovardnil rkinis burTs
eloba im periodSi, rodesac is miwas exeba?
0,125 wm dasWirda fanjaramde mosaRwevad
(burTi
wertili);
da drois am monakveTSi 1,2 m gaiara. Semdeg
b) saiT aris mimarTuli saSualo aCqareba
burTi trotuarze daeca da kvlav fanjris
– zeviT Tu qveviT? SSM
win axta, rasac 0,125 wm moandoma. davuSvaT,
•• 50 qva miwidan vertikalurad aisroles
t = 0 momentSi. 1,5 wm-is Semdeg qvam maRali
rom axtoma dacemis zusti analogia. dro,
koSkis wvers Cauara da kidev erTi wamis Sem-
2 wm-is tolia. ra simaRlisaa Senoba?
warmoidgine,
rogorc
romelic burTma fanjris qvemoT gaatara,
isaa koSki?
•• 51 CogburTis burTi xarisxis Sesamowme-
planetis zedapir-
blad 4 m simaRlidan iatakze daagdes. burTi
idan burTi ver­
(m)
•• 58 Soreuli mzis
sistemis erT-erTi
2 m simaRleze axta. burTi iataks 12 mwm-is
tikalurad aisro­
y
deg umaRles wertils miaRwia. ra simaRl-
ganmavlobaSi exeboda. a) risi tolia Sexebis
les. 2.28 suraTze
periodSi saSualo aCqarebis ricxviTi mniS-
naCvenebia y-is t-ze
vneloba? b) zeviTaa saSualo aCqareba mimar-
damokidebulebis
Tuli Tu qveviT? SSM.
grafiki burTisT-
•• 52 43,9 m simaRlis xididan mdinareSi qva
vis, sadac y bur-
Caagdes. 1 wamis Semdeg kidev erTi qva is-
Tis avardnis simaRlea, xolo burTis gaS-
roles vertikalurad qveviT. orive qva
vebis momentSi t = 0. ras udris a) planetaze
mdinareSi erTdroulad Cavarda. a) risi
Tavisufali vardnis aCqareba da b) burTis
tolia meore qvis sawyisi siCqare? b) aage
sawyisi siCqare?
t (wm)
sur. 2.28 amocana 58
siCqaris droze damokidebulebis grafiki
TiToeuli qvisTvis. nulovani dro miiCnie
Tavi 2-10 grafikuli integrireba
pirveli qvis vardnis dawyebis drod.
•• 53 onkanidan wyali 200 sm-iT daSorebul
moZraobis Seswavlisas
• 59 amocanis 2.8 nimuSSi Tavis maqsimal-
iatakze wveTavs. wveTebi drois Tanabar Su-
uri aCqarebis dros, risi tolia: a) Tavis da
aledebSi ecema da, amasTan, pirveli wveTi
b) mkerdis siCqare?
iataks maSin exeba, rodesac meoTxe wveTi
•• 60 karatistis muSti dartymisas moZra­
vardnas iwyebs. pirveli wveTis dacemisas
obas iwyebs welidan da swrafad win var-
ra manZiliT aris daSorebuli a) meore da b)
deba mxris srulad gaSlamde. 2.29 suraTze
mesame wveTi onkanidan?
naCvenebia muStis ν(t) siCqare. ra manZilze
•• 54 sagani h simaRlidan ecema. manZilis
gadaadgilda muSti: a) rodesac t = 50 mwm da
naxevars is 1 wm-Si gadis. ipove: a) vardnis
b) rodesac muStma maqsimalur siCqares mi-
dro da b) simaRle. g) axseni, ratomaa dauS-
aRwia?
vebeli kvadratuli gamosaxulebidan miRebuli t-s mniSvneloba.
•• 55 mTvlemare kata uecrad yvavilis qoTans xedavs, romelic Ria fanjris miRma jer
zeviT adis, Semdeg ki qveviT Camodis. qo-
v (m/wm)
52
Tani 0,5 wm-is ganmavlobaSi moCans, fanjris
simaRlea 2 m. ra manZiliT ascdeba fanjris
zeda mxares yvavilis qoTani?
••• 56 kalaTburTeli 76 sm simaRleze axta.
t (mwm)
sur. 2.29 amocana 60
53
65 t = 0 momentSi kldeze mcocavs uecrad
soli Camouvarda. garkveuli xnis Semdeg
v (m/wm)
kldeze 10 m-iT maRla myofma misma partniorma soli Tavad Camoagdo. 2.32 suraTze mocemulia solebis y mdebareobebis
damokidebuleba t droze. ra siCqariTaa nas-
t (wm)
roli meore soli?
sur. 2.30 amocana 61
• • 61 ra manZils gaivlis 16 wamSi morbenali,
grafiki mocemulia 2.30 suraTze?
y
romlis siCqaris droze damokidebulebis
• • 62 rodesac fexburTeli Camowodebul
burTs Tavs urtyams, Tavis aCqareba SeiZleba sakmaod mniSvnelovani iyos. 2.31 suraTze
naCvenebia fexburTelis Tavis a(t) aCqareba,
SiSveli da qudiani TavisTvis. ra gansxvavebaa SiSveli da qudiani Tavebis siCqareebs
Soris, rodesac t = 7 mwm?
sur. 2.32 amocana 65
66 videoTamaSSi wertili daprogramebulia ekranze gadaadgilebisTvis x = 9t – 0,75t3
formulis Sesabamisad, sadac x aris ekranis
marcxena kididan daSoreba santimetrebSi,
qudiani Tavi
a
(m/wm)
2
SiSveli Tavi
t (wm)
xolo t mocemulia wamebSi. rodesac wertili miaRwevs ekranis kides (x = 0 an x =15 sm), t
t (mwm)
sur. 2.31 amocana 62
damatebiTi amocanebi
nulis toli xdeba da wertili kvlav iwyebs
x(t)-s Sesabamisad moZraobas. a) dawyebidan
ra droSi gaCerdeba wertili? b) x-is ra
mniSvnelobisTvis moxdeba es? g) ras udris
am dros wertilis aCqareba (rogoria misi
63 SuqniSanze mwvane Suqis anTebisas, avto-
niSani)? d) marcxniv Tu marjvniv moZraobs
mobili iwyebs TanabaraCqarebul moZraobas
wertili gaCerebamde? e) gaCerebis Semdeg?
2,2 m/wm aCqarebiT. am dros mas 9,5 m/wm mud-
v) ra dros miaRwevs wertili pirvelad ekra-
mivi siCqariT moZravi satvirTo manqana ew-
nis kides (t > 0)?
eva da uswrebs. a) SuqniSnidan ra manZilze
67 Senobis saxuravidan qva vertikalurad
daeweva avtomobili satviTo manqanas? b) ra
aisroles. qvam maqsimalur simaRles 1,6 wm-
siCqare eqneba am dros avtomobils?
is Semdeg miaRwia. vardnis dros qva Senobas
64 72 km/sT siCqariT moZravi wiTeli matare-
ascda da 6 wm-Si miwaze daeca. SI sistemaSi: a)
beli da 144km/sT siCqariT moZravi mwvane
ra siCqariT aisroles qva? b) Senobis saxur-
matarebeli erTmaneTis Semxvedri mimar-
avidan ra maqsimalur simaRles miaRwia qvam?
2
TulebiT midian. rodesac matareblebs So-
g) ra simaRlisaa Senoba?
ris manZili 950 m-ia, TiToeuli memanqane
68 TanabaraCqarebulad moZravma manqanam
meore matarebels SeniSnavs da amuxruWebs.
or wertils Soris 60 m manZili 6 wamSi da-
matareblebi muxruWdebian 1 m/wm2 aCqarebiT.
fara. meore wertilis gavlisas manqanis
moxdeba Tu ara Sejaxeba? Tu moxdeba, ipove
siCqare iyo 15 m/wm. a) ras udrida manqanis
wiTeli da mwvane matareblebis siCqare Se-
siCqare pirvel wertilSi? b) risi tolia aC-
jaxebis dros. Tu ara, ipove matareblebs
qarebis ricxviTi mniSvneloba? g) pirveli
Soris manZili gaCerebis dros.
wertilidan ra manZilis daSorebiT iyo man-
54
wrfivi moZraoba
Tavi 2
qana gaCerebuli? d) aage x-is t-ze da ν-s t-ze
damokidebulebis grafikebi.
73 200 km/sT siCqariT moZravi manqanis
gaCereba SesaZlebelia 170 m-Si. davuSvaT,
69 yinulmWreli mudmivi siCqariT aR-
aCqareba Tanabaria. ipove misi ricxviTi mniS-
mosavleTisken miemarTeboda, rodesac ue-
vneloba a) SI sistemaSi da b) g erTeulebSi.
carma qarma mas Tanabari aCqareba mianiWa
g) ra Tmux droa saWiro dasamuxruWeblad?
3 wm-is ganmavlobaSi. 2.33 suraTze naCvenebia
Seni reaqciis droa 400 mwm, romelic gWird-
x-is t-ze damokidebulebis grafiki, sadac
t = 0 aris momenti, rodesac qarma daubera,
xolo x RerZi mimarTulia aRmosavleTisken.
eba, raTa situacia aRiqva, fexi muxruWis
a) risi tolia yinulmWrelis aCqareba 3 wm-is
yvelaze swrafad moZraobs, jei-alaia. bur-
ganmavlobaSi? b) risi tolia yinulmWrelis
Tis siCqare 303 km/sT-s aRwevs. Tu jei-al-
siCqare 3-wamian monakveTSi? g) Tu aCqareba
ais moTamaSe, romelsac burTi uaxlovdeba,
Tanabari rCeba kidev 3 wm-is ganmavlobaSi,
Zalauneburad Tvals daxuWavs 100 mwm-is
ra manZils gaivlis yinulmWreli am meore 3-
ganmavlobaSi, ra manZils gaivlis am droSi
wamian monakveTSi?
burTi?
pedals daado da daamuxruWo.
74 sportis saxeoba, romelSic burTi
75 x RerZis gaswvriv moZravi wertilis
aCqarebaa a = 5t, sadac t mocemulia wamebSi,
xolo a - m/wm2-ebSi. rodesac t = 2 wm, wer-
x (m)
tilis siCqarea +17 m/wm. ras udris siCqare,
rodesac t = 4 wm?
76 plekoptera frTebs Zlierad ver
iqnevs da amitom am mwers frena ar SeuZlia.
t (wm)
magram, rodesac wylis zedapirze imyofeba,
sur. 2.33 amocana 69
is frTebs haerSi swevs da gemiviT micuravs.
warmoidgine, rom plekoptera mudmivi siC-
70 qva Camovarda 100 m simaRlis kldidan.
qariT moZraobs garkveuli sigrZis swor xa-
ra dro dasWirdeba qvas a) pirveli 50 m-is da
zze. ialqaniviT gaSlili frTebiT am manZi-
b) bolo 50 m-is gasavlelad?
lis gavlas 7,1 wm sWirdeba, xolo dakecili
71 SuqniSanze yviTeli Suqi ainTo. Seni
frTebiT _ 25 wami. a) risi tolia fardoba
manqanis siCqare zustad siCqaris daSvebuli
νgaSlili/νdakecili? b) ra droSi gaivlis
zRvris, ν0= 55 km/sT-s tolia. Seni manqanis
mweri pirvel 2 m-s gaSlili da dakecili
Senelebisas AaCqarebis ricxviTi mniSvnelo-
frTebiT?
ba 5,18 m/wm2-is tolia. Seni reaqciis dro
77 aSS-s nacionaluri satransporto
damuxruWebis dawyebamde T = 0,75 wm-s udris.
usafrTxoebis sabWos mier sahaero ka­­tas­
SuqniSanze wiTeli sinaTlis anTebis dros
trofis kvlevisas yvelaze mniSvne­lovania
xazis
asacileblad,
TviTmfrinavis frenis Sesaxeb informaciis
unda ganagrZo 55 km/sT-iT moZraoba Tu
Camwerze ganTavsebuli informacia. am Cam-
unda daamuxruWo, rodesac xazamde manZili
wers `Savi yuTi~ ewodeba, miuxedavad imisa,
da yviTeli Suqis anTebis xangrZlivoba aris
rom forToxlisferia. Camwerma unda gauZ-
gadakveTis
Tavidan
los katastrofas 3400 g aCqarebis dros 6,5
a) 40 m da 2,8 wm; b) 32m da 1,8wm?
72 matareblis ori sadguri erTmane-
mwm-is ganmavlobaSi. Tu aseTi katastrofis
Tisgan 1100 m manZilzea. Tu matarebeli
dros Camwersa da TviTmfrinavs nulovani
distanciis
aCqardeba
siCqare aqvs drois monakveTis dasasruls,
+1,2 m/wm -iT da meore naxevarze Seneldeba
rogori iqneba maTi siCqare Sualedis dawye-
–1,2 m/wm -iT, risi toli iqneba a) mgzavrobis
bisas?
dro da b) maqsimaluri siCqare? aage x-is, ν-s
78
pirvel
naxevarze
2
2
da a-s t-ze damokidebulebis grafikebi.
2.34 suraTze mocemulia wrfivad
moZravi wertilis x-is t-ze damokidebulebis
55
tilis myisi siCqare t = 4,5 wm momentSi? g)
82 2.35 suraTze mocemulia x RerZis gaswvriv moZravi wertilis a aCqarebis t droze
damokidebulebis grafiki. rodesac t = 0,
risi tolia wertilis saSualo aCqareba 0-
wertilis koordinatia 4 m, xolo siCqare –
grafiki. a) risi tolia wertilis saSualo
siCqare 0-dan 4,5 wm-mde? b) risi tolia wer-
dan 4,5 wm-mde? d) risi tolia wertilis myisi
2 m/wm. a) ra siCqare eqneba wertils, rodesac
aCqareba t = 4,5 wm momentSi?
t = 2 wm? b) dawere gamosaxuleba ν(t)-sTvis
(m/wm-ebSi), romelic gamosadegi iqneba Su-
x
a (m/wm 2)
(m)
aledisTvis 2 ≤ t ≤ 4.
t (wm)
sur. 2.34 amocana 78
79 sxeulis mdebareoba mocemulia formuliT x = 2 t 3 , sadac x izomeba metrebSi,
xolo t – wamebSi. ipove a) saSualo siCqare
da b) saSualo aCqareba t = 1-dan t = 2 wm-mde.
Semdeg ipove g) ν myisi siCqare da d) a myisi
aCqareba, rodesac t = 1 wm. amis Semdeg ipove
e) ν da v) a, rodesac t=2 wm. z) Seadare myisi da
saSualo mniSvnelobebi da TiToeul SemTx-
t (wm)
sur. 2.35 amocana 82
83 matarebelma moZraoba daiwyo TanabaraCqarebulad. garkveuli drois ganmavlobaSi matarebeli midioda 30 m/wm siCqariT, xolo Semdeg 160 m
50 m/wm siCqariT
gaiara. gamoTvale a) aCqareba, b) 160 m-is gavlis dro, g) 30 m/wm siCqaris miRwevis dro da
d) manZili, romelic matarebelma gaiara uZraobis mdgomareobidan 30 m/wm siCqaris miR-
vevaSi axseni, ratom aris erTi meoreze meti.
wevamde. e) aage x-is t-ze da ν-s t-ze damokide-
T) aage x-is t-ze da ν-s t-ze damokidebulebis
bulebis grafikebi.
grafikebi da aCvene maTze a)-s pasuxi.
80 tyviis burTi 5,2 m simaRlis tram-
84 120 m simaRlis Senobis bolo sarTulze gaCerebuli carieli liftis bagiri gaw-
plinidan tbaSi Cavarda. is wyals garkveuli
yda. a) ra siCqariT daecema lifti miwaze?
siCqariT daeca da fskerzec imave Tanabari
b) ramden xans gagrZeldeba vardna? g) rogo-
siCqariT CaiZira. burTma fskers Camovard-
ri iqneba liftis siCqare, rodesac naxevar
nidan 4,8 wm-Si miaRwia. a) ra siRrmisaa tba?
gzas gaivlis? d) ra dro dasWirdeba gzis
gamoTvale burTis saSualo siCqaris b) ricx-
pirveli naxevris gavlas?
viTi mniSvneloba da g) mimarTuleba (maRla
85 reaqtiulZraviani manqana, romelic
Tu dabla). davuSvaT, tbaSi wyali daaSres.
swor gzaze moZraobs, gamoiyeneba adamian-
tramplinidan Camovardnili burTi fsker-
ebze didi aCqarebis zemoqmedebis Seswavlis
ze kvlav 4,8 wm-Si ecema. gamoTvale burTis
mizniT. aseTi manqana 1,8 wm-Si 1600 km/sT siC-
sawyisi siCqaris d) ricxviTi mniSvneloba da
qares aRwevs. gamoTvale a) aCqareba g-s er-
e) mimarTuleba.
TeulebSi da b) ganvlili manZili.
81 1977 wlis 26 ianvridan 1983 wlis 18 se-
86 sprinteris maqsimaluri siCqarea 11
qtembramde britanelma jorj miganma fexiT
m/wm. Tu sprinteri TanabaraCqarebul moZ-
gaiara 30600 kilometri uSuaiadan (samxre-
raobas daiwyebs, maqsimalur siCqares 12 m-is
Ti amerikis ukiduresi samxreTi wertili)
gavlis Semdeg miaRwevs da am siCqares 100 m-
pradhous yuremde (aliaska). ramden m/wm-s
iani trasis bolomde inarCunebs. a) ra droSi
udris misi saSualo siCqare?
gaivlis sprinteri 100 m-s? b) drois gasaum-
56
Tavi 2
wrfivi moZraoba
jobeseblad sprinteri cdilobs maqsimal-
ze. Semdeg megobari muyaos xels gauSvebs,
uri siCqaris miRwevis manZili Seamciros.
xolo Seni amocanaa _ is rac SeiZleba male
risi toli unda iyos es manZili, rom man
daiWiro. niSani im adgilze, romliTac muy-
trasa 10 wm-Si dafaros?
aos daiWer, reaqciis dros gaCvenebs. a) mar-
87 sportuli avtomobili 60 km/sT siCqa-
cxena wertilidan ra manZilze moaTavsebdi
res 5,4 wm-Si aRwevs. a) ra aCqarebiT moZrao-
50 m/wm niSans? ra manZilze ganalagebdi niS-
bs avtomobili am periodSi? b) Tu aCqareba
nebs b) 100 g) 150, d) 200 da e) 250 mwm? (mag-
Tanabaria, ra manZils gaivlis 5,4 wm-Si? g) ra
aliTad, iqneboda Tu ara 100 mwm niSani Savi
dro dasWirdeba avtomobils 0,25 km-is gas-
wertilidan 2-jer ufro Sors, vidre 50 mwm
avlelad, Tu aCqareba a)-Si miRebuli mniSvn-
niSani?).
elobis tolia.
88
reaqciis dro (mwm)
wertili moZraobas iwyebs aTvlis
saTavidan t = 0 momentSi da gadaadgildeba
x Rer­Zis dadebiTi mimarTulebiT. siCqaris
droze damokidebulebis grafiki mocemusur. 2.37 amocana 90
lia 2.36 suraTze. a) ra aris wertilis koordinati, rodesac t = 5 wm? b) ra siCqare aqvs
wertils, rodesac t = 5 wm? g) ra aCqarebiT
moZraobs wertili, rodesac t = 5 wm? d) ra
saSualo siCqare aqvs wertils t = 1-dan t = 5
wm-mde? e) ra saSualo aCqareba aqvs wertils
drois am monakveTSi?
91 60 m simaRlis Senobis saxuravidan qva
Camovarda. miwidan ra simaRleze imyofeba
qva davardnamde 1,2 wm-iT adre?
92 36,6 m simaRlis Senobis saxuravidan
burTi vertikalurad Camoagdes. burTma miwidan 12,2 m simaRleze myof fanjaras Camogdebidan 2 wm-is Semdeg Cauara. ra siCqare aqvs
burTs, rodesac fanjaras Cauvlis?
v (m/wm )
93 Jongliori burTebs H simaRleze isvris. ra simaRleze unda aisrolos Jongliorma burTebi, rom isini haerSi orjer ufro
didxans iyvnen?
94 ori margaliti erTi da imave simaRt (wm)
sur. 2.36 amocana 88
lidan Tavisuflad ecema 1 wm-is SualediT.
pirveli margalitis vardnis dawyebidan
ramden xanSi iqneba margalitebs Soris 10 m
manZili?
89 qva vertikalurad aisroles. zeviT
frenis dros qvam A wertils ν siCqariT Cauara, xolo B wertils, romelic A-ze 3 m-iT
maRlaa _
ν
2
siCqariT. gamoTvale a) ν siCqare
da b) qvis mier miRweuli maqsimaluri simaRle.
90 2.37 suraTze naCvenebia adamianis
reaqciis drois gasazomi martivi xelsawyo.
xelsawyo ubralo muyaoa, romelzec gamosaxulia skala da ori Savi wertili. megobars muyao vertikalurad uWiravs ise, rom
misi cera da saCvenebeli TiTebi marjvena
wertils exeba, xolo Seni cera da saCvenebeli TiTebi damiznebulia marcxena wertil-
95 manqanis dasamuxruWeblad jer si­
tuaciis gasaazrebeli dro gWirdeba, ris
Semdegac manqana Tanabrad Senelebulad
Cerdeba. warmoidgine, rom pirveli fazis
ganmavlobaSi
(damuxruWebis
dawyebamde)
manqanam 56,7 m gaiara sawyisi 80,5 km/sT siCqariT, xolo meore fazis ganmavlobaSi –
24,2 m sawyisi 48,3 km/sT siCqariT. gamoTvale
a) Seni reaqciis dro da b) aCqarebis ricxviTi mniSvneloba.
96 Tu beisbolis momwodebeli burTs 160
km/sT siCqariT isvris horizontalurad, ra
dro dasWirdeba burTs 18,4 m-iT daSorebul
bazamde misaRwevad?
57
97 x RerZis gaswvriv protonis moZraobis formulaa x = 50t+10t2, sadac x metrebSi
izomeba, xolo t – wamebSi. gamoTvale a) pro-
mwm-is manZilze grZeldeba. ra manZils gaiv-
tonis saSualo siCqare moZraobis pirveli
lis daxamxamebaSi, Tu misi saSualo siCqarea
3 wm-is ganmavlobaSi; b) protonis myisi siC-
3400 km/sT?
102 Tvalis daxamxameba daaxloebiT 100
lis gamanadgurebli “mig-25” pilotis Tva-
qare, rodesac t = 3 wm, da g) protonis myisi
103 ra dro moiges niu-iorkis gasasv-
aCqareba, rodesac t = 3 wm. d) aage x-is t-ze
lelidan bufalos Sesasvlelamde 700 km-ian
damokidebulebis grafiki da aCvene, rogor
monakveTze avtomobilistebma, roca niu-
SeiZleba am grafikze a)-s pasuxis povna.
iorkis avtostradaze siCqaris zRvari 55
e) grafikze aCvene b)-s pasuxi; v) aage ν-s t-ze
ml/sT-dan 65 ml/sT-mde gazardes?
damokidebulebis grafiki da masze aCvene
104 motocikleti moZraobda 30 m/wm
siCqariT, rodesac mZRolma daamuxruWa.
g)-s pasuxi.
98 1,2 m sigrZis lulis mqone Tofidan
damuxruWebis dawyebidan 3 wamSi siCqare 15
gasrolili tyviis siCqare 640 m/wm-ia. dauS-
m/wm-mde Semcirda. ra manZils gaivlis mo-
vi, rom aCqareba Tanabaria, da gamoTvale
tocikleti damuxruWebis dawyebidan ga-
dro, romelsac tyvia gaatarebs lulaSi gas-
Cerebamde?
105 paraSutisti TviTmfrinavidan xte-
rolis Semdeg.
99 2.38 suraTze mocemulia x RerZis
ba da 50 metrs Tavisuflad vardeba. Semdeg
gaswvriv moZravi wertilis a aCqarebis t-ze
paraSuti ixsneba da Senelebisas aCqareba
damokidebulebis grafiki. rodesac t = –2 wm,
2 m/wm2-is tolia. paraSutisti miwaze 3 m/wm
wertilis siCqarea 7 m/wm. gamoTvale werti-
siCqariT ecema. a) ramden xans imyofeba para-
lis siCqare, rodesac t = 6 wm.
Sutisti haerSi? b) ra simaRleze daiwyo
vardna?
a (m/wm2)
106 piloti horizontalurad mifrinavs 1300 km/sT siCqariT dedamiwidan 35 mis simaRleze (h = 35). magram t = 0 momentSi
dedamiwis zedapiris daxrilobaa θ = 4,3°.
Tu piloti TviTmfrinavis mimarTulebas ar
Secvlis, ra t momentSi Seejaxeba dedamiwas?
t (wm)
θ
h
sur. 2.38 amocana 99
sur. 2.39 amocana 106
100 maRaros urika gorakze 20 km/sT
siC­qariT avida da iqidan 35 km/sT siCqariT
107 rodesac mZRoli manqanas mkveTrad
Camovida (urikis gorakis Tavze yofnis dro
amuxruWebs, gaCerebis manZili gamoiTvle-
ugu­lebelyofilia). gamoTvale urikis saSu-
ba `reaqciis manZilisa~ da `damuxruWebis
alo siCqare mTliani mgzavrobis manZilze.
manZilis~ SejamebiT. `reaqciis manZili~
101 1889 wels iubulporSi (indoeTi) ba-
aris sawyisi siCqarisa da mZRolis reaqciis
giris gadaqaCvis Sejibri 2 saaTsa da 41 wuTs
drois namravli. cxrilSi mocemulia tipi-
gagrZelda. gamarjvebulma gundma bagiris
uri ricxviTi mniSvnelobebi. a) ra reaqciis
centri 3,7 m-iT gadaaadgila. gamoTvale Se-
dro aqvs mZRols? b) ra manZilis Semdeg gaC-
jibris dros bagiris centris saSualo siC-
erdeba manqana, Tu misi sawyisi siCqarea 25
qare sm/wT-ebSi.
m/wm?
58
Tavi 2
wrfivi moZraoba
tempSi da b) ra iqneba saSualo siCqaris
sawyisi
siCqare
(m/wm)
reaqciis manZili (m)
10
7,5
20
30
damuxruWebis manZili (m)
gaCerebis
manZili
(m)
ricxviTi mniSvneloba m/wm-ebSi? Tu gundi
5
12,5
saSualo siCqaris ricxviTi mniSvneloba
15
20
35
22,5
45
67,5
TiToeul tempSi gadis 8 m manZils, g) ra dro
dasWirdeba TiToeul temps da d) ra iqneba
m/wm-ebSi?
114 motociklisti Cqardeba horizontalur swor trasaze. trasis 6 Tanabar, 10 m-iT
108 Saflbordis (samagido TamaSi) diski kiis dartymis Sedegad Tanabrad aCqardeba da 1,8 m-is manZilze 6 m/wm siCqares aRwevs.
am dros diski iwyebs Tanabarad Senelebas
2,5 m/wm2 aCqarebiT da Cerdeba. a) ra dro gava
diskis aCqarebidan gaCerebamde? b) ra manZils gaivlis diski?
109 aRmosavleTiT mimarTuli x RerZis
gaswvriv moZrav motociklets aqvs aCqareba
a = (6,1–12t) m/wm2, drois 0 ≤ t ≤ 6 SualedSi.
rodesac t = 0, motociklis siCqare da mdebareoba, Sesabamisad, aris 2,7 m/wm da 7,3 m.
a) ra maqsimalur siCqares miaRwevs motocikleti? b) ra manZils gaivlis motocikle-
daSorebul monakveTebze damontaJebulia
boZebi, romlebzec motociklistis moZraobis dro izomeba. cxrilSi mocemulia erTi
cdis Sedegebi. a) ipove, ras udris TiToeuli d manZili t-s mimarT da motociklis a aCqareba. b) cxrilis monacemebis gamoyenebiT
aage d -s t2-ze damokidebulebis grafiki.
g) ipo­ve motociklistis aCqarebis ricxviTi
mniSv­neloba.
boZis nomeri
1
2
3
4
5
6
ganvlili
manZili (m)
0
10
20
30
40
50
dro (wm)
0
1,63 2,33 2,83 3,31 3,79
ti t = 0-dan t = 6 wm-mde?
110 msxverplze Tavdasxmisas Cxriala
gvelis Tavis aCqarebaa 50 m/wm2. Tu manqanis
aCqarebac igivea, ra droSi miaRwevs manqana
100 km/sT siCqares?
111 giganturma avialainerma afrenisTvis 360km/sT siCqares unda miaRwios. ra minimaluri Tanabari aCqarebaa saWiro 1,8 km-is
sigrZis asafreni zolidan afrenisTvis?
112 avtomobilis mZRolma 0,5 wamSi
siCqares Tanabarad moumata 25 km/sT-dan
115 inglisis nacionalur fizikur la­
boratoriaSi Tavisufali vardnis g aCqarebis gazomvisTvis vakuumur kameraSi minis
burTi maRla aisroles. 2.40 suraTze ΔTdab
aris burTis mdebareobis or wertils Soris droiTi intervali konkretul dabal
simaRleze, xolo ΔT maR – droiTi intervali
konkretul maRal doneze, H aris manZili am
or simaRles Soris. daamtkice, rom
55 km/sT-mde. motociklistma ki _ 0,5 wamSi
g =
0-dan 30 km/sT-mde. gamoTvale a) manqanis aC-
8H
2
∆Tdab
– ∆T2maR
.
qareba da b) motociklis aCqareba.
dros maspinZelTa
gundi mimdevrobiT oTx tempSi moZraobs: a)
swrafad (120 nabiji wuTSi, 30 duimi nabijSi),
simaRle
113 merilendSi saomari wvrTnebisas
gamarTuli Sejibris
∆T maR
2) swrafad da naxevari nabijiT (120 nabiji
∆T dab
wuTSi, 15 duimi nabijSi), 3) ormagi tempiT
dro
(180 nabiji wuTSi, 36 duimi nabijSi), 4) or-
H
sur. 2.40 amocana 115
magi tempiT da naxevari nabijiT (180 nabiji
wuTSi, 18 duimi nabijSi). Tu gundi TiToeul
tempSi moZraobs 5 wm-is ganmavlobaSi, a) ra
manZils (metrebSi) gaivlis gundi TiToeul
116 NASA-s uwonadobis kvlevis centrSi 145 m simaRlis koSki dgas. es aris carie-
59
li vertikaluri Senoba, romelSic SeiZleba
117 h simaRlidan ν0 sawyisi siCqariT
1 m diametris sferos Camogdeba. a) ra drois
burTi vertikalurad dabla isroles. a) ra
manZilze iqneba sfero Tavisufali vardnis
siCqare eqneba burTs miwaze dacemis dros?
mdgomareobaSi? b) rogori iqneba sferos
b) ra droSi miaRwevs burTi miwas? ra iqneba
siCqare, rodesac is koSkis fskerze arsebul
pasuxebi g) a)-sTvis da d) b)-sTvis, Tu burTs
damWer mowyobilobas miaRwevs? g) daWeris
imave simaRlidan da imave siCqariT maRla
Semdeg, sfero neldeba 25 g uaryofiTi aCqa-
aisvrian? sanam formulebs dawer, moifiqre,
rebiT da bolos Cerdeba. ra manZils gaivlis
g)-s da d)-s pasuxebi meti iqneba a)-sa da b)-s
sfero Senelebis dros?
pasuxebze, naklebi Tu toli.
3
veqtorebi
udabnos WianWvela saharis udabnoSi cxovrobs. budidan sakvebis mosaZeb­
nad gamosuli WianWvela SemTxveviTi traeqtoriiT moZraobs, rogorc es
suraTzea naGvenebi. aseTi traeqtoriiT WianWvela udabnos qviSaze zog­
jer 500 m-ze met manZilsac gadis, magram rogorc ki ukan dabrunebas
ganizraxavs, yovelgvari orientiris gareSe pirdapir saxlisken mirbis.
rogor agnebs udabnoSi budisken gzas WianWvela niSnebis gareSe?
pasuxs am TavSi SeityobT
3.1
ra aris fizika?
fizikaSi gvxvdeba uamravi sidide, romelTac aqvs ricxviTi mniSvneloba da mimarTuleba.
maSasadame, am sidideebis asaxvisTvis saWiroa specialuri maTematikuri ena – veqtorebis ena.
es ena gamoiyeneba inJineriaSi, mecnierebasa da yoveldRiur saubarSic _ ki. Tu odesme vinmesTvis giTqvams: `xuT korpuss rom gascdebi, marcxniv Seuxvie~, maSin swored veqtorebis
ena gamogiyenebia. zRvaosnoba mTlianad veqtorebzea dafuZnebuli. fizikosebi da inJinrebi
veqtorebs iyeneben brunvisa da magnituri Zalebis aRwerisTvis. am TavSi yuradRebas gavamaxvilebT mxolod veqtorebis enaze.
3.2
veqtorebi da skalarebi
swori xazze moZrav wertils SeiZleba hqondes ori mimarTuleba. SegviZlia erTi mimarTulebiT moZraoba dadebiTad miviCnioT, meore mimarTulebiT moZraoba ki – uaryofiTad. magram, samganzomilebian sivrceSi moZravi wertilis mimarTulebis aRsaniSnavad `plius~
an `minus~ niSani sakmarisi aRar aris. saWiroa veqtoris gamoyeneba.
veqtors aqvs ricxviTi mniSvneloba da mimarTuleba. veqtori emorCileba masze moqmedebis garkveul wesebs, romlebsac am TavSi ganvixilavT. veqtorul sidides aqvs rogorc ricxviTi mniSvneloba, aseve mimarTuleba da, maSasadame, SeiZleba gamovsaxoT veqtoris saxiT. veqtoruli fizikuri sidideebia gadaadgileba, siCqare da aCqareba. am wignSi kidev
bevr veqtorul sidides gavecnobiT, amitom maTTan dakavSirebuli moqmedebebis wesebis Seswavla momdevno TavebSi Zalian dagexmarebaT.
60
61
3.3 veqtorebis geometriuli Sekreba
zogierT fizikur sidides, magaliTad, temperatu-
B´´
ras, wnevas, energias, masas da dros, mimarTuleba ar
gaaCnia. aseT sidideebs skalaruls uwodeben da maT
Cveulebrivi algebris kanonebs miusadageben. skalaruB´
li sidide gamoisaxeba ricxviTi mniSvnelobiT da niSniT
(ma­galiTad, temperatura - 400 F).
A´´
B
(a)
umartivesi veqtoruli sididea gadaadgileba anu
mdebareobis cvlileba. veqtors, romelic gadaadgile-
A
A´
bas gamosaxavs, gadaadgilebis veqtors uwodeben
B
(arsebobs agreTve siCqaris da aCqarebis veqtorebi).
roca wertilis mdebareoba icvleba A-dan B-ze (sur. 3.1
a), gadaadgilebas gamovsaxavT am wertilebis SemaerTebeli mimarTuli isriT. isari veqtoris grafikuli gamosaxulebaa. veqtoris simbolos, am wignSi mocemuli sxva
tipis isrebisgan gamosarCevad, aqvs samkuTxedis formis
isari.
3.1 a suraTze isrebs A-dan B-mde, A´-dan B´-mde da A´´dan B´´-mde erTnairi sidide da mimarTuleba aqvs. maSasa-
(b)
A
sur. 3.1 a) samive isars Tanabari sigrZe
da mimarTuleba aqvs, maSasadame, samive
erTsa da imave gadaadgilebas asaxavs.
b) ori wertilis SemaerTebeli samive
xazi gadaadgilebis erTsa da imave veqtors Seesabameba.
dame, es gadaadgilebis erTnairi veqtorebia da aRwers wertilis mdebareobis erTnair cv-
lilebas. veqtoris gadaadgilebisas misi ricxviTi mniSvneloba ar icvleba, Tu misi sigrZe
da mimarTuleba ar Seicvala.
gadaadgilebis veqtori wertilis moZraobis rea­lur traeqtorias ar gviCvenebs. magaliTad, 3.1 b suraTze A da B wertilebis SemaerTebeli gadaadgile­-bis samive wiri imave veqtors Seesabameba, romelsac 3.1 a­suraTze vxedavT. gadaadgilebis veqtori mxolod moZraobis saboloo Sedegs asaxavs da ara Tavad moZraobas.
3.3
veqtorebis geometriuli Sekreba
davuSvaT, rogorc 3.2a suraTze naCvenebi, wertili moZraobs A-dan B-sken da Semdeg B-dan
C-sken. sruli gadaadgilebis asaxva (traeqtorias mniSvneloba ara aqvs) SeiZleba AB da BC
gadaadgilebis veqtorebis saSualebiT. am ori gadaadgilebis jami aris gadaad­gileba A-dan
C-mde. AC-s vuwodebT AB da BC veqtorebis jams (an Sedegs). es Cveulebrivi algebruli
jami ar aris.
3.2b suraTze 3.2a suraTidan gadavitaneT veqtorebi
da aRvniSneT Tavze patara isriani simboloTi, rogoricaa, magaliTad,
namdvili
traeqtoria
B
. Tu gvsurs veqtoris mxolod ricx-
viTi mniSvnelobis Cveneba (niSnisa da mimarTulebis gareSe), viyenebT ubralod simboloebs, magaliTad a, b, s
da a.S. Tavze isriani simbolo asaxavs veqtoris orive
A
(a)
C
sruli gadaadgileba
veqtorebis jamia
Tvisebas – sididesa da mimarTulebas.
3.2b suraTze naCvenebi sami veqtoris urTierTdamokidebuleba SeiZleba gamoi­saxos veqtoruli for-
(b)
muliT
=
rac imas niSnavs, rom
+
,
(3.1)
veqtori
da
veqtorebis
sur. 3.2 a) AC veqtori AB da BC veqtorebis jamia. b) igive veqtorebi sxva
saxelebiT.
62
veqtorebi
Tavi 3
jamia. 3.1 formulaSi `+~ niSans da sityvebs `jami~
veqtorebis
jami
+
dasawyisi
da `mimateba~ gansxvavebuli mniSvnelobebi aqvs,
vinaidan gulisxmobs ricxviT mniSvnelobasac da
dasasruli
+
mimarTulebasac.
3.2 suraTze naCvenebia organzomilebiani
da
veqtorebis geometriuli Sekrebis procedura.
1) daxaze SenTvis saWiro masStabis
sur. 3.3.
da veqtorebis Sekreba SeiZleba
orive TanmimdevrobiT. ix. formula 3.2.
2) daxaze aseTive masStabis
misi
saTave
veqtoris
veqtori.
veqtori ise, rom
bolos
emTxveodes.
3) veqtoruli jami aris veqtori, romelic gaivleba -s saTavidan -s bolomde.
veqtorTa Sekrebas ori Tviseba aqvs: 1) Sekrebis Tanmimdevrobas mniSvnelobas ar aqvs.
+
+
+
+
-s
+
+
+
(
(
(
+
+
+
)
)
)
a , b da c veqtorebis Sekrebisas maTi nebismieri mimdevrobiT dalageba
SeiZleba. ixile formula 3.3.
sur. 3.4
da
-s Sekreba gvaZlevs imave Sedegs, rasac
+
=
+
-s Sekreba (sur. 3.3). maSasadame,
-s da
(gadanacvlebadobis kanoni)
(3.2)
2) rodesac mocemuli gvaqvs orze meti veqtori, maTi Sekreba nebismieri TanmimdevrobiT
SeiZleba. maSasadame, Tu gvinda
,
da
da maT jams mivumatoT , an jer
da
veqtorebis Sekreba, SegviZlia jer
SevkriboT da mere mivumatoT
da
SevkriboT
. Sedegi orive SemTx-
vevaSi erTi da igive iqneba, rogorc es 3.4 suraTzea naCvenebi.
veqtor – -s aqvs
(
+
)+
=
+(
+ )
(uRlebadobis kanoni)
(3.3)
-s Tanabari sidide, magram sawinaaRmdego mimarTuleba (sur. 3.5). 3.5
suraTze naCvenebi ori veqtoris Sekreba mogvcems
+ (– ) = 0
maSasadame, – -s damateba igivea, rac
veqto­rebs Soris sxvaobis dasadgenad: Tu
=
=
–
=
anu veqtorebis
veqtorisa da –
sxvaoba
–
-s ga­mokleba. veqtorTa am Tvisebas viyenebT
+(– )
, maSin
(veqtorebis gamokleba) (3.4)
veqtoris SekrebiT vipoveT. 3.6 suraTze
igive moqmedeba naCvenebia geometriulad.
iseve, rogorc algebraSi, veqtoris simbolos gadatana gamosaxulebis erTi mxa­ridan meoreze daSvebu-
–
da – Tanabari sidide da urTierTsawinaaRmdego mimarTuleba aqvs.
sur. 3.5 veqtorebs
lia, magram saWiroa niSnis Secvla. magaliTad, Tu gvaqvs
formula 3.4 da gvWirdeba
+
=
an
=
+
-s povna, SeiZleba daiweros
.
miuxedavad imisa, rom mxolod gadaadgilebis veq-
63
3.3 veqtorebis geometriuli Sekreba
–
–
=
(a)
sur. 3.6 a) veqtorebi
,
da – . b)
veqtors –
gamosaklebad
-sTvis
–
veqtoris
(b)
veqtors vumatebT.
torebi ganvixileT, Sekrebi­sa da gamoklebis wesebi saerToa yvela tipis veqtorisTvis, iqneba es siCqare, aCqareba Tu raime sxva veqtoruli sidide. Tumca, dasaSvebia mxolod erTi tipis
veqtorebis Sekreba. magaliTad, SegviZlia SevkriboT ori gadadgileba, ori siCqare, magram
gadaadgilebisa da siCqaris Sekreba yovelgvar azrsaa moklebuli. es igivea, rom SevkriboT
21 wami da 12 metri.
.
sakontrolo wertili 1
=
+ .
da
da
gadaadgilebebis sidideebia 3 m da 4 m, xolo
-s mimarTulebebis gaTvaliswinebiT, rogori iqneba: a) -s maqsi-
maluri SesaZ­lo sidide da b) minimaluri SesaZlo sidide?
3.1
amocanis amoxsnis nimuSi
sportuli orientirebis gakve­
Tilze Seni mizania banakidan rac
–
SeiZleba Sors wasvla, risTvisac
–
mxolod sami wrfivi gadaadgilebis
30°
=
ufleba gaqvs. SegiZlia nebismieri
–
gadaadgilebebi:
–
, 2 km aRmosavleTiT;
, 1 km dasavleTiT.
-Ti,
ki –
SegiZlia Sec­valo
-Ti. rogoria is maq­simaluri
manZili, romliTac SegiZlia ba­naks daSorde
mesame gadaadgilebis dasasruls?
amoxsna: gavavloT veqtorebi
,
,
, –
da – , rogorc naCvenebia 3.7a suraTze. amis
Semdeg furcelze gadavaadgiloT sami veqtori da ise davalagoT, rom erTis saTave
emTxveodes meoris bolos. vipovoT am veqtorebis
masStabi km-Si
(a)
b) , 2 km, 30° Crdilo-aRmosavleTiT;
g)
–
(b)
TanmimdevrobiT gamoiyeno Semdegi
a)
+
jami. pirveli veqtoris saTave
emTxveva banakis mdebareobas, xolo mesame
veqtoris bolo – gaCerebis wertils.
jam-
uri veqtori gaivleba pirveli veqtoris saTavidan mesame veqtoris bolomde. misi d si-
0
1
2
sur. 3.7. a)
gadaadgilebis
veqtorebi. maTgan
mxolod sami unda gamoviyenoT. b) banakidan Seni daSoreba udide­si iqneba, Tu nebismieri TanmimdevrobiT SeaerTeb , da – veqtorebs.
dide banakidan daSorebis manZilia.
irkveva, rom d manZili udidesi iqneba
,
da
– veqtorebisTvis. veqtorebis dalageba nebismieri TanmimdevrobiT SegviZlia, vinaidan jami ar Seicvleba. 3.7b suraTze naCvenebi
TanmimdevrobisTvis veqtorebis jami iqneba
=
+
+ (– )
3.7 a suraTze naCvenebi masStabis gamoyenebiT vzomavT veqtorebis jamis d sigrZes:
d = 4,8 k
(pasuxi)
64
veqtorebi
Tavi 3
y
y
y
θ
θ
x
θ
y
(g)
x
x
x
(b)
(a)
veqtoris ax da ay komponentebi. b) veqtoris gadaadgilebisas komponentebi ar icvleba, Tu veqtoris sidide da mimarTuleba ucvlelia. g) komponentebi Seadgens marTkuTxa samkuTxedis kaTetebs, romlis
hipotenuza veqtoris sididis tolia.
sur. 3.8. a)
3.4 veqtorebis komponentebi
veqtorebis geometriuli Sekreba sakmaod damRlelia. arsebobs amis ufro martivi da
zusti meTodi, romelic veqtorebis marTkuTxa koordinatTa sistemaSi ganlagebas moiTxovs.
x da y RerZebi, rogorc wesi, sibrtyeze ixazeba, ise, rogorc es 3.8a suraTzea naCvenebi. z RerZi gamodis koordinatTa saTavidan, Tumca amjerad mas ugulebelvyofT da mxolod organzomilebian veqtorebs ganvixilavT.
veqtoris komponenti aris veqtoris gegmili RerZze. magaliTad, 3.8 a suraTze ax aris
veqtoris komponenti x RerZze, xolo ay –
veqtoris komponenti y RerZ­ze. RerZze veqtoris
gegmilis sapovnelad am veqtoris boloebidan RerZze perpendikularul xazebs davuSvebT.
x RerZze veqtoris gegmili aris x komponenti, xolo y RerZze –y komponenti. komponentebis
povnis process veqtoris dagegmileba ewodeba.
veqtoris komponents igive mimarTuleba aqvs (RerZis gaswvriv), rac Tavad veqtors. 3.8
suraTze ax da ay dadebiTia, vinaidan
TulebiT. Tu
veqtori mimarTulia orive RerZis dadebiTi mimar-
veqtors SemovabrunebT, maSin orive komponenti uaryofiTi gaxdeba. 3.9 su-
raTze b veqtoris dagegmileba mogvcems dadebiT bx komponents da uaryofiT by komponents.
sazogadod, veqtors aqvs sami komponenti, Tumca 3.8 a suraTis SemTxvevaSi, z RerZze misi
komponenti nulis tolia. 3.8 a da b suraTebze Cans, rom Tu veqtors mimarTulebis Secvlis
gareSe gadavaadgilebT, misi komponentebi ar Seicvleba.
3.8a suraTze
veqtoris komponentebis povna SeiZleba trigonometris daxma­rebiT:
sadac θ aris kuTxe
θ
ax = a cos θ
da
ay= a sin θ , (3.5)
veqtorsa da x RerZis dadebiT mimarTulebas Soris, xolo a aris
bx = 7 m
veqtoris sidide. 3.8 g suraTze Cans, rom
veqtori
da misi komponentebi x da y RerZebze marTkuTxa samkuTxeds qmnis. suraTze aseve Cans, rom komponentebis
by = –5 m
saSualebiT SeiZleba veqtoris ageba, Tu komponentebs
ise davalagebT, rom erTis saTave meores bolos daemTxves, Semdeg ki avagebT marTkuTxa samkuTxeds, romlis hipotenuza erTi komponentis saTavidan meoris
bolosken mimarTuli veqtori iq­neba.
koordinatTa RerZebze veqtoris dagegmilebis
veqtoris komponenti x
RerZze dadebiTia, xolo y RerZze _
uaryofiTi.
sur. 3.9.
Semdeg SeiZleba misi komponentebis gamoyeneba Tavad
veqtoris nacvlad. magaliTad, 3.8 a suraTze naCvenebi
65
3.4 veqtorebis komponentebi
veqtori moicema (srulad ganisazRvreba) a-Ti da θ-Ti. imave veqtoris asaxva ax da ay komponentebis saSualebiTac SeiZleba. monacemebis orive wyvili erTsa da imave informacias
Seicavs. Tu veqtori mocemuli gvaqvs komponenturi saxiT (ax da ay) da gvsurs misi aRniSvna
sidide-kuTxuri saxiT (a da θ ), viyenebT Semdeg formulebs:
ay
a = √ ax2 + ay2 da tg θ = a x
(3.6)
ufro zogad, samganzomilebian SemTxvevaSi, veqtoris mosacemad gvWirdeba sidide da
ori kuTxe (vTqvaT, a, θ da φ) an sami komponenti (ax, ay da az).
sakontrolo wertili 2. suraTze naCvenebi meTodebidan, romelia swori
x da y RerZebis komponentebidan
veqtoris asagebad?
y
y
ax
y
ax
x
ax
x
ay
x
ay
ay
(a)
(b)
(g)
y
y
y
x
ay
ax
ax
x
ay
x
ay
ax
(d)
(e)
amocanis amoxsnis nimuSi
(v)
3.2
y
patara TviTmfrinavi Rrublian dRes
aeroportidan afrinda. amis Semdeg TviT­
mi­marTulebiT
samxreTiT iyo TviT­­mfrinavi aeroportidan
am momentSi?
22°
m
triT CrdiloeTiT da ra­mdeni kilometriT
5k
kilome-
100
21
Crdilo-aRmosavleTis
mifrinavda 22° kuTxiT. ramdeni
manZili (km)
is
P
200
mfrinavi SeniSnes aqedan 215 km-Si, rodesac
amoxsna: amocanaSi mocemulia veq­toris si-
θ
dide (215 km) da kuTxe (22° Crdilo-aRmosavleTiT). unda vipovoT veqtoris komponentebi. avagoT xy koordinatTa sistema, sadac
0
0
manZili (km)
100
x
da x RerZis dadebiTi mimarTuleba aRmosavleTi iqneba, xolo y RerZisa – CrdiloeTi
(sur. 3.10). simartivisTvis, aTvlis saTa­ve
sur. 3.10. TviTmfrinavi aeroportidan frin­deba da
garkveuli drois Semdeg P wertils aRwevs.
66
veqtorebi
Tavi 3
aeroportis mdebareobas davamTxvioT. TviT­­
mfrinavis gadaadgileba _
veqtori aer­
Tebs aTvlis saTavesa da im wertils, sadac
TviTmfrinavi dainaxes.
veqtoris kompo-
nentebis sapovnelad, ga­moviyenoT formula
3.5,
dx = d cos θ = (215 km)(cos 68°) = 81 km (pasuxi)
amocanis amoxsnis nimuSi
dy = d sin θ = (215 km) (sin 68°)
= 199 km ≈ 200 km,
(pasuxi)
sadac θ = 68° (= 90° – 22°):
maSasadame, TviTmfrinavi aRmosavleTiT 81
km-iT, xolo CrdiloeTiT 200 km-iT aris daSorebuli aeroportidan.
3.3
ori aTwleulis manZilze mRvimeebis mkv-
zeviT
levarTa jgufebi eZebdnen gzas kentukiSi
Cr.
mdebare flint rijis gamoqvabulTa sistemasa da mamontis gamoqvabuls Soris. rode-
2,6 km
das.
sac, sabolood, es gza aRmoaCines, gamoqvab-
dasasruli
ulebis erTiani sistema msoflios yvelaze
25 m
aRm.
dasawyisi
qveviT
grZel gamoqvabulad aRiares (200 km-ze meti
samx.
sigrZis). gzis maZi­eblebma uricxv gadasasv-
(a)
lelebze xo­xviTa da mokuntuli siaruliT
da 25 m zeviT. risi tolia maTi gadaad­gileba
dasawyisidan dasasrulamde?
zeviT
dasasruli
gaiares 2,6km dasavleTiT, 3,9 km samxreTiT
0,025 km
d
dh
amoxsna: mocemuli gvaqvs samganzo­milebiani
θ
veqtoris komponentebi da gvWirdeba veqtoris ricxviTi mniSvne­loba da ori kuTxe,
qveviT
(b)
raTa veqtoris mi­marTuleba ganvsazRvroT.
Tavdapirvelad komponentebi gamovsaxoT,
rogorc 3.11a suraTzea naCvenebi. horizontaluri komponentebi (2,6 km dasavleTiT da
3,9km samxreTiT) marTkuTxa samkuTxedis ka-
sur. 3.11 a) mRvimeebis mkvlevarTa jgufis mTliani
gadaadgilebis komponentebi da maTi horizontaluri
gadaadgileba dh. b) gverdiTi xedi, romelic aCvenebs
dh-s da jgufis mTliani gadaadgilebis
veqtors.
Tetebs qmnis. mkvlevrebis horizontaluri
gadaadgileba samkuTxedis hipotenuzaa da
misi dh sigrZe gamoiTvleba piTagoras Teoremis saSualebiT:
dh = √ (2.6 km)2 + (3.9 km)2 = 4.69 km.
gamosayeneblad,
3.11a
suraTs
SevxedoT
Crdilo-dasavleTidan. miviRebT 3.11b suraTs, romelzec vertikaluri komponenti
da dh horizontaluri gadaadgileba kidev
3.11a suraTze naCveneb samkuTxedze vxedavT,
erT marTkuTxa samkuTxeds qmnis. amjerad,
rom horizontaluri gadaadgileba mimar-
mkvlevrebis mTliani gadaadgileba samkuT­
Tulia samxreT-dasavleTis­ken θh kuT­xiT,
xedis hi­potenuzas emTxveva, romlis d sig-
romelic gamoiTvleba Sem­degnairad:
rZe gamoiTvleba formuliT:
3,9 km
tg θh = 2,6 km
cxrilidan,
θh = 56°
d = √(4.69 km)2 + (0.025 km)2 = 4.69 km
≈ 4.7 km.
(pasuxi)
mTliani gadaadgilebis mimarTu­le­bis sa­
povne­lad saWiro ori kuTxidan erTi vipo­
gadaadgileba
(pasuxi)
mimarTulia
horizon­
taluri gadaadgilebidan zeviT, θ kuT­xiT.
cxrilidan θ = 0.3°.
(pasuxi)
veT.
maSasadame, mkvlevrebis gadaadgilebis veq-
vertikaluri komponentis (25 m = 0,025 km)
toris sididea 4,7km, xolo mimarTuleba
3.4 veqtorebis komponentebi
– 56° kuTxiT samxreT-dasavleTiT da 0,3°
ba gamoqvabulidan gasasvlelis sapovnelad.
kuTxiT zeviT. saerTo vertikaluri moZ-
maT mier ganvlili gzis traeqtoria mniS-
raoba horizontalur moZraobasTan Sedare-
vnelovnad gansxvavdeba gadaadgilebis veq-
biT umniSvneloa. Tumca, es ar iyo didi nug-
torisgan, romelic ubralod swori xazia
eSi mkvlevrebisTvis, romelTac mravaljer
sawyis da saboloo mdebareobebs Soris.
mouwiaT maRla acoceba da dabla Camococe-
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
1:
kuTxeebi
gradusebsa
da
radianebSi
kuTxe x RerZis dadebiTi mimar­Tu­lebis
mimarT dadebiTia, Tu saaTis isris moZ­­
raobis sawinaaRmdego mimarTulebiT izo­­­
meba da uaryofiTia, Tu izomeba saaTis is­ris
moZraobis mimarTulebiT. magaliTad, 210°
da –150° erTi da igive kuTxea.
kuTxeebi izomeba radianebSic. am ori
Tad, 3.13 suraTis SemTxvevaSi am codniT
SegiZliaT daadginoT, aris Tu ara kalkulatorze miRebuli Sedegi swori. sxvadasxva
meoTxedebSi funq­ciebis niSnebis cod­nac
sakmaod gamo­sadegia.
taqtika 3: Sebrunebuli trigonometriuli funqciebi
Sebrunebuli funqciebis (sin–1, cos–1 da
erTeulis dasakavSireblad gaixsene, rom
tg–1) SemTxvevaSi, kalkulatorze miRebuli
Sekruli wre 360° da 2π radiania. magaliTad,
pasuxis garda arsebobs sxva SesaZlebeli
40°-is radianebSi gadasayvanad, daiwereba
2π rad
40°
= 0,7 rad
360°
taqtika 2: trigonometriuli funqciebi
aucileblad dagWirdebaT ZiriTadi tri­
gonometriuli funqciebis – sinusis, kosi-
pasuxic, romelsac kal­kulatori ar iTvlis. 3.13 suraTze mocemulia Sebrunebuli
trigonometri­uli
funqciebis
Sedegebis
diapazoni kalkulatorisTvis. magaliTad,
sin–10,5 asocirdeba kuTxeebTan 30° (romelic
kalkulatorze moCans, vinaidan is Se­dis
mis diapazonSi) da 150°. orive mniSvnelobis
gasage­bad 3.13 a suraTze gaavle horizonta-
nusisa da tangensis gansazRv­rebebis codna,
luri xazi 0,5-is gaswvriv da daakvirdi, sad
vinaidan isini xSirad gamoiyeneba mecniere-
kveTs is sinusis funqcias.
baSi. 3.12 suraTze naCvenebia am funqciebis
gansazRvrebebi, sadac samkuTxedis gverdebi aRniSvnebis gareSea.
aucilebelia, agreTve, imis codna, Tu
rogor ganvasxvavoT swori pasuxi? swori
pasuxi isaa, romelic yovel konk­retul
SemTxvevaSi ufro gonivruli gveCveneba.
magaliTad, ganvixiloT θh kuTxis gamoT-
rogor icvleba trigonometriuli funq­ci­
vlis procesi amocanis 3.3 nimuSSi, sadac
ebi kuTxis cvlilebasTan erTad. magali-
tg θh = 3,9/2,6 = 1,5. kalkulatorze tg–1 1,5-is
sin θ =
cos θ =
tg θ =
θ kuTxis
mopirdapire kaTeti
hipotenuza
θ kuTxis
mimdebare kaTeti
hipotenuza
θ kuTxis
mopirdapire kaTeti
θ kuTxis
hipotenuza
θ
θ kuTxis
mopirdapire
kaTeti
θ kuTxis
mimdebare
kaTeti
mimdebare kaTeti
sur. 3.12 trigonometriuli funqciebis gansazRv­risTvis gamoyenebuli samkuTxedi.
ixile, agreTve, danarTi E.
67
68
veqtorebi
Tavi 3
+1
-
900
sin
0
900
1800
2700
3600
+1
-1
- 900
(a)
cos
0
900
1800
2700
3600
-1
(b)
tg
+2
+1
(g)
- 900
0
900
1800
2700
3600
-1
sur. 3.13 sami saWiro funqcia. kalkulatoris gamoTvlis diapazoni Sebrunebuli trigonometriuli
funqciebisTvis naC­venebia grafi­-­ke­bis gamuqebuli
nawiliT.
-2
gamoTvla gvaZlevs Sedegs θh = 56°, magram θh
reTve formula 3.6 tg θ-sTvis ga­­mosadegia
= 236°(=180°+56°) kuTxis tangensi aseve 1,5-
mxo­lod im SemTxvevaSi, Tu kuTxe izomeba
ia. romeli pasuxia swori? fizikuri situ-
x RerZis dadebiTi mi­­marTulebis mimarT.
aciidan gamomdinare (sur. 3.11a) 56° sworia,
raime sxva mimarTu­lebisadmi kuTxis gazom-
xolo 236° – aSkarad araswori.
taqtika 4: veqtorebis kuTxeebis
gazomva
triuli funqciebi unda Seicvalos, xolo
formula 3.6-Si wiladi unda Sebrundes. bevrad iolia kuTxis gazomva x RerZis da­de­bi­Ti
3.5 formulebi cos θ-sa da sin θ-sTvis, ag­
3.5
vis SemTxvevaSi 3.5 formulaSi trigonome-
mimarTulebis mimarT.
erTEulovani veqtorebi
erTeulovani veqtoris sidide 1-is tolia da romelime konkretul mimarTulebas mi-
aniSnebs. erTeulovan veqtors ar gaaCnia ganzomileba da erTeuli. misi erTaderTi daniSnuleba mimarTulebis Cvenebaa. x, y da z RerZebis dadebiTi mimarTulebis mqone erTeulovani veqtorebi aRiniSneba , da
simboloebiT, sadac ` ^ ~ niSani gamoiyeneba isris nacvlad
(sur. 3.14). 3.14 suraTze RerZebis ganlagebas marjvena koordinatTa sistemas uwodeben. es sistema aseTived rCeba RerZebis Tanabrad Semo-
y
brunebis SemTxvevaSi. am wignSi mxolod mxolod marjvena koordinatTa sistemebs viyenebT.
erTeulovani veqtorebi Zalian sasargebloa sxva
veqtorebis asaxvisTvis. magaliTad, 3.8 da 3.9 suraTebze veqtorebi
da
da
= ax + ay
(3 .7 )
= bx + by
(3.8)
es ori formula ilustrirebulia 3.15 suraTze.
sidideebs ax
x
SeiZleba gamoisaxos, rogorc
da ay uwodeben
veqtoris veqtorul
z
sur. 3.14. , da erTeulovani veqtorebi asaxavs mimarTulebebs marjvena koordinatTa sistemaze.
69
3.6 veqtorebis Sekreba komponentebis saSualebiT
komponentebs. ax da ay skalaruli sidideebia da
veqtoris skalaruli komponentebi (an
ubralod komponentebi) ewodeba.
magaliTad, amocanis 3.3 nimuSSi erTeulovan veqtorebSi gamovsaxoT mRvimeebis mkvlevagadaadgileba. Tavdapirvelad 3.11a suraTis mixedviT avagoT 3.14 suraTze naCvenebi
rebis
koordinatTa sistema. Semdeg ,
da
mivmarToT, Sesabamisad, aRmosavleTisken, zeviT da
samxreTisken. maSasadame, mogzaurobis dasawyisidan dasasrulamde
gadaadgileba erTeu-
lovani veqtorebis saSualebiT gamoisaxeba Semdegnairad:
= –(2,6 km)
aq –(2,6km)
+ (0,025 km)
x RerZze veqtoris dx
+(3,9km)
(3.9)
komponentia, xolo – (2,6 km) – dx komponenti.
3.6 veqtorebis Sekreba komponentebis saSualebiT
veqtorebis Sekreba SesaZlebelia geometriulad, naxazis saSualebiT. veqtorebi aseve
ikribeba zogierTi tipis kalkulatorzec. Sekrebis mesame gza gulisxmobs maTi komponentebis Sekrebas RerZebis mixedviT, rasac axla SeviswavliT.
Tavdapirvelad, ganvixiloT toloba
=
romelic ambobs, rom
+
+
veqtori igivea, rac
(3.10)
,
veqtori. maSasadame,
veqtoris TiToeu-
+ veqtoris Sesabamisi komponentis toli:
rx = ax + bx
(3.11)
ry = ay + by
(3.12)
rz = az + bz.
(3.13)
li komponenti unda iyos
sxvagvarad rom vTqvaT, ori veqtori erTmaneTis tolia, Tu maTi Sesabamisi komponentebi tolia. formulebi 3.10-3.13 gvauwyebs, rom
veqtorebis Sesakrebad: 1) veqtorebi unda
da
davSaloT skalarul komponentebad; 2) SevkriboT es komponentebi, raTa jamuri
komponentebi miviRoT, da 3) gavaerTianoT
veqtoris komponentebi Tavad
veqtoris
veqtoris mis-
aRebad. mesame etapze SegviZlia gadavwyvitoT, erTeulovan-veqtorul CanawerSi (rogorc
formula 3.9-Si) gamovsaxoT
veqtori Tu sidide-kuTxur CanawerSi (amocanis 3.3 nimuSis pa-
suxi).
veqtorebis komponentebiT Sekrebis procedura gamosadegia veqtorebis ga­moklebis SemTx-
=
vevaSic. gavixsenoT, rom gamokleba
+ (– ). gamoklebis mizniT,
=
da –
–
SeiZleba gadaiweros, rogorc mimateba
SevkriboT komponentebis saSualebiT, miviRebT:
dx= ax – bx , dy= ay – by da dz= az – bz , sadac
= dx + dy + dz .
y
d
ay
bx
0
x
θ
0
(a)
y
θ
b
x
ax
by
(b)
sur. 3.15
a)
veqtoris komponentebi;
b)
veqtoris komponentebi.
70
veqtorebi
Tavi 3
sakontrolo wertili 3.
-is da
1
-is komponentebis niSani x RerZze? b) ra iqneba
2
-is da
1
-is komponentebis niSani y RerZze? g) ra iqneba
2
+
1
y
a) mocemul suraTze ra iqneba
d2
d1
-is komponentebis niSnebi x da y RerZebze?
2
x
0
amocanis amoxsnis nimuSi
3.4
y
3.16 a suraTze naCvenebia sami veqtori:
da
= (4,2 m) – (1,5 m)
3
= (–1,6 m) + (2,9 m)
2
= (–3,7 m)
1
ra iqneba veqtorTa jami
, romelic asevea
-3
-2
1
suraTze naCvenebi?
-1
amoxsna: sami veqtoris Sekreba SesaZlebelia
-2
RerZebze maTi komponentebis saSualebiT. x
RerZisTvis SevkriboT
,
da
2
3
4
-3
veqtorebis
x komponentebi, raTa miviRoT jamuri
toris x komponenti:
x
-1
veq(a)
rx= ax+ bx+ cx= 4,2 m –1,6 m + 0 =2,6 m.
aseve moviqceT y RerZisTvis:
y
2.6
ry = ay+ by+ cy = –1,5 m + 2,9 m – 3,7 m = – 2,3 m.
gavaerTianoT es komponentebi
-3
-2
veq­­
-1
1
2
3
x
4
-1
toris Casawerad erTeulovani veqto­rebis
-2.3
-2
saSualebiT:
-3
= (2,6 m) – (2,3 m)
(pasuxi)
(b)
sadac (2,6 m)
veqtoris komponenti x
aris
RerZze, xolo -(2,3 m) - y RerZze. 3.16 b suraTze naCvenebia veqtoris komponentebis dalagebis erTi meTodi
veqtoris misaRebad.
Cvens kiTxvaze pasuxis gacema aseve SesaZlebelia, Tu gavigebT
veqtoris ricxviT
sur. 3.16.
xolo kuTxe (x RerZis dadebiTi mimarTule­
bisadmi)
-2,3 m
θ = tg–1 (2,6 m) = – 41°,
mniSvnelobas da kuTxes. 3.6 formulidan gamomdinare, ricxviTi mniSvnelobaa
r = √ (2,6
2
m) + (–2,3 m)
2
veqtori aris danarCeni sami veqtoris
jami.
(pasuxi)
`minus~ niSani gvauwyebs, rom kuTxe saaTis is(pasuxi)
ris moZraobis mimarTulebiT izomeba.
≈ 3,5 m
amocanis amoxsnis nimuSi
eqsperimentebiT dadginda, rom am Tavis
3.5
raxavs, RerZebis gaswvriv gadaadgilebebs
dasawyisSi suraTze gamosaxuli udabnos
Seajamebs da gan­sazRvravs veqtors, ro-
WianWvela moZraobis traeqtorias Tavis
melic pirdapir budisken aris mimarTuli.
gonebaSi arsebul koordinatTa sistemaSi
magaliTisTvis miviCnioT, rom WianWvela
avlebs. rodesac budeSi dabrunebas ganiz-
xy koor­dinatTa sistemaSi 3.17a suraTze
3.6 veqtorebis Sekreba komponentebis saSualebiT
y
naCvenebi mimarTulebebiT xuTjer garbis
6 sm-s. mexuTe garbenis bolos, ra iqneba WianWvelas mTliani gadaadgilebis veqtoris
71
dasasruli
3
j
sidide da kuTxe? ra iqneba WianWvelas sabo­
loo mdebareobis da saxlis damakavSirebeli
veqtoris
saxli
5
120°
30°
sidide da kuTxe?
j
1
gadaadgi­
daadgilebis veqtori:
1
+
2
+
(a)
y
dasasr.
3
+
4
+
.
j
5
Semdeg gamovTvaloT x komponentebis jami:
3.8 sm
8.2 sm
dj, x = d1x + d2x+ d3x + d4x + d5x , (3-14)
da y komponentebis jami:
y
(3-15)
saxli
mTliani veqtori x da y
bolos avagoT
x
saxli
(b)
dasasr.
dj, y = d1y + d2y + d3y + d4y + d5y .
30°
4
lebis gasagebad unda Se­vajamoT xuTi ga­
j=
2
saxli
amoxsna: amocanis amoxsnis gza sa­mi nawilisgan Sedgeba. Tavdapirvelad,
150°
x
saxli
komponentebisgan.
(g)
formula 3.14-is gamosaTvlelad, viy-
sur. 3.17. a) xuTi garbenis saZiebeli traeqtoria;
b) j veqtori da misi x da y komponentebi. g) saxli
saxlTan damakavSirebeli veqtori.
enebT 3.5 formulas:
d 1x = (6 sm) cos 0° = + 6 sm
d 2x = (6 sm) cos 150° = – 5,2 sm
d 3x = (6 sm) cos 180ο = –6 sm
d 4x = (6 sm) cos (–120ο) = –3 sm
d 5x = (6 sm) cos 90ο = 0.
amis Semdeg 3.14 formula mogvcems:
dj, x = + 6 sm + (–5,2 sm) + (–6 sm)
analogiurad vafasebT xuTi veqtoris
y komponentebs 35. formulis daxmarebiT.
Sedegebi 3.1 cxrilSia mocemuli. am Sedegebis 3.15 formulaSi CasmiT viRebT:
dj, y = + 3,8 sm
SualebiT
j
veqtoris sididisa da kuTxis
j
2
2
= √d j,x + d j,y
= √ (-8.2 sm)2 + (3.8 sm)2 = 9,0 sm.
kuTxis gasagebad (x RerZis dadebiTi
mimarTulebis mimarT) aviRoT Sebrunebuli
tangensi:
θ = tg–1
= tg–1
dy
veqtori da
gasagebad ga­moviyenoT formula 3.6. veqto-
3.1
dx (sm)
j
ris sidide tolia:
+ (–3 sm) + 0 = –8,2 sm
cxrili
3.17b suraTze mocemulia
misi x da y komponentebi. komponentebis sa-
(sm)
1
2
3
4
5
+ 6.0
- 5.2
- 6.0
- 3.0
0
0
+ 3.0
0
- 5.2
+ 6.0
mTliani
- 8.2
+ 3.8
dj, y
dj, x
3,8 sm
–8.2 sm
= – 24.86°
SeniSvna: gaixsene amocanebis amoxsnis me-3
taqtika, sadac vTqviT, rom Sebrunebuli
tangensis gamoTvlisas kalkulatorma SeiZleba swori pasuxi ar mogvces. –24,86° niSnavs, rom
mTliani veqtori x y koordi-
x
72
veqtorebi
Tavi 3
natTa sistemis meoTxe meoTxedSia. magram,
komponentebidan veqtoris agebis Semdeg
(sur. 3.17b) davinaxavT, rom
j
veqtori me-
ore meoTxedSia. maSasadame, kalkulatoris
pasuxi unda gavasworoT 180°-is dama­tebiT:
θ = –24,86° + 180° = 155,14° ≈ 155°
WianWvelis
j
j-is
mimarTuleba (sur. 3.17g).
saxli
sawinaaRm-
(– 24,86° ≈ – 25°). maSasadame
j-is
sidide da
kuTxe tolia:
gadaadgilebis sidide da
saxli
= 9 sm – 25° kuTxiT
(pasuxi)
udabnos WianWvela, romelic 500 m-ze met
155° kuTxiT
veqtors,
romelic
(pasuxi)
mimarTu-
lia WianWvelas mdebareobidan budisken,
amocanis amoxsnis nimuSi
am amocanaSi mocemuli veqtorebis Sek­
reba kalkulatoris saSualebiT SeuZlebelia. sami veqtori akmayofilebs pirobas:
j-is
dego mimarTulebisTvis kuTxe ukve gvaqvs
kuTxe tolia:
dj = 9 sm
toli sidide aqvs da sawinaaRmdego
B=A+C
(3.16)
A -s ricxviTi mniSvnelobaa 22 erTeuli,
xolo kuTxe x RerZis dadebiTi mimarTulebis
mimarT _ – 47° (saaTis isris moZraobis
mimarTulebiT). C -s ricxviTi mniSvnelobaa
17 erTeuli, xolo kuTxe x RerZis dadebiTi mimarTulebis mimarT _ φ (saaTis isris
moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT). B
mimarTulia x RerZis dadebiTi mimarTulebiT. ras udris B -s sidide?
amoxsna: am SekiTxvaze pasuxs kalkulatorze gamoTvliT ver gavcemT, vinaidan ar
viciT C -s φ kuTxe. samagierod, 3.16 formula SegviZlia CavweroT x da y RerZebze veqtoris komponentebis saSualebiT. vinaidan
B mimarTulia x RerZis gaswvriv, virCevT am
manZils gadis, uamrav gansxvavebul gadaadgilebas Seasrulebs, magram bolos mainc uSecdomod gamoiTvlis
j-is
(am Tavis wakiTxvis
gareSec).
3.6
B cos 0° = 22 cos (–47°) + 17 cos φ
(3.17)
B-s povna ar SegviZlia, vinaidan φ-jer
kidev ucnobia.
axla formula 3.16 gamovsaxoT y komponentebis saSualebiT
By = Ay + Cy
gamovTvaloT y komponentebi 3.5 for­
mulis saSualebiT da CavsvaT cnobili monacemebi, miviRebT:
B sin 0° = 22 sin (– 47°) + 17 sin φ ,
saidanac gamomdinareobs:
0 = 22 sin (– 47°) + 17 sin φ
φ-s amoxsna gvaZlevs:
φ = – sin–1 22 sin (– 47°) = 71,17°
17
CavsvaT es Sedegi 3.17 formulaSi da miviRebT:
B = 20,5 erTeuls
(pasuxi)
daakvirdiT meTods, romelic am amocanis amoxsnisas gamoviyeneT: rodesac x kom-
RerZs da vwerT
Bx = Ax + Cx
Semdeg TiToeuli x komponenti ga­movsa­
xoT 3.5 formulis saSualebiT da CavsvaT
CvenTvis cnobili monacemebi, miviRebT:
ponentebze vatarebdiT moqmedebebs, Segvxvda ori ucnobi – CvenTvis saintereso B da
CvenTvis uintereso φ. Semdeg moqmedebebi
CavatareT y komponentebze da gamovTvaleT φ, Semdeg isev x RerZs davubrundiT da
gamovTvaleT B.
73
3.7 veqtorebi da fizikis kanonebi
3.7
veqtorebi da fizikis kanonebi
am wignis nebismier suraTze mocemul koordinatTa sistemaSi x da y RerZebi wignis kideebis paraleluria. maSasadame
veqtoris ax da ay komponentebic kideebis paraleluria (sur.
3.18 a). RerZebis mimarTulebis gansazRvris erTaderTi mizezi
(a)
simartivea da aq sxva raime dafaruli azri ar arsebobs. SegviZlia 3.18b suraTze mocemuli RerZebis (da ara
veqtoris)
Semobruneba φ kuTxiT, ris Semdegac komponentebs axali mniSvnelobebi eqnebaT. vuwodoT am mniSvnelobebs
´ da
x
´. vinaidan
y
φ-s sidide usasrulo ricxvTa simravlea, aseve usasruloa
φ
veqtoris komponentebis wyvilTa mniSvnelobebi.
romelia komponentebis `swori~ wyvili? nebismieri, vinaidan
TiToeuli wyvili erTsa da imave
veqtors gansxvavebulad aR-
wers. yvela wyvili erTnairi sididisa da mimarTulebis mqone
veqtors qmnis. 3.18 suraTze gvaqvs:
(3.18)
da
(b)
sur. 3.18 a)
veqtori da misi komponentebi. b) igive veqtori koordinatTa sistemis RerZebis φ kuTxiT Semobrunebis Semdeg.
θ = θ´ + φ.
(3.19)
es imas niSnavs, rom koordinatTa sistemis arCevanSi sruli Tavisufleba gvaqvs, vinaidan
veqtorebs Soris kavSiri (magaliTad, veqtorebis Sekreba 3.1 formuliT) ar aris damokidebuli aTvlis saTavis mdebareobaze an koordinatTa sistemis RerZebis mimarTulebaze. igive Seexeba sxva fizikur sidideebs Soris kavSirebs: arc erTi maTgani ar aris damokidebuli koordinatTa sistemis arCevaze. am yvelafers daumateT veqtorebis enis ubraloeba da simdidre
da mixvdebiT, ratom gamoisaxeba fizikis kanonebi TiTqmis yovelTvis am enaze. magaliTad,
mxolod 3.10 formulas SeuZlia warmoadginos sami (an meti) damokidebuleba, magaliTad,
formulebi 3.11, 3.12 da 3.13.
3.8
veqtorebis gamravleba*
veqtorebis gamravlebis sami meTodi arsebobs, magram arc erTi ar aris Cveulebrivi al-
gebruli gamravlebis analogiuri. am Tavis wakiTxvisas gaiTvaliswine, rom kalkulatori
veqtorebis gamravlebaSi mxolod im SemTxvevaSi dagexmareba,
Tu gamravlebis ZiriTad we­sebs gaigeb.
veqtoris gamravleba skalarze
veqtoris s skalarze gamravleba gvaZlevs axal veqtors. am veqtoris sidide
veqto-
ris sididisa da s-is absoluturi mniSvnelobis namravlia. misi mimarTuleba emTxveva
mimarTulebas, Tu s dadebiTia, da sawinaaRmdegoa, Tu s uaryofiTia.
-s
-s s-ze gayofisTvis
-s vamravlebT 1/s-ze.
*
am masalas mxolod mogvianebiT (me-7 da me-11 TavebSi) gamoviyenebT, amitom Tqven maswavlebels SeuZlia am
qveTavis Seswavla im droisTvis gadados.
74
veqtorebi
Tavi 3
veqtoris veqtorze gamravleba
veqtoris veqtorze gamravle­bis ori gza arsebobs. erTi gza gvaZ­levs skalars (skalarul
namravls), xolo meore _ axal veqtors (veqtorul namravls). studentebi gamravlebis am
or meTods xSirad erTmaneTSi ureven, amitom yuradRebiT gaiazre gansxvaveba maT Soris.
skalaruli namravli
da
veqtorebis skalaruli namravli (sur.
3.19) iwereba rogorc
·
da ga­nisazRvreba Sem-
φ
degnairad:
·
sadac a aris
b–
= ab cos φ,
(3.20)
(a)
veqtoris ricxviTi mniSvneloba,
-s komponenti -s
mimarTulebis gaswvriv
udris a cos φ-s.
veqtoris ricxviTi mniSvneloba, xolo φ –
kuTxe
da
veqtorebs Soris (ufro zustad,
maT mimarTulebebs Soris). arsebobs ori aseTi
φ
kuTxe: φ da 360° – φ. 3.20 formulaSi orives gamoyeneba SeiZleba, vinaidan maTi kosinusebi erT-
-s komponenti -s mimarTulebis gaswvriv udris
b cos φ-s.
maneTis tolia.
aRsaniSnavia, rom 3.20 formulis marjvena
(b)
mxares mxolod skalarebia (maT Soris cos φ). ma-
·
Sasadame, formulis marcxnivac
da , maT Soris φ kuTxiT. b) TiToeul veqtors aqvs komponenti meore
veqtoris mimarTulebis gaswvriv.
sur. 3.19. a) veqtorebi
skalaruli
sididea.
skalaruli namravli ori sididis namrav-
lia. erTi sididea erT-erTi veqtoris ricxviTi mniSvneloba, xolo meore – meore veqtoris
pirveli veqtoris mimarTulebis gaswvriv skalaruli komponenti. magaliTad, 3.19b suraTze
-s skalaruli komponenti
dan
-s mimarTulebis gaswvriv aris a cos φ. am komponents
-ze daSvebuli perpendikulari gansazRvravs. aseve,
gaswvriv aris
-s komponenti
-s bolo-
-s mimarTulebis
cos φ.
roca or veqtors Soris φ kuTxe aris 0°, erTi veqtoris komponenti meoris
gaswvrivaa da, aqedan gamomdinare, veqtorebis skalaruli namravli maqsimaluria. Tu φ = 90°, maSin erTi veqtoris komponenti meoris gaswvriv nulia da skalaruli namravli nulis tolia.
formula 3.20 SeiZleba davweroT Semdegnairad:
·
= (a cos φ (b) = (a) (b cos φ) (3.21)
gadanacvlebadobis kanons skalaruli namravlisTvis aseTi saxe aqvs:
·
=
·
.
rodesac ori veqtori warmodgenilia erTeulovan-veqtoruli saxiT, maTi skalaruli namravli daiwereba Semdegnairad:
·
= (ax
+ ay + az ) · (bx
+ by +bz )
(3.22)
SesaZlebelia am formulis gavrcobac jufTebadobis kanonis mixedviT: Tu pirveli veqtoris TiToeul komponents gavamravlebT meore veqtoris TiToeul komponentze, miviRebT:
·
= ax bx + ay by + azbz (3.23)
3.8 veqtorebis gamravleba*
C da D veqtorebis sidideebia, Sesabamisad, 3 erTeuli da 4
sakontrolo wertili 4.
erTeuli. ras udris C -s da D -s mimarTulebebs Soris kuTxe, Tu C · D tolia a) nulis,
b) 12 erTeulis da g) –12 erTeulis?
amocanis amoxsnis nimuSi
risi
tolia
φ
kuTxe
= 3 – 4 -sa
da
3.7
veqtoruli saxiT warmovadgenT da gamoviyenebT jufTebadobis ka­nons:
= –2 + 3 -s Soris?
amoxsna: unda iTqvas, rom aq mocemuli bevri moqmedebis Sesruleba kalkulatoriTac
SeiZleba, magram Tu gsurT ukeTesad Seiswav-
·
= (3 – 4 )(–2 + 3 ) =
= 3 (–2 ) + 3 (+3 ) + (– 4 )(–2 )+(– 4 )(+3 ).
Semdeg formula 3.20 gamoviyenoT bolo
loT skalaruli namravli, kalkulators nu
gamosaxulebis TiToeuli wevrisTvis. pirve-
gamoiye­nebT.
ori veqtoris mimarTulebas Soris kuTxe
li wevrisTvis erTeulovan veqtorebs Soris
skalaruli namravlis gansazRvrebaSi Sedis
kuTxea 0°, sxva wevrebisTvis ki aris 90°. mi-
(formula 3.20):
viRebT:
·
= ab cos φ
am formulaSi, a aris
(3.24)
veqtoris sidide,
anu
a = √32 + (–4)2 = 5,
xolo b aris
(3.25)
veqtoris sidide
b = √(–2) + 3 = 3,61.
2
2
·
= (–6)(1) + (9)(0) + (8)(0) – (12)(0) = – 6.
CavsvaT es ricxvi da formulebis 3.25 da 3.26
Sedegebi 3.24 formulaSi, miviRebT:
– 6 = (5)(3,61) cos φ.
ase rom,
(3.26)
SegviZlia calke gamovTvaloT formula 3.24-
φ = cos–1
–6
= 109° ≈ 110°.
(5)(3,61)
(pasuxi)
is marcxena mxare, Tu veqtorebs erTeulovan-
veqtoruli namravli
da
×
veqtorebis veqtoruli namravli iwereba, rogorc
da aris
veqtori, romlis sidide:
sadac φ aris
da
c = ab sin φ ,
(3.27)
-s Soris umciresi kuTxe (mcire kuTxes imi-
tom viyenebT, rom sin φ da sin(360° – φ) algeb­ruli niSniT gansx-
φ
vavdeba).
(a)
Tu
da
paraleluria an antiparaleluria, maSin
× =0.
× -s absoluturi sidide, romelic asec SeiZleba daiweros × , maqsimaluria, Tu da erTmaneTis
φ
perpendikularulia.
sur. 3.20. marjvena xelis wesis ilustracia veqtorebis namravlisTvis.
(a) marjvena xelis TiTebiT
veqtori
veqtorSi gadaitaneT. gawvdili cera
TiTi aCvenebs = × veqtoris mimarTulebas. b) naCvenebia, rom ×
da
×
erTmaneTis sapirispiroa.
(b)
75
76
Tavi 3
veqtorebi
veqtoris mimarTuleba
-s Semcveli sibrt­yis perpendikularulia. 3.20a sura-
-s da
Tze naCvenebia, rogor ganvsazRvroT
da
=
×
-s mimarTuleba e.w. marjvena xelis wesiT.
veqtorebi mimarTulebis Seucvlelad ganalage ise, rom saerTo saTavidan gamodiod-
nen. Semdeg warmoidgine xazi, romelic veqtorebis sibrtyis perpendikularulia. warmoidgine, rom es xazi marjvena xeliT giWiravs ise, rom TiTebi
veqtoridan
veqtorisken iyos
mimarTuli am veqtorebs Soris arsebuli umciresi kuTxiT. gaSlili ceri
veqtoris mimar-
Tulebas aCvenebs.
veqtoruli gamravlebis dros Tanmimdevroba mniSvnelovania. 3.20 b suraTze
=
× -s
mimarTulebas marjvena xelis wesiT vsazRvravT. gaSlili ceri mimarTulia wina SemTxvevis
sawinaaRmdego mimarTulebiT, maSasadame ´ = –
×
. es niSnavs, rom
= – ( × ) (3.28)
sxvagvarad rom vTqvaT, gadanacvlebadobis kanoni veqtoruli namravlisTvis ar moqmedebs.
erTeulovan-veqtoruli Canaweris SemTxvevaSi gvaqvs
×
= (ax
+ ay + az ) × (bx
+ by + bz )
(3.29)
frCxilebis gaxsna SegviZlia jufTebadobis kanonis mixedviT. es imas niSnavs, rom pirveli veqtoris TiToeuli komponenti veqtorulad unda gamravldes meore veqtoris TiToeul
komponentze. erTeuli veqtorebis veqtoruli namravlebi mocemulia E danarTSi (ix. `veqtorebis namravlebi~). magaliTad, 3.29 formulis SemTxvevaSi gveqneba
ax × bx = ax bx ( × ) = 0
vinaidan ori erTeuli veqtori,
da
paraleluria, amitom maTi veqtoruli namravli
nulis tolia. aseve gveqneba
ax × by = ax by ( × ) = ax by
× sididis gamosaTvlelad gamoviyeneT formula 3.27 (veqtorebs -s da -s aqvT erTeuli sidide da maT Soris kuTxea 90°).
× -is mimarTulebis sapovnelad gamoviyeneT marjvena
xelis wesi da davadgineT, rom is mimarTulia z RerZis dade­biTi mimarTulebiT (maSasadame
-s mimarTulebiT).
3.29 formulaSi frCxilebis gaxsna mogvcems:
×
= (ay bz – by az) + (az bx – bz ax) + (ax by – bx ay)
(3.30)
veqtoruli namravlis gamoTvla, agreTve, SesaZlebelia determinantis (rogorc naC­
venebia E danarTSi) an kalkulatoris gamoyenebiT.
imis dasadgenad, aris Tu ara xyz koordinatTa sistema marjvena sistema,
× =
veqto­
ru­li namravlisTvis gamoiyene marjvena xelis wesi. Tu gaSlili ceri z RerZis dadebiTi
mimarTulebiTaa, maSin es sistema marjvenaa.
sakontrolo wertili 5. C da D veqtorebis sidideebia Sesabamisad, 3 da 4 erTeuli. ra
iqneba C -s da D -s mimarTulebebs Soris kuTxe, Tu am veqtorebis veqtoruli namravli
C × D aris 1) nuli da 2) 12 erTeuli?
77

amocanis amoxsnis nimuSi
3.8
3.21 suraTze veqtori xy sibrtyeSi Zevs,
misi sididea 18 erTeuli, xolo daxriloba
x RerZis dadebiTi mimarTulebis mimarT _
250°.
veqtoris sididea 12 erTeuli, xolo
mimarTuleba z RerZis dadebiT mimarTulebas emTxveva. rogori iqneba veqtoruli namravli
=
× ?
amoxsna: rodesac ori veqtori mocemulia
sidide-kuTxuri saxiT, maT veqtorul namravls vpoulobT 3.27 formulis saSuale-
veqtori (xy sibrtyeSi)
veqtoruli namravlia.
sur. 3.21.
da
veqtorebis
biT:
c = ab sin φ = (18)(12)(sin 90°) = 216 (pasuxi)
aseTi Canaweris dros ori veqto­ris
Tuli. gaSlili ceri gviCvenebs
mimarTulebas. maSasadame, rogorc suraTzea
Zevs xy sibrtyeze. imis gamo, rom
veqtoruli namravlis mimarTulebas vpo­u­
naCvenebi,
lobT marjvena xelis wesiT. 3.21 suraTze
misi mimarTuleba
warmoidgine, rom Seni marjvena xeli
kuTxe iqneba
da
veqtoridan
-skenaa mimar-
amocanis amoxsnis nimuSi
Tu
=
= 3 – 4 da
= –2 + 3 , ra iqneba
× ?
amoxsna: rodesac ori veqtori mocemulia
erTeulovan-veqtoruli saxiT, maTi veqtoruli namravlis povna SeiZleba uRleba-
-s perpendikularulia,
250° – 90° = 160°
veqtorebis sibrtyis perpendikularulia,
xolo TiTebi
veqtoris
(pasuxi)
x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi.
3.9
jvena xelis wesiT. aq pirveli wevrisTvis or
veqtors Soris φ kuTxe nulis tolia. danarCeni wevrebisTvis φ = 90°. vipovoT:
= –6(0) + 9(– ) + 8(– ) – 12
= –12 – 9 – 8 (pasuxi)
dobis kanonis gamoyenebiT. es niSnavs, rom
veqtori
SegviZlia davweroT:
= (3 – 4 )×(–2 + 3 )
= 3 ×(–2 ) + 3 ×3 + (–4 )×(–2 ) + (–4 )×3 .
Semdeg TiToeul wevrs gamoviTvliT 3.27
formuliT da mimarTulebas vipoviT mar-
da
veqtorebis perpendi-
kularulia. amis damtkiceba SeiZleba, Tu
vaCvenebT, rom
navs, rom
·
= 0 da
·
= 0. es niS-
veqtoris komponenti
-s an
-s
mimarTulebis gaswvriv ar arsebobs.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
5:
dakavSirebuli
domebi.
veqtorul namravlTan
gavrcelebuli Sec-
veqtoruli namravlis povnis dros gavrcele­
bulia ramdenime Secdoma: 1) rode­sac veqtorebi suraTze mocemulia ise, rom erTis saTave meores bolos emTxveva, maT
sworad ar alageben. Tqven gonebaSi unda ganalagoT (ukeTesia gadaxazoT) veqtorebi
ise, rom saerTo saTavidan gamodiodnen, magram ar unda SecvaloT maTi mimarTuleba.
2) marjvena xelis wesis arasworad gamoyeneba,
rodesac xelSi kalkulatori an fanqari uWiravT. 3) zogjer namravlis pirvel veqtors
ver mimarTaven meore veqtorisken, vinaidan
es xelis saSinel daZabvas moiTxovs. zogjer
igive xdeba, rodesac veqtors warmosaxviT
abruneben marjvena xelis gamoyenebis nacvlad. 4) marjvena koordinatTa sistemasTan
dakavSirebiT Secdoma xdeba, rodesac gaviwydeba, rogor aago aseTi sistema (ixile sur.
3.14).
78
veqtorebi
Tavi 3
mimoxilva da Sejameba
skalarebi da veqtorebi. skalarebs, mag-
toruli komponentebi, xolo ax, ay da az – ska-
aliTad temperaturas, mxolod ricxviTi
laruli komponentebi.
mniSvneloba aqvs. isini ganisazRvreba ricxviTi erTeuliT (10°C) da emorCileba Cveulebrivi ariTmetikisa da algebris kanonebs.
veqtorebs,
magaliTad,
gadaad­gilebas,
veqtorebis Sekreba komponentebiT. veq­
torebis komponenturi formiT Sesakrebad,
viyenebT wesebs:
ricxviTi mniSvnelobac aqvs da mimarTule-
rx = ax + bx , ry = ay + by , rz = az + bz (3.11- 3.13)
bac (5 m, CrdiloeTiT). isini veqtoruli al-
aq
gebris kanonebs emorCileba.
veqtorebis geometriulad Sesakrebad
sa­Wiroa isini ise davalagoT, rom erTis saTave meoris bolos emTxveodes. pirveli veqtoris saTavisa da meore veqtoris bolos
damakavSirebeli
veqtori aris am veqtor-
-s rom
Ta jami.
gamovakloT, amisTvis
sawinaaRmdego mimarTulebiT
– -s misaRebad. Semdeg –
Sesakrebi veqtorebia, xo­lo
– veq-
torTa jami.
veqtorebis geometriuli Sekreba.
da
da
SevabrunoT
davumatoT
-s.
veqtorebis Sekreba emorCileba gadanacvlebadobisa da uRlebadobis kanonebs.
veqtorebi da fizikuri kanonebi. nebismieri
fizikuri
veqtorebs
mdgomareoba,
Seexeba,
SeiZleba
romelic
gamoisaxos
bevr SesaZlo koordinat­Ta sistemaSi. Cveulebriv, virCevT umar­tives koordinatTa
sistemas. Tumca, veq­torul sidideebs Soris kavSiri da fizikuri kanonebi ar aris
damokidebuli Cvens mier arCeul koordinatTa sistemaze.
skalaris namravli veqtorze. s skalarisa da
veqtoris namravli axali veqto-
veqtoris komponentebi. nebismieri organzomilebiani veqtoris ax da ay skalaru-
ria, romlis sididea sν. mimarTuleba emTx-
li komponentebi koordinatTa RerZebis
Tu s uaryofiTia.
gaswvriv moiZebneba
veqtoris boloebidan
koordinatTa RerZebze perpendikularebis
daSvebiT. komponentebi moicema formulebiT:
ax = a cos θ
da ay = a sin θ ,
(3.5)
sadac θ aris kuTxe x RerZis dadebiT mimarTulebasa da
veva
-s, Tu s dadebiTia, da sawinaaRmdegoa,
-s s-ze gasayofad -s vam-
ravlebT 1/s-ze.
skalaruli namravli.
da
veqtorebis
skalaruli namravli iwereba ase:
· b da
skalaruli sididea, romelic moicema formuliT:
·
veqtoris mimarTulebas
= ab cos φ,
(3.20)
φ aris kuTxe -sa da -s mimarTule-
Soris. komponentis algebruli niSani mis
sadac
mimarTulebas aCvenebs Sesabamisi RerZis
bebs Soris. skalaruli namravli aris erTi
mimarT. komponentebis saSualebiT SesaZle-
veqtoris sididisa da am veqtoris mimar-
veqtoris sididisa da mimarTulebis
Tulebaze meore veqtoris skalaruli kom-
belia
dadgena:
ponentis namravli.
ay
a = √ ax2 + ay2 da tg θ = a
x
(3.6)
erTeulovan-veqtoruli Canaweri. erTeulovani veqtorebis ,
da
-s sidideebi
erTis tolia, xolo mimarTulia, Sesabamisad, marjvena koordinatTa sistemis x, y da
z RerZebis dadebiT mimarTulebas emTxveva.
veqtoris Ca­wera erTeulovani veqtorebis
saSualebiT SeiZleba Semdegi saxiT:
sadac ax , ay
= ax + ay + az
da az aris
(3.7)
veqtoris veq-
erTelovan-veqtorul CanawerSi:
·
= (ax +ay +az )·(bx +by +bz )
(3.22)
SegviZlia am formulis gavrcoba uRlebadobis kanonis gamoyenebiT. aRsaniSnavia,
rom
·
=
· .
veqtoruli namravli. ori
da
veqto-
ris veqtoruli namravli iwereba ase:
da aris
veqtori, romlis sididea:
c = ab sin φ,
sadac
·
(3.27)
φ aris -sa da -s mimarTulebebs So-
79

ris umciresi kuTxe. -s mimarTuleba
veqto­rul CanawerSi
da
×
veqtorebis sibrtyis perpendikularulia
da ganisazRvreba marjvena xelis wesiT,
rogorc naCvenebia 3.20 suraTze. daimaxs-
×
ovre, rom
= –( × ). erTeulovan-
= (ax + ay + az )×(bx + by + bz ) (3.29)
am gamosaxulebis gavrcobac SeiZleba uRle­
badobis kanonis gamoyenebiT.
SekiTxvebi
1 floridis universitetis golfis gundma
5
unda iTamaSos mdeloze, romlis SuagulSi
a)
= + – , aris Tu ara
+ (– ) = + (– );
b)
= (– ) +
+
xy koordinatTa sistemaSi. gundis wevrebma
g)
+ (– ) =
+
burTi unda Caagdon xvrelSi, romlis koor-
6 3.23 suraTze naCvenebi ori veqtori Zevs
xy sibrtyeSi. ra niSnebi eqneba x da y komponentebs a) 1 + 2-sTvis, b) 1 – 2-sTvis da
g) 2 – 1-sTvis?
y
`aligatoris ormoa~ amoTx­rili. 3.22 suraTze naCvenebia golfis moednis zedxedi
dinatebia (8 m, 12 m). magram burTis Cagdebis
ufleba aqvT mxolod qvemoT mocemuli
gadaadgilebebis erTxel an metjer gamoyenebiT:
1
= (8 m) + (6 m) ,
2
= (6 m) ,
3
Tu
da
?
= (8 m)
`aligatoris ormos~ koordinatebia (8 m, 6 m).
2
Tu gundis romelime wevri burTs am ormoSi
x
Caagdebs an ormoze gadaatarebs, es moTamaSe
avtomaturad gadaecema floridis Statis
universi­tets – mTavar mters. gadaadgilebebis ra mimdevroba unda gamoiyenos universitetis gundis wevrma, rom burTi ormoSi ar
Cauvardes?
y
1
sur. 3. 23. KkiTxva 6.
7
3.24 suraTze naCvenebi RerZebis romeli
ganlagebaa marjvena koordinatTa sistema?
rogorc wesi, RerZis simbolo mis dadebiT
mimarTulebas aRniSnavs.
ormo
x
z
`aligatoris
ormos~
sur. 3.22
x
kiTxva 1.
2
y
SeiZleba Tu ara, rom ori veqtoris si-
dideebis jami am veqtorebis jamis sididis
z
(a)
toli iyos? Tu ara, maSin ratom? Tu ki, maSin
rodis?
3
3.2 formulaSi vxedavT, rom
da
dobis kanons. niSnavs Tu ara es, rom
?
4
gamosaxe
a)
+
=
b)
+
=
g)
+
=
da
veqtorebi ise, rom
da a + b = c;
–
;
da a2 + b2 = c2.
–
z
y
(b)
(g)
x
z
x
veq-
torebis Sekreba emorCileba gadanacvleba–
y
x
x
y
y
z
=
y
(d)
x
z
(e)
sur. 3. 24. KkiTxva 7.
(v)
80
veqtorebi
Tavi 3
8
Tu
·
=
· , aris Tu ara
da
erT-
maneTis toli?
9
Tu
veqtori da
sxva oTxi veqtori, romelTac Tanabari
= q( +
) da
aris
-s perpendi-
kularuli, maSin rogori mimarTule­-ba eqneba
10 3.26 suraTze naCvenebia
-s 3.25 suraTze naCveneb sam mdgomareo-
baSi, rodesac q mudmiva a) da­debiTia da
sidide da sxvadasxva mimarTuleba aqvT. a) am
oTxi veqtoridan romelTa skalaruli namravlia
-ze erTmaneTis toli? b) romlis
-ze skalaruli namravlia uaryofiTi?
b) uaryofiTia?
y
y
x
x
z
z
(1)
θ
θ
θ
θ
x
sur. 3. 26. KkiTxva 10.
z
(2)
(3)
sur. 3. 25. KkiTxva 9.
amocanebi
θ = 30°. gansazRvre veqtoris: a) x komponenti da b) y komponenti.
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
•5
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia veb-gverdze http://www.wiley.com/
college/halliday.
gemi saw­yisi wertilidan 100 km-iT aRmosav-
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gemma unda gacuros 120 km CrdiloeTis
mimarTulebiT.
moulodnelma
qa­riSxalma
leTiT gadaanacvla. a) ra manZili da b) ra
gviCvenebs
mimarTulebiT unda gacuros gemma daniSnulebis adgilamde misaRwevad?
qveTavi 3-4. veqtoris komponentebi
•1
ras udris xy sibrtyeze mdebare
•6 3.28
veq-
suraTze mZime meqanizmi 12,5 m
(d = 12,5) manZilze aacures 20°-iT daxril
(θ = 20°).
toris a) x komponenti da b) y komponenti, Tu
ficarze
misi mimarTulebaa 250° x RerZis dadebiTi
bidan ra simaRleze aacures meqanizmi?
mimarTulebis mimarT, saaTis isris sawinaaR-
b) horizontalurad ra manZilze gadaad­
mdego mimarTulebiT, xolo sididea 7,3 m?
gilda igi?
•2
a)
sawyisi
mdebareo-
mocemuli kuTxeebi gamosaxe radianebSi:
a) 20°, b) 50°, g) 100°. mocemuli kuTxeebi gadaiyvane gradusebSi: d) 0,33 radiani, e) 2,1
radiani, v) 7,7 radiani.
•3
veqtoris x komponentia –25 m, xolo y
komponentia +40 m. a) risi tolia
sidide? b) ras udris kuTxe
veqtoris
θ
veqtorsa da
x RerZis dadebiT mimarTulebas Soris? SSM.
•4 3.27
suraTze
y
••7
gadaadgilebis veqtori
xy sibrtyeSi Zevs. misi
sididea 15 m, kuTxe ki
sur. 3. 28. KkiTxva 6.
θ
sur. 3. 27. KkiTxva 4.
oTaxis zomebia 3 m (simaRle) × 3,70 m
× 4,3 m. buzi frenas erTi kuTxidan iwyebs,
x
Semoifrens oTaxis gar­Semo da Cerdeba diagonalurad mo­pirdapire kuTxeSi. a) risi

tolia misi gadaadgilebis sidide? SeiZleba
(30, 40), (bx , –70), (–20, cy), (–80,–70). oTxi gar-
Tu ara misi traeqtoriis sigrZe b) naklebi
benis mTliani gadaadgilebis xy komponente-
iyos gadaadgilebis sidideze? g) meti iyos
bia (–140, –20). risi tolia a) bx da b) cy? risi
gadaadgilebis sidideze? d) toli iyos
tolia mTliani gadaadgilebis g) sidide da
gadaadgilebis sididisa? e) airCie Sesabamisi
d) kuTxe (x RerZis dadebiTi mimarTulebis
koordinatTa sistema da gamosaxe gadaadg-
mimarT)?
ilebis veqtoris komponentebi erTeulovan-
•14 gvaqvs ori veqtori,
veqtoruli saxiT. v) Tu buzi frenis nacvlad fexiT dadis, gamoTvale traeqtoriis
umoklesi SesaZlebeli sigrZe (miniSneba: am
kiTxvaze pasuxi gamoTvlis gareSe SeiZleba
gaices. oTaxi yuTs hgavs. gaSale misi kedlebi da sibrtyeze ganalage). SSM WWW.
qveTavi 3-5. veqtoris Sekreba komponentebiT
•8
adamiani fexiT midis mocemuli marSru­
=(3m) +(4m) da b =
(5 m) +(-2 m) . warmoadgine
+ b : a) erTeulo-
van-veqtoruli saxiT, ipove misi b) sidide da
g) kuTxe ( -s mimarT). axla warmoadgine b –
d) erTeulovan veqtoruli saxiT da ipove
misi e) sidide da v) kuTxe.
•15 mocemulia ori veqtori:
= (4 m) – (3 m) +(1 m)
= (–1 m) +(1 m) +(4 m)
da
tiT: 3,1 km CrdiloeTiT, Semdeg 2,4 km dasav-
erTeulovan-veqtoruli saxiT warmoa­d­gine:
leTiT, bolos ki 5,2 km samxreTiT. a) aage
a)
+ , b)
– b da g) mesame
veqtori, rom-
veqtorebi am moZraobisTvis. b) ra manZilze
lisTvisac
da g) ra mimarTulebiT gafrindeboda Citi
•16 Sen akeTeb oTx wrfiv moZraobas brtyel
wrfivad imave sawyisi wertilidan imave saboloo wertilamde.
•9 adamianma ganizraxa mivides 3,4 km-iT daSorebul adgilze, romelic 35° Crdilo-aR-
+ c = 0. SSM.
–
zedapirze. moZraobas iwyeb xy koordinat­Ta
sistemis aTvlis saTavidan da amTavreb wertilSi (–140m, 30m). moZraobebis x da y komponentebia (metrebSi): 20 da 60, bx da –70, –20 da
dasavleTiT mimarTuli quCebi. ra minimal-
cy , –60 da –70. risi tolia a) bx komponenti
da b) cy komponenti? gamoTvale mTliani
gadaadgilebis g) sidide da d) kuTxe (x Rer-
uri manZilis gavlis Semdeg miaRwevs is dan-
Zis dadebiTi mimarTulebis mimarT).
iSnulebis adgils?
•17
•10 manqana gadis 50 km-s aRmosav­leTiT, Sem-
didea 50 m da TiToeuli xy sibrtyeSi Zevs. x
deg 30 km-s CrdiloeTiT, bolos ki 25 km-s 30°
RerZis dadebiTi mimarTulebis mimarT maTi
Crdilo-aRmosavleTiT. aage veqtorebi da
kuTxeebia, Sesabamisad, 30°, 195° da 215°. ga-
mosavleTiT mdebareobs. amisTvis man unda
gaiaros Crdilo-samxreTiT an aRmosavleT-
,
da
gansazRvre manqanis mTliani gadaadgilebis
moTvale
a) sidide da b) kuTxe.
moTvale
•11
gamoTvale
a) erTeulovan-veqtorul Cana­werSi ra
iqneba jami
+ , Tu
= (4 m) + (3 m) da
(–13 m) +(7 m) ? gamoTvale
+
=
-s b) sidide
da g) mimarTuleba. SSM.
•12
da
gadaadgilebebis komponentebia
c x = 7 , 4 , c y = – 3 , 8 , c z = – 6 , 1 ; d x= 4 , 4 , d y = – 2 ,
veqtorebidan Ti­Toeulis si-
+ + -s: a) sidide da b) kuTxe. ga– + -s: g) sidide da d) kuTxe.
veqtoris: e) sidide da v) kuTxe,
romlisTvisac (
•18
+
=
+ )–( +
jamSi
) = 0. ILW.
veqtoris sididea 12
m, xolo daxriloba x RerZis dadebiTi mimarTulebis mimarT aris 40°, saaTis isris
moZraobis
sawinaaRmdego
mimarTulebiT.
veqtoris sididea 15 m, xolo daxrilo-
dz = 3,3. moZebne jamuri veqtoris a) x, b) y
da g) z komponentebi.
ba x RerZis uaryofiTi mimarTulebis mi-
•13 texasuri mziT Sewuxebuli WianWvela xy
dego mimarTulebiT. ras udris
sibrtyeze darbis. oTxi mimdevrobiTi garbe-
a) sidide da b) daxriloba (x RerZis dadebiTi
nis x da y komponentebi santimetrebSi aseTia:
marT 20° saaTis isris moZraobis sawinaaRm-
mimarTulebis mimarT)?
veqtoris
81
82
veqtorebi
Tavi 3
•19 3.29
suraTze
da
veqtorebi Tana-
pirveli xoWos axali mdebareobis adgilze?
bari sididisaa — 10 m, xolo maTi kuTxeebia
••24
θ1 = 30° da θ2 = 105°. moZebne jamuri
veqto-
TovaSi moyva (Tova imdenad Zlieria, rom mi-
-is sidide
wis da zecis garCevac ki SeuZlebelia). mkvl-
ris a) x da b) y komponentebi, g)
bazaze dabrunebis dros mkvlevari
da d) kuTxe x RerZis dadebiTi mimarTulebis
evari apirebda 5,6 km-is gavlas CrdiloeTiT,
mimarT. SSM ILW WWW.
magram, rodesac amindi gamokeTda, aRmoaCina, rom 7,8 km gaiara Crdilo-aRmosavleTi-
y
dan 50° kuTxiT. a) ra manZilze da b) ra mimarTulebiT unda imoZraos mkvlevarma bazaze
dasabruneblad?
θ2
•••25
a) 3.30 suraTze a gverdis sigrZis
kubi erTi kuTxiT exeba xyz koordinatTa
sistemis aTvlis saTaves. diagonali aris
θ1
0
x
sur. 3. 29. KkiTxva 19.
•20
a) risi tolia qvemoT mocemuli oTxi
xazi, romelic erT kuTxes akavSirebs meoresTan centris gavliT. erTeulovan-veqtorul CanawerSi, ra iqneba sxeulis di-
erTeulovan-veqtoru-
agonali kuTxidan, romlis koordinatebia
li saxiT? risi tolia am jamis b) sidide,
a) (0,0,0), b) (a, 0, 0), g) (0, a, 0) da d) (a,a,0)?
g) kuTxe gradusebSi da d) kuTxe radianeb-
e) gamoTvale kuTxeebi diagonalsa da mimde-
Si?
bare gverdebs Soris. v) gansazRvre sxeulis
veqtoris
jami
: 6 m + 0,9 radiani
: 5 m — 75°
: 4 m + 1,2 radiani
: 6 m — 210°
diagonalis sigrZe a-s mimarT. SSM.
z
•21 Wadrakis figurebi gadaadgildeba kvadratebze, romelTa gverdebi 1,0 sm-ia. mxedari
gadaadgileba Semdegi gziT: a) ori kvadrati
a
win, erTi kvadrati marjvniv; 2) ori kvadrati
marcxniv, erTi kvadrati win; 3) ori kvadrati
y
win, erTi kvadrati marcxniv. rogori iqneba
x
b) kuTxe (wina mimarTulebis mimarT) am sami
sur. 3. 30. KkiTxva 25.
svlis zedized gakeTebis Semdeg?
••22 A
oazisi B oazisidan aRmosavleTiT
25 km manZilzea. aqlemi moZraobas iwyebs A
oazisidan, gadis 24km-s samxreT-aRmosavleTidan 15° kuTxiT, Semdeg ki 8km-s CrdiloeTiT. ra manZiliTaa daSorebuli aqlemi B
oazisidan?
qveTavi 3-8.
kanonebi
• 26 3.31
or garbens da pirvelad 1,6 m-s garbis Crdilo-aRmosavleTidan 40° kuTxiT. rogori
unda iyos xoWos meore garbenis a) sidide da
b) mimarTuleba, Tu is unda dasruldes
da
suraTze 17 m sididis
fizikis
veqto-
y
y´
ay
bils. pirveli xoWo garbis 0,5 m-s aRmosavleTidan 30° kuTxiT. meore xoWoc akeTebs
veqtorebi
ri mimarTulia x RerZis dadebiTi mimar-
••23 ori xoWo erTi wertilidan iwyebs sirleTiT, Semdeg ki 0,8 m-s Crdilo-aRmosav-
a
a
mxedris mTliani gadaadgilebis a) sidide da
x´
y´
x´
θ
θ´
0
θ´
ax
sur. 3. 31. KkiTxva 26.
x
83

y
Tulebisadmi θ = 56° kuTxiT saaTis isris
sawinaaRmdego mimarTulebiT. rogori iqneba veqtoris a) ax da b) ay komponentebi? meore
koordinatTa
sistema
pirvelis
mimarT
daxrilia θ´ = 18° kuT­xiT. rogori iqneba
g) ax´ da d) ay´ komponentebi am koordinatTa
sistemaSi?
θ
x
qveTavi 3-8. veqtorebis gamravleba
•27
veqtorebi xy sibrtyeze Zevs. maTi
da
sur. 3. 32. KkiTxva 35.
sidideebia 4,5 da 7,3 erTeuli, xolo kuTxeebi _ 320° da 85° x RerZis dadebiTi mi-
kuT­xea θ = 30°. rogori iqneba
veqtoris a) x
marTulebis mimarT saaTis isris moZraobis
da b) y komponentebi? rogori iqneba
sawinaaRmdego mimarTulebiT. rogori iqne-
ris g) x da d) y komponentebi? rogori iqneba
· -isa da b)
ba a)
•28
da
= 2 + 4 . moZebne a)
g) (
+
)·
veqtoris e) x da v) y komponentebi?
× -is mniSvnelobebi?
=3 +5
mocemulia ori veqtori:
da d)
× , b)
-s komponenti
· ,
-s gas-
= p + q , rogori iqneba z) p-s da T) q-s
Tu
mniSvne­lobebi?
••36
mimebis Sexvedrisas, pirveli mimis
wvriv (miniSneba: d)-sTvis ganixile formula
gadaadgilebaa
3.20 da sur. 3.19).
orisa –
•29 mocemulia sami veqtori:
= –1 – 4 + 2
a)
·
(
•30
••31
· (b +
=3 –2 +4
Tu
tolia (
=2 +2
da
), b)
×
+
1
1
2
)·(
=3 +3 –2 ,
×4
1
)
+ 1 . moZebne
da g) × ( + ).
da
2
)?
=–5 +2 – , risi
2
gamosaTvlelad gamoiyene skalaruli nam-
+3 + 3 da
••32
+4 + 6
= axbx + ayby+azbz.
·
faqti, rom
1
= ab cos θ da is
·
ravlis gansazRvreba
=3 +
= 2 + + 3 SSM ILW WWW.
namravlSi
=q ×
, q = 2,
=2 +
= 4 – 20 + 12 , Tu Bx = By ,
da
rogori saxe eqneba
veqtors erTeulovan-
veqtorul CanawerSi?
••33
veqtoris sididea 6 erTeuli,
veqtorisa – 7 erTeuli, amasTan,
rogori iqneba kuTxe
-sa da
·
1
·
-is
2
=(4m) +(5m) ,
=(–3m) +(4m) . gamoTvale a)
2
, g) (
2
+
1
2
)·
mimarTulebis
2
da d)
· (2 ×
= –3 + 4 + 2
••35 3.32
=7 –8
suraTze mocemuli veqto­rebis
sidideebia: a = 3 m, b = 4 m, c = 10 m, xolo
×
1
,
2
1
komponenti
(miniSneba:
d)-sTvis ixile formula 3.20 da sur. 3.19).
damatebiTi amocanebi
kldis
lis
Si
ori
nawevi
mopirdapire
erTmaneTis
suraT­ze A
bamde
ewodeba
mimarT
da B
erTmaneTs
bzars,
mxare
rom-
warsul-
wanac­vlda.
3.33
wertilebi wanacvleemTxveoda.
gadaadg-
ileba AB wanacvlebis mTlian sibrtyezea.
AB-s horizontaluri komponenti aris AC
hori­zontaluri wanacvleba. AB-s komponenti, romelic wanacvlebis sibrtyis qvemoTaa
mimar­Tuli, aris AD siRrmiseuli wanacvleba. a) gamoTvale AB mTliani gadaadgilebis
horizontaluri
wanacvleba
)?
=2 +3 –4
me-
gaswvriv.
mocemuli sami veqtorisTvis, risi
toli iqneba 3
xo­lo
1
= 14.
-s mimarTule-
bebs Soris?
••34
b)
37
or mocemul veqtors Soris kuTxis
veqto-
siRrmiseuli
wanacvleba
φ
wanacvlebis
sibrtye
sur. 3. 33. KkiTxva 37.
84
Tavi 3
veqtorebi
sidide, Tu AC = 22 m, xolo AD = 17 m. b) Tu
43 3.35 suraTze mocemuli veqto­rebisTvis
wanacvlebis sibrtye horizontis mimarT ga-
a = 4, b = 3 da c = 5. gamoTvale a)
b) ·
da g) · .
daixara φ = 52° kuTxiT, rogori iqneba AB-s
vertikaluri komponenti?
· ,
y
38 da veqtorebis komponentebia: ax= 3,2,
ay = 1,6, bx = 0,5, by = 4,5. a) gamoTvale kuTxe
-sa da -s mimarTulebebs Soris. xy sibrtyeze Zevs
-s perpendikularuli ori veq-
x
tori, ro­melTagan TioToeulis sididea 5 m.
veq­tors aqvs dadebiTi x komponenti, xolo
veqtors – uaryofiTi x komponenti. rogori iqneba
veqtoris b) x da g) y komponentebi
veqtoris d) x da e) y komponentebi?
da
P
sur. 3. 35. Kamocanebi 43 da 44.
44 3.35 suraTze mocemuli veqtore­bisTvis
a = 4, b = 3 da c = 5. gamoTvale
× -s a) si×
dide da b) mimarTuleba. gamoTvale
-s g) sidide da d) mimarTuleba. gamoTvale
× -s e) sidide da v) mimarTuleba (z RerZi
ar aris naCvenebi).
P
t1 momenti
45 10 erTeulis sididis
t2 momenti
Teuli sididis
gansxvavdeba 60°-iT. ipove a) am veqtorebis
sur. 3. 34. KkiTxva 39.
39 45 sm radiusis borbali horizontalur
zedapirze migoravs (sur. 3.34). t1 momentSi
borblis P wertili zedapirs exeba. t2 momentSi borbali naxevrad Semobrundeba. rogori iqneba P-s gadaadgilebis a) sidide da
b) kuTxe (zedapiris mimarT)?
40
momitinge Tavisi plakatiT moZrao-
bas iwyebs xyz koordinatTa sistemaSi xy sibrtyeze. is gadis 40 m-s x RerZis uaryofiTi
mimarTulebiT, Semdeg 20 m-s marjvniv, perpendikularuli traeqtoriiT, bolos ki
25 m-s zeviT, wyalsaqaCi koSkis mimarTulebiT. a) rogori iqneba plakatis mTliani
gadaadgileba erTeulovan-veqtorul CanawerSi? b) momitingem plakati wyalsaqaC koSkTan daagdo. rogori iqneba plakatis sruli
gadaadgilebis sidide misi moZraobis dasawyisidan dasasrulamde?
41 Tu
Tu
-s, miviRebT 6 + .
-s davumatebT
-s gamovaklebT
risi tolia
-s, miviRebT –4 + 7 .
-s sidide?
42 Tu B -s davumatebT
=3 +4 -s, miviRebT
veqtoris sididisa da y RerZis dadebiTi
mimarTulebis veqtors. risi tolia
dide?
veqtori da 6 er-
veqtori erTmaneTisgan
-s si­
skalaruli namravli da b)
×
veqtoruli
namravlis sidide.
46
-s sididea 12 m, xolo kuTxe RerZis
dadebiTi mimarTulebisadmi _ 60° saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT.
koordinatTa imave sistemaSi
= (12 m)
+
+ (8m) . koordinatTa sistema aTvlis saTavis garSemo SemovabrunoT saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT 20°
kuTxiT. miviRebT x´y´ koordinatTa sistemas. rogori iqneba axal sistemaSi a)
b)
veqtorebi
da
erTeulovan-veqtorul
CanawerSi?
47 ialqniani navi eris tbis amerikuli napiridan kanaduri napiris im wertilisken
micuravs, romelic CrdiloeTiT 90 km-zea.
Tumca, mezRvauri Cerdeba sawyisi wertilidan 50 km-iT aRmosavleTiT. a) ra manZili da
b) ra mimarTulebiT unda gascuros mezRvaurma daniSnulebis adgilze misaRwevad?
48 ipove mocemuli oTxi veqtoris jami
a) erTeulovan-veqtorul CanawerSi, misi
b) sidide da g) +x-Tan kuTxe.
P : 10 m, +x-dan 25° saaTis isris moZraobis
sawinaaRmdego mimarTulebiT
85

Q : 10 m, +y-dan 10° saaTis isris moZraobis
a)
sawinaaRmdego mimarTulebiT
Soris?
R : 8 m, –y-dan 20° saaTis isris moZraobis
53 mocemuli gvaqvs sami ga­daad­­gi­leba me-
mimarTulebiT
trebSi:
S : 90 m, –y-dan 40° saaTis isris moZraobis
1
2
3
sawinaaRmdego mimarTulebiT
49 mocemulia ori veqtori:
= (4 m) -(3 m)
ras
udris
= (6 m) +(8 m)
da
veqtoris
a)
da
veqtoris
g) sidide da d) kuTxe? ras udris
+
e) sidide da v) kuTxe? ras udris
– -s
– -s
z) sidide da T) kuTxe? ras udris
-s
i) sidide da k) kuTxe? l) rogori iqneba kuTxe
– -s
·
, b)
2
1
×
2
– -s mimarTulebebs Soris?
da g) kuTxe
-sa da
-s
1
2
=4 +5 –6
=–1 +2 +3
da
=4 +3 +2
=
a) rogori iqneba
sidide
b) kuTxe ( -sadmi)? ras udris
1
1
–
2
+
?
3
b) ro­gori iqneba kuTxe -sa da z RerZis dadebiT mimarTulebas Soris? g) risi tolia
komponenti
-is mimarTulebis gaswvriv?
2
d) risi tolia
2
-is
da
-is
1
1
-is komponenti, romelic
mimarTulebis
perpendikularulia
-is sibrtyezea? (miniSneba:
2
-isa da
1
g)-sTvis gaiTvaliswine formula 3.20 da sur.
50 cecxlovani WianWvela piknikis teri-
3.19; d)-sTvis gaiTvaliswine formula 3.27).
toriaze cxeli sousis mosaZebnad midis
54
da horizontalur zedapirze akeTebs sam
= 0,4 m samxreT-dasavle= 0,5 m aRmosav­leTiT, da 3 = 0,6 m
2
gadaadgilebas:
TiT,
1
Crdilo-aRmosavleTiT
dadebiTi
mimarTuleba
60°-iT. x
iyos
RerZis
aRmosavle-
Ti, xolo y RerZis dadebiTi mimarTuleba
– CrdiloeTi. rogori iqneba
b) y komponentebi?
2
-is a) x da
1
-is g) x da d) y komponen-
-is e) x da v) y komponentebi? rogo-
tebi?
3
ri iqneba WianWvelas sruli gadaadgilebis
z) x komponenti, T) y komponenti, i) sidide
da k) mimarTuleba? Tu WianWvela pirdapir
sawyis wertils daubrundeba, l) ra manZilze
da m) ra mimarTulebiT unda imoZraos?
51 qali gadis 250 m-s Crdilo-aRmo­savle­
TiT 30°-iT, Semdeg ki 175 m-s aRmosavle-
veqtorebi xy sibrtyeze Zevs.
da
-s sididea 8, xolo kuTxe aris 130°.
-s komponentebia Bx=
-7,72 da By= -9,2.
gamoTvale kuTxeebi y RerZis uaryofiT
mimarTulebas
Soris, (b)
g)
55
×(
da
da
×
(a)
-s
mimarTulebas
-s mimarTulebas Soris,
+ 3 ) mimarTulebas Soris.
veqtorebi xy sibrtyeze Zevs.
sididea 8.00, xolo kuTxe – 130°.
ponentebia Bx =
5 ·
-s
-s kom-
–7,72 da By = –9,2. (a) ipove
. rogori iqneba 4
×3
(b) erTeu-
lovan-veqtorul CanawerSi da (g) sididekuTxur Canawer­Si sferuli koordinatebiT
(ixile sur. 3.36)? (d) ipove kuTxe
-sa da
4 × 3 -is mimarTulebebs Soris (miniSneba:
dafiqrdi, sanam gamoTvlebs daiwyeb). rogoz
TiT. gamoTvale qalis sruli gadaadgilebis
a) sidide da b) kuTxe. g) gamoTvale mis mier
ganvlili manZili. d) ra ufro metia, ganvlili manZili Tu gadaadgilebis sidide? SSM.
52
1
gadaadgileba Zevs yz sibrtyeze,
φ
y RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi 63°
kuTxiTaa daxrili, aqvs dadebiTi z komponenti da 4,5 m sidide.
2
y
gadaadgi­leba Zevs xz
θ
sibrtyeze, x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi 30° kuTxiTaa dax­rili, aqvs dadebiTi
z komponenti da 1,4 m sidide. rogori iqneba
x
sur. 3. 36. Kamocama 55.
86
veqtorebi
Tavi 3
ri iqneba
×3
(e) erTeulovan-veqtorul
+
lia
-s (a) sidide da b) mimarTuleba?
–
CanawerSi da (v) sidide-kuTxur CanawerSi
risi tolia
sferuli koordinatebiT?
Tuleba? TiToeuli kombinaciisTvis aage
56
1
veqtori mimarTulia y RerZis uar­
-s g) sidide da d) mimar-
veqtoruli diag­rama.
veqtori
63 golfis moTamaSe burTs xvrelSi sam
– x RerZis dadebiTi mimarTulebiT. ra mimar­
dartymaSi agdebs. pirveli dartyma burTs
yofiTi mimarTulebiT, xolo
/(–4)-s? rogori iqneba namravlis sidide (g) 1 · 2-sTvis
da d) 1 · ( 2/4)-sTvis? rogori iqneba Sedegad miRebuli veqtoris mimarTuleba (e) 1×
-sTvis da (v) 2 × 1-sTvis? rogori iqneba
2
Tuleba eqneba (a)
2
/4-s da (b)
2
1
veqtoruli namravlis sidide (z) (e)-Si da (T)
(v)-Si? rogori iqneba
1
×(
2
/4)-is (i) sidide
da (k) mimarTuleba?
57 veqtori mimarTulia samxreTiT da misi
sididea 3 m. ras udris 5 veqtoris (a) sidide
da (b) mimarTuleba? ras udris –2 veqtoris
(g) sidide da (d) mimarTuleba?
58 Tu
1
+
2
=5
3
,
1
–
maSin rogori iqneba (a)
=3
2
3
da
da (b)
1
2
=2 +4
3
erTeulo-
van veqtorul CanawerSi?
59
gamoTvale mocemuli oTxi veqtoris
jami a) erTeulovan veqtorul CanawerSi,
misi b) sidide da g) kuTxe.
xolo mesame dartyma – 0,91 m samxreT-dasavleTiT. risi tolia erTi dartymiT burTis
Casagdebad saWiro gadaadgilebis (a) sidide
da (b) mimarTuleba?
64 wertili sibrtyeze samjer ga­daad­
gildeba: 1 – 4 m samxreT-dasavleTiT, Semdeg
2
– 5 m aRmosavleTiT da bolos
koordinatTa sistema, sadac y RerZi aCvenebs
CrdiloeTs, xolo x RerZi – aRmosavleTs.
risi tolia
1
nenti da d) y komponenti? risi tolia
unda davumatoT 7.0 m sididis
veqtori
veqtors.
jami gvaZlevs mesame veqtors, romelic mimarTulia y RerZis gaswvriv da misi sidide
3-jer metia -s sidideze. rogori iqneba -s
sidide?
61 sami veqtori mocemulia met­re­bSi:
tolia wertilis mTliani gadaadgilebis
(z) x komponenti, (T) y komponenti, (i) sidide
veqtori yz sibrtyeze Zevs, y RerZis
dadebiTi mimarTulebisadmi daxrilia 63°-iT,
aqvs dadebiTi z komponenti da 3,2 erTeulis
toli sidide.
iTaa daxrili, aqvs dadebiTi z komponenti da
1,4 erTeulis toli sidide. ipove (a)
(b) × da (g) kuTxe -s da -s Soris.
66
(a)
erTeulovan-veqtorul
=3 +3 +2
1
2
=–2 –4 +2
=5 +4 –6 ,
3
=2 +3 +1
= 4 + 3
×
2
), (g )
3
62 5 m sididis
·(
2
×(
1
+
wer­Si
veqtori
samxreTiT. 4 m sididis
rogori
+ 2
iqneba
=
–
+ ,
· ,
Cana­
Tu
= –2 + 2 + 3
da
(b) gamoTvale kuTxe
-sa
da z RerZis dadebiT mimarTulebas Soris.
),
3
+
2
veqtori Zevs xz sibrtyeze, x
RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi 48° kuTx-
·(
1
-is
3
(e) x komponenti da (v) y komponenti? risi
65
60 x RerZis gaswvriv mimarTuli
(b)
-is (g) x kompo-
2
imoZraos?
: 5m, –235°
1
-is (a) x komponenti da (b) y
komponenti? risi tolia
unda gaiaros da (m) ra mimarTulebiT unda
= (–4 m) – (6 m)
ipove Sedegebi: (a)
3
– 6 m Crdilo-aRmosavleTiT 60°-iT. airCie
bareobaSi brundeba, maSin (l) ra manZili
: 4 m, +65°
dartyma – 1,83 m samxreT-aRmosavleTiT,
da (k) mimarTuleba? Tu wertili sawyis mde-
= (2 m) + (3 m)
gadaaadgilebs 3,66 m CrdiloeTiT, meore
).
3
mimar­Tulia
veqtori mimarTu-
lia Crdilo-dasavleTidan 35°-iT. risi to-
(g) rogori iqneba
-s komponenti
Tulebis gaswvriv? (d) ra iqneba
nenti
da
-s mimar-s kompo-
-s perpendikularulad, magram
-sa
-s sibrtyeze? (miniSneba: (g)-sTvis ixile

formula 3.2 da sur. 3.19. (d)-sTvis ixile
adgilebis veqtorebi mTliani gadaadgilebis
formula 3.27).
Semdegi sidideebis misaRebad: (a) 7 m, (b) 1 m da
67 8 m sididis veqtori emateba veqtors,
romelic x RerZis gaswvriv aris mimarTuli.
75 bostonis centrSi banki gaZarcves (ixile
am ori veqtoris jami gvaZlevs axal veqtors,
romelic y RerZis gaswvrivaa mimarTuli da
aqvs
-ze orjer meti sidide. risi tolia
-s sidide?
68
ganvixiloT x RerZis dadebiTi mimarveqtori, y RerZis dadebiTi
Tulebis
veqtori da d skalari. ro-
mimarTulebis
/d-s mi­marTuleba, Tu d (a) da­
gori iqneba
de­biTia da (b) uar­yofiTia? risi tolia
(g)
·
·
-s da (d)
/d-s sidide? ra mimar×
Tuleba eqneba veqtors (e)
da (v)
(g) 5 m.
ruka 3.37 suraTze). policiisgan Tavis dasaRwevad mZarcvelebi TviTmfrinaviT gafrindnen da Seasrules sami frena: 32 km samxreTiT
dasavleTis mimarT 45°-iT, 53 km dasavleTiT
CrdiloeTis mimarT 64°-iT da 26 km samxreT-
·
gadafrenis
Si moxda es? (ruqaze gadaadgilebebis Sesakrebad gamoiyene geometriuli meTodi).
bostoni da misi
Semogareni
× ?
salemi
voburni
leqsingtoni
/d-s T) sidide
da (i) mimarTuleba, Tu d dadebiTia?
69
mesame
bolos mZarcvelebi daakaves. romel qalaq-
(z) rogori iqneba veqtoruli namravlis sidide (e)-Si? rogori iqneba
18°-iT.
aRmosavleTiT
arlingtoni
banki
medfordi
veqtoris sididea 2,5 m, xolo mimar­
valthami
Tuleba – CrdiloeTi. risi tolia 4 -s
niutoni
(a) sidide da (b) mimarTuleba? risi tolia
velisli
3 -s (g) sidide da (d) mimarTuleba?
bostoni
bruklini
70 kaci seirnobas iwyebs xyz koordinatTa
dedhami
quinsi
sistemis saTavidan. xy sibrtye horizonta-
veimousi
luria, xolo x RerZi mimarTulia aRmosav-
uolpoli
leTisken. kacma gaia­ra 1000 m aRmosavleTiT, Semdeg 2000 m Crdi­loeTiT, bolos ki
sur. 3. 37. Kamocana 75.
erTcentiani moneta 500 m simaRlis kldidan
gadauvarda. (a) erTeulovan-veqtorul Cana­
we­r­Si, ri­si tolia erTcentiani monetis ga­
daadgileba
kacis
moZraobis
dawyebidan
dacemamde? (b) rodesac kaci aTvlis saTavesTan brundeba, risi tolia misi mTliani
76
a) aCvene, rom
lia
nebismieri
· ( × a ) nulis toda
×( ×
b) risi tolia
veqtorisTvis.
) sidide, Tu -sa da
-s mimarTulebebs Soris kuTxea φ?
gadaadgilebis sidide?
77 aCvene, rom
71 moZebne a gverdis sigrZis kubSi diago-
xazs Soris moqceuli samkuTxedis (sur. 3.38)
nalebis TiToeul wyvils Soris kuTxe. ixile
farTobia 1 |
2
amocana 25.
72 Tu
–
=2 ,
Sin risi tolia (a)
73 davuSvaT,
ken,
+
= 4 da
da (b)
?
|.
φ
mimarTulia aRmosa­v­le­Ti­s­
– CrdiloeTisken, xolo
– zeviT. risi
· (– ) sidide? saiTaa mimarTuli namrav-
lebi (d)
veqtorebsa da wiTel
= 3 + 4 , ma-
tolia namravlebis (a) ( · ) (b) (– ) · (– ) da
(g)
×
da
× , (e) (– ) · (– ) da (v) (– ) × (– )?
74 ganixileba 3 m da 4 m sididis ori gadaadgileba. aCvene, rogor unda dajgufdes gada­
sur. 3. 38. Kamocana 77.
78
aCvene, rom formula 3.29 gardaiqmneba
3.30-ad.
79
aCvene, rom formula 3.22 daiy­vaneba
3.23-ze.
87
4
organzomilebiani da
samganzomilebiani
moZraoba
robi niveli `didi kanionis~ erTi napiridan meoreze gadaxta da motocikliT xtomis gasaocari rekordi daamyara _ 68 metri. robi, ra
Tqma unda, kanionis meore napirze daSvebas eswrafoda da sulac ar
undoda, rom Tundac umciresi Secdomis gamo kanionis fskerze aRmoGeniliyo.
rogor unda gansazRvros motocikliT mxtomelma naxtomis sawyisi siCqare?
pasuxs am TavSi SeityobT.
4.1
ra aris fizika?
am TavSi ganvagrZobT fizikis im nawilis Seswavlas, romelic moZraobas Seexeba, Tumca
amjerad ganvixilavT or an samganzomilebian moZraobas. magaliTad, medicinis mkvlevrebi
da aviainJinrebi did yuradRebas uTmoben or da samganzomilebian brunviT moZraobebs,
romlebic pilotebs sahaero brZolebSi sWirdebaT (moZraobis romeli parametrebi gamoiwvevs pilotis mier gonebis dakargvas?). sportuli inJinrebisTvis mTavaria, magaliTad, kalaTburTTan dakavSirebuli sakiTxebi (rodesac moTamaSe samquliani xazidan tyorcnis, ra siCqariT da kuTxiT unda gafrindes burTi, raTa kalaTSi moxvdes?).
samganzomilebiani moZraoba ioli gasaazrebeli ar aris. magaliTad, manqanas trasaze
albaT kargad marTavT (erTganzomilebiani moZraoba), magram asafren bilikze
TviTm-
frinavis dasma (samganzomilebiani moZraoba) varjiSis gareSe Zalian gagiWirdebaT.
organzomilebiani da samganzomilebiani moZra­obis Seswavlas mdebareobiT da gadaadgilebiT viwyebT.
4.2
mdebareoba da gadaadgileba
wertilis mdebareobis gansazRvra
mdebareobis veqtoriT xdeba. mdebareobis veqto-
ri CvenTvis cnobil mdebareobas (Cveulebriv, koordinatTa sistemis aTvlis saTaves) am
88
89
4.2 mdebareoba da gadaadgileba
y
wertilTan akavSirebs. erTeulovan-veqtorul CanawerSi
veqtori iqneba:
=x +y +z ,
sadac x , y
da z
(2 m)
(-3m)
(5 m)
(4 .1 )
0
-is veqtoruli komponentebia,
x
xolo x, y da z koeficientebi – -is skalaruli komponentebi.
x, y da z koeficientebi gviCvenebs wertilis mdebareobas koordinatTa RerZebis gaswvriv da aTvlis
saTavis mimarT, anu wertils gaaCnia marTkuTxa koordinatebi (x,y,z).
magaliTad, 4.1 suraTze naCvenebia
z
sur. 4.1 wertilis
mdebareobis veqtori aris wertilis veqtoruli komponentebis jami.
wertili mdebareobis veqtoriT:
= (–3m) + (2m) + (5m)
da marTkuTxa koordinatebiT (-3m, 2m, 5m). x RerZis gaswvriv wertili 3 metriTaa
daSorebuli aTvlis saTavidan (– ) mimarTulebiT. y RerZis gaswvriv wer­tili 2 metriTaa
mimarTulebiT. z RerZis gaswvriv wertili 5 metriTaa
daSorebuli aTvlis saTavidan +
daSorebuli aTvlis saTavidan + mimarTulebiT.
wertilis moZraobasTan erTad misi mdebareobis veqtori ise icvleba, rom am wertils yovelTvis aTvlis saTavesTan akavSirebs. Tu mdebareobis veqtori drois garkveul
monakveTSi Seicvala
1
-dan
2
-ze, maSin wertilis D gadaadgileba drois am monakveTSi
iqneba:
Dr =
2
–
1
. (4.2)
4.1 formulis erTeulovan-veqtoruli Canaweris gamoyenebis Sedegad es gadaadgileba
Semdeg saxes miiRebs:
D = (x2 + y2
an
sadac
+ z2 ) – (x1 + y1
D = (x2 – x1) + (y2 – y1)
(x1,y1,z1) koordinatebi Seesabameba
dinatebi –
2
1
+ z1 )
+ (z2 – z1) ,
(4 .3 )
mdebareobis veqtors, xolo
(x2,y2,z2) koor-
mdebareobis veqtors. gadaadgilebis Cawera aseve SeiZleba, Tu (x2 _ x1)-is
nacvlad CavsvamT Δx-s, (y2 – y1)-is nacvlad Δy-s da (z2 – z1)-is nacvlad Δz-s:
D
1
= Dx + Dy + Dz .
amocanis amoxsnis nimuSi
(4.4)
4.1
4.2 suraTze wertilis sawyisi mdebareobis
y
veqtoria
1
= (–3 m) + (2 m) + (5 m) ,
0
xolo momdevno mdebareobis:
2
-dan
2
D
gada­ad­gileba
z
-mde?
amoxsna: D
sur. 4.2 D =
gadaadgileba
x
2
= (9 m) + (2 m) + (8 m) .
rogori iqneba wertilis D
1
1
miiReba
2
sab-
– 1 gadaadgilebis veqtori
2
veqtoris
bolos
aerTebs 2 veqtoris bo1
losTan.
90
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
oloo mdebareobis veqtoridan
1
-is gamo­
klebiT:
D =
2
–
1
= [9–(–3)] + [2 – 2] + [8 – 5]
= (12 m) + (3 m)
(pasuxi)
gadaadgilebis veqtori xz sibrtyeze Zevs,
vinaidan y komponenti ara gvaqvs. es faqti
sakontrolo wertili 1. a) Tu Ramura
(–2m, 4m, –3m) wertilidan frindeba da
(6m, –2m, –3m) wertilSi gadadis, rogori iqneba misi D gadaadgileba er­
Teulovan-veqtorul CanawerSi? b) aris
Tu ara D koordinatTa romelime sibrtyis paraleluri? Tu aris, maSin
romeli sibrtyis?
ricxobriv SedegSi ufro kargad Cans, vidre 4.2 suraTze.
4.2
amocanis amoxsnis nimuSi
melzec, raoden gasakviric ar unda iyos,
amoxsna: 4.5 da 4.6 formulebis Ta­naxmad,
kurdRlis mdebareobis x da y koordi-
koordinatTa RerZebia gavlebuli. kurd-
natebi
Rlis mdebareobis koordinatebi, rogorc
komponentebia. maSasadame, SegviZlia davw-
t drois funqcia, mocemulia formulebiT:
eroT:
kurdReli
da
garbis
avtosadgomze,
ro­
x = – 0,31 t2 + 7,2t + 28
(4.5)
y = 0,22 t2 – 9,1t + 30
(4.6)
(t) = x(t) + y(t)
( -is nacvlad
a) rodesac t = 15 wm, rogori iqneba kur-
(t)-s imis gamo dav­wereT,
-ic t
veqtori erTeulo-
drois funqciaa).
rodesac
skalaruli
kompo­
x = (–0,31) (15)2 + (7,2) (15) + 28 = 66
CanawerSi?
y
t = 15 wm,
nentebia:
van-veqtorul CanawerSi da sidide-kuTxur
m
(4.7)
rom komponentebi da, maSasadame,
t izomeba wamebSi, xolo x da y _ metrebSi.
dRlis mdebareobis
mdebareobis veqtoris skalaruli
ym
40
40
t = 0 wm
20
20
-41
0
20
40
60
x
80
m
0
20
-20
40
60
xm
80
5 wm
-20
-40
r
10 wm
-40
-60
15 wm
-60
(a)
25 wm
20 wm
(b)
sur. 4.3 a) kurdRlis mdebareobis veqtori, rodesac t =15 wm. -is skalaruli komponentebi naCvenebia
RerZebis gaswvriv. b) kurdRlis traeqtoria da misi mdebareobebi t-s xuTi mniSvnelobisTvis.
91
4.3 saSualo siCqare da myisi siCqare
da
y = (0,22) (15)2 – (9,1) (15) +30 = – 57
-is komponentebis niSnebis Seswavlam
gvaCvena, rom sasurveli kuTxe meoTxe meoTxedSia, maSasadame 139°–180° =
– 41°).
b) aage kurdRlis traeqtoriis grafiki t = 0-dan t = 25 wm-mde.
maSasadame, rodesac t = 15 wm,
(t) = (66 m) – (57 m) ,
(pasuxi)
rac gamosaxulia 4.3a suraTze.
-is sididisa da daxrilobis ga­mo­
saTvlelad gamoviyenoT veqtoruli
kal­kulatori an 3.6 formulis Tanaxmad davweroT:
=
r=
= 87 m, da
amoxsna: t-s ramdenime mniSvnelobisTvis SegviZlia a) nawils davubrundeT da avagoT grafiki. 3.4.b suraTze
asaxulia grafiki t-s xuTi mniSvnelobisTvis. aseve SegviZlia gamoviyenoT
grafikuli kalkulatori da avagoT
parametruli anu y-is x-ze damokidebulebis grafiki, romlis koordinatebi
drois funqciebis saxiT mocemulia 4.5
da 4.6 formulebiT.
(pasuxi)
(–57 m)
y
θ = tg–1 = tg–1
= – 41°
x
66 m
(pasuxi)
(miuxedavad imisa, rom kuTxeebis 139°
da –41° tangensebi erTmaneTis tolia,
4.3
saSualo siCqare da myisi siCqare
rodesac wertili moZraobs erTi adgilidan meorisken, SeiZleba misi siCqaris gageba
dagvWirdes. rogorc me-2 TavSi vTqviT, siCqares ori sidide asaxavs: saSualo siCqare da
myisi siCqare. Tumca, am SemTxvevaSi es sidideebi unda ganvixiloT, rogorc veqtorebi
da gamoviyenoT veqtoruli Canaweri.
Tu wertili D gadaadgilebas asrulebs Δt drois SualedSi, maSin misi
siCqarea:
saSualo siCqare =
anu
saS =
es formula gvauwyebs, rom
saS-s
saS
saSualo
gadaadgileba
drois Sualedi
D
Δt (4.8)
(veqtori 4.8 formulis marcxena mxares) mimar-
Tuleba unda daemTxves D -is mimarTulebas (veqtori formulis marjvena mxares). 4.4
formulis gamoyenebiT 4.8 formula SeiZleba ase davweroT:
saS =
Dx + Dy
Δt
+ Dz
= Dx
Δt
+ Dy
Δt
+ Dz
Δt
(4.9)
magaliTad, Tu wertili amocanis 4.1 nimuSSi sawyisi mdebareobidan momdevno mdebareobamde misvlas 2 wams andomebs, maSin misi saSualo siCqare iqneba:
saS =
(12 m) + (3 m)
D
Δt =
2 wm
= (6 m/wm) + (1,5 m/wm)
anu saSualo siCqaris (veqtoruli sididis) komponentebia 6 m/wm x RerZis gaswvriv da
1,5 m/wm z RerZis gaswvriv.
Cveulebriv, rodesac wertilis siCqareze vsaubrobT, vgulisxmobT wertilis
siCqares garkveul momentSi.
aris sidide, romelsac
sac Δt intervali 0-mde mcirdeba.
saS
myis
zRvrulad uaxlovdeba, rode-
SegviZlia davweroT warmoebulis saxiT:
92
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
=
d
.
dt
(4.10)
4.4 suraTze naCvenebia xy sibrtyeze moZravi werti-
y
lis traeqtoria. rodesac wertili gadaadgildeba
Tuli. Δt intervalSi mdebareobis veqtori icvleba
2
D
1
marjvniv, misi mdebareobis veqtori marjvnivaa mimar-
mxebi
1
1
2
-dan
2
-mde da wertilis gadaadgilebaa D .
traeqtoria
wertilis myisi siCqaris sapovnelad, magaliTad, t1 mo-
x
mentSi (rodesac wertili imyo­feba pozicia 1-Si), Δt in-
0
sur. 4.4 wertilis D gadaadgileba Δt
tervals nulamde vamcirebT. am dros sami movlena xdeba:
mdebareointervalSi, t1 momentSi
1
bis veqtoridan t2 momentSi 2 mdebareobis veqtoramde. pozicia 1-Si wertilis traeqtoriis mxebia naCvenebi.
1)
2
1
mdebareobis
veqtori
4.4 suraTze moZraobs
-sken ise, rom D mcirdeba nulamde. 2) D /Δt-s (da,
maSasadame,
saS-s)
mimarTuleba
uaxlovdeba
werti-
lis 1 poziciaze traeqtoriis mxebis mimarTulebas).
3)
saS
saSualo siCqare uaxlovdeba
roca Δt → 0, gveqneba
saS
myis siCqares t1 momentSi.
→ , da, rac yvelaze mniSvnelovania,
saS
iRebs mxebis mi-
marTulebas, maSasadame, -sac igive mimarTuleba aqvs:
wertilis
myisi siCqaris mimarTuleba yovelTvis traeqtoriis mxebia konkre-
tul momentSi.
sami ganzomilebis SemTxvevaSi Sedegi igivea:
yovelTvis wertilis traeqtoriis mxebia.
4.10 formulis erTeulovan-veqtoruli saxiT dasawerad 4.1 formulidan CavsvaT .
d
=
(x +y +z ) = dx + dy + dz
dt
dt
dt
dt
es formula SeiZleba ase gamartivdes:
= vx + vy
sadac
+ vz ,
(4.11)
dx
dx
dz
, v =
da vz =
.
dt y dt
dt
(4.12)
-s skalaruli komponentebia:
vx =
magaliTad, dx/dt aris
-s skalaruli kom­ponenti x RerZis gaswvriv. maSasadame,
-s ska-
laruli komponentebis povna -is skalaruli komponentebis diferencirebiT SegviZlia.
4.5 suraTze naCvenebia siCqaris veqtori da misi
x da y skalaruli komponentebi. gaiTvaliswine, rom
y
mxebi
aris wertilis traeqtoriis mxebi konkretul mo-
vy
mentSi. aRsaniSnavia, rom mdebareobis veqtori (4.1-
vx
4.4 suraTebi) aris isari, romelic akavSirebs erT
mdebareobas (`aq~) meoresTan (`iq~). siCqaris veqtori
0
traeqtoria
sur. 4.5 wertilis
li komponentebiT.
x
siCqare skalaru-
mdebareobebs ar akavSirebs, is ufro wertilis moZraobis myis mimarTulebas gviCvenebs, misi sigrZe ki
siCqaris sidides asaxavs.
93
4.3 saSualo siCqare da myisi siCqare
2
y
suraTze naC­venebia wertilis moZraobis wriuli traeqtoria. Tu wertilis myisi siCqa-
sakontrolo wertili
rea = (2 m/wm) – (2 m/wm) , romel meoTxedSia wertili am
momentSi, Tu is wris garSemo moZraobs a) saaTis isris
moZraobis mimarTulebiT da b) saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT? orive Se­mTx­vevisTvis
grafikze gaavle
x
veq­tori.
amocanis amoxsnis nimuSi
4.3
y (m )
amocanis 4.2 nimuSSi naxsenebi kurdRlisTvis erTeulovan-veqtorul Cana­werSi da
sidide-kuTxur CanawerSi ipove
siCqare,
40
rodesac t =15 wm.
amoxsna:
amocanis
amoxsna
wilisgan Sedgeba: 1) kurdRlis
ori
na­
siCqaris
20
povna SegviZlia, Tu Tavdapirvelad mis
komponentebs vipoviT; 2) am komponentebis
0
povna SesaZlebelia kurd­Rlis mdebareobis
20
40
60
80
x (m )
veqtoris komponentebis gawarmoebiT. 4.12
formul-is vx nawilSi 4.5-is CasmiT miviRebT -s x komponents:
vx =
dx
d
=
(–0,31t2 + 7,2t + 28)
dt
dt
= –0,62t + 7,2.
-20
-40
(4.13)
rodesac t = 15 wm, vx = –2,1 m/wm. aseTive gziT
vipoviT y komponents:
vy =
x
-60
dy
d
=
(0,22t2 – 9,1t + 30)
dt
dt
= 0,44t – 9,1.
-130 o
(4.14)
rodesac t = 15 wm, vy = –2,5 m/wm. amis Semdeg
4.11 formula mogvcems:
= (–2,1 m/wm)
rogorc
4.6
+ (–2,5 m/wm)
suraTzea
naCvenebi,
siCqare, rodesac t = 15 wm. si­
Cqa­ris veqtori kurdRlis mde­bareobis mxebia am mo­
mentSi. aqve naC­venebia -s skalaruli komponentebi.
sur. 4.6 kurdRlis
(pasuxi)
aris
kurdRlis moZraobis traeqtoriis mxebi da
igive mimarTuleba aqvs, rogoric kurdRlis siCqares, rodesac t = 15 wm.
da
θ = tg–1
(–2,5 m/wm)
vy
= tg–1
vx
(–2,1 m/wm)
= tg–1 1,19 = – 130°
(pasuxi)
(miuxedavad imisa, rom 50° da –130° kuTx-
-s sididisa da kuTxis gamosaTvlelad
eebis tangensebi tolia, siCqaris kompo-
gamoviyenoT veqtoruli kalkulatori an
nentebis niSnebis gamokvleva aCvenebs, rom
formula 3.6:
sasurveli kuTxe mesame meoTxedSia, maSa-
v=
sadame 50° – 180° = –130°.
=
= 3,3 m/wm.
(pasuxi)
94
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
4.4.
saSualo aCqareba da myisi aCqareba
rodesac wertilis siCqare Δt intervalSi icvleba
-dan
1
-mde, misi
2
saS
saSualo aC-
qareba am SualedSi iqneba:
saSualo siCqare =
anu
saS
siCqaris cvlileba
drois Sualedi
=
2
–
Δt
1
=
Δv
Δt .
(4.15)
Tu Δt-s romelime momentisTvis 0-s mivuaxlovebT, maSin am momentSi
saS
zRvrulad
uaxlovdeba myis aCqarebas (an ubralod aCqarebas), anu
=
d
. dt
(4.16)
Tu siCqaris sidide an mimarTuleba (an orive erTad) icvleba, wertils aucileblad
unda hqondes aCqareba.
4.16 formulis Cawera erTeulovan-veqtoruli saxiTac SeiZleba, Tu -s nacvlad
CavsvamT 4.11 formulas:
d
= dt (vx +vy +vz )
dv
= dtx
dv
+ dty
dv
+ dtz
es gadaiwereba Semdegi saxiT:
= ax +ay +az ,
(4.17)
dvy
dvx
dvz
, ay =
dt da az = dt dt
(4.18)
sadac
-s skalaruli komponentebia:
ax =
y
maSasadame,
-s skalaruli komponentebis diferencirebiT Sei-
ax
Zleba.
4.7 suraTze naCvenebia
ay
traeqtoria
x
O
sur. 4.7. wertilis
aCqareba da
misi skalaruli komponentebi.
ravi wertilisTvis. aRsaniSnavia, rom 4.7 suraTze
aCqarebis veqtori mdebareobebs ar akavSirebs. is mxolod wertilis aCqarebis mimarTulebas gviCvenebs,
misi sigrZe ki aCqarebis sidides asaxavs.
ipove amocanis amoxsnis 4.2 da 4.3 ninaxsenebi
kurdRlis
aCqarebis veqtori da
misi skalaruli komponentebi or ganzomilebaSi moZ-
amocanis amoxsnis nimuSi
muSebSi
-s skalaruli komponentebis povna
aCqareba,
4.4
amoxsna: amocanis amoxsna ori na­wilisgan
Sedgeba: 1) kurdRlis
aCqa­rebas vipoviT,
rodesac t = 15 wm. pasuxi Cawere erTeulo-
Tu Tavdapirvelad aCqarebis komponentebs
van-veqtoruli da sidide-kuTxuri saxiT.
gavigebT; 2) am komponentebis povna Sesa-
95
4.4. saSualo aCqareba da myisi aCqareba
Zlebelia kur­dR­lis siCqaris komponentebis gawar­moebiT. 4.18 formulis ax nawilis
formula 4.13-Si CasmiT miviRebT
y (m )
40
aCqare-
bis x komponents:
dv
d
ax = dtx = dt (–0,62t + 7,2) = –0,62 m/wm2.
20
aseTive gziT vipoviT y komponents:
dv
d
ay = dty = dt (0,44t – 9,1) = 0,44 m/wm2.
0
x (m )
20
40
60
80
rogorc vxedavT, aCqareba droSi ar icvleba (Tanabaria), vinaidan t drois cvladi arc
-20
erTi komponentis formulaSi ar gamoCnda.
amis Semdeg formula 4.17 mogvcems:
= (–0,62 m/wm2) + (0,44 m/wm2) ,
(pasuxi)
-40
a
rac 4.8 suraTzea naCvenebi kurdRlis moZraobis traeqtoriasTan erTad.
-s sididisa da kuTxis gamosaTvlelad
145 o
x
-60
gamoviyenoT veqtoruli kalkulatori an
formula 3.6. sididisTvis gveqneba:
a=
sur. 4.8 kurdRlis a aCqareba, rodesac t = 15 wm.
kurdRels traeqtoriis yvela wertilSi erTi da
igive aCqareba aqvs.
=
= 0,76 m/wm2 (pasuxi)
xolo kuTxe iqneba:
θ = tg–1
0,44 m/wm
ay
–1
= tg
= – 35°
ax
(–0,62) m/wm
kalkulatorze
naCvenebi
uwyebs, rom 4.8 suraTze
kuTxe
gva­
mimarTulia mar-
jvniv da qveviT. magram komponente­bidan
viciT, rom
mimarTuli unda iyos marcx-
niv da zeviT. im kuTxis sa­povnelad, rom-
sakontrolo wertili 3. mocemulia
xy sibr­tyeze moZravi hokeis Saibis
mdebareobis (metrebSi) aRwerebi:
1) x = –3t2 + 4t – 2 da y = 6t2 – 4t
2) x = –3t2 – 4t da y = –5t2 + 6
lis tangensi –35°-is tangensis toli iqneba,
3)
= 2t2 – (4t + 3)
–35°-s davumatoT 180°. miviRebT:
4)
= (4t3 – 2t) + 3
–35° + 180° = 145°
es
pasuxi
ponentebs.
ar
ewinaaRmdegeba
gaiTvaliswine,
(pasuxi)
-s
rom
kom­
-s
si-
dide da mimarTuleba emTxveva kurdRlis
gadaadgilebas,
vinaidan
aCqareba
TiToeuli aRwerisTvis gansazRvre,
aris Tu ara Saibis aCqarebis x da
y kom­ponentebi mudmivi da aris Tu
ara aCqareba Tanabari.
Tana­
baria.
amocanis amoxsnis nimuSi
wertilis siCqarea
0
= –2 + 4 . ro­desac
2
t = 0, is iwyebs a = 3 m/wm TanabaraCqarebul moZraobas x RerZis dadebiTi mimarTu­
4.5
da
sidide-kuT­xur
CanawerSi,
rodesac
t = 5 wm?
amoxsna:
Tavdapirvelad
SevniS­noT,
lebisadmi θ = 130° kuTxiT. rogori iq­neba
mocemuli gvaqvs xy sibrtyeze
wertilis siCqare erTeulovan-veqtorul
milebiani moZraoba. amocanis
rom
or­ganzo­
amo­x­sna
ori
96
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
nawilisgan Sedgeba: 1) vinai­dan aCqareba
Tanabaria, SegviZlia gamoviyenoT formula 2.11 (v = v0 + at); 2) vinaidan formula
2.11 miesadageba mxolod wrfiv moZraobas,
is unda gamoviyenoT x da y RerZebisadmi
paraleluri moZraobebisTvis cal-calke.
anu, vx da vy siCqaris komponentebi unda vipovoT formulebidan:
is x da y komponentebia, xolo ax da ay –
komponentebi.
ax-isa
da
ay-is
sa-
veqtoruli kalkulatoris sa-
SualebiT davagegmiloT
Semdeg
= (–12 m/wm) + (16 m/wm) .
(pasuxi)
veqtoruli kalkulatoris an 3.6 formulis gamoyenebiT vipoviT
v=
am formulebSi v0x (= –2 m/wm) da v0y ( = 4 m/wm)-s
maSasadame, rodesac t = 5 wm, damrgvalebis
-s sididesa da
kuTxes:
vx = v0x + ax t da vy = v0y + ax t
povnelad
vy = 4 m/wm + (2,3 m/wm2) (5 wm) = 15,5 m/wm.
an gamoviyenoT
formula 3.5:
= 19,4 m/wm ≈ 19 m/wm (pasuxi)
da θ = tg–1
vy
= 127° ≈ 130° (pasuxi)
vx
Seamowme, ra pasuxs mogcems kalkulatori, 127°-s Tu –53°-s. axla aage
veqtori
Tavisi komponentebiT, raTa naxo, romeli
kuTxea swori.
ax = a cos θ = (3 m/wm )(cos 130°) = –1,93 m/wm2
2
ay = a sin θ = (3 m/wm2) (sin 130°) = 2,3 m/wm2
rodesac es mniSvnelobebi Caismeba vx da
vy formulebSi, miviRebT, rom, rodesac
t = 5 wm,
sakontrolo
wertili
4.
mawanwa-
las mdebareoba mocemulia formuliT:
= (4t3 – 2t) + 3 , sadac
metrebSia,
xolo t wamebSi. rogori unda iyos koeficientebis: 4, –2 da 3 erTeulebi?
vx = – 2 m/wm + (–1,93 m/wm2) (5 wm) = –11,65 m/wm
4.5
am
ani
Wurvisebri moZraoba
TavSi
ganvixilavT
moZraobis
organzomilebi-
gansakuTrebul
SemTxvevas.
wertili vertikalur sibrtyeze moZraobs
garkveuli
0
siCqariT da misi aCqareba qve-
moT mimarTuli Tavisufali vardnis
aC-
qarebaa. aseT wertils ewodeba Wurvi (rac
imas niSnavs, rom wertili isroles), xolo
mis
moZraobas
–
Wurvisebri moZraoba.
Wurvi SeiZleba iyos CogburTis (sur. 4.9.) an
beisbolis burTi, magram ara TviTmfrinavi
sur. 4.9 myari zedapiridan asxletili CogburTis burTis stroboskopuli foto. Sejaxebebs Soris burTi Wurvisebr moZraobas asrulebs.
an ixvi. Cveni mizania aseTi moZraobis gaanalizeba 4.2-4.4 qveTavebSi mocemuli organzomilebiani moZraobis aRweris daxmarebiT.
vuSvebT, rom haeri Wurvze zegavlenas ar axdens.
4-10 suraTze (gaanalizebulia Semdeg qveTavSi) naCvenebia sxeulis traeqtoria haeris
zemoqmedebis gareSe. sxeuli gauSves
0
sawyisi siCqariT, romelic asec SeiZleba daiwe-
ros:
0
0x
da
0y
= v0x + v0y
komponentebis povna SesaZlebelia, Tu viciT θ0 kuTxe
dadebiT mimarTulebas Soris:
(4.19)
0
-sa da x RerZis
97
4.5 Wurvisebri moZraoba
v0x = v0 cos θ0 da v0y = v0 sin θ0
organzomilebiani moZraobis dros, sxeulis
tori mudmivad icvleba, magram
mdebareobis veqtori da
(4.20)
siCqaris veq-
aCqarebis veqtori ucvlelia da yovelTvis mimarTulia
vertikalurad qveviT. sxeuls horizontaluri aCqareba ara aqvs.
Wurvisebri moZraoba, magaliTad, 4.9 da 4.10 suraTebze, sakmaod rTuli Cans, magram
arsebobs erTi aspeqti, romelic mas sakmaod amartivebs (dadgenilia eqsperimentebis
Sedegad):
Wurvis moZraobisas horizontaluri da vertikaluri moZraoba erTmaneTisgan
damoukidebelia anu arc erTi ar axdens gavlenas meoreze.
es Tviseba saSualebas gvaZlevs, davSaloT organzomilebiani moZraobis amocana or
erTganzomilebian moZraobad – erTi iqneba horizontaluri moZraoba (nulovani aCqarebiT), xolo meore iqneba vertikaluri moZraoba (TanabaraCqarebuli, qveviT mimarTuli
aCqarebiT). qvemoT mocemulia ori eqsperimenti, romliTac mtkicdeba, rom horizontaluri da vertikaluri moZraobebi erTmaneTisgan damoukidebelia.
golfis ori burTi
4.11 suraTze naCvenebia golfis ori burTis stroboskopuli foto. erTs ubralod
xeli gauSves, meore ki horizontalurad gaisroles. golfis orive burTi vertikalurad
TanabaraCqarebulad moZraobs g aCqarebiT da erTsa da imave manZils gadis drois tol
–
sur.
4.10.
da y0 = 0,
Wurvis
0
traeqtoria
wertilidan
x0 = 0
sawyisi siCqariT. Wurvis traeqtoriaze
naCvenebia sawyisi da momdevno siCqareebi komponentebTan erTad. rogorc vxedavT, horizontaluri siCqaris komponenti mudmivia, xolo vertikaluri siCqaris
komponenti icvleba. R aris horizontaluri manZili,
sur. 4.11. erT burTs xeli gauSves, xo­lo
romelic Wurvma gaiara gasrolis wertilis simaRlis
meore horizontalurad marjvniv ga­isroles.
maTi vertikaluri moZraobebi erTnairia.
miRwevamde.
98
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
monakveTSi. is, rom erTi burTi vardnis dawyebamde horizontalurad moZraobs, ar axdens gavlenas mis vertikalur moZraobaze, anu horizontaluri da vertikaluri moZraobebi erTmaneTze ar aris damokidebuli.
mSvenieri gasamxneveli studentebisTvis
ro
m
g 0
ia
r iy
to l
aq fi
e
o
tr y
o
4.12 suraTs fizikis bevri leqcia gamoucocxlebia. aq gamosaxulia patara mili G, romlidanac
sulis SeberviT burTs isvrian. samiznea M magnitze
Camokidebuli yuTi da Tofic pirdapir maszea damiznebuli. eqsperimenti isea dagegmili, rom, rogorc
ki milidan burTi gamoityorcneba, yuTi agnits mowydeba.
g (Tavisufali vardnis aCqareba) rom nulis toli
yofiliyo, burTi 4.12 suraTze naCvenebi wrfivi traesur. 4.12. nasroli burTi Camovardnil yuTs yovelTvis xvdeba. TiToeuli
gadis h manZils im adgilidan, sadac
Sexvdebodnen, Tavisufali vardnis aCqareba rom ar arsebobdes.
qtoriiT gadaadgildeboda, xolo yuTi erT adgilze
ilivlivebda haerSi. aseT SemTxvevaSi burTi aucileblad moxvdeboda yuTs.
asea Tu ise, g ar aris nulis toli, magram burTi
mainc xvdeba yuTs! rogorc 4.12 suraTze moCans, burTis frenis ganmavlobaSi burTic
da yuTic „nulovani g-s“ Sesabamisi poziciidan Tanabar h manZils gadian. rac ufro Zlierad uberavs Tofs demonstratori, miT ufro didia burTis sawyisi siCqare, miT ufro
naklebia frenis dro da h-is sididec mcirea.
4.6
Wurvisebri moZraobis analizi
axla mzad varT gavaanalizoT Wurvisebri moZraoba horizontalurad da ver­
tikalurad.
horizontaluri moZraoba
rogorc 4.13 suraTze Cans, horizontaluri aCqarebis arqonis gamo Wurvis siCqaris vx
komponenti mTeli moZraobis manZilze ucvlelia da v0x sawyisi sididis tolia. nebismier
t momentSi Wurvis x – x0 horizontaluri gadaadgileba
sawyisi x0 mdebareobidan mocemulia formuliT 2.15.
vinaidan a = 0, amitom es formula SeiZleba daiweros
Semdegi saxiT:
x – x0 = v0x t
rogorc viciT, v0x = v0 cosθ0, amitom gveqneba:
x – x0 = (v0 cosθ0)t
(4.21)
sur. 4.13. skeitbordistis siCqaris vertikaluri komponenti icvleba, magram horizontaluri komponenti, romelic skeitbordis
siCqares emTxveva, ucvlelia. amis Sedegad skeitbordi sportsmenis qvemoT rCeba da am ukanasknels masze daxtomis saSualeba
aqvs.
99
4.6 Wurvisebri moZraobis analizi
vertikaluri moZraoba
Tavisuflad vardnili sxeulis vertikaluri moZraoba 2.9 qveTavSi ganvixileT. yvelaze
mniSvnelovania, rom am dros aCqareba Tanabaria. maSasadame, 2.1 cxrilis formulebi
gamogvadgeba. a-s nacvlad davweroT – g, x ki SevcvaloT y-iT. magaliTad, formula
2.15-sTvis miviRebT:
y – y0 = v0yt – 12 gt2 = (v0 sin θ0)t – 12 gt2
(4.22)
aq sawyisi vertikaluri siCqaris v0y komponenti Canacvlebulia v0 sin θ0-iT. analogiurad
gardaiqmneba formulebi 2.11 da 2.16:
vy = v0 sin θ0 – gt vy2 = (v0 sin θ0)2 – 2g(y – y0).
da
(4.23)
(4.24)
rogorc 4.10 suraTze da 4.23 formulaSi Cans, vertikaluri siCqaris komponenti ise icvleba, TiTqos burTi vertikalurad maRla aisroles. is mimarTulia maRla da misi sidide
nuls uaxlovdeba traeqtoriis umaRles wertilamde. amis Semdeg, vertikaluri siCqaris
komponenti mimarTulebas icvlis da misi sididec drois mixedviT izrdeba.
traeqtoriis gantoleba
Wurvis traeqtoriis gantolebis gamoyvana SesaZlebelia, Tu 4.21 da 4.22 formulebSi gamovricxavT t cvlads. 4.21 formulidan gavigoT t da CavsvaT 4.22-Si. mcireodeni
gardaqmnebis Semdeg miviRebT:
y = (tg θ0)x –
gx2
2(v0 cos θ0)2
(traeqtoria)
(4.25).
es formula 4.10 suraTze naCvenebi traeqtoriis gantolebaa. simartivisTvis davuSvaT, rom 4.21 da 4.22 formulebSi x0 = 0 da y0 = 0. vinaidan g, θ0 da v0 mudmivebia, 4.25
formula miiRebs aseT saxes: y = ax + bx2, sadac a da b mudmivebia. miviReT parabolis
formula, maSasadame, traeqtoria parabolaa.
y
cxrili
4.1
ori burTis traeqtoria a
II
I
v0
traeqtoria I traeqtoria II
(haerSi)
(vakuumSi)
60o
areali (frenis siSore)
98,5 m
177 m
53 m
76,8 m
6,6w m
7,9 wm
x
maqsimaluri simaRle
sur. 4.14
(I) burTis frenis traeqtoria
haeris winaaRmdegobis gaTvaliswinebiT. (II)
am TavSi ganxiluli meTodebiT gamoTvlili
burTis frenis traeqtoria vakuumSi. Sesabamisi monacemebisTvis ixile cxrili 4.1.
frenis dro
a
ixile sur. 4.14. gasrolis kuTxea 60°, xolo sawyisi siCqare
_ 44,7m/wm.
100
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
horizontaluri areali
rogorc 4.10 suraTze naCvenebi, Wurvis R horizontaluri areali aris Wurvis mier
ganvlili manZili sawyis simaRleze dabrunebamde. R arealis sapovnelad, 4.21 formulaSi CavsvaT x – x0 = R, xolo 4.22-Si – y – y0 = 0. miviRebT:
R = (v0 cos θ0)t da 0 = (v0 sin θ0)t –
1
2
gt2
formulebSi t-s gamoricxva mogvcems:
R=
2v02
sin θ0 cos θ0
g
Tu gavixsenebT, rom sin 2θ0 = 2 sin θ0 cos θ0 ­ (ixile danarTi E), miviRebT:
R=
v02
sin 2θ0
g
(4.26)
yuradRebiT: es formula ar gvaZlevs Wurvis mier ganvlil horizontalur manZils,
rodesac saboloo simaRle ar emTxveva sawyis (srolis) simaRles.
aRsaniSnavia, rom 4.26 formulaSi R maqsimaluri iqneba, rodesac
2θ0 = 90°, ese igi θ0 = 45°.
sin 2θ0 = 1, anu
R horizontaluri areali maqsimaluria srolis 45° kuTxisTvis.
haeris zemoqmedeba
aqamde vuSvebdiT, rom Wurvis moZraobaze haeri zemoqmedebas ar axdens. Tumca,
gamoTvlebsa da Wurvis realur moZraobas Soris sxvaoba SeiZleba sakmaod didi iyos,
vinaidan haeri moZraobas ewinaaRmdegeba. magaliTad, 4.14 suraTze naCvenebia burTis
frenis ori traeqtoria, rodesac burTi moZraobas iwyebs 60° kuTxiT da 44,7 m/wm sawyisi
siCqariT. traeqtoria I gamoTvlilia haerSi frenis realur pirobebTan miaxloebiT.
traeqtoria II ki burTis vakuumSi frenis traeqtoriaa.
sakontrolo wertili 5.
burTi moednis farglebs gareT gaisroles. ra mou-
va frenis dros (haeris zemoqmedeba ugulvebelyavi) mis a) horizontalur da
b) vertikalur komponentebs? ra iqneba misi aCqarebis g) horizontaluri da d) vertikaluri komponentebi, zeviT moZraobis, qveviT moZraobisa da frenis umaRlesi
wertilis miRwevis dros?
amocanis amoxsnis nimuSi
4.15
suraTze
maSveli
4.6
TviTmfrinavi
y
mifrinavs 198km/sT (55m/wm) siCqariT da
sazRvao katastrofis msxverplisgan 500 m
simaRleze imyofeba. pilots surs maSveli
kafsulis CaSveba msxverplTan rac SeiZle-
0
mifrinavs Tanabari siCqariT, agdebs gadamrCenel kapsulas. kapsulis vardnisas misi horizontaluri siCqaris komponenti rCeba TviTmfrinavis siCqaris toli.
tr
φ
ba axlos.
sur. 4.15. TviTmfrinavi, romelic horizontalurad
x
0
h
mx
ed
ve
lo
bi
ae
qt
sa
or
ia
re
θ
x
4.6 Wurvisebri moZraobis analizi
101
(a) rogori φ kuTxiT unda iyos TviTmfri-
–500 m = (55 m/wm)(sin0°)t – 12 (9,8 m/wm)t 2
navi msxverplis mimarT, rodesac piloti
t-s amoxsna mogvcems t = 10,1 wm. am Sedegis
kapsulas gadaagdebs?
4.28 formulaSi CasmiT miviRebT:
amoxsna: gadagdebis Semdeg kafsula Wurvi xdeba. maSasadame, misi horizontaluri
da vertikaluri moZraoba erTmaneTisgan
x – 0 = (55 m/wm)(cos0°)(10,1 wm)
x = 555,5 m
anu
Semdeg formula 4.27 mogvcems:L
damoukidebelia da SesaZlebelia maTi calcalke ganxilva (kafsulis namdvili traeq-
φ = tg–1
toria ar gvWirdeba). 4.15 suraTze naCvenebia koordinatTa sistema, romlis aTvlis
saTave
kapsulis
gadagdebis
wertilia.
rogorc vxedavT, φ moicema formuliT:
φ = tg–1
x
,
h
(4.27)
sadac x aris msxverplis (da wyalze dacemuli
kafsulis)
horizontaluri
koor-
dinati, xolo h – TviTmfrinavis frenis
simaRle. simaRle 500 m-ia, maSasadame φ-s
sapovnelad mxolod x gvWirdeba. x-is povna SesaZlebelia 4.21 formulaiT:
x – x0 = (v0 cos θ0)t
(4.28)
kafsula
gadaagdes, ar usvriaT, amitom misi sawyi­
si
0
siCqare TviTmfrinavis siCqaris to-
lia. maSasadame, sawyisi siCqarea v0= 55 m/wm,
xolo kuTxe θ0 = 0° (x RerZis dadebiTi mi­
marTulebisadmi). miuxedavad yvelafrisa,
kafsulis gadagdebidan wyalze dacemamde
kafsulis
amoxsna: kafsulis horizontaluri da ver­
tikaluri moZraobebi erTmaneTisgan damo­
ukidebelia.
vx horizontaluri komponenti ar icvleba
da v0x = v0 cos θ0 sawyisi mniSvnelobis tolia, vinaidan horizontaluri aCqareba ara
gvaqvs. maSasadame, rodesac kafsula wyalze daecema:
vx = v0 cos θ0 = (55 m/wm)(cos 0°) = 55 m/wm.
vy vertikaluri komponenti icvleba sa­wyisi
v0y = v0 sin θ0 mniSvnelobidan, vinaidan vertikaluri aCqareba arsebobs. 4.23 formulisa
da kafsulis dacemis t = 10.1 wm drois gamoyenebiT gavigebT rom, rodesac kafsula
wyalze ecema,
vy = v0 sin θ0 – gt
t-s sapovnelad ganvixiloT vertikal-
= (55 m/wm)(sin 0°) – (9,8 m/wm2)(10,1 wm)
= –99 m/wm.
uri moZraoba da, kerZod, formula 4.22:
(4.29)
maSasadame, wyalze dacemis dros kafsulis siCqare iqneba:
aq kafsulis vertikaluri gadaadgileba
y – y0 = – 500 m (uaryofiTi niSani kafsulis
qvemoT moZraobas asaxavs). 4.29 formulaSi
am da sxva cnobili sidideebis CasmiT miviRebT:
amocanis amoxsnis nimuSi
siCqare erTeulovan-veqtorul
da sidide-kuTxur CanawerSi?
gasuli t dro ar viciT.
y – y0 = (v0 sin θ0 t) – 12 gt2
(pasuxi)
(b) wyalze dacemis dros, rogori iqneba
vinaidan aTvlis saTave kapsulis gadagdebis wertilia, amitom x0 = 0.
555,5 m
= 48°
500 m
v = (55 m/wm)
– (99 m/wm)
(pasuxi)
formula 3.6-is an veqtoruli kal­kula­
toris gamoyenebiT vipovoT -s sidide da
kuTxe:
v = 113 m/wm da θ = –60,9°
(pasuxi)
4.7
4.16 suraTze naCvenebia mekobreTa xomaldi,
a) horizontaluri xazidan ra θ0 kuTxiT
romelic kunZulze mdgari cixe­simagridan
unda gaisrolon Wurvi, gems rom moxvdes?
560 m manZilzea. qvemexi, romelic zRvis
doneze dgas, Wurvebs v0 = 82 m/wm sawyisi
amoxsna: cxadia, qvemexis Wurvs Wurvise-
siCqariT isvris.
bri moZraobis formulebi Seesabameba. Cven
102
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
gvWirdeba srolis θ0 kuTxesTan dakavSirebuli formula, rodesac tyvia horizontalurad gadaadgildeba qvemexidan xomaldisken.
vinaidan qvemexi da gemi erT simaRleze
arian, amitom areali iqneba horizontalu­
ri gadaadgileba. Cven SegviZlia srolis θ0
kuTxe R arealTan davakavSiroT 4.26 form
mulis saSualebiT:
R=
2v02
sin 2θ0 ,
g
sur. 4.16 aseT manZilze gems Wurvi ori kuTxiT
gasrolis SemTxvevaSi moxvdeba.
(4.30)
rac mogvcems:
2
gR
–1 (9,8 m/wm )(560 m)
2 = sin
(82 m/wm)2
v0
2θ0 = sin–1
b) ra manZilze unda daSordes meko-
= sin–1 0,816.
sin–1
Sebrunebul
funqcias
ori
(4.31)
breebis gemi zarbazans, rom Wurvi ar mox-
pasuxi
amoxsna: rogorc ukve viciT, Wurvis gas-
vdes?
aqvs. erT maTgans (am SemTxvevaSi 54,7°)
rolis maqsimaluri areali Seesabameba 45°
kalkulatori aCvenebs. meore pasuxis gas-
kuTxes. 4.30 formulaSi θ0 = 45° kuTxis Cas-
agebad es kuTxe 180°-s gamovakloT da mi-
miT miviRebT:
viRebT 125,3°-s. maSasadame, formula 4.31
R=
mogvcems:
(82 m/wm)2
2v02
sin 2θ0 =
sin (2×40°)
9,8 m/wm2
g
= 686 m ≈ 690 m. (pasuxi)
θ0 = 12 (54,7°) ≈ 27°
(pasuxi)
θ0 = 12 (125,3°) ≈ 63°
(pasuxi)
srolis orive kuTxe θ0 = 45° kuTxes uax-
cixesimagris komendants SeuZlia zarbazani
lovdeba. am kuTxis dros gemi 690 m man-
am ori kuTxiT awios da Wurvi mekobreebis
Zilze iqneba. amaze ufro Sors gems aRa-
gems moartyas (Tu haeri ar SeuSlis!)
raferi emuqreba.
da
roca
jeison renis mier damyarebuli motocikliT
xtomis
rekordi.
nel-nela
kunZuls
Sordeba,
4.8
amocanis amoxsnis nimuSi
4.17a suraTze naCvenebia 2002 wels
gemi
asafreni
tramplini
dasaSvebi
tramplini
asax-
tomi tramplinebis simaRlea H = 3 m,
kuTxe
manZili
θR = 12°,
xolo
D = 77 m.
motociklisti
maT
Soris
davuSvaT,
meore
rom
tramplinis
SuagulSi daeSva. haeris zemoqmedeba ugulebelvyoT. gamoTvale motociklistis siswrafe pirveli tramplinidan gadaxtomis dros.
amoxsna: reni da misi motocikli
Wurvia. Tu maT ganvixilavT, rogorc erT wertils, maSin SegviZlia
gamoviyenoT Wurvis formulebi.
sur. 4.17
a) asafreni da dasaSvebi tramplinebi. afrenis
b) afrenis siCqaris 0 (θ0 kuTxisas) x komponentia
v0 cos θ0, xolod y komponenti _ v0 sin θ0; g) daSvebis wertili tramplinis SuagulSia.
sawyisi
;
0
103
4.6 Wurvisebri moZraobis analizi
xy
sistema
dro. vinaidan horizontalur RerZze jer-
ise gavavloT, rom aTvlis saTave pirveli
jerobiT verafers mivaRwieT, amitom ver-
tramplinis Zirs daemTxvas. renis koordi-
tikalur RerZze gadavideT. 4.22 formula
natebi naxtomis dawyebisas (rodesac t = 0)
v0-s akavSirebs y – y0 gadaadgilebasTan:
gadaxtoma.
koordinatTa
iqneba x0 = 0 da y0 = H = 3 m. θ0 gadaxtomis
y – y0 = (v0 sin θ0)t – 12 gt2
kuTxe tramplinis θR daxrilobis toli
1,5 m – 3 m = (v0 sin 12°)t – 12 (9,8 m/wm2)t2.
iqneba (sur. 4.17b): θ0 = θR = 12°.
daSveba. 4.17g suraTze tramplinis sigrZe L marTkuTxa samkuTxedis hipotenuzas qmnis. reni tramplinis SuagulSi anu
wverodan L/2 manZilze wertilSi
daeSva.
SegviZlia vaCvenoT, rom daSvebis wertili
mdebareobs tramplinis H
simaRlisa da
d horizontaluri sigrZis SuagulSi, ma-
kvlav dabrkolebas mivadeqiT, vinaidan t-s
gareSe v0-s
ver gavigebT. Tumca, rogorc
vxedavT, 4.32 da 4.33 formulebSi ucnobTa
erTi da igive wyvilia: v0 (sasurveli) da t
(arasasurveli). maSasadame formula 4.32is t-sTvis amoxsna SesaZlebelia:
Sasadame, daSvebis wertilis vertikaluri
t=
koordinatia
H 3m
=
= 1,5 m
2
2
daSvebis wertilis x horizontaluri
y=
koordinatis
sapovnelad
rZe:
d=
x – x0
v0 cos θ0
Semdeg CavsvaT es Sedegi 4.33 formulaSi da gamovricxoT t:
y – y0 = (v0 sin θ0)
gamovTvaloT
dasaSvebi tramplinis horizontaluri sig-
(4.33)
= (x – x0) tg θ0 –
(
) (
x – x0
x – x0
– 1g
2
v0 cos θ0
v0 cos θ0
)
2
g(x – x0)2
,
2(v0 cos θ0)2
sadac gamoviyeneT igiveoba: tg θ0 = (sinθ0)/
3m
H
=
= 14,11 m
tg
12°
tg θR
(cos θ0). CavsvaT cnobili monacemebi da mi-
Semdeg vipovoT horizontaluri koordi-
viRebT:
nati:
1,5 m – 3 m = (84,1 m)(tg 12°)
d
14,11 m
x = D + = 77 m +
= 84,1 m
2
2
–
(9,8 m/wm2)(84,1 m)2
2
2 v0 (cos 12°)2
v0 gadaxtomis siCqaris povna. x – x0 gadaadgilebis da v0-is dasakavSireblad viyenebT
anu
4.21 formulas:
napiridan aseTi siswrafiT gadaxtoma al-
x – x0 = (v0 cos θ0)t
(4.32)
84,1 m – 0 = (v0 cos 12°)t.
v0-sTvis formulis amoxsna SeuZlebelia,
radgan ar viciT renis haerSi yofnis t
v0 = 43,2 m/wm ≈ 156 km/sT
(pasuxi)
baT sulisSemZvrelia. magram renis 156 km/
sT-ze meti siCqare dasWirda meore napirze dasaxtomad, vinaidan haeri mas da motocikls mniSvnelovnad Seanelebda.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 1 : algebra
ricxvebis nacvlad
damrgvalebasa da sxva cdomilebebis-
amomxsnelebi swored ase iqcevian. pirvel
gan Tavis dasazRvevad amocanebi algebru-
TavebSi vamjobineT amocanebi nawil-nawil
lad amoxseniT da ricxvebi mxolod bolos
amogvexsna, raTa ufro kargad Cawvdomod-
CasviT. amocanebis amoxsnis 4.6 da 4.8 ni-
iT maT mimdinareobas. SemdegSi met yur-
muSebSi es sakmaod advilia da gamocdili
adRebas algebras davuTmobT.
104
Tavi 4
4.7.
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tanabari wriuli moZraoba
wertilis moZraobas Tanabari wriuli moZraoba
ewodeba, roca wertili wrewirze an wrewiris rkalze
moZraobs Tanabari siCqariT. miuxedavad imisa, rom
siCqare ar icvleba, wertils gaaCnia aCqareba. es
SeiZleba gagvikvirdes, vinaidan aCqareba (siCqaris
cvlileba) warmogvidgenia, rogorc siCqaris zrda an
kleba. Tumca, gaixseneT, rom siCqare veqtoria da
ara skalari. maSasadame, maSinac ki, roca siCqare
mxolod mimarTulebas icvlis, aCqareba mainc arsebobs. zustad ase xdeba Tanabari wriuli moZraobis
dros.
sur. 4.18. saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimar­TulebiT Tanabarwriulad moZravi wertilis siCqarisa da
aCqarebis veqtorebi. maTi sidide ucvlelia, mimarTuleba ki mudmivad icvleba.
4.18 suraTze naCvenebia siCqarisa da aCqarebis veqtorebs Soris kavSiri Tanabari
wriuli moZraobis sxvadasxva periodebSi. orive veqtoris sidide moZraobis dros mudmivia, magram maTi mimarTulebebi icvleba. siCqare yovelTvis wrewiris mxebia moZraobis mimarTulebiT. aCqareba ki yovelTvis mimarTulia wrewiris centrisken. amis gamo,
Tanabar wriul moZraobasTan dakavSirebul aCqarebas centriskenul aCqarebas uwodeben.
rogorc SemdegSi vnaxavT,
aCqarebis sididea:
a=
v2
r
sadac r wrewiris radiusia, xolo
(centriskenuli aCqareba), ν
(4.34)
– wertilis siCqare.
garda amisa, am aCqarebis mqone wertili wrewiris garSemo srul bruns asrulebs anu
2πr manZils gadis Semdeg droSi:
T=
2πr
v
(periodi)
(4.35)
T-s brunvis periodi an, ubralod, periodi ewodeba. esaa dro, romelic wertils
sWirdeba erTi sruli brunis gasakeTeblad.
4-34 formulis damtkiceba
Tanabari wriuli moZraobisas aCqarebis sididisa da mimarTulebis sapovnelad ganvixiloT sur. 4.19. 4.19a suraTze p wertili Tanabari
ν
siCqariT moZraobs r radiusis
mqone wrewirze. mocemul momentSi p-s koordinatebia xp­ da yp.
4.3 qveTavidan gavixsenoT, rom moZravi wertilis
siCqare misi traeqtoriis mxebia.
4.19a suraTze es niSnavs, rom siCqare wertilis mdebareobaze gavlebuli radiusis perpendikularulia. maSin θ kuTxe -sa da p wertilze gavlebul vertikals Soris r radiussa
da x RerZs Soris θ kuTxis tolia.
-s skalaruli komponentebi 4.19b suraTzea naCvenebi. maTi saSualebiT
SeiZleba
Semdegi saxiT Caiweros:
= vx + vy = (–v sin θ) + (v cos θ) (4.36)
105
4.7. Tanabari wriuli moZraoba
y
y
y
v
θ
θ
vy
ax
vx
r
a
yp
θ
x
x
φ
ay
x
xp
sur. 4.19. p wertili wreze moZraobs saaTis isris sawinaaRmego mimarTulebiT. (a) misi mdebareoba da
qare mocemul momentSi. (b)
siCqare da misi komponentebi. (g) wertilis
siC-
aCqareba da misi komponentebi.
axla, 4.19 suraTze mocemuli marTkuTxa samkuTxedis gamoyenebiT, sin θ SevcvaloT
yp/r-iT, xolo cos θ – xp /r-iT, gveqneba:
vy
= – p
r
(
) ( )
vxp
r
+
.
(4.37)
p wertilis aCqarebis sapovnelad es formula gavawarmooT drois mimarT. vinaidan
ν siCqare da r radiusi droSi ar icvleba, miviRebT:
(
d
v dyp
= dt = –
r dt
) (
+
v dxp
r dt
)
. (4.38)
axla gaviTvaliswinoT, rom yp-s cvlilebis tempi dyp /dt siCqaris νy komponentis tolia. analogiurad, dxp /dt = νx . 4.19b suraTidan vxedavT, rom νx = –ν sin θ da νy = ν cos θ.
CavsvaT es yvelaferi 4.38 formulaSi da miviRebT:
(
= –
v2
cos θ
r
) (
+ –
v2
sin θ
r
)
. (4.39)
4.19g suraTze es veqtori da misi komponentebia naCvenebi. 3.60 formulis Tanaxmad,
miviRebT:
a=
=
v2
r
risi damtkicebac gvindoda.
=
v2
r
=
v2
,
r
-s mimarTulebis sapovnelad unda vipovoT φ kuTxe:
tg φ =
maSasadame, φ = θ. es niSnavs, rom
ay –(v2/r) sin θ
=
= tg θ.
ax –(v2/r) cos θ
mimarTulia 4.19a suraTze naCvenebi r radiusis gas-
wvriv wrewiris centris mimarTulebiT. swored amis damtkiceba gvindoda.
sakontrolo wertili 6. sxeuli Tanabari siCqariT moZraobs wriulad xy
sib­rtyeze, romlis aTvlis saTave wrewiris centrs emTxveva. rodesac sxeuli imyofeba x = – 2 m wertilze, misi siCqarea –(4 m/wm) . gamoTvale sxeulis
a) siCqare da b) aCqareba, rodesac is imyofeba y = 2 m wertilSi.
106
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
4.9
amocanis amoxsnis nimuSi
samxedro reaqtiuli TviTmfrinavebis
pilotebi
nicdian
dros
garkveul
mkveTrad
pilotis
diskomforts
moxvevis
sxeuli
ga­
dros.
aseT
ganicdis
cen-
triskenul aCqarebas, Tavi ki mimarTulia
mrudis centrisken. tvinSi sisxlis wneva
mcirdeba, rac tvinis funqciis dakargvas
iwvevs.
pilotis
gasafrTxileblad
ramdenime
niSani arsebobs. rodesac centris­kenuli
aCqarebaa 2g an 3g, piloti Tavs damZimebulad grZnobs. 4g-s dros pi­lotis mxedveloba Sav-TeTri xdeba da mniSvnelovnad
izRudeba.
Tu
aCqarebam
kidev
moimata,
mxedveloba qreba da piloti gonebas kargavs. am mdgomareobas g-LOC
anu `g-Ti
gamowveuli gonebis dakargva~ ewodeba.
pilotis
aCqareba g-ebSi, Tu F- 22 mifrinavs ν =
2500 km/sT (694 m/wm) siCqariT wreze, romlis radiusia r = 5,8 km?
amoxsna:
miuxedavad
imisa,
rom wriul
traeqtoriaze moZraobisas pilotis siCqaris sidide mudmivia, siCqaris mimarTulebis
cvlilebis gamo warmoiqmneba centriskenuli aCqareba, romlis sidide mocemulia
4.34 formulis saSualebiT:
v2 (694 m/wm)2
a=
=
= 83 m/wm2 = 8,5g (pasuxi)
5800 m
r
Tu
uyuradRebo
piloti
sahaero
brZo-
lis dros TviTmfrinavs mkveTrad Semoabrunebs, is momentalurad gadava g-LOC
mdgomareobaSi da ver SeniSnavs gamafrTxilebel signalebs.
rogori
iqneba
centriskenuli
4.8
erTganzomilebiani fardobiTi moZraoba
warmoidgine, rom xedav ixvs, romelic CrdiloeTiT mifrinavs 30 km/sT siCqariT.
meore ixvisTvis, romelic imave siCqariT mifrinavs CrdiloeTiT, is uZravia. sxvagvarad
rom vTqvaT, wertilis siCqare damokidebulia damkvirveblis aTvlis sistemaze. Cveni miznebidan gamomdinare, aTvlis sistema fizikuri obieqtia, romelsac koordinatTa
sistemas vukavSirebT. yoveldRiur cxovrebaSi es obieqti miwaa. magaliTad, sagzao niSanze miTiTebuli daSvebuli siCqare yovelTvis gazomilia miwis mimarT. policiis oficris
mimarT siCqare sxvadasxva iqneba, vinaidan policieli siCqaris gazomvis dros imoZravebs.
warmoidgine, rom aleqsi (4.20 suraTze A
y
y
sistemis aTvlis saTaveSi) gaCerebulia trasis
ganapiras da P
CarCo
manqanis (wertilis) swrafad
moZraobas akvirdeba. barbara (B sistemis aTv-
A
CarCo
lis saTaveSi) trasaze mudmivi siCqariT midis
B
P
BA
xBA
xPB
x
xPA = xPB + xBA
da isic P manqanas uyurebs. davuSvaT, orive
maTgani adgens manqanis mdebareobas mocemul
x
sur. 4.20. aleqsi (naxazi A) da barbara (naxazi B)
P manqanas adevneben Tvals. B da P gansxvavebuli
siCqariT moZraoben orive naxazisTvis saerTo x
RerZis gaswvriv. grafikze gamosaxul momentSi
xBA aris B-s koordinatebi A naxazze. B naxazze
P-s koordinatebia xPB. A naxazze koordinatebi
xPA = xPB + xBA .
momentSi. 4.20 suraTze vxedavT, rom:
es
formula
xPA = xPB + xBA
ase
ikiTxeba:
(4.40)
`P-s koordi-
nati A-s mimarT (xPA) tolia P-s koordinats
B-s mimarT xPB mimatebuli B-s koordinati A-s
mimarT (xBA)~. wakiTxvisas yuradReba miiqcieT
indeqsebs.
4.40 formulis drois mimarT gawarmoebiT
miviRebT:
107
4.8 erTganzomilebiani fardobiTi moZraoba
d
d
d
dt (xPA) = dt (xPB) + dt (xBA).
an
(vinaidan
ν = dx/dt):
vPA = vPB + vBA
(4.41)
es formula ase ikiTxeba: `P-s siCqare A-s mimarT vPA tolia P-s siCqares B-s mimarT
vPB mimatebuli B-s siCqare A-s mimarT vBA ~. vBA aris B sistemis siCqare A-s mimarT (vinaidan
moZraoba erTi RerZis gaswvrivaa, SegviZlia siCqaris komponentebi am RerZis gaswvriv
gamoviyenoT 4.41 formulaSi da ugulebelvyoT veqtoris isrebi).
Cven mxolod im sistemebs ganvixilavT, romlebic erTmaneTis mimarT Tanabari siCqariT moZraobs. am SemTxvevaSi es niSnavs, rom barbara (sistema B) aleqsis (sistema A)
mimarT moZraobs vBA mudmivi siCqariT. asea Tu ise, P manqanas (moZravi wertili) SeuZlia
Secvalos siCqare da mimarTuleba (anu aCqardes).
barbarasa da aleqsis mimarT P-s aCqarebis dasakavSireblad, 4.41 formulaSi gavawarmooT dro:
d
d
d
dt (vPA) = dt (vPB) + dt (vBA).
vinaidan vBA mudmivia, amitom formulis bolo wevri nulis tolia da gveqneba:
aPA = aPB .
(4.42)
sxvagvarad rom vTqvaT:
sxvadasxva aTvlis sistemis damkvirveblebi, romlebic erTmaneTis mimarT mudmivi siCqariT moZraoben, miiReben moZravi wertilis erTsa da imave aCqarebas.
sakontrolo wertili 7. cxrilSi mo­ce­mulia bar-
mdgomareoba
νBA
νPA
mdgomareobaSi. ras udris cxrilSi gamotovebuli
(a)
+ 50
+ 50
sidideebi da rogor icvleba manZili barbarasa
(b)
+ 30
barasa da P manqanis siCqareebi (km/sT-ebSi) sam
da P manqanas Soris?
(g)
amocanis amoxsnis nimuSi
4.20 suraTze davuSvaT, rom barbaras
siCqare aleqsis mimarT mudmivia, vBA = 52 km/
sT, xolo P manqana moZraobs x RerZis
uaryofiTi mimarTulebiT.
(a) Tu aleqsisTvis P
manqanis siCqare
vPA = – 78 km/sT, rogori iqneba vPB siCqare
barbarasTvis?
amoxsna: A aTvlis sistema davukavSiroT
aleqss, xolo B aTvlis sistema – barbaras. vinaidan es ori aTvlis sistema erTmaneTis mimarT Tanabrad moZraobs erTi
νPB
+ 40
+ 60
– 20
4.10
anu
_ 78km/sT = vPB + 52 km/sT
maSasadame,
vPB = _ 130km/sT
(pasuxi)
Tu P-s barbaras manqanaze TokiT mivabamdiT, 130 km/sT siCqareze Tokis kvanZi gaixsneboda da ori manqana gancalkevdeboda.
(b) Tu P manqana amuxruWebs aleqsis mimarT
(maSasadame, miwis mimarT) t = 10 wm-is ganmavlobaSi Tanabari aCqarebiT, rogori iqneba
misi aPA aCqareba aleqsis mimarT?
RerZis gaswvriv, amitom SegviZlia gamov-
amoxsna: aleqsis mimarT P manqanis aCqarebis
iyenoT formula 4.41, raTa vPB davukav-
gamosaTvlelad unda gamoviyenoT aleqsis
vPA = vPB + vBA
Tanabaria, amitom viyenebT 2.11 formulas
SiroT vPA-sa da vBA-s:
mimarT manqanis siCqare. vinaidan aCqareba
108
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
(ν = ν0 + at), raTa aCqareba davakavSiroT P-s
sawyis da saboloo siCqaresTan. P-s sawyisi
siCqare aleqsis mimarT aris vPA = – 78 km/sT,
xolo saboloo siCqarea 0. maSasadame, 2.11
manqanis siCqare moZravi barbaras mimarT).
formula gvaZlevs:
maSasadame, kvlav 2.11 formulis Tanaxmad:
aPA =
0 – (–78 km/sT)
1 m/wm
v – v0
=
10 wm
3,6 km/sT
t
= 2,2 m/wm2 viciT P-s sawyisi siCqare barbaras mimarT
(νPB = –130 km/sT). P-s saboloo siCqare bar-
baras mimarT aris –52km/sT (gaCerebuli
–52 km/sT – (–130 km/sT)
1 m/wm
v – v0
=
10 wm
3,6 km/sT
t
aPB =
(pasuxi)
= 2,2 m/wm2 (g) rogori iqneba damuxruWebis dros P
(pasuxi)
es Sedegi winaswar SegveZlo gvewinas-
manqanis aCqareba barbaras mimarT aPB?
warmetyvela. vinaidan aleqsi da barbara
amoxsna: barbaras mimarT P-s aCqarebis
erTmaneTis mimarT Tanabari siCqariT moZ-
gamosaTvlelad unda gamoviyenoT barbaras
raoben, amitom maT mimarT manqanis aCqa-
mimarT manqanis siCqareebi. (a) nawilidan
reba erTnairi iqneba.
4.9
organzomilebiani fardobiTi moZraoba
axla erTganzomilebiani fardobiTi moZraobidan gadavdivarT organzomilebian (da
samganzomilebian) moZraobaze. 4.21 suraTze Cveni ori damkvirvebeli P moZrav wertils
uyurebs A da B aTvlis sistemebis aTvlis saTaveebidan. amasobaSi B Tanabari siCqariT
vBA moZraobs A-s mimarT (am ori sistemis Sesabamisi RerZebi erTmaneTis paraleluria).
4.21 suraTze moZraobis erTi konkretuli momentia naCvenebi. am momentSi
B-s aTvlis saTavis mdebareobis veqtori A-s aTvlis saTavis mimarT aris . amis garda,
P wertilis mdebareobis veqtori A-s aTvlis saTavis mimarT aris , xolo B-s aTvlis
saTavis mimarT _
. Tu am sam mdebareobis veqtors ise davalagebT, rom erTis saTave
meores bolos daemTxves, maSin veqtorebs Soris damyardeba Semdegi kavSiri:
=
+
.
(4.43)
am formulis drois mimarT gawarmoebiT SesaZlebelia damkvirveblebis mi­marT
wertilis
da
P
siCqareebis dakavSireba:
y
y
P
=
+
. (4.44)
am tolobis gawarmoebiT ki erTmaneTs
davukavSirebT
wertilis
da
damkvirveblebis
mimarT
P
aCqarebas. Tumca, vinaidan
mudmivia, amitom misi warmoebuli drois
mimarT nulis tolia. maSasadame, miviRebT:
aTvlis sistema AB
aTvlis sistema AA
x
x
sur. 4.21. B sistemas A sistemis mimarT aqvs
. B-s mdeTanabari organzomilebiani siCqare
bareobis veqtori A-s mimarT aris . P wertilis
mdebareobis veqtori A-s mimarT aris , xolo
B-s mimarT – .
=
(4.45)
iseve, rogorc erTganzomilebiani moZraobisTvis, aqac arsebobs Semdegi wesi: sxvadasxva aTvlis sistemebis damkvirveblebis
mimarT, romlebic erTmaneTis mimarT Tanabari siCqariT moZraoben, moZravi wertilis
aCqareba erTnairi iqneba.
109
4.9 organzomilebiani fardobiTi moZraoba
amocanis amoxsnis nimuSi
4.22a suraTze TviTmfrinavi aRmosav-
4.1 1
Crd
leTisken unda gafrindes, piloti ki mas
samxreT-aRmosavleTisken mimarTavs, saidanac Crdilo-aRmosavleTis Zlieri qari
uberavs.
TviTmfrinavis
siCqare
qaris
mimarT 215 km/sT-is tolia da mimarTulia
samxreTiT aRmosavleTis mimarTulebasTan
θ kuTxiT. qaris
aRm
θ
20 o
(a)
siCqare miwis mimarT
aris 65 km/sT da mimarTulia 20° CrdiloaRmosavleTisken.
rogori
mimarT TviTmfrinavis
iqneba
miwis
y
θ
siCqaris sidide
da θ kuTxe?
x
amoxsna: es situacia 4.21 suraTis msgavsia. aq P moZravi wertili TviTmfrinavia,
A sistema dakavSirebulia miwasTan (davarqvaT mas G), xolo B sistema dakavSirebulia qarTan (davarqvaT mas W). saWiroa
(b)
sur. 4.22. aRmosavleTisken gasafrenad TviTmfrinavis pilotma qaris mimarTu­leba unda gaiTvaliswinos.
veqtoruli diagramis ageba, rogorc 4.21
suraTzea naCvenebi. Tumca, amjerad siCqaris sam veqtors gamovi­yenebT.
an 0 = –(215 km/sT) sin θ + (65 km/sT)(cos 20°).
θ-s amoxsna mogvcems:
Tavdapirvelad davweroT veqtorebis dama-
θ = sin–1
kavSirebeli winadadeba:
TviTmfrinavis
siCqare
miwis mimarT
=
TviTmfrinavis
siCqare
qaris mimarT
(PG)
qaris siCqare
+
(PW)
miwis mimarT
(WG)
(65 km/sT)(cos 20°)
= 16,5° (pasuxi)
215 km/sT
aseTive xerxiT x komponentebisTvis vipoviT:
vPG,x = vPW,x + vWG,x
es kavSiri SeiZleba gamoisaxos 4.22 b
suraTis msgavsad, xolo veqtorulad mas
=
+
vinaidan
x RerZis paraleluria, ami-
tom vPG,x komponenti vPG sididis tolia.
aseTi saxe eqneba:
(4.46)
CvenTvis ucnobia pirveli veqtoris sidide da meore veqtoris mimarTuleba. ori
ucnobis gamo veqtorul kalkulatorze
4.46 formulis amoxsna SeuZlebelia. amis
CavsvaT es aRniSvna da kuTxe θ = 16,5°, gve­
q­neba:
vPG = (215 km/sT)(cos 16,5°) + (65 km/sT)(sin 20°)
= 228 km/sT
(pasuxi)
nacvlad 4.22 b suraTis koordinatTa sis­
sakontrolo wertili 8. davuSvaT,
temaze veqtorebi komponentebad unda dav­
piloti TviTmfrinavs aRmosavleTisken
SaloT da Semdeg amovxsnaT formula 4.46
abrunebs siCqaris cvlilebis gareSe.
TiToeuli RerZisTvis (ixile qveTavi 3.6).
gaizrdeba, Semcirdeba Tu igive dar-
y komponentebisTvis vipoviT:
vPG,y = vPW,y + vWG,y
Ceba Semdegi sidideebi: a) vPG,y ; b) vPG,x ;
g) vPG? (pasuxis gacema gamoTvlebis ga-
reSec SeiZleba).
110
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
mimoxilva da Sejameba
mdebareobis veqtori. wertilis mde-
romelsac
myisi aCqareba ewodeba:
bareoba koordinatTa sistemis aTvlis saTavis mimarT moicema
=
mdebareobis veqto-
riT. erTeulovan-veqtorul CanawerSi:
=x +y +z ,
d
.
dt
(4.16)
erTeulovan-veqtorul CanawerSi:
= ax +ay +az ,
(4.1)
(4.17)
aq x , y da z veqtoris veqtoruli kompo-
sadac ax = dνx /dt, ay = dνy /dt da az = dνz /dt.
nentebia, xolo x, y da z – skala­ruli kom-
Wurvisebri
ponentebi (da, aseve, wertilis koordinate-
ewodeba
0
moZraoba.
sawyisi
Wurvisebri
siCqariT
gasrolili
bi). mdebareobis veqtors aRwers sidide da
wertilis moZraobas. frenis dros werti-
erTi an ori mimarTulebis kuTxe, an misi
lis horizontaluri aCqareba nulis tolia,
veqtoruli an skalaruli komponentebi.
xolo vertikaluri aCqareba Tavisufali
gadaadgileba. Tu wertili ise moZraobs,
rom misi mdebareobis veqtori
1
icvleba
-iT, maSin wertilis D gadaadgileba iqne-
2
ba:
D =
2
–
1
.
(4.2)
gadaadgileba asec SeiZleba Caiweros:
D = (x2 – x1) + (y2 – y1)
+ (z2 – z1)
= Dx + Dy + Dz vardnis –g aCqarebaa (zeda mimarTuleba
aRebulia dadebiTad). Tu
luri x RerZis da vertikaluri y RerZis
gaswvriv wertilis moZraobis formulebi
Semdegnairi iqneba:
x – x0 = (v0 cos θ0)t
(4.3)
(4.4)
tilis gadaadgilebaa Δt drois monakveTSi
saS
Wurvisebri
D
(4.8)
Δt
Tu 4.8 formulaSi Δt nuls uaxlovdeba, masaS
Sin
saS
=
aRwevs zRvars, romelsac siCqare an
myisi siCqare
ewodeba:
=
d
dt
(4.10)
erTeulovan-veqtorul CanawerSi gveqneba:
= vx + vy + vz ,
sadac νx = dx/dt, νy = dy/dt da νz = dz/dt.
(4.11)
(4.21)
y – y0 = (v0 sin θ0)t – 12 gt2
(4.22)
vy = v0 sin θ0 – gt
(4.23)
vy2 = (v0 sin θ0)2 – 2g(y – y0).
siCqare drois am
monakveTSi iqneba:
gamoisaxeba ν0
sididiTa da θ0 kuTxiT, maSin horizonta-
saSualo siCqare da myisi siCqare. Tu weraris D , maSin misi
0
moZraobis
dros
(4.24)
wertilis
traeqtoria paraboluria da gamoiTvleba
formuliT:
y = (tg θ0)x –
gx2
2(v0 cos θ0)2
(4.25)
roca 4.21 da 4.24 formulebSi x0 da y0 nulis tolia. wertilis R horizontaluri
areali aris horizontaluri manZili gasrolis adgilidan im adgilamde, romelzec
wertili gasrolis simaRleze brundeba
R=
myisi
v02
sin 2θ0 ,
g
(4.26)
siCqare yovelTvis wertilis traeqtoriis
Tanabari wriuli moZraoba. rodesac wer-
mxebia mocemul momentSi.
tili ν Tanabari siCqariT moZraobs r ra-
saSualo aCqareba da myisi aCqareba.
diusis mqone wrewirze an rkalze, es Tana-
Tu wertilis siCqare Δt drois monakveTSi
bari wriuli moZraobaa da misi
icvleba
sididea:
1
-dan
-Ti, maSin misi saSualo aC-
2
qareba am periodSi iqneba:
saS
=
2
–
Δt
1
=
Δv
Δt .
a=
(4.15)
v2
,
r
aCqarebis
(4.34)
mimarTulia wrewiris an rkalis centrisken
Tu 4.15 formulaSi Δt nuls uaxlovdeba,
da mas centriskenuli aCqareba ewodeba.
maSin
erTi sruli wris Semosawerad daxarjuli
saS
aRwevs zRvrul mniSvnelobas,
111
sistemis damkvirveblisa da B sistemis dam-
dro gamoiTvleba formuliT:
2πr
T=
v
(4.35)
T-s brunvis periodi an ubralod periodi
ewodeba.
fardobiTi moZraoba. rodesac A da B aTvlis sistemebi erTmaneTis mimarT Tanabari
siCqariT moZraobs, P wertilis siCqare A
kvirveblisTvis erTmaneTisgan gansxvavdeba.
am or siCqares Soris Semdegi kavSiria:
=
+
,
(4.44)
aris B-s siCqare A-s mimarT. orive
sadac
damkvirveblis mimarT wertilis aCqareba
erTnairia:
=
(4.45)
SekiTxvebi
1 4.23 suraTze naCvenebia wertilis i sawyisi da f saboloo mdebareobebi. rogori
zedapirs ar ecema. daalage mdgomareobebi
iqneba wertilis (a) sawyisi mdebareobis
mixedviT.
veqtori
tori
f
i
Wurvebis saboloo siCqareebis klebadobis
da (b) saboloo mdebareobis veq-
erTeulovan-veqtorul CanawerSi?
(g) D gadaadgilebis x komponenti?
y
3m
2m
1m
4m
4m
5m
3m
i
(a)
(b)
(g)
sur. 4.25. SekiTxva 4.
x
5 vapirebT miwidan raketis gasrolas erTerTi mocemuli sawyisi siCqaris veqtoriT:
f
3m
sur. 4.23 SekiTxva 1.
(1)
0
= 20 + 70 ,
(2)
0
= –20 + 70 ,
(3)
0
= 20 – 70 ,
(4)
0
= –20 – 70 .
Cvens koordinatTa sistema x miwis donezea,
xolo y zeviT izrdeba. a) daalage veqtore-
2 4.24 suraTze
naCvenebia
lis
skunsis
bi Wurvis gaSvebis siCqareebis klebadobis
saWm-
mixedviT; b) daalage veqtorebi
maZiebeli
moZrao-
a
i
b
c
frenis drois klebadobis mixedviT.
bis traeqtoria i
6 xilis namcx-
sawyisi wertili-
vars erTaderTi
dan. skunss erTi
sargebeli Sur-
da igive T dro
sur. 4.24 SekiTxva 2.
sWirdeba traeqtoriaze aRniSnul yovel
Si
2
varjiSisas
1
moaqvs. 4.26 su-
c wertilebi skunsis saSualo siCqareebis
raTze
sididis klebadobis mixedviT.
bi
garkveul
= 25 – 4,9
momentSi
burTis
siCqarea
(x RerZi horizontaluria, y
mimarTulia zeviT,
izomeba m/wm-ebSi). gai-
ara Tu ara burTma frenis umaRlesi wertili?
4 4.25 suraTze naCvenebia miwidan (erTi da
imave simaRlidan) erTnairi sawyisi siCqariTa da kuTxiT nasroli identuri Wurvebis
sami mdgomareoba. Wurvebi erTsa da imave
naCvene-
grafiki
asaxavs
lili
y
srola-
duliT
wertilamde misaRwevad. daalage a, b da
3
Wurvebis
1
gasronamcxvr-
A
B
θ
sur. 4.26 SekiTxva 6.
is y si­ma­Rles da θ kuT­­xes frenis dros
siCqari­sa da aCqarebis veqtorebs Soris.
(a) gra­fikze asoebiT aRniSnuli romeli
wertili Seesabameba namcxvris miwaze dacemis adgils? (b) grafiki 2 asaxavs srolis
imave sawyis siCqares, magram sxva kuTxes.
gasrolis adgilidan ufro Sors daecema
namcxvari amjerad Tu ufro axlos?
112
7
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
350
km/sT
lurad
siCqariT
mfrinavma
ketebiT
horizonta-
TviTmfrinavma
saWmlis
maragi
pa-
Camoyara.
taluri siCqaris komponentebis mixedviT
da (d) sa­wyisi siCqaris mixedviT.
10 burTi mi- R
pake­tebze haeris zemoqmedeba ugulebel-
wis
yofilia. rogori iqneba paketebis sawyisi
gar­­kveuli
(a)
yi­si
vertikaluri
da
(b)
horizonta-
donidan
is­ro­les.
ri
su­raTze
iqneba
siCqaris
yuTis
horizontaluri
miwaze
dacemamde?
a
si­CqariT
luri siCqaris komponentebi? (g) rogokomponenti
saw­
b
4.29
c
na­
Cve­ne­bia
θ0
bur­
sur. 4.29 SekiTxva 10.
(d) TviTmfrinavis siCqare rom yofiliyo
Tis R
450 km/sT, meti iqneboda vardnis dro, na-
cvli­leba θ0 gasrolis kuTxis mixedviT.
area­lis
klebi Tu igive?
grafikze
8 4.27 suraTze mandarini isroles 1, 2
da 3 fanjrebis gavliT. fanjrebis zomebi
dan mciremde daalage (a) burTis frenis
identuria da vertikaluradac Tanabrad
aRniSnuli
simaRleze burTis siCqaris mixedviT.
11 4.30 suraTze
maTi avlis drois mixedviT da (b) am momen-
naCvenebia
oTxi
tSi mandarinis saSualo siCqaris mixedviT,
tra­eqtoria
(nax-
dididan mcireze.
evarwreebi an me­
amis Semdeg mandarini Cauvlis 4, 5 da 6
oT­xedi
1
2
wreebi),
fanjrebs, romelTa zomebi identuria, ma-
ro­melTac
gram romlebic vertikalurad araTanabar
matarebeli
manZilebzea ganlagebuli. daalage es fan-
na­bari
jrebi (g) maTi Cavlis drois mixedviT da
mo­Zraobisas. daa­
(d) am momentSi mandarinis saSualo siCqa-
lage
ris mixedviT, dididan mcireze.
ebi
3
gadis
Ta­
4
siCqariT
traeqtori­
dididan
mci­remde
sur. 4.30 SekiTxva 11.
matareblis
mixe­dviT.
12 4.31 suraTze P wertili
4
aCqarebis
sididis
y
P
Tanabarwri-
5
2
ulad moZraobs.
1
moZrao-
6
vlis
sa­mi
aT-
saTavea.
a) θ-s ra mniS-
9 4.28 suraTze naCvenebia miwis doniburTis
x
koordinatTa
sur. 4.27 SekiTxva 8.
dart­y­muli
θ
bis centri xy
sistemis
dan
didi-
mTliani drois mixedviT, (b) maqsimalur
aris daSorebuli. daalage fanjrebi (a)
3
wer­tilebi
traeqto-
sur. 4.31 SekiTxva 12.
vnelobebisTvis iqneba mde­bareobis veqtoris ry ver-
ria. ugulebel­yavi haeris zemoqmedeba da
tikaluri komponenti udidesi? b) θ-s ra
didi­dan mciremde daalage traeqtoriebi
mniSvnelobebisTvis iqneba wertilis siCqa-
(a) fre­nis drois
ris νy vertikaluri komponenti udidesi? g)
mixedviT,
(b)
sawyisi
verti-
kaluri
siCqaris
komponentebis
mixedviT,
(g)
sawyisi horizon-
y
θ-s ra mniSvnelobebisTvis iqneba wertilis
aCqarebis ay vertikaluri komponenti udidesi?
1
2
3
sur. 4.28 SekiTxva 9.
x
13 (a) SesaZlebelia Tu ara aCqareba Tanabari
siCqariT moZraobis dros? SesaZlebelia Tu
ara rkalis Semowera (b) nulovani aCqarebiT
113
amocanebi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gviCvenebs
da (b) aCqarebis Tanabari sididiT?
qveTavi 4-2. mdebareoba da gadaadgileba
•1 eleqtronis mdebareobis veqtoria = (5 m) – (3 m) – (2 m) . a) ipove -is
sidide. b) aage veqtori marjvena koordinatTa sistemaSi.
•2 sazamTros koordinatebia: x = –5 m,
y = 8 m da z = 0 m. ipove mdebareobis
veq­toris
a)
erTeulovan-veqtoruli Canaweri, b) sidide da g) x RerZis
da­debiTi mimarTulebisadmi kuTxe.
d) aage veqtori marjvena koordinatTa sistemaSi. Tu sazamTro gadaitanes
wertilSi (3 m, 0, 0), rogori iqneba misi
gadaadgilebis e) erTeulovan-veqto­
ruli Canaweri, v) sidide da z) x-is
dadebiTi mimarTulebisadmi kuTxe?
•3 pozitronis gadaadgileba
= 2
– 3 + 6 mTavrdeba = 3 – 4 mdebareobis veqtoriT. rogori iyo pozitronis sawyisi mdebareobis veqtori?
D
• 5 60 km/sT Tanabari siCqariT moZravi
matarebeli 40 wuTis manZilze aRmosavleTisken, Semdegi 20 wuTis manZilze
Crdilo-aRmosavleTiT 50°-iT, bolos
ki 50 wuTi dasavleTisken moZraobs.
rogori iqneba mTeli mgzavrobis manZilze matareblis saSualo siCqaris
(a) sidide da (b) kuTxe? SSM
•6
eleqtronis
formuliT: D
mdebareoba
= 3t – 4t
2
moce­mulia
+2
t
wameb-
Sia, xolo
_ metrebSi. (a) rogori iqneba
eleqtronis (t) siCqare erTeulovan-veqtorul CanawerSi? rode­sac t = 2 wm, rogori iqneba -s (b) erTeulovan-veqtoruli
Canaweri, (g) sidide da d) x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi kuTxe?
•7
ionis sawyisi mdebareobis veqtoria
= 5   – 6 + 2 . 10 wamis Semdeg
= –2 +
8 – 2 . rogori iqneba am 10 wamis ganmavlobaSi
saS
erTeulovan-veqtorul Canaw-
erSi?
••8
TviTmfrinavi 45 wuTis ganmavlobaSi
483 km-s aRmosavleTiT mifrinavs A qalaqidan B qalaqisken, Semdeg ki 1,5 sT-is
ganmavlobaSi B qalaqidan C qalaqisken mifrinavs 966 km-s samxreTiT. rogori iqneba
mTeli frenisTvis TviTmfrinavis gadaadgilebis (a) sidide da (b) mimarTuleba? rogori iqneba saSualo siCqaris (g) sidide
da (d) mimarTuleba? (e) rogori iqneba sa-
••4 kedlis saaTis wuTebis maCvene-
Sualo manZili?
beli isari wveridan RerZamde daaxloebiT 10 sm sigrZisaa. isris wveris
gadaadgilebis veqtoris kuTxe da sidide unda ganisazRvros drois sam SualedSi. ra iqneba veqtoris a) sidide
da b) kuTxe TxuTmeti wuTidan naxevar
saaTamde? rogori iqneba veqtoris
g) sidide da d) kuTxe Semdegi naxevari
saaTis ganmavlobaSi? rogori iqneba
veqtoris e) sidide da v) kuTxe Semdegi erTi saaTis ganmavlobaSi?
qveTavi 4.4. saSualo aCqareba da myisi aCqareba
qveTavi 4-3. saSualo siCqare da myisi
siCqare
•9
wertilis moZraobisas mdebareo­bis (me-
trebSi) droze (wamebSi) damokide­bulebis
funqciaa
=
+ 4t 2 + t . dawere gamosaxule-
bebi (a) siCqarisTvis da (b) aCqarebisTvis,
rogorc drois funqciebi. SSM
• 10
garkveul momentSi velosipedisti
parkis flagStokidan aRmosavleTiT 40 mis manZilze imyofeba da samxreTisken moZraobs 10 m/wm siCqariT. 30 wamis Semdeg velosipedisti flagStokidan CrdiloeTiT
40 m-is manZilzea da aRmosavleTisken moZ-
114
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
raobs 10 m/wm siCqariT. 30-wamian SualedSi
desac A wertili y RerZs Cauvlis, B wer-
rogori iqneba velosipedistis gadaadg-
tili aTvlis saTavidan moZraobas iwyebs
= 0,4 m/
ilebis (a) sidide da (b) mimarTuleba? ro-
nulovani
gori iqneba saSualo siCqaris (g) sidide da
wm2 Tanabari aCqarebiT.
(d) mimarTuleba? rogori iqneba saSualo
dadebiT mimarTulebas Soris ra θ kuTxe
aCqarebis (e) sidide da (v) mimarTuleba?
••11 xy
sibrtyeze
mdebareoba
siCqariT
da
-sa da y RerZis
y
moZravi wertilis
mocemu­lia
=
formu­liT:
(2t – 5t) + (6 – 7t ) ,
izomeba metrebSi,
xolo t – wamebSi. erTe­ulovan-veqtorul
3
sawyisi
4
CanawerSi, gamoTvale (a)
, (b)
da (g)
A
θ
,
rodesac t = 2 wm. (d) rogori iqneba kuTxe x
RerZis dadebiT mimarTulebasa da wertilis
B
traeqtoriis mxebs Soris, rodesac t = 2 wm?
••12 zomieri qari xy horizontalur
tyeze moZrav kenWs
= (5 m/wm2) + (7 m/wm2)
kenWis siCqarea (4 m/wm) . ras udris kenWis siCqaris (a) sidide da (b) kuTxe, ro­
desac is gadaadgildeba 12 m-iT x RerZis
paralelurad?
urika xy horizontalur sibrtyeze
moZraobs ax = 4 m/wm da ay = –2 m/wm2 aCqarebis komponentebiT. misi sawyisi siCqaris
komponentebia v0x = 8 m/wm da v0y = 12 m/wm.
rogori iqneba urikis siCqare erTeulovanveqtorul CanawerSi, rodesac is udides y
koordinats miaRwevs?
••14 xy
sibrtyeze moZravi
siCqare
mocemulia
wertilis
formuliT: xy
= (6t – 4t2) + 8 . m/wm-ebSi izomeba, xolo
t (>0) – wamebSi. (a) risi tolia aCqareba,
rodesac t = 3 wm? b) rodis aris (Tu aris)
aCqareba nulis toli? (g) rodis aris (Tu
aris) siCqare nulis toli? (d) rodis aris
(Tu aris) siCqare 10 m/wm-is toli?
•• 15
aTvlis saTavidan wertili moZrao-
bas iwyebs
= 3 m/wm siCqariT da
= (–1
– 0,5 ) m/wm2 Tanabari aCqarebiT. rodesac
wertili udides x koordinats miaRwevs,
rogori iqneba misi (a) siCqare da (b) mdebareobis veqtori? SSM ILW
•••16 4.32
suraTze A wertili y = 30 m
wrfis gaswvriv da x RerZis paralelurad
ν = 3 m/wm
sur. 4.32 amocana 16.
sibr-
Tanabar aCqarebas aniWebs. rodesac t = 0,
••13
x
Tanabari siCqariT moZraobs. ro­
gamoiwvevs Sejaxebas?
qveTavi 4-6. Wurvisebri moZraoba
• 17
brtyeli zedapiridan 45 m simaRleze
mdebare Tofidan tyvia horizontalurad
isroles 250 m/wm siCqariT. (a) ra drois
ganmavlobaSi iqneba tyvia haerSi? (b) gasrolis adgilidan horizontalurad ra manZilze daecema tyvia miwaze? (g) ras udris
tyviis siCqaris vertikaluri komponenti
miwaze dacemis dros?
•18 1991
wels tokioSi, mZleosanTa msof­
lio Cempionatze maik paueli 8,95 m-ze
gadaxta da bob bimonis mier damyarebuli
da 23 wlis manZilze xeluxlebeli rekordi
5 sm-iT gaaumjobesa. pauelis gadaxtomis
siCqare 9,5 m/wm iyo (daaxloebiT sprinteris siCqare), xolo tokioSi g = 9,8 m/wm2.
ramdenad mcirea pauelis horizontaluri
areali imave siCqariT gasrolili wertilis maqsimalur horizontalur arealze?
•19
burTi
miwidan
haerSi
aisroles.
9,1 m-is simaRleze misi siCqarea
+ 6,1 ) m/wm,
rad, xolo
= (7,6
mimarTulia horizontalu-
– zeviT. (a) ra maqsimalur si-
maRles miaRwevs burTi? (b) ra horizontalur manZils gaivlis burTi? risi tolia
miwaze dacemis momentSi burTis siCqaris
(g) sidide da (d) kuTxe (horizontis mimarT)?
• 20
patara burTi 1,2 m simaRlis magidis
115
kidesTan migorda da Camovarda. is magidis
kididan
1,52 m
horizontalur
manZilze
wm
sawyisi siCqariT da horizontidan 40°
kuTxiT. risi tolia srolis adgilidan
daeca. (a) ramden xans iyo burTi haerSi?
gadaadgilebis
(b) ras udrida misi siCqare magididan gad-
(b)
movardnis dros?
= 1,1 wm? gamoTvale
•21 isari horizontalurad isroles 10 m/wm
rodesac t = 1,8 wm da t = 5 wm.
sawyisi siCqariT P wertilisken (samizne).
•• 25
0,19 wamis Semdeg isari kidis Q wertils moxvda zustad P-s qvemoT. (a) risi tolia PQ
manZili? (b) ra manZilze ascda mizans isari?
• 22 4.33
suraTze qva h simaRlis kldis-
ken gaisroles 42 m/wm sawyisi siCqariT da
horizontisadmi θ0 = 60° kuTxiT. qva A wertilSi daeca gasrolidan 5,5 wamis Semdeg.
ipove (a) kldis h simaRle, (b) qvis siCqare
dacemamde da (g) qvis maqsimaluri H si-
(a)
horizontaluri
da
vertikaluri komponentebi, rodesac t
igive
komponentebi,
myvinTavi wylis zedapiridan 10 m
simaRlis platformis kididan 2 m/wm siCqariT gadmoxta. (a) kididan ra horizontalur manZilze iqneba myvinTavi 0,8 wm-is
Semdeg? (b) wylis zedapiridan ra vertikalur manZilze iqneba am momentSi myvinTavi? (g) kididan ra horizontalur manZilze Seexeba myvinTavi wyals? SSM WWW
••26 matCis
dros CogburTeli burTs 23,6
m/wm siCqariT awvdis. burTis centri raketas
horizontalurad
scildeba
kor-
tis zedapiridan 2,37 m-is simaRleze. bade
12 m-is moSorebiTaa da 0,9 m simaRlisaa.
H
θ0
A
h
rodesac burTi bades miaRwevs, (a) gadaaxteba Tu ara mas da (b) rogori iqneba manZili burTis centrsa da badis zeda nawils
Soris? davuSvaT, burTi imave siCqariT
moawodes, magram burTi raketas amjerad
sur. 4.33 amocana 22.
horizontidan 5° kuTxiT mocilda. rodesac burTi bades miaRwevs, (g) gadaaxteba
maRle miwidan.
•23
TviTmfrinavis
siCqarea
290 km/sT,
xolo daxriloba horizontis mimarT _
θ = 30°. piloti TviTmfrinavidan radaris
satyuaras agdebs (sur. 4.34). horizontaluri manZili satyuaras gaSvebis adgilidan
Tu ara mas da (d) ra manZili iqneba burTis
centrsa da badis zeda nawils Soris?
•• 27
Tanabari siCqariT moZravi TviTm-
frinavi vertikalidan 53° kuTxiT gadaixara da 730 m simaRlidan Wurvi gaisrola.
davardnis adgilamde d = 700 m-ia. (a) ram-
5 wamis Semdeg Wurvi miwaze daeca. (a) risi
den xans imyofeba satyuara haerSi? (b) ra
tolia TviTmfrinavis siCqare? (b) horizontalurad ra manZils gaivlis Wurvi frenis
dros? rogori iqneba Wurvis siCqaris (g)
θ
horizontaluri da (d) vertikaluri komponentebi miwaze dacemis dros? SSM
•• 28
fexburTis burTi dartymis Semdeg
moZraobs 19,5 m/wm
sawyisi
siCqariT
da
miwidan 45°–iani kuTxiT. dartymis wer-
d
tilidan dartymis mimarTulebiT 55 m-is
moSorebiT myofi moTamaSe burTis dasax-
sur. 4.34 amocana 23.
simaRlidan gauSves satyuara? ILW
•24 t = 0
momentSi
qva gaisroles 20 m/
vedrad gamorbis. rogori unda iyos misi
saSualo siCqare, rom burTs miwaze davardnis dros Seexos?
116
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
Wurvis sawyisi siCqare xuTjer me-
roles. 1,5 wm-is Semdeg burTi miwaze dae-
tia, vidre misi siCqare maqsimalur simaR-
ca, Senobidan d = 25 m manZilze da hori-
leze. ipove srolis θ0 kuTxe.
zontidan θ = 60° kuTxiT. (a) gamoTvale h
(miniSneba: erTi gzaa moZraobis ukan `gad-
••29
••30
burTi kedlisken isroles 25 m/wm
siCqariT da horizontidan θ0 = 40° kuTxiT
(sur. 4.35). burTis srolis wertilidan
kedlamde manZilia d = 22 m. (a) srolis wertilidan ra simaRleze daejaxeba burTi
axveva~, rogorc videofirze). risi tolia
burTis srolis siCqaris (b) sidide da (g)
kuTxe horizontalis mimarT? (d) kuTxe
horizontis qveviT aris Tu zeviT?
kedels? rogori iqneba kedelze moxvedris
•• 34
dros misi siCqaris (b) horizontaluri da
siCqaris droze damokidebulebis grafi-
golfis burTi miwaze ecema. misi
(g) vertikaluri komponentebi? (d) kedelze
ki naCvenebia 4.37 suraTze. t = 0 momentSi
dajaxebis momentSi gavlili eqneba Tu ara
burTi miwaze ecema. (a) horizontalurad
burTs traeqtoriis umaRlesi wertili?
ra manZils gaivlis burTi miwaze dacemamde? (b) miwidan ra maqsimalur simaRles
miaRwevs burTi?
31
29
ν (m/wm)
θ0
d
27
25
23
21
sur. 4.35 amocana 30.
19
0
1
2
••31 SaSxana, romelic tyviebs 460 m/wm siCqariT isvris, 45,7 m-iT daSorebul samiznes
daumiznes. Tu samiznis centri SaSxanis simaRlezea, maSin samiznidan ra simaRleze
3
4
t (wm)
5
sur. 4.37 amocana 34.
•• 35 4.38
suraTze burTi 10 m/wm siC-
unda iyos damiznebuli SaSxanis lula, rom
qariT da horizontisadmi 50° kuTxiT is-
tyvia zustad centrSi moxvdes? SSM
roles. srolis adgili aRmarTis ZirSia,
••32
romlis horizontaluri sigrZea d1 = 6 m,
beisbolisti burTs horizontalu-
rad awvdis 161 km/sT siCqariT. momgerie-
xolo simaRle d2 = 3,60 m. (a) burTi aRmar-
beli misgan 18,3 m manZilzea. a) ra dro
Tis Tavze daecema Tu aRmarTze? rodesac
dasWirdeba burTs manZilis pirveli naxevris gasavlelad? b) meore naxevris gas-
daecema, rogori iqneba srolis wertilidan gadaadgilebis (b) sidide da (g) kuTxe?
avlelad? g) rogoria burTis Tavisufali
vardnis manZili frenis pirvel naxevarSi?
d) meore naxevarSi? e) ratom aris erTmaneTis toli g) da d) sidideebi?
••33 4.36
burTi
d2
0
d1
suraTze h simaRlis saxuravis
sur. 4.38 amocana 35.
marcxena napiridan burTi marcxniv gais-
••36 4.39 suraTze burTi h = 20
h
θ
m simaRlis­
saxuravze aisroles. 4 wamSi burTi saxuravze daeca. dacemamde burTsa da saxuravs
Soris kuTxe iyo θ = 60°. (a) moZebne burTis
d
sur. 4.36 amocana 33.
mier ganvlili horizontaluri d manZili
(ixile 33-e amocanis miniSneba). rogori
117
iqneba burTis sawyisi siCqaris (b) sidide
siCqariT
unda
isrolon.
4.41
suraTze
naCvenebia R areali dartymis θ0 kuTxes-
da (g) kuTxe (horizontis mimarT)?
Tan SedarebiT. θ0-is sidide burTis frenis
dros gansazRvravs. tmax iyos frenis maqsi-
θ
maluri dro. risi tolia burTis umciresi
siCqare frenis dros, Tu θ0 isea SerCeuli,
h
rom frenis dro 0,5 tmax-is tolia?
200
d
R (m)
sur. 4.39 amocana 36.
••37
momgeriebeli
Camowodebul
burTs maSin urtyams, rodesac burTis centri miwidan 1,22 m simaRlezea.
burTi miwidan 45° kuTxiT mifrinavs.
am dartymis Sedegad, burTis horizontaluri areali (dartymis simaRleze
dabrunebisas) 107 m-ia. (a) gadalaxavs
Tu ara burTi 7,32 m simaRlis kedels,
romelic dartymis adgilidan 97,5 m-is
moSorebiTaa? (b) rogori iqneba kedlis zeda nawilsa da burTis centrs
Soris manZili, rodesac burTi kedels
miuaxlovdeba? SSM WWW
100
θ0
sur. 4.41. amocana 40.
•••41
burTi 1,52 m/wm siCqariT horizon-
talurad migoravs kibis napirisken. safexurebis simaRle da sigane 20,3 sm-ia. romel
safexurs daecema pirvelad burTi? SSM
•••42
gasrolidan 2 wamis Semdeg Wurvis
horizontaluri gadaadgilebaa 40 m, xolo
vertikaluri – 53 m. risi tolia Wurvis
sawyisi siCqaris (a) horizontaluri da (b)
vertikaluri
rolon x m-iT daSorebuli kedlisken
(sur. 4.40a). 4.40b suraTze naCvenebia
burTis kedelze moxvedris νy siCqaris y komponenti, rogorc x manZilis
funqcia. ras udris dartymis kuTxe?
maqsimaluri simaRlis miRwevis momentSi
daartyes h = 1 m simaRlidan da Semdeg imave
5
simaRleze daiWires. burTi mifrinavs ked-
y
x
(a)
νy (m/wm)
•••38 burTi miwis donidan unda is-
0
10
20
x (m)
(b)
•••39 fexburTels burTis dartyma SeuZlia 25 m/wm sawyisi siCqariT.
risi tolia (a) umciresi da (b) udidesi kuTxeebi, romlebiTac karidan 50
m-is daSorebiT mdgomma fexburTelma
burTs unda daartyas, rom miwidan 3,44
m-is simaRlis karis CarCoSi goli gaitanos? SSM
•••40
(g)
miwidan
horizontalurad ra manZilze gadaadgilda Wurvi gasrolis wertilidan?
•••43 4.42
suraTze
beisbolis
burTs
lis gaswvriv. dartymidan 1 wamis Semdeg
-5
sur. 4.40 amocana 38.
komponentebi?
burTi miwis donidan garkveuli
burTi ascdeba kedlis wvers da 4 wamis
Semdeg Camoscdeba, rodesac kedlis gaswvriv D = 50 m manZils gaivlis. (a) ra horizontaluri manZili gaiara burTma dartymidan daWeramde? ra iqneba dartymis
Semdeg burTis siCqaris (b) sidide da (g)
kuTxe (horizontis mimarT)? (d) ra simaRlisaa kedeli?
R
h
sur. 4.42 amocana 43.
h
118
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
qveTavi 4-7. Tanabarwriuli moZraoba
• 44
risi tolia 10 m/wm siCqariT moZravi
sprinteris aCqarebis sidide, ro­desac is
25 m radiusis mosaxvevs gairbens?
•45 15
m radiusis `eSmakis borbali~ hor-
izontaluri RerZis garSemo yovel wuTSi
5 bruns akeTebs. risi tolia (a) moZraobis
periodi? risi tolia
umaRles wertilSi
centriskenuli aCqarebis (b) sidide da (g)
mimarTuleba? risi tolia yvelaze dabal
wertilSi centriskenuli aCqarebis (d) sidide da (e) mimarTuleba? ILW
• 46
centriskenuli aCqarebis mo­yva­­ruli
Tanabarwriulad moZra­obs. periodi T = 2 wm da
r = 3 m. t1 moment­Si misi aCqarebaa
= (6 m/wm2)
+ (–4 m/wm2) ) m/wm2 risi tolia am momentSi
a)
·
• 47
da b)
×
?
kaci karuselSi vertikaluri RerZis
garSemo Tanabari siCqariT brunavs. siCqare aris 3,66 m/wm, xolo centriskenuli aCqareba 1,83 m/wm2.
mdebareobis veqtori kacs
mimarTulebas emTxveva. risi tolia wriuli traeqtoriis centris a) x da b) y koordinatebi?
•• 51 t1 = 2 wm
momentSi saaTis isris moZ-
raobis sawinaaRmdego mimarTulebiT wriulad moZravi wertilis aCqarebaa (6 m/wm2) +
+ (4 m/wm2) . wertili Tanabrad moZraobs.
t2 = 5 wm momentSi misi aCqarebaa (4 m/wm2) +
+ (–6 m/wm2) . risi tolia wertilis moZraobis
traeqtoriis radiusi?
•• 52
wertili Tanabrad moZraobs wreze,
romelic horizontalur xy sibrtyeSi mdebareobs. erT momentSi, (4 m, 4 m) wertilSi yofnisas, misi siCqarea –5 m/wm, xolo
aCqareba +12,5 m/wm2. risi tolia wriuli
traeqtoriis centris a) x da b) y koordinatebi?
•••53
biWuna qvas atrialebs 1,5 m radiu-
sis wreze, miwidan 2 m simaRleze. uecrad
Zafi wydeba, qva horizontalurad mifrinavs da 10 m manZilis gavlis Semdeg miwaze
ecema. risi tolia wriuli moZraobisas
brunvis RerZTan aerTebs. a) risi tolia
qvis centriskenuli aCqareba? SSM WWW
-is sidide? saiT aris mimarTuli , rode-
•••54
sac
mimarTulia b) aRmosavleTisken da g)
samxreTisken?
•48
ventilatori wuTSi 1200 bruns asru-
lebs. ganvixiloT 0,15 m radiusis ventila-
kata karuselze zis, romelic Tana-
barwriul moZraobas asrulebs. t1 = 2 wm momentSi katis siCqare xy
horizontalur
koordinatTa sistemaSi aris
1
= (3 m/wm)
toris frTis wveri. (a) ra manZils gaivlis
+ (4 m/wm) . t2 = 5 wm momentSi katis siCqarea
= (–3 m/wm) + (–4 m/wm) . risi tolia (a)
2
is erTi brunis dros? rogoria misi (b)
katis centriskenuli aCqareba da (b) katis
siCqare da (g) aCqareba? (d) risi tolia
saSualo aCqareba t2 – t1 drois monakveTSi?
brunvis periodi?
qveTavi 4-8. erTganzomilebiani fardobiTi moZraoba
•• 49
qalis CanTa da safule karuselze
Tanabarwriulad moZraobs, Sesabamisad 2 m
da 3 m radiusiT. isini centridan erT xa-
•55
dasavleTisken 20km/sT-iT moZravi man-
qanidan kinooperatori pikapze 30 km/sT-iT
zze mdebareobs. erT momentSi CanTis aCqa-
ufro swrafad morbenal gepards firze
rebaa (2 m/wm2) + (4 m/wm2) . amave momentSi da
iRebs. uecrad gepardi Cerdeba, aRmosavle-
erTeulovan-veqtorul CanawerSi, rogori
Tisken brundeba da misi traeqtoriis max-
iqneba safulis aCqareba?
loblad mdgari jgufis erT-erTi wevris
•• 50
mimarT 45 km/sT siCqariT garbis. gepardis
wertili Tanabarwriulad moZraobs
horizontalur xy koordinatTa sistemaSi.
t1 = 4 wm momentSi is imyofeba (5 m, 6 m) adg-
siCqaris cvlilebas 2 wami dasWirda. risi
tolia operatoris mimarT gepardis aCqa-
ilze, aqvs (3 m/wm) siCqare da aCqareba x
rebis (a) sidide da (b) mimarTuleba. risi
RerZis dadebiTi mimarTulebiT. rodesac
tolia jgufis aRelvebuli wevris mimarT
t2 = 10 wm, misi siCqarea (–3 m/wm) , xolo
aCqarebis mimarTuleba y RerZis dadebiT
gepardis aCqarebis (g) sidide da (d) mimarTuleba?
119
• 56 navi mdinaris dinebis sawinaaRmdego mi-
imave dros gadis. A xomaldi 24 kvanZs gadis
marTulebiT (x RerZis dadebiTi mimarTule-
Crdilo-dasavleTisken, xolo B xomaldi
ba) mdinaris dinebis mimarT 14 km/sT
siC-
_ 28 kvanZs 40° samxreT-dasavleTisken. (1
qariT micuravs. wyali miwis mimarT 9 km/sT
kvanZi = saaTSi 1 zRvis mili; ixile danar-
siCqariT miedineba. risi tolia miwis mimarT
Ti D). risi tolia A xomaldis B-s mimarT
navis siCqaris (a) sidide da (b) mimarTuleba?
siCqaris (a) sidide da (b) mimarTuleba? (g)
navze mdgomi bavSvi win da ukan dadis navis
ra drois Semdeg daSordebian xomaldebi
mimarT 6 km/sT siCqariT. risi tolia miwis
erTmaneTs 160 sazRvao miliT? (d) rogori
mimarT bavSvis siCqaris (g) sidide da (d) mi-
iqneba am dros B-s mdebareobis mimarTule-
marTuleba?
ba A-s mimarT? SSM ILW
•• 57
••62
saeWvo garegnobis kaci moZravi bi-
likis erTi bolodan meorisken garbis 2,5
TviTmfrinavma 15 wuTi ifrina 42 km/
sT siCqaris qarSi, romelic aRmosavleTidan
wm-is ganmavlobaSi. usafrTxoebis agentis
20°-iT samxreTiT uberavs. amJamad TviTm-
gamoCenis Semdeg kaci isev sawyisi werti-
frinavi qalaqis Tavzea, sawyisi wertili-
lisken mirbis 10 wm-is ganmavlobaSi. risi
dan CrdiloeTiT 55 km manZilze. risi to-
tolia kacis siCqaris Sefardeba bilikis
lia TviTmfrinavis siCqare haeris mimarT?
siCqaresTan?
••63
qveTavi 4-9.
organzomilebiani far-
ragbis moTamaSe burTTan erTad mowi-
naaRmdegisken mirbis x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT. moTamaSes TanagundelisTvis burTis gadawodeba manamde SeuZlia,
sanam
mindvris
(miwis mimarT) siCqariT samxreTisken. wvima
qars samxreTisken miaqvs. TiToeuli wvi-
dobiTi moZraoba
•58
matarebeli wvimaSi moZraobs 30 m/wm
mimarT
burTis
siCqares
mis wveTis traeqtoria vertikalidan 70°
kuTxiTaa
daxrili miwaze mdgomi
damkvirveblis mimarT. matarebelze myofi
damkvirveblisTvis wvimis wveTebi vertikalurad ecema. gansazRvre miwis mimarT
dadebiTi x komponenti ara aqvs. davuSvaT,
wvimis wveTebis siCqare. SSM
moTamaSe garbis 4 m/wm siCqariT mindvris
••64 4.43
mimarT da burTs Tanagundels awvdis sa-
uZravi
suraTze mocemul zedxedze P
da B jipi moZraobs wrfivad brtyel zeda-
-s
pirze da Cauvlian uZrav A mesazRvres.
sididea 6 m/wm, rogori iqneba pasis umci-
mesazRvris mimarT B-s siCqarea 20 m/wm,
kuTari Tavis mimarT
siCqariT. Tu
resi kuTxe wesebis darRvevis gareSe?
•59
Tovlis fifqebi miwaze ecema 8 m/wm
Tanabari siCqariT. vertikalidan ra kuTxiT Cans fifqebis dacema swor gzaze 50 km/
sT-iT moZravi manqanis mZRolisTvis? SSM
••60 msubuqi
qariT
TviTmfrinavi 500 km/sT siC-
mifrinavs.
daniSnulebis
adgili
zustad CrdiloeTiTaa 800 km-is manZilze,
magram piloti xvdeba, rom TviTmfrinavi
CrdiloeTidan 20° kuTxiT aRmosavleTisken
unda mimarTos, raTa pirdapir daniSnulebis
adgilisken
gafrindes.
2 saaTis Semdeg
TviTmfrinavi daniSnulebis adgils aRwevs.
risi tolia qaris siCqaris (a) sidide da (b)
mimarTuleba?
••61 A da B xomaldebi portidan erTsa da
xolo kuTxe θ2 =
30°. mesazRvris mimarT P-
s Tanabari aCqarebaa 0,4 m/wm2, xolo kuTxe
θ1 = 60°. garkveul momentSi P-s siCqarea
40 m/wm. risi tolia am momentSi B-s mimarT
P-s siCqaris (a) sidide da (b) mimarTuleba?
risi tolia B-s mimarT P-s aCqarebis (g)
sidide da (d) mimarTuleba?
•••65 A xomaldi
imyofeba B xomaldidan
CrdiloeTiT 4km manZilze da aRmosavleTiT 2,5 km manZilze. A-s siCqarea 22 km/sT
samxreTiT, xolo B-s siCqarea 40 km/sT 37°
Crdilo-aRmosavleTiT. (a) risi tolia A-s
siCqare B-s mimarT erTeulovan-veqtorul
CanawerSi,
Tu
mimarTulia
aRmosavle-
Tisken? (b) dawere B-s mimarT A-s mdebareobis gamosaxuleba ( -sa da -s saSualebiT),
120
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
rogorc t drois funqcia, sadac roca t = 0,
mavlobaSi. am momentSi (a) ra manZilze xar
xomaldebi imyofebian zemoT aRweril mde-
sawyisi wertilidan? (b) moZraobis sawyisi
bareobebze. (g) ra droSia xomaldebs So-
mimarTulebisadmi ra mimarTulebiT xar?
ris daSoreba umciresi? (d) risi tolia
68 sikvdilis farda. liTonis didi aster-
umciresi daSoreba?
oidi dedamiwaze ecema da miwaSi uzarmaCrd
P
zar kraters amoTxris. dacemis wertiliaRm
qvebi
A
θ1
dan caSi didi siCqariT da did manZilze
amoifrqeva.
mocemulia 5
cxrilSi
amofrqveuli qvis siCqare da kuTxe hori-
θ2
zontis mimarT (aris sxva qvebic, sxva siCqariTa da kuTxiT). davuSvaT, Sen xar x = 20 km
B
wertilSi, rodesac asteroidi dedamiwas
sur. 4.43 amocana 64.
••• 66 200 m
siganis mdinare 1,1 m/wm siCqa-
ejaxeba t = 0 momentSi da x = 0
wertilSi
riT aRmosavleTisken miedineba junglebis
(sur. 4.44). (a) rodesac t = 20 wm, rogori
gavliT. tyidan patara mindorze gamosul
iqneba
Seni
mimarTulebiT
gamosrolili
mkvlevars unda mdinaris samxreT napiri-
qvebis (A-dan E-mde) x da y koordinatebi?
dan kateriT gadavides meore napirze. kat-
(b) aRniSne es wertilebi da maTze mrudi
eri mdinaris mimarT 4 m/wm Tanabari siC-
gaavle, romelSic Sesuli iqneba sxva siC-
qariT moZraobs. CrdiloeT napirze aris
meore mindori, romelic samxreT napiris
mindvris mopirdapire wertilidan 82 kmiT aris daSorebuli dinebis sawiaaRmdego
mimarTulebiT. (a) ra mimarTulebiT unda
qariTa da kuTxiT amotyorcnili qvebic.
grafikma
unda
mogces
warmodgena,
ras
dainaxav, rodesac qvebi mogiaxlovdeba, da
ras xedavdnen dinozavrebi, rodesac uxsovar dros asteroidi dedamiwas Seejaxa.
waiyvanos kateri mkvlevarma, raTa pirda-
qvebi
siCqare (m/wm)
kuTxe (gradusi)
pir CrdiloeT napiris mindors miadges?
A
520
14
(b) ra dro dasWirdeba katers mdinaris
B
C
630
16
750
18
D
870
20
E
1000
22
gadasakveTad da mindvramde misasvlelad?
damatebiTi amocanebi
67 Sen politologebma mogitaces (vinaidan ganucxade, rom politologia namdvili
y
mecniereba ar aris). miuxedavad imisa, rom
Tvalebi akruli gaqvs, SegiZlia gansazRvro maTi manqanis siCqare (Zravis xmauriT), mgzavrobis dro (wamebis daTvliT)
da
moZraobis
mimarTuleba
(moxvevebis
damaxsovrebiT). Seni varaudiT, wagiyvanes
Semdegi kursiT: 50 km/sT-iT 2 wuTis ganmavlobaSi, Seuxvies 90° marjvniv, 20 km/
sT-iT iares 4 wuTis ganmavlobaSi, Seuxvies 90° marjvniv, 20 km/sT-iT iares 60
wamis ganmavlobaSi, Seuxvies 90° marcxniv,
50 km/sT-iT iares 60 wamis ganmavlobaSi,
Seuxvies 90° marjvniv, 20 km/sT-iT iares 2
x
0
10
20
sur. 4.44 amocana 68.
69 burTi unda tyorcno 12 m/wm siCqariT
da moartya srolis adgilidan h = 5 m simaRleze myof samiznes (sur. 4.45 a). mizanTan miRwevisas burTs horizontaluri siCqare unda hqondes. (a) horizontidan ra
θ kuTxiT unda tyorcno burTi? (b) risi
wuTis ganmavlobaSi, Seuxvies 90° marcxniv
tolia horizontaluri manZili tyorcnis
da, bolos, 50 km/sT-iT iares 30 wamis gan-
adgilsa da samiznes Soris? (g) risi tolia
121
burTis siCqare samiznis miRwevis dros?
wertilisken (t = 5 wT), Semdeg C wertilisken (t = 10 wT), bolos ki D wertilisken
mizani
(t = 15 wT). dafiqrdi ciyvis saSualo siCqareebze A wertilidan TiToeul wertilamde. am sami saSualo siCqaridan, rogori
h
iqneba umciresis (a) sidide da (b) kuTxe?
θ
rogori iqneba udidesis (g) sidide da (d)
kuTxe?
sur. 4.45 amocana 69.
70 4.46 suraTze talaxis belti wriulad
moZraobs 20 sm radiusis borbalze, romelic saaTis isris sawinaaRmdego mimarTulebiT brunavs. borblis brunvis periodia
5 m/wm
(borbali
72 4.48 suraTze naCvenebia skunsis moZraobis traeqtoria, i sawyisi wertilidan
f saboloo wertilamde. kuTxeebia: θ1 = 30°,
θ2 = 50° da θ3 = 80°. manZilebia: d1 = 5 m, d2 =
8 m da d3 = 12 m. risi tolia skunsis mTliani
gadaadgilebis (a) sidide da (b) kuTxe?
y
warmovidginoT
saaTis ciberblatis saxiT). rodesac borbalze beltis mdebareoba Seesabameba saaTis
θ2
d3
ciferblatze patara isris mdebareobas xuT
d1
saaTze, belti mis zedapirs moswydeba h =
belti?
x
i
1,2 m simaRlidan, kedlidan d = 2,5 m daSorebiT. ra simaRleze moxvdeba kedels
d2
θ3
f
sur. 4.48 amocana 72.
73 wertili Tanabrad moZraobs wrewirze
xy koordinatTa sistemis aTvlis saTavis
borbali
garSemo, saaTis isris moZraobis mimarTule-
h
talaxi
biT, 7 wm periodiT. erT momentSi misi mdebareobis veqtori (aTvlis saTavidan) aris
d
= (2 m) – (3 m) . risi tolia am momentSi
sur. 4.46 amocana 70.
71 4.47 suraTze naCvenebia miwaze moZravi
ciyvis traeqtoria: A wertilidan (t = 0) B
wertilis siCqare erTeulovan-veqtorul
CanawerSi?
74 4.49 suraTze burTi miwidan vertikalurad aisroles v0 = 7 m/wm sawyisi siC-
y (m)
50
qariT. amavdroulad, samSeneblo liftis
D
kabina miwidan zemoT iwyebs moZraobas vc =
3 m/wm sawyisi siCqariT. ra maqsimalur si25
maRles miaRwevs burTi (a) miwis mimarT da
(b) kabinis mimarT? ra tempiT icvleba burx (m)
0
25
A
50
C
-25
-50
c
0
B
sur. 4.47 amocana 71.
burTi
sur. 4.49 amocana 74.
122
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
Tis siCqare (g) miwis mimarT da (d) kabinis
rom­liTac Wurvi mizans moxvdeba?
mimarT?
78 mdebareobis veqtori
75 4.50a suraTze ciga Tanabrad moZraobs
x-is uaryofiTi mimarTulebiT da vs siCqa-
wertilis mdebareobas gan­sazRvravs, ro­
riT. am dros cigidan Tovlis gunda is-
metrebSi, xolo t – wamebSi. e da f koefici-
riT. rodesac gunda miwaze ecema, misi
gadaadgileba Δxmiwa izomeba
miwis
mimarT
entebi mudmivebia. 4.52 suraTze naCvenebia
wertilis moZra­
bis θ kuTxe, ro-
4.50 b suraTze Δxmiwa mocemulia, rogorc vs-
gorc
is funqcia. davuSvaT, gunda daaxloebiT
fun­­qcia
(θ izo­
srolis simaRleze daeca. risi tolia (a)
meba
x
RerZis
v0x-is da (b) v0y-is sidideebi? cigis mimarT
gundis Δxciga gadaadgilebis gazomvac Ses-
da­­debiTi
aZlebelia. davuSvaT, cigis siCqare gun-
ga­­mo­Tvale
dis srolis dros ar icvleba. risi tolia
koe­ficienti
Δxciga-s, rodesac vs aris (g) 5 m/wm da (d) 15
b) f koeficienti,
m/wm?
erTeulebis
y
(a)
0o
10
20
mimar­
Tulebisadmi).
a
a)
-40o
da
t (wm)
sur. 4.52 amocana 78.
ga­
79 qals mdore wyalSi niCbis mosma SeuZlia
Δ x miwa (m)
x
drois
Tvaliswi­nebiT.
gunda
ciga
40o
obis mimar­Tule­
(srolis adgilidan davardnis adgilamde).
40
veqtori izo­meba
θ
= v0x + v0y siCqa0
roles cigis mimarT
gorc t dro­is funqcias.
+ (et + ft2)
= 5t
6,4 km/sT siCqariT, magram amJamad 6,4 km siganis mdinareSi imyofeba, romelic 3,2 km/sT
0
10
20
siCqariT miedineba. davuSvaT,
mimarTulia
mdinaris erTi napiridan meoresken, xolo
– mdinaris dinebis mimarTulebiT. Tu qali
-40
v s (m/wm)
(b)
qalma navi da (b) ra dro dasWirdeba? (g)
76 xy sibrtyeze moZravi wertilis aCqarebaa
+ 4t , sadac
yisi wertilis sapirispiro mimarTulebiT,
maSin (a) -sadmi ra kuTxiT unda mimarTos
sur. 4.50 amocana 75.
= 3t
niCbebs usvams da moZraobs wrfivad saw-
ra dro dasWirdeba qals, Tu is 3,2 km-iT
mdinares dauyveba da Semdeg dabrundeba
izomeba m/wm -Si, xolo
sawyis wertilSi? (d) ra dro dasWirdeba,
t – wamebSi. rodesac t = 0, wertilis mdebare-
Tu 3,2 km-s gacuravs mdinarebis dinebis
obis veqtoria
qare
2
= (20 m) + (40 m) , xolo siC-
= (5m/wm) + (2 m/wm) . rodesac t = 4 wm,
sawinaaRmdego
mimarTulebiT
dabrundeba sawyis wertilSi? e)
da
Semdeg
-sadmi ra
risi tolia a) wertilis mdebareobis veq-
kuTxiT unda mimarTos navi qalma meore
tori erTeulovan-veqtorul CanawerSi da
napirze umokles droSi gadasasvlelad?
b) kuTxe x RerZis dadebiT mimarTulebasa da
(v) risi tolia es dro?
wertilis moZraobis mimarTulebas Soris?
80 vulkanis amofrqvevis dros krateri-
77 Wurvi R = 20 m moSorebiT miwaze ganlagebul samiznes esro­les v0 = 30 m/wm sawyisi
dan myari qanis natexebi, e.w. vulkanuri
maRali traeqtoria
siCqariT, rogorc
es 4.51 xuraTzea
naCvenebi.
risi
to­lia srolis (a)
umciresi
udi­desi
dabali
traeqtoria
da
(b)
kuTxe,
0
0
R
sur. 4.51 amocana 77.
bombebi amoifrqveva. 4.53 suraTze iaponiaSi fuZaiamas mTis ganivkveTia naCvenebi. (a)
ra sawyisi siCqariT unda amovardes bombi
A gamosasvlelidan horizontisadmi θ = 35o
kuTxiT, raTa vulkanis B wertilSi daeces,
Tu vertikaluri manZili h = 3,3 km, xolo
A-dan B-mde horizontaluri – d = 9,4 km. ha-
123
A
miaRwevs r maqsimalur sidides? (d) rogori
θ0
iqneba es sidide da srolis adgilidan ra
manZilze iqneba qva (e) horizontalurad
da (v) vertikalurad? rodesac θ0 = 80°, (z)
h
rodis miaRwevs r maqsimalur sidides? (T)
d
B
rogori iqneba es sidide da srolis adgilidan ra manZilze iqneba qva (i) horizontalurad da (k) vertikalurad?
sur. 4.53 amocana 80.
eris zemoqmedeba bombis moZraobaze ug-
84 CrdiloeT naxevarsferos zomier ganede-
ulebelyavi. (b) risi toli iqneba bombis
bze grZeli gadafrenebis dros aRmosav-
frenis dro? (g) gazrdis Tu Seamcirebs
leTiT mimarTuli haeris nakadi TviTm-
haeris zemoqmedeba (a) kiTxvis pasuxs?
frinavis siCqareze gavlenas axdens. Tu
81 A oazisi B oazisidan dasavleTisken 90
km manZilzea. aqlemi A oazisidan gadis da
piloti haeris mimarT garkveul siCqares
50 saaTis ganmavlobaSi 75 km gaivlis 37°
kuTxiT Crdilo-aRmosavleTiT. Semdegi 35
saaTis ganmavlobaSi aqlemi 65 km-s gaivlis
samxreTiT, Semdeg ki 5 saaTs isvenebs. risi
tolia aqlemis gadaadilebis (a) sidide da
(b) mimarTuleba A-s mimarT? A oazisidan
gamosvlidan dasvenebis bolomde risi tolia aqlemis saSualo siCqaris (g) sidide
da (d) mimarTuleba? (e) misi saSualo siCqare? aqlemma ukanasknelad wyali A oazisSi dalia da maqsimum 120 saaTi aqvs, raTa B
oazisSi dalios. Tu aqlemi B-s droulad
miaRwevs, risi toli iqneba dasvenebis Semdeg misi saSualo siCqaris (v) sidide da
(z) mimarTuleba?
82 rodesac didi varskvlavi zeaxal varskvlavad anu `supernovad~ gardaiqmneba,
ganaviTarebs,
dedamiwis
mimarT
siCqare
ufro metia, roca frena haeris dinebis
mimarTulebiTaa, da naklebia, roca haeris
dinebis sawinaaRmdego mimarTulebiTaa. davuSvaT, TviTmfrinavi 4000 km-iT daSorebul qalaqebs Soris win da ukan mifrinavs.
marSrutis pirveli naxevari haeris dinebis
mimarTulebiTaa, xolo meore naxevari –
sawinaaRmdego mimarTulebiT. kompiuteri
pilots urCevs, haeris mimarT 1000 km/sT
siCqariT ifrinos, romlisTvisac wina da
ukana frenebis xangrZlivobebs Soris gansxvaveba 70 wuTi iqneba. haeris nakadis ra
siCqares iTvaliswinebs kompiuteri?
85 4.54 suraTze radiolokaciurma sadgurma
aRmoaCina
aRmosavleTidan
momavali
TviTmfrinavi. Tavdapirveli dakvirvebiT,
TviTmfrinavi
sadguridan
d1 = 360 m man-
misi birTvi imdenad da ise ikumSeba, rom is
Zilze da θ1 = 40° kuTxiT imyofeba. Semdeg
20 km radiusis neitronis varskvlavi xdeba.
sadgursa da TviTmfrinavs Soris kuTxe
Tu neitronis varskvlavi wamSi erT bruns
∆θ = 123°-iT Seicvala, xolo manZili d2 =
akeTebs, maSin (a) risi tolia varskvlavis
490 m gaxda. rogori iqneba am drois ganma-
ekvatorze mdebare wertilis siCqare da (b)
vlobaSi TviTmfrinavis gadaadgilebis (a)
risi tolia wertilis centriskenuli aCqa-
sidide da (b) mimarTuleba?
rebis sidide? (g) Tu neitronis varskvlavi
TviTmfrinavi
ufro swrafad brunavs, (a)-s da (b)-s pasuxebi izrdeba, mcirdeba Tu igive rCeba?
83 t = 0 momentSi qva miwidan isroles 16 m/wm
sawyisi siCqariT da θ0 kuTxiT. warmoidgine
gasrolis
adgilidan
qvisken
d2
das
Δθ
d1
θ1
mimarTuli
mdebareobis veqtori. aage mdebareobis
veqtoris r sididis grafiki, Tu (a) θ0 = 40°
da (b) θ0 = 80°. rodesac θ0 = 40°, (g) rodis
radari
sur. 4.54 amocana 85.
aRm
124
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
86 ori trasa erTmaneTs kveTs, rogorc es
wrewirze
4.55 suraTzea naCvenebi. mocemul momentSi
P policiis manqana imyofeba gadakveTis
3×1014
adgilidan dP = 800 m manZilze da moZraobs
tolia brunvis periodi?
vP = 80 km/sT siCqariT. M manqana gadakveTis
adgilidan dM  = 600 m manZilze imyofeba da
90 200 m siganis mdinare aRmosavleTisken
moZraobs vM = 60 km/sT siCqariT. (a) risi
mimarT 8 m/wm siCqaris mqone navi mdinaris
tolia M manqanis siCqare P manqanis mimarT
erTeulovan-veqtorul CanawerSi? (b) 4.55
moZravi
m/wm2.
eleqtronis
aCqarebaa
(a) risi tolia eleqtronis
siCqare, Tu wris radiusia 15 sm? (b) risi
miedineba 2 m/wm Tanabari siCqariT. wylis
samxreT napiridan miemarTeba 30° kuTxiT
Crdilo-dasavleTiT.
risi
tolia
miwis
suraTze naCvenebi momentisTvis, risi to-
mimarT navis siCqaris (a) sidide da (b)
lia kuTxe (a)-Si napovn siCqaresa da ori
mimarTuleba? (g) ra dro dasWirdeba navs
mZRolis Tvalsawiers Soris? (g) Tu orive
mdinaris gadasakveTad?
manqana siCqares SeinarCunebs, gadakveTasTan miaxloebisas Seicvleba Tu ara (a) da
(b) kiTxvis pasuxebi?
91 amocanis 4.7 b nimuSSi qvemexi Wurvs 686 m
horizontalur manZilze isvris. zarbazani
zRvis doneze dgas da horizontidan 45°-
y
iTaa daxrili. ramdeniT gaizrdeba Wurvis
frenis horizontaluri manZili, Tu qvemexs 30 m-iT maRla ganvalagebT?
M
92 protonis sawyisi mdebareobis veqtoria
dM
bareobis
vM
P
= –2
+ 6
+ 2 .
veqtori?
(b)
romeli
sibrtyis
parale-
x luria es veqtori?
93 (a) Tu eleqtroni horizontalurad
dP
isroles 3×106 m/wm siCqariT, ra manZilze
sur. 4.55 amocana 86.
daecema is horizontalurad 1 m-is gavlis
87 SaSxana horizontalurad damiznebulia 30 m-iT daSorebul samizneze. tyvia
xvdeba
veqtori –
(a) rogori iqneba protonis gadaadgilebis
vP
samiznes
= 5 – 6 + 2 , xolo momdevno mde-
damiznebis
adgilidan
1,9 sm-iT qveviT. risi tolia (a) tyviis
Semdeg?
94 Wurvis siCqare miwidan maqsimalur simaRleze 10 m/wm-ia. (a) risi tolia Wurvis
siCqare maqsimaluri simaRlis miRwevamde
frenis dro da (b) misi siCqare SaSxanidan
1 wm-iT adre? (b) risi tolia Wurvis siC-
gamosvlis dros?
qare
88 swrafi franguli matarebeli 216 km/
sT siCqariT moZraobs. (a) Tu matarebeli
am dros wriulad moZraobs, xolo mgzavrebisTvis dasaSvebia 0,05 g-mde aCqareba,
risi tolia traeqtoriis mrudis umciresi
radiusi? (b) ra siCqariT unda Semouaros
matarebelma 1 km radiusis mruds, raTa
aCqarebis limiti ar daarRvios?
89 magnituri vels SeuZlia damuxtuli
nawilakis
davuSvaT,
wriuli
moZraoba
konkretul
gamoiwvios.
magnitur
velSi
maqsimaluri
simaRlis
miRwevidan
1 wm-is Semdeg? Tu maqsimaluri simaRlis
wertilia x = 0 da y = 0, xolo siCqaris
mimarTuleba x RerZis dadebiT mimarTulebas emTxveva, maSin risi tolia maqsimaluri
simaRlis miRwevamde 1 wm-iT adre Wurvis
mdebareobis (g) x da d) y koordinati? risi
tolia Wurvis (e) x da v) y koordinati
maqsimaluri simaRlis miRwevidan 1 wm-is
Semdeg?
95 protonis sawyisi siCqarea
=4 –2 +3 ,
xolo 4 wamis Semdeg =–2 –2 +5 (m/wm-ebSi).
am oTxi wamis ganmavlobaSi risi tolia
125
(a) protonis
saS
aCqareba erTeulovan-veqsi-
wamis srialis Semdeg kurdRlis a) siCqare
da x RerZis dadebiT
da b) mdebareoba erTeulovan-veqtorul
torul CanawerSi? (b) risi tolia
dide da (g)
saS-sa
Tulebad aiRe aRmosavleTi. risi tolia 3
saS-s
mimarTulebas Soris kuTxe?
CanawerSi?
96 P wertili Tanabari siCqariT moZrao-
99 wertili moZraobas iwyebs aTvlis saTavi-
bs r = 3 m radiusis wreze (sur. 4.56) da
erT bruns 20 wamSi asrulebs. wertili O-s
Cauvlis t = 0 momentSi. qvemoT mocemuli
veqtorebi gamosaxe sidide-kuTxur Canaw-
dan t = 0 momentSi 8 m/wm siCqariT da xy sibrtyeze Tanabari (4 + 2 ) m/wm2 aCqarebiT
moZraobs. rodesac wertilis x koordinatia 29 m, risi tolia (a) y koordinati da
erSi (kuTxe aRebulia x RerZis dadebiTi
(b) siCqare?
mimarTulebisadmi). ipove O-s mimarT wer-
100 3,5 saaTis ganmavlobaSi sahaero buS-
tilis mdebareobis veqtori, Semdeg t mo-
ti afrenis wertils Sordeba
21,5 km-iT
mentebSi: (a) 5 wm, b) 7,5 wm da (g) 10 wm. (d)
CrdiloeTiT, 9,7 km-iT aRmosavleTiT da
ipove wertilis gadaadgileba mexuTe wamis
2,88 km-iT vertikalurad zeviT. moZebne (a)
dasasrulidan meaTe wamis dasasrulamde
burTis saSualo siCqare da (b) kuTxe sa-
5-wamian SualedSi. am SualedisTvis ipove
Sualo siCqaresa da horizonts Soris.
(e) P wertilis saSualo siCqare da siCqare
101 TviTmfrinavi miwis mimarT aRmosavle-
Sualedis (v) dasawyisSi da (z) dasasrulSi.
amis Semdeg ipove wertilis aCqareba intervalis (T) dasawyisSi da (i) dasasrulSi.
y
Tisken mifrinavs 20 km/sT siCqariT samxreTisken mqrolav qarSi. Tu qaris gareSe
TviTmfrinavis siCqarea 70 km/sT, risi tolia TviTmfrinavis siCqare miwis mimarT?
102 wriul bilikze morbenali sprinteris
r
siCqarea 9,2 m/wm, xolo centriskenuli aC-
P
qarebaa 3,8 m/wm2. risi tolia (a) bilikis
radiusi da (b) wriuli moZraobis periodi?
x
0
103 burTi horizontalurad isroles 20
m simaRlidan. misi miwaze dacemis siCqare
3-jer metia sawyis siCqareze. risi tolia
sur. 4.56 amocana 96.
sawyisi siCqare?
97 yinulmWreli gayinuli tbis zedapirze
104 1×109 sm/wm sawyisi horizontaluri
qaris mier miniWebuli Tanabari aCqarebiT
siCqaris
moZraobs. garkveul momentSi yinulmWre-
horizontalur damuxtul firfitas Soris
mqone
eleqtroni
liTonis
or
lis siCqarea (6,3 – 8,42 ) m/wm. sami wamis
moZraobs. eleqtroni gaivlis 2 sm horizon-
Semdeg qaris Cadgomis gamo yinulmWreli
talur manZils firfitebis mimarT 1×1017
Cerdeba. risi tolia yinulmWrelis saSua-
sm/wm2 aCqarebiT. risi tolia (a) dro, ro-
lo aCqareba am samwamian SualedSi?
melic eleqtrons dasWirdeba 2 sm-is gas-
98 aRmosavleTisken 6 m/wm siCqariT morbe-
avlelad? (b) risi tolia am droSi ganv-
nali kurdReli umniSvnelo xaxunis mqone
lili vertikaluri manZili? risi tolia
yinulze
srialis
am firfitebidan gamosvlamde eleqtronis
aCqarebas
siCqaris (g) horizontaluri da (d) verti-
aRmoCndeba.
yinulze
dros qari kurdRels 1,4 m/wm
2
aniWebs CrdiloeTis mimarTulebiT. airCie
kaluri komponentebi?
koordinatTa sistema, romlis aTvlis saT-
105 Wurvi 30 m/wm sawyisi siCqariT hori-
ave yinulze kurdRlis sawyis mdebareobas
zontisadmi 60° kuTxiT isroles. risi to-
daemTxveva, xolo x RerZis dadebiT mimar-
lia srolidan 2 wamis Semdeg siCqaris (a)
126
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
Tavi 4
si­dide da (b) kuTxe? (g) horizontidan
trasis Tavze imyofeba. miwaze myofi dam-
maRlaa Tu dablaa es kuTxe? risi to-
kvirvebeli pilots gadascems, rom uber-
lia srolidan 5 wamis Semdeg siCqaris (d)
avs 70 mili/sT siCqaris qari, magram qaris
sidide da (e) mimarTuleba? (v) horizonti-
mimarTulebas ar eubneba. piloti amCnevs,
dan maRlaa Tu dablaa kuTxe?
rom, qaris miuxedavad, TviTmfrinavs 1 saa-
106 softbolis momwodebeli burTs mi-
Tis ganmavlobaSi trasis Tavze 135 milis
widan 3.0 futis simaRlidan isvris. bur-
gavla SeuZlia. sxvagvarad rom vTqvaT, mi-
Tis mdebareobis stroboskopuli grafiki
wis mimarT siCqare qaris drosac igivea. (a)
mocemulia 4.57 suraTze. monacemebi asaxu-
ra mimarTulebiT uberavs qari? (b) saiTken
lia 0,25 wamis intervalSi, xolo burTi
aris TviTmfrinavi mimarTuli?
gaisroles t = 0 momentSi. (a) risi tolia
110
burTis sawyisi siCqare? (b) risi tolia
2,24 m-is imaRlezea, xolo moednis zomebia
burTis siCqare miwis donidan maqsimaluri
9 m×9 m badis TiToeul mxares. Cawodebisas
simaRlis miRwevisas? (g) risi tolia maqsi-
moTamaSe burTs artyams miwidan 3 m simaR-
maluri simaRle?
leze da badidan horizontalurad 8 m-is
10
daSorebiT.
qalTa
frenburTSi
Tu
burTis
bade
sawyisi
miwidan
siCqare
y (futi)
horizontaluria, maSin (a) ra minimaluri
siCqare unda hqondes burTs, rom bades
5
gadaafrindes? (b) ra maqsimaluri siCqare
unda hqondes burTs, rom moednis meore
naxevris ukana xazs ar gascdes?
0
10
20
30
x (futi)
40
sur. 4.57 amocana 106.
vrebis gadasayvanad eskalatori muSaobs.
eskalatoris
gamoyenebis
nacvlad
derefans 150 wm-Si fexiT gadis. karli,
romelic eskalatorze dgas, imave manZils
70 wamSi gadis. mo eskalatorze dgas da
Tan fexiTac midis. ra dro dasWirdeba mos
derefnis gasavlelad? dauSvi, rom lari
da mo erTi da imave siCqariT dadian.
108 fexburTelma burTs ise daartya, rom
burTma haerSi 4,5 wami ifrina
B
y
dinatTa sistemaSi
107 aeroportis grZel derefanSi mgzalari
111 4.58 suraTze
naCvenebia xy koor-
da 46 m-is
moSorebiT daeca. Tu burTi fexburTelis
fexs miwidan 150 sm-is simaRleze mowyda,
moZravi
wertilis
wrfivi
traeqto-
A
ria. wertili uZravi mdgomareobidan
x
sur. 4.58 amocana 111.
Cqardeba Δt1 drois
SualedSi. aCqareba Tanabaria. A wertilis
koordinatebia (4 m, 6 m), xolo B wertilisa
– (12 m, 18 m). (a) risi tolia aCqarebis komponentebis Sefardeba ay /ax? (b) risi tolia wertilis koordinatebi, Tu moZraoba
grZel­deba kidev erT Δt1 drois Sua­ledSi?
112 sateliti dedamiwis zedapiridan 640 km
simaRleze wriul orbitaze moZraobs 98.0-
risi toli unda iyos burTis sawyisi siC-
wuTiani periodiT. risi tolia satelitis
qaris a) sidide da b) kuTxe (horizontis
(a) siCqare da (b) centriskenuli aCqareba?
mimarT)?
113 xy sibrtyeze moZravi wertilis
109 niu-hemfSiris Statis policia TviT-
bareoba mocemulia formuliT:
mfrinavs trasaze moZraobis siCqaris kon-
[(π/4 rad/wm)t] , sadac
trolisTvis iyenebs. davuSvaT, erT-erTi
wamebSi. a) gamoTvale wertilis mdebareo-
TviTmfrinavis siCqare uqaro amindSi 135
bis x da y komponentebi, rodesac t = 0,
mili/sT-ia.
Crdilo-
1, 2, 3 da 4 wm. aage xy sibrtyeze wertilis
yovelTvis
traeqtoria 0 ≤ t ≤ 4 wm SualedSi. (b) ga-
eTisken
ise
es
TviTmfrinavi
mifrinavs,
rom
mde-
= 2t + 2sin
metrebSia, xolo t _
127
moTvale wertilis siCqaris komponentebi,
10
rodesac t =1, 2 da 3 wm. (a) nawilSi wertilis traeqtoriis grafikze gaavle siCqaris
veqtorebi da aCvene, rom siCqare wertilis
5
traeq­toriis mxebia da wertilis moZraobis mimarTuleba aqvs. (g) gamoTvale wertilis aCqarebis komponentebi, rodesac t =
1, 2 da 3 wm.
0
5
114 golfis moTamaSe burTs 43 m/wm sawyisi
10
15
20
sur. 4.59 amocana 119.
25
30
siCqariT da horizontisadmi 30o kuTxiT
gaisroles. 4.59 suraTze naCvenebia tyviis
urtyams borcvidan. burTi horizontalu-
mdebareobebis
stroboskopuli
grafiki.
rad 180 m manZilze mdebare sanaosno arxSi
mdebareobebis gansazRvra xdeba 0,5-wamian
vardeba. davuSvaT, arxs swori zedapiri
intervalSi, xolo tyviis gasrolis droa
aqvs. (a) arxidan ra simaRlidan daartyes
t = 0. (a) risi tolia tyviis sawyisi siCqare
burTi? (b) risi tolia burTis siswrafe
erTeulovan-veqtorul CanawerSi? (b) risi
arxSi Cavardnis dros?
tolia planetaze Tavisufali vardnis aCqa-
115 kosmonavti 5 m radiusis centrifugaSi
reba? (g) srolidan ra drois Semdeg daece-
brunavs. a) risi tolia kosmonavtis siC-
ma tyvia miwaze? (d) Tu analogiuri gasro-
qare, Tu centriskenuli aCqarebaa 7 g? b)
la dedamiwis zedapiridan ganxorcielda,
wuTSi ramdeni brunis gakeTebaa saWiro am
ra drois Semdeg Camovardeba tyvia?
aCqarebis misaRwevad? g) risi tolia brun-
120 sawyis momentSi (t = 0) deltaplani mi-
vis periodi?
widan 7,5 m simaRleze imyofeba, moZraobs
116 (a) risi tolia dedamiwis ekvatorze
8 m/wm siCqariT, horizontidan 30° kuTxiT.
sxeulis centriskenuli aCqareba, romelic
deltaplanis aCqarebaa 1 m/wm2 da mimar-
dedamiwis brunviTaa gamowveuli? (b) rogori unda iyos dedamiwis brunvis periodi ekvatorze myofi sxeulisTvis, raTa
mas mieniWos 9,8 m/wm2 centriskenuli aCqareba?
117 uWero lifti zeviT moZraobs 10 m/wm
Tanabari siCqariT. liftSi myofi biWi iatakidan 2 m simaRlidan burTs zeviT isvris,
rodesac lifti miwidan 28 m simaRleze
Tulia vertikalurad zeviT. (a) dawere y-is
zrdis formula, rogorc t drois funqcia. (b) formulis gamoyenebiT gansazRvre
t, rodesac y = 0 (miwis zedapiri). (g) axseni,
ratom aqvs (b) kiTxvas ori pasuxi. romelia maTgan is dro, rac deltaplans miwaze
dasajdomad dasWirdeba? (d) ra horizontalur manZils gaivlis deltaplani t = 0sa da miwaze dajdomis moments Soris? e)
imyofeba. liftis mimarT burTis siCqarea
imave sawyisi mdebareobisa da siCqarisT-
20 m/wm. (a) miwidan ra maqsimalur simaRles
vis, ra Tanabari moZraoba gamoiwvevs del-
miaRwevs burTi? (b) ra dro dasWirdeba
taplanis miwaze dajdomas nulovani siCqa-
burTs liftis iatakze dasavardnad?
riT? pasuxi gaeci erTeulovan veqtorul
118 adamiani 15 m sigrZis gaCerebul es-
CanawerSi.
kalatorze 90 wamSi adis, moZrav eskala-
xolo _ vertikalurad.
torze ki uZravad mdgomi imave manZils 60
121 deteqtiur moTxrobaSi sxeuli Seno-
wamSi faravs. ra dro dasWirdeba adamians
bidan 4,6 m manZilze da Ria fanjridan 24
moZrav eskalatorze fexiT asasvlelad?
m-is qvemoT ipoves. (a) davuSvaT, msxverpli
damokidebulia Tu ara pasuxi eskalato-
fanjridan horizontalurad gadmovarda.
ris sigrZeze?
risi toli iyo sxeulis sawyisi siCqare?
119 moqmedeba xdeba mzis sistemis Soreul
(b) SemTxveviTia Tu ara sikvdili? axseni
planetaze. tyvia miwidan 2 m simaRlidan
Seni pasuxi.
mimarTulia horizontalurad,
128
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
122 beisbolis moTamaSes surs burTi 124
blad? (g) imave grafikze, aRniSne matare-
futiT daSorebul pirvel bazas miawvdi-
blisa da manqanis mdebareobebis cvlileba
nos. misi saukeTeso srolis siCqarea 85
drois mixedviT.
mili/sT. (a) Tu moTamaSe burTs miwidan
124
3 futis simaRlidan horizontalurad is-
sipediT
vris, pirveli bazidan ra manZilze daecema
moZraob 30° Crdilo-aRmosavleTiT.
burTi miwaze? (b) igive sawyisi simaRlidan
1. gazarde siCqare 0,4 m/wm2 aCqarebiT 6
ra kuTxiT unda isrolos moTamaSem bur-
wm-is ganmavlobaSi.
Ti, raTa sxva moTamaSem is miwidan 3 fut
sawyisi
tbaSi
wertilidan
micurav.
wylis
velo-
Tavdapirvelad,
2. am siCqariT imoZrave 8 wamis ganmavloba-
simaRleze daiWiros? (g) rogori iqneba
Si.
frenis dro am SemTxvevaSi?
3. Semdeg 0,4 m/wm2-iT Seneldi 6 wamis gan-
123 amerikis SeerTebul StatebSi yovelwliurad avtomobilisa da matareblis Sejaxebis 4000 SemTxveva xdeba. umetesoba
maSin xdeba, rodesac avtomobilis mZRoli
SeniSnavs momaval matarebels da cdilobs,
liandagze matareblis mosvlamde gadaiaros (sakmaod suleluri gadawyvetilebaa).
ganvixiloTY Semdegi situacia: am 4000-dan
erT-erTi mZRoli trasis perpendikularulad
momaval
matarebels
SeniSnavs
da
mavlobaSi.
amis Semdeg miemarTebi dasavleTisken. Semdeg ki:
4. gazarde siCqare 0,4 m/wm2 aCqarebiT 5
wm-is ganmavlobaSi.
5. am siCqariT imoZrave 10 wamis ganmavlobaSi.
6. Semdeg 0,4 m/wm2-iT Seneldi gaCerebamde.
fiqrobs, rom matareblis siCqare misi man-
sidide-kuTxur CanawerSi, risi tolia sa-
qanis siCqaris tolia da 30 m/wm-s udris.
Sualo siCqare
matarebelic da manqanac gadakveTis adgils
raobis ganmavlobaSi?
uaxlovdebian (sur. 4.60). manqanis mZRoli
125 garkveul momentSi Citebis sabanaos
gadawyvets, rom, Tu manqanas 1,5
mimarT peplis mdebareobis veqtoria
m/wm2-iT
wertilidan mTeli moZ-
=
aaCqarebs, maSin pirveli gadakveTs lian-
(2 m) + (3 m) + (1 m) . 40 wamis Semdeg pep-
dags.
elas mdebareobis veqtoria
gadawyvetilebis
miRebis
momentSi
manqanisa da matareblis daSoreba gadakve-
= (3 m) + (1 m)
+ (2 m) . gamoTvale (Tu es SesaZlebelia)
Tis adgilamde 40 m-ia. manqanis sigrZea 5 m,
(a)
xolo matareblis sigane _ 3 m. (a) moxdeba
CanawerSi, (b) gadaadgilebis sidide, (g)
Tu ara Sejaxeba? (b) Tu ara, ra droiT
saSualo
gaaswrebs manqana matarebels? Tu ki, ra
CanawerSi, (d) 40 wamis ganmavlobaSi peplis
droa saWiro Sejaxebis Tavidan asacile-
frenis saSualo manZili.
gadaadgileba
siCqare
erTeulovan-veqtorul
erTeulovan-veqtorul
126 t = 0 momentSi kldidan burTi isroles.
burTis sawyisi siCqarea 15 m/wm, xolo kuTxe
horizonts qvemoT 20°. rodesac t = 2,3 wm,
risi tolia burTis (a) horizontaluri da
matarebeli
(b) vertikaluri gadaadgileba?
127 beisbolis burTs miwidan daartyes.
burTma maqsimalur simaRles dartymidan
3 wamis Semdeg miaRwia. 2,5 wamis Semdeg
burTi dartymis adgilidan 97,5 m manZilze
manqana
aRmarTul kedels gadaafrinda. davuSvaT,
miwis zedapiri brtyelia. (a) miwidan ra
sur. 4.60 amocana 123.
maqsimalur simaRles miaRwia burTma? (b)
129
ra simaRlisaa barieri? (g) barieridan ra
manZilze daecema burTi miwas?
128 vivaraudoT, rom kosmosuri sakvlevi
raketa 20 g aCqarebas uZlebs. (a) rogori
iqneba Semobrunebis minimaluri radiusi
aseTi raketisTvis, Tu is sinaTlis siCqaris erTi meaTediT moZraobs? (b) aseTi
siCqariT moZraobisas ra dro dasWirdeba
raketas 90°-iT SemobrunebisTvis?
129 manqana 12 m/wm Tanabari siCqariT wri-
sur. 4.61 amocana 132.
ulad moZraobs. garkveul momentSi manqanis aCqarebaa 3 m/wm2 aRmosavleTisken. rogori iqneba am momentSi manqanis daSoreba
Caagdos? horizontaluri manZilebia d1 = 1
futi da d2 = 14 futi, xolo simaRleebia
da mimarTuleba wrewiris centridan, Tu
h1 = 7 futi da h2 = 10 futi.
manqana moZraobs (a) saaTis isris moZrao-
133 vertmfreni brtyeli zedapiridan 9,5 m-
bis mimarTulebiT da (b) saaTis isris moZ-
is simaRleze wrfivad mifrinavs 6,2 m/wm
raobis sawinaaRmdego mimarTulebiT?
siCqariT. iqidan agdeben pakets vertmfre-
130 golfis moTamaSe burTebs 20 m daSorebis vertikalur kedels esvris da cdilobs kedelze daxatul 30 sm diametris
nis mimarT 12 m/wm sawyisi siCqariT da misi
moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT. (a)
moZebne paketis sawyisi siCqare dedamiwis
wiTel rgolSi moaxvedros. samiznis cen-
mimarT. (b) rogori iqneba horizontaluri
tri miwidan daaxloebiT 1.2 m simaRlezea.
manZili vertmfrensa da pakets Soris, rode-
15 m/wm
sac paketi miwaze daecema? (g) rogori kuTxe
erTi
cdisas,
burTi
moZraobs
sawyisi siCqariT, horizontis mimarT 35°
iqneba paketis siCqaris veqtorsa da dedami-
kuTxiT da kedels rgolis centrze gama-
was Soris, rodesac paketi miwaze daecema?
val vertikalur xazze xvdeba. (a) ra dro
134 kinofilmebSi msaxiobebi haerSi var-
dasWirdeba burTs kedelTan misaRwevad?
debian afeTqebis, motocikliT Sejaxebis,
(b) moxvdeba Tu ara burTi wiTel rgols
tornados da bevri sxva ramis gamo. sinamd-
(gansazRvre rgolis centramde manZili)?
vileSi, msaxiobebs haerSi agdebs sahaero
(g) risi tolia burTis siCqare kedelze
tramplini, romelic Sedgeba liTonis daf-
moxvedrisas? (d) gaiara Tu ara burTma
isa da SekumSuli haeris pnevaturi cilin-
traeqtoriis umaRlesi wertili kedelze
drebisgan. rodesac msaxiobi dafas Seexeba,
moxvedramde?
eleqtroCamrTveli irTveba, haeri awveba
131 Wurvis areali ara mxolod v0-sa da θ0-zea
damokidebuli, aramed Tavisufali vardnis
aCqarebis g sididezec, romelic
mxars, romelic dafas zeviT aagdebs. gebSi moZebne msaxiobis saSualo aCqareba
adgilm-
Semdeg situaciebSi: a) aCqareba grZeldeba
debareobasTan erTad icvleba. 1936 wels
0,25 wamis ganmavlobaSi, msaxiobi isroles
berlinis olimpiur TamaSebze, sadac g =
9,8128 m/wm2, jesi ouensma sigrZeze xtomis
msoflio rekordi daamyara – 8,09 m v0-is da
θ-is imave sidideebis pirobebSi, ramdenad
gansxvavebuli iqneboda ouensis rekordi
1956 wels, melburnSi, sadac g=9,7999 m/wm2?
132 ra sawyisi siCqariT unda tyorcnos
4.61 suraTze kalaTburTelma burTi horizontisadmi θ0 = 55o kuTxiT, raTa kalaTSi
patara rkalze horizontidan 30° kuTxiT, xolo misi arealia 4 m.
b) aCqareba
grZeldeba 0,29 wamis ganmavlobaSi, msaxiobi isroles did rkalze horizontidan
45° kuTxiT, xolod misi arealia 12 m.
135 bostonis stadionze beisbolis burTi
`saxlidan~ 0,762 m simaRlidan isroles.
burTis sawyisi siCqarea 33,53 m/wm da is
horizonts zemoT 55° kuTxiTaa mimarTuli.
130
Tavi 4
organzomilebiani da samganzomilebiani moZraoba
dartymidan 5 wamis Semdeg burTi unda ga-
SaSxanidan. tyviam manqanis gverdebSi gai-
dascdes 11,28m simaRlis Soreul kedels.
ara da, rogorc manqanidan moCans, Sesvlis
(a) gamoTvale manZili `saxlsa~ da kedels
da gasvlis xvrelebi zustad erTmaneTis
Soris. (b) vertikaluri manZili, romliTac
mopirdapirea. liandagis mimarT ra mimar-
burTi kedels gadaaxteba. `saxlis~ mimarT
TulebiT isroles tyvia? davuSvaT, manqa-
burTis (g) horizontaluri da (d) verti-
naSi Sevardnis Semdeg tyviam mimarTuleba
kaluri gadaadgilebebi kedelze gadaxto-
ar Seicvala da misi siCqare Semcirda 20%-
mamde 0,5 wamiT adre.
iT. davuSvaT, ν1 = 85 km/sT da ν2 = 650 m/wm.
136 xis satvirTo vagoni swor liandagze
(ratom ar aris saWiro satvirTo vagonis
moZraobs ν1 siCqariT. am dros snaiperi mas
siganis codna?)
tyvias esvris (ν2 siCqariT) didi simZlavris
5
Zala da moZraoba
aviamzididan afrenisas mZlavri ZravebiT aRWurvil reaqtiul
TviTmfrinavs aviamzidis gembanze damontaJebuli sasroli meqanizmi
win ubiZgebs. amis Sedegad miRebuli didi aGqarebis gamo TviTmfrinavi
afrenisTvis saWiro siGqares mokle droSi aRwevs. samagierod, gembanidan
afrenis dros aseTi aGqareba pilots ubiZgebs, TviTmfrinavis cxviri
mkveTrad qveviT daxaros. pilotebs am impulsis ugulebelyofas aswavlian,
magram zogjer TviTmfrinavi mainc pirdapir okeaneSi vardeba.
romeli fizikuri movlenebi iwvevs am saSiSi impulsis gaCenas?
pasuxs am TavSi SeityobT
5.1. ra aris fizika?
rogorc ukve vnaxeT, fizikis erTi nawili moZraobasa da am dros sxeulis aCqarebas (siCqaris
cvlilebas) Seiswavlis. fizika Seiswavlis agreTve sxeulis aCqarebis gamomwvev mizezsac. es
mizezi aris Zala, romelic, uxeSad rom vTqvaT, sxeuls ubiZgebs. vambobT, rom Zala sxeulze
moqmedebs da amiT siCqares ucvlis. magaliTad, sportuli avtomobilis aCqarebisas mis ukana
saburavze amaCqarebeli Zala moqmedebs. rodesac sportuli TamaSisas erTi gundis Tavdamsxmeli
meore gundis mcvels miwaze anarcxebs, am dros Tavdamsxmeli mcvelze moqmedebs ZaliT, romelic
mcvels ukan mimarTul aCqarebas aniWebs. rodesac avtomanqana satelefono boZs ejaxeba, Zala,
romliTac boZi manqanaze moqmedebs, mis gaCerebas iwvevs. samecniero, sainJinro, iuridiuli
da samedicino Jurnalebi savsea statiebiT sxeulebze, maT Soris adamianebze moqmedi Zalebis
Sesaxeb.
5.2. niutonis meqanika
Zalasa da mis mier gamowveul aCqarebas Soris kavSiri pirvelad isaak niutonma (1642-1727)
aRmoaCina. fizikis im nawils, romelic am kavSirs Seiswavlis, niutonis meqanika ewodeba. Cven
yuradRebas moZraobis sam ZiriTad kanonze gamavaxvilebT.
niutonis meqanika yovelTvis ar gamodgeba. Tu urTierTmoqmedi sxeulebis siCqare Zalian
maRalia, maSin niutonis meqanikas ainStainis fardobiTobis Teoria enacvleba, romelic
nebismieri siCqarisTvis gamosadegia. Tu urTierTmoqmedi sxeulebi atomuri struqturisaa
(magaliTad, eleqtronebi atomSi), maSin niutonis meqanikas kvanturi meqanika cvlis. Tanamedrove
fizikosebi niutonis meqanikas am ori yovlismomcveli Teoriis kerZo SemTxvevad ganixilaven.
131
132
Tavi 5
Zala da moZraoba
Tumca, es sakmaod mniSvnelovani SemTxvevaa, vinaidan is bevr rames miesadageba, Zalian
mcire (TiTqmis atomuri struqturis) sxeulebiT dawyebuli da
astronomiuli sxeulebiT
(galaqtikebiTa da galaqtikaTa jgufebiT) damTavrebuli.
5.3. niutonis pirveli kanoni
vidre niutoni meqanikis kanonebs Camoayalibebda, miiCnevdnen, rom sxeuls Tanabari siCqariT
moZraobis SenarCunebisTvis garkveuli zemoqmedeba, `Zala~ sWirdeba. aseve fiqrobdnen, rom
uZravi sxeuli Tavis `bunebriv mdgomareobaSi~ imyofeboda. egonaT, rom sxeulis Tanabari
siCqariT moZraobisTvis saWiroa mudmivi biZgi, sxva SemTxvevaSi ki is moZraobas `bunebrivad~
Sewyvets.
es mosazrebebi sakmaod racionaluri iyo. Tu hokeis Saibas xis zedapirze gaacureb, is
Seneldeba da Semdeg gaCerdeba. Tu gsurs Saibam Tanabari siCqariT imoZraos, amisTvis mas
periodulad unda ubiZgo.
hokeis Saiba ufro Sors wava, Tu mas sacigurao moednis yinulis zedapirze gavacurebT.
SegiZlia warmoidgino ufro grZeli da xaxunisgan Tavisufali zedapiri, romelzec Saiba Znelad
Seneldeba da Zalian Sors gasrialdeba.
am dakvirvebebis Semdeg SeiZleba davaskvnaT, rom sxeuli Tanabari siCqariT imoZravebs, Tu
masze Zala ar moqmedebs. am daskvnas mivyavarT niutonis pirvel kanonamde:
niutonis pirveli kanoni: Tu sxeulze Zala ar moqmedebs, maSin misi siCqare ar
Seicvleba, e.i. sxeuli ver aCqardeba.
sxvagvarad rom vTqvaT, roca sxeuli uZravia, is uZravad rCeba, xolo roca moZraobs,
moZraobas imave siCqariT ganagrZobs (imave sididiT da imave mimarTulebiT).
5.4. Zala
axla Zalis erTeuli unda ganvsazRvroT. ukve viciT, rom
Zalas sxeulis aCqarebis gamowveva SeuZlia. maSasadame, Zalis
erTeuls ganvsazRvravT aCqarebiT, romelsac Zala 1 kg masis
sxeuls aniWebs (sur. 1.4.).
sxeuls horizontalur, xaxunisgan Tavisufal magidaze
movaTavsebT da marjvnidan ise vubiZgebT, rom 1 m/wm2 aCqareba
mivaniWoT. amis Semdeg vambobT, rom 1 kg masis sxeulze


sur. 5.1. F Zala 1 kg masis sxeuls a
aCqarebas aniWebs.
moqmedi Zala 1 niutoni (n) sididisaa.
SegviZlia amave sxeulze 2 n ZaliT vimoqmedoT, anu ise vubiZgoT, rom 2 m/wm2 aCqareba
mivaniWoT, da a.S. maSasadame, Tu standartuli sxeuli 1 kg masisaa da a sididis aCqareba aqvs,
maSin viciT, rom masze F Zala moqmedebs da am Zalis sidide (niutonebSi) aCqarebis sididis tolia
(m/wm2).
Zala mis mier miniWebuli aCqarebiT izomeba. Tumca, aCqareba veqtoruli sididea, e.i. sidide
da mimarTuleba aqvs. aris Tu ara Zala veqtoruli sidide? Zalas mimarTulebas iolad mivaniWebT
(ubralod aCqarebis mimarTulebas mivusadagebT), magram es sakmarisi ar aris. eqsperimentiT
unda dadgindes, rom Zala veqtoruli sididea. aseTi eqsperimenti ukve Catarda: Zala namdvilad
5.4. Zala
133
veqtoruli sididea, mas aqvs sidide da mimarTuleba da maTi Sekreba xdeba me-3 TavSi moyvanili
veqtoruli Sekrebis wesebiT.
rodesac sxeulze ori an meti Zala moqmedebs, veqtoruli SekrebiT jamuri Zalis anu Zalebis
tolqmedis povna SegviZlia. jamuri Zalis sididisa da mimarTulebis mqone erTi Zala sxeulze
imave zemoqmedebas axdens, rasac cal-calke moqmedi es Zalebi erTad. am movlenas Zalebis
zeddebis principi ewodeba. samyaro sakmaod ucnauri iqneboda, Tu Sen da Seni megobari 1 kg
masis sxeuls erTi mimarTulebiT ubiZgebdiT, TiToeuli 1 n ZaliT, da jamuri Zala rogorRac
14 n gaxdeboda.

am wignSi Zala veqtoruli simboloTia ( F ) warmodgenili, xolo tolqmedi _
simboloTi.
iseve, rogorc sxva veqtorebs, Zalisa da tolqmedis veqtorebsac aqvs komponentebi
koordinatTa RerZebis gaswvriv. rodesac Zalebi mxolod erTi RerZis gaswvriv moqmedebs, isini
erTkomponentiani Zalebia. am SemTxvevaSi Zalis simbolos isari SegviZlia movxsnaT da RerZebis
gaswvriv Zalis mimarTulebis saCveneblad `+~ da `–~ niSnebi gamoviyenoT.
5.3 qveTavSi mocemuli formulirebis nacvlad, niutonis pirveli kanoni tolqmedi Zalis
gamoyenebiT ase SeiZleba Camoyalibdes:
niutonis pirveli kanoni: Tu sxeulze tolqmedi Zala ar moqmedebs (
= 0), maSin misi
siCqare ar Seicvleba, e.i. sxeuli ver aCqardeba.
sxeulze ramdenime Zala SeiZleba moqmedebdes, magram Tu tolqmedi Zala nulis tolia,
sxeuls aCqareba ar eqneba.
aTvlis inerciuli sistemebi
niutonis pirveli kanoni aTvlis yvela sistemas ar miesadageba, magram yovelTvis SegviZlia
iseTi aTvlis sistemebis moZebna, romelSic es kanoni samarTliani iqneba (iseve, rogorc
niutonis meqanikis danarCeni nawili). aseT sistemebs aTvlis inerciuli sistemebi an, ubralod,
inerciuli sistemebi ewodeba.
aTvlis inerciuli sistemaSi niutonis yvela kanoni samarTliania.
magaliTad, dedamiwa aTvlis inerciuli sistemaa, Tu
dedamiwis brunvas ugulebelvyofT.
es daSveba maSin gamodgeba, rodesac hokeis Saibas yinulis
mokle zolze vasrialebT. am SemTxvevaSi Saiba niutonis
kanonebs emorCileba. magram, davuSvaT, rom Saiba CrdiloeT
polusidan did manZilze gavacureT (sur. 5.2a). Tu Saibis
moZraobas kosmosSi mdebare uZravi sistemidan davakvirdebiT,
maSin Saiba samxreTisken wrfivad moZraobs, vinaidan CrdiloeT
polusis garSemo dedamiwis brunva Saibis qveS yinuls ubralod
asrialebs. Tu Saibas miwidan davakvirdebiT, maSin misi
traeqtoria wrfivi ar iqneba. imis gamo, rom dedamiwis siCqare,
romelic aRmosavleTiskenaa mimarTuli, miT metia, rac ufro
samxreTiTaa Saiba, miwaze uZravad myof damkvirvebels eCveneba,
sur. 5.2. a) kosmosis uZravi wer­
rom Siaba dasavleTisken moZraobs (sur. 5.2b). Saibis gadaxra tilidan
danaxuli,
CrdiloeT
polusidan mosriale Saibis mo­Zra­
niutonis kanoniT ki ar aris gamowveuli, aramed imiT, rom obis traeqtoria. dedamiwa bru­navs
Saibas moZravi aTvlis sistemidan vakvirdebiT. am SemTxvevaSi aRmosavleTisken. b) deda­miwidan
danaxuli Saibis moZraobis tra­
dedamiwa aTvlis arainerciuli sistemaa.
eqtoria.
134
Tavi 5
Zala da moZraoba
am wignSi vuSvebT, rom dedamiwa aTvlis inerciuli sistemaa da Zalebs da aCqarebebs swored
am sistemis mimarT vzomavT. Tu gazomvebi Catarda, magaliTad, dedamiwis mimarT aCqarebuli
liftis kabinaSi, maSin gazomvebi Catarebula aTvlis arainerciul sistemaSi da Sedegebic
sakmaod ucnauri iqneba. amis magaliTs amocanis amoxsnis 5.8 nimuSSi vnaxavT.
sakontrolo wertili 1. eqvsidan romel suraTzea
naCvenebi, ise, rom miviRoT mesame veqtori, romelic
(a)
(b)
(g)


F1 da F2 veqtorebis Sekreba sworad
tolqmedi iqneba?
(d)
(e)
(v)
5.5. masa
yoveldRiuri yofa gviCvenebs, rom mocemuli Zala sxvadasxva sxeuls sxvadasxva sididis
aCqarebas aniWebs. beisbolisa da keglis burTebi iatakze daawyve da orives erTi ZaliT daartyi.
Sedegi winaswar ici: beisbolis burTi keglis burTze did aCqarebas SeiZens SeiZens. aCqarebebs
Soris gansxvaveba masebs Soris gansxvavebiTaa gamowveuli. ra aris masa?
SegviZlia ramdenime eqsperimentiT vaCvenoT, Tu rogor unda gavzomoT masa aTvlis inerciul
sistemaSi. pirvel eqsperimentSi Zala m0 = 1 kg masis sxeuls movdoT. davuSvaT, sxeuli 1 m/wm2-iT
aCqarda. am SemTxvevaSi SegviZlia vTqvaT, rom sxeulze 1 n Zala moqmedebs.
Semdeg igive Zala ucnobi masis meore X sxeuls movdoT. davuSvaT, es X sxeuli 0,25 m/wm2-iT
aCqarda. ukve viciT, rom naklebi masis mqone beisbolis burTi ufro did aCqarebas iZens, vidre
meti masis mqone keglis burTi, rodesac maTze erTi da igive Zala moqmedebs. aqedan gamomdinare,
mivdivarT Semdeg daskvnamde: ori sxeulis masebis Sefardeba maTi aCqarebebis Sebrunebuli
Sefardebis tolia, rodesac am sxeulebze erTi da igive Zalaa modebuli. X sxeulisa da 1 kg masis
sxeulisTvis gveqneba:
mx-is amoxsna mogvcems:
mx a0
m0 = ax .
a
1.0 m/w2
mx = m0 a0 = (1 kg)
= 4 kg.
0.25 m/w2
x
Cveni daskvna mxolod im SemTxvevaSia swori, Tu is Zalis sididis Secvlis SemTxvevaSic samarTliania. magaliTad, 1 kg masis sxeuls 8 n Zala movdeT da miviReT 8 m/wm2 aCqareba. igive Zala X
sxeuls movdeT da miviReT 2 m/wm2 aCqareba. Cveni daskvnis Tanaxmad:
a
8.0 m/w2
mx = m0 a0 = (1 kg)
= 4 kg.
2.0 m/w2
x
es pasuxi pirveli eqsperimentis Sedegs ar ewinaaRmdegeba. rodesac bevri eqsperimenti erTsa
da imave Sedegs gvaZlevs, es imas niSnavs, rom Cveni daskvna saimedo da samarTliania nebismieri
sxeulis masis dasadgenad.
Cveni eqsperimentebi gviCvenebs, rom masa sxeulis Sinagani maxasiaTebelia anu isaa, rac
sxeuls bunebrivad aqvs. igive eqsperimentebi aCvenebs, rom masa skalaruli sididea. Tumca kvlav
upasuxod rCeba kiTxva: `ra aris masa?~
vinaidan sityva `masa~ yoveldRiur saubarSi xSirad gamoiyeneba, albaT is ukve intuiciurad
gvesmis. ra aris masa _ sxeulis zoma, wona Tu simkvrive? arc erTi, Tumca sxeulis es
maxasiaTebelebi masaSi xSirad erevaT. mxolod imis Tqma SegviZlia, rom sxeulis masa aris
maxasiaTebeli, romelic sxeulze moqmed Zalas am moqmedebis Sedegad miRebul aCqarebasTan
akavSirebs. masas sxva gansazRvreba ara aqvs. masis fizikurad SegrZneba mxolod sxeulis
aCqarebisas SeiZleba, magaliTad, rodesac beisbolis an keglis burTs urtyam.
5.6. niutonis meore kanoni
135
5.6. niutonis meore kanoni
aqamde ganxiluli yvela gansazRvreba, eqsperimenti da dakvirveba SeiZleba Sejamdes erTi
winadadebiT:
niutonis meore kanoni: sxeulze moqmedi Zalebis tolqmedi sxeulis masisa da misi
aCqarebis namravlis tolia.
formulis saxiT gveqneba:


Fnet = ma (niutonis meore kanoni)
(5.1)
formula martivia, magram is frTxilad unda gamoviyenoT. pirvel rigSi unda ganisazRvros
sxeuli, romlisTvisac viyenebT am formulas. Semdeg unda davrwmundeT, rom
jamur veq­torSi
mxolod am da ara romelime sxva sxeulze moqmedi Zalebi Sedis. magaliTad, ragbiSi burTisTvis
brZolisas Senze moqmedi Zalebis tolqmedi Seni sxeulis mier miRebuli biZgebi da dartymebia
da ara _ sxva moTamaSeze Sens mier miyenebuli dartymebi.
sxva veqtoruli formulebis msgavsad, 5.1 formulac sami komponenturi formulis
eqvivalenturia. xyz koordinatTa sistemis TiToeuli RerZisTvis gveqneba:
Ft,x= max , Ft,y= may da Ft,z = maz
(5.2)
TiToeuli formula tolqmedi Zalis komponentebs Sesabamisi RerZebis gaswvriv mimarTul
aCqarebasTan akavSirebs. magaliTad, pirveli formula gvauwyebs, rom yvela Zalis komponentebis
jami x RerZis gaswvriv sxeulis aCqarebis x komponents ax iwvevs, xolo y da z mimarTulebebiT
aCqareba ara gvaqvs. sxvagvarad rom vTqvaT, ax aCqarebis komponenti sxeulze moqmedi Zalebis x
komponentebis jamiTaa gamowveuli. zogadad:L
mocemuli RerZis gaswvriv aCqarebis komponenti Zalebis aseTive komponentebis
jamiTaa gamowveuli da ara _ sxva komponentebiT.
5.1 formulis Tanaxmad, Tu sxeulze moqmedi Zalebis tolqmedi nulis tolia, maSin sxeulis
aCqareba

a =0. roca sxeuli uZrav mdgomareobaSia, uZravadve rCeba; roca moZraobs, moZraobas
Tanabari siCqariT ganagrZobs. aseT SemTxvevaSi sxeulze moqmedi Zalebi erTmaneTs awonasworebs
da am mdgomareobas wonasworuli ewodeba. aseve amboben, rom Zalebi erTmaneTs abaTilebs, magram
termini `gabaTileba~ ar aris zusti, vinaidan es ar niSnavs, rom Zalebi aRar arsebobs. yvela Zala
sxeulze kvlav moqmedebs.
cxrili
5.1
erTeulebi niutonis meore kanonSi (formulebi 5.1 da 5.2)
sistema
Zala
masa
aCqareba
SI
niutoni (n)
kilogrami (kg)
m/wm2
CGSa
dini
grami (g)
sm/wm2
britanulib
girvanqa (lb)
slagi
futi/wm2
a
1 dini = 1 g⋅sm/wm2
b
1 girvanqa = 1 slagi⋅futi/wm2
136
Zala da moZraoba
Tavi 5
SI erTeulebSi, 5.1 formulis Tanaxmad:
1 n = (1 kg)(1 m/wm2) = 1 kg⋅m/wm2
(5.3)
Zalis zogierTi erTeuli sxva erTeulTa sistemebSi mocemulia 5.1 cxrilsa da D danarTSi.
niutonis meore kanonis daxmarebiT amocanebis amosaxsnelad xSirad Tavisufali sxeulis
grafiks vxazavT. am grafikze mxolod is sxeulia gamosaxuli, romelze moqmed Zalebsac
vkribavT. zogjer maswavleblebi Tavad sxeulis daxatvas arCeven, magram adgilis ekonomiis
mizniT am TavebSi sxeuls wertilis saxiT gamovsaxavT. sxeulze moqmedi TiToeuli Zala
veqtoriT gamoisaxeba, romlis saTave am sxeulzea. viyenebT, agreTve, koordinatTa sistemas,
xolo sxeulis aCqareba zogjer veqtoris isriTaa naCvenebi.
sistema erTi an meti sxeulisgan Sedgeba da nebismier Zalas, romelic am sxeulebze sistemis
garedan moqmedebs, gare Zala ewodeba. Tu sistemis Semadgeneli sxeulebi erTmaneTTan mWidrodaa
dakavSirebuli, maSin sistema SegviZlia ganvixiloT, rogorc erTi mTliani sxeuli da masze
moqmedi
tolqmedi yvela gare Zalis jamis toli iqneba (Sida Zalebs anu sistemis sxeulebs
Soris moqmed Zalebs ugulebelvyofT). magaliTad, erTmaneTTan dakavSirebuli lokomotivi da
vagoni erT sistemas qmnis. roca lokomotivs buqsiriT ewevian, buqsirze modebuli Zala mTel
sistemaze moqmedebs. iseve, rogorc erTi sxeulisTvis, SegviZlia sistemaze moqmedi tolqmedi
sistemis aCqarebas davukavSiroT. es xdeba niutonis meore kanonis Tanaxmad _
 gare Zalac

Fnet = ma , sadac m mTliani sistemis masaa.
sakontrolo wertili 2. suraTze naCvenebia xaxunisgan Tavisufal zedapirze

mdebare
sxeulze
horizontaluri
moqmedi
Zalac
ori
horizontaluri
moqmedebs,
risi
tolia
Zala.
Tu sxeulze

F3 -is
F3
mesame
sidide da mimarTuleba, rodesac sxeuli a) uZravia da
b) marcxniv moZraobs 5 m/wm Tanabari siCqariT?
5.1
amocanis amoxsnis nimuSi
5.3a-5.3g suraTebze xaxunisgan Tavisufal
yinulze x RerZis gaswvriv erT ganzomilebaSi
moZrav Saibaze erTi an ori Zala moqmedebs.
Saibis masaa m = 0,2 kg.


F1 da F2 Zalebi RerZis
gaswvrivaa mimarTuli
 da maTi sidideebia
amoxsna: TiToeul mdgomareobaSi, niutonis
meore
kanonis


F(net = ma ) saSualebiT
aCqareba Saibaze moqmed
SegviZlia

a
Zalebis tolqmeds
davukavSiroT.
Tumca,
vinaidan
moZraoba mxolod x RerZis gaswvriv xdeba,
SegviZlia yoveli mdgomareoba gavamartivoT
da
niutonis
meore
kanoni
mxolod
x
komponentebisTvis davweroT:
Ft,x=max
(g)
(d)
(e)
(v)
sur. 5.3. a)-g) am sam mdgomareobaSi Zalebi x RerZis
gaswvriv moZrav Saibaze moqmedeben. d)-v) Tavisufali
sxeulis grafikebi.
5.3d
suraTisTvis,
sadac
mxolod
erTi
horizontaluri Zala moqmedebs, formula 5.4
mogvcems:
F1 = max
CvenTvis
cnobili
monacemebis
CasmiT
miviRebT:
(5.4)
5.3d-5.3v suraTebze mocemulia Tavisufali
sxeulis grafiki sam mdgomareobaSi. Saiba
aRniSnulia wertiliT.
(b)
Saiba
F1 = 4 n da F2 = 2 n. F3 Zala θ = 30° kuTxiTaa
mimarTuli da misi sididea F3=1 n. risi tolia
Saibis aCqareba TiToeul mdgomareobaSi?
(a)
ax =
F1
4n
=
= 20 m/w2
m 0.2 kg
(pasuxi)
dadebiTi pasuxi imas niSnavs, rom aCqarebas x
RerZis dadebiTi mimarTuleba aqvs.
137
5.6. niutonis meore kanoni
F3,x–F2
F cosθ–F2
= 3,x
m
m
(1 n)(cos 30ο) - 2 n
=
= –5,7 m/w2 (pasuxi)
0.2 kg
5.3e suraTze Saibaze ori horizontaluri

Zala moqmedebs. F1 modebulia x-is dadebiTi

mimarTulebiT, xolo F2 _ uaryofiTi
ax =
mimarTulebiT. am SemTxvevaSi formula 5.4
mogvcems:
uaryofiTi mimarTulebis aCqarebas aniWebs.
F 1 –F 2 =ma x
CvenTvis
cnobili
maSasadame, tolqmedi Zala Saibas x RerZis
monacemebis
CasmiT
miviRebT
sakontrolo
wertili
suraTze
F 1 –F 2
4n–2n
=
= 10 m/w2 (pasuxi)
m
0.2 kg
maSasadame, tolqmedi Zala Saibas x RerZis
gamosaxulia
dadebiTi mimarTulebiT aCqarebs.

5.3v suraTze, F3 Saibis aCqarebis gaswvriv
aniWebs. daalage mdgomareobebi a) blokze
ar
aCqarebis klebadobis mixedviT.
ax =
aris
mimarTuli.
F3,x
mxolod
aCqarebis
gaswvriv

komponentia mimarTuli ( F3
zevidan
3.
danaxuli
oTxi
mdgomareoba, sadac ori Zala xaxunisgan
Tavisufal
zedapirze
sxeuls
aCqarebas
moqmedi tolqmedi Zalis sididisa da b) blokis
Zala organzomilebiania, Tumca moZraoba
mxolod erT ganzomilebaSi xdeba). maSasadame,
formula 5.4 daiwereba Semdegi saxiT:
F3,x – F2 = max
suraTidan vxedavT, rom F 3,x = F 3 cos θ. aCqarebis amoxsna da F3,x-is Casma mogvcems:
amocanis amoxsnis nimuSi
5.2
5.4a suraTze 2 kg namcxvris qila xaxunis­
gan Tavisufal horizontalur zedapirze

3 m/wm2-iT Cqardeba a veqtoris mimarTulebiT.
aCqareba gamowveulia sami horizontaluri
Zalis moqmedebiT, romelTagan mxolod oria


F1 -is sididea10 n, xolo F2 -isa –
20 n. risi tolia mesame F3 Zala erTeulovannaCvenebi:
veqtorul da sidide-kuTxur CanawerSi?
amoxsna: qilaze moqmedi
tolqmedi

sami Zalis jamis tolia da a aCqarebasTan
meore kanoniTaa dakavSirebuli
niutonis

F(net = ma ). maSasadame,
 


F1 + F2 + F3 = ma ,
rac mogvcems:

  
F3 = ma - F1 - F2
sur. 5.4. a) samidan ori Zala, romlebic namcxvris


qilaze moqmedeben da mas a aCqarebas aniWeben. F3 ar



Cans. b) ma , - F1 da - F2 veqtorebis dalageba F3 -is
mosaZebnad.
(5.5)
am amocanaSi yvelaferi or ganzomilebaSi
Seikribos, rogorc es 5.4b suraTzea naCvenebi.
xdeba, maSasadame, 5.5 formulis marjvena
Sekreba SeiZleba veqtoruli kalkulatoris
mxares
saSualebiT moxdes, vinaidan samive veqtoris
veqtoruli
sidideebis
ric­xviTi mniSvnelobebis CasmiT



nacvlad

F3 -s ver
vipovniT. amitom ma , – F1 ( F1 -is Sebrunebuli)


da – F2 ( F2 -is Sebrunebuli) veqtorulad unda
sidide da kuTxe viciT. asea Tu ise, am
SemTxvevaSi 5.5 formulis marjvena mxares
komponentebis saSualebiT gamovTvliT, jer x
138
Tavi 5
Zala da moZraoba
RerZis gaswvriv, Semdeg ki y RerZis gaswvriv.
x RerZis gaswvriv gvaqvs:
F3,x = max – F1,x – F2,x
maSasadame, erTeulovan-veqtorul Cana­
werSi gveqneba:
= m(a cos50°)–F1cos(–150°)–F2cos90°.
cnobili monacemebis CasmiT vipoviT:
F3,x=(2 kg)(3 m/wm2)cos50°–(10 n)cos(–150°)
–(20 n)cos90° =
=12,5 n.
aseTive meTodiT vpoulobT y kompo­nen­
tsac:
F 3,y= may – F 1,y – F 2,y
= m(asin50°)–F 1sin(–150°)–F2sin90°=
= (2kg)(3 m/wm2)sin50°–(10n)sin(–150°)
– (20n)sin90° =
= –10,4 n.
amocanis amoxsnis nimuSi
(pasuxi)

F3 -is sididisa da kuTxis gasagebad
SegviZlia veqtoruli kalkulatori gamo­
viyenoT. sididisa da kuTxis (x RerZis dadebiTi
mimarTulebisadmi) dadgena 3.6 formulis
saSualebiTac SeiZleba:
da
(pasuxi)
5.3
bagiris qaCvis SejibrSi aleqsi, beti da
Carlzi avtomobilis saburavs 5.5a suraTze
aleqsi
Car
naCvenebi kuTxeebiT eqaCebian. saburavi, sami
li
Zalis moqmedebis miuxedavad,
 uZravia. aleqsi
saburavs 220 n sididis
FA ZaliT
 eqaCeba,
FC ZaliT.
ferso
xolo
Carlzi _ 170 n sididis

FC -s mimarTuleba
naCvenebi ar aris. risi

F
tolia betis B Zalis sidide?
amoxsna:
vinaidan
sami
aCqarebas ar aniWebs, amitom
Zala
beti
saburavs

a =0 (anu Zalebi
(b)
(a)
erTmaneTs awonasworebs). SegviZlia niutonis


meore kanonis daxmarebiTF(net = ma ) es aCqareba
saburavze moqmedi Zalebis
tolqmeds
sur. 5.5 a) sami adamiani eqaCeba saburavs.
b) Tavisufali sxeulis grafiki saburavisTvis.
davukavSiroT. niutonis meore kanoni ase
daiwereba:
an
5.5b
suraTze
naCvenebia
(5.6)
Tavisufali
saSualebiT. vinaidan

FB mimarTulia y RerZis
gaswriv, virCevT am RerZs da vwerT:
sxeulis grafiki, romelzec koordinatTa
F By = –FAy – F Cy
sistemis aTvlis saTave saburavs davamTxvieT,
 komponentebis kuTxeebis gansazRvriT da
FA -sTvis 133° (=180°–47°) kuTxis gamoyenebiT

xolo Fc -s kuTxe f asoTi aRvniSneT.

viciT
 gvinda FB -s sididis gageba.

FA -s sidide da kuTxe, agreTve Fc -s mxo­lod
sidide. maSasadame, 5.6 formulis orive mxares
ucnobebi gvaqvs da veqtorul kalkulatorze
mas ver amovxsniT. amis nacvlad, formula 5.6
unda gadavweroT x an y RerZis komponentebis
miviRebT:
F Bsin(–90°)=–FAsin133°–FCsinf
monacemebis Casma mogvcems:
–F B=–(220 n )(sin133°)–(170 n )sinf
magram φ kuTxe jer kidev ar viciT.
(5.7)
139
5.7 zogierTi konkretuli Zala
φ kuTxis povnas SevZlebT, Tu 5.6 formulas
x RerZisTvis gadavwerT, rogorc:
F Bx = –FAx – F Cx
0 = – (220 n)(cos133°) – (170 n) cosφ
xolo
φ
Semdeg gveqneba:
FBcos(–90°) = –FAcos133° – FCcosφ
rac mogvcems:
am pasuxis 5.7 formulaSi Casma mogvcems:
FB = 241 n
(pasuxi)
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 1: ganzomilebebi da veqtorebi
bevri studenti ver acnobierebs imas, rom
moqmedeba erT ganzomilebaSi ar xdeba, da es
Secdoma wignze muSaobis procesSi Tan sdevs.
Zalebis tolqmedis misaRebad am Zalebis
sidideebis ubralod mimateba an gamokleba
ar SeiZleba, Tu isini erTi da imave RerZis
gaswvriv araa mimarTuli. sxva SemTxvevaSi
unda
gamoiyenoT
veqtoruli
veqtoruli
kalkulatoriT
an
Sekreba,
RerZebis
gaswvriv komponentebis povniT, rogorc es
amocanis amoxsnis 5.2 nimuSSia gakeTebuli.
taqtika
2:
ZalebTan dakavSirebuli
amocanebis wakiTxva
amocanis piroba ramdenjerme waikiTxe, raTa
kargad
gaiazro
mocemuli
mdgomareoba,
monacemebi da isic, Tu ras moiTxovs Sengan
amocana. Tu ukve ici, ras Seexeba amocana,
magram ver xvdebi, ra unda gaakeTo, maSin
amocana gverdze gadade da saswavlo teqsti
gadaikiTxe. Tu niutonis meore kanoni kargad
ver gaige, es Tavi kidev waikiTxe. Seiswavle
amocanis amoxsnis nimuSebi da daimaxsovre,
rom fizikis amocanebis amoxsnas varjiSi
sWirdeba (iseve, rogorc manqanis SekeTebas
an kompiuteruli sqemebis daproeqtebas). Sen
xom amocanis amoxsnis unari dabadebidan ar
mogyolia.
taqtika 3: ori tipis naxazi
amoxsnisas SeiZleba ori naxazi dagWirdes.
pirveli
_
rodesac
Zalebs
mdgomareobis
xazav,
uxeSi
eskizia.
TiToeuli
Zalis
veqtoris saTave sxeulis zedapirs an centrs
daamTxvie. meore naxazi Tavisufali sxeulis
grafikia, sadac sxeuli wertilis an martivi
figuris saxiTaa warmodgenili. TiToeuli
Zalis veqtoris saTave am wertils an figuras
daamTxvie.
taqtika 4: romelia Seni sistema?
Tu niutonis meore kanons iyeneb, unda icode,
romel sxeuls an sistemas miusadageb. amocanis
amoxsnis 5.1 nimuSSi es sxeuli hokeis Saibaa (da
ara yinuli), amocanis amoxsnis 5.2 nimuSSi _
namcxvris qila, amocanis amoxsnis 5.3 nimuSSi
ki _ saburavi (da ara adamianebi).
taqtika 5: RerZebi gonivrulad airCie
amocanis amoxsnis 5.3 nimuSSi uamravi Sroma
davzogeT, roca koordinatTa RerZebi ise
ganvalageT, rom y RerZi erT-erT
Zalis

mimarTulebas daemTxva (y RerZi
FB Zalas).
5.7 zogierTi konkretuli Zala
mizidulobis Zala
anu gravitacia

sxeulze moqmedi
Fg mizidulobis Zala anu gravitacia is Zalaa, romelic meore sxeuliskenaa
mimarTuli. wina TavebSi ar gagvirkvevia am Zalis buneba da ganvixilavdiT iseT situaciebs, sadac
meore sxeuli dedamiwa iyo. Tumca, rodesac vlaparakobT sxeulze moqmed

Fg mizidulobis
Zalaze, vgulisxmobT Zalas, romelic sxeuls dedamiwis centris mimarTulebiT ubiZgebs anu
mimarTulia qveviT. momavalSi davuSvebT, rom dedamiwa aTvlis inerciuli sistemaa.
roca m masis sxeuli Tavisufali vardnis g aCqarebiT Tavisuflad ecema, haeris zemoqmedebas
ugulebelvyofT da sxeulze moqmed erTaderT Zalad

Fg mizidulobis Zalas miviCnevT.
140
Tavi 5
Zala da moZraoba
qveviT mimar­Tuli mizidulobis Zala da aCqareba SegviZlia erTmaneTs niutonis meore kanonis


( F = ma ) saSualebiT davukavSiroT. vertikalur y RerZs sxeulis moZraobis traeqtoriis
gaswvriv gavavlebT da zeda mimarTulebas dadebiTad miviCnevT. am RerZisTvis niutonis meore
kanoni Semdeg saxes miiRebs: Ft ,y = may . Cvens SemTxvevaSi gveqneba:
–Fg = m(–g)
Fg = mg
an
(5.8)
anu mizidulobis Zala mg namravlis tolia.
imave sididis mqone mizidulobis Zala sxeulze maSinac moqmedebs, rodesac is Tavisuflad
ki ar vardeba, aramed, magaliTad, magidaze devs an magidaze moZraobs (mizidulobis Zalis
gasaqrobad dedamiwa unda gauCinardes).
veqtorul formaSi niutonis meore kanoni mizidulobis ZalisTvis ase SeiZleba Caiweros:
sadac
,
(5.9)
ˆj aris zeda mimarTulebis mimaniSnebeli erTeulovani veqtori y RerZisTvis, xolo g _
Tavisufali vardnis aCqareba (veqtoruli saxiT), romelic qveviTaa mimarTuli.
wona
sxeulis wona W im tolqmedi Zalis sididea, romelic
sxeu­lis Tavisufali vardnis SesaCerebladaa saWiro.
magaliTad, miwaze dgomis dros burTis xeliT dasaWerad
unda warmoqmna zeviT mimarTuli Zala, romelic sxeulze
moqmed mizidulobis Zalas gaawonasworebs. davuSvaT,
mizidulobis Zalaa 2 n, maSin zeviT mimarTuli Zala
2 n unda iyos, da burTis W wonac 2 niutoni iqneba. am
SemTxvevaSi vambobT, rom burTi 2 niutons iwonis.
3 n wonis burTis gaCerebas ufro didi Zala – 3 n
dasWirdeba. amis mizezi ufro didi (3 n) mizidulobis
Zalaa. am SemTxvevaSi vambobT, rom meore burTi pirvelze
mZimea.
axla ki modiT situacia ganvazogadoT. ganvixiloT
sxeuli, romlis

a aCqareba dedamiwis mimarT nulis tolia.
dedamiwas miviCnevT aTvlis inerciul sistemad. sxeulze
moqmedebs ori Zala: qveviT mimarTuli

Fg mizidulobis
sur. 5.6. tolmxariani saswori. rodesac
saswori
gawonasworebulia,
asawon
mizidulobis
sxeulze moqmedi
gL
Zala (marcxena TefSze) da miTiTebul
sxeulebze (marjvena TefSze) moqmedi
mizidulobis Zala tolia.
mTliani
gR
amgvarad, asawoni sxeulis mL masa da
miTiTebuli sxeulebis mTliani mR masa
tolia.
Zala da misi gamawonasworebeli W sididis Zala. vertikaluri y RerZisTvis, romlis zeda
mimarTuleba dadebiTadaa miCneuli, niutonis meore kanoni Semdegi saxiT SeiZleba daiweros:
F t ,y =ma y
Cvens magaliTSi es iqneba:
anu
W=F g
W–F g =m·0 (wona, rodesac dedamiwa aTvlis inerciuli sistemaa)
(5.10)
(5.11)
es toloba gvauwyebs, rom:
sxeulis W wona sxeulze moqmedi Fg mizidulobis Zalis sididis tolia.
5.8 formulaSi Fg-s nacvlad W-is CasmiT miviRebT:
W=mg (wona)
es formula sxeulis wonas masasTan akavSirebs.
(5.12)
5.7 zogierTi konkretuli Zala
141
sxeulis awonva misi wonis gazomvas niSnavs. sxeuls
vdebT Tanabarmxriani sasworis erT-erT TefSze (sur.
5.6), xolo cnobili masis mqone sawonebs meoreze vawyobT,
sanam wonasworoba ar damyardeba (sanam orive mxares
moqmedi mizidulobis Zala erTmaneTis toli ar gaxdeba).
am SemTxvevaSi sasworis TefSebis masebi tolia da vigebT
sxeulis masas. Tu wonasworobis adgilze g-s mniSvneloba
viciT, sxeulis wonas 5.12 formulis saSualebiT vipoviT.
sxeulis awonva SesaZlebelia zambariani sasworiTac
(sur. 5.7). sxeuli zambaras gaWimavs da masis an wonis
5.7. zambariani skala (dagra­
erTeulebiT dagraduirebuli skalis gaswvriv maCvenebels
duirebuli zambara). misi Cveneba TefSze
mdebare sxeulis wonis proporciulia.
Tu
miTiTebulia
wonis
erTeuli,
skala wonas uCve­nebs. Tu, piriqiT,
miTiTebulia masis erTeuli, maSin skala
sxeulis wonas uCvenebs im SemTxvevaSi,
Tu g-s mniSvneloba skalis gamoyenebis
adgilmdebareobaSi igivea, rac skalis
dayofis adgilmdebareobaSi.
gadaadgilebs (aSS-Si sasworebis umetesoba am principiT
sur.
muSaobs da dagraduirebulia Zalis girvanqebSi). roca
saswors masis erTeulebi aqvs, Cveneba mxolod maSin iqneba
swori, Tu g-s mniSvneloba sasworis damzadebis adgilsa
da awonvis adgilze erTnairia.
sxeulis
awonva
maSin
xdeba,
rodesac
sxeuli
vertikalurad dedamiwis mimarT ar Cqardeba. magaliTad,
awonva SesaZlebelia saabazanoSi an swraf matarebelSi. magram, Tu aCqarebul eskalatorze
awonvas gadawyvet, maSin Cveneba Seni namdvilis wonisgan gansxvavebuli iqneba. aseT gazomvas
moCvenebiTi ewodeba.
yuradRebiT: sxeulis wona masa ar aris. wona Zalis sididea da masasTan 2.15 formuliTaa
dakavSirebuli. Tu sxeuls gadaitan wertilSi, sadac g gansxvavebulia, maSin misi masa (Sinagani
maxasiaTebeli) ucvleli darCeba, wona ki Seicvleba. magaliTad, 7,2 kg masis keglis burTis wona
dedamiwaze 71 niutonia, mTvareze ki _ mxolod 12 n. masa dedamiwazec da mTvarezec erTnairia,
magram mTvareze Tavisufali vardnis aCqarebaa 1,7 m/wm2.
drekadobis Zala
leibze dgomisas dedamiwa qveviT geqaCeba, Sen ki mainc
uZrav mdgomareobaSi xar. amis mizezi leibia, romelic Sens
fexebs qvemoT deformirdeba da maRla gibiZgebs. aseve, roca
iatakze dgaxar, is deformideba (SeikumSeba an CaiRuneba) da
zeviT gibiZgebs. erTi SexedviT myari betonis iatakic ki aseve
iqceva (Tu is dedamiwaze myarad ar aris damagrebuli, bevri
adamianis dgomisas is SeiZleba Catydes kidec). 
leibidan an iatakidan Senze moqmed Zalas
FN drekadobis
Zala ewodeba. iatakidan Senze moqmedi drekadobis Zala
iatakis perpendikularulia.
rodesac sxeuli zedapirs awveba, zedapiri
(erTi SexedviT

myaric ki) deformirdeba da sxeulze
FN drekadobis ZaliT
sur. 5.8. a) magidaze dadebuli uZravi
sxeuli
magidis perpendikularuli

FN drekadobis Zalis moqmedebas
ganicdis. b) Tavisufali sxeulis
grafiki am sxeulisTvis.
moqmedebs, romelic zedapiris perpendikularulia.
5.8a suraTze amis magaliTia naCvenebi. m masis sxeuli magidas awveba da mis deformacias

Fg
FN drekadobis ZaliT moqmedebs.
5.8b


F
suraTze naCvenebia Tavisufali sxeulis grafiki. sxeulze vertikalurad moqmedebs g da FN
mizidulobis Zalis gavleniT axdens. magida sxeulze
Zalebi. maSasadame, am SemTxvevaSi niutonis meore kanoni zeviT mimarTuli y RerZis pirobebSi
(Ft,y=may) Semdegi saxiT daiwereba:
F N– F g= m a y
142
Tavi 5
Zala da moZraoba
5.8 formulidan Fg-s nacvlad CavsvaT mg, miviRebT:
F N –mg=ma y
maSin drekadobis Zala iqneba:
F N =mg+ma y =m(g+a y )
(5.13)
magidis an sxeulis nebismieri vertikaluri ay aCqarebis SemTxvevaSi (magaliTad, moZrav
liftSi), Tu magida da sxeuli dedamiwis mimarT aCqarebas ar ganicdis, maSin ay=0 da formula
5.13 gvaZlevs:
sakontrolo wertili 4. 5.8 suraTze
FN=mg (5.14)

FN drekadobis Zala mg-ze metia, naklebia Tu
tolia, rodesac sxeuli da magida liftiT zeviT moZraobs a) Tanabari siCqariT da b) zrdadi
siCqariT?
xaxuni
Tu
sxeuls
SevecdebiT,
zedapirze
sxeulsa
da
gavasrialebT
zedapirs
Soris
an
gasrialebas
winaaRmdegoba
gaCndeba (am winaaRmdegobas ufro dawvrilebiT Semdeg TavSi
ganvixilavT). es winaaRmdegoba erTi

f ZaliTaa warmodgenili
da mas xaxunis Zala an, ubralod, xaxuni ewodeba. es Zala sur. 5.9. f xaxunis Zala zedapirze
mimarTulia zedapiris gaswvriv moZraobis sawinaaRmdego sxeulis srials ewinaaRmdegeba.
mimarTulebiT (sur. 5.9). situaciis gasamartiveblad xaxuns
zogjer ugulebelyofen (da amboben, rom zedapiri xaxunisgan Tavisufalia).
daWimuloba
rodesac Toki (Zafi, kabeli
 an sxva msgavsi sagani) mimagrebulia sxeulze da Zlierad iWimeba,
amiT sxeulze moqmedebs
T
ZaliT, romelic mimarTulia sxeulidan gareT da Tokis gaswvriv
(sur. 5.10a). am Zalas xSirad daWimulobis Zalas uwodeben, vinaidan Toki daWimulia. Tokis
daWimuloba sxeulze moqmedi T Zalis sididea. magaliTad, Tu Tokidan sxeulze moqmedi Zalaa
T=50 n, maSin Tokis daWimulobac 50 n yofila.
vuSvebT, rom Tokis masa nulovania (anu misi masa sxeulis masasTan SedarebiT umniSvneloa),
Tavad Toki ki araelastiuria. am SemTxvevaSi Toki ubralod or sxeuls akavSirebs. is orive
sxeulze erTi da imave T ZaliT moqmedebs, im SemTxvevaSic ki, rodesac sxeulebi da Toki
(a)
(b)
(g)

sur. 5.10. a) Toki daWimulia. Tu misi masa umniSvneloa, Toki sxeulsa da xelze T ZaliT moqmedebs, im SemTxvevaSic
ki, rodesac Toki uwono da xaxunisgan Tavisufal blokzea Semoxveuli, rogorc b) da g) SemTxvevebSi.
143
5.7 zogierTi konkretuli Zala
aCqarebiT moZraobs an Toki umniSvnelo masis, xaxunisgan Tavisufal blokzea (suraTebi 5.10b
da g) Semoxveuli. aseT bloks sxeulebTan SedarebiT umniSvnelo masa da xaxuni aqvs. Tu Toki
blokze naxevradaa Semoxveuli (rogorc 5.10g suraTze), maSin Tokidan blokze moqmedi Zalis
tolqmedia 2T.
sakontrolo wertili 5. 5.10g suraTze Tokze dakidebuli sxeulis wonaa 75 n. amaze
metia, naklebia Tu tolia T, rodesac sxeuli zeviT moZraobs a) Tanabari siCqariT, b) mzardi
siCqariT da g) klebadi siCqariT?
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 6: drekadobis Zala
oRond misi mimarTuleba ucvleli unda
formula 5.14 sxeulze moqmedi drekadobis
ZalisTvis  mxolod
rodesac
maSinaa
gamosadegi,
FN mimarTulia zeviT da sxeulis
vertikaluri
aCqareba
nulis

tolia.
FN -is
darCes.
magaliTad, 5.8a suraTze SesaZlebelia

FN ise gadavaadgiloT, rom misi saTave
sxeulsa
da magidas Soris sazRvars daemTxves.

FN -is
arasworad
gamosaxvis
albaToba
sxva
yvelaze naklebia, Tu mis saTaves sxeulis
mimarTulebebis da vertikaluri aCqarebis
kideze an Tavad sxeulSi (rogorc naCvenebia)
arsebobis dros ar viyenebT. mis nacvlad
movaTavsebT. kidev ufro ukeTesia Tavisufali
maSasadame,
niutonis
am
meore
formulas
kanonisgan
FN -is axali
formula unda gamoviyvanoT.

SegviZlia suraTze
FN gadavaadgiloT,
amocanis amoxsnis nimuSi
sxeulis
grafikis ageba (sur. 5.8b), rodesac

FN -is saTave sxeulis amsaxvel wertils an
gamosaxulebas emTxveva.
5.4
afrenis iluzia. adamianis mier vertikalis
damajerebelia, amitom pilots eCveneba, rom
SegrZneba vizualur niSnebsa da Sida yurSi
TviTmfrinavi gembanidan mkveTrad maRla
ganlagebul vestibularul sistemas efuZ­
aweuli cxviriT frindeba. specialuri wvrTnis
neba. es sistema siTxeSi moTavsebuli pa­
gareSe piloti Seecdeba TviTmfrinavis cxviri
tara bususebisgan Sedgeba. rodesac Tavi
daxaros da pirdapir okeaneSi aRmoCndeba.

sworad giWiravs, bususebis mimarTuleba Fg
davuSvaT, piloti Tanabar horizontalur
mizidulobis Zalas emTxveva da sistema tvins
aCqarebas ganicdis da afrenis 85 m/wm siCqares
atyobinebs, rom Tavi sworad giWiravs. rodesac
Tavs raime φ kuTxiT ukan gadaxri, bususebi
90 m manZilze aRwevs. risi tolia pilotisTvis
moCvenebiTi daxris φ kuTxe?
gadaixreba da sistema tvins gadaxris Taobaze
amoxsna: saWiroa im wrfis φ daxrilobis
acnobebs. es bususebi aseve gadaixreba, Tu
gageba, romelzec mdebareobs
hor
Zalis moqmedebiT horizontalurad aCqardebi.
j
j
veqtori.
aris pilotze moqmedi vertikaluri

Fg
am SemTxvevaSi tvinisTvis gagzavnili mcdari
mizidulobis Zalisa da zurgidan moqmedi
signali ambobs, rom Tavi ukanaa gadaxrili da
horizontaluri
veqtorTa jamis
j=
g +
hor
mimarTulebas
povna
hor
SesaZlebelia,
Zalebis jami. φ kuTxis
Tu
veqtorebs
5.11b
emTxveva (sur. 5.11a). miuxedavad amisa, am mcdar
suraTis mixedviT davalagebT da Semdeg
signals goneba ugulebelyofs, Tu Tvalebi
davwerT:
xedavs, rom Tavi gadaxrili ar aris, rogorc,
tgφ
magaliTad, manqaniT aCqarebis SemTxvevaSi.
aviamzidis gembanidan swrafad afrenili
piloti
vizualur
niSnebs
RamiT
ver
xedavs. gadaxris iluzia sakmaod Zlieri da
an φ
(5.15)
144
Zala da moZraoba
Tavi 5
niutonis meore kanonis saSualebiT Sesa­
Zlebelia Fhor modebuli Zalisa da pilotis ax
aCqarebis erTmaneTTan dakavSireba: Fhor=max,

a
moCvenebiTi
gadaxra
φ
sadac m pilotis masaa. vinaidan aCqareba
hor
Tanabaria, amitom ax-is sapovnelad SegviZlia
x
x
φ
2.1 cxrilis formulebi gamoviyenoT. cnobilia
sawyisi
siCqare
(ν0=0),
saboloo
g
siCqare
j
g
j
(νx= 85m/wm) da gadaadgileba (x–x 0 =90 m), Sesaba­
hor
2
misad, viyenebT 2.16 formulas (ν2= ν 0 +2a(x–x0))
da vwerT:
(85 m/wm)2 = 02 + 2ax(90 m)
a x = 40,1 m/wm2.
anu
niutonis meore kanonis Tanaxmad, Fhor= m(40
sur. 5.11. a) marjvniv mimarTuli hor Zala pilotze
afrenis drosaa modebuli. pilots eCveneba, rom Tavi
wyvetili zolis gaswvriv gadaixara. b) veqtorebis
jami j (= g + hor) vertikalisadmi φ kuTxiTaa dax­
rili.
m/wm2). CavsvaT es Sedegi da Fg=m(9,8 m/wm2) 5.15
formulaSi, miviRebT:
φ
(pasuxi)
gadaxris iluzia eqmneba anu eCveneba, rom
TviTmfrinavis
cxviri
76°-iT
aiwia.
am
TviT­
iluziam pilots SeiZleba afrenis Semdeg
mfrinavis aCqarebisas pilots 76°-iT ukan
TviTmfrinavis cxviris 76°-iT daxra aiZulos.
maSasadame,
aviamzidis
gembanze
5.8. niutonis mesame kanoni
amboben, ori sxeuli urTierTqmedebs, rodesac es sxeulebi erTmaneTs ubiZgebs an eqaCeba,
anu TiToeuli sxeuli meoreze ZaliT moqmedebs. magaliTad, roca B wigns C yuTs miayudeb (sur.
5.12a), wigni da yuTi urTierTqmedeben. yuTi wignze
wigni yuTze _
BC
horizontaluri ZaliT moqmedebs, xolo
horizontaluri ZaliT. Zalebis wyvili naCvenebia 5.12b suraTze.
CB
niutonis mesame kanoni: ori sxeuli urTierTqmedebs ZalebiT, romlebic sididiT
erTmaneTis tolia, xolo mimarTulebiT _ sawinaaRmdego.
wignisa da yuTiTvis es kanoni skalarulad ase SeiZleba
B wigni
Caiweros:
FBC = FCB
C yuTi
(Tanabari sidideebia)
xolo veqtorulad:
=–
BC
CB
(Tanabari sidideebi d a sawinaaRmdego mimarTulebebi)
“minus” niSani gvamcnobs, rom am veqtorebs urTierTsawinaaRmdego mimarTuleba aqvT. or sxeulze moqmed Zalebs
mesame kanonis ZalTa wyvili SeiZleba vuwodoT. rodesac
sur. 5.12. a) B wigni miyudebulia
C
yuTze. b)
BC
(yuTidan wignze)
ori sxeuli erTmaneTze moqmedebs, am dros aucileblad
da
arsebobs mesame kanonis ZalTa wyvili. wignica da yuTic 5.12a
Tanabari sidide da sawinaaRmdego
suraTze uZravia, magram mesame kanoni maTi moZraobisa da
mimarTuleba aqvs.
CB
(wignidan yuTze) Zalebs
aCqarebis SemTxvevaSic imoqmedebda.
kidev erTi magaliTis saxiT mesame kanonis ZalTa wyvilebi 5.13a suraTze naCvenebi nesvisTvis
ganvixiloT, romelic miwaze dadgmul magidaze Zevs. nesvi magidaze da dedamiwaze moqmedebs
(amjerad mocemuli gvaqvs sami sxeuli, romelTa urTierTqmedeba unda SeviswavloT).
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba
Tavdapirvelad yuradReba gavamaxviloT nesvze moqmed
Zalebze (sur. 5.13b).
CT
nesvi C
aris magidis mxridan nesvze moqmedi
drekadobis Zala, xolo
CE
145
_ nesvze moqmedi dedamiwis
magida T
mizidulobis Zala. aris Tu ara es Zalebi mesame kanonis ZalTa
wyvili? ara, vinaidan isini or sxeulze ki ara, aramed erTze –
nesvze moqmedebs.
mesame kanonis ZalTa wyvilis sapovnelad yuradReba unda
dedamiwa E
(a)
gamavaxviloT ara nesvze, aramed nesvsa da sxva sxeuls Soris
urTierTqmedebaze. nesvi-dedamiwis urTierTqmedebisas (sur.
5.13g) dedamiwa nesvze
mizidulobis ZaliT moqmedebs,
CE
xolo nesvi dedamiwaze _
magidis perpendikularuli Zala
EC
mizidulobis ZaliT. aris Tu ara
es Zalebi mesame kanoni ZalTa wyvili? aris, vinaidan isini or
gravitaciuli Zala
(b)
sxeuls Soris moqmedebs. maSasadame, niutonis mesame kanonis
Tanaxmad:
nesvi
CE
=–
EC
(dedamiwa-nesvis urTierTqmedeba)
magida-nesvis urTierTqmedebaSi magida nesvze
kadobis ZaliT moqmedebs, xolo nesvi magidaze _
CT
dre­
TC
dre­
kadobis ZaliT (sur. 5.13d). es Zalebic mesame kanonis ZalTa
dedamiwa
wyvilia da, maSasadame:L
CT
=–
TC
(nesvi-magidis urTierTqmedeba)
(g)
sakontrolo wertili 6. davuSvaT, 5.13 suraTze
naCvenebi nesvi da magida moTavsebulia liftis kabinaSi,
romelic zeda mimarTulebiT Cqardeba. a) gaizrdeba,
Semcirdeba Tu igive darCeba
TC
-s da
CT -s
sidideebi?
b) aris Tu ara es ori Zala kvlav Tanabari sididisa da
sawinaaRmdego mimarTulebis? g) gaizrdeba, Semcirdeba
Tu igive darCeba
CE -s
da
EC -s
sidideebi? d) aris Tu ara
es ori Zala kvlav Tanabari sididisa da sawinaaRmdego
mimarTulebis?
(d)
sur. 5.13. a) nesvi miwaze dadgmuli
magidaze devs. b) nesvze moqmedi
Zalebia CT da CE . g) mesame ka­nonis
ZalTa wyvili nesvisa da de­damiwis
urTierTqmedebisas. d) mesame ka­
nonis ZalTa wyvili nesvisa da ma­
gidis urTierTqmedebisas.
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba
am Tavis danarCeni nawili amocanis nimuSebisgan Sedgeba. dawvrilebiT unda Seiswavlo isini
da daakvirde ara mxolod pasuxebs, aramed amocanis amoxsnis procedurebsac. gansakuTrebiT
mniSvnelovania mdgomareobis gadatana Tavisufali sxeulis grafikze ise, rom niutonis
kanonebis gamoyeneba SeiZlebodes. amocanis amoxsnis pirveli nimuSi ukiduresad detalurad
aris gadmocemuli da kiTxva-pasuxis meTods iyenebs.
146
Zala da moZraoba
Tavi 5
amocanis amoxsnis nimuSi
5.5
S sxeuli (mosriale sxeuli). is xaxunisgan
2. Toki H Camokidebul sxeuls igive T sididis
ZaliT zeviT eqaCeba. es Zala H sxeulis
Tavisufal horizontalur zedapirze mo­
Tavisufal vardnas ewinaaRmdegeba.
Zraobs da meore H sxeulTan (Camokidebuli
3. dedamiwa S mosriale sxeuls qveviT eqaCeba

Fg S mizidulobis ZaliT, romlis sididea Mg.
5.14 suraTze naCvenebia M=3,3 kg masis
sxeuli) xaxunisgan Tavisufal m=2,1 kg masis
blokze Semoxveuli TokiTaa dakavSirebuli.
Tokisa da blokis masebi sxeulebis masebTan
SedarebiT umniSvneloa. H Camokidebuli sxe­
uli S mosriale sxeulis marjvniv aCqarebis
dros qveviT Cadis. gamoTvale a) S sxeulis
aC­qareba, b) H sxeulis aCqareba da g) Tokis
4. dedamiwa H Camokidebul sxeuls qveviT eqa­

Ceba Fg H mizidulobis ZaliT, romlis sididea
mg.

5. magida S sxeulze FN drekadobis ZaliT
moqmedebs.
arsebobs
daWimuloba.
kidev
erTi
mniSvnelovani
faqtori. Cven davuSviT, rom Toki ar iWimeba
S mosriale
sxeuli
anu Tu drois garkveul monakveTSi H sxeuli
1 mm-iT qveviT Cadis, drois imave monakveTSi
S sxeuli 1 mm-iT marjvniv gadaadgileba. es
niSnavs, rom sxeulebi erTdroulad moZraobs
xaxunisgan
Tavisufali
zedapiri
da Tanabari a aCqareba aqvT.
H Camo­ki­
debuli
sxeuli
SekiTxva: rogori klasifikacia mivaniWo
amocanas? unda mimaniSnos Tu ara man fizikis
romelime kanonze?
sur. 5.14. M masis S sxeuli blokze Semoxveuli TokiT
SekiTxva: raSi mdgomareobs amocanis arsi?
mocemuli gaqvs ori sxeuli – mosriale da
Camokidebuli, magram maT garda ganvixilavT
romelic
orive
aCqarebebs. maSasadame, is unda migvaniSnebdes

m masis H sxeulTan aris dakavSirebuli.
dedamiwasac,
diax. es amocana Seexeba Zalebs, masebsa da
sxeulze
moqmedebs (dedamiwis gareSe saerTod araferi
moxdeboda). rogorc 5.15 suraTzea naCvenebi,
sxeulebze 5 Zala moqmedebs:
1. Toki S mosriale sxeuls T sididis ZaliT
marjvniv ubiZgebs.
niutonis meore kanonze,
Fnet

= ma .
SekiTxva: Tu am amocanaSi niutonis meore
kanons
gamoviyeneb,
romel
sxeuls
unda
mivusadago?
Cveni yuradReba mipyrobilia or sxeulze
–
mosriale
da
Camokidebul
sxeulebze.
miuxedavad imisa, rom arcerTi ar aris
wertili, mainc SegviZlia isini aseTebad
ganvixiloT,
vinaidan
erTnairad
moZraobs.
maTi
yvela
nawili
niutonis
meore
kanoni TiToeuli sxeulisTvis calke unda
gamoviyenoT.
sxeuli S
SekiTxva: blokze ras ityviT?
bloks wertilis saxiT ver warmovadgenT,
vinaidan misi sxvadasxva nawilebi sxvada­
sxvanairad
sxeuli H
moZraobs.
brunvis
ganxilvis
dros blokze ufro detalurad visaubrebT.
amjerad blokis moqmedebas gamovricxavT
da vuSvebT, rom misi masa sxeulebis masebTan
SedarebiT umniSvneloa. blokis erTaderTi
sur. 5.15. 5.14 suraTis or sxeulze moqmedi Zalebi.
funqcia Tokis mimarTulebis Secvlaa.
147
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba

SekiTxva: keTili. rogor gamoviyeno
Fnet
formula mosriale sxeulisaTvis?

= ma
M masis S sxeuli wertilis saxiT warmo­
vadginoT
da
masze
moqmedi
yvela
Zala
davxatoT, rogorc es 5.16a suraTzea naCvenebi.
es
iqneba
Tavisufali
sxeulis
grafiki.
Semdeg gavavloT RerZebi. x RerZi aviRoT
magidis paralelurad, sxeulis moZraobis
mimarTulebiT.
y RerZis gaswvriv aCqareba gvaqvs, amitom
viyenebT 5.16 formulis y nawils (Ft,y=May) da
vwerT:
T–F gH=ma y
FgH-is nacvlad SegviZlia CavsvaT mg, xolo
ay-is nacvlad –a (a uaryofiTia, vinaidan H
Cqardeba y RerZis uaryofiTi mimarTulebiT).
miviRebT:
T–mg=–ma (5.18)
axla gaiTvaliswine, rom 5.17 da 5.18
SekiTxva: gmadlob, magram jer ar giTqvams,

= ma mosriale sxeu­
formulebi orucnobian (T da a) gantolebaTa
lisTvis. mxolod is axseni, Tu rogor unda
gamovaklebT,amiT T-s gamovricxvaT. a-sTvis

rogor gamoviyenoFnet
avago Tavisufali sxeulis grafiki.


marTalia. gamosaxulebaFnet = ma veqto­
rulia, amitom misi Cawera sami komponentis
sistemas Seadgens. Tu am formulebs erTmaneTs
amoxsna ki mogvcems:
(5.19)
saxiT SeiZleba:
Ft,x=Max, Ft,y=May, Ft,z=Maz ,
(5.16)
sadac Ft,x , Ft,y da Ft,z tolqmedi Zalis
kompo­nentebia sami RerZis gaswvriv. axla
TiToeuli komponentis formula Sesabamisi
mimarTulebisTvis gamoviyenoT. vinaidan S
Camokidebuli
sxeuli H
mosriale
sxeuli S
sxeuli vertikalurad ar Cqardeba, amitom
Ft,y=May gardaiqmneba ase:
F N–F gS= 0 anu F N = F gS
maSasadame, y mimarTulebiT drekadobis
Zalis sidide mizidulobis Zalis sididis
sur. 5.16. a) Tavisufali sxeulis grafiki, 5.14
suraTis S sxeulisTvis. b) Tavisufali sxeulis
grafiki 5.14 suraTis H sxeulisTvis.
tolia.
am gverdis perpendikularuli z mimarTu­
lebiT Zala ar moqmedebs.
x mimarTulebiT gvaqvs Zalis mxolod erTi
komponenti – T. amitom, Ft,x=Max gardaiqmneba
ase:
T=Ma
(5.17)
es formula Seicavs or ucnobs – T-sa
da a-s. ase rom, misi amoxsna jerjerobiT
SeuZlebelia. miuxedavad amisa, gavixsenoT,
rom
Camokidebul
sxeulze
araferi
ar
gviTqvams.
esec marTalia. rogor gamoviyeno
 SekiTxva:

Fnet = ma formula Camokidebuli sxeulisa­
Tvis?
iseve, rogorc S sxeulisTvis. avagoT
Tavisufali sxeulis grafiki H sxeulisTvis,
es 5.16b suraTzea naCvenebi. Semdeg
 rogorc

Fnet = ma davSaloT komponentebad. amjerad
5.17 formulaSi am Sedegis CasmiT miviRebT:
(5.20)
ricxvebis Casmis Semdeg gveqneba:
2,1 kg
= 3,3 kg + 2,1 kg (9,8 m/w2)
= 3,8 m/w2
(pasuxi)
da
(3,3kg)(2,1kg)
= 3,3 kg + 2,1 kg (9,8 m/w2)
= 13 n
(pasuxi)
SekiTxva: axla ki amocana amoixsna, sworia?
kargi SekiTxvaa. amocana amoxsnili ar aris,
vidre Sedegebis sisworeSi ar davrwmundebiT.
Tavdapirvelad
darwmundi,
rom
5.19
formulas
tolobis
orive
Sexede.
mxaris
erTeulebi erTnairia da a aCqareba g-ze
naklebia. es yovelTvis ase unda iyos, vinaidan
148
Tavi 5
Zala da moZraoba
Camokidebuli sxeuli Tavisuflad ar vardeba.
Camokidebul sxeulze moqmed mizi­dulobis
kidebuli sxeuli zeviT aCqardeboda.
pasuxebis Semowmeba aseve SeiZleba, Tu
gansakuTrebul SemTxvevebs ganvixilavT,
rodesac pasuxi winaswar viciT. martivi
magaliTia g = 0-is Casma, TiTqos eqsperimenti
kosmosSi mimdinareobdes. am SemTxvevaSi
viciT, rom sxeulebi ar unda moZraobdes,
Tokis boloebze Zalebi ar unda iyos
modebuli da Tokis daWimulobac ar unda
arsebobdes. miiReba Tu ara aseTi Sedegi
Cveni formulebiT? diax, miiReba. Tu 5.19 da
5.20 formulebSi Casvam g = 0, miiReb a = 0 da
T = 0. SegiZlia mosinjo sxva SemTxvevebic,
Zalaze.
magaliTad M = 0 da m→∞.
Toki mas zeviT eqaCeba.
axla 5.20 formulas Sexede, romelic
SeiZleba Semdegi saxiTac daiweros:
(5.21)
am gamosaxulebaSi kargad Cans, rom erTeu­
lebis ganzomileba sworia, vinaidan T-sa da mg-s
Zalis erTeulebi aqvs. 5.21 formulaSi agreTve
Cans, rom Tokis daWimuloba yovelTvis mg-ze
naklebia da, maSasadame, yovelTvis naklebia
es
damakmayofilebeli
daskvnaa,
vinaidan, T rom mg-ze meti yofiliyo, Camo­
amocanis amoxsnis nimuSi
5.6
5.17a suraTze M=15 kg masis B samSeneblo
amoxsna: modiT, blokidan daviwyoT, vinaidan
bloki mk masis K kvanZze TokiT kidia. Tavis
is mxolod erT Tokzea Camokidebuli. 5.17b
mxriv, es Toki ori sxva TokiT Werzea mibmuli.
suraTze,
Tokebis
gamosaxulia blokze moqmedi Zalebi:
masa umniSvneloa, iseve, rogorc
maTze moqmedi mizidulobis Zala blokze
moqmed ZalasTan SedarebiT. risi tolia
Tokebis daWimuloba?
Tavisufali
sxeulis
grafikze

Fg
(Mg sididis) mizidulobis Zala da Tokidan
blokze moqmedi T3 Zala. niutonis meore


kanonis saSualebiT F(net = ma ) SesaZlebelia
am Zalebis aCqarebasTan dakavSireba. vinaidan
orive Zala vertikaluria, amitom virCevT
kanonis vertikaluri komponentis variants
(Ft,y=may) da vwerT:
T 3 –F g =Ma y .
Fg-s nacvlad Mg-s CasmiT da ay aCqarebis
nacvlad 0-is CasmiT miviRebT:
T 3 –Mg=M·0=0
es niSnavs, rom blokze moqmedi ori Zala
erTmaneTs awonasworebs. M-isa (15kg) da g-s
Casma mogvcems:
Semdeg
T3=147 n
ganvixiloT
(pasuxi)
5.17g-ze
naCvenebi
Tavisufali sxeulis grafiki K kvanZisTvis,
sadac kvanZze moqmedi mizidulobis Zala
ugulebelyofilia. SegviZlia kvanZze moqmedi
niutonis meore kanonis saSualebiT
sami Zala

F(net = ma )kvanZis aCqarebas davukavSiroT da
sur. 5.17. a) M masis bloki sami TokiT K kvanZzea
Camokidebuli. b) Tavisufali sxeulis grafiki blo­
kisTvis. g) Tavisufali sxeulis grafiki kvanZisTvis.
davweroT:
  

T1 + T2 + T3 = mk a k .

ak aCqarebis nacvlad 0-is Casma mogvcems:
  
,
(5.22)
T
1 + T2 + T3 = 0
149
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba
rac niSnavs, rom kvanZze moqmedi sami Zala

erTmaneTs awonasworebs. T3 -is sidide da


kuTxe cnobilia, T1 -isa da T2 -is ki mxolod
kuTxeebi viciT. ori ucnobis gamo veqtoruli
kalkulatoris saSualebiT 5.22 formulis

152° aris T1 -sa da x-is dadebiT mimarTulebis
Soris kuTxe).
5.22 formula y RerZisTvis Semdegi saxiT
gadaiwereba:
T 1y+T 2y+T 3y=0
amoxsna am ori veqtorisTvis SeuZlebelia.
x da y
komponentebis saSualebiT gadavweroT. x
amis nacvlad, 5.22 formula
an
T1sin28°+T2sin47°–T3=0
T3-is adre miRebuli Sedegis Casma mogvcems:
T1sin28°+T2sin47°–147 n = 0
RerZisTvis gveqneba:
(5.24)
formulebis 5.23 da 5.24 cal-calke amoxsna
T1x+T2x+T3x=0
SeuZlebelia, vinaidan maTSi ori ucnobia,
arsebuli monacemebis Casma mogvcems:
–T 1 cos28°+T 2 cos47°+0=0
(5.23)
(gamosaxulebis pirveli wevrisTvis alterna­
tivac gvaqvs. –T1cos28°-is nacvlad SegviZlia
misi eqvivalenturi T1cos152° davweroT, sadac
amocanis amoxsnis nimuSi
magram es orucnobiani gantolebaTa sistemaa
da misi amoxsna SeiZleba (CasmiT, formulebis
mimatebiT an gamoklebiT, formulebis amom­
xsneli kalkulatoris saSualebiT). miviRebT:
T1=104 n da T2=134 n
(pasuxi)
5.7
5.8 suraTze Tokze damagrebuli 15 kg masis
bloki θ=27° kuTxiT daxril xaxunisgan Tavi­
sufal zedapirze uZravadaa gaCerebuli.

T
Zala da zedapiridan blokze moqmedi FN
a) risi tolia Tokidan blokze moqmedi
drekadobis Zala?
amoxsna: es ori Zala da Tokze moqmedi
mizidulobis

Fg
Zala 5.18b suraTze naCveneb
Tavisufali sxeulis grafikzea mocemuli.
blok­ze mxolod es sami Zala moqmedebs. niu­

tonis meore kanonis saSualebiT
F(net

= ma ) Zalebs
blokis aCqarebas vukavSirebT da vwerT:
 


T + F N + Fg = ma .

a aCqarebis nacvlad CavsvaT 0, miviRebT:
 

(5.25)
T + F N + Fg = 0
formula gvamcnobs, rom Zalebi erTmaneTs
awonasworeben.
5.25 formulaSi mocemuli gvaqvs ori ucnobi
veqtori, amitom veqtoruli kalkulatoris
saSualebiT misi amoxsna SeuZlebelia. maSa­
sur. 5.18. a) m masis A bloki Tokze uZravadaa
mibmuli. b) Tavisufali sxeulis grafiki blokisTvis.

g) Fg -is x da y komponentebi. y komponenti mimarTulia
zedapiris Suagulisken, xolo x komponenti – zeda­
piris gaswvriv, magram misi daxazva samkuTxedis
gverdis saxiTac SeiZleba (orive gza naCvenebia).
sadame, formula komponentebis saxiT unda
gadavweroT. viyenebT koordinatTa sistemas,
romlis x RerZi zedapiris paraleluria,
rogorc es 5.18b
suraTzea
naCvenebi. am


SemTxvevaSi
FN
da
T
Zalebi
RerZebs
emTxveva, amitom maTi koordinatebis povna

advilia. Fg Zalis komponentebis sapovnelad,
gaviTvaliswinoT,
rom zedapiris daxris

F
θ kuTxe g -sa da y RerZs Soris kuTxecaa
(sur. 5.18g). maSin Fgx komponenti aris –Fgsinθ,
romelic tolia –mgsinθ. Fgy komponentisTvis
gveqneba –mgcosθ.
150
Zala da moZraoba
Tavi 5
5.25 formula x komponentisaTvis Caiwereba
aCqarebasTan dakavSireba x komponentebisTvis
ase:
niutonis meore kanoniT SeiZleba (Ft,x=max).
T+0-mgsinθ=0,
miviRebT:
Fgx = ma
– mg sin θ = ma,
saidanac gamomdinareobs:
T=mgsinθ
=(15kg)(9,8m/wm2)(sin27°)
=67 n anu
rac mogvcems:
(pasuxi)
y RerZisTvis 5.25 formula mogvcems:
(pasuxi)
b) Toki gadavWeriT. aCqardeba Tu ara bloki
zedapirze
(5.26)
a = – (9,8 m/wm2) (sin27°) = – 4,4 m/wm2
FN=mgcosθ
=(15kg)(9,8m/wm2)(cos27°)
=131 n ≈130 n daxril
a = –g sin θ
CvenTvis cnobili monacemebis Casma mo­gvcems:
0+F N –mgcosθ=0
anu
Camocurebisas?
Tu
aCqardeba, risi tolia aCqareba?

amoxsna: Tokis gadaWriT blokze moqmedi T
Zala gaqreba. y RerZis gaswvriv drekadobis
Zala da Fgy komponenti kvlav erTmaneTs
awonasworebs. asea Tu ise, x RerZis gaswvriv
blokze mxolod Fgx komponenti moqmedebs.
vinaidan es komponenti mimarTulia zedapiris
gaswvriv (x RerZis mimarTulebiT), is zeda­
pirze blokis aCqarebas gamoiwvevs. Fgx-is a
amocanis amoxsnis nimuSi
(pasuxi)
a aCqarebis sidide Tavisufali vardnis
aCqarebaze naklebia, vinaidan a aCqarebas

mxolod
Fg komponenti (zedapiris gaswvriv
mimarTuli) iwvevs.
sakontrolo wertili 7. suraTze

F
horizontaluri Zala daxril zedapirze
moTavsebul blokzea modebuli.
a) zeda­pirisadmi perpendikularuli

F -is
kom­ponenti Fcosθ-is tolia Tu Fsinθ-isa?
b)

F -is arseboba zedapiridan blokze
moqmed dreka­
dobis
Zalas
zrdis Tu amci­
rebs?
5.8
5.19a suraTze m=72,2 kg masis mgzavri liftSi
sasworze dgas. ganvixilavT sasworis Cvenebas
liftis
uZraobisas
da
zeviT
an
qveviT
moZraobis dros.
a)
gamoTvale
sasworis
Cveneba
kabinis
nebismieri mimarTulebiT moZraobisas.
amoxsna:
mgzavri
sasworis
 Cveneba sasworidan
mgzavrze moqmedi FN drekadobis Zalis
toli iqneba. mgzavrze moqmedi erTaderTi
sxva Zala mizidulobis

Fg Zalaa, rogorc es
(a)
(b)
5.19b suraTze mocemul Tavisufali sxeulis
grafikzea naCvenebi.
mgzavrze moqmedi Zalebi niutonis meore



kanonis saSualebiTF(net = ma ) mis a aCqarebas
SegviZlia davukavSiroT. magram gavixsenoT,
sur. 5.19. a) platformis saswori masze mdgomi
mgzavris wonas an moCvenebiT wonas aCvenebs.
b) Tavisufali sxeulis grafiki mgzavrisTvis.
grafikze naCvenebia sasworidan mgzavrze moqmedi


drekadobis Zala FN da mizidulobis Zala Fg .
rom am kanonis gamoyeneba mxolod aTvlis
inerciuli sistemisTvis SeiZleba. Tu kabina
Cqardeba, maSasadame, is aRar aris aTvlis
inerciuli sistema. ase rom, aTvlis inerciul
sistemad virCevT dedamiwas da mgzavris
aCqarebasac mis mimarT vzomavT.
vinaidan mgzavrze moqmedi orive Zala da
aCqareba mimarTulia vertikalurad, y RerZis
gaswvriv, rogorc es 5.19b suraTzea naCvenebi,
amitom
SegviZlia
gamoviyenoT
niutonis
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba
151
meore kanoni y komponentisTvis (Ft,y=may) da
Cveneba
davweroT:
moCvenebiT wonas zomavs, vinaidan gazomva
F N = F g + ma (5.27)
formula gvauwyebs, rom sasworis Cveneba anu
FN – vertikalur aCqarebazea damokidebuli.
Fg-s nacvlad mg-s Casma mogvcems:
FN = m(g + a)
wonaze
metia.
saswori
aTvlis arainerciul sistemaSi xdeba. qveda
F N – F g = ma
anu
mgzavris
(pasuxi) (5.28)
nebismieri a aCqarebisTvis.
b) risi tolia sasworis Cveneba, Tu kabina
uZravia an 0,5 m/wm Tanabari siCqariT moZraobs
zeviT?
amoxsna: nebismieri Tanabari siCqarisTvis
(maT Soris, nulisTvisac) mgzavris a aCqareba
nulis tolia. 5.28 formulaSi am da sxva
mocemuli sidideebis CasmiT miviRebT:
FN=(72,2 kg)(9,8 m/wm2+0)=708 n (pasuxi)
mimarTulebiT aCqarebisas (zeviT mimarTuli
siCqaris Semcirebisas an qveviT mimarTuli
siCqaris zrdisas) sasworis Cveneba mgzavris
wonaze naklebia.
d) g) SemTxvevaSi zeda mimarTulebiT aCqa­
rebisas risi tolia mgzavrze moqmedi tol­
qmedi Zala Ft da risi tolia liftis kabinis
gazomili ap,kab aCqareba? aris Tu ara
 sistemaSi

Fnet = map,kab?
amoxsna: mgzavrze moqmedi Fg mizidulobis
Zalis sidide mgzavris moZraobaze an kabinaze
ar aris damokidebuli. ase rom, b) nawilis
Tanaxmad, Fg=708 n. g) nawilis Tanaxmad, zeviT
mimarTuli
aCqarebisas
mgzavrze
moqmedi
drekadobis Zala FN sasworis Cvenebis (939n)
es aris mgzavris wona, romelic mgzavrze
tolia. maSasadame, mgzavrze moqmedi Zalebis
moqmedi Fg mizidulobis Zalis tolia.
tolqmedi zeviT mimarTuli aCqarebisas aris:
Ft= FN–Fg = 939 n – 708 n = 231 n
g) risi tolia sasworis Cveneba, Tu kabina
(pasuxi)
3,2 m/wm aCqarebiT moZraobs zeviT da 3,2 m/wm -
magram mgzavris ap,kab aCqareba liftis aTvlis
iT aCqarebiT moZraobs qveviT?
sistemis mimarT nulis tolia. maSasadame,
2
amoxsna:
2
a=3,2 m/wm -isTvis formula 5.28
2
gvaZlevs:
FN = (72,2 kg)(9,8 m/wm2+3,2 m/wm2)=939 n (pasuxi)
a = –3,2 m/wm2-isTvis formula 5.28 gvaZlevs:
FN = (72,2 kg)(9,8 m/wm2–3,2 m/wm2) = 477 n (pasuxi)
aCqarebuli liftis arainerciul sistemaSi
Ft ar aris map,kab-is toli da niutonis meore
kanonis gamoyeneba ar SeiZleba.
sakontrolo
wertili
8.
amocanis
amoxsnis am nimuSSi rogori iqneba sasworis
zeda mimarTulebiT aCqarebisas (rodesac
Cveneba, Tu liftis bagiri gawydeba da
kabinis zeviT mimarTuli siCqare izrdeba an
kabina Tavisuflad vardnas daiwyebs?
qveviT mimarTuli siCqare mcirdeba) sasworis
amocanis amoxsnis nimuSi
5.20a suraTze 20 n sididis
mudmivi
horizontaluri Zala mA = 4 kg masis A blokze
moqmedebs. A bloki mB = 6 kg masis B bloks
awveba. blokebi x RerZis gaswvriv, xaxunisgan
Tavisufal zedapirze moZraoben.
zuli Secdomis Semcvel amoxsnas, Semdeg
amoxsnas.
da,
bolos,
x
(a)
A
(b)

FAB
x
 B
FBA
x
(g)
Tanabari horizontaluri
Zala moqmedebs. A bloki B bloks awveba.
amoxsna: Tavdapirvelad ganvixilavT serio­
amoxsnas
B
A
sur. 5.20. a) A blokze
a) risi tolia blokebis aCqareba?
uperspeqtivo
5.9
swor
B blokidan ori horizontaluri Zala,
b) A blokze

da F AB moqmedebs.
A blokidan mxolod erTi horizontaluri
g) B blokze

Zala, F BA moqmedebs.
152
Tavi 5
Zala da moZraoba
Zala pirdapir A
seriozuli Secdoma:
kidev erTxel x RerZisTvis vwerT:
F hor = (m A + m B)a
blokze moqmedebs, amitom niutonis meore
sworad SevusabameT mA + mB mTliani
kanonis saSualebiT am Zalas A blokis a
axla
aCqarebas vukavSirebT. moZraoba x RerZis
masis
gaswvriv xdeba, amitom viyenebT kanons x
monacemebis Casma mogvcems:
komponentebisTvis (F t,x=ma x) da vwerT:
a=
F hor = m Aa
magram es formula arasworia, vinaidan
A blokze moqmedi erTaderTi
Zala ar aris.

masze B blokidan F AB Zalac moqmedebs (sur.
5.20b).
uperspeqtivo amoxsna: axla

F AB Zalac CavTva­
loT da kvlav x RerZisTvis davweroT:

F AB-s
mimarTulebis aRsa­
niSnavad viyenebT). vinaidan FAB meore ucnobia,
amitom a-s gansazRvra SeuZlebelia.
swori amoxsna:
a-s amoxsna da cnobili
Fhor
20 n
=
= 2 m/w2 (pasuxi)
mA + mB
4 kg + 6 kg
maSasadame, sistemisa da TiToeuli blokis
aCqarebas x RerZis dadebiTi mimarTuleba aqvs
da misi sididea 2 m/wm2.
b) risi tolia A blokidan B blokze moqmedi
F BA horizontaluri Zala (sur. 5.20g)?
amoxsna: B blokze moqmedi Zalebis tolqmedis
Fhor – FAB = mAa
(„minus“ niSans
sistemas.
-is mimarTulebis gamo es
ori bloki mWidrod dakavSirebul sistemas
qmnis. sistemaze moqmedi tolqmedi Zalis
aCqarebasTan dakavSireba niutonis meore
kanonis saSualebiTaa SesaZlebeli. maSasadame,
aCqarebasTan dakavSireba niutonis meore
kanonis
saSualebiT
SegviZlia.
kanons
x
komponentebisTvis vwerT:
FBA = mBa,
arsebuli monacemebis Casma mogvcems:
FBA = (6 kg)(2 m/wm2) = 12 n
(pasuxi)

maSasadame, F BA Zala x RerZis dadebiTi mimar­
Tuleba aqvs da misi sididea 12 n.
mimoxilva da Sejameba
niutonis meqanika. sxeulis siCqare SeiZleba
samarTliania,
Seicvalos
ewodeba.
(sxeuls
SeuZlia
aCqardes),
rodesac masze sxva sxeulebidan erTi an meti
Zala moqmedebs. niutonis meqanika aCqarebebsa
da Zalebs erTmaneTTan akavSirebs.
Zala.
Zala
veqtoruli
misi
romelsac is 1 kg masis sxeuls mianiWebs. im
Zalis sidide, romelic aseT sxeuls 1 m/wm2
aCqarebas aniWebs, aris 1 n. Zalis mimarTuleba
mis mier miniWebuli aCqarebis mimarTulebas
Zalebze
moqmedeba
veqtoruli
algebris Tanaxmad xdeba. sxeulze moqmedi
Zalebis tolqmedi sxeulze moqmedi yvela
Zalis veqtoruli jamia.
niutonis
pirveli
kanoni.
Tu
sxeulze
an wrfivad, Tanabari siCqariT moZraobs.
sistemas,
inerciuli
romelSic
arainerciul
sistema
sistemebSi
niutonis kanonebi ar moqmedebs.
masa. sxeulis masa sxeulis Sinagani maxasia­
gamomwvev ZalasTan akavSirebs. masa skalaruli
sididea.
niutonis meore kanoni. m masis sxeulze
moqmedi


tolqmedi
FnetZala
= ma aCqarebas Semdeg­
nairad ukavSirdeba:


Fnet = ma am formulis komponenturi versiebia:
Ft, x=max, Ft, y=may da Ft, z=maz
(5.1)
(5.2)
SI sistemis erTeulebSi, niutonis meore
tolqmedi Zala ar moqmedebs, sxeuli uZravia
aTvlis
aTvlis
inerciuli
Te­belia da sxeulis aCqarebas am aCqarebis
sididea.
ricxobrivi sidide ganisazRvreba aCqarebiT,
emTxveva.
aTvlis
kanonis Tanaxmad,
1 n = 1 kg · 1 m/wm2
Tavisufali sxeulis grafiki aris gamar­
sistemebi.
aTvlis
tivebuli gamosaxuleba, romelzec mxolod
niutonis
kanonebi
erTi sxeulia ganxiluli. es sxeuli wertilis
5.9. niutonis kanonebis gamoyeneba
an marTkuTxedis saxiTaa warmodgenili. aseT
dre­kadobis
grafikze mocemulia sxeulze moqmedi gare
perpendikularulia.
Zalebi, xolo koordinatTa sistemis RerZebi
iseTi
mimarTulebiTaa
gavlebuli,
rom
Zala
zedapiris

f xaxunis Zala sxeulze maSin moqmedebs,
rodesac is zedapirze srialebs an srials
amocanis amoxsna gaamartivos.
cdilobs.
zogierTi konkretuli Zala. sxeulze moqme­
paraleluria

di Fg mizidulobis Zala is Zalaa, romliTac
yovelTvis
153
es
Zala
da
yovelTvis
zedapiris
mimarTulia
sawinaaRmdegod.
moZraobis
xaxunisgan
Tavisufal
mas sxva sxeuli miizidavs. am wignSi ganxilul
zedapirze xaxunis Zala umniSvneloa.
umetes situaciebSi es sxva sxeuli aris
rodesac Toki daWimulia, misi TiToeuli
dedamiwa an raime sxva astronomiuli sxeuli.
bolo
dedamiwis
mimarTulia
SemTxvevaSi
mizidulobis
Zala
sxeuls
miizidavs.
Tokis
gaswvriv
es
mizidva
da
sxeulis
mimarTulia qveviT, miwisken, romelic aTvlis
Tokze mibmis wertilSi iwyeba. masis armqone
inerciul sistemad miiCneva. am daSvebiT,
Tokis (umniSvnelo masis Tokis) TiToeul

Fg -s
sididea:
Fg=mg
(5.8)
sadac m sxeulis masaa, xolo g _ Tavisufali
vardnis aCqareba.
sxeulis
W
wona
zeviT
mimarTuli
im
Zalis sididea, romelic sxeulze moqmed
mizidulobis Zalas awonasworebs. sxeulis
wonasa da masas Soris Semdegi kavSiria:
W=mg awveba,
am
(5.12)
sxeulze
masis armqone, xaxunisgan Tavisufal blokze
(romelsac umniSvnelo masa aqvs da umniSvnelo
xaxuni axasiaTebs).
niutonis mesame kanoni. Tu C sxeulidan B
F BC Zala
sxeulze
moqmedebs, maSin
arsebobs

B-dan C sxeulze moqmedi

FN drekadobis ZaliT zedapiri, romelsac
sxeuli
boloSi am Zalas erTi da igive T sidide aqvs,
im SemTxvevaSic ki, Tu Toki Semoxveulia
F CB
Zalac. es
Zalebi sididiT tolia, xolo mimarTulebiT


F BC = – F CB
sawinaaRmdego:
moqmedebs.
SekiTxvebi
1. 5.21 suraTze naCvenebia oTxi mdgomareoba,
Rvre, 5.22 suraT­
rodesac
ze naCveneb Tavi­
Zalebi
xaxunisgan
Tavisufal
zedapirze mdebare blokze moqmedeben. Tu
sufali
Zalis sidideebi sworadaa arCeuli, maSin
grafikze
romel mdgomareobaSi iqneba SesaZlebeli
li veqtori war­­
a) blokis uZravad yofna da b) blokis moZraoba
moadgens
Tanabari siCqariT?
sxeu­lis
ro­me­
sau­ke­­­
Te­sod a) F1 -s da

b)
F2 -s? risi
tolia
tolqmedi
Zalis kom­ponenti
sur. 5.22. SekiTxva 2.
g) x Rer­Zis gaswvriv da d) y RerZis gaswvriv?
romeli meoTxedisken mianiSnebs e) tolqmedi
Zalis veqtori da v) namcxvris aCqarebis
veqtori?
3.
sur. 5.21. SekiTxva 1.

2. ori horizontaluri Zala: F1 =(3n) î –(4n) ˆj
 5.23  suraTze
F1 da F2 Zalebi

da F2 =–(1n) î –(2n) ˆj , xaxunisgan Tavisufal
moqmedebs
magidaze moTavsebul namcxvarze moqmedebs.
xunisgan
kalkulatoris gamoyenebis gareSe gansaz­
fal
ze,
yuT­
romelic
xa­
Tavi­su­
zedapirze
sur. 5.23. SekiTxva 3.
154
Zala da moZraoba
Tavi 5
mudmivi siCqariT misrialebs.

F1 -is sidi­
dis cvlilebis gareSe unda SevamciroT θ
saukeTesod 5.24 suraTze da me-5 SekiTxvaSi
mocemul mdgomareobebs?
kuTxe. yuTis Tanabari
siCqariT srialis

SesanarCuneblad,
F2 -is sidide unda gavzar­
doT, SevamciroT Tu SevinarCunoT?

4. t=0 momentSi mudmivi sididis F Zala
kosmosSi x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
moZrav qvaze moqmedebas iwyebs. qva am RerZis
gaswvriv moZraobas ganagrZobs. a) rodesac
t>0, romeli x(t) funqcia SeiZleba asaxavdes
qvis mdebareobas: 1) x=4t–3, 2) x=–4t 2 +6t–3,
3) x=4t 2 +6t–3 ? b) romeli funqciisTvisaa

F
qvis moZraobis sawyisi mimarTulebis
sawinaaRmdegod mimarTuli?
5.
5.24
suraTze
sxeulis
grafiki
naCvenebia
oTx
Tavisufali
mdgomareobaSi,
rodesac xaxunisgan Tavisufal zedapirze
myof sxeulze ramdenime Zala moqmedebs.

romel mdgomareobaSi eqneba sxeulis a
sur. 5.25. SekiTxva 6.
7. 5.26 suraTze oTx mdgomareobaSi naCvenebia
erTi da igive yuTi, romelzec horizontaluri
aCqarebas a) x komponenti da b) y komponenti?
Zalebi moqmedebs. daalage mdgomareobebi
g)
yuTis aCqarebis klebadobis mixedviT.
TiToeul
mdgomarobaSi
aCvene

a -s
mimarTuleba (amisTvis cotaodeni gamoTvlebi
dagWirdeba).
sur. 5.26. SekiTxva 7.
8. 5.27 suraTze naCvenebia oTxi blokisgan
Semdgari “matarebeli”, romelsac
xaxunisgan

F Zala miaTrevs.
ra

mTliani masa Cqardeba marjvniv a) F ZaliT,
Tavisufal zedapirze
b) me-3 TokiT da g) TokiT 1? d) daalage blokebi
aCqarebis klebadobis mixedviT. e) daalage
Tokebi daWimulobis klebadobis mixedviT
(es SekiTxva 42-e da 45-e amocanebisTvis
mogamzadebs).
sur. 5.24. SekiTxva 5.
6. 5.25 suraTze naCvenebia siCqaris νx(t)
komponentis
sami
grafiki
da
siCqaris
νy(t) komponentis sami grafiki. masStabebi
daculi ar aris. romeli grafiki Seesabameba
sur. 5.27. SekiTxva 8.
9. zedapirze mdebare m masis blokze ver­ti­
kaluri

F Zala moqmedebs. ra mouva zeda­
155
piridan blokze moqmed

FN drekadobis
Zalas,

Tu F Zalis sidide izrdeba da F mimarTulia

F 21 ZaliT da g) meoredan
mesameze moqmedi F 32 ZaliT? d) daalage
a) qveviT da b) zeviT?
blokebi
SekiTxva 43-e amocanisTvis mogamzadebs).
zedapirze mdebare
12. planeri haerSi x RerZis gaswvriv moZra­
moqmedi
F sididis Zalis
marTuleba. mimar­
klebadobis
mixedviT.

F , F 21 da F 32 Zalebi sididis
klebadobis mixedviT, dididan mcireze (es
naCvenebia daxril
oTxi SesaZlo mi­
aCqarebis
 
e) daalage
10. 5.28 suraTze
blokze
meoreze moqmedi
obs. 5.30 suraTze naCvenebia planeris siCqaris
νx komponenti, rogorc t drois funqcia,
rodesac planerze Fx komponentis mqone Zala
sur. 5.28. SekiTxva 10.
Tu­lebebi horizontaluri an vertikaluria
moqmedebs. TiToeuli drois SualedisTvis
(a da b variantebSi Zala blokis asawevad
gansazRvre, dadebiTia Fx, uaryofiTi Tu nu­
sakmarisi
ar
zedapiridan
aris).
blokze
daalage
variantebi
moqmedi
drekadobis
lis tolia. agreTve gansazRvre, Fx mudmivia,
izrdeba Tu mcirdeba.
Zalis klebadobis mixedviT.
11. 5.29 suraTze
naCvenebia xaxu­ni­s­
gan Tavisufal ze­
dapir­ze
mdebare
sami bloki, ro­m­
lebzec

F hori­
sur. 5.29. SekiTxva 11.
zontaluri Zala
 moqmedebs. ra masa aCqardeba
marjvniv a)
sur. 5.30. SekiTxva 12.
F ZaliT, b) pirveli blokidan
amocanebi
SSM
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
da b) y komponenti? g) risi tolia Zalebis
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
tolqmedi erTeulovan-veqtorul CanawerSi?
•3. 2 kg masis xorcis saWrel ficarze ori
horizontaluri Zala moqmedebs. ficari gluv

magidaze, xy sibrtyeze Zevs. erTi Zalaa F1 =
=(3n) î +(4n) ˆj . moZebne ficris aCqareba erTeu­
gviCvenebs
lovan-veqtorul CanawerSi, rodesac meore


Zalaa a) F2 =(–3n) î +(–4n) ˆj , b) F2 =(–3n) î +(4n) ˆj

da g) F2 =(3n) î +(–4n) ˆj .
qveTavi 5.6. niutonis meore kanoni
•1. 3 kg masis sxeulze ori horizontaluri
Zala moqmedebs. erTi Zalis sididea 9 n, xolo
•4. sami kosmonavti, romelTac zurgze Zra­
vebi aqvT damagrebuli, 120 kg masis aste­
mimarTuleba _ aRmosavleTiT. meore Zalis
roids kosmosuri xo­­
sididea 8 n, mimarTuleba _ 62° Crdilo-
maldisken
ubiZ­­ge­bs.
dasavleTisken. risi tolia sxeulis aCqareba?
5.31 suraTze naCve­
•2. 1 kg masis sxeulis aCqarebaa 2m/wm
da mimarTulia x RerZis dadebiTi mimar­
Tulebisadmi 20°kuTxiT. risi tolia sxeulze
moqmedi Zalebis tolqmedis a) x komponenti
nebia asteroidze moq­
2
medi Zalebi, F1=32 n,
F2=55 n, F3=41 n. θ1=30°
da θ3=60°. risi tolia
sur. 5.31. amocana 4.
156
Zala da moZraoba
Tavi 5
asteroidis aCqareba a) erTeulovan veqtorul
CanawerSi? risi tolia aCqarebis b) sidide da
g) x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi kuTxe?
••5. 2 kg masis yuTze
ori Zala moqmedebs,
magram 5.32 suraTze
mxolod erTia naCve­
nebi. F1 = 20 n-sTvis
a=12 m/wm2 da θ = 30°.
moZebne meore Zalis
a)
sur. 5.32. amocana 5.
erTeulovan-
veqto­ruli Canaweri, b) sidide da g) x RerZis
dade­biTi mimarTulebisadmi kuTxe. SSM
••6. 2 kg masis sxeulze sami Zala moqmedebs,

romlebic mas a =–(8m/wm2) î +(6m/wm2) ˆj aniWebs.


F2 =(–12n) î +(8n) ˆj .
da
F1 =(30n) î +(16n) ˆj
moZebne mesame Zala.
sur. 5.34. amocana 9.
meore Zexvi gvaqvs da sistema uZravia. risi
tolia sasworis Cveneba? SSM.
••7. ori Zalis moqmedebis Sedegad wertili

Tanabari ν =(3m/wm) î –(4m/wm) ˆj siCqariT mo­

Zraobs. erT-erTi Zalaa F1 = (2 n ) î +(–6 n ) ˆj .
risi tolia meore Zala?
•10. 3 n wonis bloki horizontalur zeda­
pirze uZrav mdgomareobaSia. blokze 1 n ze­
viT mimarTuli Zala moqmedebs, romelic
gamowveulia blokze vertikalurad mibmuli
•••8. 4 kg masis disko
TokiT. risi tolia blokidan horizontalur
yinulze misrialebs.
zedapirze


masze F1 da F2 ho­
rizontaluri
Za­le­­­
bi
yi­nu­
moqmedebs.
lze
gavlebulia
xy
koordinatTa sistema.

F1 -is
moqmedi
Zalis
a)
sidide
da
b) mimarTuleba?
•11. 5.35 suraTze oTxi
disko
sur. 5.33. amocana 8.
mimar­Tuleba
emTxveva x RerZis dadebiT mimar­Tulebas,

xolo misi sididea 7 n. F2 Zalis sididea 9 n.
5.33 suraTze naCvenebia diskos siCqaris νx
komponenti, rogorc t drois funqcia. risi


tolia kuTxe F1 da F2 Zalebis mimarTulebebs
Soris?
qveTavi 5.7. zogierTi konkretuli Zala
•9. a) 11 kg masis Zexvi TokiT zambarian
sasworzea Camokidebuli, TviT saswori ki
Werze meore TokiT kidia (sur. 5.34a). risi
tolia sasworis Cveneba wonis erTeulebSi?
b) 5.34b suraTze Zexvze da blokze Semoxveulia
Toki. sasworis meore mxare kedelze TokiTaa
mimagrebuli. risi tolia sasworis Cveneba?
g) 5.34g suraTze kedelis nacvlad 11 kg masis
Tokze
kidia.
Tokis zeda, yvelaze
grZeli nawili xaxu­
nisgan
Tavisufal
blok­zea Semoxveuli
da kedelze 98 n Za­
liT moqmedebs. mok­
le
nawilebis
daWi­
T1=58,8n,
sur. 5.35. amocana 11.
T2=49n da T3=9,8n.
risi tolia a) A diskos masa, b) B diskos masa,
g) C diskos masa da d) D diskos masa?
mu­lobebia
••12. zogierT mwers Txeli totis qveda
zedapirze SeuZlia siaruli. davuSvaT, m
masis
mqone
aseTi
mweri horizontalur
totzea Camokidebuli
θ=40° kuTxiT (sur.
5.36).
fexi
misi
eqvsive
Tanabradaa
sur. 5.36. amocana 12.
157
horizontaluria. a) risi tolia TiToeuli
•17. raketa TanabaraCqarebuli moZraobisas
1,8 wm-is ganmavlobaSi 1600 km/sT siCqares
wvivis Zvlis daWimulobis fardoba mweris
aRwevs. risi tolia am dros tolqmedi Zala?
wonasTan? b) Tu mweri fexebs gaasworebs,
SSM.
daWimuli da sxeulTan axlos fexis nawilebi
Zvlebis daWimuloba gaizrdeba, Semcirdeba
•18. daWimulobas, romlis drosac ankesis
Tu igive darCeba?
Zua wydeba, ankesis `Zalas~ uwodeben. ra
qveTavi 5.9.
niutonis kanonebis
gamoyeneba
•13. davubrundeT 5.18 suraTs. blokis masa
iyos 8,5 kg, xolo θ kuTxe 30°. moZebne a) Tokis
minimaluri `Zala~ sWirdeba ankess, romelmac
85 n wonis oraguli 11 sm-is manZilze unda
SeaCeros, Tu Tevzis sawyisi siCqarea 2,8 m/wm?
CaTvale, rom Seneleba xdeba Tanabrad.
•19. `mzis iaxta~ kosmosuri xomaldia didi
daWimuloba da b) blokze moqmedi drekadobis
ialqniT, romelsac mzis sinaTle “awveba”.
Zala. g) Tu Toks gadavWriT, moZebne blokis
miuxedavad imisa, rom aseTi “miwola” Zalian
aCqarebis sidide. SSM WWW.
mcirea, is sakmarisia kosmosuri xomaldis
•14. 45 kg masis qali gayinuli tbis zedapirze
nela
aRmosavleTisken misrialebs da dasavleTisken
mimarTulebiT. davuSvaT, kosmosuri xomal­
asamoZraveblad
mzis
sawinaaRmdego
mosriale 90 kg masis kacs ejaxeba. Sejaxebis
dis masaa 900 kg, xolo mzis “miwola” _ 20 n.
dros kaci qalze dasavleTisken mimarTuli,
a) risi tolia aCqarebis sidide? Tu xomaldi
maqsimum 180 n ZaliT moqmedebs. risi tolia
moZraobas uZravi mdgomareobidan iwyebs,
qalidan kacze moqmedi maqsimaluri Zalis
maSin b) ra manZils gaivlis 1 dReSi da g) ra
a) sidide da b) mimarTuleba? risi tolia
siswrafiT imoZravebs?
qalis maqsimaluri aCqarebis g) sidide da d)
•20. 53 km/sT siCqariT moZravi manqana xidis
mimarTuleba? risi tolia kacis maqsimaluri
aCqarebis e) sidide da v) mimarTuleba?
moajirs daejaxa. manqanis mgzavrma gzis
mimarT 65 sm-iT win waiwia da Semdeg gaxsnilma

•15. horizontaluri Fa Zala 2kg masis yuTs
damcavma baliSma SeaCera. ra sididis Zala
xaxunisgan Tavisufal zeda­pirze ubiZgebs.
(davuSvaT,
zedapirze
gavlebulia
xy
koordinatTa
sistema. 5.37 suraTze mocemulia yuTis x da
mudmivi)
moqmedebs
mgzavris
sxeulis zeda nawilze, romlis masaa 41 kg?
•21. 712 n wonis mexanZre vertikalur boZze
3 m/wm2 aCqarebiT Camocurda. risi tolia
y komponentebis t droze damokidebulebis

grafiki. risi tolia Fa -s a) sidide da
boZidan mexanZreze moqmedi vertikaluri
b) mimarTuleba?
Zalis a) sidide da b) mimarTuleba (zeviTaa es
Zala mimarTuli Tu qveviT)? ILW.
•22. 1,3×104 n wonis manqana 40 km/sT siCqariT
moZraobs, uecrad muxruWdeba da 15 m-is
gavlis Semdeg Cerdeba. davuSvaT, manqanis
SemaCerebeli Zala mudmivia. moZebne a) am
sur. 5.37. amocana 15.
•16. 5.38 suraTze 2 kg masis yuTze moqmedi
ori horizontaluri Zalidan mxolod erTia
(F1=20n) naCvenebi. yuTi x RerZis gaswvriv
moZraobs. ipove meore Zala erTeulovanveqtorul Cana­werSi, Tu yuTis ax aCqarebaa:
a) 10 m/wm2, b) 20 m/wm2,
saWiro dro. Tu sawyisi siCqare orjer
metia da manqanaze damuxruWebisas igive
Zala moqmedebs, maSin ra koeficientebze
unda gamravldes g) SeCerebis manZili da
d) SeCerebis dro?
•23. 1,2×107 m/wm siCqaris eleqtroni hori­
zontalurad moZraobs, masze ki am dros
g) 0, d) –10 m/wm2 da
e) –20 m/wm2.
Zalis sidide da b) siCqaris cvlilebisTvis
4,5×10-16 n vertikalurad mimarTuli mudmivi
sur. 5.38. amocana 16.
158
Zala da moZraoba
Tavi 5
Zala mo­qme­debs. eleqtronis masaa 9,11×10-31 kg.
horizontaluri ZaliT. risi tolia a) cigis
verti­kalurad ra manZiliT Seicvlis kurss
aCqareba da b) gogonas aCqareba? g) gogonas
eleqtroni 30 mm-is horizontalurad gada­
sawyisi mdebareobidan ra manZilze Sexvdebian
adgilebis Semdeg? SSM.
gogona da ciga erTmaneTs?
•24. 5.39 suraTze
m=100 kg masis xis
••28. 40 kg masis moTxilamure xaxunisgan
Tavisufal, horizontisadmi 10° kuTxiT
yuTs
da­xril ferdobze eSveba. davuSvaT, moTxi­
xaxunisgan
T a v i s u f a l
lamure
daxril zedapirze
mimarTulebiT.

F
(θ=30°)
sur. 5.39. amocana 24.
horizontaluri
ZaliT
awvebian.

risi tolia a) F Zalis sidide da b) zedapiridan
moZraobs
x
RerZis
moTxilamureze
uaryofiTi
moqmedebs
Fx komponentis mqone qaris Zala. risi tolia
Fx, Tu moTxilamuris siCqare a) mudmivia,
b) izrdeba 1 m/wm2 aCqarebiT da b) izrdeba
2 m/wm2 aCqarebiT?
kldidan Camokida lianaze, romelic xidan
••29. bloks xaxunisgan Tavisufal daxril
zedapirze ν0=3,5 m/wm sawyisi siCqariT zeviT
ubiZgeben. zedapiris daxris kuTxea θ=32°.
eSveba vertikalisadmi 22° kuTxiT. davuSvaT,
a) ra manZils gaivlis bloki zedapirze?
x RerZi horizontaluria, xolo y RerZi _
b) ra dro dasWirdeba am manZilis gasavlelad?
vertikaluri. tarzanis lianaze dakidebis
g) rogori iqneba misi siCqare sawyis wertilSi
momentSi lianis daWimulobaa 760n. risi
dabrunebisas? SSM WWW
tolia a) lianidan tarzanze moqmedi Zala
••30. 5 kg masis
erTeulovan-veqtorul CanawerSi da risi
yuTs
tolia tolqmedi Zalis (b) erTeulovan-
Ta­­visufal, hori­
veqtoruli Canaweri, g) sidide da d) kuTxe
zontisadmi θ
yuTze moqmedi Zalis sidide?
•25. 820 n wonis tarzani 20 m simaRlis
x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi. risi
xaxunisgan
ku­
T­­xiT daxril ze­­­
tolia tarzanis aCqarebis e) sidide da
dapirze
v) kuTxe?
ubiZgeben.
••26. 5.40 suraTze
su­raTze naCvenebia yuTis siCqaris νx kom­
ze­viT
5.41
sur. 5.41. amocana 30.
naCvenebia xaxu­ni­s­
ponenti, rogorc t drois funqcia, roca x
gan Tavisufal ma­
RerZi zustad daxrili sibrtyis gaswvrivaa
gidaze
mimarTuli. risi tolia zedapiridan yuTze
dadebuli
moqmedi drekadobis Zala?
0,025kg masis li­
moni da masze mo­
qmedi samidan ori
sur. 5.40. amocana 26.
horizontaluri

Zala. F1 Zalis sididea 6n, xolo kuTxe θ1=30°.

F2 Zalis sididea 7n, xolo kuTxe θ2=30°. risi
tolia mesame Zala erTeulovan-veqtorul
CanawerSi, Tu limoni a) uZravia, b) moZraobs

mudmivi siCqariT ν =(13 î –14 ˆj )m/wm da g) mo­

Zraobs cvladi siCqariT ν =(13t î –14t ˆj ) m/wm,
••31. 3×10-4 kg masis sfero Tokzea Camoki­
debuli.
msubuqi
horizontaluri
qari
sferos
mimarTulebis
ubiZgebs
da
Toks
vertikalisadmi 37° kuTxiT gadaxris. moZebne
a) biZgis Zala da b) Tokis daWimuloba. ILW.
••32. 50 kg masis moTxilamure sabuqsiro
Toks eWideba da horizontisadmi 8° kuT­
xiT daxril, xaxunisgan Tavisufali saTxi­
sadac t droa?
lamuro ferdobze adis. risi tolia To­
••27. 40kg masis gogona da 8,4 kg ciga gayinuli
tbis zedapirze arian, erTmaneTisgan 15 m
a) moTxilamuris siCqare mudmivia da ν = 2
manZilze da erTmaneTTan umniSvnelo masis
Toki akavSirebT. gogona Tokze moqmedebs 5,2n
kidan moTxilamureze moqmedi F Zala, Tu
m/wm, b) ν=2 m/wm da siCqare izrdeba 0,1 m/wm2
aCqarebiT?
159
••33. liftisa da misi tvirTis saerTo
masaa 1600 kg. gamoTvale liftis bagiris
moqmedi
daWimuloba, rodesac qvemoT moZravi lifti,
­xeze moqmedi Zala.
romlis sawyisi siCqarea 12 m/wm, 42 m-is mudmivi
Semdeg gamo­Tvale
aCqarebiT gavlis Semdeg Cerdeba.
e)
••34. lampa 2,4 m/wm2 SenelebiT zeviT moZrav
adamianisgan bolo
liftSi vertikalur Tokzea Camokidebuli.

F Zala da v) Ti­
a) Tu Tokis daWimulobaa 89 n, risi tolia
lampis masa? b) risi toli iqneba Tokis daWi­
muloba, Tu lifti zeviT imoZravebs 2,4 m/wm2
aCqarebiT?
••35. 27,8 kn wonis liftis kabina zeviT adis.
risi tolia liftis bagiris daWimuloba, Tu
liftis siCqare a) izrdeba 1,22 m/wm2-iT da
b) mcirdeba 1,22 m/wm2iT.
••36. lifts bagiri maRla eweva. liftisa da
erTi mgzavris saerTo masaa 2000 kg. mgzavrs
moneta gauvarda da kabinis mimarT 8 m/wm2
aCqarebiT iatakze daeca. risi tolia bagiris
Zala
da
d) mexuTedan meoT-
jaWvis
amwevi
rgolze
moqmedi
To­euli
rgo­lis
amaCqarebeli
sur. 5.43. amocana 39.
Za­
le­bis tolqmedi. SSM.
••40. Zvelad cxenebi arxSi gemebs 5.44 suraTze
naCvenebi xerxiT eqaCebodnen. davuSvaT, cxeni
Toks eqaCeba 7900 n ZaliT gemis moZraobis
mimarTulebisadmi (x RerZis dadebiTi mi­
θ = 18°
mar­­Tulebisadmi)
kuTxiT.
gemis
masaa 9500 kg, xolo aCqareba _ 0,12 m/wm2.
risi tolia wylidan gemze moqmedi Zalis
a) sidide da b) mimarTuleba (x RerZis dadebiTi
mimarTulebisadmi)?
daWimuloba?
••37. gvaqvs Toki, romelic 387 n-ze meti daWi­
mulobisas wydeba. am TokiT 449 n wonis tvirTi
6,1 m simaRlidan miwaze unda Camoitano.
a) tvirTis rogori aCqareba gamoiwvevs Tokis
gawyvetas? b) ra aCqarebiT da ra siCqariT
daecema tvirTi miwaze?
TokiT miaTreven. Tokze F=12 n Zala θ=25°
kuTxiT moqmedebs. a) risi tolia blokis
bagiriTaa
aCqareba?
gadabmuli da ma­
Ti amoZraveba
ka­binis
zeda
nela
ba­
F
izrdeba.
risi tolia Zala
iatakidan
kabinis masaa 1700
blokis
srulad awevis Sem­
B kabinisa –
1300 kg. A kabinis
iatakze 12kg masis
b)
Zalis sidide nel-
A
giriT SeiZleba. A
kg,
••41. 5.45 suraTze m=5 kg masis bloks xaxunis­
gan Tavisufal horizontalur zedapirze
••38. 5.42 suraTze
A da B liftebi
mokle
sur. 5.44. amocana 40.
sur. 5.45. amocana 41.
deg? g) risi tolia
sur. 5.42. amocana 38.
yuTi devs. kabinebis damakavSirebuli bagiris
blokis aCqareba mi­si iatakidan sru­lad awevis
momen­tSi?
daWimulobaa 1,91×104 n. risi tolia kabinis
••42. 5.46 suraTze TokiT gadabmuli oTxi
iatakidan yuTze moqmedi drekadobis Zala?
pingvinia
naCvenebi,
romelTac
••39. 5.43 suraTze 0,1 kg masis xuTi rgolisgan
Semdgar jaWvs a=2,5 m/wm2 aCqarebiT vertika­
lurad zeviT sweven. gamoTvale a) meore
rgolidan pirvelze moqmedi Zala, b) mesamedan
meoreze moqmedi Zala, g) meoTxedan mesameze
sur. 5.46. amocana 42.
xaxunisgan
160
Zala da moZraoba
Tavi 5
Tavisufal yinulze adamiani miaTrevs. sami
Semoxveuli.
yu­
pingvinis masa da ori Tokis daWimuloba
Te­­bis
Semdegia: m1=12kg, m3=15kg, m4=20kg, T2=111n da
mA=30kg, mB=40kg
da mC=10 kg. ro­
••43.
desac
T4=222 n. gamoTvale meore pingvinis masa m2.
ori
bloki
xa­xunisgan
Tavi­
su­­fal
rogorc
5.47
su­
sistema
sur. 5.50. amocana 46.
amo­Zravdeba, a) risi tolia B da C yuTebis
damakavSirebeli Tokis daWimu­loba? b) ra
magidaze
gver­digverd dgas.
masebia
man­Zilze gadaadgi­leba A yuTi 0,25 wm-Si (im
sur. 5.47. amocana 43.
daSvebiT, rom is bloks ar miaRwevs)?
raTze vxedavT, did blokze horizontaluri
••47. 5.51 suraTze
Zala moqmedebs. a) roca m1=2,3 kg, m2=1,2 kg da
F=3,2n, gamoTvale or bloks Soris moqmedi
Zalis sidide. b) daamtkice, rom Tu imave F
naCvenebia xa­xu­ni­
sididis Zala patara blokze sawinaaRmdego
sis blokze Semo­
mimarTulebiT moqmedebs, maSin or bloks
xveu­li
sgan
Ta­vi­sufal,
um­niSvnelo
ma­
TokiT
Soris 2,1 n Zalaa modebuli, romlis sidide
d a ­k a v S i r e b u l i
gasxvavdeba a) nawilSi gamoTvlili sididisgan.
ori yuTi. am mo­
g) axseni am gansxvavebis mizezi. SSM ILW WWW
wyobilobas etvu­
sur. 5.51. amocana 47.

••44. 5.48a suraTze A blokze Fa mudmivi
horizontaluri Zala moqmedebs. A bloki B
bloks 20 n ZaliT horizontalurad marjvniv

awveba. 5.48b suraTze igive Fa Zala B blokze
moqmedebs. amjerad A bloki B bloks 10 n
– m2=2,8 kg. risi tolia a) yuTebis aCqareba da
ZaliT
miwaze Camodis. Toki Semoxveulia xaxunisgan
horizontalurad
marjvniv
awveba.
dis
manqana
ewo­
deba. erTi yuTis masaa m1=1,3 kg, meore yuTisa
b) Tokis daWimuloba?
••48. 85 kg masis kaci 10 m simaRlidan TokiT
blokebis saerTo masaa 12 kg. risi tolia
Tavisufal blokze da mis meore boloze 65kg
a) 5.48a suraTze maTi aCqarebebi da b) Fa Zalis
masis qviSis tomaraa dakidebuli. ra siCqariT
sidide?
daecema kaci miwaze?

••49. 10 kg ma­sis
maimuni
umni­Sv­
nelo masis mqone
Tokze
sur. 5.48. amocana 44.
Toki Semoxveulia
••45. 5.49 suraTze sam gadabmul bloks xaxu­
nisgan Tavisufal zedapirze T3=65n ZaliT
horizontalurad
marjvniv
micocavs.
miaTreven.
m1=12 kg, m2=24 kg da m3=31 kg. gamoTvale
a) sistemis aCqareba, b) T1 daWimuloba da
g) T2 daWimuloba.
xaxunisgan
Tavi­
sufal totze da
mibmulia
miwaze
mdgar, 15 kg masis
yuTze (sur. 5.52).
a) ra minimaluri
aCqareba
unda
hqon­­­des
maimuns,
sur. 5.52. amocana 49.
ra­­Ta yuTi miwidan
sur. 5.49. amocana 45.
••46. 5.50 suraTze sami yuTi TokebiTaa
awios? Tu yuTis awevis Semdeg maimuni co­
cvas Sewyvets da Toks Camoekideba, risi
toli iqneba maimunis aCqarebis b) sidide da
gadabmuli. erT-erTi Toki xaxunisgan Tavi­
g) mimarTuleba? d) risi toli iqneba Tokis
sufal da umniSvnelo masis mqone blokzea
daWimuloba? SSM
161
10 kg. roca yuTebs xels gavuSvebT, risi toli
••50. 5.53 suraTze
naCvenebia
iqneba marjvena Tokis daWimuloba?
skam­
Camokide­­
•••53. M masis sahaero burTi qveviT mimarTuli
a aCqarebiT vertikalurad qveviT eSveba.
bulia umni­Svnelo
ra masis zedmeti tvirTi unda gadmoagdon
masis
Tok­
burTidan, raTa man zeviT mimarTuli a aCqareba
Se­
SeiZinos? davuSvaT, rom haeridan moqmedi
xaxu­
zeviT mimarTuli Zala masis Semcirebisas ar
ze mjdomare ka­ci.
skami
ze,
mqone
romelic
moxveulia
nisgan
Tavisufal
blokze,
xolo
mi­­si
bolo
meore
kacs
xelSi
ravs.
icvleba. SSM ILW.
•••54. 5.56 suraTze naCvenebia m2 = 1 kg masis
uWi­
kacisa
sur. 5.53. amocana 50.
da
ska­mis saerTo masaa 95 kg. ra ZaliT unda
imoqmedos
kacma
Tokze,
raTa
aiwios
a) Tanabari siCqariT da b) zeviT mimarTuli
1,3 m/wm2 aCqarebiT? (miniSneba: Tavisufali
sxeulis grafiki namdvilad dagexmarebaT).
Tu Tokis marjvena mxare miwamde eSveba da
kacis mewyvile Toks qaCavs, ra ZaliT unda
imoqmedos mewvilem Tokze, raTa kaci awios
yuTi xaxunisgan Tavisufal, θ = 30° kuTxiT
daxril zedapirze. es yuTi umniSvnelo masis
TokiT dakavSirebulia m1 = 3 kg masis meore
yuTTan,
romelic
horizontalur
xaxunisgan
zedapirze
Tavisufal
Zevs.
bloki
xaxunisgan Tavisufalia da umniSvnelo masa

aqvs. a) Tu horizontaluri F Zalis sididea
2,3 n, maSin risi tolia damakavSirebeli Tokis
daWimuloba? b) ra maqsimaluri sididisa

SeiZleba iyos F Tokis gawydomis gareSe?
g) Tanabari siCqariT da d) maRla mimarTuli
1,3 m/wm2 aCqarebiT? risi tolia blokis
sistemidan Werze moqmedi Zala e) a) nawilSi,
v) b) nawilSi, z) g) nawilSi da T) d) nawilSi?
m1 = 3,7
••51.
kg
masis
yuTii
xaxunisgan
Ta­
sur. 5.56. amocana 54.
θ = 30°
visufal,
kuTxiT
daxril
zedapirze
TokiT
dakavSirebulia m2
sur. 5.54. amocana 51.
•••55. 5.57 suraTze naCvenebia x RerZis
gaswvriv moZravi 3 kg masis yinulis blokze
moqmedi Zalis Fx komponenti, rogorc t drois
funqcia. t = 0 momentSi bloki RerZis dadebiTi
mimarTulebiT 3 m/wm siCqariT moZraobs. risi
= 2,3 kg masis ver­tikalurad dakidul yuTze.
tolia blokis a) siCqare da b) moZraobis
Toki Semoxveulia umniSvnelo masis mqone,
mimarTuleba, rodesac t = 11 wm?
xaxunisgan Tavisufal blokze (sur. 5.54).
risi tolia a) TiToeuli yuTis aCqareba, b)
dakiduli yuTis aCqarebis mimarTuleba da g)
Tokis daWimuloba?
••52. 5.55 suraTze naCvenebia xaxunisgan
Tavisufal
blokeb­ze
dakavSirebuli
Semoxveuli
TokiT
sa­
mi yuTi. B yuTi xa­
xunisgan
magidaze
Tavisufal
Zevs.
•••56.
yu­
mA=6
kg, mB=8 kg da mC=
Tebis
sur. 5.57. amocana 55.
5.58
suraTze
naCvenebia
sabagiro
gzis monakveTi. TiToeuli vagonisa da misi
masebia
sur. 5.55. amocana 52.
mgzavrebis dasaSvebi saerTo masaa 2800kg.
bagirze moZrav vagonze moqmedebs Zala meore
162
Zala da moZraoba
Tavi 5
pasuxi
kabelidan, romelic
Zvel
sistemas
efuZneboda,
sadac
vagonis
koeficienti 1,77 gamoiyeneboda ara litrebis
Tavzea mimagrebuli.
kilogramebSi, aramed litrebis girvanqebSi
davuSvaT,
TiToeuli
kabelebi
gadasayvanad. g) sinamdvileSi ramdeni kilo­
da­Wimulia da θ=35°
grami sawvavi iyo TviTmfrinavSi? (gar­da
kuTxiTaa
mocemuli
daxri­
1,77-isa,
koeficientebi
oTxi
li. rogori iqne­ba
niSnis sizustiT
gansxvaveba
ka­be­
leSi ram­-deni damatebiTi sawvavi iyo saWi­
mo­
ro? e) monrealidan gafrenisas saWiro sa­
da­Wi­mu­
wvavis ra procentuli raodenoba hqonda
lis
mezobeli
nakveTebis
lobebs
Soris,
TiToeul
TviTmfrinavs?
Tu
vagons
maqsimaluri
daamrgvale) d) sinam­dvi­
sur. 5.58. amocana 56.
dasa­
edmontonis gzaze, 7,9 km simaRleze, TviT­
mfrinavs sawvavi gauTavda da vardna daiwyo.
Svebi masa aqvs da 0,81 m/wm aCqarebiT zeviT
miuxedavad
moZraobs?
imdeni moaxerxa, rom TviTmfrinavi Tanabrad
2
sawvavis
arqonisa,
pilotma
eSveboda. vinaidan uaxloesi moqmedi aero­
damatebiTi amocanebi
57.
erTeulebis
porti
ugulebelyofa.
fizikis
mTeli kursis ganmavlobaSi maswavlebeli
erTeu­lebTan
yuradRebiT
mopyrobas
iT­
xovs. Tumca, zogierT daudevar students
sjera, rom erTeulebi yovelTvis wesrigSia.
imedia,
realuri
cxovrebidan
aRebuli
Semdegi magaliTi am aseT midgomaze uars
gaTqmevinebs.
1983 wlis 23 ivliss aviakompania “ear kanadis”
143-e
reisis
TviTmfrinavi
monrealidan
edmontonamde xangrZlivi frenisTvis emza­
deboda, rodesac ekipaJma aeroportis mom­
metismetad
Soris
iyo,
pilotma
TviTmfrinavi Zveli aeroportisken mimarTa.
saubedurod, am aeroportis asafreni biliki
manqanebis trasad iyo gadakeTebuli da mis
garSemo rkinis jebiri iyo Semovlebuli.
trasaze daSvebisas TviTmfrinavis wina Sasi
motyda da TviTmfrinavi cxviriT trasaze
daeca.
xaxunma
TviTmfrinavi
Seanela
da
jebirTan axlos gaaCera. manqanebis mZRolebi
da mgzavrebi SeZrwunebulebi uyurebdnen
am sanaxaobas. TviTmfrinavis yvela mgzavri
cocxali gadarCa. am ambis morali aseTia:
yuradRebiT moepyari erTeulebs.
frenisTvis saWiro iyo 22300 kg sawvavi.
58. sxeulze 20 n da 35 n ori Zala erTmaneTisgan
80° kuTxiT gansxvavebuli mimarTulebiT
moqmedebs. amis Sedegad miRebuli aCqarebaa 20
maT
m/wm2. risi tolia sxeulis masa?
saxure personals hkiTxa, ramdeni sawvavi
iyo
TviTmfrinavSi.
sawvavis
ekipaJma
raodenoba
icoda,
rom
kilogramebSi
icodnen, vinaidan kanada metrul sistemaze
59. x RerZis gaswvriv moZrav 2 kg masis
iyo gadasuli. manamde sawvavi girvanqebSi
wertilze am RerZis gaswvriv mimarTuli
izomeboda. aeroportis personali sawvavis
cvladi Zala moqmedebs. wertilis mdebareoba
raodenobas litrebSi zomavda da amitom
mocemulia formuliT x = 3 m + (4 m/wm)t + ct2 –
upasuxa,
7682
litrio.
TviTmfrinavSi
sawvavis arsebuli raodenobisa da SesaZlo
dasamatebeli raodenobis gasagebad ekipaJma
aeroports
hkiTxa,
ra
koeficienti
iyo
saWiro litrebis kilogramebSi gadasayvanad.
(2m/wm3)t3, sadac x metrebSia, xolo t _ wamebSi.
c koeficienti mudmivaa. rodesac t=3 wm,
wertilze x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT
36 n sididis Zala moqmedebs. risi tolia c?
60. M masis A bloks xaxunisgan Tavisufal
pasuxi iyo 1,77 (1,77 kg _ 1 litri). a) ekipaJis
horizontalur zedapirze m masis TokiT
varaudiT, ramdeni kilogrami sawvavi iyo
miaTreven, rogorc
TviTmfrinavSi? b) ramdeni litri sawvavis
es
damateba moiTxova ekipaJma?
naCvenebi.
saubedurod, aeropoertis TanamSromlebis
boloze
5.59
suraTzea

F
Tokis
hori­
sur. 5.59. amocana 60.
163
zontaluri Zala moqmedebs. a) daam­tkice,
d = 1×10–14 m diametris birTvma daatyveva.
rom To­ki odnav mainc Caizniqeba. Semdeg
neitronze moqmedi Zala Tanabaria. gamoTvale
dauSvi, rom Cazneqa umni­Svneloa da moZebne b)
am Zalis sidide. neitronis masaa 1,67×10-27 kg.
Tokisa da blokis aCqareba, g) Tokidan blokze
65. 0,2 kg masis Saiba 2 m/wm siCqariT xaxunisgan
moqmedi Zala da d) Tokis daWimuloba mis Sua
wertilSi.
Tavisufal hokeis moednis zedapirze aRmo­
savleTisken misrialebs. risi tolia im tol­
61. 5.60 suraTze
naCvenebia 12 kg sa­­
qmedi Zalis a) sidide da b) mimarTuleba,
buravi,romel­­sac
intervalSi Saiba dasavleTisken wavides 5 m/
sami,
wm siCqariT? risi tolia tolqmedis g) sidide
horizonta­
lurad
gaWimuli,
To­kiT
eqaCebian.
erT
romelmac Saibaze unda imoqmedos, raTa 0,4 wm
To­kze
mocemulia.
sur. 5.60. amocana 61.
mo­de­bu­li
danarCen
(F1=50n)
Zala
To­kebze
modebulma
Zalebma saburavze ise unda imoqmedos, rom
mas, sul cota, a aCqareba mianiWos. risi tolia
a, Tu a) F2=30 n, F3=20 n; b) F2=30 n, F3=10 n;
g) F2=F3=20 n?

62. ucvleli ν = (2 m/wm) î – (7 m/wm) ˆj siCqariT
da d) mimarTuleba, Tu Saiba am intervalSi
aRmosavleTisken wava 5 m/wm siCqariT?
66. 5.62-e suraTze 4 kg masis A bloki da 6kg
masis B bloki umniSvnelo masis ZafiTaa

gadabmuli. A blokze moqmedebs FA =(12n) î

Zala, xolo B blokze _ FB =(24 n) î Zala. risi
tolia Zafis daWimuloba?
moZrav wertilze sami Zala moqmedebs. ori


Zalaa F1 = (2 n) î + (3 n) ˆj + (–2 n) k̂ da F2 = (–5 n)
î + (8 n) ˆj + (–2 n) k̂ . risi tolia mesame Zala?
63.
muSa
yuTs
TokiT
qarxnis
iatakze
miaTrevs (sur. 5.61). muSa Tokze F = 450 n
ZaliT moqmedebs. Toki horizontalisadmi
sur. 5.62. amocana 66.
67.
5.63
suraTze
naCvenebia
xaxunisgan
Tavisufal, θ1=30° daxril zedapirze mdebare
yuTi (m1=3 kg). es yuTi umniSvnelo masis TokiT
θ2=60° daxril zedapirze mdebare meore
yuTTanaa mibmuli (m2=2 kg). bloki xaxunisgan
θ = 38° kuTxiTaa daxrili, xolo iataki yuTze
f = 125 n ZaliT, moZraobis sawinaaRmdego
Tavisufalia da umniSvnelo masa aqvs. risi
mimarTulebiT moqmedebs. gamoTvale yuTis
tolia Tokis daWimuloba?
aCqareba, Tu a) misi masaa 310 kg da b) misi wonaa
310 n.
sur. 5.63. amocana 67.
68. 15000 kg masis vertmfreni 4500 kg satvirTo
manqanas 1,4 m/wm2 aCqarebiT swevs. gamoTvale
a) haeridan vertmfrenze moqmedi, zeviT
mimarTuli tolqmedi Zala, b) vertmfrenisa
sur. 5.61. amocana 63.
da satvirTo manqanis damakavSirebeli bagiris
64. birTvi masSi moxvedrili moxetiale
daWimuloba.
neitronis gasaCereblad masze Zlieri Sina­
69. 52 kg masis cirkis msaxiobi Tokze unda
gani ZaliT moqmedebs. es Zala, romelic
birTvebs
erTmaneTTan
`awebebs~,
birTvis
gareT daaxloebiT nulis tolia. davuSvaT,
1,4×107 m/wm
siCqariT
moZravi
neitroni
gavides, romelic gawydeba, Tu daWimuloba
425 n-s gadaaWarbebs. a) ra moxdeba, Tu msaxiobi
Toks uZravad Camoekideba? b) aCqarebis ra
sididiT aicilebs msaxiobi Tokis gawyvetas?
164
Zala da moZraoba
Tavi 5
70. 5.64 suraTze
naCvenebia m = 4 kg
moZraobs. risi tolia a) Tokis daWimuloba da
masis
75. 5.66 suraTze
m2=1 kg masis yuTze

12 n sididis F Za­
yuTi,
b) m2 masa?
ro­
melzec xuTi Zala
moqmedebs. Zalebis
sidideebia: F1=11 n,
la moqmedebs. Za­
F2 = 17 n,
F2 = 3 n,
F4 = 14 n da F5 = 5 n,
xolo θ4 = 30°. mo­
la
sur. 5.64. amocana 70.
Zebne yu­Tis aCqarebis a) er­Teulovan-veq­to­
ruli Canaweri, b) si­dide da g) kuTxe x RerZis
dadebiTi mimarTulebisadmi.
daxrili sibrtyis
sur. 5.66. amocana 75.
gaswvrivaa mimar­Tu­li. yuTi TokiT iatakze
dadebul m1=3kg masis meo­re yuTTanaa dakav­
Sirebuli. iataki, sibrtye da bloki xaxunisgan
Tavisufalia, xolo blokisa da Tokis masa
71. 3 kg masis y RerZis dadebiTi mimarTulebiT
3 m/wm2 aCqarebiT moZrav sxeulze ori Zala
moqmedebs. Tu erTi Zala x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT moqmedebs da aqvs 8 n sidide,
maSin risi tolia meore Zalis sidide?
72.
θ=37° kuTxiT
umniSvneloa. risi tolia Tokis daWimuloba?
76. 100 kg masis yuTi satvirTo liftis iatakze
Zevs. t=0 momentSi lifti Senobis pirveli
sarTulidan moZraobas iwyebs da 8 wamis Semdeg
bolo sarTulze adis. 5.67 suraTze naCvenebia
kosmosuri
liftis siCqaris droze damokidebulebis
erT-erT
grafiki. risi tolia a) liftze moqmedi Zalis
Tanamgzavrs, kalistos uaxlovdeba. Tu misi
Fl sidide, b) liftis iatakidan yuTze moqmedi
Zrava gamoimuSavebs zeviT mimarTul 3260 n
Zalis mimarTuleba (zeviT Tu qveviT), rodesac
Zalas, maSin xomaldi Tanabari siCqariT eSveba.
t = 1,8 wm? risi tolia g) Fl-is sidide da
d) mimarTuleba, rodesac t = 4,4 wm? risi
tolia e) Fl-is sidide da v) mimarTuleba,
rodesac t = 6,8 wm?
warmoidgine
xomaldi,
sadesanto
romelic
iupiteris
Tu motori gamoimuSavebs mxolod 2200 n
Zalas, maSin xomaldi qveda mimarTulebiT 0,39
m/wm2-iT Cqardeba. a) risi tolia xomaldis wona
kalistos zedapirTan axlos? b) risi tolia
xomaldis masa? g) risi tolia Tavisufali
vardnis
aCqareba
kalistos
zedapirTan
axlos?
73. m1 masis sxeuls
garkveuli
Zala
12 m/wm aCqarebas
2
aniWebs, xolo m2
sur. 5.67. amocana 76.
masis sxeuls – 3,3
77. 5.68 suraTze daxril zedapirze mdebare
m/wm2 aCqarebas. ra
aCqarebas mianiWebs
Zala a) m 2 –m 1 da
b)
m 2 +m 1
masis
sur. 5.65. amocana 74.
Tunuqis
Wu­rWeli
(m1=1kg)
Tunuqis
meore Wu­r­­WelTanaa
(m2=2kg)
sxeulebs?
bloki
mibmuli.
xaxunisgan
74. 5.65 suraTze naCvenebia m1=3 kg masis
konteineri, romelic m2 masis yuTTan
Ta­vi­sufalia
xaxunisgan Tavisufal blokze Semoxveuli
aqvs. zeviT mimar­
To­­ki­Taa dakav­Sire­buli. Tokisa da blokis
Tuli F = 6 n Za­la
masebi
moqmedebs
umniSvneloa.
rodesac
kon­teineri
uZravi mdgomareobidan gamodis, is xaxunisgan
Tavisufal
zedapirze
1 m/wm
2
aCqarebiT
umni­­Svnelo
WurWelze,
me­l­sac
da
ma­sa
meo­re
ro­
qveviT
sur. 5.68. amocana 77.
165
mimar­Tuli 5,5 m/wm2 aCqareba aqvs. risi tolia
a) motociklistze moqmedi Zalebis tolqmedi
a) Tokis daWimuloba da b) β kuTxe?
da b) motociklidan motociklistze moqmedi
78. sxeuli liftis Werze damagrebul zam­
Zala?
barian
kabinis
84. rodesac 17 kn wonis avtomobili 3,66 m/wm2-
uZraobis dros saswori 65 n-s aCvenebs. risi
iT Cqardeba, risi tolia masze moqmedi Zale­
tolia sasworis Cveneba, Tu kabina zeviT
bis tolqmedi?
sasworzea
Camokidebuli.
7,6 m/wm mudmivi siCqariT?
b) 7,6 m/wm siCqaris 2,4 m/wm2 SenelebiT?
moZraobs
a)
5.17
85. 85 kg masis adamiani paraSutiT xteba da
2,5 m/wm2 qveviT mimarTuli aCqarebiT vardeba.
paraSutis masaa 5 kg. a) risi tolia haeridan
suraTze me-2 Toksa da Wers Soris kuTxe me-
gaxsnil paraSutze moqmedi zeviT mimarTuli
2 Tokis sigrZis cvlilebiT SevcvaloT da
Zala? b) risi tolia adamianidan paraSutze
vuwodoT mas θ2 (1-el Toksa da Wers Soris
moqmedi qveviT mimarTuli Zala?
79.
5.6
amocanis
amoxsnis
nimuSis
kuTxea 28°). a) amocanis am nimuSSi mocemuli
monacemebis safuZvelze aage pirveli Tokis
T1
θ2-ze damokidebulebis
grafiki, rodesac 0°<θ2<90°. daaxloebiT risi
tolia T1-is a) maqsimaluri da b) minimaluri
daWimulobis
sidideebi?
aris
SesaZlebeli
g)
Tu
ara
es
maqsimaluri
fizikurad
sidide
da
d) minimaluri sidide?
86. 1400 kg masis reaqtiuli Zrava samgzavro
TviTmfrinavis
WanWikiTaa
davuSvaT,
korpusze
mimagrebuli
TiToeul
mxolod
(rogorc
WanWikze
sami
wesi).
datvirTis
erTi mesamedi modis. a) gamoTvale TiToeul
WanWikze moqmedi Zala, rodesac Tvimfrinavi
gafrenisTvis
emzadeba.
b)
frenis
dros
TviTmfrinavze moqmedebs Zala, romelic mas
80. gamoTvale 75 kg masis kosmosur xomald
zeviT mimarTul 2,6 m/wm2 aCqarebas aniWebs.
`reinjeris~ wona a) dedamiwaze, b) marsze,
gamoTvale
sadac g=3,8m/wm , da g) Ria kosmosSi, sadac
moqmedi Zala.
2
g=0. d) risi tolia `reinjeris~ masa TiToeul
mdebareobaSi?
TiToeul
WanWikze
amjerad
87. 12 kg masis javSnosani (cxoveli) sanadirod
tbis
gayinul,
xaxunisgan
Tavisufal
81. wertili im adgilze, sadac g = 9,8 m/wm2,
22 n-s iwonis. risi tolia wertilis a) wona
da b) masa iq, sadac g = 4,9 m/wm2? risi tolia
RerZis dadebiTi mimarTulebiT. javSnosanis
misi g) wona da d) masa, Tu wertili imyofeba
sawyisi mdebareoba aTvlis saTaved miiCnie.
kosmosSi, sadac g = 0?
cxoveli yinulze srials iwyebs, roca masze
82. 1,2×106 kg masis kosmosuri xomaldi
varskvlavebis
sistemis
mimarT
uZrav
mdgomareobaSia. a) ra aCqareba dasWirdeba
xomaldis 0,1c siCqariT (c sinaTlis siCqarea
zedapirze
Serbis.
javSnosanis
sawyisi
siCqare, romlis sididea 5 m/wm, mimarTulia x
y RerZis dadebiTi mimarTulebis 17 n Zalis
qari
moqmedebs.
erTeulovan-veqtorul
CanawerSi, risi tolia javSnosanis a) siCqare
da b) mdebareoba 3 wm srialis Semdeg?
amoZravebas
88. 50 kg masis mgzavri liftiT moZraobs,
3 dReSi?
romelic pirveli sarTulidan moZraobas
b) risi tolia es aCqareba g-ebSi? g) ra Zalaa
iwyebs t=0 momentSi da bolo sarTulze 10 wm-
saWiro am aCqarebisTvis? d) Tu 0,1c siCqaris
is Semdeg adis. 5.69 suraTze naCvenebia kabinis
da
3×108 m/wm-isa)
tolia
varskvlavebis
miRwevisas
sistemis
Zravebi
mimarT
gamorTes
(siCqare
Tanabaria), ra dro dasWirdeba xomalds 5
sinaTlis Tvis gasavlelad (manZili, romelsac
sinaTle 5 TveSi gaivlis)?
83. motocikli da 65 kg masis motociklisti
3 m/wm2 aCqarebiT horizontisadmi 10° kuTxiT
daxril zedapirze moZraoben. risi tolia
sur. 5.69. amocana 88.
166
Tavi 5
Zala da moZraoba
aCqarebis droze damokidebulebis grafiki.
aCqarebis dadebiTi sidideebi asaxavs mis zeda
mimarTulebas. rogoria liftis iatakidan
mgzavrze moqmedi maqsimaluri Zalis a) sidide
da b) mimarTuleba (zeviT Tu qveviT)? rogoria
iatakidan
mgzavrze
moqmedi
minimaluri
Zalis g) sidide da d) mimarTuleba? rogoria
mgzavridan
iatakze
moqmedi
maqsimaluri
Zalis e) sidide da v) mimarTuleba?

89. F Zalis moqmedebiT cdilob xaxunisgan
Tavisufal iatakze macivris gadaadgilebas.

F an horizon­taluria (pirveli SemTxveva),
an θ kuTxiT daxrili (meore SemTxveva). a) risi

95. Tu 1 kg masis sxeuli mxolod F1 =(3 n) î +

+(4 n) ˆj da F2 =(–2 n) î +(–6 n) ˆj Zalebis zemo­
qme­debiT Cqardeba, maSin risi tolia
tolqmedis a) erTeulovan-veqtoruli Cana­
weri, b) sidide da g) x RerZis dadebiTi mimar­

Tulebisadmi kuTxe? risi tolia a -s d) sidide
da e) kuTxe?
96. kosmosuri xomaldi mTvaridan, sadac g=1,6
m/wm2, vertikalurad frindeba. Tu afrenisas
xomaldis aCqarebaa 1 m/wm2, maSin ra sididis
ZaliT moqmedebs xomaldi pilotze, romelic
dedamiwaze 735 n-s iwonis?
ganmavlobaSi ubiZgeb? b) risi tolia es
97. laboratoriul eqsperimentSi Tavda­
pirvelad uZravi eleqtroni (masa=9,11×10–31
kg) 1,5 sm-is manZilze Tanabar aCqarebas
ganicdis da distanciis dasasruls 6×106 m/wm
fardoba, Tu macivars garkveul d manZilze
siCqares aRwevs. risi tolia a) eleqtronis
ubiZgeb?
amaCqarebeli Zalis sidide da b) eleqtronis
tolia meore SemTxvevis Sesabamisi siCqaris
fardoba
pirveli
SemTxvevis
Sesabamis
siCqaresTan, Tu macivars garkveuli t drois
90. 1 kg masis sxeuli 4 m/wm2 aCqarebiT x RerZis
dadebiTi mimarTulebisadmi 160° kuTxiT
moZraobs.
sxeulze
ori
Zala
moqmedebs.

erTia F1 =(2,5 n) î +(4,6 n) ˆj . risi tolia meore
wona?
98. gamoTvale 1,3×104 kg masis raketis sawyisi,
zeviT mimarTuli aCqareba, Tu Zravis mier
warmoqmnili sawyisi zeviT mimarTuli Zalis
Zalis a) erTeulovan-veqtoruli Canaweri,
(biZgis) sididea 2,6×105 n. ar ugulebelyo
b) sidide da g) kuTxe?
raketaze moqmedi mizidulobis Zala.
91. raketisa da misi sasargeblo tvirTis
saerTo masaa 5×104 kg. ra sididisaa Zravis mier
99. 5.70a suraTze naCvenebia Werze Camo­
kidebuli
konstruqcia.
is
liTonis
ori
warmoqmnili Zala (dartyma), rodesac raketa
nawilisgan (m1=3,5 kg da m2=4,5 kg) Sedgeba,
a) afrenis adgilis Tavze haerSi `hkidia~ da b)
romlebic
zeviT Cqardeba 20 m/wm2-iT?
TokiTaa gadabmuli. risi tolia a) qveda Tokis
92. 80 kg masis kaci 0,5 m simaRlis fanjridan
ezoSi xteba. gadmoxtomisas is muxlebs ar xris
da gaCerebisTvis 2 sm sWirdeba. a) risi tolia
misi saSualo aCqareba ezos miwis pirvelad
Sexebidan gaCerebamde? b) ra saSualo Sema­
Cerebeli ZaliT moqmedebs Sida ezo?
erTmaneTze
umniSvnelo
daWimuloba da b) zeda Tokis daWimuloba? 5.70b
suraTze naCvenebia liTonis sami nawilisgan
Semdgari konstruqcia. ori maTganis masaa
m3=4,8 kg da m5=5,5 kg. zeda Tokis daWimulobaa
199 n. risi tolia g) qveda Tokis daWimuloba
da d) Sua Tokis daWimuloba?
93. 2 kn wonis motocikli 0-dan 88,5 km/sTmde 6 wamSi Cqardeba. risi tolia a) Tanabari
aCqareba da b) aCqarebis gamomwvevis Zalebis
tolqmedi?
94. davuSvaT, 5.14 suraTze sxeulebis masebia 2
kg da 4 kg. a) ra masa unda hqondes Camokidebul
sxeuls, raTa aCqareba maqsimaluri iyos?
rogori iqneba am SemTxvevaSi b) aCqarebis
sidide da g) Tokis daWimuloba?
masis
(a)
(b)
sur. 5.70. amocana 99.
167
100. 29 kg masis pingvini aRmosavleTisken
6 m/wm siCqariT moZraobs da didi farTobis
yinulze Serbis. yinulze curvis dros qari
pingvinze ucvleli sididis da mimarTulebis
ZaliT moqmedebs. 5.71 suraTze naCvenebia
yinulze curvis dros pingvinis mdebareobebi
1-wamian
SualedebSi.
x
RerZis
dadebiT
mimar­Tulebad arCeulia aRmosavleTi. pin­
gvini yinuls pirvelad t = 0 momentSi exeba.
rogoria
qaris
pingvinze
moqmedi
Zalis
a) sidide da b) mimarTuleba?
101. 0,2 kg masis Saiba gayinuli tbis zedapirze
2 m/wm siCqariT aRmosavleTisken micuravs.
risi toli unda iyos 0,5 wamis ganmavlobaSi
Saibaze moqmedi saSualo Zalis sidide da
mimarTuleba, raTa Saibis siCqare gaxdes
a) 5 m/wm dasavleTisken da b) 5 m/wm sam­xre­
Tisken?
sur. 5.71. amocana 100.
6
Zala da moZraoba
bolidis usafrTxo moxveva rbolis dros xaxunzea damokidebuli. Zalian
swrafad moZraobis SemTxvevaSi, xaxuni ver asrulebs Tavis funqcias
da bolidi trasaze curdeba. adre mosaxvevSi Sesvlisas mrbolels
Zalian unda Seenelebina bolidi, dResdReobiT ki ukeTesi konstruqciis
Sedegad haeri bolids zemodan awveba da didi siGqaris SemTxvevaSic
mocurebis albaToba mcirea. qvemoT mimarTul biZgs uaryofiTi weva
ewodeba. uaryofiT wevas bolidis zemodan da qvemodan gamavali haeris
nakadi iwvevs. Tanamedrove rbolebSi uaryofiTi weva sakmaod Zlieria.
SesaZlebelia Tu ara amoyiravebuli bolidis Werze gatareba?
pasuxs am TavSi SeityobT
6.1. ra aris fizika?
mocemul TavSi yuradRebas sami saxeobis Zalas mivapyrobT. esenia xaxunis, wevis da
centriskenuli Zalebi. indianapolis-500-sTvis sarbolo manqanis momzadebisas inJinerma samive
saxeobis Zala unda gaiTvaliswinos. saburavebze moqmedi xaxunis Zala gadamwyvet zegavlenas
axdens manqanis aCqarebaze, rodesac piloti pit-stopidan gamodis an mosaxvevSi Sedis. haeridan
manqanaze moqmedi wevis Zala minumamde unda Semcirdes, winaaRmdeg SemTxvevaSi manqana bevr
sawvavs moixmars da pit-stopSi Sesvla maleve mouwevs (pit-stopSi 14 wamiT gaCerebac ki pilots
rbolis wagebad SeiZleba daujdes). centriskenul Zalas didi mniSvneloba mosaxvevebSi aqvs
(arasakmarisi centriskenuli Zalis SemTxvevaSi manqana kedels Seejaxeba).
Cvens ganxilvas xaxunis ZalebiT viwyebT.
6.2. xaxuni
xaxuni Cveni yoveldRiuri cxovrebis ganuyofeli nawilia. maTTvis winaaRmdegobis gawevis
gareSe yvela moZravi sagani gaCerdeboda. avtomobilSi moxmarebuli sawvavis 20% Zravasa da
transmisiaSi arsebuli xaxunis winaaRmdeg gamoiyeneba. meores mxriv, xaxunis ararsebobis
SemTxvevaSi avtomobili saerTod ver imoZravebda da, ufro metic, fexiT an velosipediT
gadaadgilebac ki SeuZlebeli iqneboda. ver daviWerdiT fanqars da, Sesabamisad, verc
davwerdiT. WanWikebi da lursmnebi gamousadegarebi gaxdeboda, moqsovili tansacmeli nawilnawil daiSleboda da kvanZebic ki TavisiT gaixsneboda.
amjerad Cven SevexebiT mSral, myar zedapirebs Soris moqmed xaxunis Zalebs, rodesac zedapirebi
168
6.2. xaxuni
169
erTmaneTisadmi uZravni arian an mcire siCqariT moZraoben.
CavataroT sami martivi eqsperimenti:
1. wigni grZel, horizontalur zedapirze gavacuroT. rogorc
mosalodnelia, wigni Seneldeba da Semdeg gaCerdeba. es
niSnavs, rom wigns mxebi zedapiris paraleluri da sakuTari
(a)
siCqaris
sawinaaRmdego
mimarTulebis
mqone
aCqareba
aqvs. niutonis meore kanonidan gamomdinare, wignze mxebi
zedapiris paraleluri da misi siCqaris sawinaaRmdego
mimarTulebis Zala moqmedebs. es aris xaxunis Zala.
moZraoba
ar gvaqvs
(b)
2. wigns horizontalurad ubiZgeT, raTa man mxebi zedapiris
gaswvriv mudmivi siCqariT imoZraos. SeiZleba Tu ara Tqveni
Zala wignze moqmedi erTaderTi horizontaluri Zala iyos?
ara, vinaidan aseT SemTxvevaSi wigni aCqardeba. niutonis
meore kanonidan gamomdinare, wignze meore Zala moqmedebs,
romelic Tqveni Zalis sawinaaRmdego mimarTulebis da
(g)
igive sididisaa. maSasadame, Zalebi erTmaneTs awonasworebs.
wignze moqmedi meore Zala xaxunisaa da is mxebi zedapiris
paraleluria.
3. mZime yuTs horizontalurad ubiZgeT. yuTi ar moZraobs.
niutonis meore kanonidan gamomdinare, yuTze meore Zala
(d)
moqmedebs da Tqvens Zalas ewinaaRmdegeba. ufro metic,
es Zala Tqvens sawinaaRmdegod aris mimarTuli da igive
aCqareba
sididisaa, radgan Zalebi erTmaneTs awonasworebs. yuTze
moqmedi meore Zala kvlav xaxunis Zalaa. Semdeg scadeT
da yuTs ufro Zlierad ubiZgeT. yuTi kvlav ar moZraobs.
(e)
cxadia, xaxunis Zalis sidide Seicvala da Zalebi kvlav
erTmaneTs awonasworebs. amjerad mTeli Tqveni Zala CarTeT
mudmivi
siCqare
maqsimaluri sidide aqvs da Tu am sidides gadaaWarbebT,
yuTi amoZravdeba.
(v)
fs-is maqsimaluri mniSvneloba
xaxunis Zalis
sidide
saqmeSi. yuTi moZraobas iwyebs. maSasadame, xaxunis Zalas
fk miaxloebiT
mudmivia
moZraobis
dasawyisi
(z)
6.1 suraTze naCvenebia zemoT aRwerilis msgavsi mdgomareoba.
6.1a suraTze bloki magidaze Zevs da

Fg mizidulobis Zalas

FN drekadobis
Zala awonasworebs. 6.1b suraTze gamosaxul

blokze F Zala moqmedebs da mas marcxnisken ubiZgebs.

sapasuxod f s xaxunis Zala marjvniskenaa mimarTuli da Zalas

awonasworebs. f s Zalas statikuri xaxunis Zala ewodeba.
bloki ar moZraobs.
sur. 6.1. a) uZrav blokze moqmedi 6.1g da 6.1d suraTebze naCvenebia, Tu ra xdeba, rodesac Tqven
Zalebi. b)-d)  blokze modebul
gare Zalas f s statikuri xaxunis
Zala awonasworebs. -is zrdasTan
erTad f­s Zalac izrdeba, vidre f­s
garkveul maqsimalur mniSvnelobas
SeiZens. e) amis Semdeg bloki
is mimarTulebiT Cqardeba. v) Tu
bloki mudmivi siCqariT moZraobs,
maSin F Zala kvlav im maqsimalur
mniSvnelobamde Semcirdeba, rome­
lic blokze iyo modebuli amoZra­
vebamde. z) a)-v) movlenebis eqsperi­
mentuli Sedegebi.
mier modebuli Zala izrdeba. Tavdapirvelad

f s statikuri
xaxunis Zalis sidide izrdeba da bloki uZravia. rodesac
Tqveni Zala garkveul sidides miaRwevs, bloki marcxnisken
aCqarebas iwyebs (6.1e). am SemTxvevaSi xaxunis Zala moZraobas
ewinaaRmdegeba da mas

f k kinetikuri xaxunis Zala ewodeba.
Cveulebriv, moZraobis dros moqmedi kinetikuri xaxunis
Zalis sidide moZraobis ararsebobis dros moqmedi statikuri
xaxunis Zalis sidideze metia. aqedan gamomdinare, Tu gsurT,
rom bloki zedapirze mudmivi siCqariT gadaadgildes, maSin
170
Tavi 6
Zala da moZraoba
moZraobis dawyebisas modebuli Zalis sidide unda SeamciroT.
6.1z suraTze naCvenebia eqsperimentis Sedegebi, rodesac
moZraobis
dawyebamde
blokze
modebuli
Zala
nel-nela
gaizarda. yuradReba miaqcieT, rom Zalis Semcireba blokis
(a)
mudmivi siCqariT moZraobisTvis aris saWiro.
xaxunis Zala sxeulebis zedapirebis atomebs Soris moqmedi
Zalebis veqtoruli jamia. Tu gaprialebuli da kargad
gawmendili zedapirebis mqone liTonebs vakuumSi erTmaneTTan
(b)
mivaaxlovebT, isini erTmaneTze ar gasrialdeba, vinaidan
erT zedapirze ganlagebuli mravali atomi meore zedapirze
sur. 6.2. srialis xaxunis me­
ganlagebul mraval atomTan urTierTqmedebs, zedapirebi
qanizmi. a) zeda zedapiri qve­da
zedapirze marjvnisken misria­
lebs. b) naCvenebia civi SeduRebis
ori adgili. SenaduRi nakerebis
garRvevisa da moZraobis gagrZe­
lebisTvis Zalaa saWiro.
wamierad
civad
SeduRdebian
da
liTonis
erTi
naWeri
warmoiqmneba. specialurad gaprialebuli dagraduirebuli
Suasadebebis erTmaneTTan miaxloebisas (haerSi),
atomebs
Soris kontaqti naklebia, magram Suasadebebi erTmaneTs myarad
ekroba da maTi gancalkeveba mxolod specialuri xelsawyoTi
SeiZleba. Cveulebriv pirobebSi atomTa Soris mWidro kontaqti ar xdeba, vinaidan Zalian
gaprialebuli zedapiris mqone liTonic ki atomur skalaze ar aris idealurad swori. ufro
metic, yoveldRiuri sagnebis zedapirebze Jangis da sxva gamWuWyianeblebis fenebia dadebuli
da civi SeduRebis albaTobac mcirea.
ori Cveulebrivi zedapiris erTmaneTTan miaxloebisas, mxolod SemaRlebuli wertilebi exeba
erTmaneTs. Sexebis realuri, mikroskopuli farTobi xilul, makroskopul farTobze daaxloebiT
104-jer mcirea. miuxedavad amisa, Sexebis bevri wertili mainc ganicdis civ SeduRebas. SeduRebis
Sedegad statikuri xaxuni Cndeba da modebuli Zala zedapirebis erTmaneTze gasrialebas
cdilobs.
rodesac modebuli Zala sakmarisad didia, SenaduRi nakerebi irRveva damoZraobasTan erTad
SemTxveviTi Sexebis adgilebi Cndeba (sur. 6.2). moZraobis sawinaaRmdego
fk
kinetikuri xaxunis
Zala SemTxveviTi Sexebis mraval adgilze moqmedi Zalebis veqtoruli jamia.
zedapirebs Soris ufro myari kontaqtis dros, civi SeduRebis wertilebis raodenoba metia da
zedapirebis erTmaneTisadmi gacureba met Zalas moiTxovs. Sesabamisad,

f s statikuri xaxunis
Zalis maqsimaluri mniSvneloba ufro metia. zedapirebis srialisas wamieri civad SeduRebis
wertilebis raodenoba metia da, maSasadame,

f k kinetikuri xaxunis Zalis sididec izrdeba.
xSirad erTi zedapiris meoreze srials, biZgebi axlavs Tan, vinaidan zedapirebi erTmaneTs
ekroba. msgavsi moZraobisas wripinis an RrWialis xma ismis. magaliTad, saburavebis xma mSral
trasaze damuxruWebisas, frCxilebis moZraoba carciT gasvril dafaze an daJanguli karebis
gaReba. ar aris aucilebeli xma arasasiamovno iyos, magaliTad violinos xemis simze gasmac
gamodgeba.
6.3. xaxunis Tvisebebi
eqsperimentis Tanaxmad, rodesac

F Zala mSrali da gaupoxavi sxeulis igive mdgomareobaSi
myof zedapirze gasrialebas cdilobs, Sedegad miRebul xaxunis Zalas sami Tviseba aqvs:
pirveli Tviseba. Tu sxeuli ar moZraobs, maSin


f s statikuri xaxunis Zala da F Zalis
zedapirisadmi paraleluri komponenti erTmaneTs awonasworebs. Zalebi sididiT tolia,
xolo mimarTulebiT urTierTsawinaaRmdegoa.
6.3. xaxunis Tvisebebi
meore Tviseba.
171

f s Zalis fs,max maqsimaluri mniSvnelobaa:
f­s,max=μsFN (6.1)
sadac μs aris statikuri xaxunis koeficienti, xolo FN - zedapiridan sxeulze moqmedi
drekadobis Zala. Tu

F Zalis zedapirisadmi paraleluri komponenti fs,max mniSvnelobaze metia,
maSin sxeuli zedapiris gaswvriv srials iwyebs.
mesame Tviseba. Tu sxeuli zedapiris gaswvriv srials iwyebs, xaxunis Zala fk mniSvnelobamde
swrafad mcirdeba:
f k =μ k F N (6.2)

sadac μk aris kinetikuri xaxunis koeficienti. amis Semdeg, 6.2 formuliT mocemuli f k
kinetikuri xaxunis Zala moZraobas ewinaaRmdegeba.
xaxunis Zalis meore da mesame TvisebebSi moyvanili FN drekadobis Zalis sidide gviCvenebs, Tu
ramdenad Zlierad awveba sxeuli zedapirs. niutonis mesame kanonidan gamomdinare, rac ufro
metia dawola, miT ufro metia FN. pirveli da meore Tvisebebi erTaderT

F Zalas axasiaTebs,
magram isini sxeulze modebuli ramdenime Zalis tolqmedsac miesadageba. 6.1 da 6.2 formulebis
veqtoruli Cawera SeuZlebelia, radgan
srials ewinaaRmdegeba, xolo


f s da f k Zalebi yovelTvis zedapiris paraleluria da

FN drekadobis Zala zedapirisadmi perpendikularulia.
μs da μk koeficientebs erTeuli ar gaaCnia da isini eqsperimentis saSualebiT ganisazRvreba.
maTi mniSvneloba sxeulis da zedapiris maxasiaTeblebzea damokidebuli da amitom xSirad
moixseniebian windebul `Soris~-Tan erTad. magaliTad: `kvercxsa da tefloniT dafarul patara
qvabs Soris μs-is mniSvnelobaa 0,04, xolo kldeebze sacoc fexsacmelsa da kldes Soris - 1,2~.
vuSvebT, rom μk-is mniSvneloba sxeulis srialis siCqareze damokidebuli ar aris.
sakontrolo wertili 1. bloki zedapirze Zevs. a) ra xaxunis Zala moqmedebs blokze
zedapiridan? b) Tu blokze 5n horizontaluri Zala moqmedebs, magram bloki uZravia,
ra xaxunis Zala moqmedebs blokze? g) Tu blokze moqmedi statikuri xaxunis Zalis fs,max
maqsimaluri mniSvnelobaa 10n, imoZravebs Tu ara bloki masze 8n horizontaluri Zalis
modebisas? d) gaeciT igive SekiTxvas pasuxi, Tu blokze modebuli Zalaa 12n. e) ra xaxunis
Zala moqmedebs g) SekiTxvis SemTxvevaSi?
6.1
amocanis amoxsnis nimuSi
avariuli damuxruWebis dros borblebi ar
brunavs da manqana gzis gaswvriv srialdeba.
saburavis nakuwebi da gzis safaris patara
gamdnari
nawilebi kvals
toveben
da
es
(a)
cxadyofs, rom srialis dros civi SeduReba
moxda. 1960 wels, inglisis M1 trasaze,
iaguarma 290 m sigrZis kvali datova da
rekordi daamyara (6.3a suraTi). davuSvaT
μk = 0,6
da
damuxruWebis
dros
manqanis
aCqareba mudmivi iyo. ra siCqariT moZraobda
manqana borblebis gaCerebis momentSi?
amoxsna:
vinaidan
aCqarebas
mudmivad
(b)
miviCnevT, 2.1 cxrilSi mocemuli formulebis
gamoyenebiT ν0 sawyisi siCqare SegviZlia
davadginoT. modiT 2.16 formulis gamoyeneba
sur. 6.3. a) manqana marjvnisken misrialebs da 290mis gavlis Semdeg Cerdeba. b) Tavisufali sxeulis
grafiki manqanisTvis
172
Zala da moZraoba
Tavi 6
vcadoT da davuSvaT, rom manqana x RerZis
dadebiTi mimarTulebiT moZraobda:
ν 2 =ν 0 2 +2a(x-x 0 )
6.2 formulidan gamomdinare, xaxunis Zalis
sididea fk=μkFN , sadac FN aris gzidan manqanaze
(6.3)
Cven ukve viciT, rom x-x0 gadaadgileba 290mia, saboloo ν siCqared 0-s miviCnevT da ν0-is
gamoTvla gvsurs. manqanis a aCqareba CvenTvis
Zala manqanaze moqmedi
ucnobia.
tolia. aqedan gamomdinare, FN=mg.
a-s gamoTvlisTvis gaviTvaliswinoT, rom Tu
manqanaze haeris moqmedebas ugulvebelvyofT,
maSin a aCqarebas mxolod gzidan manqanaze
moqmedi
moqmedi drekadobis Zala. vinaidan manqana
vertikalurad ar Cqardeba, 6.3b suraTidan
da niutonis meore kanonidan gamomdinare

FN

Fg mizidulobis Zalis
amjerad 6.4 formula a-sTvis amovxsnaT da fk-s
nacvlad fk=μkFN=μkmg CavsvaT:
f

f k kinetikuri xaxunis Zala iwvevs,
a = – mk = –
μkmg
m = – μkg,
romelic manqanis moZraobis sawinaaRmdegod
minus niSani asaxavs, rom aCqareba x RerZis
aris mimarTuli (6.3b suraTi). Zalas da
uaryofiTi
aCqarebas Soris kavSiri niutonis meore
mimarTulebis sawinaaRmdegoa. amis Semdeg,
kanonis (ft,x=max) saSualebiT Caiwereba:
–f k =ma xaxunis
Zalis
mimarTulebas
da ν0-sTvis amovxsnaT:
ν0 =
= 58 m/w = 210 km/sT
gamosaxuli
qali
(pasuxi)
6.2
amocanis amoxsnis nimuSi
suraTze
siCqaris
formuliT SevcvaloT, gavixsenoT, rom ν=0
(6.4)
asaxavs.
6.4a
anu
6.3 formulaSi Sesuli a zemoT miRebuli
sadac m aris manqanis masa. minus niSani
kinetikuri
mimarTulebisaa
m = 75 kg
masis datvirTul marxils horizontalur
zedapirze
mudmivi
siCqariT
miacurebs.
marxilis kavebsa da Tovls Soris μk kinetikuri
xaxunis koeficientia 0,1, xolo φ kuTxea 42°.
a) ra

T Zala moqmedebs Tokidan marxilze?
φ
amoxsna:
1. vinaidan
marxili
mudmivi
siCqariT
moZraobs, misi aCqareba nulis tolia.
(a)

2. aCqarebas Tovlidan marxilze moqmedi f k
kinetikuri xaxunis Zala uSlis xels.
3. marxilis aCqarebisa da masze moqmedi
Zalebis
dakavSireba

kanoniT SeiZleba ( Ft
niutonis

= ma ).
φ
meore
marxili da tvirTi
6.4b suraTze naCvenebia marxilze moqmedi

Fg mizidulobis
Zala da

Tovlis zedapiridan moqmedi FN drekadobis
Zalebi, maT Soris
(b)
Zala. am ZalebisTvis niutonis meore kanoni
(imis gaTvaliswinebiT, rom

a =0) gvaZlevs:
(6.5)

6.5 formulas pirdapir T -sTvis ver amovxsniT,
vinaidan sxva veqtorebi ar viciT. maSasadame,
es formula 6.4b suraTze gamosaxuli x da
sur. 6.4. a) qali datvirTul marxils Tovlian
zedapirze mudmivi siCqariT miacurebs;
b) datvirTuli marxilisTvis Tavisufali sxeulis
grafiki.
173
6.3. xaxunis Tvisebebi
y RerZebis gaswvrivi komponentisTvis unda
amoxsna: 6.2 formulidan gamomdinare fk sidi­de
FN­drekadobis Zalis sididezea damo­kidebuli.
Caiweros:
Tx + 0 + 0 – fk = 0
maSasadame, SekiTxvaze pasuxis ga­cemisTvis
FN-sa da T-s Soris kavSiri un­da davadginoT.
anu
T cos φ – μ k F N = 0
(6.6)
am formulaSi 6.2 formulis gamoyenebiT fk-s
nacvlad μkFN CavsviT. y RerZisTvis gveqneba:
Ty +F N –F g +0=0
es kavSiri 6.7 formuliT gamoi­saxeba. 6.7
formula Semdegi saxiT gadavweroT:
F N = mg – Tsin φ
rom T-s
yuradReba
(6.8)
miaqcieT,
gazrdis
SemTxvevaSi FN mcirdeba (Tokis moqaCvisas
anu
T sin φ + F N – mg = 0,
(6.7)
sadac Fg-is nacvlad mg CavsviT.
6.6 da 6.7 formulebSi ori ucnobia - T da FN .
Tovlidan marxilze moqmedi maRla mimarTuli
Zala naklebia). vinaidan fk=μkFN , amitom fk
mcirdeba.
T-s dasadgenad jer 6.6 formula FN-sTvis
sakontrolo
unda amovxsnaT da Semdeg miRebuli Sedegi 6.7
gamosaxul yuTze 10 n sididis
formulaSi CavsvaT:
moqmedebs, magram
μk mg
T=
cos φ+μksin φ
(0,1)(75kg)(9,8m/w2)
=
cos42° +(0,1)(sin42°)
= 91 n Semdeg

F2
wertili
yuTi
vertikaluri
2.
suraTze

F1 Zala
uZravia.
Zala
amis
zrdas
iwyebs. vidre yuTi gasrialdeba, a) yuTze
moqmedi xaxunis Zala, b) zedapiridan
(pasuxi)
b) Tu qali Toks ufro Zlierad eqaCeba da
T Zala 91 n-ze metia, fk xaxunis Zala metia,
naklebia Tu igive?
yuTze moqmedi drekadobis Zala da g)
yuTze moqmedi statikuri xaxunis Zalis
fs,max maqsimaluri mniSvneloba iz­rdeba,
mcir­deba
Tu
igive rCeba?
amocanis amoxsnis nimuSi
6.5a suraTze naCvenebia θ kuTxiT daxrili
6.3
moneta
wigni da masze uZravad mdebare m masis
moneta. θ kuTxis 13°-mde gazrdisas mone­
ta
Camosrialebis
zRvarzea
anu
am
kuTxis umniSvnelod gazrdac ki monetis
(a)
Camosrialebas gamoiwvevs. risi tolia wignsa
da monetas Soris μs
statikuri xaxunis
koeficienti?
amoxsna: wigns rom xaxunisgan Tavisufali
moneta
zedapiri hqondes, moneta nebismieri daxris
SemTxvevaSi
Camosrialdeboda,
vinaidan
masze mizidulobis Zala moqmedebs. aqedan
gamomdinare,

fs
monetaze
xaxunis
Zala
moqmedebs da mis moZraobas xels uSlis.
garda amisa, vinaidan moneta Camosrialebis
zRvarzea, xaxunis Zalis sidide maqsimaluria
da
mimarTulia
gaswvriv.
6.1
maRla,
wigniszedapiris
formulidan
gamomdinare
fs,max=μsFN , sadac FN aris wignidan monetaze
moqmedi
drekadobis
Zala.
gvaZlevs:
fs=fs,max= μsFN ,
zemoTqmuli
(b)
sur. 6.5. a) wignze mdebare moneta Camosrialebis
zRvarzea. b) Tavisufali sxeulis grafiki mone­

tisTvis. naCvenebia monetaze moqmedi sami Zala. Fg
mizidulobis Zala daSlilia x da y RerZebis gaswvriv
komponentebad da maTi mimarTulebebi amocanis
amoxsnas amartivebs. Fgsin θ komponenti monetas
Fgcos θ komponenti
Camosrialebisken ubiZgebs.
monetas wignze aCerebs.
174
Zala da moZraoba
Tavi 6
komponentebisTvis CavweroT. Fg-s nacvlad mg
saidanac viRebT:
f
μs= s FN
am
formulis
gamoTvlisTvis
(6.9)
fs
FN
da
CavsvaT da x RerZisTvis miviRebT:
fs + 0 – mg sin θ = 0
anu
mniSvnelobebi gvesaWiroeba. gavixsenoT, rom
moneta Camosrialebis zRvarzea, uZravia da
y RerZisTvis gveqneba:
0 + FN – mg cos θ = 0
misi

a aCqareba nulis tolia. aCqareba da
monetaze moqmedi Zalebi niutonis meore
kanonis saSualebiT SegviZlia erTmaneTTan
davakavSiroT.
6.5b
suraTze
gamosaxulia
Tavisufali sxeulis grafiki monetisTvis

da Cans, rom monetaze f s xaxunis Zala,


FN drekadobis Zala da mg sididis Fg
mizidulobis Zala moqmedebs. niutonis meore
kanonidan gamomdinare gvaqvs:
fs da FN



f s + FN + Fg = 0
(6.10)
sidideebis gamoTvlisTvis, 6.10
formula 6.5b suraTze gamosaxuli koor­
dinatTa sistemis x da y RerZebis gaswvrivi
fs = mg sin θ
(6.11)
anu
FN = mg cos θ
(6.12)
6.11 da 6.12 formulebi 6.9 formulaSi CavsvaT
da miviRebT:
μs=
mg sin θ
,
mg cos θ
(6.13)
saidanac gamomdinareobs, rom:
μs = tg 13° = 0,23
(pasuxi)
μs-is misaRebad θ kuTxis gazomva saWiro ar
aris. Tqven SegiZliaT 6.5a suraTze naCvenebi
ori sigrZe gazomoT da Semdeg 6.13 formulaSi
tg θ-s nacvlad h/d CasvaT.
6.4. wevis Zala da saboloo siCqare
yvelaferi, rasac dineba SeuZlia, siTxea, iqneba es airi
Tu
Txevadi
Soris
nivTiereba.
fardobiTi
rodesac
siCqare
siTxesa
arsebobs
da
(sxeuli
sxeuls
moZraobs
siTxeSi an siTxe sxeulSi gadis), sxeulze fardobiTi
moZraobis sawinaaRmdego da sxeulisadmi siTxis moZraobis
mimarTulebis
Cven

D wevis Zala moqmedebs.
ganvixilavT
mxolod
iseT
SemTxvevebs,
rodesac
siTxe haeria, sxeuli blagvia (beisbolis burTiviT) da
ara pirwamaxuli (xelSubiviT), xolo fardobiTi moZraoba
imdenad swrafia, rom sxeulis ukan haeri turbulenturi
xdeba. aseT dros
erTmaneTs

D wevis Zala da ν fardobiTi siCqare
eqsperimentulad
gansazRvruli
C
wevis
sur.
6.6. moTxilamure ikuzeba,
kvercxis formas iRebs da misi ganivi
kveTis faqtiuri farTobi mcirdeba,
rac masze moqmedi haeris wevis Zalis
Semcirebas iwvevs.
koeficientis saSualebiT ukavSirdebian:
D= 1 CρAν 2 ,
2
(6.14)
sadac ρ aris haeris simkvrive (masa moculobis erTeulze), xolo A - sxeulis ganivi
kveTis faqtiuri farTobi (
siCqaris perpendikularuli ganivi kveTis farTobi). C wevis
koeficientis mniSvneloba 0,4-dan 1-mde meryeobs da mocemuli sxeulisTvis mudmivi ar aris. ν
siCqaris mniSvnelovnad Secvlis dros C-s mniSvnelobac SeiZleba Seicvalos, Tumca Cven amgvar
garTulebebs mxedvelobaSi ar viRebT.
moTxilamureebma kargad ician, rom wevis Zala A-sa da ν2-zea damokidebuli. maRali siCqaris
ganviTarebisTvis moTxilamure `kvercxis formas~ iRebs da A-s Semcirebis Sedegad D-sac
amcirebs.
6.4. wevis Zala da saboloo siCqare
175

D wevis Zala
rodesac blagvi sxeuli haerSi vardeba,
maRlaa mimarTuli. misi sidide sxeulis siCqaris zrdasTan
erTad TandaTanobiT izrdeba. maRla mimarTuli
qvemoT mimarTul

D Zala

Fg mizidulobis Zalas ewinaaRmdegoba. am
Zalebis da sxeulis aCqarebis erTmaneTTan dakavSireba kvlav
niutonis meore kanoniT SeiZleba, romelic y vertikaluri
RerZisTvis Semdegi saxiT Caiwereba:
(a)
(b)
(g)
sur. 6.7. haerSi vardnil sxeulze
moqmedi Zalebi a) vardnis dawyebisas
da b) odnav mogvianebiT, wevis Zalis
gaCenisas. g) wevis Zala izrdeba da
sxeulze moqmed mizidulobis Zalas
awonasworebs. amis Semdeg sxeuli
mudmivi siCqariT ecema.
D – Fg = ma ,
(6.15)
sadac m aris sxeulis masa. 6.7 suraTze Cans, rom xangrZlivi
vardnis SemTxvevaSi D gautoldeba Fg-s. 6.15 formulidan
gamomdinare es niSnavs, rom a = 0 da sxeulis siCqare aRar
izrdeba. amis Semdeg sxeulis siCqare mudmivia da mas νt
saboloo siCqare aqvs.
νt - s gamoTvlisTvis 6.15 formulaSi a = 0 CavsvaT da 6.14
formulidan D aviRoT:
1 CρAν 2 –
t
2
Fg = 0
es formula gvaZlevs:
νt
(6.16)
6.1 cxrilSi mocemulia νt -s mniSvnelobebi zogierTi sagnisTvis.
cxrili
6.1
cxrili 6.1. saboloo siCqareebi haerSi
saboloo siCqare (m/wm)
manZilis 95% (m)a
paraSutisti paraSutis gaxsnamde
145
60
2500
430
beisbolis burTi
42
210
CogburTis burTi
31
115
kalaTburTis burTi
20
47
magidis CogburTis burTi
9
10
wvimis wveTi (1,5 mm radiusis)
7
5
6
3
sagani
tyvia
paraSutisti gaxsnili paraSutiT
a
es aris manZili, romelic sxeulma unda gaiaros saboloo siCqaris 95%-is ganviTarebisTvis.
6.14 formulaze dafuZnebuli gamoTvlebis mixedviT, katam daaxloebiT eqvsi sarTuli
unda ifrinos, raTa saboloo siCqare ganaviTaros. manamde Fg>D da qvemoT mimarTuli Zalis
moqmedebis Sedegad kata Cqardeba. meore paragrafidan gavixsenoT, rom Tqveni sxeuli aCqarebas
grZnobs da ara siCqares. vinaidan katac igives ganicdis, mas eSinia, fexebs da Tavs Sekecavs,
zurgs amozniqavs, A-s amcirebs, xolo νt-s zrdis, rac dazianebis safrTxes ufro realurs xdis.
miuxedavad amisa, xangrZlivi vardnis SemTxvevaSi kata νt siCqares ganaviTarebs, aCqareba qreba
da moSvebuli cxoveli saxsrebSi iSleba (am dros kata ciyvs emsgavseba). am dros A farTobi da
6.14 formulidan gamomdinare D wevac izrdeba. vinaidan D>Fg, kata Senelebas iwyebs da axal,
ufro mcire νt siCqares iZens. saboloo siCqaris Semcireba miwaze daSvebisas dazianebis safrTxes
amcirebs. miwaze daSvebamde kata kvlav kecavs fexebs, raTa dacemisTvis moemzados.
176
Zala da moZraoba
Tavi 6
paraSutistebi xSirad Zalian didi simaRlidan xtebian.
1987 wels, paraSutistma gregori robinsonma SeniSna,
rom ufro qvemoT mfrinavi debi viliamsi mesame
paraSutists Seejaxa, goneba dakarga da paraSuts ver
xsnida. 4km simaRlidan momavalma robertsonma Tavi
qvemoT mimarTa, raTa A Semcirebuliyo, xolo qvemoT
mimarTuli siCqare maqsimaluri gamxdariyo. SeiZina
ra 320km/sT saboloo siCqare, man viliamss xeli staca
da gaSlilfrTebiani arwivis forma miiRo, raTa D
gazrdiliyo da viliamsis xelSi daWera SesaZlebeli
yofiliyo. dacemamde 10 wamiT adre robertsonma
viliamsis paraSuti gaxsna, Semdeg mas xeli gauSva da
sur. 6.8. paraSutisti gaSlilfrTebiani
arwivis formas iRebs, raTa haeris weva
maqsimaluri gaxdes
dacemamde 10 wamiT adre sakuTari paraSutis gaxsnac
moaswro. ugonod myofma viliamsma sakmaod mZime dazianebebi miiRo, magram gadarCa.
amocanis amoxsnis nimuSi
simaRlidan
Camovardnili
kata
97 km/sT
saboloo siCqares iZens, Semdeg saxsrebSi
iSleba da A ormagdeba. risi toli iqneba axali
6.4
saboloo siCqarea νt0 da νtn, xolo ganivi kveTis
sawyisi da axali farTobia A0 da An, maSin 6.16
formula gvaZlevs:
saboloo siCqare?
amoxsna:
6.16
formulis
Tanaxmad,
katis
saboloo siCqare cxovelis ganivi kveTis A
farTobzea damokidebuli. Tu sawyisi da axali
amocanis amoxsnis nimuSi
es niSnavs, rom ν tn≈0,7ν to anu axali saboloo
siCqare daaxloebiT 68 km/sT-ia.
6.5
R = 1,5 mm radiusis wvimis wveTi dedamiwidan
h = 1200 m simaRleze myofi Rrublidan ecema.
wveTisTvis wevis koeficienti C aris 0,6.
1) Fg=mg, sadac m aris wveTis masa; 2) wvimis
dauSviT, rom wvimis wveTi sferos formisaa.
ρw=m/V. maSasadame:L
wylis ρw simkvrivea 1000 kg/m3, xolo haeris ρa
simkvrivea 1,2 kg/m3.
wveTis moculobaa V=3 πR3 da 3) wveTSi wylis
4
simkvrive masaa moculobis erTeulze anu
Fg = Vρwg = 3 πR3ρwg
4
zemoT miRebuli formula, A-s gamosaxuleba
a) risi tolia wveTis saboloo siCqare?
da monacemebi 6.16 formulaSi CavsvaT. ρa haeris
amoxsna: wvimis wveTi saboloo νt siCqares
simkvrive da ρw wylis simkvrive erTmaneTSi ar
maSin SeiZens, rodesac mizidulobis Zala da
avurioT da miviRebT:
haeris wevis Zala erTmaneTs gaawonasworebs
da
aCqareba
nulis
toli
gaxdeba.
amis
Semdeg, niutonis meore kanonis da wevis
Zalis formulis daxmarebiT νt-s gamoTvla
SesaZlebeli gaxdeba, magram 6.16 formula
yvelafers amartivebs.
6.16 formulis gamoyenebisTvis wvimis wveTis
ganivi kveTis faqtiuri A farTobi da Fg
mizidulobis Zala gvWirdeba. vinaidan wveTi
sferos formisaa, wris A farTobia (πR2),
romlis radiusi sferos radiusis tolia.
Fg-s gamoTvlisTvis gamoviyenoT sami faqti:
=
= 7,4 m/w ≈ 27 km/sT
yuradReba
Rrublis
miaqcieT,
simaRle
ar
(pasuxi)
rom
gamoTvlebSi
dagvWirvebia.
6.1
cxrilidan gamomdinare, wvimis wveTi saboloo
siCqares ramdenime metris gavlis Semdeg
iZens.
6.5. Tanabari wriuli moZraoba
177
b) ra siCqare eqneba dacemamde wvimis wveTs
wevis Zalis ararsebobis SemTxvevaSi?
amoxsna: Tu vardnisas wevis Zala wveTis
siCqares
ar
amcirebs,
is
g
Tavisufali
vardnis aCqarebiT imoZravebs da 2.1 cxrilSi
moyvanili formulebi gamosadegi gaxdeba.
vinaidan viciT, rom aCqareba g-s tolia, sawyisi
siCqare nulia da x–x0 gadaadgileba –h-ia, ν-s
gamoTvlisTvis 2.16 formula gamoviyenoT:
=153 m/w ≈ 550 km/sT
sakontrolo
wertili
(pasuxi)
3.
dedamiwis
zedapirTan axlos wvimis didi wveTebis
siCqare mcire wveTebis siCqareze metia,
naklebia Tu igivea? dauSviT, rom wvimis
yvela wveTi sferos formisaa da maTi
wevis koeficientebic Tanabaria.
6.5. Tanabari wriuli moZraoba
4.7 paragrafidan gaixseneT, rom rodesac sxeuli wreze (an wriul rkalze moZraobs) ν mudmivi
siCqariT moZraobs, amgvar moZraobas Tanabarwriuli moZraoba ewodeba. am dros sxeuls
centriskenuli (wris centrisken mimarTuli) aCqareba aqvs, romlis sididea:
a=
ν2
R
(centriskenuli aCqareba), (6.17)
sadac R aris wris radiusi.
modiT Tanabari wriuli moZraobis ori magaliTi ganvixiloT:
1. moZraoba manqaniT. Tqven manqanis ukana savarZlis centrSi zixarT da manqana swor gzaze
mudmivi siCqariT moZraobs. Semdeg mZRoli marcxniv uxvevs da wriul rkals Semowers. am dros
Tqven savarZlis marjvena mxareze gacurdebiT da mTeli mosaxvevis ganmavlobaSi fanjaras
aekrobiT. ra aris amis mizezi?
rodesac manqana wriul rkals Semowers, is Tanabarwriulad moZraobs. es niSnavs, rom manqanas
wris centrisken mimarTuli aCqareba aqvs. niutonis meore kanonidan gamomdinare, aCqarebas
Zala iwvevs. garda amisa, es Zala mimarTulia wris centrisken da maSasadame centriskenulia.
moyvanil magaliTSi centriskenuli Zala gzidan saburavebze moqmedi xaxunis Zalaa.
Tu manqanasTan erTad Tanabar wriul moZraobas ganicdiT, maSin centriskenuli Zala Tqvenzec
moqmedebs. savarZlidan Tqvenze moqmedi xaxunis Zala ar aris sakmarisad didi, raTa manqanasTan
erTad wriulad imoZraoT. aqedan gamomdinare, savarZeli Tqvens qvemoT curdeba da manqanis
marjvena fanjaras ejaxebiT. Semdeg fanjridan miRebuli biZgi saWiro centriskenul Zalas
qmnis da Tqven manqanis Tanabar wriul moZraobas uerTdebiT.
2. dedamiwis garSemo moZraoba. amjerad warmoidgineT, rom kosmosur xomald atlantisis
mgzavri xarT da dedamiwis garSemo moZraobisas kabinaSi tivtivebT. ra aris amis mizezi?
kosmosuri xomaldi da Tqven Tanabar wriul moZraobas asrulebT da wris centrisken mi­
marTuli aCqarebebi gaqvT. niutonis meore kanonidan gamomdinare, am aCqarebebs centris­
kenuli Zalebi iwveven. amjerad centriskenuli Zala dedamiwidan moqmedi mizidulobaa,
romelic dedamiwis centrisken aris mimarTuli.
orive zemoT moyvanil SemTxvevaSi, Tqven Tanabrwriulad moZraobT da Tqvenze centris­
kenuli Zala moqmedebs, Tumca SegrZnebebi erTmaneTisgan gansxvavebulia. manqanaSi jdomis dros
fanjaras ekrobiT da Zalas grZnobT, xolo kosmosuri xomaldSi Zalis SegrZneba ar arsebobs.
ratom xdeba ase?
amgvari gansxvaveba ori centriskenuli Zalis bunebiTaa gamowveuli. manqanaSi centriskenuli
Zala Tqveni sxeulis im nawils waubiZgebs, romelic fanjaras ekroba, xolo kosmosur xomaldSi
178
Zala da moZraoba
Tavi 6
centriskenuli Zala dedamiwis mizidulobaa da is Tqveni
sxeulis yvela atomze moqmedebs. swored amitom sxeulis
arc erTi nawili masze moqmed Zalas ar SeigrZnobs (amgvar
mdgomareobas `uwonoba~ ewodeba, Tumca dasaxeleba ar
niSnavs, rom dedamiwa Tqvenze ar moqmedebs).
centriskenuli Zalis kidev erTi magaliTi 6.9 suraTzea
naCvenebi. hokeis Saiba ν mudmivi siCqariT wriulad moZraobs
da
masze
mibmuli
Toki
wris
centrzea
damagrebuli.
centriskenuli Zala radialurad centriskenaa mimarTuli
da Tokidan Saibaze moqmedebs. am Zalis gareSe Saiba wrfivad
gasrialdeboda da wreze ar imoZravebda.
yuradReba
miaqcieT,
rom
centriskenuli
Zala
ar
aris Zalis axali saxeoba. saxelwodeba ubralod Zalis
mimarTulebas asaxavs. centriskenuli Zala SeiZleba iyos
xaxunis Zala, mizidulobis Zala, manqanis fanjridan an
sur. 6.9. horizontalur, xaxunisgan
Tavisufal zedapirze R radiusis
wriuli traeqtoriiT da ν mudmivi
siCqariT moZravi hokeis Saibis
zed­

xedi. Saibaze Tokidan T cen­tri­
skenuli Zala moqmedebs, romelic
mimarTulia Saibaze gamavali r ra­
dialuri RerZis gaswvriv.
Tokidan moqmedi Zala da saerTod nebismieri saxis Zala. yvela SemTxvevaSi:
centriskenuli Zala sxeulis veqtoruli siCqaris da ara skalaruli siCqaris
mimarTulebas cvlis da ase aCqarebs sxeuls.
niutonis meore kanonidan da 6.17 formulidan (a = ν 2 /R) gamomdinare, centriskenuli Zalis F
sididea:
F=m
ν2
R
(6.18)
(centriskenuli Zalis sidide)
vinaidan ν siCqarea mudmivia, Zalis da aCqarebis sidideebic mudmivebia.
centriskenuli aCqarebis da Zalis mimarTuleba mudmivi ar aris. is sinusoidalurad icvleba
da yovelTvis wris centrisken aris mimarTuli. swored amitom, Zalis da aCqarebis veqtorebs
xSirad gamosaxaven r radialuri RerZis gaswvriv, romelic sxeulTan erTad moZraobs da 6.9
suraTis msgavsad wris centridan sxeulisken aris gadaWimuli. RerZi mimarTulia radiusis
gaswvriv centridan wrewirisaken, xolo aCqarebis da Zalis veqtori radialurad SigniT aris
mimarTuli.
amocanis amoxsnis nimuSi
6.6
igori saerTaSoriso kosmosuri sadguris
=
kosmonavtia. sadguri h = 520 km simaRleze
ν = 7,6 km/wm
mudmivi
siCqariT
= 8,38 m/w2 ≈ 8,4 m/w2
dedamiwis
garSemo wriul orbitaze moZraobs. igoris m
masaa 79 kg.
(7,6 × 103 m/w)2
6,37 × 106 m + 0,52 × 106 m
(pasuxi)
miRebuli pasuxi igoris yofnis simaRleze
Tavisufali vardnis aCqarebaa. Tu igori
a) risi tolia igoris aCqareba?
amoxsna: igori Tanabarwriulad moZra­o­bs da,
maSasadame, 6.17 formuliT (a = ν2/R) mocemuli
centriskenuli aCqareba aqvs. misi moZraobis
radiusia RE+h,
sadac RE
aris dedamiwis
radiusi (6,37 × 106 m). aqedan gamomdinare:
a=
ν2
ν2
=
R
RE + h
am
simaRleze
asvlis
ar
imoZravebs,
is
Semdeg
dedamiwis
orbitaze
centrisken
vardnas daiwyebs da misi aCqarebis sawyisi
mniSvneloba zemoT miRebuli pasuxis toli
iqneba. gan­sxvaveba imaSia, rom igori drois
nebismier
momentSi
traeqtoriis
mxebis
mimarTulebiTac moZraobs, vardnasTan erTad
gverdiTac
gadaadgildeba
da
dedamiwis
garSemo mrud traeqtorias Semowers.
179
6.5. Tanabari wriuli moZraoba
b) ra ZaliT moqmedebs dedamiwa igorze?
amoxsna:
Tanabarwriuli
moZraobis
gamo
igorze centriskenuli Zala moqmedebs. es
Zala dedamiwidan moqmedi
romelic
brunvis

Fg mizidulobaa,
centrisken
(dedamiwis
centrisken) aris mimarTuli. niutonis meore
kanonidan gamomdinare, am Zalis sididea:
amocanis amoxsnis nimuSi
Fg = ma = (79 kg)(8,38 m/wm2)
= 662 n ≈ 660 n
(pasuxi)
Tu igori h = 520 km simaRlis koSkze dadgeba,
sasworis Cveneba 660 n iqneba, magram orbitaze
moZraobisas saswori da igori Tavisufal
vardnas erTdroulad ganicdian, kosmonavtis
fexi saswors ar awveba da Sesabamisad Cvenebac
nulia.
6.7
1901 wels Semdgari sacirko warmodgenisas,
alo
diavolom
rgolis
formis
trasaze
velosipediT gaiara (sur. 6.10a). davuSvaT
rgoli R=2,7m radiusis wre iyo. ra umciresi ν
siCqare unda hqonoda diavolos rgolis zeda
nawilSi, raTa qvemoT ar Camovardniliyo?
amoxsna: diavolos triuki warmovidginoT,
rogorc nivTieri wertilis Tanabari wriuli
moZraoba rgolSi. aqedan gamomdinare, rgolis
zeda nawilSi nivTier wertils 6.17 formuliT
mocemuli

a aCqareba aqvs, romelic rgolis
centrisken aris mimarTuli.
rgolis
zeda
nawilze
yofnisas
nivTier
wertilze moqmedi Zalebi 6.10b suraTze
gamosaxul Tavisufali sxeulis grafikzea

Fg mizidulobis Zala
 da rgolidan
nivTier wertilze moqmedi FN drekadobis
naCvenebi.
Zala y RerZis gaswvriv, qvemoTaa mimarTuli.
niutonis meore kanoni y komponentebisTvis
gvaZlevs:
–FN – Fg = m(–a)
da rodesac
–FN – mg = m(–ν2/R)
wertils
rgolTan
(6.19)
sur. 6.10. a) diavolos reklama da b) Tavisufali
sxeulis grafiki cirkis msaxiobisTvis.
kontaqtis
SenarCunebisTvis saWiro ν umciresi siCqare
aqvs, is rgolidan Camovardnis zRvarzea anu
velosipedis
masas
mniSvneloba
ar
aqvs,
FN=0. 6.19 formulaSi FN=0 CavsvaT, ν-sTvis
Camovardnis Tavidan acilebisTvis mxolod
amovxsnaT da Semdeg cnobili monacemebi
zemoT
SevitanoT:
saWiro.
= 5,1 m/w
miRebuli
siCqaris
gadaWarbebaa
sakontrolo wertili 4. `eSmakis bor­
(pasuxi)
balze” mudmivi siCqariT moZraobisas ra
rgolis zeda nawilSi 5,1m/wm-ze meti iqneboda

a aCqarebas da Tqvenze

moqmed FN drekadobis Zalas, rodesac
da Camovardnis safrTxe ar daemuqreboda.
a) umaRles wertils da b) udables wertils
yuradReba miaqcieT, rom diavolos da misi
CauvliT?
diavolo winaswar darwmunda, rom misi siCqare
mimarTuleba eqneba
180
Tavi 6
Zala da moZraoba
amocanis amoxsnis nimuSi
6.8
atraqcionebis gamobrZmedili moyvarulebic
ki fiTrdebian rotoris gagonebaze, romelic
sakuTari
centraluri
RerZis
garSemo
mrbunavi, didi, carieli cilindria (sur. 6.11).
atraqcionis dawyebamde adamiani cilindris
gverdiTi karidan Sedis da tiloTi dafarul
kedelTan
dgeba.
karebis
CaketvisTanave
cilindri brunvas iwyebs, xolo adamiani,
kedeli da iataki masTan erTad moZraobs.
garkveuli siCqaris ganviTarebis Semdeg iataki
uecrad vardeba, xolo cilindri brunvas
ganagrZobs.
gasaocaria,
magram
adamiani
dacemis nacvlad kedels ekroba, TiTqos
raRac uxilavi Zala akeTebs amas. mogvianebiT
iataki Tavis adgilze brundeba da cilindris
brunvac neldeba.
davuSvaT adamianis tansacmelsa da tilos
sur. 6.11. rotori gasarTob parkSi. naCvenebia

adamianze moqmedi Zalebi. centriskenuli Zala FN
drekadobis Zalaa, romliTac kedeli adamianze
moqmedebs.
Cven gvWirdeba ν siCqare, rodesac adamiani
Soris μs statikuri xaxunis koeficientia 0,4,
dabla Cavardnis zRvarzea.
xolo cilindris R radiusia 2,1 m.
Tavdapirvelad adamianze gamavali y verti­
a) ra minimaluri ν siCqare unda hqondeT
kaluri RerZi gavavloT da Semdeg niutonis
cilindrsa da adamians, raTa iatakis gamoclis
Semdeg adamiani dabla ar Cavardes?
amoxsna: Tavdapirvelad davsvaT SekiTxva:
`ra Zala icavs adamians Cavardnisgan da
rogor ukavSirdeba es Zala siCqares, rodesac
adamiani
cilindris
centraluri
RerZis
garSemo wriulad moZraobs?”. am SekiTxvaze
meore kanoni y komponentebisTvis Semdegi
saxiT CavweroT:
fs – mg = m(0),
sadac m aris adamianis masa, xolo mg _
Zalis sidide. am formulaSi fs­-is nacvlad
μsFN maqsimaluri mniSvneloba CavsvaT da
miviRebT:
μsFN – mg = 0
pasuxis gasacemad sami faqti moviSvelioT:

1. adamianze moqmedi Fg mizidulobis Zala
mis qvemoT Cagdebas cdilobs, magram
am Zalas kedlidan moqmedi da maRla
mimarTuli xaxunis Zala ewinaaRmdegeba.
2. Tu adamiani Cavardnis zRvarzea, maRla
mimarTuli Zala μsFN maqsimaluri mniS­

vnelobis mqone
f s statikuri xaxunis
Zalaa, sadac FN aris cilindridan adamianze

Fg
anu
mg
FN = μ s
(6.20)
Semdeg adamianze gamavali r radialuri RerZi
gavavloT da niutonis meore kanoni am RerZis
gaswvrivi komponentebisTvis CavweroT:
( νR )
– FN = m –
2
(6.21)
FN-is nacvlad 6.20 formulis Casma da ν-sTvis
amoxsna mogvcems:
moqmedi drekadobis Zala.
3. drekadobis Zala cilindris centraluri
RerZisken horizontaluradaa mimarTuli
da, maSasadame, centriskenuli Zalaa, rac
wriuli traeqtoriiT moZraobs iwvevs.
centriskenuli aCqarebaa a=ν2/R da Zala
wris centriskenaa mimarTuli.
= 7,17 m/w ≈ 7,2 m/w
(pasuxi)
yuradReba miaqcieT, rom pasuxi adamianis
masaze damokidebuli ar aris da sumoistidan
dawyebuli
patara
bavSviT
damTavrebuli
yvelas SeuZlia rotoriT garToba.
181
6.5. Tanabari wriuli moZraoba
b) Tu adamianis masaa 49kg, ra centriskenuli
nebis mizezi is aris, rom adamiani aTvlis
Zala moqmedebs masze?
arainerciuli
amoxsna: 6.21 formulis Tanaxmad:
(7,17 m/w)2
ν2
FN = m
= (49 kg)
2,1 m
R
≈ 1200 n
sistemaa
da
am
sistemidan
gazomili Zala realuri ar aris.
sakontrolo wertili 5. Tu rotori
(pasuxi)
es Zala mimarTulia centraluri RerZisken,
magram adamians iseTi SegrZneba aqvs, TiTqos
masze moqmedi Zala radialurad centridan
moSorebiT aris mimarTuli. amgvari SegrZ­
amocanis amoxsnis nimuSi
Tavdapirvelad arCavardnisTvis saWiro
minimaluri siCqariT moZraobs da Semdeg
Cqardeba, a)


f s -is, b) FN -is da g) fs,max-is
mniSvnelobebi izrdeba, mcirdeba Tu ar
icvleba?
6.9
6.12a suraTze gamosaxuli, m=600kg masis
bolidi R=100m radiusis wriul, brtyel
trasaze moZraobs. bolidis formisa da masze
damagrebuli frTebis gamo haeri qvemoT
mimarTuli

FL uaryofiTi weviT moqmedebs.
saburavebsa da trasas Soris statikuri xaxunis
0,75 (dauSviT, rom oTxive
koeficientia
(a)
saburavze moqmedi Zalebi identurebia).
a) Tu bolidi mosaxvevSi mocurebis zRvarzea,
rodesac misi siCqare 28,6m/wm-s aRwevs, ra

sididisaa FL ?
amoxsna: Cven

FL vertikaluri Zala bolidis
(b)
sur. 6.12. a) bolidi brtyel, uswormasworo
trasaze

ν mudmivi siCqariT gadaadgildeba. f s xaxunis Zala r
radialuri RerZis gaswvriv mimarTul centriskenul
Zalas uzrunvelyofs. b) Tavisufali sxeulis grafiki
bolidisTvis.
wriul horizontalur moZraobas da im faqts
unda davukavSiroT, rom bolidi mocurebis
es Zala simrudis centridan manqanis gavliT
zRvarzea.
gadaWimuli r radialuri RerZis uaryofiTi
Tavdapirvelad
moZraobasTan
horizontalur
dakavSirebuli
oTxi
faqti
mimarTulebisaa da ν2/R sididis centriskenul
CamovweroT:
aCqarebas iwvevs. Zalasa da aCqarebas Soris
1. bolidze centriskenuli Zala moqmedebs,
kavSiri r RerZis gaswvrivi komponentebisTvis
vinaidan is wriul rkalze moZraobs. es
niutonis meore kanonis Caweris saSualebiT
Zala rkalis simrudis centrisken aris
davadginoT:
mimarTuli.
2. bolidze moqmedi erTaderTi horizon­
taluri Zala trasidan saburavebze moqmedi
xaxunis Zalaa. maSasadame, centriskenuli
Zala xaxunis Zalaa.
3. vinaidan bolidi ar curdeba, xaxunis Zala
f s statikuri xaxunis Zalaa (sur. 6.12a).
4. bolidi mocurebis zRvarzea, amitom fs
Zalis mniSvnelobaa fs,max=μsFN, sadac FN aris
trasidan bolidze moqmedi drekadobis
Zala.
6.12b
( νR ) –fs = m –
2
(6.22)
fs-is nacvlad fs,max=μsFN CavsvaT da miviRebT:
μsFN = m
( νR ) 2
(6.23)
amis Semdeg bolidze moqmedi vertikaluri
Zalebi
ganvixiloT.
6.12b
suraTze,

FN
y


RerZis dadebiTi mimarTulebisken. Fg = mg

mizidulobis Zala da FL uaryofiTi weva
drekadobis
Zala
mimarTulia
maRla,
mimarTula qvemoT. y RerZis gaswvriv bolidis
aCqareba nulia, amitom y RerZis gaswvrivi
suraTze
 gamosaxul Tavisufali
sxeulis grafikze f s xaxunis Zalaa naCvenebi.
komponentebisTvis niutonis meore kanoni ase
SeiZleba Caiweros:
182
Zala da moZraoba
Tavi 6
FN – mg – FL = 0
ZAalis Sefardeba ukve miRebul FL wevis Zalaze
FN = mg + FL
anu
(6.24)
(ν=28,6m/wm siCqareze) Semdegia:
(90 m/w)2
FL,90
=
(28,6 m/w)2
FL
amjerad SegviZlia ori RerZisTvis miRebuli
Sedegi gavaerTianoT. amisTvis 6.23 formulaSi
FN-is nacvlad 6.24 formula CavsvaT da FLsTvis amovxsnaT:
FL = m
(
ν2
–g
μsR
= (600 kg)
(
)
CavsvaT FL=663,7n da FL,90-sTvis amovxsnaT:
FL,90 = 6572 n ≈ 6600 n
(pasuxi)
aris Tu ara amgvari uaryofiTi weva sakmarisi
(28,6 m/w)2
– 9,8 m/w2
(0,75)(100 m)
= 663,7 n ≈ 660 n
)
(pasuxi)
bolidis Werze gatarebisTvis? Tavdapirvelad
gaviTvaliswinoT,
bolidze
moqmedi
mizidulobis Zalaa
Fg = mg = (600 kg)(9,8 m/wm2)
b) uaryofiTi wevis FL sidide da wevis Zala
bolidis siCqaris kvadratzea damokidebuli
rom
=5880 n.
bolidis amotrialebis SemTxvevaSi uaryofiTi
(6.14 formula). maSasadame, uaryofiTi weva
weva 6600n sididis maRla mimarTuli Zalaa.
metia, rodesac manqana swrafad moZraobs.
es Zala 5880n sididis qvemoT mimarTul
ra sididisaa uaryofiTi weva 90m/wm siCqaris
SemTxvevaSi?
lids Teoriulad SeuZlia amotrialebulad
amoxsna: FL proporciulia ν -is. maSasadame,
2
ν=90m/wm siCqareze FL,90
uaryofiTi wevis
amocanis amoxsnis nimuSi
trasis
mizidulobis Zalas aWarbebs. maSasadame, bo­
mosaxveviani
nawili
gadaadgileba, Tu misi siCqare daaxloebiT
90m/wm-ia (324km/sT).
6.10
yovelTvis
daxrilia, raTa manqana ar mocurdes. mSral
amindSi saburavebsa da gzis safars Soris
moqmedi
xaxunis
Zala
mocurebas
xels
uSlis, magram wvimian amindSi xaxunis Zala
SesaZloa umniSvnelo gaxdes da am SemTxvevaSi
trasis daxra aucilebelia. 6.13a suraTze
(a)
gamosaxulia R=190m radiusis wriul, daxril
trasaze ν=20m/wm mudmivi siCqariT moZravi m
masis manqana (es manqana sportuli ar aris da
amitom haeridan moqmedi vertikaluri Zala
umniSvneloa). Tu trasidan moqmedi xaxunis
Zala umniSvneloa, ra θ kuTxiT daxraa saWiro
mocurebis Tavidan asacileblad?
amoxsna:
manqana
wriuli
traeqtoriiT
(b)
moZraobs da amitom masze centriskenuli
Zala moqmedebs. am SemTxvevaSi trasa daxrilia
da manqanaze moqmedi

FN drekadobis Zala
wris centrisken aris gadaxrili (sur. 6.13b).
aqedan gamomdinare,

FN Zalas FNr sididis
centriskenuli komponenti aqvs, romelic r
radialuri RerZis gaswvriv, SigniTken aris
mimarTuli. Cven unda davadginoT daxris
θ kuTxis sidide, rodesac centriskenuli
sur. 6.13. a) manqana wriul, daxril trasaze ν
mudmivi siCqariT moZraobs. daxris kuTxe sicxadis
mizniT gadidebulia. b) Tavisufali sxeulis grafiki
manqanisTvis. daSvebulia, rom saburavebsa da trasas
Soris moqmedi xaxuni nulia da manqanaze uaryofiTi
weva ar moqmedebs. drekadobis Zalis radialurad
SigniTken mimarTuli (r radialuri RerZis gaswvriv)
FNr komponenti saWiro centriskenul Zalas da
radialur aCqarebas uzrunvelyofs.
183
6.5. Tanabari wriuli moZraoba
komponenti, xaxunis aucileblobis gareSe,
xolo y RerZis gaswvriv manqanis aCqareba nulis
manqanas wris formis trasaze Seakavebs.
tolia. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare,
6.13b suraTidan Cans, rom vertikalsa da
y RerZis gaswvrivi komponentebisTvis niuto­

FN Zalas Soris kuTxe trasis daxris θ
nis meore kanoni aseT saxes iRebs:
kuTxis tolia. maSasasadame, FNr radialuri
komponenti FNsinθ-is tolia. amis Semdeg r
FN cos θ – mg = m(0)
RerZis gaswvrivi komponentebisTvis niutonis
saidanac gamomdinareobs:
meore kanoni Semdegi saxiT Caiwereba:
( νR )
2
–FN sin θ = m –
(6.25)
am formulas θ-sTvis ver amovxsniT, vinaidan
FN da m ucnobia.
modiT y RerZis gaswvriv arsebuli Zalebi
da aCqareba ganvixiloT. drekadobis Zalis
FN cos θ = mg
(6.26)
miRebuli formula kvlav Seicavs FN
da
m ucnobebs, magram 6.25 formulis 6.26
formulaze gayofa orive ucnobs abaTilebs.
amis Semdeg (sin θ)/(cos θ) SevcvaloT tan θ-iT
da θ-sTvis amovxsnaT:
θ = tg–1
vertikaluri komponentia FN,y = FN cosθ, man­
qanaze moqmedi mizidulobis Zalis sididea mg,
= tg–1
ν2
gR
(20 m/w)2
= 12° (pasuxi)
(9,8 m/w2)(190 m)
mimoxilva da Sejameba

xaxuni. rodesac F Zala sxeulis zedapirze
gasrialebas cdilobs, zedapiridan sxeulze
swrafad mcirdeba:
fk = μkFN
(6.2)
xaxunis Zala moqmedebs. xaxunis Zala zedapiris
sadac μk aris kinetikuri xaxunis koefi­
paraleluria da srials ewinaaRmdegeba. am
cienti.
Zalas sxeulisa da zedapiris Sewebeba iwvevs.
Tu sxeuli ar moZraobs, xaxunis Zala

fs
statikuri xaxunis Zalaa. moZraobis Sem­

TxvevaSi xaxunis Zala f k kinetikuri xaxunis
Zalaa.
arsebobs, sxeulze moZraobis sawinaaRmdego
da siTxis dinebis mimarTulebis
xaxunis
Zala

F -is zedapirisadmi
da
paraleluri komponenti tolia, xolo

f s Zalis mimarTuleba F-is komponentis
sapirispiroa. komponentis zrdisas fs-ic
izrdeba.

f s Zalis fs,max mniSvnelobaa:
fs,max = μsFN ,
sadac
μs
aris
statikuri
(6.1)
xaxunis

F -is zedapirisadmi paraleluri
fs,max-s

D Zala da ν fardobiTi siCqare
aWarbebs,
wevis koeficientis saSualebiT ukav­Sirde­ba:
D = 1 CρAν2,
(6.14)
2
sadac ρ aris siTxis simkvrive (masa moculobis
erTeulze), xolo A – sxeulis ganivi kveTis
faqtiuri
farTobi
(
siCqaris
perpen­
dikularuli ganivi kveTis farTobi).
saboloo siCqare. rodesac blagvi sagani
koeficienti, xolo FN - drekadobis Zala.
komponenti

D wevis Zala
erTmaneTs eqpserimentulad gansazRvruli C
1. Tu sxeuli ar moZraobs,
f s statikuri

Tu
raime sxva siTxes) Soris fardobiTi moZraoba
moqmedebs.
xaxunis sami Tviseba:
2.
wevis Zala. rodesac sxeulsa da haers (an
sxeuli
zedapirze moZraobs.
3. Tu sxeuli zedapirze moZraobs, xaxunis
Zalis sidide fk mudmiv mniSvnelobamde
haerSi
didi xnis ganmavlobaSi vardeba,


D wevis Zala da sxeulze moqmedi Fg
mizidulobis Zala Tanabrdeba. amis Semdeg
sxeuli νt saboloo siCqariT vardeba:
νt
Tanabarwriuli
(6.16)
moZraoba.
Tu
wertili
wreze an R radiusis wriul rkalze ν mudmivi
siCqariT moZraobs, wertili Tanabrwriulad
184
Zala da moZraoba
Tavi 6
moZraobs. am SemTxvevaSi wertils

a cen­
a=
F=m
triskenuli aCqareba aqvs:
centriskenuli Zala iwvevs:
ν
R
2
(6.17)
centriskenul aCqarebas wertilze moqmedi
ν2
,
R
(6.18)


sadac m aris wertilis masa. a da F
veqtoruli sidideebi wertilis traeqtoriis
simrudis centrisken aris mimarTuli.
SekiTxvebi
1. bloki zedapirze Zevs da masze sam eqspe­
5. meoTxe SekiTxvas Tavidan gaeciT pasuxi,
riments atareben, romelTa drosac blokze
roca wina variantisgan gansxvavebiT.
sami sxvadasxva horizontaluri Zala mo­
maRlaa mimarTuli.
qme­debs. ZalTa sidideebia F1 = 12 n, F2 = 8 n
6.
da
F3 = 4 n. arcerT eqsperimentSi bloki
moZraobas ar iwyebs. daalageT Zalebi a) zeda­
piridan blokze moqmedi fs statikuri xaxunis
Zalis mixedviT da b) am Zalis fs,max maqsimaluri
mniSvnelobis mixedviT dididan mcireze.
dan moqmedi xaxunis Zala m masis
bloks
uZravad
sur. 6.16. SekiTxva 6.

F Zala iwyebs mo­
qmedebas. am Zalis zrdis dros rogor icvleba
blokze moqmedi xaxunis Zalis sidide da
F1
mimarTuleba?
Zala yuTzea mo­
sur. 6.14. SekiTxva 2.
debuli, romelic

ar moZraobs. amis Semdeg vertikaluri F2

Zala iwyebs moqmedebas. a) yuTze moqmedi f s
xaxunis
Zala, b) zedapiridan yuTze moqmedi

FN
suraTze
daxrili sib­rt­yi­
aCe­rebs. amis Semdeg blokze
2. 6.14 suraTze
10n sididis hori­

zontaluri
6.16
F Zala
drekadobis Zala, g) yuTze moqmedi
statikuri xaxunis Zalis fs,max maqsimaluri
7. meeqvse SekiTxvas pasuxi Tavidan gaeciT,
F Zala sapirispirod

mimarTeT. F -is zrdasTan erTad rogor
oRond
amjerad
icvleba blokze moqmedi xaxunis Zalis sidide
da mimarTuleba?
8. 1987 wels, orma paraSutistma helouinis*
mniSvneloba izrdeba, mcirdeba Tu ucvleli
aRsaniSnavad gogrebi daiWira da ise gadmoxta.
rCeba? d) iwyebs Tu ara yuTi moZraobas?
mogvianebiT, ukan momavalma paraSutistma
3. Tu yuTs kedelTan miitanT da xels
ise
ra
Tze
miaWerT,
rom
mimarTuleba
moqmed

fs
yuTi
eqneba
ar
a)
Camovardes,
kedlidan
statikuri
xaxunis
yu­
Za­

las da b) kedlidan yuTze moqmed FN
drekadobis Zalas? ufro Zlierad miwo­
lis SemTxvevaSi rogor Seicvleba g) fs ,
d) FN da e) fs,max?
4.
6.15
Soris
saxlis
saxuravs
daeca,
samzareulos
fanjaraSi Sevarda da yvelaferi mosvara.
ratom gaeSva xelidan gogra paraSutists
gogris da paraSutistis TvalTaxedvidan?
9. 6.17 suraTze 10kg masis firfita xaxunisgan
Tavisufal zedapirze uZravad devs da masze
moTavsebuli. bloksa da firfitas Soris
horizontalsa da
Zalas
gausxlta. gogram daaxloebiT 0,5 km ifrina,
100n sididis horizontaluri Zala iwyebs
moqmedebs. firfitaze 10kg masis blokia
suraTze
yuTi uZravia da

F
sakuTari paraSuti gaxsna da gogra xelidan
μ xaxunis koeficienti ucnobia da bloki
sur. 6.15. SekiTxva 4.
θ kuTxe izrdeba.
a) Fx , b) fs , g) FN , d) fs,max izrdeba, mcirdeba Tu
ucvleli rCeba? e) Tu yuTi moZraobs da θ
sur. 6.17. SekiTxva 9.
izrdeba, yuTze moqmedi xaxunis Zala izrdeba,
mcirdeba Tu ucvleli rCeba?
*
helouin (Halloween) _ yvela wmindanis dRis wina dRe.
185
SeiZleba
gasrialdes.
a)
mniSvnelobaTa
ra arealSi SeiZleba moxvdes firfitis af
eqtoria R0, 2R0 da 3R0 radiusebis xuTi
wriuli rkalisgan Sedgeba. daalageT rkalebi
aCqarebis sidide? (miniSneba: mravalricxovani
adamianze
gamoTvlebi
mixedviT dididan mcireze.
saWiro
ar
aris.
ubralod
μ-s ukiduresi mniSvnelobebi ganixileT).
b) mniSvnelobaTa ra arealSi SeiZleba moxvdes
blokis ab aCqarebis sidide?
moqmedi
centriskenuli
Zalis
11. eSmakis borbalze mjdomi adamiani zeda,
qveda da Sua mdebareobebs gadis. borbali
Tanabari
tempiT
moZraobs.
daalageT
10. 6.18 suraTze
es sami mdebareoba a) adamianze moqmedi
naCvenebia
parkSi
centriskenuli aCqarebis, b) adamianze moqmedi
mo­seirne adamianis
jamuri centriskenuli Zalis sididis da g)
traeqtoria.
mia­ni
ada­
adamianze moqmedi drekadobis Zalis sididis
sur. 6.18. SekiTxva 10.
mudmivi
mixedviT dididan mcireze.
si­­­C­qariT moZraobs da misi moZraobis tra­
amocanebi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis
raodenoba
gviCvenebs
amocanis sirTules
paragrafi 6.3. xaxunis Tvisebebi
sur. 6.19. amocana 4. ram gadaadgila qva?
•1. WurWelsa da masSi Calagebul kvercxebs
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,04.
kaliforniaSi,
`sikvdilis
velSi~,
qvebi
udabnos qviSaze kvals avleben da STabeWdileba
horizontisadmi ra umciresi kuTxe gamoiwvevs
rCeba, rom isini gadaadgildebian (sur. 6.19).
WurWlis fskerze kvercxebis gacurebas?
wlebis ganmavlobaSi es movlena saidumloebiT
•2. m = 79 kg masis beisbolis moTamaSe meore
bazaSi misrialebs da 470 n sididis xaxunis
iyo moculi. erT-erTi ganmartebis Tanaxmad
Zalis winaaRmdegobas ganicdis. risi tolia
gadaadgilebdnen qvebs da udabnos gaSrobis
μk
Semdeg kvali rCeboda. gazomvis Sedegad
moTamaSesa
da
miwas
Soris
arsebuli
Zlieri qarebi wvimisgan darbilebul miwaze
dadginda, rom qvebsa da svel miwas Soris
kinetikuri xaxunis koeficienti?
•3. sawol oTaxSi 45 kg masis komodi uZravad
Zevs. komodi gamosawevi ujriTa da tansacmlis
CamosakidiT aris aRWurvili. a) Tu komodsa da
iataks Soris statikuri xaxunis koeficientia
0,45, ra minimaluri horizontaluri Zalaa
kinetikuri xaxunis koeficienti daaxloebiT
0,8-ia.
ra
horizontalurma
Zalam
unda
imoqmedos 20 kg masis qvaze, raTa qarisgan
amoZravebulma
qvam
moZraoba
ganagrZos?
(istoria 35-e amocanaSi grZeldeba).
saWiro komodis gadaadgilebisTvis? b) komods
•5. adamiani 55 kg masis yuTs 220 n ZaliT
17 kg masis gamosawevi ujra da tansacmlis
horizontalurad
ubiZgebs.
kinetikuri
Camosakidi moxsnes. amjerad ra minimaluri
xaxunis koeficientia 0,35. a) ra sididisaa
Zalaa saWiro komodis gadaadgilebisTvis?
xaxunis Zala? b) risi tolia yuTis aCqareba?
SSM WWW
SSM ILW
•4.
idumalebiT
moculi
moZravi
qvebi.
•6.
vagoni-platforma
yuTebiT
aris
186
Zala da moZraoba
Tavi 6
datvirTuli, romelTa statikuri xaxunis
koeficienti
zedapirTan
48 km/sT
matarebeli
aris
siCqariT
0,25.
Tu
moZraobs,
ra manZilze SeiZleba matarebeli mudmivi
aCqarebiT
ise
gaCerdes,
rom
yuTebi
gasrialdnen?
ar
da zedapirs Soris xaxunis koeficientebia
μs = 0,4 da μk = 0,25.gamoTvaleT blokze moqmedi
xaxunis Zala, Tu P Zalis sididea a) 8n, b) 10 n da
g) 12 n.
•11. muSam 35 kg masis yuTs 110 n ZaliT
horizontalurad ubiZga. yuTsa da zedapirs

•7. 3,5 kg masis bloks 15n sididis F Zala
horizontisadmi θ = 40° kuTxiT ubiZgebs
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,37.
(sur. 6.20). bloksa da zedapirs Soris kine­
g) risi tolia zedapiridan yuTze moqmedi
tikuri
xaxunis
xaxunis Zala? d) warmoidgineT, rom meore
a) risi tolia fs,max? b) amoZravdeba Tu ara yuTi?
0,25.
muSa yuTs maRla awveba da pirvels exmareba.
gamo­TvaleT a) zeda­
ra umciresi vertikaluri biZgia saWiro,
pi­ridan
raTa pirveli muSisgan modebulma 110 n Zalam
koe­ficientia
blokze
yuTi gadaaadgilos? e) Tu meore muSa yuTs
mo­­­­qmedi xaxunis Za­
sur. 6.20. amocana 7.
la da b) blokis aC­
pirvels, ra umciresi biZgi aamoZravebs yuTs?
qareba.
•8.
6.21
lis
•12. 1915 wels, f­i­
suraTze
gamosaxulia
sria­
ladelfieli
moyvaruli
Ro­­­ri,
35°
horizontalurad ubiZgebs da ise exmareba
sincoski
romelic
henri
ko­Web­ze
orive xe­liT Ca­mo­
daxris
mqone
ekida. aRsaniSnavi is
sa­­­srialoze
or­
aris, rom sincoskis
met
droSi
cera TiTebi koWebis
srial­deba,
vidre
erT mxareze hqonda
jer
mas
moqceuli,
dasWirdeboda
xolo
Tavi­su­
danarCeni TiTebi -
fali zedapiris mqo­
meore mxareze (sur.
xaxunisgan
6.23). sincoskis masa
ne igive sasrialoze.
sur. 6.21. amocana 8.
risi tolia Rorsa
79 kg iyo. Tu xelsa
da sasrialos Soris
da
arsebuli kinetikuri xaxunis koeficienti?
statikuri
•9. Saflbordis TamaSis dros, studentebma
koeficientia
saerTo
sacxovreblis
gadaadgilebisTvis
koridorSi
cocxis
wignis
gamoyeneba
gadawyvites. maT 3,5 kg masis wignze 25 n
horizontaluri
ZaliT
imoqmedes,
wignma
koWas
Soris
xaxunis
sur. 6.23. amocana 12.
0,7,
ra umciresi drekadobis Zala moqmedebda
TiToeuli cera TiTidan koWaze? (Camokidebis
Semdeg sincoski xelebze aiwia da koWebze
gadaadgileba daiwyo. Tu ggoniaT, rom es
0,9 m gaiara da Semdeg 1,6 m/wm siCqare SeiZina.
Zalian advilia, scadeT da igive gaimeoreT).
risi tolia wignsa da iataks Soris arsebuli
•13. 68 kg masis yuTze horizontisadmi 15°-iT
kinetikuri xaxunis koeficienti?
daxrili Tokia mobmuli da yuTs zedapirze
•10.
miaxoxeben.
2,5kg
masis
bloki
horizontalur
zedapirze uZravad Zevs. Semdeg blokze 6n
sididis

F
ho­
Tu
statikuri
xaxunis
imoqmedos Tokidan, raTa yuTi amoZravdes?
b) Tu μk = 0,35, ra sawyis aCqarebas SeiZens
rizontaluri Zala

da P vertikaluri
yuTi? SSM
ZalebiT imoqmedes
(sur. 6.22). bloksa
a)
koeficientia 0,5, ra umciresma Zalam unda
sur. 6.22. amocana 10.
•14. 6.24 suraTze naCvenebia mTis gverdze
gamavali gzis ganivi kveTi. AA´ wrfe sibrtyes
187
asaxavs,
ro­
yuTsa da zedapirs Soris statikuri xaxunis
melzec
sriali
koeficientia 0,35. a) ra kuTxe unda iyos
SesaZlebelia. gzis
horizontalsa da Toks Soris, raTa qviSis
Tavze ganlagebuli
udidesi SesaZlo raodenobis gadatana gaxdes
B bloki zeda kldi­
SesaZlebeli? b) risi tolia yuTisa da qviSis
sgan didi napraliT
aris
sur. 6.24. amocana 14.
gamoyofili
da amitom mxolod bloksa da sibrtyes
Soris arsebuli xaxuni uSlis xels blokis
Camovardnas. blokis masaa 1,8 × 107kg, sibrtyis
θ daxris kuTxea 24°, xolo bloksa da sibrtyes
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,63.
a) daamtkiceT, rom bloki ar Camovardeba.
b) napralSi wyali Cavida da gaiyina. gayinvis
Sedegad
gafarToebuli

wyali
blokze
AA´-s paraleluri F ZaliT moqmedebs.
ra minimaluri F Zala gamoiwvevs blokis
wona am mdgomareobaSi?
••18. avariis dros A manqana wiTel Suqze
gaCerebul B manqanas uknidan Seejaxa. gza
gorakze Cadis da misi daxrilobaa θ = 12°.
manqanebs Soris d = 24 m manZili iyo, rodesac
A manqanis mZRolma daiwyo damuxruWeba. A
manqanis
siCqare
damuxruWebis
dawyebisas
ν = 18 m/wm iyo. ra siCqariT Seejaxa A manqana
B-s, Tu kinetikuri xaxunis koeficienti iyo
a) 0,6 (mSral gzaze) da b) 0,1 (sveli foTlebiT
dafarul gzaze)?
Camovardnas?
••15.
5n
wonis
bloks
horizontaluri
Zala
12n
F
sur. 6.27. amocana 18.
vertikaluri
kedlisken
awveba
(sur. 6.25). kedelsa da
sur. 6.25. amocana 15.
bloks Soris statikuri xaxunis koeficientia
••19.
 6.28 suraTze gamosaxul 45n wonis blokze
P Zala moqmedebs. bloki horizontalisadmi
θ = 15°-iT
daxril
0,6, xolo kinetikuri xaxunis koeficientia
0,4. davuSvaT bloki Tavdapirvelad uZravia.
sibrtyeze uZravad
a) amoZravdeba Tu ara bloki? b) risi tolia
sibrtyes So­ris xa-
kedlidan blokze moqmedi Zala erTeulovan-
xunis koefi­ci­en­te­-
veqtorul CanawerSi? SSM
da
sur. 6.28. amocana 19.
bia μs = 0,5 da μk = 0,34. ra xaxunis Zala mo­
sibrtyidan
veqtorul
CanawerSi,
a) (–5 n) , b) (–8n)
i­­­zontaluri Zala
blokze
erTeulovan-
rodesac

P
aris
da g) (–15n) ?
gada­­
••20. marxili da masze damjdari pingvini 80 n-s
iwonis. marxili horizontalisadmi θ = 20°-iT
6.26
daxril sibrtyeze uZravad Zevs (sur. 6.29).
mo­qmedebs da ze­
ad­­gilebs.
bloksa
qmedebs
••16. 4,1kg masis
blokze 40 n hor­
da­pirze
Zevs.
suraTze
ga­­mo­
sa­xulia
blo­
sur. 6.26. amocana 16.
marxilsa da sibrtyes Soris statikuri xaxunis
koeficientia 0,25, xolo kinetikuri xaxunis
kis ν siCqaris t droze damokidebulebis
koeficientia 0,15. a) sibrtyis paraleluri
grafiki,
ra umciresi
rodesac
gavlebuli
risi
tolia
bloki
zedapirze
x RerZis gaswvriv moZraobs.
bloksa
da
zedapirs
Soris
arsebuli kinetikuri xaxunis koeficienti?
••17.
Tavdapirvelad uZravi qviSis yuTi
Tokis meSveobiT unda gadaaadgilon da Tokis
daWimulobam 1100n-s ar unda gadaaWarbos.

F Zalaa saWiro, raTa marxili
ar Camosrialdes? b) ra umciresi sididis F
Zala aitans marxils
maRla?
g)
ra
F
Zalaa saWiro, raTa
marxilma
mudmivi
siCqariT imoZraos
maRla?
sur. 6.29. amocana 20.
188
Zala da moZraoba
Tavi 6
••21. 6.30 suraTze
gamosaxuli B blo­­
kis
wonaa
711n.
••25. 3,6 n da 7,2 n wonis ori bloki umniSvnelo
masis TokiTaa gadabmuli da 30°-iT daxril
bloksa
ma­gi­
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,1,
da
sibrtyeze srialebs. msubuq bloksa da sibrtyes
sta­ti­
xolo mZime bloksa da sibrtyes Soris igive
kuri xaxunis koe­
koeficienti 0,2-ia. davuSvaT msubuqi bloki
0,25, θ
mZimeze win aris. gamoTvaleT a) blokebis
das
Soris
ficientia
kuTxea 30°, xolo
B-sa da kvanZs Soris
aCqareba da b) Tokis daWimuloba. SSM
sur. 6.30. amocana 21.
gabmuli Toki horizontaluria. gamoTvaleT
A blokis maqsimaluri wona, romlisTvisac
sistema uZraobas SeinarCunebs. SSM WWW
••26. 6.34 suraTze gamosaxuli ori yuTi
erTmaneTTan blokze gadakidebuli TokiT
aris dakavSirebuli. A yuTis masaa 10kg, xolo
A-sa
da
daxril
••22. 6.31 suraTze gamosaxulia `Ciriouzebis~
yuTi (mc=1kg) da `uitiebis~ yuTi (mw=3kg).

sibrtyes
Soris
Zala moqmedebs da
daxris
`Ciriouzebis~
yuTze
horizontaluri
F
kinetikuri xaxunis
0,2.
koeficientia
θ
kuTxea
yuTebi aCqarebulad
30°. A yuTi mudmivi
moZraobs. `Ciriuo­
siCqariT
zebis~ yuT­ze moqme­
sur. 6.31. amocana 22.
di xaxunis Zalaa 2n,
xolo `uitiebis~ yuTze 4n sididis xaxunis

F Zalis sididea 12n,
qvemoT
srialdeba. ra masa
aqvs B yuTs?
sur. 6.34. amocana 26 da 27.
sami
••27. 6.34 suraTze gamosaxuli A yuTi
102n-s iwonis, xolo B yuTis wona 32 n-ia.
A-sa da daxril sibrtyes Soris xaxunis
koeficientebia μs = 0,56 da μk = 0,25. θ kuTxea
40°. risi tolia A yuTis aCqareba erTeulovanveqtorul CanawerSi, Tu Tavdapirvelad a) A
blo­ki 0,5m/wm2 aCqa­
uZravia, b) daxril sibrtyeze maRla adis da
rebas iZens. pirveli
b) qvemoT srialdeba? SSM
Zala moqmedebs. Tu
ra Zala moqmedebs `Ciriouzebis~ yuTidan
`uitiebis~ yuTze?
••23. 6.32 suraTze
gamosaxuli
masaa
M,
meore
da
blokis
xolo
sur. 6.32. amocana 23 da 79.
mesame blokebis masebia 2M. risi tolia meore
bloksa da magidas Soris arsebuli kinetikuri
xaxunis koeficienti?
••28. 6.35 suraTze
gamosaxuli A blo­
kis
wonaa
44 n,
xolo
B
bloki
22 n-s iwonis. a) ra
••24. 6.33 suraTze
minimaluri
ga­mosaxul sam yuTs
unda
440 n sididis hori­
bloks, raTa A ar
zontaluri
F Zala
sur. 6.33. amocana 24.
betonis zedapirze
hqondes
C
sur. 6.35. amocana 28.
gasrialdes? magidasa da A-s Soris statikuri
xaxunis koeficientia 0,2. b) davuSvaT C bloki
yuTs Soris kinetikuri xaxunis koeficientia
A-dan aiRes. ra aCqarebas SeiZens A bloki,
Tu A-sa da magidas Soris kinetikuri xaxunis
koeficientia 0,15?
0,7. a) ra F32 Zala moqmedebs mesame yuTidan
••29. 6.36 suraTze
gadaadgilebs.
yuTebis
masebia
m1=30kg,
wona
m2=10kg da m3=20kg. zedapirsa da TiToeul
meoreze?
zedapirze
b)
Tu
yuTebi
moZraoben,
sadac
gaprialebul
kinetikuri
xaxunis koeficienti 0,7-ze naklebia, F32 Zalis
sidide metia, naklebia Tu ar icvleba?
gamosaxuli
bloki
ori
(m1 = 16 kg
da M = 88 kg) erT­
maneTze
da­ma­­gre­
sur. 6.36. amocana 29.
189
buli ar ar­is. blokebs So­ris statikuri
xa­xu­nis
0,38,
koeficientia
xolo
••34. davuSvaT 6.14 formula pilotsa da
mo­
katapultirebad savarZelze moqmed wevis
zrdili bloki xaxunisgan Tavisufal ze­

dapirzea ganlagebuli. ra minimaluri F
Zalas gvaZlevs, rodesac piloti 1300 km/
horizontaluri Zalaa saWiro, raTa patara
gadmoxteba. savarZlisa da pilotis masa da
bloki dididan ar Camosrialdes? ILW
wevis
•••30. 6.37 suraTze gamosaxuli m1 = 40 kg
masis
fir­fita
xaxunisgan
zedapirze
uZravad
Zevs,
sur. 6.37. amocana 30.
xo­
lo firfitaze m2 = 10 kg masis blokia gan­
lagebuli.
bloksa
siCqariT
moZravi
koeficientebi
TviTmfrinavidan
Tanabaria.
pilotis
masa Tqven SearCieT, xolo Sesabamisi νt 6.1
cxrilidan aiReT. gamoTvaleT a) pilotze
da savarZelze moqmedi wevis Zala da b) maTi
Tavi­
sufal
sT
da
firfitas
Soris
statikuri xaxunis koeficientia 0,6, xolo
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,4. blok­
horizontaluri Seneleba TviTmfrinavidan
gadmoxtomis dros.
••35. meoTxe amocanis gagrZeleba. amjerad
6.14 formula 20 kg masis qvaze moqmed haeris
wevis Zalas gvaZlevs. qvas 0,4 m2 farTobis
vertikaluri ganivi kveTi aqvs da misi C wevis

ze 100 n sididis F horizontaluri Zala
koeficientia 0,8. haeris simkvrivea 1,21 kg/
moqmedebs. risi tolia a) blokis da b)
m3, xolo kinetikuri xaxunis koeficientia
firfitis aCqareba erTeulovan-veqtorul
0,8. a) dedamiwis gaswvriv qaris ra V siCqarea
CanawerSi?
saWiro, raTa qva moZraobis dawyebis Semdeg ar
•••31. 1000 kg masis navi 90 km/sT siCqariT
moZraobs, rodesac misi Zrava gamorTulia.

wyalsa da navs Soris arsebuli f k xaxunis Zala
navis ν siCqaris proporciulia da fk = 70ν,
sadac ν m/wm-ebSia, xolo fk – niutonebSi. ra
droSi Semcirdeba navis siCqare 45 km/sT-mde?
SSM
gaCerdes? dedamiwis gaswvriv mqrolav qars
dedamiwa anelebs, amitom qaris siCqare xSirad
10 m simaRleze izomeba. davuSvaT qaris siCqare
dedamiwis gaswvriv siCqaresTan SedarebiT
2-jer metia. b) a) kiTxvaze pasuxisTvis qaris
ra siCqare gaizomeba Stormis dros? g) aris
Tu ara es siCqare realuri? (istoria 53-e
amocanaSi grZeldeba).
paragrafi 6.4. wevis Zala da saboloo
siCqare
paragrafi 6.5. Tanabari wriuli moZraoba
•36. saburavebsa da gzas Soris statikuri
•32. gaSlilfrTebiani arwivis mdgomareobaSi
paraSutistis saboloo siCqarea 160 km/sT,
xolo pikirebis dros igive siCqare 310 km/
sT-s aRwevs. davuSvaT paraSutistis C wevis
xaxunis koeficientia 0,6 da manqanaze uar­
koeficienti sxvadasxva mdgomareobaSi ar
•37. ra umciresi radiusis mqone mosaxvevSi
SeZlebs Sesvlas velosipedisti, Tu is 29 km/
icvleba. gamoTvaleT orive mdgomareobis
ganivi kveTis faqtiuri A farTobebis Sefar­
yofiTi weva ar moqmedebs. ra siCqaris dros
iqneba manqana mosrialebis zRvarze, Tu is
30,5 m radiusis rkals Semowers?
sT siCqariT moZraobs, saburavebsa da trasas
deba.
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,32
••33. gamoTvaleT 1000 km/sT siCqariT da 10 km
da trasa daxrili ar aris? ILW
simaRleze mfrinav reaqtiul TviTmfrinavze
moqmedi wevis Zalis Sefardeba amis naxevar
•38. bobsleis Sejibris dros iamaikelebis
gundi 7,6 m radiusis mosaxvevSi 96,6 km/sT
siCqareze da simaRleze mfrinav propelerian
siCqariT Sedis. gamoTvaleT am gundis aCqareba
TviTmfrinavze moqmed wevis ZalasTan. 10 km
g-s erTeulebSi.
simaRleze haeris simkvrivea 0,38 kg/m , xolo
5 km simaRleze – 0,67 kg/m3. davuSvaT, rom
Tvlems
orive TviTmfrinavis ganivi kveTis faqtiuri
manZiliT aris daSorebuli. Semdeg atraqcioni
3
farTobi da, agreTve, C wevis koeficienti
erTi da igivea.
•39. kata uZravad gaCerebul atraqcionze
da atraqcionis centridan 5,4 m
CarTes da is yovel 6 wamSi erT srul bruns
190
Tavi 6
akeTebs.
ra
Zala da moZraoba
umciresi
koeficienti
unda
statikuri
arsebobdes
xaxunis
katasa
da
atraqcions Soris, raTa kata uZravad darCes?
Zelakidan
kabinaze,
Tu
kabinis
siCqarea
ν = 5m/wm? ra g) sididis da d) mimarTulebisaa
igive Zala, Tu ν = 12 m/wm?
•40. atraqcion `rusuli mTebis~ manqana
1200 kg-s iwonis, rodesac mgzavrebiT savsea.
18 m radiusis wriuli borcvis mwvervalze
zis.
gavlisas manqanis siCqare ar icvleba. ra
556 n-ia. a) am dros studenti `simsubuqes~

a) sidide da b) mimarTuleba aqvs trasidan
••45. 660n wonis studenti `eSmakis borbalze~
umaRles
wertilSi
savarZlidan

studentze moqmedi FN drekadobis Zala
grZnobs Tu `simZimes”? b) ra sididis
FN Zala
manqanaze moqmed drekadobis Zalas borcvis
moqmedebs atraqcionis udables wertilSi?
mwvervalze, Tu manqana ν = 11 m/wm siCqariT
Tu borblis siCqares gavaormagebT, ra iqneba
moZraobs? ra g) sidide da d) mimarTuleba aqvs
FN sidide g) umaRles da d) udables wertilSi?
drekadobis Zalas, Tu ν = 14 m/wm?
SSM ILW
•41. 6.38 suraTze gamosaxuli manqana wriuli
formis goraksa da velze mudmivi siCqariT
••46. manqana 9,1 m radiusis brtyel mosaxvevSi
16 km/sT siCqariT Sedis. vertikalisadmi ra
moZraobs.
kuTxes adgens Tavisuflad Camokidebuli
gorakis
mwvervalze,
manqanis
savarZlidan mZRolze moqmedi drekadobis
Zala nulis tolia. mZRolis masaa 70 kg.
ra drekadobis ZaliT imoqmedebs manqanis
savarZeli mZRolze, rodesac manqana velis
udables wertils gaivlis?
usafrTxoebis Rvedi?
••47. TviTmfrinavi
horizontalur wre­
ze 480km/sT siCqariT
mifrinavs (sur. 6.39).
misi frTebi hori­­
zon­tisadmi
40°
θ
=
kuT­xiT aris
da­xrili.
ri­
sur. 6.39. amocana 47.
si tolia   wris   ra­
sur. 6.38. amocana 41.
di­­usi? dauSviT, rom saWiro Zalas frTis
••42. damnaSavisTvis dadevnebuli policiis
zedapirisadmi perpen­dikularuli `aerodina­
oficeri 300 m radiusis mosaxvevSi 80 km/sT
mikuri weva~ uzrunvelyofs. SSM WWW
mudmivi siCqariT Sedis. misi masa 55 kg-ia.
••48. WanWiki viw-
risi tolia oficridan manqanis savarZelze
ro,
WanWiki
hori­zon­ta­
moqmedi jamuri Zalis a) sidide da b) kuTxe
luri Zelakis erT
(vertikalis mimarT)? (miniSneba: ganixileT
bo­­lozea dama­gre­
horizontaluri da vertikaluri Zalebi).
buli
••43. 80 kg masis adamiani `eSmakis borbalze~
10 m radiusis vertikalur wreze 6,1 m/wm
meore bolos gar­
mudmivi siCqariT moZraobs. a) risi tolia
lurad
moZraobis periodi? ra drekadobis Zala
inJineri stroboskopul sanaTs Zelaksa da
moqmedebs savarZlidan adamianze, rodesac
WanWiks
savarZeli
ganaTebis tempi imgvaria, rom Zelaki da WanWiki
wriuli
traeqtoriis
umaRles
wertils da g) udables wertils gaivlis?
••44. atraqcionis kabina vertikalur wreze
moZraobs. kabina xist Zelakzea damagrebuli.
manqanis da mgzavrebis saerTo wonaa 5 kn, xolo
wris radiusia 10 m. wris umaRles wertilSi ra
a) sididis da b) mimarTulebis Zala moqmedebs
Semo
da
Zelaki
Zelaki
ganaTebis
poziciebi
ho­rizo­n­ta­
sur. 6.40. amocana 48.
brunavs.
anaTebs
da
moZraobas
akvirdeba.
erTi sruli Semobrunebis ganmavlobaSi 8-jer
naTdeba (sur. 6.40). ganaTebis tempi wamSi 2000
ganaTebaa. WanWikis masaa 30 g, xolo radiusia
3,5 sm. ra Zala moqmedebs Zelakidan WanWikze?
••49. m = 1,5kg masis Saiba xaxunisgan Tavisufal
magidaze r = 20 sm radiusis wreze srialebs
191
da M = 2,5kg masis
balansiris
Camokidebul cilin­
masa umniSvneloa da misi sigrZea L=0,9 m.
drzea damagrebuli.
balansiri 0,94 m sigrZis wriul traeqtorias
Toki magidis Sua­
Semowers. risi tolia a) Tokis daWimuloba da
gulSi
b) moZraobis periodi?
gakeTe­bul
xvrelSi
gadis
xolo
Tokis
amoucnobi movlenis meore axsna imaSi mdgo­
siCqaris SemTxvevaSi
cilindri
0,04 kg,
53. me-4 da 35-e amocanebis gagrZeleba.
(sur. 6.41). Saibis ra
iqneba
masaa
sur. 6.41. amocana 49.
uZravi? SSM
••50. trasis mosaxveviani nawili daxrilia
da 60km/sT siCqariT moZraobisTvis aris
gankuTvnili. mosaxvevis radiusia 200m. manqana
wvimian dRes 40km/sT siCqariT moZraobs. ra
minimaluri xaxunis koeficienti unda iyos
saburavebsa da trasas Soris, raTa manqana
mosaxvevSi ar mosrialdes? (davuSvaT, rom
mareobs, rom qvebi mxolod maSin moZraobs,
rodesac Stormis Sedegad darCenili wya­
li yinulis did, Txel firfitad iqceva.
qvebi yinulSi rCeba. Semdeg, rodesac qari
wamouberavs, yinulze da qvebze moqmedi
haeris
wevis
Zala
orives
gadaadgilebs
da qvebic nakvalevs tovebs. haeris wevis
Zala Dice = 4Cice ρAice ν2, sadac Cice aris wevis
koeficienti (2×10–3), ρ - haeris simkvrive
(1,21 kg/m3), Aice – yinulis horizontaluri far­
manqanaze uaryofiTi weva ar moqmedebs).
Tobi da ν – qaris siCqare yinulis gaswvriv.
•••51. 6.42 suraTze
gamosaxuli 1,34  kg
davuSvaT
yinulis
firfitis
zomebia
ZelakTan masis ar­­
400 m × 500 m × 4 mm, miwasTan misi kinetikuri
xaxunis koeficientia 0,1 da simkvrivea
917 kg/m3. aseve davuSvaT, rom meoTxe
amocanaSi mocemuli qvebis identuri 100 qva
mqone, L = 1,7 m si­
yinulSia darCenili. firfitis moZraobis
grZis ori TokiTaa
SesanarCuneblad ra siCqaris qaria saWiro
masis
burTi
tikalur,
ver­
mbrunav
dakavSirebuli.
a) firfitasTan axlos da b) 10 m simaRleze?
Zela­kze
g) aris Tu ara realuri miRebuli mniSvnelo­
Tokebis
da­­­magrebebs
ris
So­
sur. 6.42. amocana 51.
man­Zilia
d = 1,7 m.
zeda
Tokis
daWimulobaa
35 n.
bebi Stormis SemTxvevaSi?
54.
trasis
manqana
mosaxvevis
mosaxvevSi
daproeqteba.
metismetad
Tu
swrafad
risi tolia a) qveda Tokis daWimuloba,
Sedis, mocurebis albaToba didia. daxrili
b) Tokidan burTze moqmedi
mosaxvevis

F jamuri Zala da

g) burTis siCqare? d) ra mimarTuleba aqvs F
Zalas? SSM ILW
6.43
statikuri xaxunis koeficientia μs . manqana
ko­­nu-
mosaxvevSi
moZraobs
brun­
vasTan erTad Toki
Semowers).
Sedis.
νmax-is θ kuTxeze damokidebulebis grafiki
μs = 0,6 (mSrali trasa) da μs = 0,5 (sveli an
yinuliani trasa) koeficientebisTvis. νmax
siCqare θ = 10° daxrisTvis da g) μs = 0,6 da
d) μs = 0,5 koeficientebisTvis km/sT-ebSi
wre­ze mudmivi si­
konuss
msgavsad
zRvarzea. b) aageT 0°-dan 50°-mde arealSi
ho­rizontalur
(ba­lansiris
suraTis
gamosaxuleba, rodesac manqana mocurebis
Camoki­de­buli
CqariT
6.13
a) daadgineT manqanis maqsimaluri νmax siCqaris
mlis balan­si­ri Tok­
da
manqanaze xaxunis Zala moqmedebs da mocurebas
xe, rodesac saburavebsa da trasas Soris
­­suri qan­qara, ro­
zea
moZrav
ewinaaRmdegeba. ganvixiloT R = 200 m radiu­
suraTze
gamosaxulia
swrafad
sis wriuli mosaxvevi da daxrilobis θ kuT­
damatebiTi amocanebi.
52.
SemTxvevaSi
sur. 6.43. amocana 52.
192
Zala da moZraoba
Tavi 6
gamoTvaleT (axla xom xvdebiT ratom xdeba
avariebi moyinul gzaze, rodesac mZRolebi
dapiris gapoxva θ1-s gazrdis, Seamcirebs Tu ar
Secvlis? d) risi tolia θ1, rodesac μs = 0,6?
safrTxes ar iTvaliswineben?)
59.
55. 556 n wonis karada iatakze uZravad Zevs.
mosamsaxure
daudevari
massa da iataks Soris statikuri xaxunis
 Sva­
bris tars F Za­
koeficientia 0,68, xolo kinetikuri xaxunis
liT
koeficientia 0,56. karadas a) 222 n, b) 334 n,
vertikalisadmi   θ
g) 445 n da d) 556 n horizontaluri ZalebiT
kuTxes adgens, xo­­
ubiZgeben. gamoTvaleT iatakidan karadaze
lo μs
da μk
moqmedi xaxunis Zala TiToeul SemTxvevaSi.
brasa
da
e) romeli mcdelobis Sedegad daiZvreba
Soris
karada?
da
56. manqana SuadRisas quCazea gaCerebuli,
romelic horizontisadmi 35°-iT daxril
Svabras
gorakze Cadis. am dros quCasa da saburavebs
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,725.
SEebindebisas wvima wamovida, temperatura
daeca da xaxunis koeficientic Sesabamisad
Semcirda. ra procentiT unda Semcirdes
awveba.
tari
Sva­
iataks
sur. 6.46. amocana 59.
statikuri
kinetikuri
taris
xaxunis
masa
koeficientebia.
ugulebelyaviT
da
dauSviT, rom mTeli m masa Svabras bolozea
koncentrirebuli.
a)
Tu
Svabra
iatakze
mudmivi siCqariT moZraobs, risi tolia F?
b) daamtkiceT, rom Tu θ kuTxe garkveul θ0
mniSvnelobaze naklebia,

F
Zala Svabras
gadaadgilebas ver SeZlebs. gamoTvaleT θ0.
koeficienti, raTa manqanas Camosrialebis
60. Surdulis msroleli 0,01kg masis Sur­
safrTxe gauCndes?
dulSi 0,25kg masis qvas debs da qvis sasrolad
57.
6.44
0,65 m radiusis vertikalur wres akeTebs.
suraTze
gamosaxul
Surdulis gaWimuli Tokis masa umniSvneloa
bloksa
da gawydeba, Tu misi daWimuloba 33 n-s
da 60°-iT daxril
sibrtyes
gadaaWarbebs. davuSvaT Surdulis msroleli
Soris
kinetikuri xaxunis
koeficientia
sur. 6.44. amocana 57.
0,2.
ra a) sidide da b) mimarTuleba aqvs blokis
aCqarebas, Tu bloki qvemoT curdeba? ra
g) sidide da d) mimarTuleba aqvs blokis
aCqarebas, Tu bloki sibrtyeze maRla adis?
58.
6.45
qmedebs
sta­tikuri
xaxunis
gawydeba Toki?
61. mt = 4 kg masis
bloki mb = 5 kg masis
sasrialeblad (qve­
das daZvris gareSe)
yuTsa
da ze­dapirs Soris
wertilSi? b) qvis srolis ra siCqareze
blokis qvedaze ga­

F Zala mo­
da
umaRles wertilSi gawydeba Toki Tu udables
blokze Zevs. zeda
suraTze
gamosaxul m masis
yuTze
qvis srolis siCqares nel-nela zrdis. a) wris
sur. 6.47. amocana 61.
zeda blokze sul mcire 12 n horizontalurma
sur. 6.45. amocana 58.
koe­ficientia μs. θ kuTxe Tavdapirvelad nu­­
lis tolia, xolo Semdeg ise izrdeba, rom
Zalis veqtori saaTis isris moZraobis mimar­
TulebiT brunavs. brunvis dros Zalis F
sidide ise icvleba, rom yuTi yovelTvis
gasrialebis zRvarzea. Tu μs = 0,7, a) aageT
F/mg-s θ-ze damokidebulebis grafiki da
Zalam
unda
imoqmedos.
blokebi
ganla­
gebulebia horizontalur, xaxunisgan Tavi­
sufal magidaze (sur. 6.47). gamoTvaleT:
a) maqsimaluri

F
horizontaluri Zala,
romliTac qveda blokze unda vimoq­medoT,
raTa orive bloki erTdroulad amo­Zravdes
da b) Sedegad miRebuli blokebis aCqareba.
b) gansazRvreT θ1 kuTxe, rodesac es fardoba
62. 6.48 suraTze m1 = 2 kg masis pirveli yuTi
da m2 = 3kg masis meore yuTi umniSvnelo masis
usasrulo mniSvnelobas uaxlovdeba. g) ze­
TokiT aris gadabmuli da ar moZraobs. meore
193
yuTi θ = 30° kuTxiT
horizontalur zedapirs Soris kinetikuri
daxril, xaxunisgan
xaxunis koeficientia 0,2. risi tolia Tokis
T a v i s u f a l
daWimuloba?
zedapirzea
67.
la­gebuli.
gan­
pirvel
sur. 6.48. amocana 62.
yuTsa da horizon­
talur zedapirs Soris kinetikuri xaxunis
koeficientia 0,25. blokis masa da xaxuni
6.50
suraTze
yuTi
daxril
RarSi
misrialebs. yuTsa da Rars Soris kinetikuri
xaxunis koeficientia μk. risi tolia yuTis
aCqareba μk-s, θ-s da g-s erTeulebSi?
umniSvneloa. yuTebis amoZravebis Semdeg risi
tolia Tokis daWimuloba?
63. foladis 8kg masis bloki horizontalur
magidaze uZravad devs. bloksa da magidas
Soris
0,45.
statikuri
xaxunis
koeficientia
risi tolia blokze moqmedi Zala,
Tu a) horizontalurad mimarTuli, b) ho­
rizontalidan maRla 60°-iT gadaxrili da
g) horizontals qvemoT 60°-iT gadaxrili
Zala bloks gacurebis zRvarze aCerebs.
64.
konservebiT
datvirTuli
sardafSi
Cavarda.
68.
6.51
daRmarTi
horizontalisadmi 40° kuTxes adgens. risi
suraTze
gamosaxuli m1 = 1,65
kg
masis
pirveli
yuTi da m2 = 3,3 kg
masis
yuTi
daRmarTze Casrialda da 0,75 m/wm2 aCqarebiT
sabaylos
sur. 6.50. amocana 67.
meore
daxril
yuTi
sibrtyeze
sur. 6.51. amocana 68.
misrialebs. yuTebi
masis
armqone
da
sibrtyis
paraleluri
ZelakiT aris gadabmuli. daxris kuTxea 30°.
tolia daRmarTsa da yuTs Soris arsebuli
pirvel yuTsa da zedapirs Soris kinetikuri
kinetikuri xaxunis koeficienti?
xaxunis koeficientia μ1 = 0,226, xolo meore
65. aeroportSi tvirTis gadatana eskala­
yuTsa da sibrtyes Soris kinetikuri xaxunis
μ2 = 0,113.
toriT xdeba. erT adgilze tvirTi daRmarTze
koeficientia
Cadis, romelic horizontisadmi 2,5° kuTxes
Zelakis daWimuloba da b) yuTebis aCqareba.
adgens.
g) rogor Seicvleba wina kiTxvebze pasuxi, Tu
dros
davuSvaT,
tvirTi
ar
amgvari
mcire
srialebs.
daxris
gansazRvreT
69.
xaxunis Zala, rodesac yuTi daxril monakveTs
gamosaxuli
b) 0,65 m/wm da mudmivi, g) 0,65 m/wm da 0,2 m/wm2
tempiT zrdadi, d) 0,65 m/wm da 0,2 m/wm2 tempiT
klebadi da e) 0,65 m/wm da 0,57 m/wm tempiT
2
6.52
mB = 2 kg. B yuTsa
da
horizontalur
iqneba
kinetikuri
daRmarTis
gaswvriv
6.49
sur. 6.52. amocana 69.
So­ris
xaxunis
koeficientia
μk = 0,5.
sibrtyis daxrilobaa 30° da is xa­xunisgan
mimarTuli?
66.
A yu­
xolo B yuTis masaa
si­brtyes
Zala
suraTze
Tis masaa mA = 4 kg,
zrdadi. v) zemoT CamoTvlil romel variantSi
xaxunis
a)
yuTebi adgilebs gacvlian?
eskalatoridan 69 n wonis yuTze moqmedi
gadis da eskalatoris siCqarea a) 0 da mudmivi,
gamoTvaleT
Tavisufalia.
suraTze
gamosaxuli m1 = 2 kg
masis pirveli blo­
ki da m2 = 1 kg ma­
bloki
mxolod
yuTebis
damakav­Sirebuli Tokis mimar­Tulebas cvlis.
gamoTvaleT
sur. 6.49. amocana 66.
a)
To­kis
daWimuloba
da
b) yuTe­bis aCqareba.
sis meore bloki erTmaneTze umniSvnelo
70. studentma ficarsa da yuTs Soris
masis TokiT aris gadabmuli. meore blokze
arsebuli kinetikuri da statikuri xaxunis
20
 n sididis da θ = 35° kuTxiT daxrili
koeficientebi unda gansazRvros. man yuTi
F
Zala moqmedebs. TiToeul bloksa da
ficarze dado da ficris erTi bolo aswia.
194
Tavi 6
Zala da moZraoba
rodesac daxris kuTxem 30°-s miaRwia, yuTi
la kedelze da T) qvemoT kedelze? i) ro­
4 wamis ganmavlobaSi 2,5 m manZilze mudmivi
mel
aCqarebiT Camosrialda. risi tolia a) sta­
mimarTuli?
tikuri xaxunis koeficienti da b) kine­tikuri
75.
xaxunis koeficienti yuTsa da ficars Soris?
eqsperimentSia
gzis
xaxunis
mSeneblobis
Zala
adgilze
qvemoT
TamaSis
dros bavSvi horizontisadmi 35°-iT daxril
71. 5 kg masis qviT
ormoSi Cavarda. Casrialebis ganmavlobaSi
xexaven Weris ho­ri­
bavSvis aCqarebaa 0,5m/wm2 da misi mimarTuleba
zontalur ze­da­pirs
srialis sawinaaRmdegoa. ra kinetikuri xaxu­
(sur. 6.53). Tu ki­ne­
sur. 6.53. amocana 71.
tikuri xaxunis koe­
ficientia 0,65 da qvaze moqmedi Zala θ = 70°
kuTxiTaa daxrili, ra Zalam unda imoqmedos
qvaze, raTa man mudmivi siCqariT imoZraos?
nis koeficienti arsebobs bavSvsa da daxril
zedapirs Soris?
76. orTqlmavali 25 vagonian matarebels
swor liandagze aCqarebs. TiToeuli vagonis
masaa 5×104kg da yvela maTganze f=250ν xa­
72. trasis mosaxveviani monakveTi 60 km/sT si­
xunis Zala moqmedebs, sadac ν siCqare m/wm-
Cqarezea gaTvlili. davuSvaT, mosaxvevSi Se­
ebSia, xolo f Zala niutonebSia. rodesac
sul manqanebze uaryofiTi weva ar moqme­­­debs.
matareblis siCqarea 30km/sT, misi aCqareba
a) Tu mosaxvevis radiusia 150 m, ra kuTxiT unda
0,2m/wm2-s aRwevs. a) risi tolia orTqlmavalsa
iyos daxrili trasa? b) trasis dauxrelobis
da pirvel vagons Soris jaWvis daWimuloba?
SemTxvevaSi
b)
ra
minimaluri
xaxunis
koe­
Tu
es
daWimuloba
moqmedi
orTqlmavalidan
ficienti unda arsebobdes saburavebsa da
matarebelze
trasas Soris, raTa 60 km/sT siCqariT moZravi
tolia, ra maqsimaluri siswrafiT SeiZleba
maqsimaluri
Zalis
manqanebi mosaxvevSi ar mocurdnen?
orTqlmavalma ubiZgos 30km/sT-iT moZrav
73. θ kuTxiT daxril sibrtyeze mudmivi
siCqariT mosriale bloks ν0 sawyisi siCqariT
matarebels?
77. 2 g masis moneta horizontaluri mbrunavi
ukan ubiZgeben. a) ra manZils gaivlis sibrtyeze
magidis centridan 5 sm manZilze moaTavses,
bloki gaCerebamde? b) gaCerebis Semdeg bloki
romelic 3,14 wamSi sam bruns asrulebs. aseT
kvlav
pirobebSi moneta ar curavs. risi tolia
Camosrialdeba
Tu
ara?
SekiTxvas
argumentirebuli pasuxi gaeciT.
monetis a) siCqare, aCqarebis b) sidide da
74. 6.54 suraTze
22 n wonis bloki

60 n sididis F ho­
g) mimarTuleba da monetaze moqmedi xaxunis
rizontaluri
liT
centridan
uZravad
gaCerebuli.
10 sm
manZilze
ganlagebis
dros moneta mocurebis zRvarzea. v) risi
Za­
tolia monetasa da magidas Soris arsebuli
vertikalur
ke­delze
aris
Zalis d) sidide da e) mimarTuleba? magidis
statikuri xaxunis koeficienti?
sur. 6.54. amocana 74.
78. 6.1 cxrilis monacemebze dayrdnobiT 16
ke­delsa da bloks Soris statikuri xaxunis
funtiani tyviis diametri daadgineT, Tu
koeficientia 0,55,
C = 0,49 da haeris simkvrivea 1,2 kg/m3.
xolo kinetikuri xa­
xunis koeficientia 0,38. blokze eqvsi eqs­
perimenti tardeba da masze kedlis pa­
raleluri
da sxvadasxva sididis meore

P Zala moqmedebs. am Zalis sidideebi da
mimarTulebebia: a) 34 n, maRla, b) 12 n, maRla,
g) 48 n, maRla, d) 62 n, maRla, e) 10 n, qvemoT,
v) 18 n, qvemoT. TiToeul eqsperimentSi ra
79. 6.32 suraTze pirveli, meore da mesame
blokebi umniSvnelo masis TokebiTaa gada­
bmuli. blokebis amoZravebis Semdeg maTi aCqa­
rebebia 1,5 m/wm2. blokebis masebia m1 = 2 kg,
m2 = 4 kg da m3 = 4 kg. ra xaxunis Zala moqmedebs
meore blokze?
romel
80. oTxkaciani bobslei (630 kg mTliani masis)
eqspe­rimentSi gadaadgileba bloki z) maR­
moZraobas swor trasaze iwyebs. trasis am
xaxunis
Zala
moqmedebs
blokze?
195
monakveTis sigrZe 80 m-ia da horizontisadmi
mudmivi aCqarebiT misrialebs. yuTis mdeba­
0,5 wm-is
10,2° kuTxiT aris daxrili. davuSvaT xaxuni
reoba
da haeris weva bobsleize 62 n mudmivi ZaliT
a) ra aCqareba aqvs yuTs? b) Tu yuTi 240 n-s
moqmedebs, romelic daxris paralelurad
iwonis, ra sididis kinetikuri xaxunis Zala
da bobsleis moZraobis sawinaaRmdegod aris
moqmedebs yuTze?
mimarTuli.
83. Tovlze dadebuli Txilamuri droTa
upasuxeT
Semdeg
SekiTxvebs:
a) Tu moZraobis dawyebisas bobsleis siCqarea
6,2 m/wm, ra droSi gaivlis is trasis swor
monakveTs? b) davuSvaT sportsmenebma xaxunis
da haeris wevis moqmedeba 42 n-mde Seamcires.
igive sawyisi siCqaris pirobebSi ra droSi
gaivlis bobslei trasis swor monakveTs?
ganmavlobaSi
SualediT
Tovls
fiqsirdeba.
ewebeba,
magram
mo­
Zraobis dros Txilamuri Tovls aTbobs da
nawilobriv adnobs, rac kinetikuri xaxunis
koeficients
srials
amcirebs
aadvilebs.
da,
Sesabamisad,
Txilamuris
cviliT
dafarva mas wyalgaumtars xdis da wylis
81. saxli gorakis wverzea aSenebuli, xolo
axlomdebare daRmarTi θ = 45° kuTxes adgens
fenasaTan
(sur. 6.55). Seswavlis Sedegad dadginda, rom
Txilamuri gansakuTrebulad wyalgaumtaria
es daRmarTi unda Semcires, vinaidan masze
da alpebis 200 m-ian saTxilamuro trasas
ganlagebuli miwis zeda fenebi qveda fenebze
axali
curdeba. Tu or amgvar fenas Soris statikuri
42 wamSi dafaravT. gamoTvaleT saSualo
xaxunic
mcirdeba.
reklamaSi
amtkiceben, rom axali saxeobis plastmasis
TxilamurebiT
61
wamis
nacvlad
xaxunis koeficientia 0,5, ra umciresi φ daxra
aCqareba a) standartuli Txilamurebis da
unda hqondes daRmarTs, raTa miwis Cacureba
b) axali Txilamurebis pirobebSi. davuSvaT
Tavidan aviciloT?
saTxilamuro trasis daxrilobaa 3°. gamo­
TvaleT
g)
kinetikuri
standartuli
xaxunis
koeficienti
TxilamurebisTvis
da
d) axali TxilamurebisTvis.
84. risi tolia 6kg masis, 3sm radiusisa da
1,6 wevis koeficientis mqone sferos formis
burTis
saboloo
siCqare?
burTi
haerSi
vardeba da haeris simkvriva 1,2 kg/m .
3
sur. 6.55. amocana 81.
82.
yuTebi
sardafSi
tvirTisgan
daxrili
dacales
sibrtyis
da
saSualebiT
Caasriales. 6.56 suraTze gamosaxulia 2,5m
simaRlis daxril sibrtyeze Casrialebuli
yuTis
gadaadgilebis
grafiki.
davuSvaT
yuTi moZraobas iwyebs, rodesac t = 0
da
85. 1,5kg masis yuTi horizontalurzedapirze
F =(1,8 t) n
uZravad Zevs. rodesac t = 0, masze
horizontaluri Zala iwyebs moqmedebs. yuTis

a = 0, rodesac 0 ≤ t ≤ 2,8 wm da

a = (1,2t – 2,4) m/wm2, rodesac t > 2,8 wm. a) risi
aCqarebaa
tolia yuTsa da zedapirs Soris arsebuli
statikuri xaxunis koeficienti? b) risi
tolia yuTsa da zedapirs Soris arsebuli
kinetikuri xaxunis koeficienti?
86. 26kg masis bavSvi `eSmakis borbalis~ 12 m
radiusis vertikalur, wriul traeqtoriaze
5,5 m/wm mudmivi siCqariT moZraobs. ra Zala
moqmedebs bavSvze savarZlidan a) borblis
umaRles wertilSi da b) borblis udables
wertilSi?
87. 10,7 kn wonis da 13,4 m/wm siCqariT moZravi
manqana 61 m radiusis swor (daxris gareSe)
sur. 6.56. amocana 82.
196
Tavi 6
Zala da moZraoba
mosaxvevSi Sedis. a) ra xaxunis Zalam unda
koeficientebi SeiZleba arsebobdes amocanis
imoqmedos saburavebze, raTa manqanam wriuli
pirobidan gamomdinare?
traeqtoria SeinarCunos? b) Tu saburavebsa da
93. 25kg masis skamze horizontisadmi θ kuTxiT
daxrili 100 n Zala moqmedebs. Tu θ = 0°, risi
tolia a) modebuli Zalis Fh horizontaluri
gzas Soris statikuri xaxunis koeficientia
0,35, SeZlebs Tu ara manqana mosaxvevSi
Sesvlas?
88.
komponenti da b) iatakidan skamze moqmedi
bavSvma
kalaTa
atraqcionis
gare
fersoze dado. atraqcionis radiusia 4,6 m
da yovel 30 wamSi erT srul bruns akeTebs.
a) ra siCqariT moZraobs ferso? b) ra umciresi
statikuri
xaxunis
koeficienti
unda
arsebobdes kalaTasa da atraqcions Soris,
FN drekadobis Zala? Tu θ = 30°, risi tolia
g) Fh da d) FN? Tu θ = 60°, risi tolia e) Fh da
v) FN ? amjerad davuSvaT, rom skamsa da iataks
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,42.
rodesac θ aris z) 0°, T) 30° da i) 60°, skami
iatakze gasrialdeba Tu adgilze darCeba?
raTa kalaTa ar Camovardes?
94. 220 n wonis Cemodani uZravad Zevs.
89.
Cemodansa
6.57
suraTze
manqana
horizontalurma
gviZlia miviCnioT. ra udidesi siCqariT Sei­
moZraobdes
manqana,
raTa
gorakis
wverze gzas ar acdes?
90.
stu­denti 5 kg masis
daxrili
kuTxiT

P ZaliT
unda
imoqmedos
daZvris Semdeg ra Zalam unda imoqmedos,
raTa
man
mudmivi
siCqare
SeinarCunos?
g) Tu Cemodnis daZvrisas modebuli Zala ar
95. 40 n wonis bloki horizontisadmi 25°iT daxril sibrtyeze 0,8 m/wm2 aCqarebiT
ganerviulebuli
da θ = 70°
Zalam
Seicvleba, ra aCqareba eqneba Cemodans?
gamocdebisgan
bloks 80 n sididis
statikuri
Cemodanze, raTa is daiZras? b) Cemodnis
sur. 6.57. amocana 89.
radiusis wred Se­
Zleba
Soris
xaxunis koeficientia 0,32. a) ra minimalurma
R = 250 m
kveTi
iataks
xaxunis koeficientia 0,41, xolo kinetikuri
gorakze
adis, romlis gani­
vi
da
moZraobs. aCqareba mimarTulia aRmarTisken.
ra kinetikuri xaxunis koeficienti arsebobs
sur. 6.58. amocana 90.
bloksa da sibrtyes Soris?
Werze awveba (sur. 6.58). Tu bloksa da Wers
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,4,
ra iqneba blokis aCqareba?
96. foladis 11kg masis bloki horizontalur
magidaze uZravad Zevs. bloksa da magidas
Soris statikuri xaxunis koeficientia 0,52.
a) ra horizontaluri Zala miiyvans bloks
91. maRaziis gamyidveli 40 kg masis yuTze
85 n horizontaluri ZaliT moqmedebs. Tav­
amoZravebis zRvarze? b) ra 60°-iT maRla
dapirvelad yuTi horizontalur zedapirze
zRvarze? g) Tu Zala 60°-iT qvemoT aris
uZravad Zevs. 1,4 m-iT gadaadgilebis Semdeg
gadaxrili, ra maqsimaluri sidide SeiZleba
yuTis siCqarea 1 m/wm. risi tolia yuTsa da
hqondes mas ise, rom blokma ar imoZraos?
zedapirs Soris moqmedi kinetikuri xaxunis
koeficienti?
97. 6.59 suraTze gamosaxul 5kg masis blokze
50 n sididis horizontaluri F Zala
92. 140 n wonis bavSvi horizontalisadmi 25°-
moqmedebs da bloki
iT daxril sasrialoze zis da wonasworobas
xelebiT inarCunebs. Camosrialebis Semdeg
bavSvis mudmivi aCqarebaa 0,86m/wm2. a) risi
tolia sasrialosa da bavSvs Soris arsebuli
kinetikuri
xaxunis
koeficienti?
b)
ra
maqsimaluri da minimaluri statikuri xaxunis
gadaxrili Zala miiyvans bloks amoZravebis
θ = 37° kuT­xiT da­
xril
sib­rtyeze
maRla adis. bloksa
da sibrtyes Soris
kinetikuri xaxunis
koeficientia
0,3.
sur. 6.59. amocana 97.
197
ra a) sididis da b) mimarTulebisaa blokis
statikuri xaxunis koeficientia 0,51, xolo
aCqareba? blokis sawyisi siCqarea 4 m/wm.
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,32. Tqven­
g) ra manZils gaivlis bloki sibrtyeze? d) am
gan yuTze modebuli Zala horizontaluria.
manZilis gavlis Semdeg bloki gaCerdeba Tu
a) ra Zala miiyvans yuTs gaxoxebis zRvarze?
ukan Camocurdeba?
b) Semdeg ra ZaliT unda waubiZgoT yuTs, raTa
98. vagoni mudmivi siCqariT 470 m radiusis
man mudmivi siCqariT imoZraos? g) Tu yuTze
brtyel,
horizontalur
wreze
moZraobs.
Tavdapirvelad modebuli Zala ucvlelad
vagoni 51kg masis mgzavrze ZaliT moqmedebs,
moqmedebs, ra iqneba misi aCqareba?
romlis horizontaluri da vertikaluri
104. 110 g masis Saiba yinulze srialebs da 15 m-
komponentebi Sesabamisad aris 210n da 500n.
is gavlis Semdeg xaxunis Zalis moqmedebiT
a) ra jamuri Zala moqmedebs mgzavrze? b) ra
Cerdeba. a) Tu Saibis sawyisi siCqarea 6 m/wm, ra
siCqariT moZraobs vagoni?
xaxunis Zala moqmedebs masze? b) risi tolia
99. velosipedisti 9m/wm mudmivi siCqariTY
25m radiusis wreze moZraobs da velosipedTan erTad misi masaa 85kg. gamoTvaleT
Saibasa da yinuls Soris arsebuli xaxunis
a) gzidan velosipedze moqmedi xaxunis Zala da
iataks Soris statikuri xaxunis koeficientia
b) gzidan velosipedze moqmedi jamuri Zala.
0,42. 6.61 suraTze gamosaxuli bavSvi Tokis
100. 53sm diametris raketa dabal simaRleze,
sadac haeris simkvrivea 1,2kg/m3, 250m/wm
siCqariT gadaadgildeba. dauSviT, rom C=0,75
saSualebiT yuTis gadaadgilebas cdilobs.
da gamoTvaleT raketaze moqmedi wevis Zala.
101. manqana ν = 94 km/sT maqsimaluri SesaZlo
siCqariT R = 220 m radiusis brtyel mosaxvevSi
Sedis. ra jamuri Zala moqmedebs m = 85 kg
koeficienti?
105. saTamaSoebis yuTis wonaa 180 n. yuTsa da
a) Tu θ = 42°, ra

F ZaliT unda imoqmedos
bavSma Tokze, raTa yuTi moZraobis zRvramde
mivides? b) dawereT am F Zalis θ kuTxeze
damokidebulebis
funqciis
gamosaxuleba.
gamoTvaleT g) θ-is mniSvneloba, rodesac
F
minimaluria
da
d)
F-is
minimaluri
mniSvneloba.
masis mgzavridan manqanis savarZelze?
102. 49 kg masis mTamsvleli na­pra­lSi adis
(sur. 6.60). fexsacmelebsa da kldes Soris
statikuri xaxunis
koeficientia
1,2, xolo zurgsa
da kldes Soris
igive koeficienti
0,8-ia.
Semdeg
sur. 6.61. amocana 105.
mTamsvlelma sax­
s­rebi
da
106. warmoidgineT, rom standartuli kilo­
moa­du­­na
gramis masis sagani dedamiwis ekvatorze
Camovardnis
moaTavses, sadac is dedamiwis brunvis Sedegad
zRvarze mivida. a)
465 m/wm mudmivi siCqariT 6,4×106 m radiusis
aageT Tavisufali
sxeulis
sur. 6.60. amocana 102.
grafiki
mTa­msvlelisTvis.
b)
ra
ZaliT
awveba
mTamsvleli kldes? g) misi wonis ra nawils
exmareba fexsacmelebze moqmedi xaxunis Zala?
103. Tqven 165 n wonis yuTi navsayudelisken
unda gaaxoxialoT. yuTsa da zedapirs Soris
wreze moZraobs. a) ra sididis centriskenuli
Zala
imoqmedebs
brunvis
dros
saganze?
davuSvaT, igive sagani zambarian sasworzea
Camokidebuli da dedamiwis brunvis gareSe
misi wona zustad 9,8 n-ia. b) ras aCvenebs
saswori anu ra sididis Zala moqmedebs
sagnidan sasworze?
198
Tavi 6
Zala da moZraoba
107. Toki 40 n maqsimalur daWimulobas
uZlebs. bavSvma am Toks 0,37kg masis qva moaba
da Tokis meore boloTi qvas 0,91m radiusis
mudmivi
vertikalur
asrulebs
wreze
atrialebs.
bavSvi
siCqariT
mifrinavs.
Tokis
horizontalur
meore
bolo
wreze
miwazea
damagrebuli. TviTmfrinavi wuTSi 4,4 bruns
da
frTebis
Sedegad
horizontaluri
qvis siCqares Tokis gawyvetamde zrdis. a)
ganlagebis
traeqtoriis ra adgilze iqneba qva Tokis
vertikalurad maRla awveba. a) risi tolia
gawyvetisas? b) ra iqneba qvis siCqare Tokis
TviTmfrinavis aCqareba? b) risi tolia Tokis
gawyvetisas?
daWimuloba? g) ra jamuri maRla mimarTuli
108. 0,75kg masis saTamaSo TviTmfrinavi 30m
sigrZis Tokzea gamobmuli da 18m simaRleze
(wevis)
Zala
frTebze?
haeri
moqmedebs
TviTmfrinavs
TviTmfrinavis
kinetikuri energia da muSaoba
7
mSobiarobis dros qirurgs an anesTeziologs gautkivarebis wamali
pacientis sxeulSi nemsiT Seyavs. nemsis wveri zurgis tvinis garSemo
ganlagebul arxSi arsebul epiduralur sivrceSi unda moxvdes. es
procedura sakmaod xangrZliv praqtikas moiTxovs, raTa eqimi mixvdes Tu
rodis Sevida nemsi epiduralur sivrceSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi, sakmaod
seriozul garTulebebs SeiZleba hqondes adgili. dResdReobiT, eqimebi
gamocdilebas praqtikaSi iZenen, magram momavalSi albaT SesaZlebeli
gaxdeba virtualur modelze varjiSi da mxolod amis Semdeg darTaven
eqims nebas cocxal pacients Seuyvanos ineqcia.
rogor unda aigos virtualuri modeli, raTa eqimma
sworad Caataros epiduraluri procedura?
pasuxs am TavSi SeityobT
7.1. ra aris fizika?
fizikis erT-erTi fundamentaluri amocana energiis Seswavlaa. marTlac, Cveni civilizacia
energiis miRebasa da efeqturad gamoyenebaze Zalian aris damokidebuli.
magaliTad, yvelam icis, rom nebismieri saxis moZraoba energias saWiroebs. wynar okeaneze
gadafrena, Senobis zeda sarTulze tvirTis atana, kosmosuri xomaldis moZraoba dedamiwis
orbitaze, burTis srola da a.S. energias moiTxovs. energiis miRebasa da gamoyenebaze uzarmazari
resursebi ixarjeba. Tanamedrove omebi swored energoresursebis gamo iwyeba da erT-erTi
mxaris mier resursis Warbad gamoyenebis Sedegad sruldeba kidec. nebismierma adamianma icis
energiis da misi gamoyenebis magaliTebi, magram ras niSnavs termini energia realurad?
7.2. ra aris energia?
energiis cneba Zalze farToa da misi zustad gansazRvra sakmaod rTulia. formalurad energia
aris erTi an meti raodenobis sagnis mdgomareobasTan asocirebuli skalaruli sidide, Tumca
es gansazRvreba metismetad bundovania da Znelad Tu dagvexmareba energiis aRqmaSi.
modiT zemoT moyvanili gansazRvreba odnav ganvavcroT da energiis Seswavlac ase daviwyoT.
energia erTi an meti raodenobis sagnis sistemasTan dakavSirebuli ricxvia. Tu Zala erT-erT
sagans cvlis (magaliTad, amoZravebs), maSin energiis ricxvi icvleba. uricxvi eqsperimentebis
Sedegad mecnierebi mixvdnen, rom Tu energiis ricxvebis miniWebis sqema kargad aris dagegmili,
ricxvebi eqsperimentebis Sedegebis winaswarmetyvelebisTvis SegviZlia gamoviyenoT da, rac
199
200
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
ufro mniSvnelovania, SesaZlebeli xdeba meqanizmebis, magaliTad, safreni mowyobilobebis
ageba. mecnierebis warmateba Cveni samyaros erT SesaniSnav Tvisebas efuZneba: energia erTi
saxeobidan meoreSi da erTi sagnidan meoreze gadadis, magram misi mTliani raodenoba ucvlelia
(energia inaxeba). energiis Senaxvis kanonis gamonaklisi aRmoCenili ar aris.
energiis sxvadasxva saxeobebi sxvadasxva saxis sabanko angariSebze Senaxuli fulis amsaxvel
ricxvebad SegviZlia warmovidginoT. arsebobs wesebi, Tu ras niSnavs fulis amsaxveli ricxvi
da rogor icvleba is. fulis raodenoba erTi angariSidan meoreze an erTi sistemidan meoreSi
SegviZlia gadavitanoT, magram mTliani raodenoba yovelTvis inaxeba.
mocemul TavSi aqcents mxolod erTi saxeobis energiaze (kinetikur energiaze) da energiis
gadacemis erT saSualebaze (muSaobaze) gavakeTebT. momdevno TavSi ramdenime saxis energias
ganvixilavT da vnaxavT, Tu rogor SeiZleba energiis Senaxvis kanonis formulebis saxiT Cawera.
7.3. kinetikuri energia
K kinetikuri energia moZrav mdgomareobaSi myof sagnebs axasiaTebs. rac ufro swrafad
moZraobs sagani, miT ufro metia misi kinetikuri energia. rodesac sagani uZravia, misi
kinetikuri energia nulis tolia.
m masis da sinaTlis siCqareze naklebi ν siCqariT moZravi sagnisTvis:
K = 1 mν2
2
(kinetikuri energia) (7.1)
magaliTad, rodesac 3kg masis ixvi 2m/wm siCqariT mifrinavs, misi kinetikuri energiaa 6kg · m2/wm2
anu ixvis moZraoba am ricxviT xasiaTdeba.
SI sistemaSi kinetikuri energiis (da yvela sxva saxeobis energiis) erTeuli joulia (j). es
erTeuli me-19 saukuneSi moRvawe ingliseli mecnieris - jeims preskot joulis sapativcemulod
aris SemoRebuli. 7.1 formulidan gamomdinare jouli masis da siCqaris erTeulebiT
ganisazRvreba:
1 jouli = 1kg · m2/wm2 maSasadame, mfrinavi ixvis kinetikuri energiaa 6 j.
amocanis amoxsnis nimuSi
(7.2)
7.1
1896 wels, texasis Statis qalaq vakoSi,
uiliam kraSma ori orTqlmavali 6,4km sigrZis
liandagis mopirdapire boloebze gaaCera,
daqoqa da erTmaneTisken mTeli siCqariT
daZra (sur. 7.1). am yvelafers daaxloebiT
30 000 TviTmxilveli Seeswro. aTasobiT ada­
miani orTqlmavlebis namsxvrevebma daaziana,
ramdenime daiRupa kidec. davuSvaT TiToeuli
orTqlmavalis wona 1,2×106n iyo da isini
0,26 m/wm2 mudmivi aCqarebiT moZraobdnen.
ra jamuri kinetikuri energia hqonda orive
orTqlmavals Sejaxebamde?
amoxsna: 7.1 formulis saSualebiT TiTo­
euli
orTqlmavalis
SegviZlia
kinetikuri
gamovTvaloT,
magram
energia
amisTvis
sur. 7.1. orTqlmavalebis Sejaxebis Sedegi
7.4. muSaoba
201
orTqlmavlebis siCqare Sejaxebamde da maTi
TiToeuli orTqlmavalis masis dasadgenad
masa gvWirdeba. vinaidan davuSviT, rom TiTo­
maTi wonebi g-ze gavyoT:
1,2 × 106 n
euli orTqlmavalis aCqareba mudmivia, 2.1
m=
cxri­lis saSualebiT ν siCqareebis gamoTvla
= 1,22 × 105 kg
Se­saZlebelia. Cven 2.16 formulas virCevT,
Semdeg
radgan ν-s garda yvela mniSvneloba viciT:
orTqlmavalis jamur kinetikur energias
ν2 = ν02 + 2a(x – x0),
ν = 40,8 m/wm (daaxloebiT 150 km/sT)
saSualebiT
orive
K = 2(1 mν2) = (1,22 × 105 kg)(40,8 m/wm)2
2
= 2 × 108 j mTliani manZilis naxevari):
anu
formulis
gamovTvliT:
sadac ν0 = 0 da x – x0 = 3,2 × 103 m (liandagis
ν2 = 0 + 2(0,26 m/wm2)(3,2 × 103m)
7.1
9,8 m/w2
(pasuxi)
miRebuli Sedegi cxadyofs, rom orTql­
mavalebis Sejaxeba bombis afeTqebis magvari
iqneboda.
7.4. muSaoba
Tu saganze ZaliT imoqmedebT da mis siCqares gazrdiT, sagnis kinetikuri energiac gaizrdeba.
aseve, Tu saganze ZaliT imoqmedebT da mis siCqares SeamcirebT, kinetikuri energiac Sesabamisad
Semcirdeba. kinetikuri energiis cvlilebis SefasebisTvis vambobT, rom Zalam energia Tqvenidan
saganze an piriqiT gadaitana.
Zalis saSualebiT energiis gadacemis dros Zala saganze W muSaobas asrulebs. muSaobis
gansazRvreba Semdegia:
W muSaoba aris saganze moqmedi Zalis saSualebiT sagnidan an sagnisTvis gadacemuli
energia. sagnisTvis gadacemuli energia dadebiTi muSaobaa, xolo sagnidan gamosuli
energia - uaryofiTi muSaoba.
maSasadame, `muSaoba~ gadacemuli energiaa, xolo `muSaobis Seasruleba~ - energiis gadacemis
procesi. muSaobis erTeuli energiis erTeulia da muSaoba skalaruli sididea.
termini „gadacema“ sakmaod damabneveli SeiZleba gaxdes. is ar niSnavs, rom raime nivTiereba
saganze gadadis an sagnidan gamodis. energiis gadacema, magaliTad, wylis dinebas, sulac ar
gavs. es ufro bankis erTi angariSidan meoreze fulis eleqtronuli gadatanis msgavsia. erTi
angariSis ricxvi mcirdeba, xolo meorisa izrdeba, sinamdvileSi ki or angariSs Soris araviTari
nivTiereba ar moZraobs.
yuradReba miaqcieT, rom sityva `muSaoba~ ar niSnavs fizikurad an gonebrivad Sesrulebul
samuSaos. magaliTad, rodesac kedels Zlierad awvebiT, kunTebis permanentuli daZabvis Sedegad
daiRlebiT anu muSaobT, magram es ar niSnavs, rom Tqvensa da kedels Soris energiis gadacema
xdeba anu kedelze muSaoba sruldeba.
gaugebrobis Tavidan asacileblad W simbolos mxolod muSaobisTvis gamoviyenebT, xolo wonas
misi eqvivalenturi mg simboloTi warmovadgenT.
7.5. muSaoba da kinetikuri energia
muSaobis gamosaxuleba
modiT, ganvixiloT gaxvretili burTula, romelic horizontaluri x RerZis gaswvriv
gadaWimul, xaxunisgan Tavisufal
mavTulze misrialebs (sur. 7.2). burTulaze mavTulisadmi

φ kuTxiT daxrili, mudmivi F Zala moqmedebs da mas mavTulis gaswvriv aCqarebs. Zalasa da
aCqarebas Soris kavSiris dasadgenad x RerZis gaswvrivi komponentebisTvis niutonis meore
202
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
kanoni CavweroT:
Fx = max ,
(7.3)

sadac m aris burTulis masa. Zala d gadaadgilebis
gavlis Semdeg burTulis siCqaris
0
sawyis mniSvnelobas
raime sxva mniSvnelobiT cvlis. vinaidan Zala mudmivia,
aCqarebac mudmivia. aqedan gamomdinare, x RerZis gaswvrivi
sur. 7.2.
 mavTulze mosriale burTu­
laze d gadaadgilebisadmi
φ kuTxis

mdgeneli F mudmivi Zala moqmedebs
da mis siCqares
-dan
-ze cvlis.
0
`kinetikuri energiis sawyao~ burTulis
kinetikuri ener­giis cvlilebas asaxavs.
Ki sawyisi kinetikuri energiaa, xolo Kf
– saboloo kinetikuri energia.
komponentebisTvis 2.16 formula SeiZleba Caiweros:
ν 2 = ν02 + 2axd.
(7.4)
am formulis ax-sTvis amoxsna, Semdeg 7.3 formulaSi Casma
da gardaqmnebi mogvcems:
1 mν2
2
– 1 mν02 = Fxd 2
(7.5)
formulis marcxena mxaris pirveli wevri d gadaadgilebis
bolos burTulis Kf kinetikuri energiaa, xolo meore wevri - Ki kinetikuri energia gadaadgilebis
dasawyisSi. 7.5 formulis marcxena mxare gvauwyebs, rom kinetikuri energia Zalis moqmedebiT
Seicvala, xolo formulis marjvena mxaris Tanaxmad es cvlileba Fxd-s tolia. maSasadame, Zalis
mier burTulaze Sesrulebuli W muSaobaa:
W = Fxd
(7.6)
Tu Fx da d sidideebi viciT, maSin am formulis gamoyenebiT Zalis mier burTulaze Sesrulebul
W muSaobas gamovTvliT.
moZraobisas Zalis mier saganze Sesrulebuli muSaobis gamoTvlisTvis mxolod
gadaadgilebis gaswvriv Zalis komponents viyenebT. gadaadgilebis perpendikularuli
Zalis komponenti muSaobas ar asrulebs.
7.2 suraTze Cans, rom Fx = F cos φ, sadac φ aris kuTxe


d gadaadgilebis mimarTulebasa da F
Zalas Soris. 7.6 formula ufro zogadi saxiTac SeiZleba Caiweros:
W = Fd cos φ (mudmivi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba)
(7.7)
 
es formula gamosadegia, Tu F, d da φ sidideebi viciT. vinaidan formulis marjvena mxare F ⋅ d
skalaruli namravlis tolia, amitom:
 
W = F ⋅d
(mudmivi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba), (7.8)

sadac F aris F Zalis mniSvneloba (sidide). 7.8 formula gansakuTrebulad maSin xdeba


mosaxerxebeli, rodesac F da d erTeulovan-veqtorul CanawerSi aris mocemuli.
gafrTxileba: 7.6-7.8 formulebis gamoyenebaze ori SezRudva arsebobs: 1) Zala unda iyos
mudmivi anu misi sidide sagnis moZraobis dros ar unda icvlebodes da 2) sagani nivTieri
wertilis magvari unda iyos anu is unda iyos myari da misi yvela nawili erTdroulad moZraobdes.
mocemul TavSi mxolod nivTieri wertilis magvar sagnebs
da mudmivi Zalis SemTxvevebs ganvixilavT.
muSaobis niSani. Zalis mier saganze Sesrulebuli
muSaoba SeiZleba iyos dadebiTi an uaryofiTi. magaliTad
Tu 7.7 formulaSi φ kuTxe 90°-ze naklebia, maSin cos φ da
Sesabamisad muSaobac dadebiTia. rodesac φ kuTxe 90°-ze
sur. 7.3. sawolebiT rbolis monawile.
sawoli da misi mgzavri nivTier
wertilad SegviZlia mi­viC­nioT, raTa
monawilis Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba gamo­vTvaloT.
metia (180°-mde), cosφ da Sesabamisad muSaobac uaryofiTia.
zemoT miRebul Sedegebs martiv wesamde davyavarT.
muSaobis niSnis gasagebad Zalis veqtoris gadadaadgilebis
paraleluri komponenti unda ganvixiloT.
203
7.5. muSaoba da kinetikuri energia
Zala dadebiT muSaobas asrulebs, rodesac misi veqtoruli komponentis mimarTuleba
gadaadgilebis mimarTulebas emTxveva da uaryofiT muSaobas asrulebs, rodesac
veqtoruli komponentis mimarTuleba gadaadgilebis mimarTulebis sapirispiroa.
veqtoruli komponentis ararsebobis SemTxvevaSi Zala muSaobas ar asrulebs.
muSaobis erTeulebi. SI sistemaSi muSaobis da kinetikuri energiis erTeuli joulia. 7.6 da
7.7 formulebidan Cans, rom joulis eqvivalenturi erTeulia n · m, xolo britanul sistemaSi
futi · funti. gavSaloT 7.2 formula da miviRebT:
1j = 1kg · m2/wm2 = 1n · m = 0,738 futi · funti (7.9)
ramdenime Zalis mier Sesrulebuli jamuri muSaoba. rodesac saganze ori an meti Zala moqmedebs,
jamuri muSaoba calkeuli Zalis mier Sesrulebuli muSaobaTa jamis tolia. jamuri muSaoba
ori meTodiT SegviZlia gamovTvaloT: 1) gamovTvaloT TiToeuli Zalis mier
 Sesrulebuli
Ft gamovTvaloT,


Semdeg ki 7.7 formulis gamoyenebiT F-is nacvlad Ft CavsvaT, xolo φ-s nacvlad - Ft -sa da d -s
muSaoba da Semdeg SevkriboT, 2) Tavdapirvelad am Zalebis tolqmedis sidide
Soris kuTxe.
muSaoba-kinetikuri energiis Teorema
7.5 formula burTulis kinetikuri energiis cvlilebas burTulaze Sesrulebul W (=Fxd)
muSaobasTan akavSirebs. nivTieri wertilis magvari sagnebisTvis am formulis ganzogadeba
SesaZlebelia. davuSvaT, ΔK aris sagnis kinetikuri energiis cvlileba, xolo W – masze
Sesrulebuli jamuri muSaoba. amis Semdeg SegviZlia davweroT:
ΔK = Kf – Ki = W
7.10 formulis Tanaxmad:
wertilis kinetikuri
(
energiis cvlileba
) (
=
wertilze Sesrulebuli
jamuri muSaoba
(7.10)
)
.
7.10 formula asec SeiZleba daiweros:
es formula gvauwyebs:
kinetikuri energia jamuri
(
muSaobis Sesrulebis Semdeg
Kf = Ki + W
) (
=
kinetikuri energia jamuri
muSaobis Sesrulebamde
) (
=
(7.11)
Sesrulebuli jamuri
muSaoba
)
.
zemoT moyvanili mtkicebebi muSaoba-kinetikuri energiis Teoremis saxeliT aris cnobili.
is gamosadegia, rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi muSaobisTvis. Tu wertilze Sesrulebuli
jamuri muSaoba dadebiTia, maSin wertilis kinetikuri energia muSaobis odenobiT izrdeba. Tu
jamuri muSaoba uaryofiTia, maSin wertilis kinetikuri energia muSaobis odenobiT mcirdeba.
magaliTad, Tu wertilis kinetikuri energiaa 5j da mas 2j energia gadaecema, saboloo kinetikuri
energia 7j iqneba. 2 j energiis gamosvlis SemTxvevaSi wertilis saboloo energia 3 j gaxdeba.
sakontrolo wertili 1. wertili x RerZis gaswvriv moZraobs. rodesac wertilis siCqare
icvleba a) –3m/wm-dan –2m/wm-mde da b) –2m/wm-dan 2m/wm-mde, misi kinetikuri energia izrdeba,
mcirdeba Tu ar icvleba? g) TiToeul SemTxvevaSi wertilze Sesrulebuli muSaoba
dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis tolia?
204
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
7.2
amocanis amoxsnis nimuSi
ori Spioni 225kg masis seifs d=8,5m manZilze
001
12n sididis da

horizontalidan qvemoT 30°-iT daxrili F1
ZaliT moqmedebs, xolo 002 Spioni 10n sididis

da horizontalidan zemoT 40°-iT daxrili F2
miacurebs.
Spioni
ZaliT cdilobs seifis mitanas daniSnulebis
adgilamde.
moZraobis
dros
am
Zalebis
sidideebi da mimarTulebebi ar icvleba, xolo
seifsa da zedapirs Soris xaxuni ar arsebobs.

F1 da F2 Zalebi

seifze d gadaadgilebis ganmavlobaSi?
a) ra jamur muSaobas asruleben
amoxsna: ori Zalis mier seifze Sesrulebuli
W jamuri muSaoba calkeuli muSaobebis jamis
tolia. garda amisa, seifi nivTieri wertilia
da Zalebis sidideebi da mimarTulebebi ar
icvleba.
maSasadame,
muSaobis
SegviZlia
b) Tavisufali sxeulis grafiki seifisTvis
mimarTuleba ar icvleba, maT mier Sesru­
le­buli muSaoba 7.7 formuliT SegviZlia
gamovTvaloT. mizidulobis Zalis sididea mg
da gveqneba:
gamoTvli­
sTvis 7.7 (W = Fd cos φ) an 7.8 formula (W=
 
F ⋅d )

sur. 7.4. a) ori Spioni seifs d manZilze gadaadgilebs.
(pasuxi)
WN = FN d cos 90° = FN d(0) = 0
(pasuxi)
vinaidan
amgvari Sedegis winaswar gamocnoba namdvilad
Zalebis sidideebi da mimarTulebebi viciT,
SegveZlo. vinaidan es Zalebi seifis gada­ad­
7.7
am
gilebis perpendikularulad aris mimar­Tuli,
formulidan da 7.4b suraTze gamosaxuli
seifze muSaobas ar asruleben da energiis
Tavisufali
sxeulis grafikidan gamomdinare

gadacema ar xdeba.
formula
gamoviyenoT.
da
Wgmgd cos 90° = mgd(0) = 0
ufro
mosaxerxebelia.
F1 Zalis mier Sesrulebuli muSaobaa:
W1 = F1d cos φ1 = (12 n)(8,5 m)(cos 30°) = 88,33 j

F2 Zalis mier Sesrulebuli muSaobaa:
W2 = F2d cos φ2 = (10n)(8,5 m)(cos 40°) = 65,11j
maSasadame, jamuri W muSaobaa:
νf siCqare 8,5 m-is gavlis Semdeg?
amoxsna:
seifis siCqare icvleba, vinaidan

da

F1
F2 Zalis mier energiis gadacemis dros
misi kinetikuri energia icvleba. siCqaresa da
W = W1 + W2 = 88,33j + 65,11j
= 153,4j ≈ 153j
g) seifi Tavdapirvelad uZravia. ra iqneba misi
muSaobas Soris kavSiris dasadgenad 7.10 da 7.1
(pasuxi)
8,5m manZilze gadaadgilebis ganmavlobaSi
Spionebi seifs 153j energias gadascemen.
b) gadaadgilebis ganmavlobaSi ra Wg muSaobas

asrulebs Fg mizidulobis Zala da ra WN

muSaobas asrulebs FN drekadobis Zala
formulebi gavaerTianoT:
W = Kf – Ki = 1 mνf2 – 1 mνi2
2
2
sawyisi νi siCqare nulis tolia, xolo mTliani
Sesrulebuli muSaobaa 153,4 j. zemoT miRe­
buli formulis νf-sTvis amoxsna da monacemebis
Casma mogvcems:
seifze?
amoxsna: vinaidan am ori Zalis sidide da
amocanis amoxsnis nimuSi
yuTi Stormis dros molipul avto­sadgomze
= 1,17 m/w
(pasuxi)
7.3

d = (–3
 m) manZilze gadaadgildeba da masze
qari F = (2 n) + (–6 n) ucvleli ZaliT moq­
a) ra muSaobas asrulebs qari yuTis gadaadgi­
medebs. 7.5 suraTze gamosaxulia mo­ce­muli
da
viTareba da koordinatTa RerZebi.
ar ic­vleba, muSaobis gamoTvlisTvis 7.7
lebis dros?
amoxsna: vinaidan yuTi nivTieri wertilia
qaris
Zalis
sidide
da
mimarTuleba
205
7.6. mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
kuri energia

d -s bolos?
amoxsna: vinaidan Zala yuTze uaryofiT


sur. 7.5. d manZilze gadaadgilebisas F ucvleli
Zala anelebs yuTis moZraobas.
 
(W = Fd cos φ) an 7.8 (W = F⋅ d ) formula
SegviZlia gamoviyenoT.
F da d erTeulovan-
veqtorul CanawerSi gvaqvs mocemuli, amitom
7.8 formulas virCevT da vwerT:
 
W = F ⋅ d = [(2 n) + (–6 n) ] · [(–3 m) ].
·
da
k ⋅ k ar aris nuli toli (ix. E
damateba). am SemTxvevaSi viRebT:
W = (2 n)(–3 m) · + (–6 n)(–3 m) ·
= (–6 j)(1) + 0 = –6 j (pasuxi)
asrulebs da yuTis kinetikur energias 6 j-s
b) Tu
rema 7.11 formulis saxiT gamoviyenoT da
miviRebT:
Kf = Ki + W = 10 j + (–6 j) = 4 j
(pasuxi)
kinetikuri energia 4 j-mde Semcirda da yuTic
Senelda.
saxulia oTxi mdgomareoba, rom­leb­Sic
yuTze Zala moqmedebs da yuTi xaxunisgan
Tavisufal zedapirze d manZils mar­
jvnisken gadis. Zalebis sidideebi Tana­
maSasadame, Zala yuTze uaryofiT 6 j muSaobas
aklebs.
mcirdeba. muSaoba-kinetikuri energiis Teo­
sakontrolo wertili 2. suraTze gamo­
SesaZlo skalaruli
namravlebidan mxolod
 
· ,
muSaobas asrulebs, yuTis kinetikuri energia
baria da maTi mimarTulebebic naCvenebia.
daalageT mdgomareobebi gadaadgilebis
dros yuTze Sesrulebuli muSaobis mi­
xedviT dididan mcireze.

d gadaadgilebis dasawyisSi yuTis
kinetikuri energiaa 10 j, risi tolia kineti­
(a)
(b)
(g)
(d)
7.6. mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
modiT, mizidulobis Zalis mier saganze Sesrulebuli muSaoba
ganvixiloT. 7.6 suraTze naCvenebia m masis pomidori, romelic
ν0 sawyisi siCqariT da, maSasadame, Ki=1 mν02
2
kinetikuri

energiiT maRla aisroles. maRla asvlisas pomidors
Fg
mizidulobis Zala anelebs anu mizidulobis Zala pomidorze
muSaobas asrulebs da kinetikuri energia mcirdeba.
vinaidan pomidori nivTier wertilad SegviZlia CavTvaloT,

d gadaadgilebis dros masze Sesrulebuli muSaoba
7.7

formuliT (W = Fd cos φ) SegviZlia CavweroT. Fg Zalis
sididea mg da am Zalis mier Sesrulebuli Wg muSaobaa:
Wg = mgd cosφ (mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba) (7.12)
sur. 7.6. m masis maRla asrolil

pomidorze Fg mizidulobis  Za­la
moqmedebs da misi siCqare d ga­
daadgilebis dros 0-dan -mde mci­
rdeba. kinetikuri energiis sa­wyao
kinetikuri energiis Ki(=1 mν02)-dan


2
maRla asrolili sagnis SemTxvevaSi Fg Zala d gadaadgilebis K (=1 mν2)-mde cvlilebas asaxavs.
f
2
sapirispiro mimarTulebisaa, φ = 180° da gveqneba:
Wg = mgd cos180° = mgd (–1) = –mgd (7.13)
minus niSani gvauwyebs, rom maRla asvlis dros saganze moqmedi mizidulobis Zala sagnis
kinetikur energias mgd raodenobas aklebs da, Sesabamisad, sagani neldeba.
mas Semdeg rac sagani maqsimalur simaRles miaRwevs, is vardnas iwyebs da


Fg Zalasa da d
gadaadgilebs Soris φ kuTxe nulis tolia:
Wg= mgd cos 0° = mgd(+1) = +mgd (7.14)
plius niSani gvauwyebs, rom mizidulobis Zala sagnis kinetikur energias mgd raodenobis
energias umatebs. aqedan gamomdinare sagani Cqardeba.
206
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
sagnis awevasa da dabla dawevaze Sesrulebuli muSaoba
warmovidginoT, rom nivTieri wertilis magvar saganze

F vertikaluri ZaliT vmoqmedebT da mas maRla vwevT.
gadaadgilebis dros Cveni Zala saganze Wa dadebiT muSaobas
asrulebs, xolo mizidulobis Zala - uaryofiT Wg muSaobas.
Cvens mier modebuli Zala sagans energias gadascems, xolo
mizidulobis Zala sagnisTvis energiis warTmevas cdilobs.
7.10 formulidan gamomdinare, energiis gadacemebis Sedegad
sagnis kinetikuri energiis ΔK cvlilebaa:
ΔK = Kf – Ki = Wa + Wg ,
(7.15)

sur. 7.7. a) modebuli
 F Zala sagans
wevs. sagnis d gadaadgileba
sadac Kf aris kinetikuri energia gadaadgilebis dasasruls, maRla

mizidulobis
Zalisadmi f=180°
F
g
xolo K – kinetikuri energia gadaadgilebis dasawyisSi. igive
i
kuTxes
adgens.
modebuli
Zala
formula sagnis dabla dawevis SemTxvevaSic gamosadegia, saganze dadebiT muSaobas asrulebs.

Tumca am SemTxvevaSi mizidulobis Zala sagans energias b) modebuli F Zala sagans dabla

gadascems, xolo Cvens mier modebuli Zala sagans energias wevs. sagnis d gadaadgileba Fg
mizidulobis Zalisadmi f=0° kuTxes
arTmevs.
adgens. modebuli Zala saganze
gavrcelebuli SemTxvevaa, rodesac awevamde da awevis uaryofiT muSaobas asrulebs.
Semdeg sagani uZravia. magaliTad, warmovidginoT, rom wigns
iatakidan Taroze debT. am SemTxvevaSi Kf da Ki kinetikuri energiebi nulis tolia da 7.15
formula Semdeg saxeze daiyvaneba:
Wa + Wg = 0
anu
Wa = –Wg
(7.16)
yuradReba miaqcieT, rom igive Sedegs miviRebT, Tu kinetikuri energiebi erTmaneTis tolia.
orive SemTxvevaSi miRebuli Sedegi niSnavs, rom modebuli Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli muSaobis Sebrunebulia anu modebuli Zala sagans
igive raodenobis energias gadascems, rasac mizidulobis Zala sagans arTmevs. 7.12 formulis
gamoyenebiT 7.16 formula ase SeiZleba Caiweros:
Wa = – mgd cosφ (awevasa da dawevaze Sesrulebuli muSaoba; Kf=Ki) (7.17)


sadac φ aris kuTxe Fg -sa da d -s Soris. Tu gadaadgileba vertikalurad zeviT aris mimarTuli
(sur. 7.7a), maSin φ = 180° da modebuli Zalis mier Sesrulebuli muSaobaa mgd. Tu gadaadgileba
vertikalurad qvemoT aris mimarTuli (sur. 7.7b), maSin φ = 0° da modebuli Zalis mier Sesru­
lebuli muSaoba –mgd-s utoldeba.
7.16 da 7.17 formulebi nebismier mdgomareobas Seesabameba, rodesac sagans maRla an dabla weven
da awevamde da awevis Semdeg sagani uZravia. formulebi modebuli Zalis sidideze damokidebuli
ar aris. magaliTad, Tu iatakidan Wiqas aiRebT da Tavs zemoT daiWerT, Tqveni Zala awevis dros
mniSvnelovnad Seicvleba. miuxedavad amisa, awevamde da awevis Semdeg Wiqa uZravia da Tqveni
Zalis mier Wiqaze Sesrulebuli muSaoba 7.16 da 7.17 formulebiT gamoiTvleba, sadac mg aris
Wiqis wona, xolo d - awevis manZili.
amocanis amoxsnis nimuSi
7.4
tvirTebis awevaSi legendad iqca (sur. 7.8).
1 sm simaRleze
awia. platformaze mTlianad 27900 n wonis
erT-erTi misi Sedegi dRemde rekordia.
avtomobilis nawilebi da tyviiT savse seifi
anedersoni xis platformis qveS moixara,
iyo ganlagebuli.
50-ian wlebSi, pol andersoni uzarmazari
xelebiT patara taburetebs daeyrdno da
platforma
daaxloebiT
7.6. mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
207
a) tvirTis awevis dros ra muSaoba Seasrula

Fg mizidulobis Zalam tvirTze?
amoxsna: tvirTi erT nivTier wertilad
SegviZlia miviCnioT, vinaidan misi nawilebi
erTdroulad moZraobdnen. amis Semdeg 7.12
formulis (Wg = mgd cosφ) saSualebiT

Fg Za­
lis mier tvirTze Sesrulebul Wg muSaobas
gamovTvliT. qvemoT mimarTul mizidulobis
Zalasa da zemoT mimarTul gadaadgilebas
Soris φ kuTxea 180°. es da sxva monacemebi 7.12
formulaSi CavsvaT da miviRebT:
Wg = mgd cos φ = (27900 n)(0,01 m)(cos180°)
= –280 j
(pasuxi)
sur. 7.8. pol andersonma platforma da moxaliseebis
jgufi zurgiT awia
b) ra muSaoba Seasrula andersonis mier
Sebrunebulia. 7.16 formula swored amgvar
modebulma Zalam tvirTis awevaze?
amoxsna: andersonis mier tvirTze modebuli
Zalis
gamosaxuleba
gvqondes,
misi
Zala
ar
gvaqvs
da
namdvilad
mdgomareobas asaxavs:
WA = –Wg = +280 j
romc
ar
iyo
(pasuxi)
miRebuli raodenobis muSaoba skolis gate­
mudmivi. aqedan gamomdinare, 7.7 formulaSi
nili
Zalis sididis Casma da muSaobis gamoTvla
ki sakmarisia. maSin ratom iyo andersonis
SeuZlebelia. miuxedavad amisa, viciT, rom
Sedegi gasaocari? pasuxi is aris, rom muSaoba
awevamde da awevis Semdeg tvirTi uZravia.
da Zala sxvadasxva sidideebia. andersonis
aqedan gamomdinare, andersonis
Zalis mier

miRwevas ar sWirdeboda didi raodenobis
Zalis
Zala namdvilad aucilebeli iyo.
Sesrulebuli WA muSaoba Fg mizidulobis
mier
Sesrulebuli
muSaobis
amocanis amoxsnis nimuSi
zurgCanTis
iatakidan
aRebisTvisac
energiis gadacema, samagierod, uzarmazari
7.5
15kg masis Tavdapirvelad uZrav yuTs Tokis
saSualebiT xaxunisgan Tavisufal daxril
zedapirze d = 5,7 m manZilze gadaaadgileben.
h = 2,5 m simaRleze yuTi Cerdeba (sur. 7.9a).
zedapiri

a) ra Wg muSaobas asrulebs yuTze Fg mizi­
dulobis Zala gadaadgilebisas?
(a)
amoxsna: Cven SegviZlia yuTi nivTier wer­
tilad miviCnioT da
Fg Zalis mier masze
Sesrulebuli Wg muSaobis gamoTvlisTvis
7.12 formula (Wg = mgd cos φ) gamoviyenoT
miu­xedavad imisa, rom

Fg -sa da d -s Soris
φ kuTxe ar viciT. 7.9b suraTze gamosaxulia
Tavisufali sxeulis grafiki yuTisTvis da
Cans, rom φ = θ + 90°, sadac θ aris sibrtyis
daxris kuTxe. 7.12 formula gvaZlevs:
Wg = mgd cos (θ + 90°) = –mgd sin θ
(7.18)
(b)
sur. 7.9. a) yuTi xaxunisgan Tavisufal
daxril

sibrtyeze sibrtyisadmi paraleluri T Zalis moqme­
debiT gadaadgildeba. b)
 Tavisufali sxeulis grafiki
yuTisTvis. naCvenebia d gadaadgilebac.
208
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
zemoT miRebuli formulis gamartivebisTvis
trigonometriuli
igiveoba
gamoviyeneT.
cvlileba nulis tolia. yuTze Sesrulebuli
jamuri W muSaobis gamoTvlisTvis yuTze
miRebuli Sedegi erTi SexedviT arafers
moqmedi
ar gvaZlevs, vinaidan θ ucnobia, magram 7.9
muSaoba
unda SevkriboT. a)-dan ukve viciT, rom

suraTze Cans, rom d sin θ = h, sadac h CvenTvis
cnobili sididea. amis Semdeg 7.18 formula
mogvcems:
Wg = –mgh (7.19)
= –386 j
(pasuxi)
7.19 formulis Tanaxmad mizidulobis Zalis
mier Sesrulebuli Wg muSaoba vertikalur
damokidebuli
Zalis
mier
Sesrulebuli
Fg mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli Wg
muSaoba –386j-ia, sibrtyidan yuTze moqmedi

FN drekadobis Zalis mier Sesrulebuli

WN muSaoba nulis tolia, vinaidan FN Zala
gadaadgilebis
= –(15 kg)(9,8 m/wm2)(2,5 m)
gadaadgilebazea
samive
da
perpendikularulia.
Cven

mxolod T -s mier Sesrulebuli WT muSaoba
dagvrCa. muSaoba-kinetikuri energiis Teo­
remis Tanaxmad:
ΔK = WT + Wg + WN
ara
horizontalur gadaadgilebaze.
b) ra WT muSaobas asrulebs yuTze Tokidan

moqmedi T Zala gadaadgilebis dros?
amoxsna: 7.7 formulaSi (W = Fd cos φ) F-is
nacvlad T-s ver CavsvamT, vinaidan T-s mniS­
vneloba ar viciT. samagierod SegviZlia yuTi
nivTier wertilad miviCnioT da mas muSaobakinetikuri energiis Teorema (ΔK = W) mivu­
sadagoT. awevamde da awevis Semdeg yuTi
uZravia, amitom misi kinetikuri energiis ΔK
amocanis amoxsnis nimuSi
anu
0 = WT – 368j + 0
da
WT = 368 j
(pasuxi)
sakontrolo wertili 3. davuSvaT, yuTs
igive h simaRlemde, oRond ufro grZel
daxril sibrtyeze vamoZravebT. a) T Zalis
mier Sesrulebuli muSaoba metia, naklebia
Tu ar icvleba?
b) yuTis moZraobisTvis

saWiro
T Zalis sidide metia, naklebia Tu
ar icvleba?
7.6
m=500kg masis lifti νi = 4m/wm siCqariT qvemoT
 
Cadis, gvarli fuWdeba da kabina a = g / 5
mudmivi aCqarebiT vardeba (sur. 7.10a).
a) d = 12m manZilze vardnis
ganmavlobaSi ra

Wg muSaobas asrulebs Fg mizidulobis Zala
kabinaze?
amoxsna: kabina SegviZlia nivTier wertilad
miviCnioT da
Fg Zalis mier Sesrulebuli
Wg muSaoba 7.12 formuliT (Wg = mgd cos φ)
gamovTvaloT.
 7.10b suraTidan Cans, rom
Zalasa da
Fg
d gadaadgilebas Soris kuTxe 0 -ia.
0
maSasadame, 7.12 formula gvaZlevs:
Wg = mgd cos0° = (500 kg)(9,8 m/wm2)(12m)(1)
= 5,88 × 104 j ≈ 59 kj
(pasuxi)
b) 12m-iani vardnis ganmavlobaSi ra WT muSao­
bas
asrulebs
kabinaze
liftis

gvarlis
gaswvriv zemoT mimarTuli
T Zala?
amoxsna:
(W = Fd cosφ)
7.7
formulis
sa­
(a)
(b)
sur. 7.10. liftis kabina νi siCqariT qvemoT eSveba da
 
aCqarebas iwyebs. a) kabina d manZils a = g/5 mudmivi
aCqarebiT gadis. b) Tavisufali sxeulis grafiki
kabinisTvis. naCvenebia gadaadgilebac.
209
7.7. drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
Sua­le­biT
WT
Tav­dapirvelad
muSaobas
gamovTvliT,
Tu
T sididis gamosaxulebas
Sesabamisad, kinetikuri energiac icvleba.
aqedan
gamomdinare,
7.16
formula
am
miviRebT. am gamosaxulebis miReba y RerZis
SemTxvevaSi gamousadegaria.
gaswvrivi komponentebisTvis niutonis meore
g) ra jamuri W muSaoba sruldeba kabinaze
kanonis CaweriT SeiZleba:
T – Fg = ma
es formula T-sTvis amovxsnaT, Fg-s nacvlad
mg CavsvaT da miRebuli Sedegi 7.7 formulaSi
gadavitanoT:
WT = Td cos φ = m(a+g)d cos φ
vardnis ganmavlobaSi?
amoxsna: jamuri muSaoba kabinaze moqmedi
Zalebis mier Sesrulebuli muSaobebis jamia:
W = Wg + WT = 5,88×104 j – 4,7 × 104 j
= 1,18×104 j ≈ 12 kj
Semdeg qvemoT mimarTuli a aCqarebis nacvlad
d) risi tolia kabinis kinetikuri energia
kuTxis nacvlad 180°:
amoxsna: kabinis kinetikuri energia icvleba,


–g/5 CavsvaT, xolo T da mg Zalebs Soris φ
(
)
4
g
WT = m – + g d cos φ = mgd cos φ
5
5
4
= (500 kg)(9,8 m/w2)(12 m) cos 180°
5
= –4,7 × 104 j ≈ –47 kj
(pasuxi)
yuradReba miaqcieT, rom WT ar aris Wg-s
Sebrunebuli. amis mizezi is aris, rom kabina
vardnis dros Cqardeba, misi siCqare da,
12m-iani vardnis dasasruls?
vinaidan masze jamuri muSaoba sruldeba. 7.1
formulidan gamomdinare, vardnis dasawyisSi
1
kinetikuri energiaa Ki= 2 mνi2. amis Semdeg 7.11
formula aseT saxes iRebs:
1
2
Kf = Ki + W = mνi2 + W
1
2
= (500 kg)(4 m/wm)2 + 1,18×104 j
= 1,58 × 104 j ≈ 16 kj
(pasuxi)
7.7. drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
am TavSi cvladi Zalis garkveuli saxeobis, kerZod, drekadobis Zalis anu zambaridan moqmedi
Zalis mier nivTieri wertilis magvar saganze Sesrulebul muSaobas ganvixilavT. bunebaSi
arsebul mraval Zalas drekadobis Zalis magvari maTematikuri forma aqvs. aqedan gamomdinare,
am Zalis Seswavlis dros mravali sxva Zalis bunebas gavigebT.
drekadobis Zala
7.11 suraTze naCvenebia moSvebul mdgomareobaSi myofi zambara anu rodesac zambara SekumSuli
an daWimuli ar aris. zambaris erTi bolo damagrebulia, xolo meore boloze nivTieri wertilis
magvari sagani, magaliTad, blokia mibmuli. Tu bloks marjvniv gavwevT da zambaras davWimavT
(7.11b suraTi), zambara bloks marcxnisken ubiZgebs (vinaidan drekadobis Zala zambaras pirvandel
mdgomareobaSi abrunebs, mas aRmdgen Zalasac uwodeben). Tu bloks marcxnisken vubiZgebT da
zambaras SevkumSavT (7.11g suraTi), zambara bloks marjvnisken ubiZgebs.
zambaraze
Catarebuli mravali eqsperimentiT gamarTlebulia daSveba, rom zambaridan moqmedi


Fs Zala zambaris Tavisufali bolos d gadaadgilebis proporciulia.

(7.20)
Fs = - k d (hukis kanoni) ,

sadac Fs aris drekadobis Zala. es formula hukis kanonis saxeliTaa cnobili. robert huki
ingliseli mecnieri iyo, romelic me-17 saukuneSi moRvaweobda. 7.20 formulaSi gamoyenebuli
minus niSani gvauwyebs, rom drekadobis Zala yovelTvis zambaris Tavisufali bolos
gadaadgilebis mimarTulebis sapirispiroa. k mudmivas zambaris sixiste ewodeba da igi zambaris
elastiurobis maxasiaTebelia. rac ufro metia k, miT ufro araelastiuria zambara anu miT
ufro meti Zalaa saWiro mocemuli gadaadgilebis misaRwevad. SI sistemaSi k-s erTeulia n/m.
210
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
7.11 suraTze x RerZi zambaris sigrZis paraleluradaa
gavlebuli da misi aTvlis saTave (x=0) zambaris Tavisufali
bolos mdebareobas emTxveva, rodesac zambara moSvebulia.
amgvari ganlagebis SemTxvevaSi 7.20 formula Semdegi saxiT
SeiZleba Caiweros:
Fx = – kx (hukis kanoni). (7.21)
wina formulisgan gansxvavebiT, amjerad indeqsia Secvlili.
Tu x dadebiTia (zambara x RerZis marjvniskenaa daWimuli),
Fx uaryofiTia (biZgi marcxniskenaa mimarTuli), xolo Tu
x dadebiTia (zambara marcxniskenaa SekumSuli), maSin Fx
dadebiTia (biZgi marjvniskenaa mimarTuli).
gaiTvaliswineT, rom drekadobis Zala cvalebadia, vinaidan is
zambaris Tavisufali bolos x mdebareobis funqciaa. aqedan
gamomdinare, Fx Zala F(x) simboloTi SegviZlia aRvniSnoT.
aseve yuradReba miaqcieT, rom hukis kanoni Fx-sa da x-s Soris
sur. 7.11. a) zambara moSvebul
mdgomareobaSi. x RerZis aTvlis
saTave zambaris blokTan mierTebis

d
bolos emTxveva. b) bloki
manZilze gadaadgildeba, zambaris
gaWimvis
sidide x dadebiTia da

Fs drekadobis ZaliT moqmedebs.
g) zambaris SekumSvis sidide x
uaryofiTia da am SemTxvevaSic
aRmdgeni Zala moqmedebs.
wrfiv damokidebulebas asaxavs.
drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
7.11a suraTze gamosaxuli blokis moZraobis dros drekadobis
Zalis
mier
Sesrulebuli
muSaobis
gamoTvlisTvis
ori
mniSvnelovani daSvebis gakeTebaa saWiro: 1) zambaras masa ar
gaaCnia anu misi masa blokis masasTan SedarebiT umniSvneloa da
2) zambara idealuria anu is hukis kanons zustad emorCileba.
garda amisa, davuSvaT, rom bloksa da zedapirs Soris xaxuni ar arsebobs da bloki nivTieri
wertilis magvari sagania.
Tavdapirvelad bloks vubiZgoT marjvnisken da avamoZraoT. bloki marjvnisken gadaadgildeba,
masze Fx drekadobis Zala muSaobas asrulebs da blokis kinetikuri energia (maSasadame siCqarec)
mcirdeba. 7.7 formulis saSualebiT am muSaobis gamoTvla SeuZlebelia, vinaidan formulaSi
mudmivi Zala unda Sediodes, drekadobis Zala ki cvalebadia.
zambaris mier Sesrulebuli muSaobis dadgenas gamoTvlebi dasWirdeba. modiT blokis sawyisi
mdebareoba xi simboloTi aRvniSnoT, xolo momdevno mdebareoba – xf simboloTi. Semdeg am or
mdebareobas Soris manZili Zalian mcire Δx sigrZis segmentebad davyoT. es segmentebi xi-dan
dawyebuli 1, 2 da a.S. ricxvebiT aRvniSnoT. blokis mier TiToeuli segmentis gavlis dros
drekadobis Zala ar icvleba, vinaidan segmentis zomis simciris gamo x TiTqmis ucvlelia.
aqedan gamomdinare, segmentSi moqmedi Zalis mniSvneloba mudmivad SegviZlia miviCnioT. Zalis
mniSvneloba segmentebis mixedviT iyos Fx1, Fx2 da a.S.
vinaidan TiToeul segmentSi Zala mudmivia, 7.7 formulis saSualebiT TiToeul segmentSi
Sesrulebuli muSaobis gamoTvla SesaZlebeli xdeba. am SemTxvevaSi, φ = 180° da cos φ = –1. pirvel
segmentSi Sesrulebuli muSaobaa –Fx1 Δx, meore segmentSi Sesrulebuli muSaoba _ –Fx2 Δx da a.S.
zambaris mier Sesrulebuli jamuri Ws muSaoba xi-dan xf-mde am muSaobebis jamis tolia:
,
(7.22)
sadac j aris segmentebis rigiTi nomeri. zRvarSi Δx nulisken miiswrafis da 7.22 formula aseT
saxes iRebs:
.
(7.23)
211
7.7. drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
7.21 formulidan gamomdinare Fx Zalis sididea kx da gveqneba:
x
= (– 1k)[x2]xf = (– 1k)[x2]xi (– 1 k)(xf2 – xi2).
2
i
2
2
(7.24)
gadamravlebis Semdeg miviRebT:
Ws = 1 kxi2 – 1 kxf2
2
2
(drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba)
(7.25)
drekadobis Zalis mier Sesrulebuli Ws muSaoba SeiZleba iyos dadebiTi an uaryofiTi, rac
imazea damokidebuli blokidan gamodis energia Tu bloks gadaecema. gafrTxileba: xf saboloo
mdebareoba 7.25 formulis marjvena mxaris meore wevria. aqedan gamomdinare, 7.25 formula
gvauwyebs:
Ws muSaoba dadebiTia, Tu bloki moSvebul mdebareobasTan (x = 0) ufro axlos Cerdeba,
vidre Tavdapirvelad iyo. Ws muSaoba uaryofiTia, Tu bloki x = 0 mdebareobidan
moSorebiT Cerdeba. Tu x = 0 mdebareobidan manZili ucvlelia, maSin Ws muSaoba nulis
tolia.
Tu xi = 0 da saboloo mdebareobaa x, maSin 7.25 formula gvaZlevs:
Ws = – 1 kx2 (drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba) 2
modebuli Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
amjerad warmoidgineT, rom bloki x RerZis gaswvriv gadaadgildeba da masze
(7.26)

Fa Zala moqmedebas
ganagrZobs. gadaadgilebis dros Cvens mier modebuli Zala blokze Wa muSaobas asrulebs, xolo
drekadobis Zala - Ws muSaobas. energiis gadacemis Sedegad blokis kinetikuri energiis ΔK
cvlilebaa:
ΔK = Kf – Ki = Wa + Ws ,
(7.27)
sadac Kf aris kinetikuri energia gadaadgilebis bolos, xolo Ki - kinetikuri energia
gadaadgilebis dasawyisSi. Tu gadaadgilebamde da gadaadgilebis Semdeg bloki uZravia, maSin Kf
da Ki nulis tolebia da 7.27 formula Semdeg saxeze daiyvaneba:
Wa = –Ws
(7.28)
Tu zambaraze mimagrebuli bloki gadaadgilebamde da gadaadgilebis Semdeg uZravia, modebuli
Zalis mier Sesrulebuli muSaoba drekadobis Zalis mier Sesrulebuli muSaobis Sebrunebulia.
gafrTxileba: Tu bloki gadaadgilebamde da gadaadgilebis Semdeg moZraobs, maSin zemoT
moyvanili mtkiceba marTebuli ar aris.
sakontrolo wertili 4. 7.11 suraTze gamosaxuli blokis x RerZis gaswvriv sawyisi da saboloo
mdebareobebia: a) –3sm, 2sm; b) 2sm, 3sm da g) –2sm, 2sm. TiToeul mdgomareobaSi drekadobis Zalis
mier blokze Sesrulebuli muSaoba dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis tolia?
amocanis amoxsnis nimuSi
7.7
kanfetebiT savse paketi xaxunisgan Tavisufal
amoxsna:
magidaze devs da zambaris Tavisufal bo­
drekadobis Zala masze 7.25 an 7.26 formuliT
loze 7.11a suraTis msgavsad aris mibmuli.
mocemul muSaobas asrulebs. sawyisi xi koor­
x1 = 12 mm koordinatze paketis gaCerebisTvis
marjvnisken moqmedi Fa= 4,9 n Zalaa saWiro.
a) ra muSaobas asrulebs drekadobis Zala
paketze, Tu paketi x = 0
koordinatidan
x2 = 17 mm koordinatze gadaadgildeba?
rodesac
paketi
gadaadgildeba,
dinatia 0, xolo saboloo xf kordinatia 17 mm.
zambaris k sixiste ucnobia.
7.21 formuliT k-s gamoTvla SesaZlebelia.
Tu paketi x1 = 12 mm koordinatze uZravad aris
gaCerebuli, drekadobis Zalam modebuli Zala
212
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
unda gaawonasworos. maSasadame, Fx drekadobis
Zala –4,9 n unda iyos. 7.21 formula gvaZlevs:
F
– 4,9 n
k=– x =–
= 408 n/m
x1
12 × 10–3 m
rodesac paketi x2=17mm kordinatzea, 7.26
formulidan gamomdinareobs:
Ws = – 1 kx22 = – 1 (408 n/m)(17 × 10–3 m)2
2
= – 0,059 j
2
(pasuxi)
b) Semdeg paketi marcxniv gadaadgildeba
x3 = –12 mm koordinatze. ra muSaobas as­ru­lebs
drekadobis Zala paketze am gadaadgile­bis
dros?
amocanis amoxsnis nimuSi
amoxsna: amjerad xi = +17mm da xf = –12mm. 7.25
formula gvaZlevs:
Ws = 1 kxi2 – 1 kxf2 = 1 k(xi2 – xf2 )
2
2
2
= 1 (408 n/m)[(17 × 10–3 m)2 – (–12 × 10–3 m)2]
2
= 0,03 j = 30 mj
(pasuxi)
drekadobis Zalis mier Sesrulebuli mu­Sa­o­ba
dadebiTia, vinaidan drekadobis Za­la xi = +17 mm
koordinatidan moSvebuli mdgo­ma­reo­bisken
gadaadgilebis
dros
ufro
met
dadebiT
muSaobas asrulebs, vidre moSvebuli mdgo­
mareobidan xf = –12 mm koordinatze ga­­­daad­
gilebis dros uaryofiTi muSaoba sruldeba.
7.8
7.12 suraTze m = 0,4 kg masis yuTi xaxunisgan
Tavisufal
horizontalur
zedapirze
ν = 0,5 m/wm siCqariT misrialebs da k = 750 n/m
sixistis zambaras kumSavs. rodesac zambara
yuTs aCerebs, ra d manZiliT aris zambara
SekumSuli?
zedapiri
sur. 7.12. m masis yuTi k sixistis zambarisken
siCqariT moZraobs.
amoxsna:
1. drekadobis Zalis mier yuTze Sesrulebuli
Ws muSaoba da saWiro d manZili erTmaneTs
7.26 formuliT ukavSirdeba (Ws = – 1 kx2),
2
sadac d cvlis x-s.
2. Ws muSaoba da yuTis kinetikuri energia
erTmaneTs 7.10 formuliT (Kf – Ki = W) ukav­
Sirdeba.
3. yuTis
sawyisi
kinetikuri
energiaa
1
2
K= mν , xolo saboloo kinetikuri energia
energiis Teorema Semdegi saxiT CavweroT:
Kf – Ki = – 1 kd 2
2
Semdeg, mesame punqtSi moyvanili mniSvnelo­
bebi gaviTvaliswinoT da miviRebT:
0 – 1 mν2 = – 1 kd 2
2
2
gamartiveba, d-sTvis amoxsna da cnobili mniS­
vnelobebis Casma gvaZlevs:
2
(gaCerebis momentSi) - nuli.
zemoT CamoTvlili pirveli ori punqti gava­
erTianoT da yuTisTvis muSaoba-kinetikuri
= 1,2 × 10–2 m = 1,2 sm
(pasuxi)
7.8. cvladi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
erTganzomilebiani analizi
modiT 7.2 suraTze gamosaxul mdgomareobas davubrundeT. amjerad Zala x RerZis dadebiTi
mimarTulebisaa, xolo misi sidide x mdebareobasTan erTad icvleba. burTulis moZraobasTan
erTad muSaobis Semsrulebeli Zalis F(x) sidide icvleba. xolo mimarTuleba ucvleli rCeba da
nebismier mdebareobaSi Zalis sidide ar aris damokidebuli droze.
7.13a suraTze gamosaxulia erTganzomilebiani cvladi Zalis grafiki. Cven unda davadginoT am
Zalis mier nivTier wertilze Sesrulebuli muSaobis gamosaxuleba, rodesac wertili xi sawyisi
7.8. cvladi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
213
mdebareobidan xf saboloo mdebareobisken gadaadgildeba.
am miznis misaRwevad 7.7 formulas (W = Fd cos φ) ver gamo­
viyenebT, vinaidan is mxolod

F mudmivi ZalisTvis aris
gamosadegi. modiT 7.13a suraTze gamosaxuli mrudis qveda
areali Δx siganis viwro zolebad davyoT (sur. 7.13b). Δx
sakmarisad mcirea, raTa am SualedSi F(x) Zala mudmivad
miviC­nioT. Fj,saS aris F(x)-is saSualo mniSvneloba romeliRac
j rigis SualedSi da 7.13b suraTis SemTxvevaSi j rigis zolis
(a)
simaRlea.
Tu Fj,saS mudmivia, Zalis mier j rigis SualedSi Sesrulebuli
ΔWj muSaobis nazrdi 7.7 formulis saSualebiT miaxloebiT
gamoiTvleba:
ΔWj = Fj,saS Δx
(7.29)
Fj,saS
7.13b suraTze ΔWj aris j rigis marTkuTxedis farTobi.
nivTieri wertilis xi-dan xf-mde gadaadgilebis dros Zalis
mier Sesrulebuli jamuri W muSaobis gamoTvlisTvis xi-sa da
xf-s Soris ganlagebuli yvelaze zolis farTobi SevkriboT:
.
(b)
(7.30)
7.30 formula miaxloebiTia, vinaidan marTkuTxa zolebis
mier moxazuli `konturi~ realur F(x)
mruds mxolod
uaxlovdeba.
Sedegi realurTan ufro miaxloebuli iqneba Tu zolis
Δx
siganes SevamcirebT da raodenobas gavzrdiT (sur.
7.13g). zolis sigane zRvarSi nulisken miiswrafis, zolebis
(g)
raodenoba usasrulod didia da ufro zust Sedegs viRebT:
.
(7.31)
es zRvari xi da xf zRvrebs Soris F(x) funqciis integrals
niSnavs da 7.31 formula aseT saxes iRebs:
(muSaoba, cvladi Zala).
(7.32)
Tu F(x) funqcia cnobilia, maSin mas 7.32 formulaSi CavsvamT,
integrirebis Sesabamis zRvrebs SemovitanT da, integrirebiT
muSaobas gamovTvliT. geometriuli TvalsazrisiT muSaoba
aris F(x) mrudsa da x RerZs Soris arealis farTobis toli (xi
da xf zRvrebs Soris, sur. 7.13d).
samganzomilebiani analizi
amjerad ganvixiloT nivTieri wertili, romelzec samganzo­
milebiani Zala moqmedebs:
,
(7.33)
sadac Fx , Fy da Fz komponentebi wertilis mdebareobaze
aris damokidebuli anu TiToeuli komponenti mdebareobis
funqcia SeiZleba iyos. Cven sami gamartiveba Semogvaqvs: 1) Fx
SeiZleba damokidebuli iyos x-ze, magram ara y-ze an z-ze; 2) Fy
(d)
sur.
7.13. a) erTganzomilebiani

F (x) Zalis x gadaadgilebaze da­
mokidebulebis grafiki. wertili
xi-dan xf-mde gadaadgildeba. b) gra­
fikis qveda areali viwro zolebad
aris dayofili. g) grafikis qveda
areali kidev ufro viwro zolebad
aris dayofili. d) zRvruli Sem­
Txveva. Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba 7.32 formuliT gamoiTvleba
da x RerZsa da grafiks Soris ga­
muqebuli farTobis (xi-sa da xf-s
Soris) tolia.
214
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
SeiZleba damokidebuli iyos y-ze, magram ara x-ze an z-ze; 3) Fz SeiZleba damokidebuli iyos z-ze,
magram ara x-ze an y-ze. am SemTxvevaSi wertilis gadaadgilebis nazrdi iqneba:
(7.34)
dW = F · dr = Fx dx + Fy dy + Fz dz
(7.35)


dr gadaadgilebis dros wertilze F Zalis mier Sesrulebuli dW muSaobis nazrdi 7.8
formuliT gamoiTvleba:


ri sawyisi mdebareobidan
 (xi­, yi, zi koordinatebi) rf saboloo mdebareobisken (xf ,yf ,zf koordinatebi)
gadaadgilebis dros F Zalis mier wertilze Sesrulebuli W muSaobaa:
(7.36)

Tu F -s mxolod x komponenti aqvs, maSin 7.36 formulaSi y da z wevrebi nulis tolia da formula
7.32 formulamde daiyvaneba.
muSaoba-kinetikuri energiis Teorema cvladi Zalis SemTxvevaSi
cvladi Zalis mier nivTier wertilze Sesrulebuli muSaoba erTganzomilebian SemTxvevaSi
7.32 formuliT gamoiTvleba. modiT davrwmundeT, rom gamoTvlili muSaoba marTlac nivTieri
wertilis kinetikuri energiis cvlilebis tolia, rogorc amas muSaoba-kinetikuri energiis
Teorema amtkicebs.
ganvixiloT m masis nivTieri wertili, romelic x RerZis gaswvriv moZraobs da masze RerZis
gaswvriv mimarTuli jamuri F(x) Zala moqmedebs. am Zalis mier nivTier wertilze Sesrulebuli
muSaoba xi sawyisi mdebareobidan xf saboloo mdebareobamde gadaadgilebis ganmavlobaSi 7.32
formuliT gamoiTvleba:
,
(7.37)
sadac niutonis meore kanonis gamoyenebiT F(x) Zala ma-iT SevcvaleT. 7.37 formulaSi ma dx
sidide ase SeiZleba Caiweros:
dv
dx dt
(7.38)
dv dv dx dv
=
=
v ,
dt dx dt dx
(7.39)
dv
v dx = mv dv, dx
(7.40)
ma dx = m
gamoTvlis jaWvuri wesidan gamomdinare:
7.38 formula aseT saxes iRebs:
ma dx = m
7.40 formula 7.37 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
= 1 mvf2 – 1 mvi2 2
2
(7.41)
yuradReba miaqcieT, rom rodesac cvladi x-dan ν-ze SevcvaleT, aucilebeli gaxda integralis
zRvrebis axali cvladiT gamosaxva. aseve gaiTvaliswineT, rom m mudmivia da misi integrals
gareT gatana SesaZlebelia.
7.41 formulis marjvena mxares gamosaxuli wevrebi kinetikuri energiebia da viRebT:
W = Kf – Ki = ΔK ,
es formula muSaoba-kinetikuri energiis Teoremas asaxavs.
215
7.8. cvladi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
amocanis amoxsnis nimuSi
epiduraluri
proceduris
dros,
7.9
eqimis
mxridan nemsis SeRwevis SegrZneba cvladi
xi = 0-dan xf = 0,3 m-mde gadaadgilebis
Zalaa, romelmac nemsze unda imoqmedos,
Cven
raTa man qsovilebSi SeaRwios. 7.14a suraTze
ganmavlobaSi Sesrulebuli muSaoba gvWir­
gamosaxulia Zalis F sididis nemsis wveris x
deba.
gadaadgilebaze damokidebulebis grafiki.
integralis gamoTvla SesaZlebelia, Tu 7.14a
rodesac x 0-dan zrdas iwyebs, kani nemss
suraTze gamosaxuli grafikis qveda arealis
ewinaaRmdegeba, magram x = 8 mm mdebareobaze
farTobs gamovTvliT:
Zala sakmarisad Zlieria da nemsi kanSi aRwevs.
W=
amis Semdeg saWiro Zala Semcirebas iwyebs.
nemsi zurgis tvinis iogs gakveTs, rodesac
x = 18 mm,
xolo
rodesac
x = 30 mm,
(
farTobi Zalis grafiksa da
x RerZis Soris, xi-dan xf-mde
)
Cveni grafiki wrfivi segmentebisgan Sedgeba,
nemsi
amitom SesaZlebelia, rom grafikis qveda
SedarebiT myar myesSi SeaRwevs da Semdeg
areali marTkuTxa da samkuTxa regionebad
nemsis wveri epiduralur sivrceSi xvdeba.
davyoT (sur. 7.14b). magaliTad, samkuTxa A
swored am momentSi Zalis sidide mkveTrad
regionis farTobia
ecema. damwyebma eqima Zalis gadaadgilebaze
farTobiA=1 (0,008 m)(12 n) = 0,048 n·m = 0,048 j
damokidebulebis
Tviseba
kargad
unda
2
Seiswavlos, raTa mixvdes rodis Sewyvitos
mas Semdeg rac yvela dasaTaurebuli regionis
nemsis wveris Seyvana. ra W muSaoba unda
farTobs gavigebT, jamuri muSaobis gamoTvla
Seasrulos nemsze modebulma Zalam, raTa
ar gagviWirdeba:
nemsis
wveri
x = 30 mm
mdebareobaze
anu
epiduralur sivrceSi moxvdes?
amoxsna: cvladi F(x) Zalis mier Sesrulebul
muSaobas gamovTvliT, Tu gamoviyenebT 7.32
formulas:
W = (A-K regionebis farTobebis jami)
= 0,048 + 0,024 + 0,012 + 0,036 + 0,009 + 0,001
+ 0,016 + 0,048 + 0,016 + 0,004 + 0,024
= 0,238 j (pasuxi)
E
(a)
(b)
sur. 7.14. a) epiduraluri proceduris dros nemsis x gadaadgilebaze Zalis F sididis damokidebulebis grafiki.
b) grafiksa da gadaadgilebis RerZs Soris teritoria regionebad aris dayofili, raTa farTobis gamoTvla
SesaZlebeli gaxdes.
amocanis amoxsnis nimuSi

F = (3x2 n) + (4 n) Zala, sadac x metrebSia,
7.10
amoxsna: amocanaSi moqmedi Zala cvladia,
nivTier wertilze moqmedebs da mis ki­ne­
vinaidan misi Fx komponenti x-is mniSvnelo­
tikur energias cvlis. ra muSaoba srul­
bazea
deba wertilze, rodesac is (2 m, 3 m) koor­
Sesrule­buli muSaobis gamoTvlisTvis 7.7 an
dinatebidan (3 m, 0 m) koordinatebze gada­
7.8 formulebs ver gamoviyenebT. samagierod
adgildeba? wer­ti­lis siCqare izrdeba, mcir­
SegviZlia 7.36 formula gamoviyenoT:
deba Tu ar icvleba?
damokidebuli.
aqedan
gamomdinare,
216
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
dadebiTi Sedegi niSnavs, rom
= 3[ 1 x3]23 + 4[y]30 = [33 – 23] + 4[0 – 3]
energias gadascems. aqedan gamomdinare, wer­
3
=7j

F Zala wertils
(pasuxi)
tilis kinetikuri energia da siCqare izrdeba.
7.9. simZlavre
muSam jalambaris saSualebiT agurebi Senobis saxuravze unda aitanos. Cven SegviZlia
jalambaridan tvirTze moqmedi Zalis mier Sesrulebuli muSaoba gamovTvaloT, rac tvirTis
awevisTvis aris saWiro. miuxedavad amisa, muSisTvis muSaobis Sesrulebis temps ufro aqvs
mniSvneloba, vidre mis sidides. Cndeba SekiTxva: 5 wuTs waiRebs samuSao Tu mTel kviras?
Zalis mier muSaobis Sesrulebis temps simZlavre ewodeba. Tu Zala Δt droSi W muSaobas
asrulebs, saSualo simZlavrea:
PsaS =
W
Dt
(saSualo simZlavre)
(7.42)
P myisi simZlavre muSaobis Sesrulebis myisi tempia:
W
P=
(myisi simZlavre) (7.43)
Dt
davuSvaT Zalis mier Sesrulebuli W(t) muSaobis droze damokidebulebis funqcia viciT.
magaliTad, t = 3 wm droSi P myisi simZlavris gamoTvlisTvis W(t)-s pirveli rigis warmoebuli
unda gavigoT da Semdeg t = 3 wm drosTvis gamovTvaloT.
SI sistemaSi simZlavris erTeulia j/wm. es
erTeuli Zalian xSirad gamoiyeneba da amitom mas
vati (vt) ewodeba. jeims uati cnobili mecnieri iyo,
romelmac orTqlis Zravebis muSaobis tempi Zalian
gazarda da amiT gaiTqva saxeli. britanul sistemaSi
simZlavris erTeulia futi•funti/wm. aseve xSirad
gamoiyeneba cxenis Zalac. erTeulebs Soris Semdegi
urTierTkavSiria:
1 vati = 1vt = 1 j/wm = 0,738 futi · funti/wm (7.44)
sur.
7.15.
satvirTo avtomobilis Zalis
Sedegad miRebuli simZlavre tvirTze Zalis
mier muSaobis Sesrulebis tempia
da
1 cxenis Zala = 1cxZ = 550futi · funti/wm
= 746vt (7.45)
7.42 formulaze dakvirveba cxadyofs, rom muSaoba droisa da simZlavris namravlia. aqedan
gamomdinare:
1 kilovati · sT = 1kvt · sT = (103 vt)(3600 wm) = 3,6 × 106j = 3,6 mgj
(7.46)
vati da kvt · sT ZiriTadad eleqtroxelsawyoebTan asocirdeba, Tumca maTi gamoyeneba sxva
xelsawyoebisTvisac SeiZleba. magaliTad, iatakidan wignis aRebisa da magidaze dadebis Semdeg
SegiZliaT TqvaT, rom Tqven 4 × 10-6 kvt•sT muSaoba SeasruleT.
Zalis mier nivTier wertilze muSaobis Sesrulebis tempi am Zalisa da nivTieri wertilis
siCqaris saSualebiTac SeiZleba gamoisaxos. wertilisTvis,
romelic wrfivad moZraobs da

masze am wrfisadmi raime φ kuTxiT mimarTuli mudmivi
saxes iRebs:
P=
anu
F Zala moqmedebs, 7.43 formula Semdeg
( )
dW F cos φ dx
dx
=
= F cos φ
dt
dt
dt
P = Fν cos φ (7.47)
217
7.9. simZlavre
7.47 formulis marjvena mxare

F·
skalaruli namravlis saxiTac SegviZlia warmovadginoT:

P= F ·
(7.48)
(myisi simZlavre) 7.15 suraTze gamosaxuli satvirTo avtomobili drois romeliRac momentSi
siCqariT moZrav



tvirTze F ZaliT moqmedebs. F -iT gamowveuli myisi simZlavre drois momentSi F -is mier
Sesrulebuli muSaobis tempia da 7.47-7.48 formulebiT gamoiTvleba. xSirad misaRebia gamoTqma:
`satvirTo avtomobilis simZlavre~, magram unda gvaxsovdes, rom simZlavre Zalis mier muSaobis
Sesrulebis tempia.
sakontrolo wertili 5. wris centrze damagrebuli Toki blokzea mibmuli da bloki
arwriulad moZraobs. Tokidan blokze moqmedi Zalis Sedegad miRebuli simZlavre
dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis toli?
amocanis amoxsnis nimuSi
7.16 suraTze naCvenebia yuTze moqmedi

F1 da
7.11

F2 Zala, rodesac yuTi xaxunisgan Tavisufal
zedapirze Tqvengan marjvniv misrialebs. 2 n
F1 Zala horizontaluria, xolo 4 n

sididis F2 Zala zedapiridan maRla 60°-iT
sididis
aris gadaxrili. garkveul momentSi yuTis ν
siCqarea 3 m/wm.
xaxunisgan
Tavisufali
zedapiri


sur. 7.16. yuTze moqmedebs ori F1 da F2 Zala,
rodesac yuTi xaxunisgan Tavisufal zedapirze
Tqvengan marjvniv misrialebs. yuTis siCqarea .
a) risi tolia am momentSi yuTze moqmedi
Zalebis Sedegad miRebuli simZlavreebi da
jamuri simZlavre? icvleba Tu ara jamuri
simZlavre am momentSi?
nulis tolia. yuTis kinetikuri energia
(K = 1 mν2) ar icvleba da misi siCqarec
mu­

2
F
F
dmivia 3 m/wm-ia. vinaidan 1 da 2 Zalebi
simZlavre
siCqaris msgavsad ar icvleba, 7.48 formulis
da ara saSualo simZlavre drois raime
Tanaxmad P1 da P2 simZlavreebic (maSasadame
amoxsna:
Cven
gvWirdeba
myisi
SualedSi. garda amisa, viciT yuTis siCqare.
Pj-ic) ucvlelia.
modiT TiToeuli ZalisTvis 7.47 formula
gamoviyenoT.

F1 Zala
siCqarisadmi φ1=180°
b) Tu

F2 Zalis sididea 6 n, risi tolia jamuri
simZlavre da icvleba Tu ara is?
kuTxes adgens da gveqneba:
P1 = F1ν cos φ1 = (2 n)(3 m/wm)cos 180°
= – 6 vt (pasuxi)
miRebuli uaryofiTi Sedegi gvamcnobs, rom

F1 Zala yuTs energias 6 j/wm tempiT arTmevs.
F2 Zala siCqarisadmi φ2 = 60° kuTxes adgens
da gveqneba:
P2 = F2ν cos φ2 = (4 n)(3 m/wm) cos 60°
= 6 vt (pasuxi)
amoxsna:

F2 Zalis Sedegad miRebuli simZlav­
rea:
P2 = F2ν cos φ2 = (6 n)(3 m/wm) cos 60° = 9 vt

F1 ZaliT gamowveuli simZlavrea P1 = – 6 vt da
jamuri simZlavrea:
Pj = P1 + P2 = –6 vt + 9 vt = 3 vt
(pasuxi)

dadebiTi Sedegi niSnavs, rom F2 Zala yuTs
maSasadame, yuTisTvis energiis gadacemis
energias 6 j/wm tempiT gadascems.
kinetikuri energia da siCqare izrdeba. 7.48
jamuri simZlavre calkeuli simZlavreebis
formulis
Tanaxmad,
siCqaris
zrdasTan
erTad P1 da P2 sidideebic icvleba. aqedan
jamis tolia:
Pt = P1 + P2 = –6 vt + 6 vt = 0
jamuri tempis mniSvneloba dadebiTia. yuTis
(pasuxi)
maSasadame, energiis gadacemis jamuri tempi
gamomdinare, Pj = 3 vt Sedegi mxolod 3 m/wm
siCqaris ganviTarebis momentSi fiqsirdeba.
218
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
mimoxilva da Sejameba
kinetikuri energia. m masis da ν siCqariT
moZravi wertilis K kinetikuri energiaa:
K=1 mν2 (kinetikuri energia)
cvlilebas Semdegi formuliT ukavSirdeba:
ΔK = Kf – Ki = Wa + Wg
(7.15)
(7.1)
Tu moZraobis dawyebisa da dasrulebis Semdeg
muSaoba. W muSaoba aris saganze Zalis
kinetikuri energiebi Tanabaria, 7.15 formula
2
moqmedebis Sedegad sagnidan miRebuli an
aseT saxemde daiyvaneba:
sagnisTvis gadacemuli energia. sagnisTvis
gadacemuli
energia
dadebiTi
Wa = –Wg
(7.16)
muSaobaa,
am formulis mixedviT, modebuli Zala igive
xolo sagnidan miRebuli energia - uaryofiTi
raodenobis energias gadascems sagans, rasac
muSaoba.
mizidulobis Zala arTmevs.
mudmivi
mu­

 Zalis mier Sesrulebuli
Saoba. F mudmivi Zalis mier d gadaadgilebis
drekadobis Zala. zambaridan moqmedi Fs
dros wertilze Sesrulebuli muSaobaa:
 
W = Fd cos φ= F ⋅ d
(muSaoba, mudmivi Zala) (7.7,
7.8)

φ aris mudmivi kuTxe
F-sa da


d -s So­­ris. saganze muSaobas F Zalis d gadaa­
sadac
dgilebisadmi gaswvrivi komponenti asru­

drekadobis Zalaa:


Fs = – k d
(7.20)
(hukis kanoni) ,

sadac d aris zambaris Tavisufali bolos
gadaadgileba moSvebuli mdgomareobidan
(rodesac zambara SekumSuli an daWimuli ar
aris), xolo k sixistis mudmivaa (zambaris
lebs. rodesac saganze ori an meti Zala
elastiurobis sazomi). Tu x RerZi zambaris
moqmedebs, jamuri muSaoba Zalebis mier cal
gaswvriv aris gavlebuli da misi aTvlis saTave
calke Sesrulebuli muSaobebis jamia da
Ft
zambaris Tavisufali bolos mdebareobas
tolqmedi Zalis mier saganze Sesrulebuli
emTxveva (moSvebul mdgomareobaSi), maSin 7.20
muSaobis tolia.
formula asec SeiZleba Caiweros:
Fx = – kx (hukis kanoni)
(7.21)
muSaoba da kinetikuri energia. wertilis
kinetikuri energiis ΔK cvlilebasa da wer­
tilze Sesrulebul jamur W muSaobas Soris
maSasadame, drekadobis Zala cvladia. is
Semdegi kavSiria:
lebasTan erTad icvleba.
ΔK = Kf –Ki =W (muSaoba-kinetikuri energiis Teorema) (7.10)
sadac Ki aris wertilis sawyisi kinetikuri
energia, xolo Kf - kinetikuri energia muSaobis
zambaris
Tavisufali
bolos
gadaadgi­
drekadobis Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba. rodesac sagani zambaris Tavisufal
bolozea
damagrebuli,
drekadobis
xi
gvaZlevs:
mdebareobisken gadaadgilebis ganmavlobaSi
Kf = Ki + W
(7.11)
mizidulobis Zalis mier Sesrulebuli

d
saganze
muSaoba. m masis wertilis magvar

gadaadgilebis ganmavlobaSi
Fg mizidulobis
Zalis mier Sesrulebuli Wg muSaobaa:
Wf = mgd cos φ


sadac φ aris kuTxe Fg -sa da d -s Soris.
sawyisi
sagnis awevasa da dabla dawevaze Sesru­
lebuli muSaoba. modebuli Zalis mier
sagnis awevis an dawevis dros Sesrulebuli Wa
muSaoba mizidulobis Zalis mier Sesrulebul
Wg muSaobas da sagnis kinetikuri energiis ΔK
saboloo
saganze Ws muSaobas asrulebs:
Ws= 1 xi2 – 1 kxf2 2
2
(7.25)
Tu xi=0 da xf=x, 7.25 formula aseT saxes
iRebs:
(7.12)
mdebareobidan
xf
Zala
Sesrulebis Semdeg. 7.10 formulis gardaqmna
Ws = – 1 kx2 2
(7.26)
cvladi Zalis mier Sesrulebuli

muSaoba. rodesac saganze moqmedi F
Zala sagnis mdebareobazea damokidebuli,
mis mier saganze Sesrulebuli muSaoba ri
sawyisi mdebareobidan (xi , yi , zi ) rf saboloo
mdebareobamde (xf , yf , zf ) Zalis integrebis
saSualebiT gamoiTvleba. Tu davuSvebT, rom
219
7.9. simZlavre
Fx komponenti mxolod x-zea damokidebuli
da ara y-ze an z-ze, Fy komponenti mxolod yzea damokidebuli da ara x-ze an z-ze, xolo Fz
komponenti mxolod z-zea damokidebuli da
ara x-ze an y-ze, Sesrulebuli muSaoba iqneba:
W=
(7.36)

Tu F -s mxolod x komponenti aqvs, maSin 7.36
tempia. Tu Δt drois SualedSi Zala W muSaobas
asrulebs,
drois
simZlavrea:
PsaS =
am
SualedSi
saSualo
W
Dt (7.42)
myisi simZlavre muSaobis Sesrulebis myisi
tempia:

F
P=
W
Dt
(7.43)
formula martivdeba:
Tu
lebisadmi φ kuTxes qmnis, myisi sim­Zla­vrea:
(7.32)
sagnis
moZraobis

P = Fν cos φ = F ·
simZlavre. Zalis Sedegad miRebuli simZlavre
saganze Zalis mier muSaobis Sesrulebis
Zala
sadac
,
mimar­Tu­
(7.47, 7.48)
aris sagnis myisi siCqare
SekiTxvebi
1. qvemoT moyvanili siCqareebi kinetikuri
energiis
mixedviT
daalageT,
romelic
=4 +3 ,
= 3 –4 ,
siCqaris dros eqneba wertils: a)
b)
e)
am
ki­debulebis sami grafiki. romeli grafiki
Seesabameba Semdeg mdgomareobebs: a) F1 = F2,
b) F1 > F2, g) F1 < F2?
= –4 +3 , g)
= –3 +4 , d)
= 5 da v) ν = 5 m/wm da horizontalisadmi
30° kuTxes adgens.


2. F mudmivi Zalis mier wrfivi d gadaad­
gilebis dros wertilze Sesrulebuli muSa­
oba dadebiTia
Tu uaryofiTia, rodesac a)


F
d -s Soris kuTxea 30°, b) igive kuTxea


100° da g) F = 2iˆ -– 3 ˆj da d = –44iˆ?
sur. 7.18. SekiTxva 4
-sa da
3. xaxunisgan Tavisufal yinulze mosriale
Saibaze horizontaluri Zala moqmedebs da
mis siCqares cvlis. 7.17 suraTze gamosaxulia
Saibis νi­ sawyisi siCqare, νf sabolo siCqare
da siCqaris veqtorebis mimarTuleba sam
mdgomareobaSi.
daalageT
mdgomareobebi
5. 7.19 suraTze gamosaxul goWs miwaze
Camosrialebis
variantSi
sami
goWi
arCevani
xaxunisgan
aqvs.
samive
Tavisufal
zedapirze unda Camosrialdes. daalageT es
variantebi mizidulobis Zalis mier goWze
Sesrulebuli muSaobis mixedviT dididan
mcireze.
Zalis mier Saibaze Sesrulebuli muSaobis
mixedviT dididan mcireze.
sur. 7.17. SekiTxva 3
4.
7.18a
suraTze
naCvenebia
sur. 7.19. SekiTxva 5
xaxunisgan
Tavisufal zedapirze marjvnisken mosriale
bloki,
romelzec
ori
horizontaluri
Zala moqmedebs. 7.18b suraTze gamosaxulia
blokis K kinetikuri energiis t droze damo­
6. 7.20 suraTze naCvenebia cvladi Zalis Fx
komponentis (x RerZis gaswvrivi komponentis)
wertilis x mdebareobaze damokidebulebis
oTxi grafiki. daalageT grafikebi x = 0 da
220
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
x = x1 mdebareobebs Soris wertilis gada­
fiki (K kinetikuri energiis t droze da­
adgilebis dros Zalis mier Sesrulebuli mu­
mokidebuleba)
Saobis mixedviT dididan mcireze.
romel grafiks Seesabameba?
7.21b
suraTze
gamosaxul
8. A zambara B zambaraze naklebad elastiuria
(kA>kB). romeli zambaris drekadobis Zala
Seasrulebs ufro met muSaobas Tu a) zambarebi
erTi da igive manZiliT SeikumSa da b) zamba­
rebi erTi da igive Zalam SekumSa?
9. talaxis wveTi kldidan Camovarda an
gadmoagdes. 7.22 suraTze gamosaxuli romeli
grafiki (an grafikebi) SeiZleba asaxavdes
talaxis
kinetikuri
energiis
cvlilebas
vardnis ganmavlobaSi?
sur. 7.20. SekiTxva 6
7. 7.21a suraTze gamosaxulia oTxi mdgo­
mareoba, rodesac uZrav blokze horizon­
taluri Zala moqmedebs. ZalTa sidideebia
F2 = F4 = 2F1 = 2F3. 7.21b suraTze naCvenebia
igive oTxi mdgomareobisTvis blokis siCqa­
ris horizontaluri νx komponenti. a) 7.21b
sur. 7.22. SekiTxva 9.
suraTze gamosaxuli romeli grafiki Seesa­
10. 7.23 suraTze gamosaxulia Zalis Fx
bameba
7.21a
suraTze
gamosaxul
Zalebs?
b) 7.21g suraTze gamosaxuli romeli gra­
komponenti, ro­melic wertilze mo­qmedebs.
Tu wertili moZraobas iwyebs x = 0
bareobidan,
rodesac
ra
mas
iqneba
misi
mde­
koor­dinati,
a)
udidesi kinetikuri
(a)
ener­gia, b) udidesi
siCqare da g) nu­
lovani
eqneba?
siCqare
d)
ra
m i m a r ­T u l e b i T
imoZravebs wer­tili
(b)
(g)
sur. 7.23. SekiTxva 10.
x = 6 m ko­or­­dinatis
gavlis Semdeg?
sur. 7.21. SekiTxva 7.
amocanebi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gviCvenebs
paragrafi 7.3. kinetikuri energia
•1. Tu apolos kosmosur xomaldsa da masze
damagrebul Saturn V (saturni V) raketas
erToblivi masaa 2,9×105 kg da xomaldis
siCqarea 11,2 km/wm, ra kinetikuri energia
eqneba mas?
221
•2. 1972 wlis 10 agvistos, aSS-sa da kanadis
CrdiloeTiT uzarmazarma meteorma gaifrina.
cecxlovani burTi imdenad naTeli iyo, rom
dRis sinaTlezec ki Canda da misi simkveTre
Cveulebrivi meteoris mier datovebul kvals
bevrad aRemateboda (sur. 7.24). meteoris masa
daaxloebiT 4 × 106kg iyo da 15km/wm siCqariT
moZraobda. atmosferoSi vertikalurad Se­
svlis SemTxvevaSi meteori dedamiwis ze­
dapirs igive siCqariT Seejaxeboda. a) gamo­
TvaleT
SesaZlo
vertikaluri
sur. 7.24. amocana 2. meteoris kvali dRisiT
Sejaxebis
SemTxvevaSi meteoris kinetikuri energiis
danakargi (joulebSi). b) miRebuli Sedegi
1 megatona trotilis afeTqebis energiis
(4,2 × 1015 j) jeradis saxiT CawereT. g) xiro­
simaSi atomuri bombis afeTqebis energia
daaxloebiT
13
kilotona
trotilis
afeTqebas udrida. ramdeni atomuri bombis
afeTqebis eqvivalenturi iqneboda meteoris
Sejaxeba?
•3. protoni (m = 1,67×10–27kg) 3,6×1015m/wm2-iT
wrfivad Cqardeba. Tu protonis sawyisi si­
Cqarea 2,4×107 m/wm da 3,5 sm manZils gadis,
risi tolia misi a) saboloo siCqare da b) ki­
netikuri energiis nazrdi? SSM
••4. 1,8×10–2kg masis naxvretiani burTula x
RerZis dadebiTi mimarTulebiT mavTulze
moZraobs.
rodesac
t = 0,
burTula
x=0
mdebareobas 12 m/wm siCqariT gaivlis da
masze mudmivi Zala moqmedebs. 7.25 suraTze
naCvenebia burTulas mdebareoba, rodesac
t = 0, 1, 2 da 3 wm. rodesac t = 3 wm, burTula
wamierad Cerdeba. ra kinetikuri energia eqneba
burTulas t = 10 wm dros?
paragrafi 7.5. muSaoba da kinetikuri
energia
•6. 2 kg masis bidoni xy sibrtyeSi moZraobs da
masze 5 n sididis erTaderTi Zala moqmedebs.
bidonis sawyisi siCqarea 4 m/wm x RerZis
dadebiTi mimarTulebiT, xolo garkveuli
drois Semdeg - 6 m/wm y RerZis dadebiTi
mimarTulebiT. ra muSaobas asrulebs bidonze
5 n Zala am drois ganmavlobaSi?
•7. moneta xy koordinatTa sistemis aTvlis
saTavidan (3 m, 4 m) koordinatebisken xaxu­
nis­gan Tavisufal zedapirze misrialebs da
masze mudmivi Zala moqmedebs. Zalis sididea
2 n da x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi
100° kuTxes adgens saaTis isris moZraobis
sawi­naaRmdego mimarTulebiT. ra muSaobas
asrulebs
Zala
monetaze
gadaadgilebis
dros?
•8. motivtive
yinuls wylis dineba napiris

gaswvriv d = (15 m) – (12 m) manZilze gadaad­
gilebs. wyali yinulze F = (210 n) – (150 n)
ZaliT moqmedebs. ra muSaobas asrulebs Zala
yinulze gadaadgilebis dros?
••9. 3 kg masis sxeuli xaxunisgan Tavisufal,
horizontalur
sur. 7.25. amocana 4.
••5. mama da Svili erTmaneTs sirbilSi
ejibrebian. mamis kinetikuri energia Svilis
kinetikuri energiis naxevaria, xolo Svilis
zedapirze
uZravad
da masze x RerZis dadebiTi mimarTulebis,
mudmivi
F horizontaluri Zala moqmedebs.
7.26 suraTze naCvenebia sxeulis mdebareobis
stroboskopuli grafiki.

F Zala moqmedebas
masa mamis masis naxevaria. rodesac mama 1m/wm
siCqares ganaviTarebs, misi kinetikuri energia
Svilisas utoldeba. ra sawyisi siCqareebi aqvT
a) mamas da b) Svils?
Zevs
sur. 7.26. amocana 9.
222
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
iwyebs, rodesac t = 0 da sxeulis mdebareoba
a)
ra
jamur
mu­
0,5 wm-ian SualedebSi
fiqsirdeba. ra muSaobas

F Zala sxeulze 0-dan 2wm-mde
Saobas
asrulebs
sami Zala yuTze ga­
SualedSi?
daadgilebis
••10. 8kg masis sagani
x RerZis dadebiTi
mav­lobaSi? b) yu­Tis
mimarTulebiT
Zraobs.
masze
deba? SSM
sur. 7.27. amocana 10
Cauvlis,
moqmedebas.
7.27
kinetikuri
mudmivi
Zala
iwyebs
suraTze
gamosaxulia
x
mde­bareobaze
energiis
damokidebulebis grafiki x = 0
mdebareobebs
gamosaxul
ze
ga­
mimarTuli
sur. 7.29. amocana 13.
••14. 7.30 suraTze
mde­
RerZis
s­wvriv
K
izrdeba Tu mcir­
rodesac
ba­reobas
gan­
kinetikuri energia
mo­
sxeu­li x = 0
asrulebs
Soris.
amis
da x = 5 m
Semdeg
Zala
moqmedebas ganagrZobs. ra ν siCqare eqneba
sagans, rodesac is x = –3 m mdebareobas ukan
ubrundeba?
••11. 85 kg masis moTxilamure daRmarTidan
swor trasaze 37 m/wm sawyisi siCqariT gadis.
Tu Zala mas 2 m/wm2 aCqarebiT anelebs da
Semdeg aCerebs, a) ra F sidide aqvs Zalas,
b) ra d manZils gaivlis moTxilamure Senelebis
ganmavlobaSi da g) ra W muSaobas asrulebs
moTxilamureze Zala? risi tolia d) F, e) d da
v) W, Tu Senelebisas aCqareba 4 m/wm2-ia? ILW
••12. WanWikebiT da
qan­CebiT savse yu­Ti
sami
yuT­
hori­zon­
taluri (F1, F­2 da
F3)
Zala
debs.
yuTi
moq­me­
Tav­
dapirvelad uZravia
sur. 7.30. amocana 14.
da Semdeg xaxunisgan
Tavisufal ze­da­pirze gadaadgi­l­deba. F1 = 3 n,
F­2 = 4 n da F3 = 10 n, xolo naCvenebi kuTxeebia
θ2 = 50° da θ3 = 35°. ra jamur muSaobas asrulebs
sami Zala yuTze pirveli 4 m-is gavlis dros?
••15. ucvleli
mimarTulebis da 12 n sididis

ˆ
(2i –- 44 ˆj++33kˆ) m gadaadgilebis dros
Zala d = (2
wer­tilze muSaobas asrulebs. ra kuTxea Za­
lasa da gadaadgilebas Soris, Tu wertilis
kinetikuri energiis cvlilebaa a) +30 j da
b) –30 j?
paragrafi 7.6. mizidulobis Zalis mier
Sesrulebuli muSaoba
manqanebis saxelos-
•16. a) 1975 wels, monrealis velodromis
360kn wonis saxuravi 10 sm-iT maRla aswies da
noSi, xaxu­nisgan Ta­
gaaswores. ra muSaoba Seasrules saxuravze
visufal zeda­pir­ze,
masze moqmedma Zalebma? b) 1960 wels, flo­
x Rer­Zis gaswvriv
2 m man­­Zilze gadaad­
gi­ldeba.
7.28
ridis Statis qalaq tampaSi, dedam Svilze
sur. 7.28. amocana 12.
su­
Tu qalma 4000 n-is (manqanis mTliani wonis
raTze naCvenebia mudmivi horizontaluri
Zalis mier yuTze Sesrulebuli W muSaobis
x mdebareobaze damokidebulebis grafiki.
a) ra sididisaa es Zala? b) Tu yuTis sawyisi
kinetikuri energiaa 3 j da x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT
moZraobs,
dacemuli manqanis erTi mxare maRla aswia.
ra
iqneba
misi
kinetikuri energia 2 m-is gavlis Semdeg?
••13. 7.29 suraTze gamosaxul yuTze sami Zala
(F1, F­2 da F3) moqmedebs da is xaxu­nisgan
Tavisufal zedapirze marcxnisken 3 m manZils
gadis. F1 = 5 n, F­2 =9 n da F3 = 3 n, kuTxea θ = 60°.
daaxloebiT 1/4-is) 5 sm simaRleze aweva SeZlo,
ra muSaoba Seasrula misma Zalam manqanaze?
•17. vertmfrens 72 kg masis adamiani okenidan
saSualebiT 15 m simaRleze ayavs.
adamianis aCqarebaa g/10. ra muSaobas asrulebs
Tokis
adamianze a) vertmfrenidan moqmedi Zala da
b)
mizidulobis
Zala?
vertmfrenSi
Cajdomamde risi tolia adaminis g) kinetikuri
energia da d) siCqare? SSM WWW

••18. 7.31 suraTze, 20 n sididis Fa ho­ri­
223
zontaluri
3 kg
Zala
mi Tokis saSualebiT maRla swevs. samaSvelo
wig­nze
operacia sami stadiisgan Sedgeba da TiToeul
moqmedebs da wigni
stadiaze speleologi 10 m vertikalur man-
xaxunisgan
Zils gadis. samaSvelo stadiebi Semdegia:
masis
Ta­vi­
su­­fal
a)
daxril
(θ =
si­­b­rtyeze
uZravi
speleologi
5
m/wm siCqares iZens; b) 5 m/wm mudmivi siCqariT
d = 0,5 m man­
30°)
Tavdapirvelad
sur. 7.31. amocana 18.
speleogols maRla sweven; g) speleologis

jamur muSaobas asrulebs wignze Fa Zala,
siCqare nuli xdeba. ra muSaoba sruldeba
mizidulobis
ganmavlobaSi?
Zilze adis. a) ra
Zala
da
drekadobis
Zala
gadaadgilebis dros? b) Tu gadaadgilebis
dasawyisSi wignis kinetikuri energia nulis
tolia, ra iqneba misi siCqare gadaadgilebis
dasasruls?
80 kg masis speleologze TiToeuli stadiis
•••23. 7.34 suraTze
0,25 kg
masis bloki 900 kg-
gamosaxuli
iani liftis kabi­
••19. M masis bloks Tokis saSualebiT
g/4 aCqarebiT vertikalurad dabla weven.
na­Si
Zevs.
kabina
sur. 7.34. amocana 23.
Sesrulebuli muSaoba, b) mizidulobis Zalis
d1 = 2,4 m da
Semdeg d2 = 10,5 m manZilze gvarlis saSulebiT
vertikalurad maRla adis. a) d1 gadaadgilebis
mier blokze Sesrulebuli muSaoba, g) blokis
dros iatakidan blokze moqmedi drekadobis
kinetikuri energia da d) blokis siCqare,
Zalaa FN = 3 n. ra muSaobas asrulebs kabinaze
gamoTvaleT a) Tokis Zalis mier blokze
rodesac bloki d manZils gaivlis. SSM

••20. 7.32 suraTze, 82 n sididis Fa mudmivi
Zala 3 kg masis yuTze φ = 53° kuTxiT moqmedebs
da
yuTi
xaxunisgan
Tavisufal
daxril
gvarlidan moqmedi Zala? b) d2 gadaadgilebis
dros gvarlidan kabinaze moqmedi mudmivi
Zala 92,61 kj muSaobas asrulebs. risi tolia
FN ?
paragrafi 7.7. drekadobis Zalis mier
Sesrulebuli muSaoba
sibrtyeze mudmivi
siCqariT
jer
maRla
adis. ra muSaobas
•24. zafxulis semestris dros studenturi
asrulebs
saerTo sacxovreblis binadrebi erTmaneTs

Fa
Zala yuTze, vid­
didi
re yuTi h = 0,15 m
vertikalur
sur. 7.32. amocana 20
manZils gaivlis?

Fr
••21. 7.33 suraTze
gamosaxuli bloki
miliTaa
Seqmnili. SeRebili wyliT savse buSti milTan
dakavSirebul CanTaSia moTavsebuli, xolo
mili oTaxis mTel sigrZezea gadaWimuli.
davuSvaT mili hukis kanons emorCileba da
moTavsebul buStze, vidre mili pirvandel
ze maRla mimarTumoqmedebs.
katapulta
Seasrulebs milidan moqmedi Zala CanTaSi
a­ldeba da muSa mas-
Za­liT
ebrZvian.
damagrebuli
Wimaven da Semdeg xels uSveben, ra muSaobas
ril sibrtyeze sri­

Fr
CarCoze
zambaris sixistea 100 n/m. Tu mils 5 m-iT
θ=50° kuTxiT dax­
li 50 n sididis
katapultebiT
fanjris
mdgomareobas daubrundeba?
sur. 7.33. amocana 21.
mdebareobaze uZravad gaCerebisTvis masze
si­brtyeze d = 0,5 m
man­Zilis gavlis Semdeg yuTis kinetikuri
energia 80 j-iT izrdeba. ramdeniT ufro
 meti
kinetikuri energia eqneboda yuTs
•25. 7.11 suraTze gamosaxuli blokis x = – 2 sm
Fr Zalis
ararsebobis pirobebSi?
••22. dazaralebul speleologs maSvelTa raz-
80n sididis ZaliT unda vimoqmedoT. Semdeg
bloks nela gadavaadgilebT da zambarablokis sistema +4 j muSaobas asrulebs.
amis Semdeg bloki kvlav uZravad Cerdeba. ra
mdebareobazea bloki? (miniSneba: pasuxi oria).
224
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
•26. zambara da bloki 7.11 suraTze gamo­
•••30. 7.11a suraTze gamosaxuli bloki xaxu­
saxulis msgavsad aris ganlagebuli. ro­
nisgan Tavisufal, horizontalur zeda­pirze
x = +4 sm
koordinatisken
Zevs da zambaris sixistea 50 n/m. Tavdapirve-
gamovwevT, mis gasaCereblad 360 n Zalaa
lad zambara moSvebul mdgo­mareobaSia da
desac
bloks
saWiro. Cven bloki x = 11 sm koordinatisken
bloki x = 0 mdebareobaze imyo­feba. amis Semdeg
gamovwieT da xeli gavuSviT. ra muSaobas
3 n mudmivi sididis Zala bloks x RerZis dadebi­
asrulebs zambara blokze, rodesac bloki
Ti mimarTulebiT ubiZgebs da zambara blokis
xi
gaCerebamde iWimeba. gaCerebis Semdeg a) ra
= +5 sm
koordinatidan
b) x = –3 sm,
x = –5 sm
g)
a)
da
d)
x = +3 sm,
x = –9 sm
mdebareobazea bloki, b) ra muSaoba Seasrula
koordinatisken gadaadgildeba?
modebulma Zalam blokze da g) ra muSaoba
••27. 7.35 suraTze
naCvenebia Fx dreka­
dobis Zalis x mde­
Seasrula drekadobis Zalam blokze? blokis
bareobaze
gadaadgi­lebis dros d) ra mdebareobazea
blokis kinetikuri energia maqsimaluri da
e) risi tolia kinetikuri energiis maqsimaluri
damo­
ki­debulebis
mniSvneloba?
gra­
fi­ki 7.11 suraTze
gamosaxuli ganla­
sur. 7.35. amocana 27.
gebisTvis. Cven bloki x = 12 sm koordinatisken
paragrafi 7.8. cvladi
Sesrulebuli muSaoba
mier
•31.
gamovwieT da xeli gavuSviT. ra muSaobas
10 kg masis
aguri
x RerZis
asrulebs zambara blokze, rodesac bloki
gaswvriv moZraobs.
xi = +8 sm sawyisi koordinatidan a) x = +5 sm,
b) x = –5 sm, g) x = –8 sm da d) x = –10 sm
Zalis
7.37 su­raTze naCve­
nebia aguris aCqa­
koordinatisken gadaadgildeba?
rebis aguris mde­
••28. 7.11 suraTze
bareobaze
gamosaxuli
debulebis gra­fiki. ra muSaobas asrulebs
bloki
sur. 7.37. amocana 31.
damo­ki­
x = 0 koordinatidan
x = +3 sm
koordi­
koordinatidan
natisken
gadaadgilebis ganmavlobaSi? ILW
agurze
gadavaa­
dgileT da uZravad
gavaCereT. 7.36 su­
raTze
naCvenebia
sur. 7.36. amocana 28.
Saoba. Semdeg bloki x = +5 sm koordinatisken
da
xeli
gamomwvevi
x=8m
Zala
x=0
koordinatisken
•32. 5 kg masis blo­
Cveni Zalis mier blokze Sesrulebuli mugavwieT
aCqarebis
gavuSviT.
ra
muSaobas
Seasrulebs zambara blokze, rodesac bloki
xi = +5 sm sawyisi koordinatidan a) x = +4 sm,
b) x = –2 sm da g) x = –5 sm koordinatisken
ki
xaxunisgan
Ta­
visufal,
hori­
zon­talur
zeda­
pir­­ze
wrfivad
moZraobs da masze
Zala
sur. 7.38. amocana 32.
moqmedebs.
7.38 suraTze gamosaxulia am Zalis cvlileba
blokis mdebareobis cvlilebasTan erTad.
gadaadgildeba?
ra muSaobas asrulebs Zala, rodesac bloki
••29. 2 kg masis sxeuli x RerZis dadebiTi
aTvlis
mimarTulebiT moZraobs da masze erTaderTi
gadaadgildeba?
Zala
moqmedebs,
romlis
x
komponentia
Fx = –6x n, sadac x metrebSia mocemuli. x = 3m
koordinatze sxeulis siCqarea 8 m/wm. a) ra
iqneba sxeulis siCqare x = 4 m koordinatze?
b) x-is ra dadebiTi mniSvnelobis dros iqneba
sxeulis siCqare 5 m/wm? SSM ILW WWW
saTavidan
x = 8 m koordinatisken
•33. wertilze moqmedi Zala x RerZis gaswvrivaa
mimarTuli da F = F0(x/x0 – 1) formuliT aris
mocemuli. gamoTvaleT Zalis mier wertilze
Sesrulebuli
muSaoba,
rodesac
wertili
x = 0 koordinatidan x = 2x0 koordinatisken
gadaadgildeba. amisTvis a) aageT F(x) grafiki
225
da muSaoba grafikis mixedviT gamoTvaleT da
mibmuli Toki. yuTi
b) moaxdineT F(x) integrireba. SSM WWW
xaxunisgan
••34. sardinebiT savse bidoni x = 0,25 m koor­
dinatidan x = 1,25 m koordinatisken gadaad­
gildeba da masze F = exp(–4x2) Zala moqme­
debs, sadac x mocemulia metrebSi, xolo F
– niutonebSi. ra muSaobas asrulebs bidonze
sufal,
horizon­
talur
zedapirze
Zala?
••35. 3 kg masis nivTieri wertilis magvar
moZraobs,
Tavi­
romlis
gaswvriv x RerZia
sur. 7.40. amocana 39.
gavlebuli. Tokis marcxena bolo umniSvnelo
masis da xaxunis mqone blokzea dama­grebuli.
bloki h = 1,2 m simaRlezea ganlagebuli da
yuTi x1 = 3 m koordinatidan x2 = 1 m koor­
saganze erTaderTi Zala moqmedebs da sag­
dinatisken gadaadgildeba. moZraobis gan­
nis
mavlobaSi Tokis daWimuloba ar icvleba
mdebareobis
droze
damokidebulebis
funqciaa x = 3t – 4t + t , sadac x mocemulia
2
3
met­rebSi, xolo t – wamebSi. ra muSaobas Sea­
srulebs saganze Zala 0-dan 4 wm-mde drois
SualedSi?
••36. 1,5 kg masis bloki xaxunisgan Tavisufal,
horizontalur
zedapirze
uZravad
aris
ganlagebuli da masze x RerZis gaswvriv
mimarTuli
horizontaluri
Zala
iwyebs
(x) = (2,5 – x2) n formuliT
gamoisaxeba, sadac x mocemulia metrebSi,
xolo blokis sawyisi mdebareobaa x = 0. a)
ra kinetikuri energia eqneba bloks x = 2 m
moqmedebas. Zala
25 n-s tolia. gamoTvaleT yuTis kinetikuri
energiis cvlileba moZraobis ganmavlobaSi.
paragrafi 7.9. simZlavre
•40. liftis 3×103kg masis datvirTuli kabina
23 wamis ganmavlobaSi mudmivi siCqariT 210 miT maRla adis. ra saSualo tempiT asrulebs
muSaobas gvarlidan moqmedi Zala kabinaze?
•41. 100 kg masis bloki 5 m/wm mudmivi siCqariT
horizontalur zedapirze gadaadgildeba da
masze horizontisadmi 37° kuTxiT daxrili
122 n Zala moqmedebs. ra tempiT asrulebs
koordinatis Cavlisas? b) ra maqsimaluri
muSaobas Zala blokze? SSM ILW
kinetikuri energia eqneba bloks x = 0 da x = 2 m
•42.
koordinatebs Soris?
xaxunisgan Tavisufal aRmarTze adis. aRmarTi
aRmarTis
sac masze
ro­de­

Fa Za­
sur. 7.39. amocana 37.
koordinatisken gadaaadgilebs. ra muSaoba
Seasrula Zalam wertilze, rodesac wertili
a) x = 4 m, b) x = 7 m da g) x = 9 m koordinats
miaRwia? ra siCqare aqvs wertils da ra
mimarTulebiT moZraobs, rodesac is d) x = 4 m,
e) x = 7 m da v) x = 9 m koordinats miaRwevs?

••38. F = (cx – 3x2) Zala wertilze moqmedebs
da wertili x RerZis gaswvriv gadaadgildeba.

F Zala niutonebSia mocemuli, x metrebSia,
xolo c mudmivaa. x = 0 koordinatze wertilis
energiaa
paralelurad
aris
gadaWimuli
manZilis gavlis dros Tokidan moqmedi Zala
la moqmedebs da x = 0 koordinatidan x = 9 m
kinetikuri
saSualebiT
da 1 m/wm mudmivi siCqariT moZraobs. 8 m
wertilis
aCqareba,
Tokis
horizontisadmi 12º kuTxiTaa daxrili. Toki
••37. 7.39 suraTze
naCvenebia
2 kg
masis
moTxilamure
20 j,
xolo
x=3m
koordinatze _ 11 j. gamoTvaleT c.
•••39. 7.40 suraTze naCvenebia yuTi da masze
moTxilamureze 900 j muSaobas asrulebs.
a) Tu Toki 2 m/wm mudmivi siCqariT imoZravebs,
ra muSaobas Seasrulebs igive manZilis gavlis
dros Tokidan moqmedi Zala moTxilamureze?
ra tempiT asrulebs muSaobas Tokidan moqmedi
Zala moTxilamureze, rodesac Toki b) 1 m/wm
da g) 2 m/wm mudmivi siCqariT moZraobs?
•43. 15 kg masis uZrav sxeulze 5 n Zala moq­
medebs. gamoTvaleT Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba a) pirvel wamSi, b) meore wamSi, g) mesame
wamSi da gamoTvaleT d) mesame wamis dasasruls
Zalis Sedegad miRebuli myisi simZlavre. SSM
••44. a) garkveul momentSi, nivTieri wertilis

magvar saganze F = (4 n) – (2 n) + (9 n) Za­
la moqmedebs da sagnis siCqarea = –(2 m/wm)
+ (4 m/wm) . ra myisi tempiT asrulebs muSaobas
226
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
Zala saganze? b) raime sxva momentSi siCqares
7.41 suraTis mixe­
mxolod y komponenti aqvs. Tu Zala ar icvleba
dviT
da myisi simZlavrea –12 vt, ra siCqariT
x = 0 koordinatze
moZraobs am dros sagani?
sxeulis
••45. satvirTo liftis nela moZravi kabinis
masaa 1200 kg da 54 m manZils 3 wuTSi gadis,
ris Semdegac Cerdeba. liftis sapirwonis
masa mxolod 950 kg-ia, amitom lifts Zrava
esaWiroeba. ra saSualo simZlavre unda uzrun­
velyos gvarlidan kabinaze moqmedma Zravis
Zalam? SSM
••46. 0,3 kg masis sagani xaxunisgan Tavisufal,
horizontalur
erTi
boloTi
zedapirze
srialebs
horizontalur
da
zambarazea
(k = 500n/m) mimagrebuli. zambaris meore bolo
fiqsirebulia.
(sadac
wonasworul
drekadobis
Zala
mdebareobaze
nulis
tolia)
sagnis kinetikuri energiaa 10 j. a) ra tempiT
asrulebs muSaobas zambara saganze, rodesac
sagani wonasworul mdebareobas miaRwevs?
b) ra tempiT asrulebs muSaobas zambara sagan­
ze, rodesac zambara 0,1 m-iT aris SekumSuli
da sagani wonasworul mdebareobas Sordeba?

••47. meqanizms tvirTi di = (0,5 m) + (0,75 m)
+ (0,2 m) sawyisi mdebareobidan (rodesac
t = 0) d f = (7,5 m) + (12 m) + (7,2 m) saboloo
mdebareobisken (rodesac t = 12 wm) gadaaqvs.

tvirTze modebuli Zalaa F = (2 n) + (4 n)
+ (6 n) . gamoTvaleT a) meqanizmis Zalis mier
tvirTze Sesrulebuli muSaoba da b) meqanizmis
Zalis saSualo simZlavre am gadaadgilebis
dros.

•••48. 2kg masis moZrav saganze F = (3 n) + (7 n)
+ (7 n) Zala moqmedebs. sagani di = (3m)
– (2 m) + (5 m) sawyisi mdebareobidan d f =
–(5 m) + (4 m) + (7 m)
saboloo mde­bareo­
bisken 4 wamSi gadaadgildeba. gamoT­va­
leT: a) Zalis mier saganze Sesru­le­buli
muSaoba
Sedegad
4 wamis ganmavlobaSi, b) Zalis
miRebuli
saSualo
simZlavre

drois igive SualedSi da g) kuTxe

d f -s Soris.
icvleba.
di -sa da
damatebiTi amocanebi
49. 2 kg masis sxeuli x RerZis gaswvriv
moZraobs da masze moqmedi erTaderTi Zala
siCqarea
4 m/wm. a) ra kineti­
sur. 7.41. amocana 49.
kuri energia aqvs
sxeuls
x = 3 m ko­ordinatze? b) x-is ra
dros eq­neba sxeuls 8 j
mniSvnelobis
kinetikuri
energia?
g)
ra
maqsimaluri
kinetikuri energia eqneba sxeuls x = 0 da
x = 5 m koordinatebs Soris?
50. 250 g masis bloki
k = 2,5 n/sm sixistis
vertikalur
zam­
ba­raze daeca (sur.
7.42). zambara 12 smiT SeikumSa da wa­
mierad
gaCerda.
zambaris SekumSvis
sur. 7.42. amocana 50.
gan­mavlobaSi ra mu­­­
Saobas asrulebs blokze a) mizidulobis Za­la
da b) drekadobis Zala? g) risi tolia blo­kis
siCqare zambaraze dacemis momentSi? (xaxuni
ugulebelyaviT). d) Tu Sejaxebis siCqares
gavaormagebT,
ra
maqsimalur
manZilze
SeikumSeba zambara?
51. 45 kg masis bloki xaxunisgan Tavisufal
daxril sibrtyeze srialebs. sibrtyis sigrZea
1,5 m, xolo simaRle – 0,91 m. muSa bloks maRla
awveba da bloki mudmivi siCqariT srialebs. a)
gamoTvaleT muSis Zalis sidide. ra muSaobas
asrulebs blokze b) muSa, g) mizidulobis Zala,
d) zedapiridan blokze moqmedi drekadobis
Zala da e) jamuri Zala?
52. 50 kg masis yuTis xaxunisgan Tavisufal,
horizontalur zedapirze gadaadgilebisTvis
muSa yuTze horizontisadmi
20° kuTxiT
daxrili 210 n sididis ZaliT moqmedebs.
3 m-is
gavlis
ganmavlobaSi
ra
muSaobas
asrulebs yuTze a) muSa, b) mizidulobis Zala
da g) zedapiridan yuTze moqmedi drekadobis
Zala? d) ra mTliani muSaoba sruldeba
yuTze?

53. gaxvretil burTulaze Fa Zala moqmedebs
da burTula
swor mavTulze +5 sm manZils

gadis.
Fa Zalas garkveuli fiqsirebuli
227

mniSvneloba
xolo
aqvs,

Fa -sa da
bur­Tulis
56. F = (4 n) + c Zala wertilze moqmedebs
da wertili d = (3 m) – (2 m) gadaadgilebas
gada­
asrulebs (wertilze
 sxva Zalebic moqmedebs).
ad­gilebas Soris φ
risi tolia c, Tu
kuTxis arCeva Se­sa­
Zle­belia. 7.43 su­
raTze gamo­sa­xulia
F Zala wertilze a) 0, b) 17 j
da g) –18 j muSaobas asrulebs?
sur. 7.43. amocana 53.
57.
7.46
suraTze
naCvenebia
xaxunisgan

Fa Zalis mier burTulaze Sesrulebuli W
Tavisufal zedapirze marjvnisken mosriale
Fa , rodesac φ aris a) 64°
Zala moqmedebs. ori Zala horizontaluria da
mu­Saobis φ-ze da­mo­kidebulebis gra­fiki. ra
muSaobas asrulebs
da b) 147°?
54. 7.44a suraTze gamosaxuli 4 kg masis
bloki, romelzec 2 n Zala moqmedebs. bloki
xaxunisgan Tavisufal zedapirze marjvniv 1 m
manZils gadis, xolo Zala horizontisadmi
θ kuTxes adgens. daadgineT gadaadgilebis
bolos blokis νf siCqaris gamosaxuleba, Tu
blokis sawyisi siCqarea a) 0 da b) 1 m/wm. g) 7.44b
yuTi. yuTi d = 20 sm manZils gadis da masze sami
maTi sidideebia F1 = 5 n da F2 = 1 n. mesame Zala
θ = 600 kuTxiT dablaa daxrili da misi sididea
F3 = 4 n. a) ra jamur muSaobas asrulebs yuTze
mizidulobis
Zala,
drekadobis
Zala
da
samive modebuli Zala 20 sm gadaadgilebis
ganmavlobaSi? b) Tu yuTis masaa 2 kg da sawyisi
kinetikuri energiaa 0, ra iqneba misi siCqare
gadaadgilebis dasasruls?
suraTze naCvenebia analogiuri mdgomareoba,
oRond amjerad Zala mimarTulia marcxnisken.
daadgineT
1m-iani
gadaadgilebis
bolos
blokis νf siCqaris gamosaxuleba. d) aageT νf-s
grafikebi θ kuTxis 0°-90° arealisTvis.
sur. 7.46. amocana 57.

58. x RerZis dadebiTi mimarTulebis F Zala
RerZis gaswvriv moZrav saganze moqmedebs.
Zalis sididea F = 10e –x/2 n, sadac x mocemulia
sur. 7.44. amocana 54.
metrebSi.
gamoTvaleT

F
Zalis
mier
55. 2 kg masis yuTi xaxunisgan Tavisufal
zedapirze x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
moZraobs. t = 0 droidan dawyebuli, qari x
Sesrulebuli muSaoba x = 0 koordinatidan
RerZis uaryofiTi mimarTulebiT uberavs.
RerZebis SemosazRvruli arealis farTobi
7.45 suraTze naCvenebia yuTis x mdebareobis
gamoTvaleT.
t droze damokidebulebis grafiki. grafikze
moaxdineT integrireba.
dayrdnobiT gamoTvaleT yuTis kinetikuri
59. muSa 25kg masis yuTs xaxunisgan Tavisufal
daxril zedapirze 209 n ZaliT ubiZgebs.
daxris kuTxe 25°-ia. yuTi 1,5 m manZils gadis.
energia, rodesac a) t = 1 wm da b) t = 5 wm. g) ra
muSaobas asrulebs yuTze qaris Zala t = 1 wmdan da t = 5 wm-mde SualedSi?
x=2m
koordinatamde.
a)
amisTvis
F(x)
grafiki aageT da grafikiTa da sakoordinato
b)
muSaobis
gamoTvlisTvis
ra muSaobas asrulebs am dros yuTze a) muSis
Zala, b) mizidulobis Zala da g) zedapiridan
moqmedi drekadobis Zala? d) ra jamuri
muSaoba sruldeba yuTze?
60.
= (3 + 7 + 7 ) n Zala 2 kg masis saganze


(3 – 2 + 5 ) m sawyisi mdebareobidan d f = (-5iˆ - 4 ˆj + 7 kˆ)
(–5 + 4 + 7 ) m saboloo mdebareobisken gada­
moqmedebs, romelic 4 wamis ganmavlobaSi d i = (3iˆ - 2 ˆj + 5kˆ)
sur. 7.45. amocana 55.
228
kinetikuri energia da muSaoba
Tavi 7
ad­gildeba. gamoTvaleT a) Zalis mier saganze
Tokidan blikze Tokis daWimulobaze orjer
Sesrulebuli muSaoba drois am SualedSi, b)
meti jamuri Zala moqmedebs).
Zalis Sedegad miRebuli saSualo simZlavre
64. 2 kg masis sagani Tavdapirvelad uZravia,
Semdeg Tanabrad Cqardeba da 3 wamis gan­
mavlobaSi 10 m/wm siCqares anviTarebs. a) ra
drois igive SualedSi da g) kuTxe


di da d f
veqtorebs Soris.
61. 7.11a suraTze,
m masis bloki xa­
muSaobas asrulebs saganze misi amaCqarebeli
xunisgan
Zala 3 wamis ganmavlobaSi? risi tolia am
Tavisu­
Zalis Sedegad miRebuli myisi simZlavre
fal,
hori­zon­­­­­
b) Sualedis dasasruls da g) Sualedis pirveli
talur
zedapir­­
sur. 7.47. amocana 61.
ze Zevs da hori­­
zontaluri zambaris (k sixistis) erT bo­
lozea damagrebuli. zambaris meore bo­lo
fiqsirebulia. bloki Tavdapirvelad uZravia
(x = 0),
xolo Semdeg x RerZis dadebiTi

F
naxevris dasasruls?

65. ra muSaobas asrulebs F = (2x n) + (3 n)

Zala (x metrebSia), romelic sagans ri =

(2m) +(3m) mdebareobidan r f = – (4 m) – (3m)
mdeba­reobaze gadaadgilebs?
moqmedebas ganicdis. 7.47 suraTze naCvenebia
66. lifts 660 n wonis 100 mgzavri 60 wamis
ganmavlobaSi 150 m simaRleze mudmivi siCqa­
blokis kinetikuri energiis x mdebareobaze
riT ahyavs. ra saSualo simZlavre unda uz­
mimarTulebis
horizontaluri
Zalis

damokidebulebis grafiki. a) ra sididisaa F ?
b) risi tolia k?
62. 10 n Zala xy sibrtyeSi moZrav 2 kg masis
saganze moqmedebs da x RerZis dadebiT
runvelyos wevis Zalam?
67. yuTebi sawyobSi eskalatoris saSualebiT
gadaadgildeba, romelic 0,5 m/wm mudmivi
siCqariT moZraobs. erT-erT adgilze eska­
150° kuTxes adgens. ra
2 m sigrZis da horizontisadmi
10°-iT daxril aRmarTze adis, Semdeg 2 m-s
muSaobas asrulebs Zala saganze, rodesac
horizontalurad moZraobs da sabolood
mimarTulebasTan (saaTis isris moZraobis
sawinaaRmdegod)
latori
sagani aTvlis saTavidan im wertilisken
2 m sigrZis da horizontisadmi aseve 10°-
gadaadgildeba, romlis mdebareobis veqtoria
iT
(2 m) – (4 m) ?
eskalatoriT 2 kg masis yuTi gadaadgildeba
g) daRmarTze Cadis?
68.
erT
yinulmWreli
blokze m = 20 kg ma­
gayinul
sis sagania Camokide­
qari
xaxunisgan
uZravad
qari
dgas,
Tavisufal
rodesac
aRmosavleTisken
200 n ZaliT
moqmedebs. qari yinulmWrels 8 m manZilze
Tavisufal boloze

F Zala moqmedebs.

iyos F Zala, raTa
tbaze
dauberavs.
uberavs
buli, xolo Tokis
a) ra sididis unda
davuSvaT
marTze adis, b) horizontalurad moZraobs da
masis
armqone blokebzea
damagrebuli.
Cadis.
eskalatoris Zala yuTze, rodesac yuTi a) aR­
xaxunisgan
Ta­visufal,
daRmarTze
da ar srialebs. ra tempiT asrulebs muSaobas
63. 7.48 suraTze,
Toki
daxril
da
yinulmWrelze
wrfivad gadaadgilebs da es wrfe Crdilosur. 7.48. amocana 63.
aRmosavleTiT 20° kuTxiTaa mimarTuli. ra
kinetikuri energia eqneba yinulmWrels am
sagani mudmivi si­CqariT maRla aiwios? b)
manZilis gavlis Semdeg?
sagnis 2 sm-iT maRla asawevad ra manZilze unda
69. bavSvi sasrialoze erToba da, rom
gamoiwios Tokis Tavisufali bolo? maRla
ar SeSindes, deda iWers. dedidan Svilze
awevis dros ra muSaobas asrulebs saganze
100 n Zala moqmedebs, romelic srialis
g) Tqveni Zala da d) mizidulobis Zala?
sawinaaRmdegod
(miniSneba: rodesac Toki blokzea Semoxveuli,
1,8 m manZilze srial­deba da misi kinetikuri
aris
mimarTuli.
bavSvi
229
energia 30 j-iT izrdeba. a) ra muSaobas
asrulebs bavSvze mizidulobis Zala am drois
ganmavlobaSi? b) Tu deda gaiweva, ramdeniT
gaizrdeba bavSvis kinetikuri energia igive
72.
wertili
wrfivad  gadaadgilda

d = (8 m) + c da masze F = (2 n) – (4 n)
Zalis moqmedebiT (wertilze sxva Zalebic

moqmedebs). risi tolia c, Tu wertilze
F
manZilze Camosrialebis dros?
Zalis mier Sesrulebuli muSaoba a) nulia,
70.
b) dadebiTia da g) uaryofiTia?
grZis
yuTs
73. liftis 4500 kg masis kabina maqsimum
1800 kg masis tvirTs uZlebs. Tu srulad
datvirTuli kabina 3,8 m/wm siCqariT maRla
ZaliT
adis, ra simZlavre unda uzrunvelyos kabinis
230 kg masis
yuTi L = 12 m si­
dia.
Tokze
Tqven
cvladi

F
ki­
ubiZgeT da d = 4 m
mamoZravebelma
manZiliT
SenarCunebisTvis?
gverdze
gadaadgileT (sur.
7.49). a) ra sidide
aqvs
F Zalas, ro­
Zalam
amgvari
siCqaris
74. wertili x RerZis gaswvriv moZraobs da
sur. 7.49. amocana 70.
desac yuTi gadaad­
gilebis saboloo wertils miaRwevs? yuTis
gadaadgilebis ganmavlobaSi b) ra jamuri
muSaoba sruldeba masze, g) ra muSaobas
asrulebs yuTze mizidulobis Zala da d) ra
muSaobas asrulebs yuTze Tokidan moqmedi
Zala? e) gadaadgilebamde da gadaadgilebis
Semdeg yuTi uZravia. gamoiyeneT b), g) da

d) pasuxebi da Tqveni F Zalis mier yuTze
masze RerZis dadebiTi mimarTulebis Zala
moqmedebs. 7.51 suraTze naCvenebia F Zalis
wertilis x mdebareobaze damokidebulebis
grafiki. F=a/x2, sadac a = 9 n · m2. gamoTvaleT
Zalis mier wertilze Sesrulebuli muSaoba,
rodesac
x=3m
wertili
x=1m
koordinatamde
koordinatidan
gadaadgildeba.
a) mu­Sa­oba grafikis saSualebiT gamoTvaleT
da b) muSaoba Zalis funqciis integrebis
saSualebiT gamoTvaleT.
Sesrulebuli muSaoba gamoTvaleT. v) ratom
ar aris Tqveni Zalis mier Sesrulebuli
muSaoba horizontaluri gadaadgilebis da
a)-s pasuxis namravlis toli?
71. maCvenebliani zambara milimetrebSi da­
graduirebuli skalis gverdiT aris Camo­
kidebuli. 7.50 suraTze naCvenebia zambaraze
Camokidebuli sami sxvadasxva yuTi. a) skalis
romel niSnuls miuTiTebs maCvenebeli, ro­
desac zambaraze yuTi ar kidia? b) risi tolia
mesame yuTis W wona?
sur. 7.51. amocana 74.
75. sagani x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT

misrialebs da masze
Fa Zala moqmedebs.
Zala x RerZis gaswvrivaa mimarTuli da misi x
mm
mm
0
mm
0
komponentia Fax = 9x – 3x2, sadac x mocemulia
0
metrebSi, xolo Fax
– niutonebSi. sagani
30
garkveuli drois mere Cerdeba. a) aageT saganze
moZraobas x = 0 koordinatidan iwyebs da
40
moqmedi
60
110 n
W
Fa Zalis x-ze damokidebulebis
grafiki. b) romel koordinatzea Sesrulebuli
muSaoba
maqsimaluri
da
g)
risi
tolia
muSaobis maqsimaluri mniSvneloba? d) romel
240 n
sur. 7.50. amocana 71.
koordinatze xdeba muSaoba nulis toli?
e) romel koordinatze Cerdeba sagani?
230
Tavi 7
kinetikuri energia da muSaoba
76. ricxviTi integreba. yuTi x RerZis
gaswvriv x = 0,15 m koordinatidan x = 1,2 m
koordinatamde
gadaadgildeba
da
masze
qari mociguraves dasavleTisken ubiZgebs. 7.52
suraTze naCvenebia mociguravis x mdebareobis
t droze damokidebulebis grafiki, sadac
t = 0 qaris amovardnis droa, xolo x RerZi
F = exp(–2x2) Zala moqmedebs, sadac x moce­
mulia metrebSi, xolo F – niutonebSi. ra
aRmosavleTisken
muSaobas asrulebs Zala yuTze?
kinetikuri energia aqvs mociguraves, rodesac
77. cxeni urems 40 funti ZaliT eqaCeba. Zala
horizontidan maRla, 30°-iT aris gadaxrili
mociguraveze 0-dan 3wmde drois SualedSi?
da uremi 6mili/sT siCqariT moZraobs. a) ra
79. dedamiwis doneze momxdarma afeTqebam
muSobas asrulebs Zala 10 wuTis ganmavlobaSi?
Rrmuli datova, romlis diametri afeTqebis
b) risi tolia Zalis saSualo simZlavre (cxenis
energiis
ZalebSi)?
megatona trotilis afeTqeba 1 km diametris
78. 50 kg masis mocigurave xaxunisgan Tavi­
Rrmuls tovebs. miCiganSi, huronis tbis
sufal
gayinul
tbaze
mudmivi
siCqariT
aRmosavleTisken srialebs. uecrad monaberi
aris
mimarTuli.
a)
ra
t = 0? b) ra muSaobas asrulebs qaris Zala
1
3
xarisxis
proporciulia.
1
fskerze 50km diametris Rrmulia, romelic
meteoris Sejaxebis Sedegad aris darCenili.
risi tolia amgvari Sejaxebis kinetikuri
energia? pasuxi a) megatona trotilis (1
megatona 4,2 × 1015 joulia) da b) xirosimaSi
afeTqebuli bombis (daaxloebiT 13 kilotona
trotilis) energiis saSualebiT gamosaxeT?
(meteoris an kometis Sejaxebam SesaZloa
mniSvnelovnad Secvala dedamiwis klimaturi
pirobebi da, arc is aris gamoricxuli, rom
dinozavrebis da sicocxlis sxva formebis
gaqroba gamoiwvia).
80. 1200 kg masis manqana trasaze 120 km/sT
siCqariT
sur. 7.52. amocana 78.
moZraobs.
risi
tolia
manqanis
kinetikuri energia trasis ganapira mdgomi
adamianis TvalTaxedviT?
8
potenciuuri energia
da energiis Senaxva
kldeze cocvis dros lideri (win mimavali mTamsvleli) meore mTamsvlelze
damagrebuli TokiTaa dazRveuli. Toki erT an met gorgolaWSi (liTonis
rgolSi) gadis, romelsac lideri kedelze amagrebs. gorgolaWebis
upiratesoba is aris, rom Secdomis SemTxvevaSi mTamsvleli yvelaze maRla
damagrebuli gorgolaWidan mxolod garkveul manZilze Gamovardeba.
Tavis mxriv Tokic safrTxes qmnis, vinaidan vardnis dros misi gawyveta
sulac ar aris gamoricxuli. bevri damwyebi mTamsvleli Tvlis, rom riskis
xarisxi qveda gorgolaWidan lideris asvlis simaRlezea damokidebuli.
rac ufro metia es simaRle, miT ufro Zlierad iWimeba Toki da TiTqos
safrTxec metia.
amgvari msjeloba swori ar aris. ratom?
pasuxs am TavSi SeityobT
8.1. ra aris fizika?
fizikis
erT-erTi
amocana
sxvadasxva
energiis
Seswavlaa.
energiis
erT-erTi
saxeoba
U
potenciuri
energiaa.
saxis
zogadi
teqnikuri
TvalsazrisiT, potenciuri energia saganTa sistemis
mdgomareobasTan
(ganlagebasTan)
dakavSirebuli
energiaa, rodesac sagnebi erTmaneTze ZalebiT
moqmedeben.
zemoT motanili gansazRvreba yvelasTvis kargad
nacnobi movlenis formaluri daxasiaTebaa. kargi ma–
galiTia elastiuri gvarliT xtoma (sur. 8.1). saganTa
sistema dedamiwisa da mxtomelisgan Sedgeba. saganTa
Soris moqmedi Zala mizidulobis Zalaa. sistemis
mdgomareoba icvleba (dedamiwasa da mxtomels
Soris manZili mcirdeba). mxtomelis moZraobisa
da kinetikuri energiis zrdis SefasebisTvis U
mizidulobis potenciur energias ganvsazRvravT.
es energia saganTa mdgomareobasTan aris dakav­
Sirebuli,
romlebic
erTmaneTs
mizidulobis
Zalis saSualebiT izidaven. am SemTxvevaSi, sistema
mxtomeli da dedamiwaa.
sur.
8.1.
elastiuri
gvarliT
mxtomelis
rodesac mxtomeli emzadeba, saganTa sistema gvar- kinetikuri energia Tavisufali vardnis dros
lisa da mxtomelisgan Sedgeba. saganTa Soris izrdeba. Semdeg gvarli iWimeba da mxtomelis
drekadobis
Zala
moqmedebs.
Semdeg
sistemis siCqare mcirdeba.
231
232
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
mdgomareoba icvleba (gvarli iWimeba). gvarlis sigrZis zrdisa da mxtomelis kinetikuri
energiis Semcirebis SefasebisTvis U elastiur potenciur energias ganvsazRvravT. es energia
drekadi sagnis (am SemTxvevaSi gvarlis) SekumSvasTan an gaWimvasTan aris dakavSirebuli.
fizika adgens, Tu rogor unda gamoiTvalos sistemis potenciuri energia, raTa energiis Senaxva
da gamoyeneba SesaZlebeli gaxdes. magaliTad, vidre elastiuri gvarliT mxtomeli triuks
ganaxorcielebs, vinmem mizidulobis da elastiuri potenciuri energiebi unda daTvalos, raTa
gvarli sworad SeirCes. zusti gamoTvlebis SemTxvevaSi naxtomi saSiSi ar iqneba.
8.2. muSaoba da potenciuri energia
me-7 TavSi muSaobasa da kinetikuri energiis cvlilebas Soris kavSiri ganvixileT. amjerad
muSaobasa da potenciuri energiis cvlilebas Soris damokidebulebas SeviswavliT.
modiT, pomidori maRla avisroloT (sur. 8.2). ukve
viciT, rom maRla asvlis dros mizidulobis Zalis
mier pomidorze Sesrulebuli Wg muSaoba uaryofiTia,
vinaidan Zala pomidors kinetikur energias arTmevs.
gravitaciuli Zala
uaryofiT muSaobas
asrulebs
gravitaciuli
Zala dadebiTi
muSaobas
asrulebs
Semdeg mizidulobis Zala am energias dedamiwa-pomidvris
sistemis mizidulobis potenciur energias umatebs.
mizidulobis
Zalis
moqmedebis
Sedegad
pomidori
neldeba, Cerdeba da vardnas iwyebs. vardnis dros
energiis gadacema piriqiT xdeba. mizidulobis Zalis mier
pomidorze Sesrulebuli Wg energia dadebiTia da Zalas
pomidori-dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
energia pomidvris kinetikur energiaSi gadaaqvs.
orive SemTxvevaSi, mizidulobis potenciuri energiis
ΔU
cvlileba
mizidulobis
Zalis
mier
pomidorze
Sesrulebuli muSaobis Sebrunebulia:
ΔU = –W
(8.1)
sur. 8.2. pomidori maRla aisroles.
maRla asvlis dros mizidulobis Zala
pomidorze uaryofiT muSaobas asrulebs
da misi kinetikuri energia mcirdeba.
Camovardnis dros mizidulobis Zala
dadebiT muSaobas asrulebs da pomi­d­
vris kinetikuri energia izrdeba
igive formula 8.3 suraTze gamosaxul bloki-zambaris
sistemas miesadageba. Tu bloks marjvniv vubiZgebT,
drekadobis Zala marcxnisken aris mimarTuli, blokze
uaryofiT muSaobas asrulebs da blokis kinetikuri
energia zambara-blokis elastiur potenciur energiaSi
gadadis. bloki neldeba, wamierad Cerdeba da marcxnisken
moZraobas
iwyebs,
vinaidan
drekadobis
Zala
kvlav
(a)
marcxniskenaa mimarTuli. am dros energiis gadacema
piriqiT xdeba - energia zambara-blokis potenciuri
energiidan blokis kinetikur energiaSi gadadis.
Semnaxveli da araSemnaxveli Zalebi
modiT, zemoT naxseneb or SemTxvevasTan dakavSirebuli
ZiriTadi faqtebi CamovweroT:
1.
2.
sistema ori an meti sagnisgan Sedgeba.
Zala nivTieri wertilis magvar sagans (pomidors
an bloks) da sistemis danarCen nawils Soris
moqmedebs.
(b)
sur.
8.3.
zambaraze mimagrebuli
bloki x = 0 koordinatidan marjvniv
iwyebs moZraobas. a) marjvniv gada­
adgilebis dros drekadobis Zala
blokze uaryofiT muSaobas asru­lebs.
b) x = 0 koordinatisken da­brunebis
dros drekadobis Zala blokze dadebiT
muSaobas asru­lebs.
8.3. Semnaxveli Zalebis traeqtoriisgan damoukidebloba
3.
233
rodesac sistemis mdgomareoba icvleba, Zala nivTieri wertilis magvar saganze muSaobas
(vuwodoT mas W1) asrulebs da energia sagnis K kinetikur energiasa da sistemis raime
sxva saxis energias Soris gadaaqvs.
4.
rodesac sistemis mdgomareoba sapirispirod icvleba, energiis gadacema piriqiT xdeba
da Zala W2 muSaobas asrulebs.
rodesac W1 = –W2 , sxva saxis energia potenciuri energiaa da Zalas Semnaxveli (konservatiuli)
ewodeba. albaT mixvdiT, rom mizidulobis Zala da drekadobis Zala Semnaxvelia (sxva SemTxvevaSi
mizidulobis da elastiurobis potenciur energiaze ver visaubrebdiT).
sxva saxis Zalebs araSemnaxveli ewodeba. araSemnaxveli Zalis magaliTebia kinetikuri xaxunis
Zala da wevis Zala. modiT, bloki xaxunis mqone zedapirze gavasrialoT. srialis dros zedapiridan
moqmedi kinetikuri xaxunis Zala blokze uaryofiT muSaobas asrulebs da kinetikuri energia
siTbur energiaSi gadaaqvs. eqsperimentis Sedegad dgindeba, rom energiis amgvari gadacemis
Sebruneba SeuZlebelia (atomebisa da molekulebis moZraobasTan dakavSirebuli siTburi
energia blokis kinetikur energiaSi ver gadava). aqedan gamomdinare, saxezea sistema (blokisa da
zedapirisgan Semdgari), sistemis nawilebs Soris moqmedi Zala da Zalis mier energiis gadacema,
magram Zala Semnaxveli ar aris. maSasadame, siTburi energia potenciuri energia ar aris.
rodesac nivTieri wertilis magvar saganze mxolod Semnaxveli Zala moqmedebs, sagnis
moZraobasTan dakavSirebuli rTuli amocanebi Zalian martivdeba. momdevno paragrafSi saubari
Semnaxveli Zalebis dadgenaze gveqneba da amgvari amocanebis gamartivebis erT saSualebasac
ganvixilavT.
8.3. Semnaxveli Zalebis traeqtoriisgan damoukidebloba
Zalis Semnaxvelobis an araSemnaxvelobis gansazRvrisTvis Semdegi testi arsebobs. davuSvaT
Zala Caketil traeqtoriaze moZrav wertilze moqmedebs, rodesac wertili erTi mdebareobidan
iwyebs moZraobas da sabolood igive mdebareobas ubrundeba. Zala mxolod im SemTxvevaSi
aris Semnaxveli, Tu mTeli moZraobis ganmavlobaSi nebismier Caketil traeqtoriaze moZravi
wertilisTvis gadacemuli energia nulis tolia:
Semnaxveli Zalis mier nebismier Caketil traeqtoriaze moZrav wertilze Sesrulebuli
jamuri muSaoba nulis tolia.
mizidulobis Zala Caketili traeqtoriis tests abarebs. magaliTi 8.2 suraTze gamosaxuli
pomidoria. pomidori moZraobas ν0 sawyisi siCqariT da 1 mν02 kinetikuri energiiT iwyebs. masze
2
moqmedi mizidulobis Zala pomidors anelebs, aCerebs da Semdeg mis vardnas iwvevs. rodesac
pomidori asrolis wertils ubrundeba, misi siCqare kvlav ν0-ia, xolo kinetikuri energia isev
1
mν02 xdeba. maSasadame, mizidulobis Zala igive raodenobis energias arTmevs pomidors maRla
2
asvlis dros, rasac dabla Camovardnis ganmavlobaSi awvdis. mizidulobis Zalis mier pomidorze
Sesrulebuli jamuri muSaoba nulia.
Caketili traeqtoriis testi mniSvnelovani daskvnis gakeTebis
saSualebas iZleva:
or wertils Soris moZrav nivTier wertilze Semnaxveli sur. 8.4. a) nivTier wertilze
Zalis
mier
Sesrulebuli
damokidebuli ar aris.
muSaoba
traeqtoriaze Semnaxveli Zala moqmedebs da is
a da b wertils Soris pirveli an
8.4 suraTze nivTieri wertili a da b wertils Soris pirveli
an meore traeqtoriiT moZraobs. Tu wertilze mxolod
Semnaxveli Zala moqmedebs, maSin masze Sesrulebuli muSaoba
meore traeqtoriiT gadaadgildeba.
b) niv­­Tieri wertili a wertilidan b
wertilisken pirveli traeqtoriiT
gadaadgildeba da Semdeg a wertils
meore traeqtoriiT ubrundeba.
234
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
orive traeqtoriis SemTxvevaSi Tanabaria. modiT zemoT miRebuli daskvna simboloebiT
gamovsaxoT:
Wab,1=Wab,2 ,
(8.2)
sadac ab simbolo sawyis da saboloo wertilebs asaxavs, xolo 1 da 2 indeqsebi traeqtoriaze
mianiSnebs.
miRebuli daskvna Semnaxveli Zalis Semcveli rTuli amocanebis gamartivebis saSualebas iZleva.
warmoidgineT, rom Semnaxveli Zalis mier Sesrulebuli muSaoba mocemul traeqtoriaze unda
gamovTvaloT, rodesac damatebiTi informaciis gareSe gamoTvla Zalian rTulia an sulac
SeuZlebelia. am SemTxvevaSi, raime sxva traeqtorias gamoiyenebT, rac muSaobis gamoTvlas
bevrad ufro martivs an zogadad SesaZlebels gaxdis. 8.1 amocanis amoxsnis nimuSSi swored
amgvari magaliTia ganxiluli, magram Tavdapirvelad 8.2 formulas damtkiceba esaWiroeba.
8.2 formulis damtkiceba
8.4b suraTze naCvenebia Caketil traeqtoriaze moZravi nivTieri wertili, romelzec erTaderTi
Zala moqmedebs. nivTieri wertili a sawyisi wertilidan b saboloo wertilisken pirveli
traeqtoriiT gadaadgildeba da Semdeg a wertils meore traeqtoriiT ubrundeba. TiToeul
traeqtoriaze Zala nivTier wertilze muSaobas asrulebs. pirveli traeqtoriiT a-dan b-sken
moZrav nivTier wertilze Sesrulebuli muSaoba Wab,1 simboloTi gamovsaxoT, xolo b-dan
a-sken meore traeqtoriiT moZrav nivTier wertilze Sesrulebuli muSaoba Wba,2 iyos. Tu Zala
Semnaxvelia, mTeli traeqtoriis ganmavlobaSi Sesrulebuli jamuri muSaoba nulis tolia:
Wab,1 + Wba,2 = 0
aqedan gamomdinare:
Wab,1 = –Wba,2 (8.3)
modiT amjerad Wab,2 muSaoba ganvixiloT, romelsac Zala maSin asrulebs, rodesac nivTieri
wertili a-dan b-sken meore traeqtoriiT gadaadgildeba (sur. 8.4a). Tu Zala Semnaxvelia, es
muSaoba Wba,2 muSaobis Sebrunebulia:
Wab,2 = –Wba,2 (8.4)
8.3 formulaSi -Wba,2-is nacvlad Wab,2 CavsvaT da miviRebT:
Wab,1= Wab,2
formula damtkicebulia.
sakontrolo wertili 1. suraTze naCvenebia a da b wertilebis damakavSirebeli sami
traeqtoria.
TiToeuli
traeqtoriis

gaswvriv
moZrav
F Zala moqmedebs, romlis
mimarTuleba naCvenebia. aris Tu ara F Zala Semnaxveli
nivTier wertilze erTaderTi
TiToeul SemTxvevaSi?
amocanis amoxsnis nimuSi
8.1

Fg mizidulobis Zalis mier ab
8.5a suraTze naCvenebia 2kg masis yvelis naWeri,
amoxsna:
romelic xaxunisgan Tavisufal zedapirze
wirze Sesrulebul muSaobas 7.12 formulis
a-dan b wertilisken gadaadgildeba. yveli
mTlianad 2 m manZils gadis, xolo jamuri
vertikaluri gadaadgileba 0,8 m-ia. ra muSa­
(Wg = mgd cos φ) saSualebiT
ver gamovTvliT,

obas asrulebs yvelze mizidulobis Zala?
vinaidan

Fg -sa da d gadaadgilebas Soris f
kuTxe icvleba.
8.4. potenciuri energiis mniSvnelobebis gansazRvra
vinaidan
Soris
da
235

Fg Zala Semnaxvelia, a da b wertils
raime
sxva
gamoTvlebi
traeqtoria
gavamartivoT.
avirCioT
modiT
es
traeqtoria 8.5b suraTze gamosaxuli wyvetili xazi iyos. horizontaluri se­gmentis
gaswvriv φ kuTxe mudmivad 90°-ia. miuxedavad
imisa, rom am segmentis gaswvrivi gadaadgileba
ar viciT, 7.12 formulis Tanaxmad masze
Sesrulebuli Wh muSaobaa:
Wh = mgd cos 90° = 0
sur. 8.5. a) yvelis naWeri a wertilidan b wertilisken
gadaadgildeba. b) mizidulobis Zalis mier yvelze
Sesrulebuli muSaobis gamoTvla ufro advilia, Tu
yvelis namdvil traeqtorias wyvetili traeqtoriiT
SevcvliT.

adgilebaa 0,8 m, Fg da d mimarTulia qvemoT
Wν = mgd cos 0°
= (2 kg)(9,8 m/wm2)(0,8 m)(1) = 15,7 j
a-dan b-mde wyvetili traeqtoriiT gada­
gamomdinare,
adgilebisas
vertikaluri segmentis
 gaswvriv d gada­
da φ kuTxe mudmivad 0°-ia. 7.12 formulidan
wyvetili
traeqtoriis
ver­
tikaluri nawilis gaswvriv Sesrulebuli Wν
muSaobaa:

Fg
Zalis
mier
yvelze
Se­
srulebuli jamuri muSaobaa:
W = Wh + Wν = 0 + 15,7 j ≈ 16 j
(pasuxi)
8.4. potenciuri energiis mniSvnelobebis gansazRvra
mocemul paragrafSi miviRebT formulebs, romelTa saSualebiT mizidulobis da elastiurobis
potenciuri energiis mniSvnelobis gamoTvla SeiZleba. Tavdapirvelad Semnaxvel Zalasa da
masTan dakavSirebul potenciur energias Soris kavSiri davadginoT.
ganvixiloT nivTieri wertilis magvari sagani, romelic sistemis nawilia. sistemaSi

F Semnaxveli
Zala moqmedebs. rodesac Zala saganze W muSaobas asrulebs, sistemasTan dakavSirebuli
potenciuri energiis ∆U cvlileba Sesrulebuli muSaobis Sebrunebulia. es faqti 8.1 formulaSi
(ΔU = –W) aisaxeba. rodesac Zala mdebareobasTan erTad icvleba, Sesrulebuli W muSaoba 7.32
formulis msgavsad SeiZleba Caiweros:
(8.5)
am formulis saSualebiT Zalis mier Sesrulebuli muSaoba gamoiTvleba, rodesac sagani xi
wertilidan xf wertilisken gadaadgileba da sistemis mdgomareoba icvleba.
8.1 formulaSi 8.5 formula CavsvaT da mdgomareobis cvlilebis Sedegad potenciuri energiis
cvlilebas gamovTvliT:
(8.6)
8.6 formula Semnaxvel Zalasa da masTan dakavSirebul potenciur energias Soris zogadi
kavSiria. modiT misi gamoyeneba vcadoT.
mizidulobis potenciuri energia
Tavdapirvelad m masis nivTieri wertili ganvixiloT, romelic y RerZis gaswvriv vertikalurad
moZraobs. yi wertilidan yf wertilamde gadaadgilebis dros nivTier wertilze

Fg mizidulobis
Zala muSaobas asrulebs. nivTieri wertili-dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
energiis Sesabamisi cvlilebis gamoTvlisTvis 8.6 formulas viyenebT, oRond saWiroa ori
cvlileba: 1) radgan mizidulobis Zala vertikalurad moqmedebs, integreba y RerZis gaswvriv
xdeba da ara x RerZis gaswvriv; 2) F-is nacvlad –mg-s vsvamT, vinaidan

Fg Zalis sididea mg da
236
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
mimarTulia y RerZis sapirispirod. amgvari cvlilebebis Semdeg miviRebT:
saidanac gamomdinareobs:
ΔU = mg(yf – yi) = mg Δy
(8.7)
mizidulobis potenciuri energiis mxolod ΔU cvlilebas aqvs fizikuri mniSvneloba. miuxedavad
amisa, simartivisTvis nivTieri wertili-dedamiwis sistemas zogjer raime U mniSvnelobas
vukavSirebT, rodesac nivTieri wertili garkveul y simaRlezea. amisTvis 8.7 formula Semdegi
saxiT gadavweroT:
U – Ui = mg(y – yi)
(8.8)
amis Semdeg Ui-s sistemis mizidulobis potenciur energiad miviCnevT, rodesac sistema aTvlis
mdgomareobaSia anu nivTieri wertili yi aTvlis wertilze imyofeba. Cveulebriv miviCnevT,
rom Ui=0 da yi=0. 8.8 formulaSi am monacemebis Casmis Sedegad miviRebT:
U(y)=mgy (mizidulobis potenciuri energia)
(8.9)
am formulis Tanaxmad:
nivTieri wertili-dedamiwis sistemasTan dakavSirebuli mizidulobis potenciuri
energia mxolod nivTieri wertilis y=0 aTvlis mdebareobisadmi y vertikalur
mdebareobazea damokidebuli da ara horizontalur mdebareobaze.
elastiuri potenciuri energia
ganvixiloT 8.3 suraTze naCvenebi bloki-zambaris sistema, rodesac bloki k sixistis mqone
zambarazea damagrebuli. bloki xi wertilidan xf wertilisken gadaadgildeba da Fx=–kx
drekadobis Zala blokze muSaobas asrulebs. bloki-zambaris sistemis elastiuri potenciuri
energiis Sesabamisi cvlilebis gamoTvlisTvis 8.6 formulaSi F(x)-is nacvlad –kx CavsvaT:
ΔU = 1 kxf2 – 1 kxi2 anu
2
2
(8.10)
x mdebareobaze myof blokTan potenciuri energiis U mniSvnelobis dakavSirebisTvis aTvlis
mdgomareobad virCevT iseT ganlagebas, rodesac zambara moSvebulia da bloki xi=0 mdebareobaze
imyofeba. am SemTxvevaSi, Ui elastiuri potenciuri energia nulis tolia da 8.10 formula aseT
saxes iZens:
U – 0 = 12 kx2 – 0
rac gvaZlevs:
U(x)= 12 kx2 (elastiuri potenciuri energia) sakontrolo
wertili
2.
(8.11)
nivTieri
wertili x = 0 koordinatidan x1 koor­
dinatisken gadaadgildeba da masze x
RerZis gaswvriv mimarTuli Semnaxveli
Zala
moqmedebs.
suraTze
sami
mdgomareoba,
naCvenebia
rodesac
Zalis
x komponenti x-Tan erTad icvleba. samive mdgomareobaSi Zalis maqsimaluri F1 sidide
Tanabaria. daalageT mdgomareobebi nivTieri wertilis moZraobis dros potenciuri
energiis cvlilebis mixedviT dididan mcireze.
8.5. meqanikuri energiis Senaxva
237
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
1:
misaRebia, magram yovelTvis unda gaxsovdeT,
rom sinamdvileSi potenciuri energia mTels
sistemas, am SemTxvevaSi ki vaSli-dedamiwis
sistemas ukavSirdeba. aseve unda gaxsovdeT,
rom potenciuri energiis raime mniSvnelobis
sagnisTvis an sistemisTvis miniWebas mxolod
maSin aqvs azri, rodesac potenciuri energiis
termin `potenciuri ener­
giis~ gamoyeneba
potenciuri energia mTlianad sistemas
ukavSirdeba. miuxedavad amisa, SesaZloa
SegxvdeT amocanebi, rodesac potenciuri
energia mxolod sistemis nawilTan aris
dakavSirebuli. magaliTad: `xeze Camo­
kidebuli vaSlis mizidulobis potenciuri
energiaa 30 j~. msgavsi winadadeba xSirad
amocanis amoxsnis nimuSi
aTvlis mniSvneloba cnobilia.
8.2
2 kg masis zarmaca miwidan 5 m simaRleze xis
totzea Camokidebuli (sur. 8.6).
a) risi tolia zarmaca-dedamiwis sistemis
U mizidulobis potenciuri energia, Tu
y = 0 aTvlis wertili 1) miwazea, 2) miwidan 3m
simaRlis aivanzea, 3) xis totzea da 4) totidan
1 m simaRlezea? y = 0 wertilSi mizidulobis
potenciuri energia nulis tolia.
amoxsna: mas Semdeg rac aTvlis wertilad
y=0 miviCnieT, SesaZlebeli gaxda sistemis U
mizidulobis potenciuri energiis am aTvlis
wertilis mimarT gamoTvla (8.9 formulis
saSualebiT). pirveli variantis SemTxvevaSi
zarmacas koordinatia y = 5 m da gveqneba:
U = mgy =(2 kg)(9,8 m/wm2)(5 m) = 98j (pasuxi)
sxva variantebis SemTxvevaSi U-s mniSvnelo­
bebia:
2) U = mgy = mg(2 m) = 39 j;
3) U = mgy = mg(0) = 0 j;
4) U = mgy = mg(–1 m) = –19,6 j ≈ –20 j (pasuxi)
b) zarmaca miwaze Camovarda. aTvlis wertilis
sur. 8.6. y = 0 aTvlis wertilis mdebareobis
oTxi arCevani. TiToeuli y RerZi metrebSia
dagraduirebuli. aTvlis wertilis mdebareoba
zarmaca-dedamiwis sistemis U potenciuri energiis
mniSvnelobaze axdens gavlenas, xolo sistemis
ΔU
cvlileba
masze
potenciuri
energiis
damokidebuli ar aris.
TiToeuli arCevanis SemTxvevaSi ra iqneba
zarmaca-dedamiwis
sistemis
potenciuri
energiis ΔU cvlileba?
amoxsna:
aTvlis
potenciuri
wertilis
damokidebuli ar aris da mxolod simaRlis Δy
cvlilebas eqvemdebareba. oTxive SemTxvevaSi
energiis
mdebareobis
cvlileba
arCevaze
Δy = –5m. 8.7 formulidan gamomdinare:
ΔU= mgΔy = (2kg)(9,8m/wm2)(–5m) = –98j (pasuxi)
8.5. meqanikuri energiis Senaxva
sistemis Emeq meqanikuri energia misi U potenciuri energiis da Semadgeneli sagnebis K
kinetikuri energiis jamis tolia:
Emeq = K + U (meqanikuri energia)
(8.12)
am paragrafSi ganvixilavT ra mosdis meqanikur energias, rodesac sistemis SigniT energiis
238
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
gadacema mxolod Semnaxveli Zalebis saSualebiT xdeba
anu sistemis Semadgenel sagnebze xaxunis an wevis Zalebi
ar moqmedebs. garda amisa vuSvebT, rom sistema garemosgan
izolirebulia anu sistemis gareT mdebare sagnidan moqmedi
gare Zala sistemis SigniT energiis cvlilebas ar iwvevs.
rodesac Semnaxveli Zala sistemis saganze W muSaobas
asrulebs, energia sagnis K kinetikur energiasa da sistemis
U potenciur energias Soris mimoiqceva. 7.10 formulidan
gamomdinare, kinetikuri energiis ΔK cvlilebaa:
ΔK = W (8.13)
8.1 formulidan gamomdinare, potenciuri energiis ΔU
cvlilebaa:
ΔU = –W
(8.14)
8.13 da 8.14 formulebis gaerTianeba gvaZlevs:
ΔK = –ΔU
(8.15)
sityvebiT rom vTqvaT, erTi saxis energia imdeniT izrdeba, ramdeniTac meore saxis energia
mcirdeba.
8.15 formula aseTi saxiTac SeiZleba Caiweros:
K2 – K1 = – (U2 – U1) (8.16)
indeqsebi or sxvadasxva moments anu sistemaSi sagnebis or sxvadasxva ganlagebas asaxavs. 8.16
formulis gardaqmna gvaZlevs:
K2 + U2 = K1 + U1 (meqanikuri energiis Senaxva) 8.17 formula Semdeg rames gvauwyebs:
sistemis nebismier
mdgomareobaSi K-s da U-s jami
(
) (
=
sistemis nebismier sxva
mdgomareobaSi K-s da U-s jami
(8.17)
)
es formula marTebulia, rodesac sistema izolirebulia da sagnebze mxolod Semnaxveli Zalebi
moqmedebs.
izolirebul sistemaSi, sadac energiis cvlilebas mxolod Semnaxveli Zalebi iwvevs,
kinetikuri da potenciuri energia SeiZleba Seicvalos, magram maTi jami - sistemis Emeq
meqanikuri energia, ar icvleba
am wess meqanikuri energiis Senaxvis principi ewodeba (albaT mixvdiT, saidan modis saxelwodeba
Semnaxveli Zala). 8.15 formulis saSualebiT es principi sxva formiTac SeiZleba Caiweros:
ΔEmeq = ΔK + ΔU = 0 (8.18)
meqanikuri energiis Senaxvis principi sakmaod rTul amocanebs amartivebs, romelTa amoxsna
mxolod niutonis kanonebis gamoyenebiT TiTqmis SeuZlebeli iqneboda.
rodesac sistemis meqanikuri energia inaxeba, garkveul momentSi kinetikuri da potenciuri
energiebis jami raime sxva momentSi energiebis jams SegviZlia davukavSiroT. Sualeduri
moZraobis da Zalebis mier Sesrulebuli muSaobis ganxilva saWiro ar aris.
8.7 suraTze naCvenebia magaliTi, rodesac meqanikuri energiis Senaxvis principis gamoyeneba
SeiZleba. qanqaris moZraobis dros dedamiwa-qanqaris sistemis energia K kinetikur energiasa da
U mizidulobis potenciur energias Soris mimoiqceva, K+U jami ki ar icvleba. Tu mizidulobis
potenciuri energia viciT, rodesac qanqaris balansiri umaRles wertilzea (sur. 8.7g), maSin
8.5. meqanikuri energiis Senaxva
239
sur. 8.7. qanqaris masa ba­
lansirSia
koncentrirebuli
da qanqara win da ukan irxeva.
suraTze naCvenebia moZraobis
erTi sruli cikli. qanqaradedamiwis sistemis potenciuri
da kinetikuri energiebi balan­
siris rxevasTan erTad ciklis
ganmavlobaSi icvleba, magram
sistemis Emeq meqanikuri energia
mudmivia. Emeq energia kinetikur
da potenciur energiebs Soris
mimoiqceva. a) da e) etapebze
mTliani energia kinetikuria.
am dros balansiri udables
wertilzea da udidesi siCqare
aqvs. g) da z) etapebze mTliani
energia potenciuria. am dros
balansiri umaRles wertilzea
da nulovani siCqare aqvs. b,
d), v) da T) etapebze naxevari
kinetikuri energiaa, xolo
meore naxevari - potenciuri
energia. Tu qanqaris mimagrebis
adgilze xaxunis Zala moqmedebs
an haeris wevis Zala arsebobs,
maSin Emeq energia ar Seinaxeba da
qanqara sabolood gaCerdeba.
T)
a)
b)
g)
z)
d)
v)
e)
8.17 formulis saSualebiT balansiris kinetikur energias gamovTvliT, rodesac is udables
wertilzea (sur. 8.7e).
modiT, udablesi wertili aTvlis wertilad miviCnioT, sadac mizidulobis potenciuri energia
U2 = 0. aseve davuSvaT, rom aTvlis wertilis mimarT umaRles wertilSi potenciuri energia
U1 = 20 j. vinaidan balansiri umaRles wertilSi wamierad Cerdeba, misi kinetikuri energia
K1 = 0. es mniSvnelobebi 8.17 formulaSi CavsvaT da udables wertilSi K2 kinetikur energias
gamovTvliT:
K2 + 0 = 0 + 20 j anu K2 = 20 j
yuradReba miaqcieT, rom es Sedegi umaRles da udables wertilebs Soris moZraobis ganxilvis
da Zalebis mier Sesrulebuli muSaobis gamoTvlis gareSe miviReT.
sakontrolo wertili 3. suraTze naCvenebia oTxi mdgomareoba. erT-erTi maTganis dros
uZravi bloki qvemoT vardeba, xolo danarCen SemTxvevaSi bloki xaxunisgan Tavisufal daxril sibrtyeze curdeba. a) daalageT
mdgomareobebi B wertilSi blokis
kinetikuri energiis mixedviT dididan
mcireze. b) daalageT mdgomareobebi
B wertilSi blokis siCqaris mixedviT
dididan mcireze.
240
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
amocanis amoxsnis nimuSi
8.8 suraTze gamosaxuli m
8.3
masis bavSvi
h = 8,5 simaRlis wylis sasrialoze erToba.
davuSvaT
sasrialos
zedapiri
xaxunisgan
Tavisufalia. ra siCqare eqneba bavSvs wylis
auzSi Sesvlisas?
amoxsna: bavSvis siCqares aCqarebis saSua­
lebiT
ver
gamovTvliT,
vinaidan
wina
Tavebisgan gansxvavebiT, sasrialos daxris
kuTxe ar viciT. miuxedavad amisa, vinaidan
siCqare
kinetikur
energias
sur. 8.8. bavSvi h
simaRlis sasria­lo­
ze curdeba
ukavSirdeba,
siCqaris gamoTvlisTvis meqanikuri energiis
principidan gamomdinare:
Emeq,b = Emeq,t
Senaxvis principi SegviZlia gamoviyenoT. am
SemTxvevaSi daxris kuTxe saWiro ar iqneba.
gavSaloT es formula:
Kb + Ub = Kt + Ut
sistemaSi meqanikuri energia inaxeba, Tu
sistema izolirebulia da energiis gadacemas
anu
SevamowmoT, sruldeba Tu ara es pirobebi.
mgyb = 12 mνt2 + mgyt
am formulis m-ze gayofa da gardaqmna
Zalebi: bavSvze ori Zala moqmedebs. mizi­
mogvcems:
mxolod Semnaxveli Zalebi iwvevs. modiT,
dulobis Zala Semnaxvelia da bavSvze muSaobas
asrulebs.
sasrialodan
bavSvze
moqmedi
1
mνb2 +
2
νb2= νt2+ 2g(yt – yb)
CavsvaT νt = 0 da yt – yb = h da miviRebT:
drekadobis Zala muSaobas ar asrulebs,
vinaidan misi mimarTuleba nebismier wer­
tilSi bavSvis moZraobis mimarTulebis per­
pendikularulia.
sistema: vinaidan bavSvze muSaobas mxolod
mizidulobis Zala asrulebs, Cveni sistema
bavSvisa da dedamiwisgan Sedgeba da izo­
lirebulia.
yovelive
saxezea
zemoTqmulidan
izolirebul
gamomdinare,
sistemaSi
moqmedi
Semnaxveli Zala, romelic muSaobas asrulebs
da meqanikuri energiis Senaxvis principis
gamoyeneba dasaSvebia. davuSvaT Emeq,t
iyos
meqanikuri energia, rodesac bavSvi srials
iwyebs, xolo Emeq,b
-
meqanikuri energia,
rodesac bavSvi auzSi Sedis. energiis Senaxvis
amocanis amoxsnis nimuSi
= 13 m/w
(pasuxi)
igive siCqare eqneboda bavSvs 8,5 m simaRlidan
vertikalurad
Camovardnis
SemTxvevaSi.
sinamdvileSi, bavSvze xaxunis Zalebi imoqme­
debda da ase swrafad Camosrialeba Seu­
Zlebeli iqneboda.
am amocanis niutonis kanonebis saSualebiT
amoxsna sakmaod rTulia, energiis Senaxvis
principis gamoyeneba ki viTarebas amartivebs.
miuxedavad
amisa,
gamoTvlas
SevZlebT,
Camosrialebis
energiebis
amisTvis
drois
saSualebiT
sasrialos
ver
formis
codna gaxdeba saWiro da amocanac sakmaod
garTuldeba.
8.4
cocvis
qvemoT H manZilze Camovardeba, Toki daWimvas
magaliTi, rodesac win mimavali mcocavi
iwyebs. daWimuloba maqsimaluri maSin xdeba,
(lideri)
(damagrebuli
rodesac lideri kidev d manZils gaivlis da
liTonis rgolidan, romelSic Toki gadis)
gaCerdeba. am dros Tokze Fmax maqsimaluri
8.9
suraTze
naCvenebia
gorgolaWidan
kldeze
aTvlili H simaRlidan vardeba, xolo ukan
Zala moqmedebs. vardnis es monakveTi Zalian
mimavali mcocavi Toks eWideba, raTa vardna
saxifaToa, vinaidan Fmax Zalam SesaZloa Toki
Seasustos. rodesac lideri gorgolaWidan
gawyvitos.
241
8.5. meqanikuri energiis Senaxva
Fmax Zalis gamoTvlisTvis vuSvebT,
lideri
rom Toki hukis kanonis mixedviT (7.21
vardna
formula, Fx = –kx) zambaris msgavsad
gorgolaWi
iWimeba. nebismieri Tokis SemTxvevaSi
k sixistis mudmiva Tokis L sigrZeze
da nivTierebis eToki elastiurobazea
damokidebuli:
k=
Toki
eToki
(8.19)
L
Tokis tipiuri elastiurobaa eToki =
20 kn, xolo lideris masaa m = 80 kg.
gamoTvaleT Fmax Zala 8.9a suraTze
gamosaxul did manZilze vardnisTvis
da 8.9g suraTze gamosaxul mcire
manZilze vardnisTvis. romel Sem­
TxvevaSi ufro gawydeba Toki?
a)
meore
mcocavi
b)
g)
sur. 8.9. a) meore mcocavisgan L manZiliT daSorebuli lideri
kldeze mimagrebuli liTonis gorgolaWidan H manZilze imyofeba.
b) lideri maqsimalur manZilze vardeba da Toki d manZiliT
iWimeba. g) igive SemTxveva ufro mcire L da H manZilebisTvis
amoxsna: vinaidan Toki zambaris msgavsad
cvlileba. 8.20 formulaSi mocemuli samive
iWimeba, masSi Semnaxveli drekadobis ZaliT
cvlileba
gamowveuli elastiuri potenciuri energia
mdebareobebs Soris unda gamoiTvalos.
lideris
da
saboloo
inaxeba. meqanikuri energiis Senaxvis principi
kinetikuri
lideris sawyis mdebareobasa da saboloo
saboloo
mdebareobas (Tokis maqsimaluri daWimvisas)
Cerdeba, ΔK = 0.
Soris gamoviyenoT. Cvens sistemaSi (lideri-
mizidulobis potenciuri energia: 8.7 for­
dedamiwa-Toki) meqanikuri energia inaxeba,
mulidan gamomdinare ΔUg = mgΔy, sadac Δy
Tu sistema izolirebulia da masSi energiis
aris lideris mdebareobis cvlileba vardnis
gadacemas mxolod Semnaxveli Zalebi iwveven.
ganmavlobaSi. lideri jer H manZilze ecema
modiT, SevamowmoT, sruldeba Tu ara es
(gorgolaWamde), Semdeg kidev H manZils gadis
pirobebi.
(rodesac Toki daWimvas iwyebs) da daWimvis
Zalebi: lidersa da dedamiwas Soris moqmed
ganmavlobaSi kidev d manZils faravs (sur.
mizidulobis Zalas energia mizidulobis
8.9b). aqedan gamomdinare:
potenciuri energiidan kinetikur energiaSi
gadaaqvs. rodesac Toki iWimeba, drekadobis
Zala Tokis elastiur potenciur energias
zrdis. mizidulobis Zala da drekadobis Zala
Semnaxvelebia.
sistema: orive Zala sistemaSi Sedis da
energiis gadacemac masSi xdeba, amitom sistema
elastiuri
meqanikuri
energiis Senaxvis principi am sistemisTvis
SegviZlia
gamoviyenoT.
8.18
potenciuri
(8.20)
sadac ΔK aris lideris kinetikuri energiis
cvlileba, ΔUg – sistemis mizidulobis po­
tenciuri energiis cvlileba, xolo ΔUToki
– sistemis elastiuri potenciuri energiis
energia:
vardnis
2
2
elastiuri potenciuri energiis cvlilebaa:
ΔUToki = 1 kd 2 – 1 k(0)2 = 1 kd 2
2
2
energiis miRebuli cvlilebebi 8.20 formulaSi
CavsvaT da miviRebT:
anu
ΔK + ΔUg + ΔUToki = 0 ,
da
wamierad
vardnis bolo d manZiliT iWimeba. 8.10
formulidan (ΔU= 1 kxf2 – 1 kxi2) gamomdinare,
formulis
Tanaxmad:
sawyis
lideri
dasawyisSi Toki daWimuli ar aris, xolo
2
gamomdinare,
vinaidan
mdebareobaze
ΔUg = mg Δu = mg(–2H – d)
izolirebulia.
zemoTqmulidan
energia:
sawyis
miviReT
0+mg(–2H – d)+ 12 kd 2=0
1
kd 2 – mgd – 2mgH = 0
2
kvadratuli
zogadi amonaxsnia:
gantoleba,
romlis
242
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
8.9g suraTze gamosaxuli vardnis SemTxvevaSi
lideri mxolod 2H = 2 m manZilze vardeba,
daWimvis d manZilis dadebiT mniSvnelobas
mxolod
dadebiTi
fesvi
gvaZlevs.
7.21
formulidan (Fx = –kx) gamomdinare, Tokze
moqmedi Zalaa:
nacvlad
gamomdinare,
Toki
gawyvetis
Sansi
erTi
SexedviT naklebia. miuxedavad amisa, ro­de­
sac 8.21 formulaSi 2H = 2 m da L = 3 m mniS­
vnelobebs CavsvamT, miviRebT:
Fmax = kd
= mg +
k-s
ris Semdegac Toki daWimvas iwyebs. aqedan
Fmax = 5,4 × 103 n
8.19
formula
CavsvaT
da
miviRebT:
(pasuxi)
maSasadame, mcire manZilze vardnis dros
safrTxe ufro metia.
gamocdilma kldeze mcocavebma kargad ician,
rom Tokis gawyvetis saSiSroeba mxolod
gorgolaWidan lideris H dacilebaze da­
(8.21)
2H sidide aris manZili, romelsac lideri
gadis
Tokis
gamosaxuli
daWimvamde.
vardnis
8.9a
SemTxvevaSi
suraTze
2H = 6 m
mokidebuli ar aris. safrTxe ufro 2H/L
Sefardebazea
damokidebuli,
romelsac
var­dnis koeficienti ewodeba. saSiSroebis
gan­sazRvrisTvis kldeze mcocavi vardnis
koeficients gamoTvlis. rac ufro metia
da Tokis sigrZea L = 13 m. lideris wonaa
misi mniSvneloba, miT ufro maRalia To-
mg = (80 kg)(9,8 m/wm ) = 784 n da Tokis niv­
Ti­e­rebis
elastiurobaa
eToki = 20000 n.
kis gawyvetis albaToba. rodesac safrTxe
es monacemebi 8.21 formulaSi CavsvaT da
gorgolaWebs
miviRebT:
gamosaxuli
2
amagrebs.
vardnis
8.9a
suraTze
SemTxvevaSi
vardnis
koeficientia 6/13=0,46, xolo 8.9g suraTze
Fmax = 784 n +
= 4,7 × 103 n
Zalian realuria, kldeze mcocavi damatebiT
(pasuxi)
gamosaxuli
vardnis
SemTxvevaSi
koeficienti
2/3=0,67-ia.
igive
maSasadame,
8.9g
suraTze Camovardnis safrTxe ufro metia.
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 1: meqanikuri energiis Senaxva
meqanikuri energiis Senaxvis principis
Semcveli amocanebis amoxsnisas Semdegi
SekiTxvebi unda dasvaT:
ra sistemisTvis inaxeba meqanikuri energia?
Tqven unda SegeZloT sistemis garemosgan
gamoyofa da imis gansazRvra, Tu ra aris
sistemis SigniT da ra mdebareobs garemoSi.
8.3 amocanis amoxsnis nimuSSi sistema
bavSvi+dedamiwaa, 8.4 amocanis amoxsnis nimuSSi
- lideri+dedamiwa+Toki.
arsebobs Tu ara xaxuni an weva? Tu xaxuni an
weva arsebobs, maSin meqanikuri energia ar
inaxeba.
aris Tu ara sistema izolirebuli? meqani­
kuri energiis Senaxvis principi mxolod
izolirebul sistemebs miesadageba. es niSnavs,
rom sistemis SigniT mdebare sagnebze gare
Zalebma muSaoba ar unda Seasrulos.
ra sawyis da saboloo mdgomareobaSia Tqveni
sistema? sistema mdgomareobas icvlis.
meqanikuri energiis Senaxvis principidan
gamomdinare Emeq energia orive mdgomareobaSi
erTi da igivea. yuradRebiT gansazRvreT, Tu
romelia es ori mdgomareoba.
8.6. potenciuri energiis grafikis wakiTxva
am SemTxvevaSic sistemis Semadgenel nivTier wertils ganvixilavT, rodesac sistemaSi
Semnaxveli Zala moqmedebs. amjerad davuSvaT, rom nivTieri wertili x RerZis gaswvriv moZraobs
da Semnaxveli Zala masze muSaobas asrulebs. sistemis potenciuri energiis U(x) grafikis
saSualebiT nivTieri wertilis moZraobaze didi raodenobiT informaciis mopoveba SeiZleba.
vidre amgvari grafikebis ganxilvaze gadavalT, kidev erTi formulis miReba gvesaWiroeba.
8.6. potenciuri energiis grafikis wakiTxva
243
Zalis gamoTvla analitikurad
8.6 formulis saSualebiT erTganzomilebian mdgomareobaSi or wertils Soris potenciuri
energiis ΔU cvlilebas gamovTvliT, Tu F(x) Zala viciT. modiT sawinaaRmdego SemTxveva
ganvixiloT, rodesac potenciuri energiis U(x) funqcia viciT da Zalis gamoTvla gvinda.
erTganzomilebiani moZraobis dros Δx manZilis gavlisas nivTier wertilze Zalis mier
Sesrulebuli W muSaobaa F(x)Δx. aqedan gamomdinare, 8.1 formula Semdegi saxiT SegviZlia
CavweroT:
ΔU(x) = –W = –F(x)Δx
F(x)-sTvis amoxsna da diferencialur zRvarze gadasvla mogvcems:
F(x) = –
dU(x)
dx
(erTganzomilebiani moZraoba) (8.22)
es swored is formulaa, romlis miRebac gvindoda.
Sedegis
Sesamowmeblad
drekadobis
Zalis
nacvlad
elastiuri
potenciuri
energiis
U(x)= 12 kx2 funqcia CavsvaT. amis Semdeg 8.22 formula mogvcems F(x) = –kx, rac hukis kanonia.
niv­Tieri wertili – dedamiwis sistemisTvis mizidulobis potenciuri energiis U(x) = mgx
funqciac SegviZlia CavsaT, sadac m nivTieri wertilis masaa, romelic dedamiwis zedapiridan x
simaRlezea ganlagebuli. am SemTxvevaSi 8.22 formula mogvcems F = –mg, rac nivTier wertilze
moqmedi mizidulobis Zalaa.
potenciuri energiis grafiki
8.10a suraTze gamosaxulia potenciuri energiis U(x) funqciis grafiki. grafiki agebulia
sistemisTvis, romelSic nivTieri wertili erT ganzomilebaSi moZraobs da F(x) Semnaxveli
Zala masze muSaobas asrulebs. sxvadasxva wertilebSi U(x) grafikis daxrilobis saSualebiT
F(x) Zalas iolad gamovTvliT (8.22 formulis Tanaxmad, F(x) Zala U(x) grafikis daxrilobis
Sebrunebulia). 8.10b suraTze am gziT miRebuli F(x)-is grafikia naCvenebia.
sur. 8.10. a) potenciuri energiis U(x) funqciis
grafiki sistemisTvis, romelSic nivTieri wertili
x RerZis gaswvriv moZraobs. xaxuni ar gvaqvs, amitom
meqanikuri energia inaxeba. b) nivTier wertilze
moqmedi F(x) Zalis grafiki potenciuri energiis
grafikis saSualebiT aris miRebuli. g) U(x) grafiki
Emeq-is sam SesaZlo mniSvnelobasTan erTad.
(a)
(b)
(g)
244
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Semobrunebis wertilebi
araSemnaxveli Zalis ararsebobis dros sistemis E meqanikuri energiis mniSvneloba mudmivia:
U(x) + K(x) = Emeq (8.23)
am formulaSi K(x) aris sistemaSi arsebuli nivTieri wertilis kinetikuri energiis funqcia
(K(x) kinetikuri energiis nivTieri wertilis x mdebareobaze damokidebulebis funqciaa). 8.23
formula asec SeiZleba Caiweros:
K(x) = Emeq – U(x) (8.24)
davuSvaT Emeq meqanikuri energia 5 joulia. 8.10a suraTze amgvari energia horizontaluri wrfiT
gamoisaxeba, romelic energiis RerZis 5j mniSvnelobaze gadis.
8.24 formula gvauwyebs Tu rogor gamovTvaloT K kinetikuri energia nivTieri wertilis
nebismieri x mdebareobisTvis. U(x) grafikze x-is am mdebareobisTvis U gamoTvaleT da Semdeg Emeq-
s gamoakeliT. magaliTad, Tu nivTieri wertili x5-is marjvniv nebismier wertilze mdebareobs,
maSin K = 1 j. K-s mniSvneloba udidesia (5 j), rodesac nivTieri wertili x2 koordinatze
mdebareobs da umciresia (0 j), rodesac nivTieri wertili x1 koordinatzea.
K ar SeiZleba uaryofiTi iyos (vinaidan ν2 yovelTvis dadebiTia) da maSasadame nivTieri wertili
x1-dan marcxniv verasdros gadaadgildeba, sadac Emeq – U uaryofiTia. rodesac nivTieri wertili
x2-dan x1-sken gadaadgildeba, K mcirdeba da x1 koordinatze K = 0 (nivTieri wertili Cerdeba).
yuradReba miaqcieT, rom rodesac nivTieri wertili x1-s miaRwevs, 8.22 formuliT mocemuli masze
moqmedi Zala dadebiTia (vinaidan dU/dx daxriloba uaryofiTia). amgvarad nivTieri wertili
x1-ze ar rCeba da marjvnisken moZraobas iwyebs. aqedan gamomdinare x1 Semobrunebis wertilia,
sadac K=0 da nivTieri wertili moZraobis mimarTulebas icvlis. grafikis marjvena mxareze
Semobrunebis wertili (sadac K=0) ar arsebobs da marjvnisken moZraoba usasrulod grZeldeba.
wonasworobis wertilebi
8.10g suraTze naCvenebia 8.10a suraTze gamosaxuli potenciuri energiis U(x) funqciis grafikze
aRebuli Emeq-is sami sxvadasxva mniSvneloba. vnaxoT, rogor icvleba is. Tu Emeq = 4 j (iisferi),
Semobrunebis wertili x1-dan x1-sa da x2-s Soris inacvlebs. garda amisa, x5-is marjvniv mdebare
nebismier wertilze sistemis meqanikuri energia misi potenciuri energiis tolia anu nivTier
wertils kinetikuri energia ar gaaCnia, masze Zala ar moqmedebs da, maSasadame, uZravia. amgvar
mdebareobaze myof nivTier wertils neitralur wonasworobaSi myofi ewodeba.
Tu Emeq = 3 j (vardisferi wrfe), Semobrunebis wertili oria. erTi maTgani x1-sa da x2-s Soris aris
ganlagebuli, xolo meore maTgani - x4-sa da x5-s Soris. garda amisa, x3 koordinatze K = 0. Tu
nivTieri wertili swored x3 koordinatzea ganlagebuli, masze moqmedi Zala nulis tolia da
nivTieri wertili ar moZraobs. rodesac nivTieri wertili am koordinatis romelime mxares aris
ganlagebuli, Zala mas igive mimarTulebiT ubiZgebs da nivTieri wertili moZraobas ganagrZobs.
amgvar mdgomareobaSi myofi nivTieri wertili arastabilur wonasworobaSia.
amjerad ganvixiloT nivTieri wertilis moqmedeba, rodesac Emeq = 1 j (mwvane wrfe). Tu
nivTier wertils x4-ze movaTavsebT, igi iqve darCeba. nivTieri wertili marcxniv an marjvniv
ar gadaadgildeba, vinaidan amisTvis uaryofiTi kinetikuri energiaa saWiro. Tu nivTier
wertils marcxnisken an marjvnisken vubiZgebT, aRmdgeni Zala mas kvlav x4-ze abrunebs. amgvar
mdgomareobaSi myofi nivTieri wertili stabilur wonasworobaSia. Tu nivTier wertils Wiqis
magvar potenciur ormoSi movaTavsebT, romlis centri x2-ia, nivTieri wertili or Semobrunebis
wertils Soris aRmoCndeba. mas moZraoba mxolod x1-sken an x3-sken SeeZleba.
245
8.7. gare Zalis mier sistemaze Sesrulebuli muSaoba
sakontrolo wertili 4. suraTze naCvenebia potenciuri
energiis U(x)
funqcia sistemisTvis, romelSic nivTieri
wertili erT ganzomilebaSi moZraobs. a) daalageT AB, BC
da CD regionebi nivTier wertilze moqmedi Zalis mixedviT
x
dididan mcireze. b) ra mimarTuleba aqvs Zalas, rodesac
nivTieri wertili AB regionSi imyofeba?
8.7. gare Zalis mier sistemaze Sesrulebuli muSaoba
sistema
me-7 TavSi muSaoba ganvsazRvreT, rogorc saganze moqmedi
Zalis mier sagnisTvis energiis gadacema an warTmeva. amjerad
igive gansazRvrebas saganTa sistemaze moqmedi gare ZalisTvis
ganvavrcobT.
dadebiTi W
muSaoba aris sistemaze moqmedi gare Zalis mier
sistema
sistemisTvis energiis gadacema an warTmeva.
8.11a suraTze naCvenebia dadebiTi muSaoba (sistemisTvis
energiis gadacema), xolo 8.11b suraTze asaxulia uaryofiTi
uar­yofiTi W
muSaoba (sistemis energiis warTmeva). rodesac sistemaze
erTze meti Zala moqmedebs, maTi jamuri muSaoba sistemisTvis
gadacemuli an warTmeuli energiaa.
energiis gadacema bankis erTi angariSidan meoreze fulis
gadatanas waagavs. Tu sistema erTi nivTieri wertilis an
nivTieri wertilis magvari sagnisgan Sedgeba, Zalis mier
sur. 8.11. a) sistemaze Sesrulebuli
dadebiTi W muSaoba niSnavs, rom
sistemas energia gadaeca. b) sis­te­
maze Sesrulebuli uar­yofiTi W
muSaoba niSnavs, rom sistemas energia
waerTva.
sistemaze Sesrulebuli muSaoba mxolod sistemis kinetikur
energias cvlis. energiis amgvari gadacemisTvis muSaoba-kinetikuri energiis Teorema arsebobs
(7.10 formula, ΔK=W) anu nivTier wertils energiis mxolod erTi angariSi - kinetikuri energia
gaaCnia. gare Zalebs am angariSze energiis damateba an gamokleba SeuZliaT. Tu sistema ufro
rTulia, gare Zala energiis sxva formebsac cvlis anu rTul sistemas energiis ramdenime
angariSi gaaCnia.
modiT, amgvari sistemebisTvis, garkveuli mtkicebebi CamovayaliboT, rodesac xaxuni arsebobs
an ar arsebobs.
xaxunis ararsebobis SemTxveva
boulingis
TamaSis
dros
moTamaSe
Tavdapirvelad
Caimuxleba da iatakze ganlagebul burTs xels mokidebs.
Semdeg moTamaSe swordeba da burTs daaxloebiT saxis
donidan isvris. am dros moTamaSis Zala burTze muSaobas
asrulebs anu gare Zala energias gadascems romeliRac
sistemas, magram romelia es sistema?
pasuxis
gasacemad
SevamowmoT
sur. 8.12. boulingis burTisa da de­
romeli
energiebi damiwisgan Semdgar sistemaze W dadebiTi
icvleba. burTis kinetikuri energia icvleba da vinaidan muSaoba sruldeba, rac sistemis me­qa­
nikuri energiis ΔEmeq cvlilebas, burTis
dedamiwasa da burTs Soris dacileba izrdeba, burTi- kinetikuri energiis ΔK cvlilebas da sis­
dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri energiac temis mizidulobis potenciuri ener­giis
icvleba. moTamaSis Zala gare Zalaa da sistemaze mis mier ΔU cvlilebas iwvevs.
246
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Sesrulebuli muSaobaa:
W = ΔK + ΔU
anu
W=ΔEmeq (sistemaze Sesrulebuli muSoba xaxunis ararsebobis dros),
(8.25)
(8.26)
sadac ΔEmeq aris sistemis meqanikuri energiis cvlileba. zemoT miRebuli ori formula 8.12
suraTzea asaxuli da erTmaneTis eqvivalenturia, rodesac gare Zala sistemaze muSaobas
asrulebs da xaxuni ar arsebobs.
xaxunis arsebobis SemTxveva
modiT, 8.13a suraTze gamosaxuli magaliTi ganvixiloT.

F Zala bloks x RerZis gaswvriv


d manZilze gadaaadgilebs da blokis siCqare ν 0 -dan ν -mde
horizontaluri mudmivi
izrdeba.
moZraobis ganmavlobaSi zedapiridan blokze

a)
f k kinetikuri xaxunis Zala moqmedebs. Tavdapirvelad
bloki –
zedapiris
sistema
bloks sistemad miviCnevT da mas niutonis meore kanons
mivusadagebT. x RerZis gaswvrivi komponentebisTvis
niutonis meore kanoni aseTi saxiT Caiwereba:
radgan
Zalebi
F – fk = ma 
a
mudmivebia,
aCqarebac
(8.27)
ν2 = ν02 + 2ad
es gantoleba a-sTvis amovxsnaT, miRebuli Sedegi 8.27
formulaSi CavsvaT da gardavqmnaT:
Fd = 12 mν2 – 12 mν02+ fkd
(8.28)
vinaidan blokisTvis 1 mν2 – 1 mν02=ΔK, gveqneba:
2
2
Fd = ΔK + fkd
(8.29)
sxva SemTxvevaSi (magaliTad rodesac bloki daxril
sibrtyeze
moZraobs)
potenciuri
energia

sur. 8.13. a) bloks
 zedapirze F Zala
maSasadame, 2.16 formulis gamoyenebiT vwerT:
b)
mudmivia.
ubiZgebs, xolo f k kinetikuri xaxunis

Zala moZraobas ewinaaRmdegeba. d
gadaadgilebis
dasawyisSi
blokis

siCqarea ν 0 , xolo gadaadgilebis

dasasruls blokis siCqare ν xdeba.

b) F Zala bloki-zedapiris sistemaze W
dadebiT muSaobas asrulebs, rac blokis
meqanikuri energiis ΔEmeq cvlilebas da
blokisa da zedapiris siTburi energiis
ΔEsiT cvlilebas iwvevs.
SeiZleba
Seicvalos. am cvlilebis mxedvelobaSi misaRebad, 8.29 formula zogadi saxiT CavweroT:
Fd = ΔEmeq + fkd (8.30)
eqsperimentis Sedegad dgindeba, rom bloki da zedapiris nawili moZraobis dros xurdeba.
me-18 TavSi ganvixilavT, rom sagnis temperatura sagnis EsiT siTbur energias (atomebisa da
molekulebis moZraobasTan dakavSirebuli energia) ukavSirdeba. am SemTxvevaSi blokisa da
zedapiris siTburi energia izrdeba, vinaidan maT Soris xaxuni arsebobs da bloki zedapirze
misrialebs. gavixsenoT, rom xaxuni zedapirebs Soris civi SeduRebiTaa gamowveuli. rodesac
bloki zedapirze misrialebs, bloksa da zedapirs Soris SeduRebis wertilebi Cndeba da orive
maTgani xurdeba. aqedan gamomdinare, sriali blokisa da zedapiris EsiT siTbur energias zrdis.
eqsperimentis Sedegad aseve dgindeba, rom siTburi energiis ΔEsiT zrda fk da d sidideebis
namravlis tolia:
ΔEsiT = fk d (siTburi energiis zrda srialis dros)
(8.31)
8.30 formula aseTi saxiT SegviZlia CavweroT:
Fd = ΔEmeq + ΔEsiT (8.32)

Fd aris gare F Zalis mier Sesrulebuli W muSaoba, magram romel sistemaze sruldeba muSaoba?
247
8.7. gare Zalis mier sistemaze Sesrulebuli muSaoba
pasuxis gasacemad SevamowmoT Tu romeli energiebi icvleba. blokis meqanikurienergia icvleba
da blokisa da zedapiris siTburi energiebic icvleba. aqedan gamomdinare,
F Zala muSaobas
bloki-zedapiris sistemaze asrulebs. es muSaobaa:
W = ΔEmeq + ΔEsiT (sistemaze Sesrulebuli muSaoba xaxunis pirobebSi)
(8.33)
es formula 8.13b suraTzea naCvenebi da gare Zalis mier sistemaze Sesrulebul muSaobas asaxavs,
rodesac xaxuni arsebobs.
sakontrolo wertili 5. horizontaluri Zala bloks xaxunisgan Tavisufal zedapirze sam
SemTxvevaSi ubiZgebs. modebuli Zalis F sidideebi da blokis siCqaris cvlilebebi cxrilSia
mocemuli. samive SemTxvevaSi bloki Tanabar d manZils gadis. daalageT SemTxvevebi blokisa
da zedapiris siTburi energiis cvlilebis mixedviT dididan mcireze.
SemTxveva
F
blokis siCqaris cvlileba
a
5n
mcirdeba
b
7n
ucvleli rCeba
g
8n
izrdeba
8.5
amocanis amoxsnis nimuSi
aRdgomis kunZulze mcxovrebma preistoriuli
xanis adamianebma aTasobiT qvis uzarmazari
qandakeba daamzades da mTels kunZulze
mimofantes (sur. 8.14). rogor moaxerxes
adamianebma yovelgvari damxmare meqanizmebis
gareSe
qandakebebis
gadatana?
10 km-mde
savaraudod,
manZilze
qandakebebs
xis
marxilebze awyobdnen da ise gadahqondaT.
Tanamedrove gamoTvlebiT, 25 adamiani 9000 kg
masis qandakebas 2 wuTis ganmavlobaSi 45 m
manZilze gadaaadgilebs.
sur. 8.14. qvis qandakeba aRdgomis kunZulze
a) gamoTvaleT adamianebidan moqmedi jamuri
Zalis mier Sesrulebuli muSaoba 45m manZilze
gadaadgilebis
procesSi
da
gansazRvreT
= (50)(80 kg)(9,8 m/wm2)(45 m) cos 0°
= 1,8 × 106 j ≈ 2 mgj
(pasuxi)
sistema, romelzec muSaoba sruldeba.
sistemis gansazRvrisTvis SevamowmoT romeli
amoxsna: Sesrulebuli muSaobis gamoTvla
energia icvleba. qandakeba gadaadgildeba
7.7 formuliT SeiZleba (W = Fd cos φ).
da, amitom, misi kinetikuri energia icvleba.
am
SemTxvevaSi d manZili aris 45 m, F aris 25
aseve
adamianidan qandakebaze moqmedi jamuri Zalis
da miwas Soris mniSvnelovani kinetikuri
sidide, xolo φ = 0°. modiT SevTanxmdeT, rom
xaxuni arsebobs, rac maTi siTburi energiis
TiToeuli adamiani sakuTar wonaze orjer
cvlilebas
iwvevs.
meti sididis ZaliT moqmedebs da am Zalis
romelzec
muSaoba
sididea 2mg.
marxilisa da miwisgan Sedgeba.
aqedan gamomdinare, jamuri
iolad
misaxvedria,
rom
marxilsa
maSasadame,
sruldeba,
sistema,
qandakebis,
Zalis sididea F = (25)(2mg) = 50mg. adamianis
b) ramdeniT gaizarda sistemis siTburi energia
masa daaxloebiT 80kg-ia da 7.7 formula aseT
45m manZilze gadaadgilebis procesSi?
saxes miiRebs:
W = Fd cos φ = 50 mgd cos φ
amoxsna: ΔEsiT­ energiis cvlileba
Zalis
mier Sesrulebul W muSaobas 8.33 formuliT
248
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
ukavSirdeba (xaxunis arsebobis pirobebSi):
amocanis
a)
W = ΔEmeq + ΔEsiT
nawilidan W-s
cvlileba
nulis
tolia,
vinaidan
gadaadgilebamde da gadaadgilebis Semdeg
ΔEsiT = W = 1,8 × 106 j ≈ 2 mgj
(pasuxi)
g) gamoTvaleT, ra muSaoba unda Seesrulebina
25 adamians, raTa qandakeba 10 km manZilze
amocanis amoxsnis nimuSi
kombostoTi
savse

masis
yuTs
qandakeba-
amoxsna: W muSaobas amocanis a) nawilis
msgavsad gamovTvliT, oRond d-s nacvlad
amjerad 1×104 m gvaqvs:
W = ΔEsiT = 3,9×108j ≈ 400 mgj
gamomdinare:
m = 14 kg
gamoTvaleT
cvlileba.
qandakeba uZravia. yovelive zemoTqmulidan
mtvirTavi
aseve
marxili-miwis sistemis siTburi energiis ΔEsiT
mniSvneloba
ukve viciT. qandakebis meqanikuri energiis
ΔEmeq
gadaetana?
yvavilovani
30 n
sididis
horizontaluri F ZaliT betonis zedapirze
miacurebs. d = 0,5 m manZilze gadaadgilebis
dros yuTis siCqare 0,6 m/wm-dan 0,2 m/wm-mde
mcirdeba.
(pasuxi)
25 adamiani qandakebis gadatanas 10km manZilze
SeZlebda da araviTari zesaidumlo saSualeba
saWiro ar iqneboda.
8.6
xdeba. ese igi xaxuni mainc arsebobs da yuTisa
da zedapiris siTburi energiac icvleba.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, Cveni
sistema yuTisa da zedapirisgan Sedgeba.
b) ramdeniT izrdeba yuTisa da zedapiris

a) ra muSaobas asrulebs F Zala da romel
siTburi energia?
sistemaze sruldeba muSaoba?
Zalis mier Sesrulebul W muSaobasTan 8.33
amoxsna: siTburi energiis ΔEsiT cvlileba

F

gamosadegia da F Zalis mier Sesrulebuli W
formuliT SegviZlia davakavSiroT, rodesac
muSaobaa:
amoxsna:
am
SemTxvevaSi
7.7
formula
W = Fd cos φ = (40 n)(0,5 m)cos 0°
= 20 j (pasuxi)
sistemaSi xaxuni arsebobs:
W = ΔEmeq + ΔEsiT
(8.34)
sistemis dasadgenad vnaxoT, Tu romeli
W-s mniSvneloba amocanis a) nawilidan viciT.
yuTis meqanikuri energiis ΔEmeq cvlileba
energia
misi kinetikuri energiis cvlilebaa, vinaidan
icvleba.
vinaidan
yuTis
siCqare
icvleba, misi kinetikuri energiac auci­
leblad icvleba. arsebobs Tu ara xaxuni
yuTsa da zedapirs Soris anu icvleba Tu
ara siTburi
energia? yuradReba miaqcieT,

rom
F Zalas da yuTis siCqares erTi da
igive mimarTuleba aqvs. maSasadame,
xaxuni

ar arsebobs, magram maSin
F Zala yuTs unda
aCqarebdes, Cvens SemTxvevaSi ki piriqiT
potenciuri energia ar icvleba:
ΔEmeq = ΔK = 1 mν2 – 1 mν02
2
2
es formula 8.34 formulaSi CavsvaT da ΔEsiTsTvis amovxsnaT:
ΔEsiT = W – (2mν2 – 1 mν02) = W – 1 m(ν2 – ν02)
2
2
= 20 j – 12 (14 kg)[(0,2 m/wm)2 – (0,6 m/wm)2]
= 22,2 j ≈ 22 j
(pasuxi)
8.8 energiis Senaxva
Cven ukve ganvixileT SemTxvevebi, rodesac energia sagnebs an sistemebs gadaecema iseve, rogorc
fuli gadairicxeba angariSebs Soris. TiToeul SemTxvevaSi vuSvebdiT, rom mTliani energia
inaxeba anu mas gaCena an gaqroba ar SeuZlia. formaluri eniT rom vTqvaT, energia Senaxvis kanons
emorCileba da es kanoni sistemis E mTlian energias exeba. mTliani energia sistemis meqanikuri
energiis, siTburi energiis da nebismieri sxva saxis Sida energiis jamis tolia. energiis Senaxvis
kanonis Tanaxmad:
8.8 energiis Senaxva
249
sistemis E mTliani energia mxolod im raodenobiT
icvleba, ra raodenobis energiac sistemas gadaecema an
waerTmeva.
Cven energiis gadacemis mxolod erTi saxeoba - sistemaze
Sesrulebuli W muSaoba ganvixileT. maSasadame, Cvens mier am
etapze miRebuli codnis energiis Senaxvis kanoni ase SeiZleba
Camoyalibdes:
W = ΔE = ΔEmeq + ΔEsiT + ΔES (8.35)
sadac ΔEmeq aris sistemis meqanikuri energiis cvlileba, ΔEsiT
– sistemis siTburi energiis cvlileba, xolo ΔES – sistemis
nebismieri sxva saxis Siga energiis cvlileba. ΔEmeq meqanikuri
energiis cvlilebaSi kinetikuri energiis ΔK cvlileba da
sur. 8.15.
potenciuri energiis ΔU cvlileba Sedis.
energiis Senaxvis kanoni fizikis ZiriTadi principebidan
ar miiReba. es kanoni didi raodenobis eqsperimentebzea
dafuZnebuli. mecnierebs am kanonis gamonaklisi SemTxveva
jerjerobiT ar SexvedriaT.
izolirebuli sistema
kldeze mcocavma qvemoT
Casasvlelad sistemas mizidulobis
potenciuri energia unda waarTvas.
sistema mcocavisgan, misi aRWur­
vilo­bisgan da dedamiwisgan Se­
dgeba. Toki liTonis rgolebzea
Semotarebuli da rgolebsa da Toks
Soris xaxuni arsebobs. swored amis
Sedegad, gadacemuli energiis didi
nawili Tokisa da rgolebis siTbur
energiaSi gadadis da ara mcocavis
kinetikur energiaSi.
garemosgan izolirebul sistemaSi energiis garedan gadacema
ar xdeba. am SemTxvevaSi energiis Senaxvis kanoni amtkicebs:
izolirebuli sistemis E mTliani energia ar icvleba.
energiis gadacema SesaZlebelia izolirebuli sistemis SigniT xdebodes, magaliTad, kinetikur
energiasa da potenciur energias an kinetikur energiasa da siTbur energias Soris. miuxedavad
amisa, sistemis yvela saxis energiis jami ar Seicvleba.
magaliTad 8.15 suraTze gamosaxuli kldeze mcocavi SegviZlia moviyvanoT. izolirebuli
sistema mcocavisgan, misi aRWurvilobisgan da dedamiwisgan Sedgeba. rodesac mcocavi kldeze
Camodis, sistemis mdgomareoba icvleba da, maSasadame, sistemis mizidulobis potenciuri
energiidan energiis gadatana xdeba. am energiis nawili kldeze mcocavis kinetikur energiaSi
gadadis, Tumca es sasurveli ar aris, vinaidan mcocavis siCqare izrdeba. energiis arasasurveli
gadacemis Tavidan asacileblad, kldeze mcocavi Toks liTonis rgolebs axvevs da Toksa da
rgolebs Soris xaxuni Cndeba. xaxunis Sedegad sistemis mizidulobis potenciuri energia
rgolebisa da Tokis siTbur energiaSi gadadis. mcocavi-aRWurviloba-dedamiwis sistemis
mTliani energia (mizidulobis potenciuri energia, kinetikuri energia da siTburi energia) ar
icvleba.
energiis Senaxvis kanoni izolirebuli sistemisTvis orgvarad SeiZleba Caiweros. Tavdapirvelad
8.35 formulaSi W = 0 CavsvaT da miviRebT:
ΔEmeq + ΔEsiT + ΔES = 0 (izolirebuli sistema)
(8.36)
aseve SegviZlia miviCnioT, rom ΔEmeq = Emeq,2 – Emeq,1, sadac 1 da 2 indeqsebi or sxvadasxva moments,
magaliTad raime procesis dasawyiss da dasasruls mianiSneben. am SemTxvevaSi 8.36 formula aseT
saxes iRebs:
Emeq,2 = Emeq,1 – ΔEsiT – ΔES (8.37)
250
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
8.37 formula gvauwyebs:
izolirebuli sistemis SemTxvevaSi, erT momentSi arsebuli mTliani energia meore
momentSi arsebul mTlian energiasTan SegviZlia davakavSiroT da Sualedur droSi
energiebis gaTvaliswineba saWiro ar aris.
es faqti izolirebul sistemebTan dakavSirebuli rTuli amocanebis amoxsnas bevrad amartivebs.
8.5 paragrafSi gansakuTrebuli SemTxveva ganvixileT, rodesac izolirebul sistemaSi
araSemnaxveli Zalebi (magaliTad kinetikuri xaxunis Zala) ar moqmedebs. am dros ΔEsiT da ΔES
nulis tolia da 8.37 formula 8.18 formulaze daiyvaneba. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
izolirebuli sistemis meqanikuri energia inaxeba, rodesac araSemnaxveli Zalebi masSi ar
moqmedeben.
gare Zalebi da energiis Siga gadacema
gare Zalas kinetikuri an potenciuri energiis Secvla saganze muSaobis Sesrulebis gareSe anu
sagnisTvis energiis gadacemis gareSe SeuZlia. Tumca am Zalis
mier aris gamowveuli sagnis Siga energiis erTi saxeobidan
meoreSi gadasvla.
8.16 suraTze naCvenebia magaliTi. Tavdapirvelad uZravi
mocigurave moajirs ubiZgebs da yinulze srialdeba (sur.
8.16a da b). mociguravis
kinetikuri energia izrdeba, vinaidan

moajiridan masze
F gare Zala moqmedebs. am Zalas moajiridan
mociguraveze energia ar gadaaqvs anu muSaobas ar asrulebs.
yinuli
(a)
kinetikuri energiis zrda mociguravis kunTebSi arsebuli
bioqimiuri energiis Siga gadacemebs ukavSirdeba.
8.17 suraTze naCvenebia kidev erTi magaliTi. Zrava manqanis
siCqares oTxive borblis saSualebiT zrdis (Zrava oTxive
borbals abrunebs). aCqarebis ganmavlobaSi saburavebi gzis
safars
ukan ubiZgeben da am biZgis Sedegad win mimarTuli

f xaxunis
 Zala oTxive saburavze moqmedebs. gzidan moqmedi
F
jamuri
gare Zala xaxunis Zalebis jamia da sworedes Zala
aCqarebs manqanas anu mis kinetikur energias zrdis. F Zalas
(b)
gzidan manqanaze energia ar gadaaqvs da, maSasadame, manqanaze
muSaobas ar asrulebs. manqanis kinetikuri energia sawvavSi
Senaxuli energiis Siga gadacemebis Sedegad izrdeba.
zemoT moyvanili magaliTebis msgavs SemTxvevebSi,

F gare Zala
sagnis meqanikuri energiis cvlilebas SegviZlia davukavSiroT,
Tu mdgomareobas gavamartivebT. modiT, kvlav mociguravis
magaliTs davubrundeT. 8.16g suraTze d manZiliT gadaadgile­
bis dros vuSvebT, rom mociguravis aCqareba mudmivia da
misi siCqare ν0 = 0-dan ν-mde icvleba (anu F Zalis sidide da φ
kuTxe ar icvleba). gadaadgilebis Semdeg mociguraves nivTier
wertilad miviCnevT da ugulebelvyofT im faqts, rom kunTebis
daWimvis Sedegad Sida siTburi energia da sxva fiziologiuri
maxasiaTeblebi Seicvala. amgvari daSvebebis Sedegad 7.5
formulis ( 1 mν2 – 1 mν02 = Fxd ) gamoyenebiT davweroT:
2
2
(g)
sur. 8.16. a) mocigurave sakuTar
Tavs moajiridan  ubiZgebs da
moajiridan masze F Zala mo­qme­
debs. b) moZraobis dasawyisSi
mociguravis siCqarea . g) moci­
guraveze horizontaluri x Rer­
Zisadmi f kuTxis
 mdgeneli F Zala
d
moqmedebs.
manZilis gavlis

Semdeg F Zalis horizontaluri
komponenti mociguravis siCqares
(=0)-dan -mde cvlis.
0
251
8.8 energiis Senaxva
K – K0 = (Fcos φ) d
ΔK = Fd cos φ
anu
(8.38)
Tu yvelaferTan erTad sagani maRlac iweva, maSin mizidu­
lobis potenciuri energiis ΔU cvlilebac Semogvaqvs:
sur. 8.17. manqana oTxive borblis
saSualebiT Cqardeba. gzis safari
saburavebze oTxi xaxunis ZaliT (ori
maTgani naCvenebia) moqmedebs.
es

Zalebi manqanaze moqmed jamur F gare
Zalas warmoadgens.
ΔU + ΔK = Fd cos φ (8.39)
formulis marjvena mxares Cawerili Zala saganze muSaobas
ar asrulebs, magram formulis marcxena mxareze naCveneb
energiis cvlilebaze pasuxismgebeli mainc aris.
simZlavre
Cven ukve vnaxeT rogor gadadis energia erTi saxidan meoreSi da 7.9 paragrafSi mocemuli
simZlavris gansazRvreba SegviZlia ganvavrcoT. gaixseneT, rom simZlavre ganvsazRvreT,
rogorc Zalis mier muSaobis Sesrulebis tempi. ufro zogadad, P simZlavre aris Zalis mier
energiis erTi saxeobidan meoreSi gadatanis tempi. Tu Δt droSi ΔE odenobis energiis gadacema
xdeba, Zalis Sedegad miRebuli saSualo simZlavrea:
ΔE
PsaS = Δt . (8.40)
Zalis Sedegad miRebuli myisi simZlavrea:
dE
P = dt .
amocanis amoxsnis nimuSi
8.18 suraTze gamosaxuli 2 kg masis yuTi
(8.41)
8.7
vinaidan zedapirsa da yuTs Soris xaxuni
zedapirze ν1 = 4 m/wm siCqariT misrialebs,
arsebobs, maTi siTburi energia izrdeba.
Semdeg zambaras ejaxeba, kumSavs mas da
sistema: yvela Zala yuTi-zambara-zedapiri-
wamierad
kedlis
Cerdeba.
zambarisken
moZraobis
sistemaSi
moqmedebs
da
energiis
dros xaxuni ar arsebobs, magram zambarasTan
gadacema izolirebul sistemaSi xdeba. radgan
Sejaxebis Semdeg zedapiridan yuTze 15 n
sistema izolirebulia, misi mTliani energia
sididis kinetikuri xaxunis Zala moqmedebs.
ar icvleba. aqedan gamomdinare, energiis
Tu k = 10000 n/m, ra d manZiliT SeikumSeba
Senaxvis kanoni 8.37 formulis saxiT Cvens
zambara?
sistemas mivusadagoT:
amoxsna:
Tavdapirvelad
viswavloT
da
yvela
davadginoT,
Zala
sistema
Se­
izo­
lirebulia Tu gare Zala masze muSaobas
asrulebs.
Emeq,2 = Emeq,1 – ΔEsiT
(8.42)
indeqsi 1 yuTis sawyis mdgomareobas See­
sabameba, xolo indeqsi 2 im moments asaxavs,
Zalebi: zedapiridan yuTze moqmedi drekado­
bis
Zala
yuTze
muSaobas
ar
asrulebs,
vinaidan am Zalis mimarTuleba yuTis ga­
daadgilebisadmi perpendikularulia. igive
mizezis gamo arc mizidulobis Zala asrulebs
yuTze muSaobas. zambaris SekumSvis Semdeg,
drekadobis Zala yuTze muSaobas asrulebs da
zambaris elastiur potenciur energias zrdis.
drekadobis Zala myar kedelzec moqmedebs.
sur. 8.18. yuTi xaxunisgan Tavisufal zedapirze
1
siCqariT zambarisken misrialebs. zambaris sixistea
k. rodesac yuTi zambaramde miaRwevs, zedapiridan
masze xaxunis Zala iwyebs moqmedebas.
252
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
Emeq,2 = K2 + U2 = 0 + 12 kd 2
rodesac yuTi wamierad Cerdeba da zambara
d manZiliT ikumSeba. orive mdgomareobaSi
sistemis meqanikuri energia yuTis kinetikuri
energiis (K = 1 mν2) da zambaris potenciuri
2
energiis (U = 1 kx2)
jamis tolia. pirvel
2
mdgomareobaSi U = 0 (vinaidan zambara Se­
kumSuli ar aris) da yuTis siCqarea ν1. aqedan
gamomdinare:
saboloo jamSi, 8.31 formulis saSualebiT
yuTisa da zedapiris siTburi energiis ΔEsiT
cvlileba fk d-iT SevcvaloT da 8.42 formula
Semdegi saxiT CavweroT:
1 2 1
kd = 2 mν12
2
gardaqmna
da
cnobili
– fkd
sidideebis
Casma
mogvcems:
Emeq,1 = K1 + U = 12 mν12+ 0
meore mdgomareobaSi K = 0 (vinaidan yuTi
Cerdeba) da SekumSvis manZilia d.
5000d 2 + 15d – 16 = 0
kvadratuli gantolebis amonaxsnia:
aqedan
d = 0,055 m = 5,5 sm
(pasuxi)
gamomdinare:
amocanis amoxsnis nimuSi
8.8
8.19 suraTze gamosaxulia sacirko warmodgena.
m = 6 kg masis ZaRli oRroCoRro zedapirze
y0 = 8,5 m simaRlidan ν0 = 7,8 m/wm siCqariT
iwyebs moZraobas, marjvnisken srialdeba da
wamierad Cerdeba, rodesac y = 11,1 m simaRles
miaRwevs. zedapiri xaxunisgan Tavisufali ar
aris. ramdeniT izrdeba ZaRlis da zedapiris
siTburi energia?
amoxsna:
modiT,
ZaRlze
moqmedi
yvela
Zala ganvixiloT da davadginoT sistema
izolirebulia Tu masze gare Zala muSaobas
asrulebs.
Zalebi:
zedapiridan
ZaRlze
moqmedi
drekadobis Zala muSaobas ar asrulebs,
vinaidan misi mimarTuleba yovelTvis ZaRlis
gadaadgilebisadmi
perpendikularulia.
sur. 8.19. ZaRli oRroCoRro zedapirze srialdeba.
cxoveli moZraobas y0 simaRlidan ν0 siCqariT iwyebs
da y simaRleze wamierad Cerdeba.
ZaR­lze moqmedi mizidulobis Zala muSaobas
asrulebs,
daSoreba
vinaidan
icvleba.
dedamiwidan
ZaRlsa
da
ZaRlis
zedapiris
garda amisa, ΔEmeq cvlileba ZaRlis kine­
Soris xaxunis Sedegad maTi siTburi energia
tikuri energiis ΔK cvlilebisa da sistemis
izrdeba.
mizidulobis potenciuri energiis ΔU cvli­
sistema: yvela Zala ZaRli-zedapiri-dedami­
lebis jamis tolia, sadac:
ΔK = 0 – 1 mν02
wis sistemaSi moqmedebs da energiis gadacema
erT izolirebul sistemaSi xdeba. radgan
sistema izolirebulia, misi mTliani energia
ar icvleba. modiT energiis Senaxvis kanoni am
sistemisTvis 8.36 formulis saxiT CavweroT:
ΔEmeq + ΔEsiT = 0 (8.43)
energia ZaRlis sawyis mdgomareobasa da
wamieri gaCerebis moments Soris icvleba.
2
da
ΔU = mgy – mgy0
es formulebi 8.43 formulaSi CavsvaT da
ΔEsiT-sTvis amovxsnaT:
ΔEsiT = 1 mν02 – mg(y – y0)
=
2
1
(6kg)(7,8m/wm)2–(6kg)(9,8m/wm2)(11,1m–8,5m)
2
≈ 30j
(pasuxi)
253
mimoxilva da Sejameba
Semnaxveli
Zalebi. Zala Semnaxvelia,
elastiuri potenciuri energiaa:
rodesac nebismier Caketil traeqtoriaze
moZrav
nivTier
wertilze
mis
U(x) = 12 kx2
mier
Sesrulebuli jamuri muSaoba nulis tolia.
aseve, Zala Semnaxvelia, Tu or wertils
Soris moZrav nivTier wertilze mis mier
(8.11)
aTvlis mdgomareobaSi zambara moSvebulia,
x = 0 da U = 0.
meqanikuri energia. sistemis Emeq meqanikuri
Sesrulebuli jamuri muSaoba traeqtoriaze
energia misi K kinetikuri energiis da U
damokidebuli ar aris. mizidulobis Zala
potenciuri energiis jamis tolia:
da
drekadobis
kinetikuri
Zala
xaxunis
Semnaxveli
Zala
Zalebia.
araSemnaxveli
Emeq = K + U
(8.12)
sistemas izolirebuli ewodeba, Tu gare Zala
Zalaa.
masSi energiis cvlilebas ar iwvevs. rodesac
potenciuri energia. potenciuri energia
izolirebul sistemaSi mxolod Semnaxveli
sistemis imgvar mdgomareobas ukavSirdeba,
rodesac sistemaSi Semnaxveli Zala moqmedebs.
rodesac
Semnaxveli
Zala
sistemis
Sida
nivTier wertilze W muSaobas asrulebs,
sistemis potenciuri energiis ΔU cvlilebaa:
ΔU = –W
Zalebi asruleben muSaobas, sistemis Emeq
meqanikuri energia ar icvleba. meqanikuri
energiis Senaxvis principi ase SeiZleba
Caiweros:
K2 + U2 = K1 + U1
(8.17)
(8.1)
indeqsebi energiis gadacemis procesis or
Tu nivTieri wertili xi-dan xf wertilisken
sxvadasxva moments asaxaven. energiis Senaxvis
gadaadgildeba, sistemis potenciuri energiis
principi asec SeiZleba gamoisaxos:
cvlilebaa:
(8.6)
mizidulobis
potenciuri
energia.
ΔEmeq = ΔK + ΔU = 0
potenciuri
rodesac
energiis
sistemaSi
(8.18)
grafikebi.
nivTier
wertilze
axlomdebare
erTganzomilebiani F(x) Zala moqmedebs da
nivTieri wertilisgan Semdgar sistemasTan
am sistemisTvis potenciuri energiis U(x)
dakavSirebul
funqcia viciT, Zalas Semdegi formuliT
dedamiwisa
da
masTan
potenciur
energias
mizidulobis potenciuri energia ewodeba.
gamovTvliT:
Tu nivTieri wertili yi-dan yf simaRleze
gadaadgildeba, nivTieri wertili-dedamiwis
sistemis mizidulobis potenciuri energiis
cvlileba:
ΔU = mg(yf – yi) = mg Δy
(8.7)
F(x) = –
dU(x)
dx
Tu mocemulia U(x)-is grafiki, maSin x-is
nebismieri mniSvnelobis dros F(x) Zala am
grafikis mrudis Sebrunebulia da nivTieri
Tu nivTieri wertilisTvis aTvlis wertilad
wertilis kinetikuri energiaa:
yi = 0 aris miCneuli da sistemis Sesabamisi
mizidulobis potenciuri energiaa Ui = 0, maSin
nivTieri wertilis y simaRleze mdebareobis
dros U mizidulobis potenciuri energiaa:
U(y) = mgy
elastiuri
elastiuri
(8.9)
potenciuri
potenciuri
energia.
energia
aris
drekadi sagnis SekumSvasTan an gaWimvasTan
dakavSirebuli
romelic
energia.
Tavisufali
bolos
zambarisTvis,
x manZilze
gadaadgilebis dros F=-kx ZaliT moqmedebs,
(8.22)
K(x) = Emeq – U(x)
(8.24)
sadac Emeq aris sistemis meqanikuri energia.
Semobrunebis
wertili
aris
raime
x
wertili, sadac nivTieri wertili moZraobis
mimarTulebas icvlis (am wertilze K = 0).
nivTieri
wertili
wonasworobaSia
im
wertilebze, sadac U(x) grafikis daxriloba
nulia (am wertilebze F(x) = 0).
gare Zalis mier sistemaze Sesrulebuli
muSaoba. W muSaoba aris sistemaze moqmedi
gare
Zalis
saSualebiT
sistemisTvis
an
254
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
sistemidan
gadacemuli
rodesac
jami) mxolod im raodenobiT icvleba, ra
moqmedebs,
raodenobiTac energia sistemas miewodeba an
gadacemuli energia maT mier Sesrulebuli
waerTmeva. es faqti eqsperimentis Sedegad
sistemaze
erTze
energia.
meti
Zala
jamuri muSaobaa. rodesac xaxuni ar arsebobs,
aris dadgenili da mas energiis Senaxvis
sistemaze Sesrulebuli muSaoba da sistemis
kanoni ewodeba. Tu sistemaze W muSaoba
meqanikuri energiis ΔEmeq cvlileba erTmane­
sruldeba, maSin:
W = ΔE = ΔEmeq + ΔEsiT + ΔES
Tis tolia:
W = ΔEmeq = ΔK + ΔU
rodesac
Zala
sistemaSi
moqmedebs,
(8.26, 8.25)
kinetikuri
siTburi
energia icvleba. am SemTxvevaSi, sistemaze
Sesrulebuli muSaobaa:
W = ΔEmeq + ΔEsiT
(8.33)
ΔEsiT cvlileba fk xaxunis Zalas da gare Zalis
Sedegad gamowveul d gadaadgilebas Semdegi
formuliT ukavSirdeba:
ΔEsiT = fk d
energia
(8.31)
Senaxva. sistemis E mTliani
energiis
(meqanikuri
da
Sida
Tu sistema izolirebulia (W=0):
xaxunis
EsiT
sistemis
(8.35)
da
ΔEmeq + ΔEsiT + ΔES = 0
(8.36)
Emeq,2 = Emeq,1 – ΔEsiT – ΔES
(8.37)
1 da 2 indeqsebi or sxvadasxva moments asaxavs.
simZlavre. Zalis Sedegad miRebuli simZlavre Zalis mier energiis gadacemis tempia. Tu Δt
droSi Zalas ΔE raodenobis energia gadaaqvs,
Zalis saSualo simZlavrea:
ΔE
PsaS = Δt
(8.40)
Zalis Sedegad miRebuli myisi simZlavrea:
dE
P = dt energiebis
(8.41)
SekiTxvebi
1. 8.20 suraTze
naCvenebia i we­r­­
tilidan f wer­­tilamde
siCqaris da b) finiSis xazamde misasvleli
drois mixedviT dididan mcireze.
gavle­
buli er­Ti wrfi­
sur. 8.20. SekiTxva 1.
vi da oTxi ara­
wrfivi
­toria.
traeqwrfivi
arawrfivi
traeqtoriiT
traeqtoriiT
da
moZrav
sami
saganze
mxolod Fc Semnaxveli Zala moqmedebs. meoTxe
arawrfivi traeqtoriiT moZrav saganze Fc
sur. 8.21. SekiTxva 2.
3. 8.22 suraTze gamosaxuli, Tavdapirvelad
Zala da Fnc araSemnaxveli Zalebi moqmedeben.
uZravi
TiToeuli
swor
moZraobas. gorakebis simaRleebi naCvenebia,
ΔEmeq
maT identuri gluvi mwvervalebi aqvT da
sagnis meqanikuri energiis ΔEmeq cvlileba
arawrfivi
monakveTzea
traeqtoriis
naCvenebi.
risi
tolia
bloki
uswormasworo,
Tavisufal zedapirze 3m simaRlidan iwyebs
a) wrfiv traeqtoriaze da b) rogor icvleba
meqanikuri energia Fnc-is Sedegad?
2. 8.21 suraTze gamosaxul horizontalurad
moZrav bloks finiSis konturul xazamde
misasvlelad
zedapirze
xaxunisgan
SeuZlia
Tavisufal
imoZraos,
sam
romlebic
erTmaneTisgan mxolod simaRliT gansxvavdeba.
daalageT zedapirebi a) finiSis xazze blokis
xaxunisgan
sur. 8.22. SekiTxva 3.
255
bloki arc erTi gorakidan ar vardeba. a) romel
xaxunis Sedegad Cerdeba. a) h-is Semcirebis
goraks ver gadaivlis bloki? b) ra moxdeba amis
SemTxvevaSi D manZili Semcirdeba, gaizrdeba
Semdeg? romeli gorakis mwvervalze iqneba
Tu igive darCeba? b) blokis masis gazrdis
g) blokis centriskenuli aCqareba udidesi da
SemTxvevaSi D manZili Semcirdeba, gaizrdeba
d) blokze moqmedi drekadobis Zala umciresi?
Tu igive darCeba?
4. 8.23 suraTze naCvenebia sami mdgomareoba,
rodesac bloki sibrtyeze srialdeba da maT
Soris xaxuni arsebobs. samive mdgomareobaSi
blokis
da
sawyisi
manamde
siCqare
ganagrZobs
erTi
da
igivea
moZraobas,
vidre
kinetikuri xaxunis Zala gaaCerebs. daalageT
mdgomareobebi
srialis
Sedegad
siTburi
energiis zrdis mixedviT dididan mcireze.
sur. 8.25. SekiTxva 6.
7.
8.26a
suraTze,
damagrebul
vertikalur
cilindrze
Zelakze
mibmul
Toks
maRla weven. cilindri Zelakze mWidrodaa
damagrebuli da srials xaxuni ewinaaRmdegeba.
cilindri-Zelaki-dedamiwis sistemaze Zala
W = +100 j muSaobas asrulebs (sur. 8.26b).
8.26g suraTze gamosaxulia sistemis energiis
sur. 8.23. SekiTxva 4.
5. 8.24 suraTze naCvenebia nivTieri wertilis
potenciuri energiis funqcia. a) daalageT
AB, BC, CD da DE ubnebi nivTier wertilze
moqmedi Zalis sididis mixedviT dididan
cvlilebebi: K kinetikuri energia 50 j-iT
izrdeba da Ug mizidulobis potenciuri ener­
gia 20 j-iT izrdeba. sistemaSi EsiT siTburi
energiac icvleba. risi tolia es cvlileba?
mcireze. ra mniSvnelobas ar unda gadaaWarbos
nivTieri wertilis Emeq meqanikurma energiam,
raTa b) nivTieri wertili potenciur ormoSi
aRmoCndes datyvevebuli da d) nivTierma
wertilma
or
potenciur
ormos
Soris
ΔK = +50 j
imoZraos, magram H wertilis marjvniv ar
ΔUg = +20 j
gadaadgildes? d) SemTxvevaSi BC, DE da FG
ΔEsiT = ?
(a)
ubnebidan romelSi eqneba nivTier wertils
(g)
(b)
e) udidesi kinetikuri energia da v) umciresi
siCqare?
sur. 8.26. SekiTxva 7.
8. 8.27 suraTze gamosaxuli ganlageba me-7
SekiTxvis
mWidrod
6.
8.25
suraTze
simaRlidan
gzis
daqanebul
daRmarTi
rodesac
gamosaxuli
bloki
gzaze
xaxunisgan
gzis
swor
bloki
h
srialebs.
Tavisufalia.
monakveTze
Camodis, garkveuli D manZilis gavlis Semdeg
damagrebul
Toks
qvemoT
Cebian.
garda
Camosvlis
cilindri
meore
saSualebiT
qmedebs
da
Zelakze
cilindrze
mibmul
eqa­
dros
kis
amjerad
amisa,
qvemoT
blok­ze
sur. 8.24. SekiTxva 5.
analogiuria.
To­
mo­
bloki
laboratoriis
ma­­gidaze
gadaa­
dgildeba. am SemTx­
vevaSic 8.26b suraTze
sur. 8.27. SekiTxva 8.
256
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
gamosaxulis
dedamiwis
msgavsi
sistema
cilindri-Zelaki-
ganvixiloT.
sistemaze
200 j muSaoba sruldeba, Tavad sistema ki
blokze 60 j muSaobas asrulebs. kinetikuri
energia 130 j-iT izrdeba, xolo mizidulobis
potenciuri energia 20 j-iT mcirdeba.
sadac
a) AB
masze
xaxunis
Zala
monakveTze, b) BC
moqmedebs.
monakveTze da
g) CD monakveTze blokis kinetikuri energia
izrdeba, mcirdeba Tu ar icvleba? d) blokis
meqanikuri energia am monakveTebze izrdeba,
mcirdeba Tu ar icvleba?
a) sistemis energiis cvlilebebi 8.26g suraTis
msgavsad gamosaxeT. b) risi tolia siTburi
energiis cvlileba sistemis SigniT?
9. 8.28 suraTze gamosaxuli bloki xa­xunisgan
Tavisufal uswormasworo ze­da­­pirze A-dan
C wertilamde sria­l­deba da Semdeg CD
horizontalur monakveTze ga­da­adgildeba,
sur. 8.28. SekiTxva 9.
amocanebi
g) wignis vardnis dawyebisas da d) wignis xelSi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
daWerisas? Tu dedamiwis doneze U = 100 j,
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
da T) U wignis xelSi daWerisas?
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gviCvenebs
risi tolia e) Wg , v) ΔU, z) U vardnis dawyebisas
•3. 8.30 suraTze 2 g
r = 22 sm
radiusis
naxevarsferos for­
mis
WiqaSi
Caagdes.
paragrafi 8.4. potenciuri energiis
mniSvnelobebis gansazRvra
•1. risi tolia zambaris sixiste, romelic
yinulsa
7,5sm-iT
Saobas asrulebs mi­
SekumSvis
dros
25j
yinulis
natexi
masis yinulis natexi
elastiur
Soris
da
Wiqas
xaxuni
ar
arsebobs. a) ra mu­
sur. 8.30. amocanebi 3
da 9
potenciur energias inaxavs? SSM
zi­dulobis Zala yi­
•2. Tqven 2 kg masis wigni D = 10 m simaRlidan
nulze, vidre yinuli Wiqis fskerze daeSveba?
megobars
CaugdeT.
gawvdili
xelebi
Tu
Tqveni
megobris
dedamiwidan
d = 1,5 m
simaRlezea (sur. 8.29), a) ra Wg muSaobas
asrulebs
mizi­du­
b) rogor Seicvleba am drois ganmavlobaSi
yinuli-dedamiwis
sistemis
potenciuri
energia? g) Tu Wiqis fskerze potenciuri
energia nulis tolia, ra iqneba potenciuri
lobis Zala wignze
energia
vardnis
dros?
d) Tu potenciuri energia yinulis WiqaSi
b) risi tolia wigni-
Cavardnisas nulis tolia, ra iqneba is Wiqis
dedamiwis
fskerze? e) yinulis natexis masis gaormagebis
sistemis
yinulis
WiqaSi
zemoT
Cavardnisas?
mizidulobis pote­
SemTxvevaSi
n­ciuri energiis ΔU
gaizrdeba, Semcirdeba Tu ar Seicvleba? SSM
miRebuli
pasuxebi
cvlileba
vardnis
•4. 8.31 suraTze naCvenebia L = 0,425 m sigrZis
dros? Tu dedamiwis
da umniSvnelo masis Zelakze damagrebuli
doneze sistemis U
m = 0,341 kg masis burTi. Zelakis meore
mizidulobis poten­
bolo fiqsirebulia da burTi vertikalur
ciuri energis nulis
sur. 8.29. amocanebi 2
tolia, ra iqneba U
da 10
wreze
moZraobs.
Zelaki
Tavdapirvelad
horizontalurad aris gaCerebuli da Semdeg
257
qvemoT
iseTi
ZaliT
energia burTis frenis ganmavlobaSi? g) Tu
burTi
kldis simaRleze mizidulobis potenciuri
arasrul wres Semowers da
energia nulis tolia, ra iqneba igive energia
naCveneb adgilze Cerdeba.
burTis miwaze dacemisas?
ra muSaobas Seasrulebs
••7. 8.33 suraTze
burTze
mizidulobis
gamosaxuli
sur. 8.31.
Zala sawyisi wertilidan
m = 0,032 kg masis
amocanebi 4 da 12
a) udables wertilamde,
patara
ubiZgeben,
rom
bloki
b) umaRles wertilamde da g) sawyisi wertilis
xaxunisgan
mopirdapire wertilamde? Tu sawyis wertilze
sufal
burTi-dedamiwis
srialdeba.
sistemis
mizidulobis
Ta­vi­
rgolze
rgo­
potenciuri energia nulis tolia, ra iqneba
lis
igive energia, rodesac burTi d) udables
R = 12 sm.
wertils, e) umaRles wertils da v) sawyisi
moZraobas
wertilis mopirdapire wertils miaRwevs?
lis zedapiridan h = 5R simaRlidan iwyebs (P
T) davuSvaT Zelaks ufro Zlierad ubiZges
wertili). ra muSaobas asrulebs mizidulobis
radiusia
sur. 8.33. amocanebi 7 da 21
bloki
rgo­
da burTma umaRlesi wertili aranulovani
Zala blokze P wertilidan a) Q wertilamde
siCqariT
da
gaiara.
udablesi
wertilidan
b)
rgolis
wveramde
gadaadgilebis
umaRles wertilamde ΔUg cvlileba ufro
ganmavlobaSi? Tu rgolis zedapirze bloki-
meti iqneba, naklebi iqneba Tu ar Seicvleba?
dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
•5. 8.32 suraTze gamosaxuli m = 825 kg masis
manqana pirveli gorakis h = 42 m simaRlis
mwvervalze ν0 = 17 m/wm siCqariT adis. ra
energia nulis tolia, ra iqneba igive energia
muSaobas
asrulebs
mizidulobis
Zala
manqanaze am wertilidan a) A wertilamde,
g) P wertilze, d) Q wertilze da e) rgolis
wverze? v) Tu bloks raime sawyisi siCqare
mianiWes, rogor Seicvleba a)-e) amocanis
pasuxebi?
b) B wertilamde da g) C wertilamde? Tu
••8.
C
naCvenebia
wertilze
manqana-dedamiwis
sistemis
8.34
suraTze
L=2m
nulis
sigrZis da umniS­
tolia, ra iqneba igive energia d) B wertilze
vnelo masis Zelaki,
da e) A wertilze? v) manqanis masis gaormagebis
romlis erTi bolo
SemTxvevaSi, A wertilsa da B wertils Soris
fiqsirebulia,
sistemis mizidulobis potenciuri energia
lo
gaizrdeba, Semcirdeba Tu igive darCeba?
vertikalur wre­ze
mizidulobis
potenciuri
energia
meore
brunavs.
masis
ros
m = 5 kg
burTi
am
xo­
bolo
Re­
bolozea
sur. 8.34. amocanebi 8, 20
da 26
mimagrebuli. Rero
θ = 30° kuTxiT gadaxares da man
0
= 0 sawyisi
siCqariT daiwyo moZraoba. rodesac burTi
udables wertilamde Camova, a) ra muSaobas
sur. 8.32. amocanebi 5 da 11
•6.
1,5 kg
masis
burTi
12,5 m
Seasrulebs masze mizidulobis Zala da b)
simaRlis
rogor Seicvleba burTi-dedamiwis sistemis
kldidan isroles. burTis sawyisi siCqarea
mizidulobis potenciuri energia? g) Tu
14 m/wm da horizontalidan zeviT 41°-iT
udables wertilze mizidulobis potenciuri
aris gadaxrili. a) ra muSaobas Seasrulebs
energia nulis tolia, ra iqneba igive energia
mizidulobis Zala burTze, vidre burTi
burTis gaSvebis momentSi? d) θ kuTxis gazrdis
miwaze daecema? b) ramdeniT Seicvleba burTi-
SemTxvevaSi rogor Seicvleba pasuxebi a)-g)
dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
kiTxvebze?
258
Tavi 8
paragrafi
Senaxva
8.5.
potenciuuri energia da energiis Senaxva
meqanikuri
energiis
Tu b) gasrolis kuTxe horizontalidan qvemoT
41°-ia da g) burTis masaa 2,5 kg?
d
•9. a) risi tolia yinulis natexis siCqare Wiqis
•15.
fskerze me-3 amocanaSi? b) Tu WiqaSi orjer
manZili a) 8.9a da b) 8.9g suraTze gamosaxul
meti masis yinulis meore natexs CavagdebT,
SemTxvevebSi? ra siCqare eqneba Camovardnil
ra
fskerze?
kldeze mcocavs, rodesac Toki g) 8.9a suraTze
g) Tu yinulis natexs raime sawyis siCqares
da d) 8.9 g suraTze daWimvas iwyebs? e) 8.9a
mivaniWebT, a)-s pasuxi gaizrdeba, Semcirdeba
suraTisTvis aageT Tokis daWimvis manZilze
Tu igive darCeba? SSM WWW
kinetikuri
•10. a) ra iqneba wignis siCqare xelSi daWerisas
grafiki. v) daWimvis ra manZilze eqneba kldeze
iqneba
misi
siCqare
Wiqis
risi
tolia
daWimvis
energiis
udidesi
damokidebulebis
me-2 amocanaSi? b) Tu orjer meti masis meore
mcocavs maqsimaluri siCqare?
wigns CamovagdebT, ra iqneba misi siCqare
•16. 700 g masis bloki moZraobas iwyebs
k = 400 n/m sixistis da umniSvnelo masis
vertikaluri zambaridan aTvlili h0 simaR­
lidan. bloki zambaras ecema, 19 sm-iT kumSavs
xelSi daWerisas? g) Tu wigns raime sawyisi
siCqariT dabla visvriT, a)-s pasuxi gaizrdeba,
Semcirdeba Tu igive darCeba?
•11. ra siCqare eqneba manqanas a) A wertilSi,
b) B wertilSi da g) C wertilSi me-5 amocanaSi?
da wamierad Cerdeba. ra muSaobas asrulebs
a) bloki zambaraze da b) zambara blokze?
d) ra simaRleze ava manqana ukanasknel go­rak­
g) risi tolia h0? d) Tu bloki 2h0 simaRlidan
ze? e) Tu orjer meti masis meore man­qa­nas
Camovardeba,
gavuSvebT, ra pasuxebs miviRebT a)-d) SekiT­
SeikumSeba zambara?
xvebze?
amocanaSi burTs, raTa mas umaRles wertilze
•17. 5 g masis burTula zambaris saSualebiT
vertikalurad maRla aisroles. zambaram 8 smiT unda SeikumSos, raTa burTma 20 m manZilze
nulovani siCqare hqondes? ra iqneba am
ganlagebul samiznes miaRwios. a) ramdeniT
dros misi siCqare b) udables wertilze da
icvleba burTula-dedamiwis sistemis mizi­
g) sawyisi wertilis mopirdapire wertilze?
dulobis
•12. a) ra sawyisi siCqare unda mivaniWoT me-4
ra
maqsimaluri
potenciuri
energia
manZiliT
burTulis
d) burTis masis gaormagebis SemTxvevaSi
20 m-iT maRla asvlis dros? b) ramdeniT
rogor Seicvleba a)-g) pasuxebi?
icvleba zambaris elastiuri potenciuri
•13. 8.35 suraTze gamosaxul satvirTo manqanas
muxruWebma umtyuna da misi siCqare 130 km/sT
siCqares aRwevs, vidre manqana θ = 15° kuTxiT
energia burTulis gasrolis dros? g) risi
daxril, xaxunisgan Tavisufal avariul gzaze
gava. satvirTo manqanis masaa 1,2×104 kg. a) ra
umciresi L sigrZe unda hqondes avariul gzas,
raTa manqana wamierad gaCerdes? b) satvirTo
manqanis masis Semcirebis da g) misi siCqaris
Semcirebis SemTxvevaSi minimaluri L sigrZe
gaizrdeba, Semcirdeba Tu igive darCeba? SSM
tolia zambaris sixiste? SSM
•18. m = 2 kg masis bloki
h = 40 sm simaRlidan Ca­
movarda da k = 1960 n/m
sixistis zambaras da­eca
(sur. 8.36). gamo­TvaleT
zambaris
Se­kumSvis
maqsimaluri man­Zili.
••19. x RerZis gaswvriv
moZrav
nivTier
wer­
sur. 8.36. amocana 18.
tilze erTaderTi Semnaxveli

F = (6x – 12) n
Zala moqmedebs, sadac x mocemulia metrebSi.
sur. 8.35. amocana 13
•14. a) me-6 amocanaSi, energiebis saSualebiT
gamoTvaleT burTis siCqare, rodesac burTi
kldidan miwaze daecema. ra iqneba es siCqare,
x=0 koordinatze, am ZalasTan dakavSirebuli
U potenciuri energiaa 27 j. a) dawereT U-is
x-ze damokidebulebis funqciis gamosaxuleba,
sadac U joulebSia mocemuli, xolo x _
metrebSi. b) risi tolia maqsimaluri dadebiTi
259
potenciuri energia? x-is ra g) uaryofiTi
magrebuli) man­Zilia 75 sm. rodesac Toki
da d) dadebiTi mniSvnelobis dros iqneba
ho­rizontalur mdgo­mareobaSia, burTi moZ­
potenciuri energia nulis toli?
raobas iwyebs da daStrixuli rkalis gaswvriv
••20. a) me-8 amocanaSi risi tolia burTis
gadaadgildeba. ra iqneba burTis siCqare
siCqare udables wertilze? b) masis gazrdis
a) udables wertilze da b) umaRles wertilze,
SemTxvevaSi siCqare izrdeba, mcirdeba Tu
mas Semdeg rac wkiri Toks daiWers? ILW
igive rCeba?
••21. me-7 amocanaSi risi tolia Q wertilSi
••24. t = 0 dros, 1 kg masis burTi maRali

koSkidan ν = (18 m/wm) + (24 m/wm) siCqariT is­
mdebare blokze moqmedi jamuri Zalis a)
roles. risi tolia burTi-dedamiwis sistemis
horizontaluri
komponenti
da
b)
vertikaluri komponenti? g) ra h simaRlidan
ΔU, t = 0 drosa da t = 6 wm dros Soris?
unda daiwyos moZraoba blokma, raTa rgolis
••25. 60 kg masis moTxilamure moZraobas
gadasaxtomi adgilidan H = 20 m simaRleze
wverze yofnis dros zedapirTan kontaqtis
iwyebs (sur. 8.39). rodesac moTxilamure xteba,
(kontaqtis
misi siCqare horizontalisadmi θ = 28° kuTxes
dakargvis zRvari niSnavs, rom zedapiridan
adgens. haeris winaRoba ugulebelyaviT da
blokze moqmedi drekadobis Zala nulis
dauSviT, rom saTxilamuro trasaze xaxuni
toli xdeba). d) aageT rgolis wverze yofnis
ar arsebobs. a) ra maqsimalur h simaRleze
dros blokze moqmedi drekadobis Zalis h
axteba moTxilamure? b) Tu moTxilamure
sawyis simaRleze damokidebulebis funqciis
zurgCanTas moikidebs da, maSasadame, wonas
grafiki (0-dan 6R-mde arealSi) intervalSi.
moimatebs, h simaRle gaizrdeba, Semcirdeba
••22.
Tu igive darCeba?
dakargvis
zRvarze
688 n
tarzani
18 m
mivides?
wonis
kldidan
sigrZis
lianas eWideba da
qanaobs (sur. 8.37).
qanaobis
dros
tarzani
wveridan
kldis
3,2 m-iT
sur. 8.39. amocana 25.
da­bla eSveba. liana
••26. 8.34 suraTze naCvenebia L = 1,25 m sigrZis
gawydeba, Tu masze
qanqara.
moqmedi Zala 950 n-s
gadaaWarbebs.
ga­wydeba
Tu
a)
sur. 8.37. amocana 22.
ara
liana? b) Tu ar gawydeba, ra maqsimaluri Zala
rodesac
Toki
vertikalisadmi
θ0 = 40° kuTxes adgens, balansiris siCqarea
ν0. ra siCqare aqvs balansirs ukiduresad
dabal wertilze, Tu ν0 = 8 m/wm? ra umciresi
ν0 mniSvnelobaa saWiro, raTa qanqara dabla
moqmedebs wnelze qanaobis dros? Tu gawydeba,
Camovides
vertikalisadmi ra kuTxis dros moxdeba es?
mdebareobas daubrundes da g) vertikalur
••23. 8.38 suraTze gamosaxuli Tokis sigrZea
L = 120 sm. To-
mdebareobas
kis erTi bolo
gazrdis SemTxvevaSi b) da g) SekiTxvebze
fiq­s irebulia,
pasuxebi
xo­lo meore bo­
Seicvleba?
lo­ze
••27. 2 kg masis qva umniSvnelo masis 4m sigrZis
burTia
m i ­­­m a g r e b u l i .
f i ­q ­s i r e b u l i
P
bo­­lo­dan P wer­
tilamde
(sa­
dac wkiria da­
da
Semdeg
b)
daubrundes,
horizontalur
rodesac
Toki
daWimulia? d) θ0 kuTxis ramdenime gradusiT
Tokze
gaizrdeba,
qanaobs.
Semcirdeba
udables
Tu
wertilSi
ar
qvis
siCqarea 8 m/wm. a) ra siCqare aqvs qvas, rodesac
Toki vertikalisadmi 60° kuTxes adgens?
sur. 8.38. amocanebi 23 da 64
b) vertikalisadmi ra maqsimaluri kuTxe
260
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
eqneba Toks qvis moZraobis ganmavlobaSi?
mareobaSi dabrun­deba (anu yuTsa da zambaras
g) Tu qanqara-dedamiwis sistemis potenciuri
Soris kontaqti gawydeba)? b) ra siCqare eqneba
energia udables wertilze nulis tolia, ra
yuTs daxrili sibrtyis boloSi?
iqneba sistemis mTliani meqanikuri energia?
••31. m = 2 kg masis
bloki
θ = 30°
••28.
8.40
suraTze
naCvenebia
zambaraze
dadebuli 8kg masis
kuT­­xiT
qva.
xa­­xunisgan
zambaras
qva
daxril,
Tavi­
10 sm-iT kumSavs. a)
sufal sibrtyeze
risi tolia zambaris
damagrebul zamba­
sixiste? b) qva kidev
rasTan dades (sur.
30 sm-iT dabla Cawies sur. 8.40. amocana 28.
8.43). k = 19,6 n/m sixistis zambara 20 sm-iT
da Semdeg xeli gauSves.
SekumSes da Semdeg xeli gauSves. a) ra iqneba
ra iqneba SekumSuli zambaris elastiuri
SekumSuli zambaris elastiuri potenciuri
potenciuri
energia? b) ramdeniT Seicvleba bloki-deda­
energia
xelis
gaSvebamde?
sur. 8.43. amocana 31.
g) ramdeniT Seicvleba qva-dedamiwis sistemis
miwis
mizidulobis potenciuri energia, rodesac
energia
qva gaSvebis adgilidan udides simaRles
manZilze blokis moZraobisas? g) ra manZilia
miaRwevs? d) risi tolia gaSvebis adgilidan
blokis gaSvebis wertilsa da gadaadgilebis
gazomili es udidesi simaRle?
umaRles wertils Soris? ILW
••29. 8.41 suraTze gamosaxuli m = 12 kg masis
••32. 2 kg masis yuTi θ = 40° kuTxiT daxril,
blo­ki
xaxunisgan Tavisufal sibrtyeze Zevs da
xaxunisgan
sistemis
mizidulobis
gaSvebis
potenciuri
wertilidan
maqsimalur
Tavi­sufal, θ = 30°
blokze
kuT­xiT
k = 120 n/m sixistis zambarasTan aris da­
sib­rtyeze
obas
daxril
moZra­
iwyebs.
rtye­ze
kav­Sirebuli
(sur.
Tokis
8.44).
saSualebiT
yuTi
moZraobas
sib­
iwyebs, rodesac zambara daWimuli ar aris.
zamba­raa
davuSvaT blokis masa umniSvneloa da xaxuni
da­magrebuli,
ro­
melsac 270 n Zala
2 sm-iT
gadakiduli
sur. 8.41. amocanebi 29
da 63.
kumSavs.
ar arsebobs. a) ra siCqare eqneba yuTs 10 smis gavlis Semdeg? b) ra manZils gaivlis yuTi
daxril sibrtyeze, vidre wamierad gaCerdeba?
bloki zambaras 5,5 sm manZiliT SekumSavs
ra g) sidide da d) mimarTuleba eqneba yuTis
da wamierad Cerdeba. a) ra manZili gaiara
aCqarebas wamieri gaCerebis dros?
blokma gaCerebamde? b) ra siCqare aqvs bloks
zambarasTan Sejaxebis dros? SSM WWW
••30. 8.42 suraTze gamosaxuli k = 170 n/m
sixistis zambara θ = 37° kuTxiT daxril,
xaxunisgan
Tavisufal
sibrtyezea
dama­
grebuli. zambaris bolodan sibrtyis bo­
lomde manZilia D = 1m (zambara moSvebul
mdgomareobaSia). 2 kg masis yuTiT zambaras
0,2 m man­Zilze kum­
Saven
da
sur. 8.44. amocana 32.
Semdeg
••33. 8.45a suraTze korpis sasroli Tofis
yuTs xels uSveben.
a)
ra
eqne­ba
(sur. 8.45b) zambaris monacemebia asaxuli.
siCqare
masze naCvenebia drekadobis Zalis zambaris
yuTs,
SekumSvaze an daWimvaze damokidebulebis
rodesac zambara
grafiki. zambara 5,5 sm-iT ikumSeba da 3,8 g
p i r v a n d e l
(moSvebul) mdgo­
sur. 8.42. amocana 30.
masis korps ubiZgebs. a) ra iqneba korpis
261
paragrafi 8.6. potenciuri energiis
grafikis wakiTxva
siCqa­re, rodesac
zambara pirvandel
m d g o m a r e o ­b a S i
••37. 8.48 suraTze
naCvenebia U po­
d a b ­r u n d e b a ?
b) davuSvaT kor­
pi
zambaras
tenciuri
ewe­
giis
beba da 1,5 sm-iT
calkeveba
deba.
reobaze
mox­
fiki.
ra iqneba kor­pis
•••34.
gra­
sur. 8.48. amocana 37
nivTieri
wertili x RerZis gaswvriv moZraobs da misi
gaSve­bi­
sas?
damo­ki­
debulebis
amjerad
siCqare
nivTieri
wer­tilis x mdeba­
a)
Wimavs, vidre gan­
ener­
b)
masaa 0,9 kg (araSemnaxveli Zalebi ar moqmedebs).
sur. 8.45. amocana 33.
nivTieri
wertili
x = 4,5 m
koordinatze
bavSvebi
7 m/wm sawyisi siCqariT iwyebs moZraobs da
x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT gada­
adgildeba. a) Tu nivTieri wertili x = 1 m
burTis srolisTvis magidaze damagrebul
koordinats miaRwevs, ra iqneba misi siCqare
zambaras iyeneben. magidis kididan samiznemde
da, Tu am koordinats ver miaRwevs, ra iqneba
horizontaluri manZilia D = 2,2 m (sur. 8.46).
misi Semobrunebis wertili? ra b) sidide da
ori
bavSvi iatakze dadebuli patara yuTisTvis
burTulis
gartymas
cdilobs.
erT-erTi bavSvi zambaras 1,1 sm-iT kumSavs da
g) mimarTuleba eqneba nivTieri wertilis
burTula yuTis centrs 27 sm-iT cdeba. rogor
siCqares, rodesac is x = 4 m koordinatidan
unda SekumSos zambara meore bavSvma,
raTa
marcxniv ganagrZobs moZraobas? davuSvaT,
burTula yuTis centrs moxvdes? dauSviT,
nivTieri wertili x = 4,5 m koordinatidan
rom zambarasa da burTze xaxuni ar moqmedebs.
7 m/wm siCqariT iwyebs moZraobas da x RerZis
dadebiTi
sur. 8.46. amocana 34.
mimarTulebiT
gadaadgildeba.
d) Tu nivTieri wertili x = 7 m koordinats
miaRwevs, ra iqneba misi siCqare da, Tu ver
miaRwevs, ra iqneba misi Semobrunebis wertili?
ra e) sidide da v) mimarTuleba eqneba nivTier
wertilze moqmed Zalas, rodesac nivTieri
wertili
•••35. 25 sm sigrZis da 15 g masis Toki
x = 5 m koordinatidan marjvniv
ganagrZobs moZraobas?
Werzea gakruli. mogvianebiT Toki Werze
••38. diatomuri molekulis (H2-is an O2-is
vertikalurad
magvari oratomiani molekulis) potenciuri
Tokis
kidia.
mizidulobis
rogor
potenciuri
icvleba
energia
energiaa:
•••36. biWuna R = 13,8 m radiusis naxevarsfe­
A
B
–
,
r12 r 6
sadac r aris manZili molekulis or atoms
ros formis yinulis gorakze zis da Semdeg
Soris, xolo A da B dadebiTi mudmivebia.
umniSvnelo sawyisi siCqariT dabla srialdeba
potenciuri
(sur. 8.47.). yinu­
SemakavSirebul Zalas ukavSirdeba. a) gamo­
mimarTulebis Secvlis dros?
U=
energia
ori
atomis
erTad
lze xaxunis Zala
TvaleT wonasworuli dacileba anu atomebs
ar moqmedebs. ra
Soris manZili, rodesac TiToeul atomze
simaRleze
gaw­
moqmedi Zala nulis tolia. Tu atomebs Soris
biWunasa
manZili wonasworul dacilebaze b) naklebia
da yinuls Soris
da g) metia, es Zala ganizidavs (atomebs
y­deba
kontaqti?
sur. 8.47. amocana 36.
gana­calkevebs) Tu miizidavs (atomebs erT­
maneTisken ubiZgebs)?
262
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
•••39. x RerZis gaswvriv moZrav, 1kg masis
nivTier wertilze erTaderTi F(x) Semnaxveli
Zala moqmedebs. F(x)-Tan dakavSirebuli U(x)
potenciuri energiaa:
siTburi energia? g) ramdeniT izrdeba blokis
kinetikuri energia?
••43. 3,57 kg masis bloks horizontalur
zedapirze mudmivi siCqariT 4,06 m manZilze
U(x) = –4xe–x/4 j ,
Tokis saSualebiT gadaaadgileben. Tokidan
sadac x metrebSia mocemulia. x = 5 m koor­
blokze 7,68 n sididis da horizontalidan
kinetikuri
zemoT 15°-iT gadaxrili Zala moqmedebs.
energiaa 2 j. a) risi tolia sistemis meqanikuri
a) ra muSaobas asrulebs Tokidan moqmedi Zala,
energia? b) aageT U(x)-is x-ze damokidebulebis
b) ramdeniT izrdeba bloki-zedapiris sistemis
funqciis grafiki, rodesac 0 ≤ x ≤ 10 m da
siTburi energia da g) risi tolia bloksa da
igive grafikze sistemis meqanikuri energiis
zedapirs Soris arsebuli kinetikuri xaxunis
dinatze
nivTieri
wertilis
amsaxveli wrfe gaavleT. amocanis b) SekiTxvis
koeficienti? SSM
gamoyenebiT gamoTvaleT g) x-is umciresi da
paragrafi 8.8. energiis Senaxva
d) udidesi mniSvneloba, romelsac nivTieri
•44. 60 kg masis moTxilamure tramplinidan
24 m/wm siCqariT da horizontalidan maRla
25° kuTxiT xteba. haeris wevis Sedegad miwaze
daxtomisas moTxilamuris siCqarea 22 m/wm
da tramplinidan vertikaluri manZilia 14 m.
wertili
miaRwevs.
amocanis
b)
SekiTxvis
gamoyenebiT gansazRvreT e) nivTieri wertilis
maqsimaluri kinetikuri energia da v) x-is
Sesabamisi mniSvneloba. z) miiReT F(x)-is xze damokidebulebis funqciis gamosaxuleba.
T) x-is ra sasruli mniSvnelobisTvis iqneba
F(x)=0?
ramdeniT mcirdeba moTxilamure-dedamiwis
sistemis meqanikuri energia gadaxtomidan
miwaze daxtomamde?
paragrafi 8.7. gare Zalis mier sistemaze
Sesrulebuli muSaoba
•45. 25 kg masis daTvi fiWvis xeze 12 m
•40. ZaRli dasaZinebel yuTze 8 n hori­
misi siCqarea 5,6 m/wm. a) rogor icvleba daTvi-
zontaluri ZaliT moqmedebs da iatakze
dedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
acurebs. yuTze moqmedi kinetikuri xaxunis
energia Camosrialebis dros? b) risi tolia
Zalaa 5 n. 0,7 m-iT gadaadgilebis Semdeg risi
daTvis kinetikuri energia miwaze dacemamde?
tolia a) Zalis mier yuTze Sesrulebuli
g) ra saSualo xaxunis Zala moqmedebs daTvze?
muSaoba da b) yuTisa da iatakis siTburi
SSM ILW
energiis nazrdi?
gadaadgilebs. Tu bloksa da zedapirs Soris
•46. 75 g masis burTula dedamiwis zedapiridan
1,1 m simaRlidan 12 m/wm siCqariT aisroles.
2,1 m simaRleze asvlis dros burTulis
siCqare 10,5 m/wm-ia. ramdeniT Semcirdeba
burTula-dedamiwis sistemis Emeq energia hae­
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,2, risi
ris wevis Sedegad?
tolia a) muSis mier blokze Sesrulebuli
•47.
81,8
•41. muSa 27 kg masis blokze horizontalidan
qvemoT 32°-iT daxrili ZaliT moqmedebs
da bloks 9,2 m manZilze mudmivi siCqariT
muSaoba
da
b)
bloki-zedapiris
sistemis
simaRlidan srialdeba da miwaze dacemamde
autfilderi
mili/sT
beisbolis
siCqariT
isvris.
burTs
rodesac
siTburi energiis nazrdi?
infilderi
••42. 35 n sididis horizontaluri Zala
4 kg masis bloks zedapirze gadaaadgilebs,
sadac kinetikuri xaxunis koeficientia 0,6.
100 futi/wm-ia.
a) ra muSaobas asrulebs bloki-zedapiris
bolis burTis wonaa 9 uncia)
sistemaze modebuli Zala, rodesac bloki 3 m
•48. mewyeris dros 520 kg masis klde 500 m
sigrZis da 300 m simaRlis ferdobidan cur­
manZilze gadaadgildeba? b) gadaadgilebis
dros
blokis
izrdeba.
siTburi
ramdeniT
energia
izrdeba
40 j-iT
zedapiris
Semcirda
burTs
iWers,
ramdeni
burTi-dedamiwis
milis
siCqare
futi/funtiT
sistemis
meqa­
nikuri energia haeris wevis Sedegad? (beis­
deba. kldesa da ferdobis zedapirs Soris
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,25. a) Tu
263
ferdobis wverze klde-dedamiwis sistemis
moZraobs, romlis kinetikuri xaxunis koe­
U mizidulobis potenciuri energia nulis
ficientia μk = 0,25. D = 7,8 m manZilis gavlis
tolia, risi tolia U kldis Camocurebamde?
Semdeg bloks xaxunis Zala aCerebs. risi tolia
b) ra energia gadadis siTbur energiaSi kldis
a) bloki-zedapiris sistemis siTburi energiis
Camocurebis dros? g) ra kinetikuri energia
nazrdi, b) blokis maqsimaluri kinetikuri
aqvs
kldes,
rodesac
ferdobis
fskerze
energia da g) zambaris SekumSvis manZili? SSM
Cavardeba? d) ra siCqare aqvs am dros kldes?
WWW
•49. 8.49 suraTze
••52.
gamosaxuli blo­­
zambaras awvebian da zambara 15sm-iT ikumSeba.
ki
ze­
Semdeg bloks xels uSveben da is magidaze
dapirze cur­­deba.
curdeba. 75sm-is gavlis Semdeg bloki Cerdeba.
daxril
A wer­­tilidan B
wer­tilamde
5m
sur. 8.49. amocanebi 49
2kg
masis
blokiT
horizontalur
zambaris sixistea 200n/m. risi tolia bloksa
da magidas Soris arsebuli kinetikuri xaxunis
da 67

blokze 2 n sididis qveviT mimarTuli F Zala
koeficienti?
moqmedebs. blokze moqmedi xaxunis Zalis
zontaluri zambaris moqmedebiT horizon­
manZilis gavlisas
••53. funTuSa k = 400 n/m sixistis hori­
sididea 10 n. Tu A da B wertilebs Soris
talur zedapirze curdeba. zambaris meore
blokis kinetikuri energia 35 j-iT izrdeba,
bolo damagrebulia. zambaris wonasworuli
ra muSaobas asrulebs mizidulobis Zala
mdebareobis
blokze?
kinetikuri energiaa 20 j. srialis dros
••50.
8.50
suraTze
Sualeduri
simaRlidan
zedapiri
ufro
xaxunisgan
did
dros
funTuSis
bloki
funTuSaze 10 n xaxunis Zala moqmedebs. a)
gavliT
erTi
ra manZils gaivlis funTuSa wonasworuli
simaRleze
adis.
mdebareobidan, vidre wamierad gaCerdeba?
vidre
b) ra iqneba funTuSas kinetikuri energia
gamosaxuli
CaRrmavebis
gavlis
Tavisufalia,
bloki ufro maRal simaRleze ava. d manZilis
wonasworul mdebareobaze dabrunebisas?
gavlis Semdeg bloks xaxunis Zala aCerebs.
blokis sawyisi siCqarea 6 m/wm, simaRleebs
••54. 30°-iT daxril sibrtyeze zeviT moZravi
4 kg masis yuTis kinetikuri energiaa 128 j. ra
Soris sxvaobaa h = 1,1 m da μk = 0,6. gamoTva­
manZils gaivlis yuTi, Tu yuTsa da sibrtyes
leT d.
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,3?
••55. 267 n wonis bavSvi 6,1 m simaRlis da
horizontalisadmi 20° kuTxiT daxril sa­
srialoze srialdeba. bavSvsa da sasrialos
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,1.
a) ra energia gadadis siTbur energiaSi? b) Tu
bavSvis sawyisi siCqarea 0,457 m/wm, ra iqneba
sur. 8.50. amocana 50.
misi siCqare Camosrialebis Semdeg?
••51. 8.51 suraTze gamosaxuli 3,5 kg masis
bloki 640 n/m sixistis SekumSuli zambaris
zemoqmedebiT Cqardeba. zambaris gasworebis
••56. qila 40°-iT daxril sibrtyeze maRla
adis. 55 sm manZilis (sibrtyis gaswvriv)
gavlis Semdeg qilis siCqarea 1,4 m/wm. qilasa
Semdeg
da
bloki
horizontalur
zedapirze
sibrtyes
koeficientia
Soris
kinetikuri
xaxunis
0,15. a) kidev ra manZils
gaivlis qila daxril sibrtyeze? b) ra siCqare
eqneba qilas ukan Camosrialebis Semdeg?
g) kinetikuri xaxunis koeficientis Semcirebis
SemTxvevaSi a) da b) pasuxebi gaizrdeba,
sur. 8.51. amocana 51
Semcirdeba Tu ar Seicvleba?
264
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
••57. 8.52 suraTze
gamosaxuli m =
2,5 kg masis bloki
k = 320 n/m sixis­ sur. 8.52. amocanebi 57 da 82.
tis
zambarisken
monakveTze
moxvdeba,
sadac
kinetikuri
xaxunis koeficientia kvlav 0,5-ia. Semdeg
bloki
xaxunisgan
Tavisufal
aRmarTze
adis da wamierad Cerdeba. sad gaCerdeba
bloki? Tu bloki swor monakveTze Cerdeba,
mo­Z­ra­obs. bBlokis gaCerebis momentSi zambara
gansazRvreT romel maTganze da gamoTvaleT
7,5 sm-iT aris SekumSuli. bloksa da zedapirs
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,25.
swori monakveTis marcxena kididan gaCerebis
zambarasTan Sexebidan blokis gaCerebamde
adis, maSin swori monakveTidan gaCerebis
a) ra muSaobas asrulebs drekadobis Zala
adgilamde H simaRle gamoTvaleT.
da b) risi tolia bloki-zedapiris sistemis
•••61.
adgilamde L
manZili. Tu bloki aRmarTze
8.55
suraTze
gamosaxuli
bloki
siTburi energiis nazrdi? g) risi tolia
xaxunisgan Tavisufal zedapirze moZraobs da
blokis siCqare zambarasTan Sejaxebisas? ILW
••58. 5,29 n wonis qva 20 m/wm siCqariT dedamiwis
L = 0,75 m sigrZis monakveTs gadis, romelic
θ = 30° kuTxiT daxrili zedapiris h = 2 m si­
donidan maRla aisroles. frenis dros qvaze
maRleze iwyeba. am monakveTze kinetikuri
0,265 n sididis haeris weva moqmedebs. a) ra
xaxunis koeficientia 0,4. A wertils bloki
maqsimalur simaRleze ava qva da b) ra iqneba
8 m/wm siCqariT gaivlis. Tu bloki B wertils
misi siCqare miwaze dacemis momentSi?
miaRwevs, ra iqneba misi siCqare am dros da Tu
•••59.
ver miaRwevs, A-dan ra maqsimalur simaRleze
nivTieri
ava bloki?
wer­tili 8.53 su­
ra­Tze gamo­sa­xuli
formis zedapirze
gadaadgildeba. ze­
dapiris
sur. 8.53. amocana 59.
brtyeli
monakveTis sigrZea L = 40 sm. zedapiris mrud
monakveTebze xaxuni ar moqmedebs, xolo
brtyel
monakveTze
koeficientia
μk = 0,2.
kinetikuri
nivTieri
moZraobas A wertilidan iwyebs, romelic
h = L/2
simaRleze
mdebareobs.
sur. 8.55. amocana 61.
xaxunis
wertili
zedapiris
•••62. 8.56 suraTze gamosaxuli 1800 kg masis
liftis kabinis kabeli maSin wydeba, rodesac
kabina
pirvel
sarTulze
uZravad
aris
brtyeli monakveTis marcxena kididan ra
gaCerebuli. am dros kabinasa da k = 0,15 mn/m
manZilze gaCerdeba nivTieri wertili?
sixistis zambaras Soris manZilia d = 3,7 m.
•••60.
8.54
suraTze
gamosaxuli
bloki
usafrTxoebis
mowyobilobis
momWerebi
moZraobas d = 40 sm simaRlidan iwyebs da
kabinaze moqmedeben da 4,4 kn sididis mudmivi
igive d sigrZis swor monakveTze Cadis, sadac
xaxunis Zala kabinis moZraobas ewinaaRmdegeba.
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,5. Tu
a) gamoTvaleT kabinis siCqare, rodesac is
bloki moZraobas ganagrZobs, is d/2 simaRlis
zambaras
meore daRmarTze Cava da d/2 sigrZis swor
b) gamoTvaleT zam­
Seejaxeba.
baris SekumSvis maq­
simaluri x manZi­li
(SekumSvis dros xa­­xunis
debas
Zala
moqme­
ganagrZobs).
g) ga­moTvaleT man­
Zili, romliTac ka­
bina
sur. 8.54. amocana 60.
zam­barasTan
Sejaxebis
Semdeg
sur. 8.56. amocana 62.
265
maR­la avardeba. d) energiis Senaxvis kanonis
da eskalatorTan
gamoyenebiT
erTad
gamoTvaleT
kabinis
mier
gadaad­
gavlili mTeli manZili gaCerebamde (dauSviT,
gildeba.
Eskala­
rom gaCerebul kabinaze moqmedi xaxunis Zala
torze
yuTis
umniSvneloa).
gaCerebamde
•••63. 8.41 suraTze gamosaxuli m = 3,2 kg
masis bloki θ = 30° kuTxiT daxril zedapirze
d manZilze srialdeba da 431 n/m sixistis
na­kveTSi
zambaras ejaxeba. rodesac bloki wamierad
yuTs, b) ra sididis kinetikuri xaxunis Zala
Cerdeba, zambara 21 sm-iT ikumSeba. risi tolia
moqmedebs yuTze da g) ra energia miewodeba
a) d manZili da b) blokisa da zambaris Sexebis
eskalatoris
pirvel wertilsa da im adgils Soris manZili,
gansxvavdeba erTmaneTisgan a) da g) pasuxebi.
sadac blokis siCqare udidesia?
67. 8.49 suraTze gamosaxuli bloki xaxunisgan
64. 8.38 suraTze gamosaxuli L = 120 sm sigrZis
Tokis erT boloze burTia mimagrebuli,
P
Tokis
meore
bolo
fiqsirebulia.
wertilze wkiria damagrebuli. burTi
ra
sur. 8.58. amocana 66
kinetikuri ener­
gia
miewodeba
Tavisufal
damatebiTi amocanebi
xolo
a)
mo­
Zravas?
daxril
d)
axseniT
sibrtyeze
ratom
moZraobs.
A da B wertilebze misi siCqarea 2 m/wm da
2,6 m/wm. meored Camosrialebis dros A wer­
tilze blokis siCqarea 4 m/wm. ra iqneba am­
jerad misi siCqare B wertilze?
da Semdeg burTi wkiris garSemo ganagrZobs
68. 30 g masis tyvia 500 m/wm siCqariT moZraobs
da 12 sm-iT daSorebul kedels ejaxeba.
moZraobas.
wkirs
a) ramdeniT icvleba tyviis meqanikuri ener-
mTlianad Semouaros, ra mniSvnelobas unda
gia? b) ra saSualo Zala moqmedebs kedlidan
aWarbebdes d?
tyvi­aze?
65. sasrialos 12 m radiusis wriuli rkalis
69. 0,092 kg masis burTi 0,62 m sigrZis da
forma
umniSvnelo
moZraobas iwyebs, vidre wkiri Toks daiWers
imisTvis,
aqvs.
misi
rom
burTma
maqsimaluri
simaRlea
masis
Zelakis
erT
bolozea
h = 4 m da dedamiwa wres exeba (sur. 8.57). 25kg
damagrebuli, xolo Reros meore bolo sa­
masis bavSvi sasrialoze jdeba da miwaze
yrden wertilzea fiqsirebuli. amis Semdeg
Camosvlisas misi siCqarea 6,2 m/wm. a) ra
Rero vertikalurad gaaswores da sayrdeni
manZilze srialdeba bavSvi? b) ra saSualo
wertilis garSemo abruneben. rodesac bur­
xaxunis Zala moqmedebs bavSvze Camosrialebis
Ti udables wertilzea, ra iqneba a) misi
dros? Tu dedamiwis nacvlad wres sasrialos
siCqare da b) Reros daWimuloba? Rero
wverze gavlebuli vertikaluri xazi exeba,
amjerad
risi tolia g) sasrialos sigrZe da d) bavSvze
kvlav sayrdeni wertilis garSemo abruneben.
moqmedi saSualo xaxunis Zala?
g) vertikalisadmi ra kuTxis dros iqneba
horizontalurad
gaaswores
da
Reros daWimuloba burTis wonis toli? d) Tu
burTis masas gavzrdiT, g)-s pasuxi gaizrdeba,
Semcirdeba Tu ar Seicvleba?
70. 8.59 suraTze gamosaxuli jaWvi xaxunisgan
Tavisufal magidaze Zevs da misi erTi meoTxedi nawili magidis kididan aris gadakidebuli.
sur. 8.57. amocana 65.
66. qarxanaSi 300 kg masis yuTebi 1,2 m/wm
siCqariT moZrav eskalatorze vertikalurad
iyreba (sur. 8.58). eskalatorsa da TiToeul
yuTs Soris kinetikuri xaxunis koeficientia
0,4. mcire drois Semdeg yuTi aRar srialebs
Tu jaWvis sigrZea
L = 28 sm da masaa
m = 0,012 kg, ra mu­­­
Saobaa saWiro ga­­
dakidebuli
nawi­­
lis magidaze asa­­
tanad?
sur. 8.59. amocana 70.
266
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
71. x RerZis gaswvriv moZrav 2 kg masis nivTi­eri wertilze F(x) Semnaxveli Zala moqmedebs.
F(x)-Tan dakavSirebuli U(x) potenciuri
kunTebs daZabavs da zemoT xteba. am dros
energiis grafiki 8.60 suraTzea naCvenebia.
gadadis. axtomis dros tkacanis xma ismis
x=2m
koordinatze
nivTieri
wertilis
siCqarea –1,5 m/wm. ra a) sidide da b) mi­mar­
Tuleba aqvs F(x) Zalas am koordinatze? romel
koordinatebs
Soris
moZraobs
74. amotrialebuli tkacuna xoWo zurgis
kunTebSi Senaxuli energia meqanikur energiaSi
da swored aqedan modis xoWos dasaxelebac.
m = 4×10–6kg
masis xoWo 0,77 mm manZilze aiwia da h = 0,3 m
videoCanawerma
aCvena,
rom
nivTieri
simaRleze axta. maRla awevis dros a) ra
wertili g) marcxnisken da d) marjvnisken?
saSualo sididis gare Zala moqmedebs xoWos
e) ra siCqare aqvs nivTier wertils x = 7 m
koordinatze?
zurgidan zedapirze da b) risi tolia xoWos
aCqareba g-s erTeulebSi?
75.
avtomobilis
moZraobas
siCqarisgan
damoukidebeli sagzao xaxuni da siCqaris
kvadratis proporciuli haeris weva ewina­
aRmdegeba. 12000 n wonis avtomobilisTvis
jamuri F winaRobis Zalaa F = 300 + 1,8ν2,
sadac F mocemulia niutonebSi, xolo ν - m/wmebSi. gamoTvaleT 80 km/sT siCqariT moZravi
manqanis 0,92 m/wm2 aCqarebiT asamoZraveblad
saWiro simZlavre (cxenis ZalebSi).
sur. 8.60. amocana 71.
72. aRmoCnda, rom garkveuli saxeobis zambara
hukis kanons ar emorCileba. x manZiliT
daWimvis dros zambara 52,8x + 38,4x2 ZaliT
moqmedebs, romelic daWimvis mimarTulebis
sawinaaRmdegoa. a) gamoTvaleT x = 0,5 m koor­
dinatidan x = 1 m koordinatamde zambaris
daWimvisTvis saWiro muSaoba. b) zambaris erTi
bolo fiqsirebulia, xolo meore boloze
2,17 kg masis nivTieri wertilia mimagrebuli.
zambara x = 1 m manZiliTaa daWimuli. Tu
nivTieri wertili moZraobas iwyebs, ra siCqare
eqneba mas, rodesac zambara x = 0,5 m manZili­
Taa daWimuli? g) drekadobis Zala Semnaxvelia
Tu araSemnaxveli? pasuxi daasabuTeT.
73. qarxnis muSam 3,7 m sigrZis da hori­
zontalisadmi 39°-iT daxrili sib­r­t­yidan
180 kg masis yuTs SemTxveviT xeli gauSva.
yuTsa da daxril sibrtyes Soris, aseve yuTsa
da
qarxnis
horizontalur
iataks
Soris
76. 300 g masis burTi 1,4 m sigrZis da umniS­
vnelo masis Tokze Camokides, xolo Tokis
meore bolo daafiqsires. Semdeg burTi erT
mxares gawies, vidre Toki vertikalisadmi
30° kuTxes Seadgenda da xeli gauSves. gamo­
TvaleT a) burTis siCqare, rodesac Toki
vertikalisadmi 200 kuTxes adgens da b) burTis
maqsimaluri siCqare. g) ra kuTxe iqneba Toksa
da vertikals Soris, rodesac burTis siCqare
maqsimaluris erTi mesamedi gaxdeba?
77. 8.61 suraTze gamosaxuli bloki A wertilis
gavliT 7 m/wm siCqariT moZraobs. blokis
traeqtoriaze xaxuni ar moqmedebs, vidre is
L = 12 m sigrZis monakveTs miaRwevs, sadac
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,7. naCvenebi
simaRleebia h1 = 6 m da h2 = 2 m. ra siCqare
eqneba bloks a) B wertilSi da b) C wertilSi?
g) miaRwevs Tu ara bloki D wertilamde? Tu
miaRwevs, ra iqneba misi siCqare am wertilSi?
kinetikuri xaxunis koeficientia 0,28. a) ra
siCqariT moZraobs yuTi daxrili sibrtyidan
Camosvlisas? b) ra manZilze gacurdeba yuTi
horizontalur iatakze? (dauSviT, rom da­
xrili sibrtyidan iatakze gadasvlisas yuTis
kinetikuri energia ar icvleba). g) yuTis masis
ganaxevrebis SemTxvevaSi a) da b) pasuxebi
gaizrdeba, Semcirdeba Tu ar Seicvleba?
sur. 8.61. amocana 77.
267
Tu ver miaRwevs, L sigrZis monakveTis ra
gadaadgildeba, ra iqneba misi a) K da b) U
manZils gaivlis bloki?
x = 2 m koordinatze da g) K da d) U
78. nivTieri wertili x RerZis gaswvriv
Tavdapirvelad x = 1 m koordinatidan x = 4 m
koordinatze? Tu nivTieri wertili x RerZis
koordinatisken gadaadgildeba da Semdeg
x=1m
koordinatze
brundeba.
am
dros
masze gare Zala moqmedebs. es Zala x RerZis
gaswvrivaa mimarTuli da misi x komponentis
x=0
dadebiTi mimarTulebiT gadaaadgildeba, ra
iqneba misi e) K da v) U x = 11 m koordinatze,
z) K da T) U x = 12 m koordinatze da i) K da
k) U x = 13 m koordinatze? l) aageT U(x)-is xze damokidebulebis grafikis funqcia x-is 0-
mniSvnelobebi x = 4 m koordinatisken gadaad­
dan 13 m-mde arealisTvis.
gilebisas
dabrunebisas
nivTieri wertili moZraobas x = 0 koor­
gansxvavebulebia. cxrilSi mocemulia oTxi
dinatidan iwyebs. ra iqneba misi m) kinetikuri
SesaZlo varianti, sadac x metrebSia mocemuli;
energia x = 5 m koordinatze da n) maqsimaluri
xolo Zalis X komponentis mniSvneloba –
dadebiTi xmax koordinati? o) rogor moiqceva
da
Semdeg
ukan
nivTieri wertili xmax-ze misvlis Semdeg?
niutonebSi:
a)
b)
g)
d)
x=4m
koordinatisken
gadaadgilebisas
ukan
dabrunebisas
+3
+5
+2x
+3x2
–3
+5
–2x
+3x2
gamoTvaleT gare Zalis mier nivTier wertilze
Sesrulebuli muSaoba mTeli traeqtoriis
ganmavlobaSi
(oTxive
SemTxvevisTvis).
areali
0-dan 2 m-mde
2 m-dan 3 m-mde
3 m-dan 8 m-mde
8 m-dan 11 m-mde
11 m-dan 12 m-mde
12 m-dan 15 m-mde
Zala

F1 = (+3 n)
F2 = (+5 n)
F=0

F3 = –(4 n)
F4 = –(1 n)
F=0
81. me-80 amocanaSi mocemuli ZalTa ganlagebis
dros, 2kg masis nivTieri wertili moZraobas
79. 2,5 kg masis bidoni 4 m simaRlidan 3 m/wm
x=5m koordinatidan 3,45m/wm sawyisi siCqariT
iwyebs da x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT
gadaadgildeba. a) Tu nivTieri wertili x=0
sawyisi siCqariT dabla isroles. bidonze
koordinatamde miva, ra iqneba misi siCqare
moqmedi haeris wevis Zala umniSvneloa. ra
da, Tu ver miva, ra iqneba misi Semobrunebis
kinetikuri energia eqneba bidons a) miwaze
wertili?
dacemisas da b) naxevari manZilis gavlisas?
moZraobas x = 5 m koordinatidan 3,45 m/wm
ra iqneba g) bidonis kinetikuri energia da
sawyisi siCqariT iwyebs da x RerZis dadebiTi
d) bidoni-dedamiwis sistemis mizidulobis
mimarTulebiT gadaadgildeba. b) Tu nivTieri
potenciuri energia bidonis miwaze dacemamde
wertili x = 13 m koordinats miaRwevs, ra
e) romel SemTxvevaSia gare Zala Semnaxveli?
2 wamiT adre? d) SekiTxvaze pasuxis gacemisas
y = 0 aTvlis wertili dedamiwas daamTxvieT.
davuSvaT,
nivTieri
wertili
iqneba misi siCqare da, Tu ver miaRwevs, ra
iqneba misi Semobrunebis wertili?
80. nivTieri wertili x RerZis gaswvriv
82. 8.52 suraTze gamosaxuli 30 j kinetikuri
gadaadgildeba
energiis mqone bloki moSvebul zambaras
da
moZraobisas
masze
sxvadasxva sididis Semnaxveli Zala moqmedebs
(sur. 8.62 da TandarTuli cxrili). nivTieri
wertili moZraobas x = 5 m koordinatidan
iwyebs, sadac misi kinetikuri energiaa K = 14 j,
xolo potenciuri energiaa U = 0. Tu nivTieri
wertili x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT
sur. 8.62. amocanebi 80 da 81
sur. 8.63. amocana 82.
268
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
ejaxeba. zambaris SekumSvis Semdeg bloksa da
maRla asvlis dros? g) ramdeniT icvleba
zedapirs Soris xaxunis Zala moqmedebs. 8.63
buSti-dedamiwis
suraTze naCvenebia blokis K(x) kinetikuri
potenciuri energia maRla asvlis dros? d)
energiis da zambaris U(x) potenciuri energiis
Tu buStis gaSvebis adgilze mizidulobis
x mdebareobaze damokidebulebis
potenciuri energia nulis tolia, ra iqneba
blokis
funqciebis
blokisa
da
grafikebi.
zedapiris
sistemis
mizidulobis
ramdeniT
izrdeba
igive energia buStis maqsimalur simaRleze
siTburi
energia,
asvlis dros? e) Tu maqsimalur simaRleze
rodesac a) bloki x = 0,1m koordinats miaRwevs
mizidulobis
da b) zambara maqsimalurad SeikumSeba?
tolia, ra iqneba is buStis gaSvebis adgilze?
83. 1500 kg masis manqana 5°-iT daxril gzaze
30 km/sT siCqariT iwyebs moZraobas. Zrava
v) risi tolia maqsimaluri simaRle?
gamorTulia da manqanaze mxolod jamuri
xaxunis Zala da mizidulobis Zala moqmedebs.
potenciuri
energia
nulis
88. ferdobis kididan 0,55 kg masis sagani
1550 j sawyisi kinetikuri energiiT isroles.
sagnis maqsimaluri gadaadgilebaa +140 m.
50 m-is gavlis Semdeg manqanis siCqarea
40 km/sT. a) ramdeniT Semcirda manqanis meqa­
risi tolia sagnis siCqaris a) horizontaluri
nikuri energia jamuri xaxunis Zalis Sedegad?
siCqaris vertikaluri komponentia 65m/wm,
b) ra sididisaa jamuri xaxunis Zala?
risi toli iqneba vertikaluri gadaadgileba
84. 1500 kg masis manqana horizontalur gzaze
moZraobas da 30 wamis ganmavlobaSi 72 km/sT
gasrolis adgilidan?
89. 8.64 suraTze
siCqares anviTarebs. a) ra iqneba manqanis
gamosaxuli blokis
kinetikuri energia 30 wamis Semdeg? b) ra
masa,
saSualo simZlavre sWirdeba manqanas 30 wamis
To­kia gadakiduli,
ganmavlobaSi? g) risi tolia myisi simZlavre
umniSvneloa.
30 wamis Semdeg, Tu davuSvebT, rom aCqareba
blok­ze da daxril
mudmivia?
sib­rtyeze xaxunis
85. 1,5 mgvt simZlavris orTqlmavali mata­
rebels 6 wuTis ganmavlobaSi 10 m/wm-dan
25 m/wm-mde aCqarebs. a) gamoTvaleT mata­
Zala ar moqmedebs. A yuTis masaa 1 kg, B yuTis
masaa 2 kg, xolo θ kuTxea 30°. yuTebi moZraobas
reblis masa. daadgineT b) matareblis si­
Toki daWimulia. ra iqneba yuTebis jamuri
da b) vertikaluri komponenti? g) rodesac
romelzec
maSin
iwyeben,
sur. 8.64. amocana 89.
rodesac
damakavSirebeli
Cqaris da b) matareblis amaCqarebeli Zalis
kinetikuri energia, rodesac B yuTi 25sm-iT
droze damokidebulebis funqciebi 6 wuTian
dabla daiwevs?
SualedSi. d) gamoTvaleT matareblis mier
90. 1,5 kg masis burTi horizontalisadmi 34°iT kuTxiT da 20 m/wm sawyisi siCqariT maRla
ganvlili manZili am droSi.
86. 5 kg masis bloki horizontalisadmi
30°-iT daxril sibrtyeze 5 m/wm siCqariT maRla
adis. ra manZils gaivlis sibrtyeze bloki, Tu
a) xaxuni ar arsebobs da b) bloksa da sibrtyes
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,4?
g) am ukanasknel SemTxvevaSi ramdeniT gai­z­
rdeba blokisa da sibrtyis siTburi ener­gia?
d) Tu bloki ukan srialdeba, ra iqneba misi
siCqare im adgilze, saidanac moZraoba daiwyo?
87. 1,5 kg masis wylis buSti 3 m/wm sawyisi
siCqariT maRla aisroles. a) ra kinetikuri
energia aqvs buSts gaSvebis momentSi? b) ra
muSaobas asrulebs mizidulobis Zala buStze
aisroles. a) ra sawyisi kinetikuri energia
aqvs burTs? b) ramdeniT Seicvleba burTidedamiwis sistemis mizidulobis potenciuri
energia, vidre burTi maqsimalur simaRles
miaRwevs? g) ra maqsimalur simaRleze ava
burTi?
91. sacirko warmodgenis dros 60 kg masis
klouni zarbaznidan 16 m/wm sawyisi siCqariT
da
horizontalisadmi
isroles.
mcire
drois
ucnobi
kuTxiT
Semdeg
klouni
gasrolis adgilidan 3,9 m simaRleze gabmul
badeSi aRmoCnda. haeris weva ugulvebelyaviT
da
badeSi
moxvedris
momentSi
kinetikuri energia gamoTvaleT.
klounis

92. nivTier wertilze mxolod F Semnaxveli
Zala moqmedebs. rodesac nivTieri wertili
A wertilze imyofeba, F -isa da nivTieri
269
96. vulkanidan amofrqveuli ferflis nakadi
horizontalur zedapirze miiwevs da 10°-iT
daxril aRmarTs ejaxeba. nakadis wina nawili
dakavSirebuli
aRmarTze 920 m manZils gaivlis da Cerdeba.
potenciuri energiaa 40 j. rodesac nivTieri

davuSvaT nakadSi moqceuli airebi nakads
wertilis
sistemasTan
wertili A-dan B-sken gadaadgildeba, masze
F
Zala +25 j muSaobas asrulebs. ra potenciuri
energia aqvs sistemas, rodesac nivTieri
wertili B wertilze imyofeba?
93. mudmivi, horizontaluri Zala 50 kg masis
satvirTo manqanas 30°-iT daxril sibrtyeze
mudmivi siCqariT 6 m manZilze gadaaadgilebs.
manqanasa da sibrtyes Soris kinetikuri xaxunis
koeficientia 0,2. a) ra muSaobas asrulebs
modebuli Zala da b) ramdeniT izrdeba
manqanisa da sibrtyis siTburi energia?
94. horizontalur zedapirze 20 kg masis
bloki k = 4 kn/m sixistis horizontalur
zambarazea mimagrebuli. bloks marjvnisken
sweven
da
zambara
10 sm-iT iWimeba, ris
Semdegac bloks xels uSveben. bloksa da
maRla weven da miwidan moqmedi xaxunis Zala
umniSvneloa. aseve davuSvaT, rom nakadis
wina nawilis meqanikuri energia inaxeba. ra
sawyisi siCqariT daiwyo moZraoba nakadis wina
nawilma?
97. 0,5 kg masis banani 4 m/wm siCqariT maRla
aisroles da 0,8 m maqsimalur simaRles
miaRwia. ramdeniT Secvlis banani-dedamiwis
sistemis meqanikur energias haeris wevis Zala
bananis maRla asvlis dros?
98. 70 kg masis beisbolis moTamaSe 10 m/wm
sawyisi siCqariT curdeba da miwaze ecema.
a) ramdeniT mcirdeba moTamaSis kinetikuri
energia da b) ramdeniT izrdeba miwisa da
moTamaSis sxeulis siTburi energia?
k = 200 n/m
zedapirs Soris 80 n sididis xaxunis Zala
99.
moqmedebs. a) ra iqneba blokis kinetikuri
sixistis
energia 2 sm-iT gadaadgilebis Semdeg? b) ra
θ = 40° kuT­xiT da­
iqneba blokis kinetikuri energia, rodesac
xrili
sib­r­t­yis
bloki sawyis mdebareobas daubrundeba? g) ra
wverzea
dama­gre­
maqsimalur kinetikur energias SeiZens bloki
buli
mTeli gadaadgilebis ganmavlobaSi?
sibrtyeze
95. M = 2 kg da 2M
ar moqmedebs. 1 kg
zam­ba­ra
(sur.
8.66).
xaxuni
sur. 8.66. amocana 99.
yuTi
masis bloki zambaridan d = 0,6 m manZilze 16 j
k = 200 n/m sixistis
kinetikuri energiiT sibrtyeze maRla asvlas
zambarasTan
iwyebs. a) ra kinetikuri energia eqneba bloks,
masis
ori
aris
da­kavSirebuli. zam­
rodesac zambaras 0,2 m-iT SekumSavs? b) ra
baris
bolo
kinetikuri energiiT unda daiwyos moZraoba
fiqsirebulia (sur.
blokma, raTa is maSin gaCerdes, rodesac
8.65).
talur
erTi
horizon­
sur. 8.65. amocana 95.
zedapirze
zambaras 0,4 m-iT SekumSavs?
100.
manqana
40 kg masis tvirTs 40°-iT
da blokze xaxuni ar moqmedebs da misi masa
daxril gzaze mudmivi siCqariT 2 m manZilze
umniSvneloa. yuTi moZraobas maSin iwyebs,
gadaaadgilebs da manqanidan tvirTze moqmedi
rodesac zambara moSvebul mdgomareobaSia.
Zala gzis paraleluria. tvirTsa da gzas
a) ra jamuri kinetikuri energia eqneba orive
Soris kinetikuri xaxunis koeficientia 0,4.
yuTs, rodesc Camokidebuli yuTi 0,09 m-iT
a) ra muSaobas asrulebs manqana tvirTze da
dabla daiwevs? b) ra kinetikuri energia eqneba
b) ramdeniT izrdeba tvirTisa da gzis siTburi
Camokidebul yuTs, rodesac is igive manZiliT
energia?
dabla daiwevs? g) ra maqsimalur manZilze
101. 3,2 kg masis zarmaca miwidan 3 m simaRleze
daiwevs Camokidebuli yuTi, vidre wamierad
gaCerdeba?
kidia. a) ra mizidulobis potenciuri energia
aqvs zarmaca-dedamiwis sistemas, Tu y = 0
270
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
aTvlis wertili dedamiwis donezea? zarmaca
moZraobas maRali gorakis mwvervalze iwyebs.
miwaze Camovarda da masze moqmedi haeris wevis
ra
Zala umniSvneloa. ra a) kinetikuri energia da
gorakis mwvervalze, Tu is saTxilamuro
g) siCqare eqneba zarmacas miwaze dacemamde?
joxebs ar iyenebs? b) Tovlsa da Txilamurebs
102. 3200 n/m sixistis zambara daWimulia da
misi elastiuri potenciuri energia 1,44 j-ia
(moSvebul mdgomareobaSi U = 0). risi tolia
ΔU, Tu zambara a) kidev 2 sm-iT daWimes, b) 2 smiT SekumSes da g) 4 sm-iT SekumSes?
Soris daaxloebiT ra kinetikuri xaxunis
107. mocurave wyalSi 0,22 m/wm siCqariT
micuravs. saSualo wevis Zalaa 110 n. ra
103. komfortuli laineri Queen Elizabeth 2
saSualo simZlavre esaWiroeba mocuraves?
TboeleqtrosadguriTaa aRWurvili, romelic
32,5 sazRvao miliT moZraobis dros 92 mgvt
108. 16400 n wonis mgzavrebiT savse manqana
113 km/sT siCqariT moZraobs, rodesac mZRoli
maqsimalur simZlavres gamoimuSavebs. ra Zala
amuxruWebs
siCqare
eqneba
moTxilamures
dabali
koeficienti gaaCerebs moTxilamures zustad
dabali gorakis mwvervalze?
da
manqanas
aCerebs.
gzidan
moqmedebs lainerze am siCqariT moZraobisas?
borblebze moqmedi xaxunis Zalaa 8320 n. ra
(1 sazRvao mili = 1,852 km/sT).
manZilis gavlis Semdeg gaCerdeba manqana?
104. sabavSvo Tofis zambaris sixistea
700 n/m. burTis gasrolis win zambara ikumSeba
109. 60 kg masis cirkis msaxiobi 4 m simaRlis
da burTi masze Tavsdeba. Semdeg Tofis
energia
Caxmaxi zambaras asworebs da isic burTs win
Camosvlisas, Tu joxidan masze moqmedi xaxunis
ubiZgebs. burTsa da zambaras Soris kontaqti
Zala a) umniSvneloa da b) 500 n sididisaa?
maSin wydeba, rodesac burTi Tofis lulidan
110. 1981 wels, daniel gudvini CikagoSi
mdebare 443 m simaRlis Senobaze acocda.
gamodis. horizontalisadmi 30°-iT daxrili
joxidan dabla srialdeba. ra kinetikuri
eqneba
msaxiobs
cirkis
arenaze
Tofi 57 g masis burTs 1,83 m maqsimalur
a)
simaRleze isvris. davuSvaT burTze moqmedi
gamoTvaleT ra raodenobis energia gadaitana
haeris wevis Zala umniSvneloa. a) ra siCqariT
man biomeqanikuri (Siga) energiidan dedamiwa-
isvris zambara burTs? b) Tu burTze moqmedi
sakuTari
xaxunis Zala TofSi umniSvneloa, ra manZiliT
potenciur energiaSi, raTa am simaRleze
ikumSeba zambara?
amZvraliyo. b) ra raodenobis energiis gada­
105. 15 n sididis horizontaluri Zala plast­
masis kubs mudmivi siCqariT 3 m manZilze
tana mouxdeboda gudvins, Tu imave simaRleze
gada­aadgilebs. am dros kubis temperaturas
111. 0,63 kg masis burTi 14 m/wm siCqariT
aisroles da man 8,1 m maqsimalur simaRles
akvirdebian. dakvirvebis Sedegad dgindeba,
rom kubis siTburi energia 20 j-iT gaizarda.
ramdeniT
gaizrdeba
zedapiris
siTburi
gudvinis
masa
Tavis
miaxloebiT
sistemis
aiReT
da
mizidulobis
asasvlelad Senobis kibeebiT isargeblebda?
miaRwia. ramdeniT Seicvala burTi-dedamiwis
sistemis meqanikuri energia burTis maRla
energia?
asvlis dros?
106. Tovliani gorakis mwvervalebi maT
Soris mdebare velidan H = 850 m da h = 750 m
112. everestis mwvervali zRvis donidan
8850 m simaRlezea. a) ra energia unda daxarjos
90 kg masis mTamsvlelma mizidulobis Zalis
simaRleebzea. gorakebs Soris saTxilamuro
trasaa, romlis sigrZea 3,2 km da saSualo
daxrilobaa θ = 30° (sur. 8.67.). a) moTxilamure
sawinaaRmdegod,
raTa
zRvis
donidan
am
simaRleze avides? b) ra raodenobis kanfeti
uzrunvelyofs am energias, Tu TiToeuli
kanfeti 1,25 j energias Seicavs? Tqvenma
pasuxma unda cxadyos, rom mizidulobis
Zalis winaaRmdeg Sesrulebuli muSaoba mTaze
asvlisTvis saWiro energiis mxolod mcire
sur. 8.67. amocana 106.
nawilia.
271
113. 670 n wonis sprinteri 1,6 wamSi 7m-s
SekumSvas potenciuri energia ukavSirdeba,
garbis da am dros Tanabrad Cqardeba. ra
CawereT
a) siCqare da b) kinetikuri energia eqneba
manZilze damokidebulebis funqcia.
potenciuri
energiis
SekumSvis
sprinters 1,6 wamis Semdeg? g) ra saSualo
1990-ian
simZlavres gamoimuSaves sprinteri 1,6 wamis
triceratops menjis Zvalze kbilebis kvali
ganmavlobaSi?
aRmoaCnda. kvalis forma mianiSnebda, rom
114. 8.68 suraTze
gamosaxul 1400 kg
is
masis
da
wlebSi
tiranozavrs
ekuTvnoda.
Sesamowmeblad
granitis
aRmoCenil
dinozavr
am
varaudis
mkvlevarebma
brinjaosgan
aluminisa
tiranozavris
kbilis
bloks daxril sib­
modeli daamzades da Semdeg hidravlikuri
1,34 m/wm
wnexis saSualebiT es kbili Zroxis ZvalSi
siCqariT
triceratopis Zvlis siRrmeze Casves. saWiro
rtyeze
Ta­nabari
Tokis
saSualebiT
sur. 8.68. amocana 114.
maRla sweven. naCve­
Zalis SeRwevis siRrmeze damokidebulebis
grafiki 8.69 suraTzea gamosaxuli. siRrmis
nebi manZilebia d1 = 40 m da d2 = 30 m. bloksa
zrdasTan
da daxril sibrtyes Soris kinetikuri xaxunis
vinaidan
erTad
saWiro
Zala
izrdeba,
konusis
formis
kbilis
ZvalSi
koeficientia 0,4. ra simZlavres warmoqmnis
Casobisas, kbilsa da Zvals Soris kontaqti
Tokidan blokze modebuli Zala?
ufro mWidro xdeba. e) r muSaoba Seasrula
115. 0,42 kg masis Saflbordis disko uZravad
hidravlikurma
presma
da,
maSasadame,
devs da moTamaSe kiis saSualebiT mis siCqares
tiranozavrma (miaxloebiT)? v) ukavSirdeba
4,2 m/wm-mde zrdis (aCqareba mudmivia). aCqareba
daaxloebiT 2 m-is manZilze grZeldeba,
Tu ara potenciuri energia kbilis Casobas?
Semdeg kiisa da diskos Soris kontaqti wydeba.
gaCerebamde
davuSvaT
disko
kidev
Saflbordis
12 m-s gaivlis.
moedani
brtyelia
da diskoze moqmedi xaxunis Zala ucvlelia.
ramdeniT gaizrdeba disko-moedanis sistemis
siTburi energia a) damatebiTi 12 m-is gavlis
dros da b) mTliani 14 m manZilis gavlis dros?
g) ra muSaobas asrulebs kii diskoze?
116. 70 kg masis adamiani fanjridan gadaxta da
fanjridan 11 m-iT qvemoT gaSlil samaSvelo
badeSi Cavarda. bade 1,5 m-iT daiWima da am
dros adamiani wamierad gaCerda. davuSvaT
sur. 8.69. amocana 117.
meqanikuri energia inaxeba da bade idealuri
118. 70 kg masis mexanZre 4,3 m simaRlis
zambaris saxiT moqmedebs. gamoTvaleT badis
vertikalur boZze srialdeba. a) Tu mexanZre
1,5 m-iT
boZs kargad ar eWideba da masze moqmedi
elastiuri
potenciuri
energia
daWimvisas.
xaxunis Zala umniSvneloa, ra siCqare eqneba
117. ukana kbiliT saganze maqsimum 750 n ZaliT
mexanZres miwaze Casvlamde? b) Tu mexanZre
SegiZliaT imoqmedoT. warmoidgineT, rom
boZs ufro magrad eWideba da masze 500 n
Zirtkbilas bards ReWavT. am dros Zirtkbila
sididis
k = 2,5×105 n/m sixistis zambarasaviT moqmedebs
moqmedebs, ra siCqare eqneba mexanZres miwaze
da kbils ewinaaRmdegeba. gamoTvaleT a) Zir­
Casvlamde?
tkbilas SekumSvis manZili da b) kbilis mier
119.
Zirtkbilaze Sesrulebuli muSaoba. g) CawereT
xaxunisgan Tavisufal zedapirze 2 m/wm2-iT
kbilidan moqmedi Zalis SekumSvis manZilze
Cqardeba da misi siCqare 10 m/wm-dan 30 m/wm-
damokidebulebis funqcia. d) Tu Zirtkbilas
mde izrdeba. a) ramdeniT icvleba blokis
maRla
15 kg
mimarTuli
masis
bloki
xaxunis
Zala
horizontalur,
272
potenciuuri energia da energiis Senaxva
Tavi 8
meqanikuri energia da b) ra saSualo tempiT
gadaecema bloks energia? risi tolia energiis
gadacemis
myisi
tempi,
rodesac
blokis
124. 600 n wonis
mo­Txilamure R =
20 m radiusis, xa­
siCqarea g) 10 m/wm da d) 30 m/wm?
xunisgan
120. 119-e amocana Tavidan amoxseniT, oRond
fal
amjerad miiCnieT, rom xaxunisgan Tavisufali
rakze gadadis (sur.
zedapiri
horizontalisadmi
5°-iT
aris
Tavi­su­
wriul
8.70).
go­
davuSvaT,
daxrili.
moTxilamureze
121. aSS-s kontinentis zedapiris farTobi
daaxloebiT 8×106km2-ia, xolo zRvis donidan
mo­­q­­medi
aTvlili
saSualo
simaRle
daaxloebiT
500 m-s aRwevs. naleqebis raodenoba weli­
wadSi daaxloebiT 75 sm-ia. atmosferoSi aor­
Tqlebis Sedegad wvimis wylis daaxloebiT 2/3
brundeba, xolo danarCeni nawili okeaneSi
Caedineba. Tu wyali-dedamiwis sistemis mi­zi­
dulobis potenciuri energiis wvimis wylis
dinebasTan dakavSirebul Semcirebas eleq­
troenergiad gardavqmniT, ra iqneba misi
saSualo simZlavre? (1 m3 wylis masa 1000kg-ia).
122. 20 kg masis saganze F = –3x – 5x2 Semna­
xveli Zala moqmedebs, sadac F mocemulia
niutonebSi, xolo x – metrebSi. rodesac
sagani x = 0 koordinatze imyofeba, ZalasTan
dakavSirebuli potenciuri energia nulis
tolia. a) ra iqneba ZalasTan dakavSirebuli
sur. 8.70. amocana 124.
haeris
wi­­­­na­Robis Zala umni­Svneloa. B wer­tilSi,
θ = 20° kuT­xeze moTxilamuris siCqarea 8
m/wm. a) ra siCqare eqneba moTxilamures gorakis
mwvervalze (A wertilSi), Tu is saTxilamuro
joxebs ar iyenebs? b) ra minimaluri siCqare
SeiZleba hqondes moTxilamures B wertilSi,
raTa man moZraoba ganagrZos? g) Tu moT­
xilamuris
wonaa
700 n, zemoT miRebuli
ori pasuxi gaizrdeba, Semcirdeba Tu ar
Seicvleba?
125. 100 m simaRlis CanCqeridan TiToeuli
wamis ganmavlobaSi 1200 m3 wyali Camodis.
vardnis dros wylis mier SeZenili kinetikuri
energiis 3/4-s hidroeleqtruli generatori
eleqtroenergiad
warmoqmnis
gardaqmnis.
generatori
ra
tempiT
eleqtroenergias?
(1 m3 wylis masaa 1000 kg).
sistemis potenciuri energia, rodesac sagani
126. 68 kg masis paraSutiT mxtomeli 59 m/wm
x = 2 m koordinatze imyofeba? b) Tu sagani x
saboloo siCqariT vardeba. a) ra tempiT mci­
RerZis uaryofiTi mimarTulebiT moZraobs
rdeba dedamiwa-mxtomelis sistemis mizi­
da x = 5 m koordinatze misi siCqarea 4m/wm,
dulobis potenciuri energia? b) ra tempiT
ra iqneba misi siCqare aTvlis saTaveze?
mcirdeba sistemis meqanikuri energia?
g) ra pasuxebs miviRebT a) da b) SekiTxvebze, Tu
127. 50 g masis burTi fanjridan 8 m/wm sawyisi
siCqariT da horizontalisadmi 30° kuTxiT
x = 0 koordinatze sagnis mdebareobis dros
sistemis potenciuri energia –8 j-ia?
123. k = 200 n/m sixistis zambara vertikalu­
maRla isroles. gamoTvaleT a) burTis kine­
tikuri energia frenis umaRles wertilSi da
rad kidia, misi zeda bolo Werze damagrebulia,
b) burTis siCqare fanjridan 3 m-iT dabla.
y = 0.
aris Tu ara b)-s pasuxi g) burTis masaze an
xolo
qveda
bolos
koordinatia
zambaris qveda boloze 20 n wonis bloki
d) srolis kuTxeze damokidebuli?
daamagres da xeli gauSves. risi tolia iqneba
128. 9,4 kg masis sagani vertikalurad maRla
zambara-blokis sistemis a) K
kinetikuri
aisroles. maRla asvlis dros sagani-de­
energia, b) mizidulobis potenciuri energiis
damiwis sistemis meqanikuri energia haeris
ΔUg cvlileba da g) elastiuri potenciuri
wevis Sedegad 68kj-iT mcirdeba. ra manZiliT
cvlileba, rodesac blokis
ufro maRla avidoda sagani haeris wevis
energiis ΔUe
koordinatia y = –5 sm? risi tolia d) K, e) ΔUg
da v) ΔUe, rodesac y = –10 sm? risi tolia z) K,
T) ΔUg da i) ΔUe, rodesac y = –15sm? risi tolia
k) K, l) ΔUg da m) ΔUe, rodesac y = –20 sm?
ararsebobis SemTxvevaSi?
129. L sigrZis da umniSvnelo masis Zelakis
erT boloze burTia damagrebuli (sur. 8.71).
273
Zelakis meore bo­
siCqarea 3,2 m/wm, xolo Cqerobebis gavlis
lo sayrden wer-
Semdeg wylis siCqarea 13 m/wm. dedamiwa-wylis
tilzea
damagre-
sistemis mizidulobis potenciuri energiis
buli da burTi ver-
ra procenti gadadis kinetikur energiaSi
tikalur
wreze
Cqerobebze?
moZraobs. sayrden
( m i n i S n e b a :
wertilze
d a v u S v a T
xaxuni
ar moqmedebs. bur­
Ti
sur. 8.71. amocana 129.
moZraobas
A
wertilidan ν0 sa­
10kg
Cqerobebze
wyali Cadis).
L-iT, m-iT da g-Ti gamosaxuli ν0-is formula.
133. 8.72a suraTze
r-iT
da­cilebuli
m
da M masis mqone
b) risi tolia Zelakis daWimuloba, rodesac
ori atomisgan Se­
wyisi siCqariT iw­
yebs da D wer­tilSi Cerdeba. a) gamoiyvaneT
burTi B wertils gaivlis? g) patara gogona
sayrden wertilze Camojda da xaxuni gaCnda.
amis Semdeg A wertilidan igive siCqariT
daZruli
burTi
ramdeniT
C
wertilSi
mcirdeba
burTis
Cerdeba.
meqanikuri
naCvenebia
mdgari
molekula
(m << M). 8.72b su­
raTze gamo­sa­xu­lia
sur. 8.72. amocana 133.
U(r)
mole­kulis
potenciuri energiis r-ze da­mokidebulebis
energia moZraobis ganmavlobaSi? d) ramdeniT
funqciis
mcirdeba burTis meqanikuri energia, vidre
moZraoba a) Tu ori ato­misgan Semdgari sis­
burTi ramdenime rxevis Semdeg B wertilSi
sabolood gaCerdeba?
130. liTonis xelsawyos saxexi danadgaris
borblis
fersoze
xexaven.
gra­fi­ki.
aRwereT
atomebis
temis E mTliani meqanikuri energia nul­ze
metia (aseve E1-c) da b) Tu E nul­ze naklebia
E2-c).
(aseve
E1=1×10–19j
r = 0,3 nm,
da
danadgaridan
gamoTvaleT g) sistemis potenciuri energia,
xelsawyoze 180 n Zala moqmedebs. fersosa
d) atomebis mTliani kinetikuri energia da
da xelsawyos Soris moqmedi xaxunis Zalebi
e) TiToeul atomze moqmedi Zalis sidide
xelsawyos patara nawilebs aclis. borblis
da mimarTuleba. r-is ra mniSvnelobebisTvis
radiusia 20 sm da 2,5 br/wm siCqariT moZraobs.
xdeba atomebs Soris v) ganzidva, z) mizidva
borbalsa da xelsawyos Soris kinetikuri
T) r-is ra mniSvnelobisaTvis aris es Zala
xaxunis
koeficientia
gadascems
borblis
0,32.
ra
mamoZravebeli
tempiT
Zrava
siTbur energias borbals da xelsawyodan
moclil
patara
nawilebs
-
kinetikur
energias?
131.
niagaras CanCqeris 50 m simaRlidan
nulis toli?
134. x RerZis
gaswvriv
rav
moZ­
nivTier
wer­tilze F(x)
Se­mnaxveli Za­
TiToeuli wamis ganmavlobaSi 5,5×106 kg wyali
la
Camodis. a) ramdeniT mcirdeba TiToeuli
8.73
wamis ganmavlobaSi wyali-dedamiwis sistemis
n a ­C v e n e b i a
mizidulobis
F(x)-Tan
Tu
mTeli
potenciuri
es
energia
energia?
b)
eleqtroenergiad
moqmedebs.
suraTze
sur. 8.73. amocana 134.
da­
kav­­Sirebuli
U(x)
potenciuri
energiis
gardaiqmneba, ra tempiT iqneba SesaZlebeli
cvli­leba nivTieri wertilis mdebareobaze
eleqtroenergiis miwodeba? (1m3 wylis masaa
damokidebulebis
grafiki.
a)
aageT
F(x)
1000kg). g) Tu eleqtroenergiis fasia 1 centi/
funqciis
kvt•sT, ra iqneba wliuri Semosavali?
b) sistemis E meqanikuri energiaa 4j. 8.73
132. mdinaris done Cqerobebis gavlis Semdeg
15 m-iT dabldeba. Cqerobebis win wylis
kinetikuri energiis funqciis grafiki.
suraTze
grafiki
aageT
0<x<6m
nivTieri
arealisTvis.
wertili
K(x)
274
Tavi 8
potenciuuri energia da energiis Senaxva
135. m1 da m2 masis nivTier wertilebs
136. vertikaluri zambaris erTi bolo Werze
Soris Semdegi sididis mizidulobis Zala
daamagreT, xolo meore boloze kombosto
moqmedebs:
CamokideT. Semdeg kombosto qvemoT Ca­mo­
F(x) = G
m 1m 2
,
x2
sadac G mudmivaa da x aris nivTier werti­
wieT, vidre zambaridan masze moqmedi, maRla
lebs Soris manZili. a) miiReT Sesabamisi U(x)
wonasworebs. daamtkiceT, rom kombosto-de­
po­tenciuri
davuSvaT
damiwis sistemis mizidulobis potenciuri
U(x)→0, rodesac x→∞ da x dadebiTia.
energiis danakargi zambaris mier SeZenili
b) ra muSaobaa saWiro, raTa nivTier wertilebs
potenciuri energiis orze namravlis tolia.
Soris dacileba x = x1-dan x = x1+d-mde gai­
ratom ar aris es ori sidide erTmaneTis
zardos?
energiis
funqcia.
mimarTuli Zala mizidulobis Zalas gaa­
toli?
9
masis centri da impulsi
avaria yvelaze saxifaToa, rodesac manqanebi erTmaneTs wina nawilebiT
Seaskdebian. amgvari Sejaxeba orive mZRolisTvis sasikvdilo SeiZleba
aRmoGndes. raoden gasakviric ar unda iyos, gamokvlevebis Sedegad
dadginda, rom sasikvdilo riski naklebia, Tu manqanaSi mZRolTan erTad
mgzavric imyofeba
ratom xdeba ase?
pasuxs am TavSi SeityobT
9.1. ra aris fizika?
sagzao SemTxvevebis gaanalizebisTvis mowveuli yvela
inJiner-meqanikosi fizikas iyenebs. baletis nebismieri
maswavlebeli, romelic naxtomis gakeTebaSi avarjiSebs
gogonebs, aseve fizikas eyrdnoba. zogadad, nebismieri
saxis rTuli moZraobis analizi fizikis daxmarebiT
martivdeba. me-9 TavSi Cven ganvixilavT, Tu rogor xdeba
saganTa sistemis rTuli moZraobis gamartiveba sistemis
specialuri wertilis _ masis centris gansazRvris
saSualebiT.
magaliTad, Tu burTs haerSi maRla aisvriT, misi moZraoba
martivi, xolo traeqtoria parabolis formis iqneba (sur.
9.1). es SemTxveva me-4 paragrafSi ukve ganvixileT da am
dros burTs nivTier wertilad miviCnevdiT. beisbolis
tafelas haerSi moqnevis dros moZraoba ufro rTulia
(sur. 9.1b). tafelas sxvadasxva nawili sxvadasxva formis
traeqtorias Semowers da tafelas nivTier wertilad ver
ganvixilavT. tafela ufro nivTieri wertilebis sistemaa,
romelic
haerSi
sxvadasxva
traeqtoriiT
moZraobs.
miuxedavad amisa, tafelas erTi gansakuTrebuli wertili
sur. 9.1. a) haerSi asrolili burTi parabolis formis traeqtoriiT
moZraobs. b) haerSi moqneuli beisbolis tafelas masis centri
(Savi wertili) parabolis formis traeqtoriiT moZraobs, magram
tafelas yvela sxva wertili ufro rTul traeqtorias Semowers.
275
276
Tavi 9
masis centri da impulsi
- masis centri aqvs, romelic martivi, parabolis formis traeqtoriiT moZraobs. tafelas sxva
nawilebi masis centris garSemo moZraoben (masis centris mdebareobis dasadgenad tafela
gaSlil TiTze SeimagreT. masis centri Tqveni TiTis gaswvriv, tafelas centralur RerZze
mdebareobs).
beisbolis tafelas haerSi qneviT bevrs verafers miaRwevT, samagierod Zalian karg karieras
gaikeTebT, Tu did manZilze mxtomelebs an mocekvaveebs haerSi sworad xtomas aswavliT. am
saqmis Seswavla ki adamianis masis centriT unda daiwyoT.
9.2. masis centri
nivTieri wertilebis sistemis (magaliTad, adamianis) masis centris gansazRvris mizani sistemis
SesaZlo moZraobis winaswari amocanobaa.
nivTieri wertilebis sistemis masis centri is wertilia, romelzec sistemis mTeli
masaa koncentrirebuli da yvela Zala masze moqmedebs.
am TavSi SeviswavliT nivTieri wertilebis sistemis masis centris dadgenis xerxs. Tavdapirvelad
mxolod ramdenime nivTieri wertilisgan Semdgar sistemas ganvixilavT, xolo Semdeg ufro
rTul sistemebsac gavarCevT. ufro mogvianebiT imasac davadgenT, Tu rogor gadaadgildeba
sistemis masis centri, rodesac sistemaze gare Zalebi moqmedebs.
nivTier wertilTa sistema
9.2a suraTze naCvenebia d manZiliT dacilebuli, m1 da m2
masebis nivTieri wertilebi. x RerZis aTvlis saTave m1 masis
nivTier wertils emTxveva. am ori nivTieri wertilisgan
Semdgari sistemis masis centris mdebareobaa:
m2
xcom* = m +m d 1
(9.1)
2
davuSvaT, m2=0. am SemTxvevaSi mxolod m1 masis nivTieri
wertili arsebobs da masis centri am wertilis mdebareobas
unda emTxveodes. 9.1 formula marTlac gvaZlevs xcom=0.
Tu m1=0, am SemTxvevaSi mxolod erTi nivTieri wertili
rCeba da rogorc mosalodnelia xcom=d. rodesac m1=m2,
masis centri ori nivTieri wertilis SuaSia da marTlac
9.1 formula xcom=1/2d pasuxs gvaZlevs. 9.1 formula aseve
gvauwyebs, rom Tu arc m1 da arc m2 nulis toli ar aris,
maSin xcom-is mniSvneloba nulsa da d-s Soris meryeobs anu
masis centri or nivTier wertils Soris imyofeba.
9.2b suraTze gamosaxulia ufro zogadi SemTxveva, rodesac
koordinatTa
sistema
marcxniskenaa
daZruli.
masis
centris mdebareoba Semdegi formuliT ganisazRvreba:
xcom=
m1 x1 + m2 x2
m 1 + m2 .
(9.2)
xcom-is indeqsi „com“ aris inglisuri frazis „center of mass“
abreviatura da qarTuli `mc~ abreviaturiT ar SevcvaleT.
*
sur. 9.2. a) m1 da m2 masebis or nivTier
wertils Soris manZilia d. „com“
saxeliT dasaTaurebuli wertili 9.1
formuliT gamoTvlili masis centria.
b) amjerad aTvlis saTave nivTieri
wertilebidan ufro moSorebiT aris
ganlagebuli. masis centris mdebareoba
9.2 formuliT gamoiTvleba. orive
SemTxvevaSi masis centris mdebareoba
nivTieri wertilebisadmi ucvlelia.
9.2. masis centri
277
yuradReba miaqcieT, rom Tu am formulaSi x1=0 CavsvamT, x2=d da 9.2 formula 9.1 formulamde
daiyvaneba. aseve yuradReba miaqcieT, rom miuxedavad koordinatTa sistemis daZvrisa, masis
centri TiToeuli nivTieri wertilidan igive manZilzea ganlagebuli.
9.2 formula Semdegi saxiT SeiZleba Caiweros:
m1 x1 + m2 x2
xcom=
,
M
(9.3)
sadac M aris sistemis mTliani masa (am SemTxvevaSi M=m1+m2). es formula SegviZlia
ganvazogadoT da x RerZis gaswvriv ganlagebuli n raodenobis nivTieri wertilebisTvis
davweroT. am SemTxvevaSi sistemis mTliani masaa M=m1+m2+...+mn da masis centris mdebareobaa:
xcom=
m1 x1 + m2 x2 + m3 x3 + . . . + mn xn
=
M
.
(9.4)
i indeqsi cvladi ricxvia da is 1-dan n-mde mTel mniSvnelobebs moicavs. es indeqsi sxvadasxva
nivTier wertilebs, maT masebs da x koordinatebs gansazRvravs.
Tu nivTieri wertilebi sam ganzomilebaSi aris ganlagebuli, maTi masis centri sami koordinatis
saSualebiT ganisazRvreba. 9.4 formulis ganvrcoba gvaZlevs:
xcom =
,
ycom =
,
zcom =
(9.5)
masis centris gansazRvra veqtorebis saSualebiTac SeiZleba. Tavdapirvelad gavixsenoT, rom
xi, yi da zi koordinatze ganlagebuli nivTieri wertilis mdebareoba mdebareobis veqtoris
saSualebiT moicema:
.
am SemTxvevaSi indeqsi nivTier wertils gansazRvravs, xolo ,
da
(9.6)
erTeulovani veqtorebia,
romlebic Sesabamisad x, y da z RerZebis dadebiTi mimarTulebisaa. nivTier wertilTa sistemis
masis centris mdebareoba aseve mdebareobis veqtoris saSualebiT moicema:
(9.7)
9.5 formulaSi Semavali sami skalaruli gantoleba erTi veqtoruli gantolebiT SegviZlia
SevcvaloT:
,
(9.8)
sadac M aris sistemis mTliani masa. am formulis SemowmebisTvis masSi 9.6 da 9.7 formulebi
CasviT da Semdeg x, y da z komponentebi ganacalkeveT. Sedegad kvlav 9.5 formula miiReba.
myari sxeulebi
Cveulebrivi sagani, magaliTad beisbolis tafela, uricxvi raodenobis nivTieri wertilisgan
(atomebisgan) Sedgeba da umjobesia is materiis uwyvet ganawilebad miviCnioT. am SemTxvevaSi,
`nivTieri wertilebi~ dm masis mqone elementebia, 9.5 formulaSi Semavali jamebi integralebi
xdeba da masis centris koordinatebi Semdegi formulebiT ganisazRvreba:
,
,
,
(9.9)
sadac M aris sagnis masa.
araerTgvarovani sxeulebisaTvis am integralebis gamoTvla sakmaod rTuli iqneba, amitom
amjerad mxolod erTgvarovan sxeulebs ganvixilavT. erTgvarovani sxeulebis simkvrive yovel
278
Tavi 9
masis centri da impulsi
wertilSi erTi da igivea anu sxeulis nebismieri mocemuli elementis simkvrive mTeli sxeulis
ρ simkvrivis tolia:
dm M
=
,
(9.10)
dV
V
sadac dV aris dm masis elementis moculoba, xolo V - sagnis mTliani moculoba. 9.10 formulidan
dm=(M/V)dV 9.9 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
ρ=
,
,
.
(9.11)
erT an met integrals gverds avuvliT, Tu sagans simetriis wertili, wrfe an sibrtye gaaCnia.
am SemTxvevaSi, sagnis masis centri simetriis wertilze, wrfeze an sibrtyezea ganlagebuli.
magaliTad, erTgvarovani sferos (romelsac simetriis wertili gaaCnia) masis centri sferos
centrzea ganlagebuli. erTgvarovani konusis (romlis RerZi simetriis wrfea) masis centri
konusis RerZzea ganlagebuli. bananis (romelsac simetriis sibrtye aqvs) simetriis centri am
sibrtyezea ganlagebuli.
ar aris aucilebeli sagnis masis centri sagnis SigniT iyos ganlagebuli.
y
sakontrolo wertili 1. suraTze naCvenebia kvadratuli formis
firfita, romelsac kuTxeebidan oTxi identuri kvadrati CamoaWres.
1
2
a) sad aris sawyisi firfitis masis centri? sad aris firfitis masis
x
centri b) pirveli kvadratis, g) pirveli da meore kvadratis, d)
pirveli da mesame kvadratis, e) pirveli, meore da mesame kvadratis da
4
3
v) oTxive kvadratis moWris Semdeg?
amocanis amoxsnis nimuSi
9.1
m1=1,2kg, m2=2,5kg da m3=3,4kg masis nivTieri
wertilebi
tolgverda
samkuTxeds
qmnis
gverdis sigrZe a=140sm. sad iqneba am sistemis
masis centri?
amoxsna: Cven nivTier wertilebTan gvaqvs
Sexeba da ara ganvrcobil myar sxeulTan,
amitom maTi masis centris dasadgenad 9.5
formula SegviZlia gamoviyenoT. wertilebi
tolgverda
samkuTxedis
ganlagebulni,
ori
amitom
formula
sibrtyeSi
mxolod
gvWirdeba.
arian
pirveli
gamoTvlebi
ufro martivi gaxdeba Tu x da y RerZebs ise
gavavlebT, rom erT-erTi wertili iqneba
aTvlis saTave da x RerZi samkuTxedis erT-erT
gverds daemTxveva (sur. 9.3.). am SemTxvevaSi,
nivTieri wertilebis koordinatebia:
sur. 9.3. sami nivTieri wertili a sigrZis gverdis
tolgverda
samkuTxeds qmnis. masis centris

mdebareobas rcom mdebareobis veqtori gansazRvravs.
sistemis mTliani M masaa 7,1kg.
9.5 formulidan gamomdinare, masis centris
koordinatebia:
nivTieri
wertili
masa (kg)
x (sm)
y (sm)
1
1 ,2
0
0
2
2,5
140
0
3
3,4
70
120
=
=
m1 x1 + m2 x2 + m3 x3
M
(1,2 kg)(0) + (2,5 kg)(140 sm) + (3,4 kg)(70 sm)
7,1 kg
= 83 sm
(pasuxi)
9.2. masis centri
= 58 sm
m1 y1 + m2 y2 + m3 y3
M
=
da
suraTze
gamosaxulia
P
firfita,
2R
mdebareobis veqtori gansazRvravs, romlis
komponentebia xcom da ycom.
9.2
amocanis amoxsnis nimuSi
erTgvarovani
(pasuxi)

9.3 suraTze masis centris mdebareobas rcom
(1,2 kg)(0) + (2,5 kg)(0) + (3,4 kg)(120 sm)
=
7,1 kg
9.4a
279
radiusis
romelsac
R
radiusis disko CamoaWres. xy koordinatTa
sistemis daxmarebiT daadgineT firfitis
masis centris mdebareoba comp.
amoxsna: Tavdapirvelad simetriis gamoye­
nebiT
firfitis
P
centris
mdebareoba
davadginoT. Semdeg gaviTvaliswinoT, rom
firfita x RerZisadmi simetriulia. aqedan
gamomdinare, comp wertili x RerZze unda
iyos ganlagebuli. firfita (diskos CamoWris
(a)
Semdeg) y RerZisadmi simetriuli ar aris.
miuxedavad amisa, y RerZis marjvniv ufro meti
masaa Tavmoyrili da, amitom, comp wertili am
RerZidan marjvniv unda iyos ganlagebuli.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, comp
wertili daaxloebiT iq mdebareobs, sadac
9.4a suraTzea naCvenebi.
P firfitis masis centris (comp) namdvili
koordinatebis dasadgenad 9.11 formulebi
SegviZlia gamoviyenoT. es meTodi sakmaod
gaarTulebs
amocanas,
amitom
umjobesia
davuSvaT, rom erTgvarovani sagnis masa sagnis
masis centrze mdebare nivTier wertilSia
(b)
koncentrirebuli.
Tavdapirvelad amoWrili disko (davarqvaT
mas S) ukan davabrunoTY (sur. 9.4b) da firfitis
pirvandeli saxe aRvadginoT (am firfitas C
davarqvaT). S diskos comS masis centri wriuli
simetriulobis Sedegad S-is centrze, x = –R
koordinatze mdebareobs. aseve C firfitis
comC masis centri C-is centrze anu aTvlis
saTavezea.
modiT,
yovelive
zemoTqmuls
erTianad movuyaroT Tavi:
masis
masis centris
centri
mdebareoba
P
comP
xP=?
mP
S
comS
xS = –R
mS
C
comC
xC=0
mC=mS+mP
firfita
masa
(g)
sur. 9.4. a) P firfitis radiusia 2R, xolo wriuli
xvrelis radiusia R. P firfitis masis centri comp
wertilzea ganlagebuli. b) S disko ukan daabrunes
da C firfitam pirvandeli saxe miiRo. naCvenebia
S diskos comS masis centri da C firfitis comC
masis centri. g) S-is da P-is gaerTianebis comS+P
masis centri C firfitis comC-s anu aTvlis saTaves
emTxveva.
axla davuSvaT, rom S diskos mS masa xS = –R
koordinatze mdebare nivTier wertilSia
koncentrirebuli,
xolo
mP
masa
xP
koordinatze mdebare nivTier wertilSia
koncentrirebuli (sur. 9.4g). amis Semdeg es
280
masis centri da impulsi
Tavi 9
ori nivTieri wertili sistemad miviCnioT
farTobebs
da maTi xS+P masis centris dasadgenad 9.2
gaviTvaliswinebT, rom:
formula gamoviyenoT:
m x + mP xP
xS+P = S S
.
mS + mP
(9.12)
Semdeg gavixsenoT, rom S diskos da P firfitis
gaerTianeba C firfitas gvaZlevs. maSasadame,
comS+P masis centris xS+P mdebareoba comC-s xC
mdebareobas (aTvlis saTaves) unda daemTxves,
amitom
xS+P=xC=0.
miRebuli
9.12
Sedegi
formulaSi CavsvaT da xP-sTvis amovxsnaT:
xP = – xS
mS
.
mP
(9.13)
amjerad kidev erTi problema gaCnda, vinaidan
9.13 formulaSi Semavali masebi ar viciT.
samagierod masebi S-is da P-is zedapiris
SegviZlia
davukavSiroT
Tu
masa = simkvrive × moculoba
= simkvrive × sisqe × farTobi
am SemTxvevaSi:
mS
=
mP
simkvrive S
×
simkvrive P
sisqe S
sisqe P
×
farTobi S
farTobi P
vinaidan firfita erTgvarovania, simkvrive
ρS = ρP da S diskosa da P firfitis sisqe
erTmaneTis tolia:
mS
=
mP
=
farTobi S
farTobi P
=
farTobi S
farTobi C
πR
1
=
π(2R)2 – πR2 3
2
– farTobi S
9.13 formulaSi es Sedegi da xS = –R CavsvaT da
miviRebT:
1
xP = R
3
(pasuxi)
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika
1:
masis centrTan dakavSi­
rebuli amocanebi
9.1 da 9.2 amocanis amoxsnis nimuSebSi
mocemulia sami strategia, Tu rogor unda
gamartivdes masis centrTan dakavSirebuli
amocanebi: 1) gamoiyeneT sagnis simetria,
iqneba es wertili, wrfe Tu sibrtye; 2) Tu
SesaZlebelia
sagnis
ramdenime
nawilad
dayofa, TiToeuli es nawili nivTier wertilad
miiCnieT; 3) koordinatTa RerZebi Wkvianurad
gaavleT. Tu sistema nivTieri wertilebisgan
Sedgeba, erT-erTi nivTieri wertili aTvlis
saTaves
daamTxvieT.
Tu
Tqveni
sistema
simetriis wrfis mqone sxeulia, am wrfes x an
y RerZi daamTxvieT. aTvlis saTavis arCeva
mTlianad Tqvens survilzea da masis centris
mdebareoba masze damokidebuli ar aris.
9.3. niutonis meore kanoni nivTier wertilTa sistemisTvis
Cven ukve viciT nivTier wertilTa sistemis masis centris mdebareobis dadgena da amjerad
ganvixilavT, Tu rogor gadaaadgilebs masis centrs gare Zala. modiT, biliardis ori
burTisgan Semdgari martivi sistema gavarCioT.
Tu kiis saSualebiT biliardis erT burTs meores moartyamT, ori burTisgan Semdgari sistema
moZraobas dartymis mimarTulebiT ganagrZobs. albaT Zalian gagikvirdebaT, rom orive burTi
ukan dagibrundeT an, magaliTad, marcxnisken amoZravdes.
ori burTisgan Semdgari sistemis masis centri aris is wertili, romelic dartymis mimarTulebiT
moZraobas ganagrZobs da Sejaxeba masze gavlenas ar axdens. es wertili burTebs Soris Sua
wertilzea (vinaidan burTebis masebi Tanabaria) da Tu kargad daakvirdebiT, darwmundebiT, rom
Cveni mosazreba sworia. ar aqvs mniSvneloba Sejaxeba iribia, pirdapiria Tu raRac Sualeduria,
masis centri mainc dartymis mimarTulebiT moZraobas ganagrZobs. modiT masis centris moZraoba
ufro detalurad ganvixiloT.
Tavdapirvelad biliardis burTebis wyvili sxvadasxva masebis n raodenobis nivTieri wertilebiT
SevcvaloT. Cven am nivTieri wertilebis individualuri moZraoba ki ar gvainteresebs, aramed
maTi erTobliobis masis centris moZraoba. masis centri sistemis mTliani masis toli masis mqone
9.3. niutonis meore kanoni nivTier wertilTa sistemisTvis
281
nivTieri wertiliviT moZraobs. am nivTier wertils mdebareoba, siCqare an aCqareba SegviZlia
mivaniWoT. nivTier wertilTa sistemis masis centris moZraobas Semdegi veqtoruli formula
asaxavs:
t
=M
com
(9.14)
(nivTier wertilTa sistema) es formula nivTier wertilTa sistemis masis centris moZraobisTvis niutonis meore kanonia.
yuradReba miaqcieT, rom mas erTi nivTieri wertilis moZraobisTvis gankuTvnili formulis
(
t
= m ) saxes aqvs. miuxedavad amisa, 9.14 formulaSi Sesuli sami sidide frTxilad unda
gamoiTvalos:
1.
t
aris sistemaze moqmedi yvela gare Zalis veqtoruli jami (Zalebis tolqmedi). sistemis
erTi nawilidan meoreze moqmedi Zalebi (Sida Zalebi) 9.14 formulaSi ar Sedis.
2. M aris sistemis jamuri masa. Cven vuSvebT, rom moZraobis sistemaSi gare nawilaki ar Sedis da
sistemis arcerTi nawilaki gareT ar gamodis. sistema Caketilia da M masa ucvlelia.
3.
com
sistemis masis centris aCqarebaa. 9.14 formula sistemis raime sxva wertilis aCqarebaze
informacias ar Seicavs.
9.14 formula
-is da
t
-is koordinatTa RerZebis gaswvrivi komponentebis Semcveli sami
com
formulis identuria. es formulebia:
Ft,x=Macom,x ,
Ft,y=Macom,y ,
Ft,z=Macom,z .
(9.15)
amjerad SegviZlia ukan davbrundeT da biliardis burTebis moZraoba ganvixiloT. rodesac
burTi moZraobas iwyebs, ori burTisgan Semdgar sistemaze gare Zala ar moqmedebs. maSasadame

t
= 0 da 9.14 formulis mixedviT acom = 0. aCqareba siCqaris cvlilebis tempia, amitom vaskvniT,
rom ori burTisgan Semdgari sistemis masis centris siCqare ar icvleba. burTebs Soris
Sejaxebis dros erTi burTidan meoreze Sida Zalebi iwyebs moqmedebas. es Zalebi
t
jamur
Zalaze zegavlenas ar axdens da jamuri Zala nulis toli rCeba. maSasadame, sistemis masis
centri, romelic Sejaxebamde moZraobda, Sejaxebis Semdegac igive siCqariT da mimarTulebiT
imoZravebs.
9.14 formula, nivTier wertilTa sistemasTan erTad
9.1b suraTze gamosaxuli beisbolis tafelas msgavs myar
sagnebsac miesadageba. am SemTxvevaSi, 9.14 formulaSi
Semavali M tafelas masaa, xolo t tafelaze moqmedi
mizidulobis Zalaa. igive 9.14 formulidan gamomdinare


acom = g anu tafelas masis centri ise moZraobs, TiTqos is

M masis nivTieri wertilia, romelzec Fg Zala moqmedebs.
9.5 suraTze naCvenebia kidev erTi saintereso SemTxveva.
warmoidgineT, rom feierverkis dros raketa parabolis
formis traeqtoriiT moZraobs. garkveul adgilze raketa
feTqdeba da nawilebad iSleba. Tu raketa ar afeTqda, maSin
is naCvenebi traeqtoriiT moZraobas ganagrZobs. afeTqebis
Zalebi sistemis Sida Zalebia anu sistemis erTi nawilidan
sur. 9.5. feierverkis raketa fre­
nis dros feTqdeba. haeris wevis
ara­rsebobis
SemTxvevaSi
raketis
nawilebis masis centri sawyisi pa­
raboluri traeqtoriiT ganagrZobs
moZraobas, vidre nawilebi miwaze dai­
wyeben dacemas.
meoreze moqmedeben. haeris wevis Zalis ugulebelyofis
SemTxvevaSi, sistemaze moqmedi jamuri
t
gare Zala mizidulobis Zalaa da mniSvneloba ar
aqvs raketa afeTqdeba Tu ara. 9.14 formulidan gamomdinare, raketis nawilebis masis centris


acom aCqareba g -s tolia. es niSnavs, rom raketis nawilebis masis centri igive paraboluri
traeqtoriiT moZraobs, romliTac raketa imoZravebda.
282
Tavi 9
masis centri da impulsi
sur. 9.6. didi jete. (kenet lousi, cekvis fizika, Schirmer Books, 1984).
scenaze naxtomis Sesrulebis dros balerina mxrebs maRla swevs da xelebs horizontalurad Slis
(sur. 9.6). amis Semdeg balerinas masis centri maRla gadaadgildeba. masis centri paraboluri
traeqtoriiT scenis gaswvriv moZraobs da sxeulisadmi misi moZraoba balerinas Tavisa da
torsis mier aRebul simaRles amcirebs. Sedegad balerinas Tavi da torsi horizontaluri
traeqtoriiT moZraobs da farfatis iluzia iqmneba.
9.14 formulis damtkiceba
n raodenobis nivTier wertilTa sistemisTvis 9.8 formula gvaZlevs:
(9.16)

sadac M aris sistemis jamuri masa, xolo rcom - sistemis masis centris mdebareobis ganmsazRvreli
veqtori.
9.16 formulis droiT diferencireba mogvcems:
aq
(9.17)
(=d /dt) aris i rigis nivTieri wertilis siCqare, xolo
i
(=d
com
/dt) - masis centris
com
siCqare.
9.17 formulis droiT diferencireba mogvcems:
(9.18)


aq ai (=d i /dt) aris i rigis nivTieri wertilis aCqareba, xolo acom (=d com /dt) - masis centris
aCqareba. miuxedavad imisa, rom masis centri geometriuli wertilia, mas mdebareoba, siCqare da
aCqareba nivTieri wertilis msgavsad gaaCnia.


niutonis meore kanonidan gamomdinare, mi ai aris i rigis nivTier wertilze moqmedi Fi Zalis
toli. maSasadame, 9.18 formula ase SeiZleba Caiweros:
(9.19)
9.19 formulis marjvena mxareze mocemuli Zalebi sistemis nivTier wertilebs Soris moqmedi
9.3. niutonis meore kanoni nivTier wertilTa sistemisTvis
283
Zalebi (Sida Zalebi) da sistemis garedan nivTier wertilze moqmedi Zalebia (gare Zalebia).
niutonis mesame kanonidan gamomdinare, Sida Zalebi mesame kanonis ZalTa wyvilebs qmnis da
erTmaneTs abaTileben. 9.19 formulis marjvena mxareze mxolod sistemaze moqmedi gare Zalebis
veqtoruli jami rCeba. am SemTxvevaSi, 9.19 formula 9.14 formulaze daiyvaneba. 9.14 formula
damtkicebulia.
sakontrolo wertili 2. or mociguraves xaxunisgan Tavisufal yinulze umniSvnelo masis
joxi sawinaaRmdego boloebiT uWiravs. RerZi joxis gaswvrivaa gavlebuli da misi aTvlis
saTave mociguraveebis sistemis masis centrs emTxveva. erT-erTi mociguravis - fredis
wona, meore mociguravis - eTelis wonaze orjer metia. sad Sexvdebian mociguraveebi Tu
a) fredi joxs gamowevs da eTelisken gadaadgildeba, b) eTeli joxs gamowevs da fredisken
gadaadgileba da g) orive mocigurave erTdroulad gamowevs joxs?
amocanis amoxsnis nimuSi
9.7a
suraTze
gamosaxuli
sami
9.3
nivTieri
wertili ar moZraobs. sistemis gareT mdebare
sxeulebidan TiToeul nivTier wertilze
gare Zala moqmedebs. Zalebis mimarTulebebi
naCvenebia, xolo maTi sidideebia F1 = 6 n,
F2 = 12 n da F3=14 n. ra mimarTulebiT moZraobs
sistemis masis centri da ra aCqareba aqvs mas?
amoxsna: masis centris mdebareoba 9.1 amocanis
amoxsnis nimuSis meTodiTaa gansazRvruli da
wertiliT aRiniSneba. masis centri realur
nivTier
wertilad
SegviZlia
miviCnioT,
romlis masa sistemis mTliani masis (M = 16 kg)
tolia. aseve SegviZlia davuSvaT, rom samive
gare Zala masis centrze moqmedebs (sur. 9.7b).
masis centrisTvis niutonis meore kanoni
Semdegi saxiT Caiwereba:
= M com
t
 


F1 + F2 + F3 = Macom
com
an
aqedan gamomdinare:

acom
(9.20)
sur. 9.7. a) naCveneb adgilebze ganlagebul uZrav
 


F1 + F2 + F3 = Macom
=
(9.21)
M
9.20 formula gvauwyebs, rom masis centris

acom aCqarebis mimarTuleba sistemaze moqmedi
jamuri
t
nivTier wertilebze gare Zalebi moqmedebs. sistemis
masis centri aRniSnulia. b) sistemis masis centri
sistemis mTliani M masis toli nivTieri wertilis
msgavsad moqmedebs da Zalebic masze moqmedebs.

naCvenebia jamuri t gare Zala da masis centris acom
aCqareba.
gare Zalis mimarTulebas emTxveva
9.7b). vinaidan nivTieri wertilebi
SesaZlebelia misi komponenturi formiT Ca­
Tavdapirvelad ar moZraoben, masis centric
wera, Semdeg acom -is komponentebis da bolos,
(sur.
ar moZraobs. mas Semdeg rac masis centri

aCqarebas iwyebs, is acom -is da, e.i.
-is
t
mimarTulebiT gadaadgildeba.
9.21 formulis marjvena mxare veqtorul
kalkulatorze SegviZlia gamovTvaloT. aseve


Tavad acom -is gamoTvla. x RerZis gaswvriv
gveqneba:
F1x + F2x + F3x
M
–6 n + (12 n) cos 45° + 14 n
=
= 1,03 m/wm2
16 kg
acom,x =
284
masis centri da impulsi
Tavi 9
y RerZis gaswvriv gveqneba:
F + F + F3y
acom,y = 1y M2y
0 + (12 n) sin 45° + 0
=
= 0,53 m/wm2
16 kg
mniSvnelobas da kuTxes gamovTvliT:
= 1,16 m/wm2 ≈ 1,2 m/wm2
Semdeg komponentebis saSualebiT

acom -is
θ = tg–1
acom,y
= 27°
acom,x
(pasuxi)
(pasuxi)
9.4. impulsi
mocemul TavSi nivTier wertilTa sistemis nacvlad mxolod erT nivTier wertils ganvixilavT,
rac ori mniSvnelovani sididis gansazRvris saSualebas mogvcems.
pirveli gansazRvreba kargad nacnob sityvas - impulss exeba, romelsac yoveldRiur enaSi

ramdenime mniSvneloba aqvs. nivTieri wertilis impulsi p aris veqtoruli sidide:


p=m
mν (nivTieri wertilis impulsi), sadac m aris nivTieri wertilis masa, xolo
(9.22)
- misi siCqare (xSirad impulsTan Asityva wrfivsac
xmaroben, raTa es sidide kuTxuri impulsisgan ganasxvavon). vinaidan m yovelTvis dadebiTi

skalaruli sididea, 9.22 formulidan gamomdinare p -s da -s erTi da igive mimarTuleba aqvT.
aseve 9.22 formula gvamcnobs, rom SI sistemaSi impulsis erTeulia kg·m/wm.
niutonma moZraobis meore kanoni impulsis saSualebiT Camoayaliba:
nivTieri wertilis impulsis cvlilebis tempi nivTier wertilze moqmedi jamuri
Zalis tolia da am Zalis mimarTulebisaa.
formulis saSualebiT es wesi ase Caiwereba:
t
nivTier wertilze moqmedi jamuri
(9.23)

t
gare Zala nivTieri wertilis p impulss cvlis da,
Sesabamisad, impulsi mxolod jamuri gare Zalis moqmedebis Sedegad icvleba. Tu jamuri gare

Zala ar arsebobs, p ar icvleba. 9.7 paragrafSi gamoCndeba, rom es faqti amocanebis amoxsnaSi
Zalian gvexmareba.

9.22 formulidan 9.23 formulaSi p CavsvaT da mudmivi m masis pirobebSi gveqneba:
=
t
maSasadame,
t

dp d

d
= (m ) = m
= m acom
.
dt dt
dt



= d p /dt da Fnett = ma eqvivalenturi formulebia da isini nivTieri wertilis
moZraobisTvis niutonis meore kanons gamoxataven.
sakontrolo wertili 3. suraTze naCvenebia p impulsis t
droze damokidebulebis grafiki RerZis gaswvriv moZravi
nivTieri wertilisTvis. nivTier wertilze RerZis gaswvriv
mimarTuli
Zala
moqmedebs.
a)
daalageT
danomrili
monakveTebi Zalis sididis mixedviT dididan mcireze. b)
romel monakveTze neldeba nivTieri wertili?
9.5. nivTier wertilTa sistemis impulsi
285
9.5. nivTier wertilTa sistemis impulsi
erTi nivTieri wertilis impulsi ukve ganvsazRvreT, amjerad ki Cveni gansazRvreba nivTier
wertilTa sistemaze ganvavrcoT. ganvixiloT n raodenobis nivTieri wertilisgan Semdgari
sistema, romelSic yvela nivTier wertils sakuTari masa, siCqare da impulsi aqvs. nivTieri
wertilebi erTmaneTze moqmedeben da maTze gare Zalebic aris modebuli. sistemis mTliani

impulsia P , rac individualuri nivTieri wertilebis impulsebis veqtoruli jamia:
(9.24)


P = mν com
com (impulsi, nivTier wertilTa sistema) (9.25)
Tu am formulas 9.17 formulas SevadarebT, gamoCndeba, rom:
nivTier
wertilTa
sistemis
impulsi
asec
SeiZleba
ganisazRvros:
nivTier wertilTa sistemis impulsi sistemis jamuri
M masis da masis centris siCqaris namravlis tolia.
Tu 9.25 formulas droiT gavawarmoebT, miviRebT:
(9.26)
9.14 da 9.26 formulebis Sedareba saSualebas iZleva niutonis
meore kanoni nivTier wertilTa sistemisTvis Caiweros:
sadac
t
t
(nivTier wertilTa sistema),
(9.27)
aris sistemaze moqmedi jamuri gare Zala.
9.27 for­mula erTi nivTieri wertilisTvis miRebuli

= d p /dt formulis ganzogadebaa mravali nivTieri
t
wertilisgan Semdgari sistemisTvis. am formulis Tanaxmad,
nivTieri wertilebis sistemaze moqmedi jamuri
gare Zala
t

P
iwevs sistemis
impulsis cvlilebebs anu impulsi mxolod
jamuri gare Zalis moqmedebiT icvleba. Tu gare jamuri Zala

tafelasa da burTs Soris Sejaxeba
burTis nawils amtvrevs
ar moqmedebs, P impulsi ar icvleba.
9.6. Sejaxeba da impulsi

nivTieri wertilis magvari nebismieri sagnis p impulsi ar icvleba, Tu jamuri gare Zala ar
moqmedebs. magaliTad, Cven SegviZlia sxeuls vubiZgoT da misi impulsi SevcvaloT. ufro
dramatulad Tu mivudgebiT sakiTxs, maSin SegviZlia sxeuls beisbolis tafela CavartyaT.
amgvari Sejaxebis dros sxeulze moqmedi gare Zalis sidide didia, xanmokle moqmedebisaa da
sxeulis impulss swrafad cvlis. Sejaxeba Cvens samyaroSi xSirad xdeba da sakmaod Zviradac
ujdeba kacobriobas, rodesac saqme manqanebs exeba. manqanebis Sejaxebas mogvianebiT
ganvixilavT, amjerad ki Sejaxebis ufro martivi saxeoba unda SeviswavloT, rodesac nivTieri
wertilis magvari moZravi sxeuli raime sxva sxeuls (samiznes) ejaxeba.
286
masis centri da impulsi
Tavi 9
erTi Sejaxeba
davuSvaT, moZravi sxeuli burTia, xolo samizne - tafela.
Sejaxeba xanmoklea da burTze moqmed Zalas misi Seneleba,
SeCereba da moZraobis mimarTulebis Secvla SeuZlia. 9.8
suraTze naCvenebia amgvari Sejaxebis erTi momenti. burTze

F (t ) Zala moqmedebs, romelic Sejaxebis ganmavlobaSi icvleba

sur. 9.8. burTisa da
da burTis p wrfiv impulss cvlis. impulsis cvlileba Zalas

Sejaxebis dros burTze

niutonis meore kanonis ( F (t=)d p /dt) saSualebiT ukavSirdeba.
moqmedebs.
maSasadame, dt drois SualedSi burTis impulsis cvlilebaa:
 
d p = F (t ) dt tafelas
F (t ) Zala
(9.28)
Sejaxebis Sedegad gamowveul impulsis jamur cvlilebas gamovTvliT, Tu movaxdenT 9.28
formulis orive mxaris integrirebas Sejaxebamde ti droidan Sejaxebis Semdeg tf dromde:
(9.29)




mxares Sejaxebis J Zalis impulsi ewodeba:

J
(Zalis impulsis gansazRvreba).
am formulis marcxena mxareze impulsis p f - pi = Dp cvlilebaa mocemuli. formulis marjvena
(9.30)
maSasadame, sagnis impulsis cvlileba Zalis impulsis tolia:


Δ p = J (impulsi-Zalis impulsis Teorema) (9.31)
es gamosaxuleba veqtoruli saxiTac SeiZleba Caiweros:



p f - pi = D
J p
(9.32)
veqtoruli gamosaxulebis komponenturi formaa:
Δpx = Jx
pf x – pi x
da

Fx dt
(9.33)
(9.34)

(a)
Tu F (t ) funqcia viciT, maSin am funqciis integrebiT J -s

gamovTvliT. Tu F -is t-ze damokidebulebis funqciis grafiki
gvaqvs mocemuli, maSin grafiksa da t RerZs Soris farTobis

(sur. 9.9a) gamoTvla aseve J -s mogvcems. xSirad ar viciT, Tu
rogor icvleba Zala droSi, magram viciT Zalis FsaS saSualo
sidide da Sejaxebis Δt(=tf – ti) xangrZlivoba. am SemTxvevaSi
Zalis impulsis sididea:
J=FsaS Δt (9.35)
9.9b suraTze naCvenebia saSualo Zalis droze damokidebule­
bis funqciis grafiki. grafikis qveda arealis farTobi 9.9a
suraTze gamosaxuli F(t) realuri Zalis grafikis qveda
arealis farTobis tolia, vinaidan orive farTobi Zalis
impulsis J sididis tolia.
burTis nacvlad aqcenti tafelaze SegviZlia gadavitanoT
(sur. 9.8). niutonis mesame kanoni gvauwyebs, rom nebismieri
momentSi tafelaze moqmedi Zala burTze moqmedi Zalis toli
da mimarTulebiT sapirispiroa. 9.30 formulidan gamomdinare
(b)
sur. 9.9. a) grafiki 9.8 suraTze
gamosaxuli Sejaxebis dros burTze
moqmed droSi cvalebad F(t) Zalas
asaxavs. grafikis qveda arealis

farTobi burTze moqmedi J Zalis
impulsis tolia. b) marTkuTxedis
Δt
drois
SualedSi
simaRle
burTze moqmedi FsaS saSualo Zalaa.
marTkuTxedis farTobi grafikis
qveda area­lis farTobis
tolia da,

maSasadame, isic J Zalis impulss
gvaZlevs.
287
9.6. Sejaxeba da impulsi
es niSnavs, rom tafelaze moqmedi Zalis impulsis sidide
burTze moqmedi Zalis impulsis toli da mimarTulebiT
sapirispiroa.
sakontrolo wertili 4. sahaero medesantes para­
sur. 9.10. Tanabari wrfivi impulsebis
Suti ar gaexsna da TovlSi CaeSva. medesanti msu­
mqone Wurvebi uZrav samiznes ejaxeba.
FsaS saSualo
samizneze
moqmedi
Zala marjvniskenaa mimarTuli da
misi sidide sagnebis Sejaxebis anu
masebis samiznesTan Sejaxebis tempzea
damokidebuli.
buqad daSavda. SiSvel miwaze dacemis SemTxvevaSi
medesantis gaCerebis dro 10-jer naklebi iqneboda,
xolo Sejaxeba sasikvdilo aRmoCndeboda. Tovlis
arseboba a) medesantis impulsis cvlilebas, b) mede­
santis SemaCerebel Zalis impulss da g) medesantis
SemaCerebel Zalas zrdis, amcirebs Tu ar cvlis?
SejaxebaTa seria
amjerad sxeulze moqmedi Zala ganvixiloT, rodesac sxeuli identur SejaxebaTa serias
ganicdis. magaliTad, SegviZlia ganvixiloT CogburTis burTebis kedelTan Sejaxeba. TiToeuli
amgvari Sejaxebis Sedegad kedelze Zala moqmedebs. Cven SejaxebaTa mravalricxovani seriis
dros Zalis saSualo mniSvneloba gvainteresebs.
9.10 suraTze gamosaxulia m masis da m
wrfivi impulsis mqone Wurvebis nakadi, romelic x
RerZis gaswvriv gadaadgildeba da uZrav samizne sxeuls ejaxeba. Δt drois SualedSi samiznesTan
Sejaxebuli Wurvebis raodenobaa n. vinaidan moZraoba mxolod x RerZis gaswvriv xdeba, impulsis
RerZis gaswvrivi komponentebi SegviZlia gamoviyenoT. maSasadame, TiToeuli Wurvis sawyisi
impulsia mν da Sejaxebis Sedegad misi wrfivi impulsiT Δp-iT icvleba. Δt drois SualedSi n
raodenobis Wurvebis wrfivi impulsebis jamuri cvlilebaa nΔp. igive drois SualedSi moqmedi

J Zalis impulsi x RerZis gaswvrivaa mimarTuli, misi sididea nΔp, xolo mimarTuleba wrfivi
impulsebis sawinaaRmdegoa. Zalis impulsis gamosaxuleba komponentur formaSi ase Caiwereba:
J = –nΔp ,
(9.36)
minus niSani asaxavs, rom J-s da Δp-s sapirispiro mimarTulebebi aqvT.
9.35 formulis gardaqmna da masSi 9.36 formulis Casma Sejaxebebis dros samizneze moqmed FsaS
saSualo Zalas mogvcems:
FsaS =
J
Δt
=–
n
Δt
Δp = –
n
Δt
m Δv ,
(9.37)
FsaS-s 9.37 formula n/Δt-s saSualebiT gvaZlevs, rac Wurvebis samiznesTan Sejaxebis tempia. Δν
Wurvebis siCqaris cvlilebaa.
Tu Wurvebi Sejaxebis dros Cerdeba, maSin 9.37 formulaSi Δν-s nacvlad SegviZlia CavsvaT:
Δν = νf – νi = 0 – ν = –ν ,
(9.38)
sadac νi (= ν) da νf (= 0) Wurvis siCqareebia Sejaxebamde da Sejaxebis Semdeg. Tu Wurvi samiznidan
siCqaris sidids cvlilebis gareSe ukuigdeba, maSin νf = –ν da gveqneba:
Δν = νf – νi = – ν – ν = –2ν (9.39)
Δt drois SualedSi samiznes Δm = nm masa ejaxeba. maSasadame, 9.37 formula ase SeiZleba
Caiweros:
FsaS = –
Δm
Δv Δt
(9.40)
288
masis centri da impulsi
Tavi 9
9.40 formula FsaS Zalas Δm/Δt-s saSualebiT gvaZlevs, rac samiznesTan masis Sejaxebis tempia.
amjeradac SegviZlia Δν 9.38 an 9.39 formulis saSualebiT SevcvaloT, rac Wurvebis moqmedebazea
damokidebuli.
sakontrolo wertili 5. suraTze naCvenebia vertikaluri
kedlidan siCqaris sididis cvlilebis gareSe asxletili

burTi. ganixileT burTis wrfivi impulsis Δ p cvlileba.
a) Δpx dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis tolia? b) Δpy
dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis tolia? g) ra mimarTulebas

aqvs Δ p -s?
amocanis amoxsnis nimuSi
9.4
9.11a suraTze naCvenebia Sejibris dros
am
kedelTan Sejaxebuli manqanis traeqtoria.
vTvaloT,
da νi=70m/wm siCqariT wrfivad moZraobs.
Semdeg
manqana
kedlisadmi
formulis
kalkulatorze
mZRoli Sejaxebamde kedlisadmi 30° kuTxiT
Sejaxebis
 

JJ =
= p f - pi
(9.41)
marjvena
pirdapir
mxare
veqtorul
SegviZlia
gamo­
m=80kg,
f =50m/wm-s
i =70m/wm-s 30° kuTxiT. am
vinaidan
(–10°) kuTxiT da
SemTxvevaSi 9.41 formulas komponenturi
formiT gamovTvliT. x RerZis gaswvriv
10°
kuTxiT da νf = 50m/wm siCqariT ganagrZobs
moZraobas. mZRolis masaa 80kg.

gveqneba:
a) ra J Zalis impulsi moqmedebs mZRolze
Jx = m(νfx – νix )
= (80kg)[(50m/wm)cos(–10°) – (70m/wm)cos30°]
= –910 kg·m/wm
Sejaxebis Sedegad?
amoxsna: Cven SegviZlia mZRoli nivTieri
wertilis magvar sagnad miviCnioT, Tumca 9.30
y RerZis gaswvriv gveqneba:
Jy = m(νfy – νiy )
=(80kg)[(50m/wm)sin(–10°) – (70m/wm)sin30°]
= –3495 kg·m/wm ≈ –3500 kg·m/wm

formuliT J -s ver gamovTvliT, vinaidan

Sejaxebis dros mZRolze moqmedi F (t) Zala

ar viciT. aqedan gamomdinare, F (t) funqcia an

funqciis grafiki mocemuli ar gvaqvs da J -s
am SemTxvevaSi Zalis impulsi iqneba:

3500ˆj ) kg·m/wm
J = (–910
(-910iˆ -– 3500
gamoTvla am gziT SeuZlebelia.


samagierod, J -s gamoTvla mZRolis p im­

pulsis cvlilebis da 9.32 formulis ( J =


J = p f - pi ) saSualebiT SegviZlia gamovTvaloT.

9.11b suraTze naCvenebia mZRolis pi impulsi

Sejaxebamde da p f im­pulsi Sejaxebis Semdeg.
9.32 da 9.22 formulebidan gamomdinareobs:
(pasuxi)
Zalis impulsis sididea:
J=
= 3616 kg·m/wm ≈ 3600 kg·m/wm

J Zalis impulsis kuTxea:
J
θ = tg–1 y
(pasuxi)
Jx
kalkulatori gvaZlevs 75,4°-s, magram gaixse­
neT, rom Sebrunebuli tangesis fizikurad
(a)
(b)
(g)

sur. 9.11. a) mZRolisa da manqanis mier ganvlili traeqtoria kedelze Sejaxebis dros. b) mZRolis pi sawyisi


impulsi da p f saboloo impulsi. g) mZRolze moqmedi J Zalis impulsi Sejaxebis dros.
289
9.7. impulsis mudmivoba
swori pasuxis misaRebad am Sedegs 180° unda
= 2,583 × 105 n ≈ 2,6 × 105 n
(pasuxi)
gamoviyenoT F = ma formula (sadac m = 80kg)

daematos. Tu J -s komponentebs gavavlebT
(sur. 9.11g), aRmoCndeba, rom swori pasuxia
75,4° + 180° = 255,4° anu:
θ = –105°
(pasuxi)
da davadgenT, rom Sejaxebis ganmavlobaSi
mZRolis
aCqarebaa
daaxloebiT
3,22 × 10 m/wm = 329g. savaraudod, mZRoli­
2
sTvis Sejaxeba sasikvdilo iqneboda.
b) Sejaxeba 14 miliwamis ganmavlobaSi grZel­
inJiner-meqanikosebi safrTxis Semcirebi­s­
deba. ra saSualo Zala moqmedebs mZRolze
Tvis trasis kedlebs ise ageben, rom Sejaxeba
Sejaxebis ganmavlobaSi?
ufro
amoxsna: 9.35 formulidan gamomdinare, FsaS
didxans
gagrZeldes.
magaliTad,
Tu Cvens amocanaSi Sejaxeba 10-jer ufro
saSualo Zala J Zalis impulsis da Sejaxebis Δt
didxans gagrZeldeba da sxva monacemebi ar
xangrZlivobis Sefardebis tolia:
FsaS =
saSualo
3
Seicvleba, saSualo Zala da saSualo aCqareba
J
3616 kg·m/wm
=
0,014 wm
Δt
10-jer naklebi iqneba, rac mZRols gadarCenis
saSualebas miscems.
9.7. impulsis mudmivoba
davuSvaT, nivTier wertilTa sistemaze moqmedi jamuri

t
gare Zala (da maSasadame jamuri J
Zalis impulsi) nulia (sistema izolirebulia) da garedan sistemaSi nivTieri wertilebi ar
Sedis da sistemidan ar gamodis. 9.27 formulaSi

t
= 0 Casma dP /dt=0 pasuxs mogvcems anu:

P = mudmiva (Caketili, izolirebuli sistema) (9.42)

Tu nivTier wertilTa sistemaze jamuri gare Zala ar moqmedebs, sistemis mTliani P
impulsi ar icvleba.
miRebul Sedegs impulsis Senaxvis kanoni ewodeba. es kanoni Semdegi formuliTac SeiZleba
Caiweros:


P i = P f (Caketili, izolirebuli sistema) (9.43)
maSasadame, Caketili, izolirebuli sistemisTvis:
(
mTliani impulsi raime
sawyis ti droSi
)(
=
mTliani impulsi raime
momdevno tf droSi
)
gafrTxileba: impulsi da energia erTmaneTSi ar aurioT. mocemuli Tavis amocanis amoxsnis
nimuSebSi impulsi inaxeba, xolo energia ara.
9.42 da 9.43 formulebi veqtoruli gantolebebia da TiToeuli maTganis eqvivalenturi sami
formula arsebobs, romelic Tavis mxriv xyz koordinatTa sistemis urTierTperpendikularuli
sami mimarTulebiT impulsis Senaxvas Seesabameba. impulsi SeiZleba erTi an ori mimarTulebiT
inaxebodes, xolo yvela mimarTulebiT ara. amis mizezi sistemaze moqmedi Zalebia.
Tu Caketil sistemaze moqmedi jamuri gare Zalis komponenti RerZis gaswvriv nulis
tolia, maSin am RerZis gaswvriv sistemis impulsis komponenti ar icvleba.
magaliTad mogvyavs oTaxSi gasrolili greipfruti. frenis dros greipfrutze (romelsac

sistemad miviCnevT) mxolod vertikalurad qvemoT mimarTuli Fg mizidulobis Zala moqmedebs.
maSasadame, greipfrutis impulsis vertikaluri komponenti icvleba da vinaidan greipfrutze
horizontaluri gare Zala ar moqmedebs, impulsis horizontaluri komponenti ucvlelia.
290
Tavi 9
masis centri da impulsi
yuradReba miaqcieT, rom Cven aqcents Caketil sistemaze moqmed gare Zalebze vakeTebT. Sida
Zalebs sistemis nawilebis impulsis Secvla SeuZlia, magram erTiani sistemis mTlian impulss
ver cvlis.
mocemuli Tavis amocanis amoxsnis nimuSebSi ganxilulia erTganzomilebiani da organzomile­
biani afeTqebebi. erTganzomilebiani niSnavs, rom afeTqebamde da afeTqebis Semdeg moZraoba erTi
RerZis gaswvriv xdeba, xolo organzomilebiani Sesabamisad miuTiTebs, rom moZraoba ori RerZis
Semcvel sibrtyeze mimdinareobs. momdevno TavebSi erTganzomilebian da organzomilebian
Sejaxebebs ganvixilavT.
sakontrolo wertili 6. Tavdapirvelad uZravi sagani xaxunisgan Tavisufal zedapirze
afeTqda da or nawilad daiSala. erTi nawili x RerZis dadebiTi mimarTulebiT gasrialda.
a) risi tolia nawilebis mTliani impulsi afeTqebis Semdeg? b) SesaZlebelia Tu ara meore
nawilma x RerZisadmi raime kuTxiT imoZraos? g) ra mimarTuleba aqvs meore nawilis
impulss?
amocanis amoxsnis nimuSi
9.5
erTganzomilebiani afeTqeba: m = 6 kg masis
mudmi­­via da x RerZis gaswvriv 9.43 formula
xmis misacemi yuTi xaxunisgan Tavisufal
SegviZlia gamoviyenoT.
zedapirze, x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
sistemis sawyisi impulsi yuTis impulsis
ν = 4 m/wm siCqariT misrialebs. Semdeg yuTi
feTqdeba da or nawilad iSleba. m1 = 2 kg masis
erTi nawili x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
ν1 = 8 m/wm siCqariT moZraobs. ra siCqare aqvs
m2 masis meore nawils?
tolia:
amoxsna: meore nawilis siCqares miviRebdiT,
Tu gvecodineboda misi impulsi, vinaidan
m2 = m – m1 = 4 kg. nawilebis impulsebi da
yuTis impulsi erTmaneTs daukavSirdeba, Tu
impulsi mudmivia. modiT SevamowmoT.
Cveni aTvlis saTave zedapiria. yuTisa da
Semdeg
ori
nawilisgan
Semdgari
sistema
Caketilia, magram izolirebuli ar aris,
vinaidan yuTsa da nawilebze drekadobis Zala
da mizidulobis Zala moqmedebs. es Zalebi
vertikalurad aris mimarTuli da sistemis
impulsis
horizontalur
komponents
ver


Pi = mν ,
yuTis nawilebis saboloo impulsebia:


Pf 1 = m1ν11 da


Pf 2 = m 2ν2 2

sistemis saboloo, mTliani Pf impulsi nawi­
lebis impulsebis veqtoruli jamia:



Pf = Pf 1 + Pf 2 =m
1
+m
2
vinaidan siCqareebi da impulsebi x RerZis
gaswvriv
gavlebuli
veqtorebia,
isini
x
komponentebis saSualebiTac SeiZleba gamo­
isaxos. gamoviyenoT es SesaZlebloba, 9.43
formula da miviRebT:
Pi = Pf
anu
mν = m1ν1 + m2ν2
monacemebis Casmis Semdeg miviRebT:
(6 kg)(4 m/wm) = (2 kg)(8 m/wm) + (4 kg)ν2
Secvlis. arc afeTqebis Sedegad miRebul
ν2 = 2 m/wm Zalebs SeuZlia impulsis horizontaluri
da
komponentis Secvla, vinaidan isini sistemis
vinaidan
pasuxi
dadebiTia,
(pasuxi)
yuTis
meore
Sida Zalebia. aqedan gamomdinare, sistemis
nawilic x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
impulsis
moZraobs.
horizontaluri
komponenti
291
9.7. impulsis mudmivoba
amocanis amoxsnis nimuSi
9.6
erTganzomilebiani afeTqeba: 9.12a suraTze
naCvenebia M jamuri masis kosmosuri gada­
MS
1
HS
mzidi da tvirTi, romlebic x RerZis gaswvriv
moZraoben. mzis mimarT maTi sawyisi siCqarea
2100 km/sT. mcire afeTqebis Sedegad
gadamzidi 0,2M masis tvirTs gareT gamoisvris
(sur. 9.12b). amis Semdeg gadamzidi tvirTze
500km/sT-iT ufro swrafad moZraobs anu
gadamzidsa da tvirTs Soris fardobiTi νfar
siCqarea 500 km/sT. ra HS siCqare aqvs am dros
i=
gadamzidi
0,20 M
tvirTis
modulu
0,80 M
x
x
(a)
(b)
sur. 9.12. a) datvirTuli kosmosuri gadamzidi
i sawyisi siCqariT moZraobs. b) gadamzidi tvirTs gamoisvris. tvirTis siCqare mzis mimarT MS-ia, xolo gadamzidi mzis mimarT HS siCqariT moZraobs
gadamzids mzis mimarT?
amoxsna: gadamzidi-tvirTis sistema Caketili
es toloba simboloebiT gamovsaxoT:
da izolirebulia, amitom misi jamuri impulsi
νHS=νfar + νMS anu
νMS = νHS – νfar
mudmivia:
 
Pi = Pf , (9.44)
(9.47)
da gamosrolis Semdeg momentebs asaxavs.
9.46 formulaSi νMS-is nacvlad es formula
CavsvaT, xolo Semdeg 9.45 da 9.46 formulebi
9.44 formulaSi gadavitanoT. Sedegad mi­
moZraoba erTi RerZis gaswvriv xdeba, amitom
viRebT:
sadac i da f indeqsebi tvirTis gamosrolamde
Mνi = 0,2M(νHS – νfar) + 0,8MνHS
impulsebi da siCqareebi x komponentebis
saSualebiT
SeiZleba
Caiweros.
tvirTis
rac gvaZlevs:
νHS = νi + 0,2νfar
gamosrolamde gvaqvs:
Pi = Mνi (9.45)
anu
νHS = 2100 km/sT + (0,2)(500 km/sT)
= 2200 km/sT modiT, νMS iyos gamosrolili tvirTis siCqare
mzis mimarT. tvirTis gamosrolis Semdeg
sistemis jamuri impulsia:
Pf=(0,2M)νMS + (0,8M)νHS
sakontrolo
(9.46)
tvirTis impulsia, xolo meore wevri – gada­
mzidis impulsi.
SegviZlia dakavSiroT:
=
(
gadamzidis siCqare
tvirTis mimarT
tvirTs
Soris
siCqareebi (km/sT)
tvirTi
gadamzidi
1500
2000
3000
b)
+
tvirTis siCqare
mzis mimarT
)
amocanis amoxsnis nimuSi
organzomilebiani afeTqeba: M masis qoqosis
fardobiTi
siCqareebi.
SeavseT gamotovebuli mniSvnelobebi.
a)
=
)(
cxrilSi
gamosrolis Semdeg) da gadamzidsa da
magram es siCqare sxva, cnobil siCqareebTan
)
7.
tvirTis siCqareebi (mzis mimarT, tvirTis
Cven ar viciT tvirTis νMS siCqare mzis mimarT,
(
wertili
mocemulia kosmosuri gadamzidisa da
formulis marjvena mxaris pirveli wevri
gadamzidis siCqare
mzis mimarT
(pasuxi)
g)
1000
fardobiTi
siCqare (km/sT)
400
600
9.7
9.13).
samive
nawili
zedapiris
gaswvriv
kaklis SigniT moTavsebulma asafeTqebelma,
gasrialda. 0,3M masis C nawilis saboloo
xaxunisgan Tavisufal zedapirze uZravad
siCqarea νfC = 5 m/wm.
dadebuli kakali sam nawilad daSala (sur.
a) ra iqneba 0,2M masis B nawilis siCqare?
292
masis centri da impulsi
Tavi 9
amoxsna: modiT, SevamowmoT, inaxeba Tu ara
impulsi.
amisTvis
gaviTvaliswinoT,
rom
1) qoqosis kakali da misi nawilebi Caketil
sistemas qmnian, 2) afeTqebis Zalebi sistemis
SigniT moqmedeben da 3) sistemaze jamuri
gare Zala ar moqmedebs. aqedan gamomdinare,
sistemis impulsi mudmivia.
Tavdapirvelad
xy
koordinatTa
sistema
9.13b suraTis msgavsad gavavloT da x RerZis
uaryofiTi mimarTuleba
fA-s
mimarTulebas
davamTxvioT. am SemTxvevaSi, x RerZi
80°-s adgens, xolo
fB-sadmi
fC-sadmi
kuTxe 50°-ia.
sur. 9.13. afeTqebuli qoqosis kakalis sami nawili
xaxunisgan Tavisufal zedapirze sami mimarTulebiT
gadaadgildeba. a) movlenis zedxedi. b) igive movlena
organzomilebian koordinatTa sistemaSi.
impulsi TiToeuli RerZis gaswvriv calcalke inaxeba. modiT y RerZi gamoviyenoT da
inaxeba, gveqneba:
CavweroT:
Pfy-is gamosaxulebis misaRebad, 9.22 formulis
y komponentiani forma (py = mνy) gamoviyenoT
da TiToeuli nawilis saboloo impulsis y
Pix=Pfx ,
(9.49)
sadac Pix=0, vinaidan qoqosis kakali Tavidan
uZravad devs. Pfx-is misaRebad saboloo
impulsis x komponentebi gamovTvaloT.
amisTvis gavixsenoT, rom A nawilis masa 0,5M
(= M – 0,2M – 0,3M) unda iyos:
pfA,x = –0,5MνfA,
pfB,x = 0,2MνfB,x = 0,2MνfB cos 50°,
pfC,x = 0,3MνfC,x = 0,3MνfC cos 80°.
amis Semdeg, 9.49 formula aseTi saxiT
komponenti gamovTvaloT:
Caiwereba:
Piy=Pfy ,
(9.48)
sadac i indeqsi impulsis sawyis mniSvnelobas

(afeTqebamde) asaxavs, xolo y indeqsi Pi -s an

Pf -s y komponentze mianiSnebs.
sawyisi impulsis Piy komponenti nulis tolia,
vinaidan qoqosis kakali Tavidan uZravad devs.
Pix = Pfx = pfA,x + pfB,x + pfC,x
νfC = 5 m/wm da νfB = 9,64 m/wm da gveqneba:
0 = –0,5MνfA + 0,2M(9,64 m/wm)cos 50°
+0,3M(5 m/wm)cos 80°
pfA,y = 0,
pfB,y = – 0,2MνfB,y = –0,2MνfB sin50°,
pfC,y = 0,3MνfC,y = 0,3MνfC sin80°.
(PfA,y = 0 pasuxi RerZebis arCevidan gamomdi­
nareobs). amjerad 9.48 formula Semdegi saxiT
saidanac gamovTvliT:
SeiZleba Caiweros:
Piy = Pfy = pfA,y + pfB,y + pfC,y
sakontrolo
νfC = 5 m/wm da gveqneba:
0 = 0 – 0,2MνfB sin 50° + (0,3M)(5 m/wm) sin 80°,
saidanac miviRebT:
νfB = 9,64 m/wm ≈ 9,6 m/wm
νfA=3m/wm
(pasuxi)
wertili
(pasuxi)
8.
davuSvaT,
afeTqebuli qoqosis kakali 9.13 suraTze
y
RerZis
uaryofiTi
gadaadgildeba.
inaxeba
mimarTulebiT
Tu
ara
misi
impulsi a) x RerZis gaswvriv (rogorc amas
b) ra siCqare aqvs A nawils?
9.49 formula amtkicebs da b) y RerZis
gaswvriv (rogorc amas 9.48 formula
amoxsna: vinaidan impulsi x RerZis gaswvriv
amtkicebs)?
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 2. impulsis mudmivoba
izolirebulia. Caketil sistemaSi nivTiereba
izolirebul sistemaze jamuri gare Zala
ar moqmedebs. araizolirebul sistemaSi
impulsis TiToeuli komponenti cal-calke
inaxeba, Tu jamuri gare Zalis Sesabamisi
komponenti nulis tolia. maSasadame, erTi
komponenti SeiZleba Seinaxos, xolo meore
(nivTieri wertilebi) ar Sedis da ar gamodis.
ara.
impulsis SenaxvasTan
dakavSirebuli amo­
canebis amoxsnisas Tavdapirvelad darwmu­
n­diT,
rom
Tqveni
sistema
Caketili
da
9.8. impulsi da kinetikuri energia Sejaxebebis dros
amis Semdeg sistemis ori mdgomareoba (sawyisi
da saboloo) airCieT da sistemis impulsis
gamosaxulebebi orive mdgomareobisTvis
CawereT. gamosaxulebis Cawerisas Tqvens
mier arCeuli aTvlis inerciuli sistema ar
dagaviwydeT da aseve darwmundiT, rom mTel
293
sistemas moicavT da mis arc erT nawils
ar tovebT an iseT sagnebs ar ganixilavT,
romlebic sistemas ar ekuTvnis.


sabolood Pi da Pf erTmaneTs gautoleT da
gamoTvaleT, rasac gekiTxebian.
9.8. impulsi da kinetikuri energia Sejaxebebis dros
9.6 paragrafSi nivTieri wertilis magvari sxeulebis Sejaxeba ganvixileT, magram mTeli
yuradReba mxolod erT sxeulze gvqonda gadatanili. Semdgom paragrafebSi mTlianad
sistemas gavarCevT da davuSvebT, rom sistema Caketili da izolirebulia. 9.7 paragrafSi

amgvari sistemisTvis davadgineT, rom misi mTliani P ar icvleba, vinaidan jamuri gare Zala
ar moqmedebs. es wesi Zalian gamosadegia da winaswar gvamcnobs Sejaxebis Sedegebs detalebis
codnis gareSe.
CvenTvis ori Sejaxebuli sxeulisgan Semdgari sistemis mTliani kinetikuri energiac
sainteresoa. Tu Sejaxeba mTlian kinetikur energias ar cvlis, maSin sistemis kinetikuri energia
inaxeba. amgvar Sejaxebas elastiuri (drekadi) ewodeba. yoveldRiur cxovrebaSi, magaliTad
manqanebis an tafelasa da burTis Sejaxebis dros, kinetikuri energiis raRac nawili yovelTvis
gadadis energiis sxva formaSi (magaliTad siTbur energiasa da bgeris energiaSi) da, maSasadame,
sistemis kinetikuri energia ar inaxeba. amgvar Sejaxebas araelastiuri (aradrekadi) ewodeba.
zogierT SemTxvevaSi, sxeulis Sejaxeba miaxloebiT SegviZlia elastiurad miviCnioT.
warmoidgineT, rom burTi myar zedapirs daeca. Tu zedapirsa da burTs Soris Sejaxeba
elastiuria, maSin burTi kinetikur energias ar dakargavs da sawyis simaRleze aisxliteba.
realur cxovrebaSi asxletis simaRle naklebia da es cxadyofs, rom Sejaxebis dros kinetikuri
energiis nawili daikarga da Sejaxebac araelastiuria. miuxedavad zemoTqmulisa, Cven mainc
SegviZlia kinetikuri energiis mcire danakargi ugulebelvyoT da Sejaxeba elastiurad
miviCnioT.
sxeulebis araelastiur Sejaxebas sistemis kinetikuri energiis danakargi yovelTvis Tan axlavs.
danakargi ufro metia, Tu sxeulebi erTmaneTs Seewebeba. am SemTxvevaSi, Sejaxebas sruliad
araelastiuri ewodeba. beisbolis burTis da tafelas Sejaxeba araelastiuria, xolo Sejaxeba
svel, sagozavian burTsa da tafelas Soris sruliad araelastiuria, vinaidan burTi tafelas
ewebeba. swored amitom, beisbols sveli, sagozaviani burTebiT ar TamaSoben.
9.9. araelastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi
Sejaxebamde
araelastiuri Sejaxeba erT ganzomilebaSi
9.14 suraTze naCvenebia ori sxeuli erTganzomilebian
Sejaxebamde da Sejaxebis Semdeg. aseve gamosaxulia siCqare
Semdeg
Sejaxebamde (i indeqsiT) da Sejaxebis Semdeg (f indeqsiT).
es ori sxeuli Caketil da izolirebul sistemas qmnis.
ori sxeulisgan Semdgari sistemisTvis impulsis Senaxvis
kanoni SegviZlia CavweroT:
(

mTliani Pi impulsi
Sejaxebamde
)(
=

mTliani Pf impulsi
Sejaxebis Semdeg
)
sur. 9.14. 1 da 2 sxeuli x RerZis
gaswvriv moZraobs. suraTze naCvenebia
mdgomareoba araelastiur Sejaxebamde
da Sejaxebis Semdeg.
294
Tavi 9
masis centri da impulsi
impulsis Senaxvis kanoni asec SeiZleba gamoisaxos:




p1i + p 2i = p1 f + p 2 f
(9.50)
(impulsis mudmivoba) moZraoba erT ganzomilebaSi xdeba, amitom veqtorebis isrebi SegviZlia wavSaloT da mxolod
RerZis gaswvrivi komponentebi gamoviyenoT. vinaidan p=mν, 9.50 formula aseT saxes miiRebs:
m1ν1i+m2ν2i=m1ν1f+m2ν2f (9.51)
Tu magaliTad masebi, sawyisi siCqareebi da erT-erTi saboloo siCqare viciT, meore saboloo
siCqaresac iolad gamovTvliT.
sruliad araelastiuri Sejaxeba erT ganzomilebaSi
9.15 suraTze gamosaxulia ori sxeuli sruliad araelastiur
Sejaxebamde da Sejaxebis Semdeg. m2
masis sxeuli
Tavdapirvelad uZravia (ν2i=0). es sxeuli samizned SegviZlia
miviCnioT, xolo meore sxeuls sasroli vuwodoT. Sejaxebis
Sedegad Sewebebuli sxeuli V siCqariT ganagrZobs moZraobas.
Sejaxebamde
Sejaxebis
Semdeg
amgvar situaciaSi 9.51 formula Semdeg saxes iRebs:
m1ν1i = (m1 + m2)V V=
anu
m1
ν m1 + m2 1i
(9.52)
sur. 9.15. ori sxeulis sruliad
(9.53)
Tu, magaliTad, masebi da sasrolis ν1i sawyisi siCqare viciT,
9.53 formulis daxmarebiT V siCqaresac gamovTvliT.
yuradReba miaqcieT, rom V siCqare ν1i-ze naklebi unda iyos,
radgan m1/(m1 + m2) masebis Sefardeba erTze naklebia.
araelastiuri Sejaxeba. m2 masis
sxeuli Sejaxebamde uZravia, xolo m1
masis meore sxeuli misken moZraobs.
Sejaxebis Sedegad Sewebebuli ori

sxeuli, rogorc erTi, V siCqariT
ganagrZobs moZraobas.
masis centris siCqare
Caketil, izolirebul sistemaSi, sistemis masis centris
icvleba, vinaidan jamuri gare Zala, romlis moqmedebac
Secvlida siCqares, ar arsebobs.
misaRebad
9.14
suraTze
com
siCqaris gamosaxulebis
gamosaxul,
ori
sxeulisgan
Semdgar sistemas da erT ganzomilebaSi momxdar Sejaxebas

davubrundeT. 9.25 formulidan ( P = M
com)
gamomdinare,

P
com siCqaresa da ori sxeulisgan Semdgari sistemis jamur
impulss Soris Semdegi kavSiria:

P=M
(9.54)
com = (m1 + m2) com

jamuri P impulsi Sejaxebis dros inaxeba, ase rom misi
gamoTvla 9.50 formulis orive mxaris saSualebiT SeiZleba.
sur. 9.16. 9.15 suraTze naCvenebi sistemis kadrebi, rodesac ori
sxeuli sruliad araelastiurad ejaxeba erTmaneTs. sistemis masis
centri yvela kadrSia gamosaxuli. masis centris com siCqareze
Sejaxeba gavlenas ar axdens.
Sejaxebis Semdeg sxeulebi erTmaneTs

ewebeba da maTi saerTo V siCqare com-is tolia.
com
siCqare Sejaxebis Sedegad ar
295
9.9. araelastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi
modiT am formulis marcxena mxaris gamoyenebiT CavweroT:
 

P = p1i + p 2i 
9.54 formulaSi P -s nacvlad es gamosaxuleba CavsvaT da com-sTvis amovxsnaT:
 


P P = p1i + p 2i
=
com =
m1 + m2
m1 + m2
miRebuli formulis marjvena mxare mudmivaa, e.i.
com-is
(9.55)
(9.56)
mniSvnelobac Sejaxebamde da Sejaxebis
Semdeg ar icvleba.
9.16 suraTze gamosaxul kadrebze sruliad araelastiuri Sejaxebis dros masis centris
moZrao­baa naCvenebi. meore sxeuli samiznea da 9.56 formulaSi misi sawyisi impulsia




p2i == m
m22ν 2i2i = 0. pirveli sxeuli sasrolia da 9.56 formulaSi misi sawyisi impulsia p1i = m1ν 11ii .
yuradReba miaqcieT, rom Sejaxebis Semdeg masis centri mudmivi siCqariT moZraobas ganagrZobs.
Sejaxebis Semdeg sxeulebis V saerTo siCqare
com-is
tolia, vinaidan masis centri Sewebebul
sxeulebTan erTad moZraobs.
sakontrolo wertili 9. pirveli da meore sxeuli erTmaneTs sruliad araelastiurad
ejaxeba (Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba). ra iqneba maTi saboloo impulsi, Tu sxeulebis
sawyisi impulsebia a) 10kg·m/wm da 0, b) 10kg·m/wm da 4kg·m/wm, g) 10kg·m/wm da –4kg·m/wm?
amocanis amoxsnis nimuSi
9.8
balistikuri qanqara tyviebis siCqaris gasa­
zomad gamoiyeneboda, vidre drois sazom
eleqtronul
xelsawyoebs
gamoigonebdnen.
9.17 suraTze gamosaxuli qanqara or grZel
Tokze Camokidebuli M = 5,4 kg masis xis
didi blokisgan Sedgeba. bloks m = 9,5 g
masis tyvias esvrian. tyviis moxvedris Semdeg
bloki+tyviis sistema amoZravdeba da maTi
masebis centri qanqaris gaCerebamde h = 6,3 sm
vertikalur
manZils
gadis.
ra
siCqariT
moZraobda tyvia blokTan Sejaxebamde?
amoxsna: tyviis ν siCqare h simaRles gansaz­
Rvravs, magram am ori sididis erTmaneTTan
sur. 9.17. balistikuri qanqara tyviis siCqaris gasa­
zomad gamoiyeneba
dakavSirebisTvis meqanikuri energiis Senaxvis
princips ver gamoviyenebT, vinaidan tyviis
awonasworebs. aqedan gamomdinare, Seja­
moxvedris dros meqanikuri energia sxva saxis
xebis dros tyvia-blokis sistemaze moqmedi
energiebSi gadadis. gamosavali is aris, rom
jamuri gare Zalis impulsi nulis tolia.
1) tyviisa da blokis Sejaxeba da 2) tyviisa
maSasadame,
sistema
izolirebulia
da
da blokis amoZraveba (rodesac meqanikuri
jamuri impulsi mudmivia; 2) Sejaxeba erT
energia inaxeba) cal-calke unda ganvixiloT.
ganzomilebaSi xdeba da Sejaxebis Semdeg
pirveli safexuri. tyvia-blokis sistemaSi
tyviisa da blokis mimarTuleba tyviis
Sejaxeba Zalze xanmoklea, amitom Sesa­
sawyisi moZraobis mimarTulebas emTxveva.
Zlebelia ori ramis daSveba: 1) Sejaxebis
Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba, bloki
dros blokze moqmedi mizidulobis Zala da
Tavdapirvelad uZravia da tyvia bloks
Tokebidan blokze moqmedi Zala erTmaneTs
ewebeba, amitom impulsis Senaxvis principi
296
masis centri da impulsi
Tavi 9
9.53 formuliT gamovsaxoT. Sesabamisi
simboloebis Casmis Semdeg, 9.53 formula
kinetikuri energia moZraobis umaRles
aseT saxes iRebs:
potenciuri energiis tolia. tyviisa da
V=
m1
v
m1 + m2
(9.57)
wertilSi myofi sistemis mizidulobis
blokis siCqare Sejaxebis Semdeg aris V da
gveqneba:
1
(m
2
meore safexuri. rodesac tyvia da bloki
erTad
iwyebs
dedamiwis
moZraobas,
sistemis
tyvia-bloki-
meqanikuri
energia
inaxeba (Tokebidan blokze moqmedi Zala
meqanikur energias ar cvlis, vinaidan es
V-s nacvlad 9.57 formula CavsvaT da
miviRebT:
m+M
m
0,0095 kg + 5,4 kg
=
0,0095 kg
v=
Zala yovelTvis blokis moZraobisadmi
perpendikularulad
aris
mimarTuli).
= 630 m/wm blokis mdebareobis sawyisi done aTvlis
doned
miviCnioT,
sadac
mizidulobis
+ M)V 2 = (m + M)gh.
(pasuxi)
balistikuri qanqara ~gardamqmnelia~, romel­
am
sac msubuqi sagnis (tyviis) maRali siCqare
SemTxvevaSi, meqanikuri energiis mudmivoba
masiuri sagnis (blokis) siCqareze gadayavs da
niSnavs, rom moZraobis dasawyisSi sistemis
gazomvas amartivebs.
potenciuri
energia
nulis
tolia.
amocanis amoxsnis nimuSi
9.18
suraTze
gamosaxuli
ori
9.9
manqana
erTmaneTs sruliad araelastiurad, x RerZis
gaswvriv
dros
erTganzomilebiani
ejaxeba.
Sejaxebis
dros
moZraobis
manqanebi
Caketil sistemas qmnian. modiT davuSvaT, rom
sur. 9.18. ori manqana Sejaxebamde
Sejaxebis dros manqanebs Soris moqmedi Zalis
impulsi Zalze didia da gzidan saburavebze
moqmedi xaxunis Zalebis impulsebi SegviZlia
formulidan gamomdinare:
ugulebelvyoT. amgvari daSvebis Semdeg ori
manqanisgan Semdgar sistemaze jamuri gare
Zala ar moqmedebs.
pirveli manqanis sawyisi siCqaris x RerZis
gaswvrivi
komponentia
ν1i=+25m/wm,
xolo
meore manqanisa – ν2 i= –25m/wm. Sejaxebis dros
TiToeul manqanaze moqmedi Zala manqanis
siCqaris
Δν
cvlilebas
gardacvalebis
iwvevs.
albaToba
swored
Δν-s
da Δν2
cvlilebebi unda
(9.58)
Sejaxeba sruliad araelastiuria, Sejaxebis
Semdeg
orive
manqana
moZraobs,
rogorc
erTi sxeuli masiT m1 + m2 da siCqariT V. 9.58
formulaSi ν1f-s da ν2f-s nacvlad V CavsvaT da
misTvis amovxsnaT:
V=
mZRolis
mniSvnelobazea damokidebuli. Cven manqanebis
siCqareebis Δν1
m1ν1i + m2ν2i = m1ν1f + m2ν2f
m1ν1i + m2ν2i
m1 + m2
(9.59)
monacemebis Casmis Sedegad miviRebT:
(1400kg)(+25m/wm) + (1400 g)(–25m/wm)
V=
m 1 + m2
= 0.
gamovTvaloT.
maSasadame, pirveli manqanis siCqaris cvli­
a) davuSvaT orive manqanaSi mxolod mZRoli
lebaa:
zis da TiToeuli manqanis mTliani masaa
Δν1 = ν1f – ν1i = V– ν1i
= 0 – (+25m/wm) = –25m/wm
1400kg. risi tolia
manqanebis siCqareebis Δν1 da Δν2 cvlilebebi?
meore manqanis siCqaris cvlilebaa:
amoxsna: sistema Caketili da izolirebulia,
Δν2 = ν2f – ν2i = V – ν2i
(mZRolis
CaTvliT)
amitom misi jamuri impulsi mudmivia. 9.51
= 0 – (–25m/wm) = +25m/wm
(pasuxi)
(pasuxi)
297
9.10 elastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi
b) modiT, Sejaxeba Tavidan ganvixiloT, oRond
amoxsna: Sejaxebis dros impulsi inaxeba da am
amjerad pirvel manqanaSi 80kg masis mgzavri
faqtTan dakavSirebuli 9.58 formula Semdegi
zis. risi tolia Δν1 da Δν2?
saxiT SeiZleba Caiweros:
amoxsna: am SemTxvevaSic zustad igive meTods
viyenebT, rac amocanis a) SekiTxvis dros
gamoviyeneT, oRond amjerad m1=1480kg ricxvs
vsvamT formulebSi:
V = 0,694 m/wm
Δν2 = +25,7 m/wm
Δν1-s
mniSvneloba
CavsvaT da gardaqmnebis Semdeg miviRebT:
m2
Δν1
=–
(9.61)
m1
Δν2
cvlilebazea damokidebuli. 9.61 formulaSi
Δν1 = –24,3 m/wm
g)
da Δν2 = ν2f – ν2i
mZRolis gardacvalebis riski siCqaris Δν
es Sedegi gvaZlevs:
da
m1(ν1f – ν1i) = –m2(ν2f  – ν2i)
am formulaSi Δν1 = ν1f – ν1i
(pasuxi)
naklebia,
rodesac
Cans,
Δν
rom
mniSvnelobebis
Sefardeba
masebis Sefardebis Sebrunebulia da 9.60
formulaSi albaTobis (r) masebis Sefardebaze
manqanaSi mgzavri zis. mZRolis gardacvalebis
damokidebuleba amiTaa ganpirobebuli.
albaToba Δν1-zea damokidebuli da amitom
amocanis a) SekiTxvidan da 9.60 formulidan
pirvel mZRols naklebi safrTxe emuqreba.
gamomdinare,
samanqano
pirveli mZRoli imyofeba, misi gardacvalebis
avariebTan
dakavSirebul
mona­
cemebSi Δν aris Sedis, magram manqanebis masa
riskia:
r1 = c
da ubeduri SemTxvevis aRwera namdvilad
aris.
mkvlevarebma
miRebuli
monacemebi
Sekribes da gamoTvales, rom pirveli mZRolis
gardacvalebis r1 albaToba Semdegi formuliT
moicema:
r1 = c
( )
m2
m1
1,79
,
(9.60)
sadac c mudmivaa. axseniT ratom Sedis am
formulaSi m2/m1 Sefardeba da Semdeg igive
formulis
daxmarebiT
pirveli
mZRolis
gardacvalebis albaTobebi SeadareT, ro­
desac manqanaSi mxolod mZRoli zis da
mZRolTan erTad mgzavric imyofeba.
amocanis
b)
rodesac
(
1400 kg
1400 kg
)
1,79
manqanaSi
mxolod
=c.
SekiTxvidan
da
(9.62)
igive
9.60
formulidan gamomdinare, rodesac manqanSi
pirvel mZRolTan erTad mgzavric imyofeba,
mZRolis gardacvalebis riskia:
1,79
1400 kg
r1 = c
9.62
(
)
= 0,9053 c .
1400 kg + 80 kg
formula c-s nacvlad CavsvaT
da
gveqneba:
r1´ = 0,9053r1 ≈ 0,91r1 .
(pasuxi)
amrogad, pirveli mZRolis gardacvalebis
riski daaxloebiT 9%-iT naklebia, rodesac
manqanaSi mgzavric imyofeba.
9.10 elastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi
9.8 paragrafSi ukve vTqviT, rom realur cxovrebaSi Sejaxebebi araelastiuria, magram zogierTi
maTgani miaxloebiT SegviZlia elastiurad miviCnioT anu davuSvaT, rom Sejaxebuli sxeulebis
jamuri kinetikuri energia ar icvleba da energiis sxva saxeobebSi ar gadadis:
(
)(
jamuri kinetikuri
energia Sejaxebamde
=
jamuri kinetikuri
energia Sejaxebis Semdeg
es ar niSnavs, rom calkeuli sxeulis kinetikuri energia ar icvleba.
)
elastiuri Sejaxebis dros TiToeuli sxeulis kinetikuri energia SesaZloa Seicvalos,
magram sistemis jamuri kinetikuri energia ar icvleba.
magaliTad, biliardis TamaSis dros erTi burTis meoresTan Sejaxeba miaxloebiT SegviZlia
elastiurad miviCnioT. Tu Sejaxeba pirdapir xdeba, Sejaxebuli burTis kinetikuri energia
TiTqmis mTlianad samizne burTs gadaecema (miuxedavad Cveni daSvebisa, Sejaxebis dros
gamocemuli xma niSnavs, rom kinetikuri energiis raRac nawili mainc gadavida bgeris energiaSi).
298
Tavi 9
masis centri da impulsi
uZravi samizne
9.19 suraTze gamosaxulia ori sxeuli erT ganzomilebaSi
Sejaxebamde da Sejaxebis Semdeg. Sejaxeba biliardis
burTebis Sejaxebis magvaria. m1 masis da ν1i sawyisi siCqaris
sasroli sxeuli m2 masis da uZravi (ν2i=0) samizne sxeulisken
moZraobs. davuSvaT, rom ori sxeulisgan Semdgari sistema
Caketili da izolirebulia. am SemTxvevaSi, sistemis
jamuri impulsi inaxeba da 9.51 formulidan gamomdinare:
m1ν1i = m1ν1f + m2ν2f
(9.63)
(impulsi) sur. 9.19. pirveli sxeuli x RerZis
gaswvriv moZraobs da uZrav meore
sxeuls elastiurad ejaxeba. Sejaxebis
Semdeg orive sxeuli RerZis gaswvriv
moZraobas ganagrZobs.
Tu Sejaxeba elastiuria, maSin jamuri kinetikuri energiac
inaxeba da gveqneba:
1
m ν 2 = 1 m1ν1f2 + 1 m2ν2f2 (kinetikuri energia) 2 1 1i
2
2
(9.64)
TiToeul am formulaSi i indeqsi sxeulebis sawyis siCqareebs asaxavs, xolo f indeqsi - saboloo
siCqareebs. Tu sxeulebis masebi da pirveli sxeulis ν1i sawyisi siCqare viciT, ucnobi sidideebi
mxolod sxeulebis ν1f da ν2f saboloo siCqareebia. Cvens gankargulebaSi ori formulaa da
maSasadame ori ucnobis gamoTvla SesaZlebelia.
Tavdapirvelad 9.63 formula Semdegi saxiT CavweroT:
m1(ν1i – ν1f) = m2ν2f (9.65)
9.64 formulas ki aseTi saxe mivceT:
m1(ν1i – ν1f)(ν1i + ν1f) = m2ν2f2 (9.66)
Semdeg 9.66 formula 9.65 formulaze gavyoT da gardaqmnebi SevasruloT:
v1f =
m1 – m 2
v m1 + m2 1i
(9.67)
da
v2f =
2m1
υ .
m1 + m2 1i
(9.68)
9.68 formulaSi Cans, rom ν2f siCqare yovelTvis dadebiTia (Tavdapirvelad uZravi, m2 masis
samizne sxeuli yovelTvis moZraobas iwyebs). 9.67 formulidan gamomdinare ν1f siCqares orive
niSani SeiZleba hqondes (m1 masis sasroli sxeuli moZraobas ganagrZobs, Tu m1>m2, xolo Tu
m1<m2, sasroli aisxliteba).
modiT ramdenime gansakuTrebuli SemTxveva ganvixiloT.
1. Tanabari masebi. Tu m1=m2, 9.67 da 9.68 formulebi martivdeba:
ν1f = 0 da ν2f = ν1i
amgvar Sedegs mxolod biliardis kargi moTamaSeebi iReben. am formulebis Tanaxmad, Tanabari
masebis sxeulebis Sejaxebis Semdeg pirveli sxeuli (Tavdapirvelad moZravi) Cerdeba, xolo
meore sxeuli (Tavdapirvelad uZravi) pirveli sxeulis siCqariT iwyebs moZraobs. sxvagvarad
rom vTqvaT, Tanabari masebis sxeulebi ubralod siCqareebs cvlian. igive Sedegs miviRebT, Tu
meore sxeuli Tavdapirvelad uZravi ar aris.
2. masiuri samizne. 9.19 suraTze masiuri samizne niSnavs, rom m2 >> m1. magaliTad, Cven SegviZlia
golfis burTi zarbaznis uZrav birTvs movaxvedroT. am SemTxvevaSi, 9.67 da 9.68 formulebi
mogvcems:
ν1f ≈ –ν1i da ν2f ≈
( )
2m1
ν1i m2
(9.69)
299
9.10 elastiuri Sejaxebebi erT ganzomilebaSi
maSasadame, pirveli sxeuli (golfis burTi) aisxliteba da sawyisi traeqtoriiT sawinaaRmdego
mimarTulebiT moZraobs, xolo misi siCqaris sidide ar icvleba. uZravi meore sxeuli (zarbaznis
birTvi) dabali siCqariT win gadaadgildeba, vinaidan 9.69 formulis frCxilebSi Casmuli sidide
erTze bevrad naklebia.
3. masiuri sasroli. am SemTxvevaSi m1 >> m2 da ukve zarbaznis birTvs vesvriT golfis burTs.
9.67 da 9.68 formulebi gvaZlevs:
ν1f ≈ ν1i da ν2f ≈ 2ν1i .
(9.70)
9.70 formulis Tanaxmad, pirveli sxeuli (zarbaznis birTvi) moZraobas ganagrZobs da misi
siCqare TiTqmis ucvlelia. meore sxeuli (golfis burTi) zarbaznis birTvis win orjer ufro
swrafad gagordeba.
SesaZloa gagiCndeT SekiTxva: ratom maincdamainc orjer swrafad? pasuxis gasacemad gavixsenoT,
rom 9.69 formuliT aRwerili Sejaxebis dros msubuqi sxeulis (golfis burTis) siCqare +ν-dan
–ν-mde anu 2ν-iT icvleboda. igive xdeba am SemTxvevaSic, magram amjerad siCqare 0-dan 2ν-mde
icvleba.
moZravi samizne
Cven ukve ganvixileT sasroli sxeulis da uZravi samiznis
elastiuri Sejaxeba. modiT amjerad davakvirdeT SemTxvevas,
rodesac elastiur Sejaxebamde orive sxeuli moZraobs.
9.20
suraTze
gamosaxuli
mdgomareobis
SemTxvevaSi,
impulsis Senaxvis kanoni ase Caiwereba:
m1ν1i + m2ν2i = m1ν1f + m2ν2f sur. 9.20. ori sxeuli elastiur Se­
jaxebas erT ganzomilebaSi ganicdis
(9.71)
kinetikuri energiis Senaxvis kanoni ki ase saxes miiRebs:
1
m ν 2 + 1 m2ν2i2 = 1 m1ν1f2 + 1 m2ν2f2
2 1 1i
2
2
2
(9.72)
ν1f-sa da ν2f-is gamoTvlisTvis 9.71 formula Semdegi saxiT CavweroT:
m1(ν1i – ν1f) = –m2(ν2i – ν2f) (9.73)
9.72 formulas ki aseTi saxe mivceT:
m1(ν1i – ν1f)(ν1i + ν1f) = –m2(ν2i – ν2f)(ν2i + ν2f) (9.74)
Semdeg 9.74 formula 9.73 formulaze gavyoT da gardaqmnebis Sedegad miviRebT:
v1f =
m1 – m 2
2m2
v +
v m1 + m2 1i m1 + m2 2i
(9.75)
v2f =
2m1
m2 – m1
v +
v . m1 + m2 1i m1 + m2 2i
(9.76)
da
yuradReba miaqcieT, rom sxeulebisTvis 1 da 2 indeqsis miniWeba pirobiTia. Tu 9.20 suraTze
da 9.75-9.76 formulebSi indeqsebs gadavanacvlebT, miRebuli Sedegi ar Seicvleba. aseve
gaiTvaliswineT, rom Tu ν2i = 0 anu meore sxeuli uZravi samizne xdeba, maSin 9.75-9.76 formulebi
9.67-9.68 formulebze daiyvaneba.
sakontrolo wertili 10. ra iqneba 9.19 suraTze gamosaxuli samiznis saboloo impulsi, Tu
sasroli sxeulis sawyisi impulsia 6kg·m/wm da saboloo impulsia a) 2kg·m/wm da b) –2kg·m/wm?
g) ra iqneba samiznis saboloo kinetikuri energia, Tu sasroli sxeulis sawyisi da saboloo
kinetikuri energiebia Sesabamisad 5j da 2j?
300
masis centri da impulsi
Tavi 9
amocanis amoxsnis nimuSi
9.10
vertikalur Tokebze Camokidebuli liTonis
ori sfero Tavdapirvelad erTmaneTs exeba
(sur. 9.21). Semdeg m1=30g masis pirveli sfero
h1 =8sm simaRleze marcxniv gaswies da xeli
gauSves. pirveli sfero m2=75g masis meore
sferos elastiurad ejaxeba. ra iqneba pirveli
sferos ν1f siCqare Sejaxebis Semdeg?
amoxsna: sferoebis moZraoba or etapad
SegviZlia davyoT da Semdeg isini calcalke gavaanalizoT. es etapebia: 1) pirveli
sferos moZraoba Sejaxebamde da 2) sferoebis
Sejaxeba.
pirveli etapi. pirveli sferos moZraobis
dros sfero-dedamiwis sistemis meqanikuri
energia
inaxeba
(meqanikur
energias
sur. 9.21. Tokebze Camokidebuli liTonis sferoebi
Tavdapirvelad erTmaneTs exeba. Semdeg m1 masis
pirveli sfero h1 simaRleze marcxniv gawies da xeli
gauSves.
meore etapi. Cven ukve davuSviT, rom Sejaxeba
elastiuria, magram amjerad kidev ori
Tokidan pirvel sferoze moqmedi Zala
daSveba gvesaWiroeba. pirvel rigSi Cven
ar cvlis, vinaidan es Zala yovelTvis
sferos
moZraobis
SegviZlia davuSvaT, rom Sejaxeba erT
mimarTulebisadmi
perpendikularulia).
pirveli
ganzomilebaSi xdeba, vinaidan sferoebi
sferos
Sejaxebis
mdebareobis udablesi done aTvlis doned
pirveli
nulis
tolia.
sferos
am
energiis
tolia,
da izolirebulad SegviZlia miviCnioT.
es niSnavs, rom sistemis jamuri impulsi
rodesac
inaxeba.
pirveli sfero h1 simaRleze imyofeba:
1
m ν2=
2 1 1i
amis
gamoyenebiT
m1gh1
Semdeg
Sejaxebis
9.67
formulis
Semdeg
pirveli
sferos siCqare gamovTvaloT:
es formula pirveli sferos Sejaxebamde ν1i
siCqarisTvis amovxsnaT:
ν1i =
Semdeg
sferoebisgan Semdgari sistema Caketilad
energia
udables doneze sistemis mizidulobis
potenciuri
Sejaxebis
garda amisa, Sejaxeba Zalian xanmoklea da
SemTxvevaSi,
kinetikuri
da
miaxloebiT horizontalurad moZraoben.
miviCnioT, sadac mizidulobis potenciuri
energia
win
v1f =
m 1 – m2
0,03 kg – 0,075 kg
v =
(1,252 m/wm)
m1 + m2 1i 0,03 kg + 0,075 kg
= –0,537 m/wm ≈ –0,54 m/wm
=
(pasuxi)
minus niSani gvamcnobs, rom pirveli sfero
= 1,252 m/wm
Sejaxebis Semdeg marcxnisken moZraobs.
9.11. Sejaxebebi or ganzomilebaSi
ori sxeulis Sejaxebis dros, maT Soris moqmedi Zalis
impulsi sxeulebis Semdgomi moZraobis mimarTulebas
gansazRvravs. rodesac Sejaxeba pirdapiri ar aris,
sxeulebi
sawyisi
RerZis
gaswvriv
moZraobas
ar
ganagrZoben. Caketil, izolirebul sistemaSi momxdari
organzomilebiani Sejaxebebis dros jamuri impulsi
kvlav inaxeba:




P1i + P2i = P1 f + P2 f (9.77)
sur. 9.22. or sxeuls Soris momxdari
iribi, elastiuri Sejaxeba. m2 masis sxeu­
li (samizne) Tavdapirvelad uZravia.
301
9.12. cvladi masis mqone sistemebi: raketa
Tu Sejaxeba elastiuria, maSin jamuri kinetikuri energiac inaxeba:
K1i + K2i = K1f + K2f (9.78)
9.77 formula or ganzomilebaSi momxdari Sejaxebis gaanalizebisTvis ufro gamodgeba Tu
mas xy koordinatTa sistemis komponentebis saSualebiT CavwerT. magaliTad, 9.22 suraTze
gamosaxulia sasrol sxeulsa da Tavdapirvelad uZrav samizne sxeuls Soris momxdari iribi
Sejaxeba. sxeulebs Soris moqmedi Zalis impulsebi sxeulebs x RerZisadmi, romlis gaswvriv
sasroli sxeuli moZraobda, θ1 da θ2 kuTxeebiT gadaaadgileben. am SemTxvevaSi, x RerZis gaswvrivi
komponentebisTvis 9.77 formula aseT saxes miiRebs:
m1ν1i = m1ν1f cos θ1 + m2ν2f cos θ2 (9.79)
xolo y RerZis gaswvriv gveqneba:
0 = –m1ν1f sin θ1 + m2ν2f sin θ2 9.78 formula siCqareebis meSveobiTac SeiZleba Caiweros:
(9.80)
1
m ν 2 = 1 m1ν1f2 + 1 m2ν2f2 (kinetikuri energia) 2 1 1i
2
2
(9.81)
9.79-9.81 formulebi ramdenime cvlads Seicavs, esenia: ori masa (m1 da m2), sami siCqare (ν­1i, ν1f da ν2f)
da ori kuTxe (θ1 da θ2). Tu am cvladebidan oTxi mainc viciT, maSin danarCen samsac gamovTvliT.
sakontrolo wertili 11. 9.22 suraTze sasroli sxeulis sawyisi impulsia 6kg·m/wm, impulsis
saboloo x komponentia 4kg·m/wm da impulsis saboloo y komponentia –3kg·m/wm. ra iqneba samiznis
impulsis a) saboloo x komponenti da b) saboloo y komponenti?
9.12. cvladi masis mqone sistemebi: raketa
aqamde ganxiluli sistemebisTvis vuSvebdiT, rom maTi jamuri masa ucvlelia. zogjer, magaliTad
raketis SemTxvevaSi es ase ar xdeba. gasrolis dros raketis masis umetes nawils saraketo sawvavi
Seadgens, romlis umetesi nawili iwveba da raketis Zravis gamosaSvebi naxvretidan gamodis.
raketis aCqarebis dros masis cvlilebis asaxvisTvis
niutonis meore kanons ara mxolod raketisTvis vwerT,
aramed raketisa da misi wvis produqtebisTvis. raketis
aCqarebis dros am sistemis masa ar icvleba.
aCqarebis gamoTvla
davuSvaT, Cven aTvlis inerciuli sistemisadmi uZravad
(a)
vimyofebiT da raketis aCqarebas vakvirdebiT. raketa
kosmosSi moZraobs da masze mizidulobis an atmosferuli
wevis Zala ar moqmedebs. amgvari erTganzomilebiani
moZraobis SemTxvevaSi raketis masaa M, xolo raime t
droSi misi siCqarea ν (sur. 9.23a).
9.23b suraTze naCvenebia dt drois Semdeg mimdinare
movlenebi. amjerad raketis siCqarea ν + dν, xolo misi
masaa M + dM, sadac masis dM cvlileba uaryofiTi
sididea. dt droSi raketidan gamosuli gamonabolqvis
masaa –dM da Cveni aTvlis inerciuli sistemisadmi misi
siCqarea U.
(b)
sur. 9.23. a) M masis aCqarebuli raketa
t droSi aTvlis inerciuli sistemidan.
b) igive mdgomareoba t + dt droSi. dt
drois SualedSi gamosuli gamonabolqvi
naCvenebia.
302
Tavi 9
masis centri da impulsi
Cveni sistema raketisa da dt droSi gamosuli gamo­nabolqvisgan Sedgeba. sistema Caketili da
izolirebulia, amitom dt droSi misi impulsi inaxeba:
Pi=Pf (9.82)
sadac i da f indeqsebi dt drois Sualedis dasawyissa da dasasruls asaxavs. 9.82 formula Semdegi
saxiT SeiZleba Caiweros:
Mν = –dM U + (M + dM)(ν + dν) (9.83)
formulis marjvena mxares gamosaxuli pirveli wevri dt SualedSi gamosuli gamonabolqvis
impulsia, xolo meore wevri raketis impulss dt Sualedis bolos asaxavs.
9.83 formula gamartivdeba, Tu raketasa da gamonabolqvs Soris arsebul fardobiT siCqares
νfar gamoviyenebT. es siCqare aTvlis inerciuli sistemisadmi arsebul siCqareebs Semdegi saxiT
ukavSirdeba:
(
raketis siCqare
aTvlis sistemisadmi
)(
=
)(
raketis siCqare
gamonabolqvisadmi
+
gamonabolqvis siCqare
aTvlis sistemisadmi
)
modiT es yvelaferi simboloebis saSualebiT CavweroT:
(ν + dν) = νfar + U,
U = ν + dν – νfar anu
(9.84)
U-s gamosaxuleba 9.83 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
–dMνfar = M dν (9.85)
9.85 formulis orive mxare dt-ze gavyoT:
dM
dv
νfar = M
(9.86)
dt
dt
dM/dt (raketis masis dakargvis tempi) –R-iT SevcvaloT, sadac R aris sawvavis moxmarebis masuri
tempi, xolo dν/dt raketis aCqarebaa. amgvari gardaqmnebis Semdeg 9.86 formula gvaZlevs:
–
Rνfar = Ma (raketis pirveli formula) (9.87)
9.87 formula nebismieri momentisTvis gamosadegia.
yuradReba miaqcieT, rom 9.87 formulis marcxena mxaris erTeuli Zalis erTeulia (kg/wm·
m/wm=kg·m/wm2=n) da mxolod raketis Zravis maxasiaTeblebzea damokidebuli anu ra R tempiT
moixmars sawvavs Zrava da raketisadmi ra νfar siCqariT gamodis masa raketidan. Rνfar wevrs
raketis Zravis Zalvas vuwodebT da mas T simboloTi gamovsaxavT. Tu 9.87 formulas T = Ma
saxiT CavwerT, sadac a aris raketis aCqareba im momentSi, rodesac misi masaa M, niutonis meore
kanoni naTlad warmogvidgeba Tvalwin.
siCqaris gamoTvla
rogor Seicvleba raketis siCqare sawvavis moxmarebasTan erTad? 9.85 formulidan gvaqvs:
dνfar = – νfar
dM
M
integreba gvaZlevs:
– νfar
,
sadac Mi aris raketis sawyisi masa, xolo Mf - saboloo masaa. integralebis gamoTvlis Semdeg
miviRebT:
νf – νi = – νfar ln
Mi
Mf
(raketis meore formula) (9.88)
303
9.12. cvladi masis mqone sistemebi: raketa
am formulis mixedviT izrdeba raketis siCqare, rodesac misi masa Mi-dan Mf-ze icvleba
(9.88 formulaSi ln simbolo naturalur logariTms asaxavs). igive formula kargad asaxavs
ramdenimesafexuriani raketis upiratesobas, romelSic Mf mimdebare safexurebis moSorebis
Sedegad aris Semcirebuli. safexurebi raketas maSin Sordeba, rodesac maTi sawvavi amoiwureba.
idealur raketas daniSnulebis adgilze mxolod sasargeblo tvirTi unda darCes.
mimoxilva da Sejameba
masis centri. n raodenobis nivTieri wer­
tilisgan Semdgari sistemis masis centri
aris wertili, romlis koordinatebia:
xcom =
, ycom =
, zcom =
,
(9.8)
sadac M aris sistemis jamuri masa.
sistemisTvis. nivTier wertilTa sistemis
masis centris moZraobas nivTier wertilTa
niutonis
meore
kanoni
gansazRvravs:
sadac
t
=M
t
impulsi da niutonis meore kanoni. erTi


mν
nivTieri wertilis p =impulsia:


p=m
mν (9.22)
niutonis meore kanoni impulsis saSualebiT
SeiZleba Caiweros:
moqmedi saSualo Zalaa:
FsaS =
(9.23)
nivTier wertilTa sistemisTvis gveqneba:


P = mν com
com da
t
(9.25, 9.27)
Sejaxeba da Zalis impulsi. nivTieri
wertilis magvari sxeulis Sejaxebis dros
J
Δt
sadac n/Δt
=–
n
Δt
Δp = –
n
Δt
m Δv ,
(9.37)
aris sxeulTa nakadis uZrav
sxeulTan Sejaxebis tempi, xolo Δν - TiToeuli
sxeulis
siCqaris
cvlileba.
saSualo Zala asec SeiZleba gamoisaxos:
FsaS = –
sadac Δm/Δt
Δm
Δv ,
Δt
(9.40)
aris uZrav sxeulTan masis
Sejaxebis tempi. Tu sxeulebi Sejaxebis dros
Cerdeba, maSin 9.37 da 9.40 formulebSi Δν = –ν,
xolo Tu sxeulebi siCqaris cvlilebis gareSe
ukan aisxliteba, maSin Δν = –2ν.
impulsis mudmivoba. Tu sistema izo­
lirebulia
t
(9.35)
rodesac m masis da ν siCqaris mqone sxeulTa
aris sistemaze moqmedi yvela gare
- sistemis masis centris aCqareba.
J = FsaS Δt . Sejaxebuli
(9.14)
com ,
Zalis jami, M - sistemis jamuri masa, xolo
com
nakadi uZrav sxeuls ejaxeba, uZrav sxeulze
niutonis meore kanoni nivTier wertilTa
sistemisTvis
.
(9.30)

Tu F (t ) Zalis saSualo sididea FsaS da Seja­
xeba Δt drois ganmavlobaSi grZeldeba, maSin
erT ganzomilebaSi moZraobis dros:
(9.5)
an

J
da
masze
jamuri gare Zala
ar moqmedebs, maSin sistemis P impulsi
ucvlelia:

P = mudmiva (Caketili, izolirebuli sistema) (9.42)
impulsis mudmivoba asec SeiZleba Caiweros:
 
Pi = Pf
(Caketili, izolirebuli sistema), (9.43)

niutonis meore kanonis gamoyeneba Zalis
sadac i da f indeqsebi P -s mniSvnelobas raime
impulsi-impulsis Teoremas gvaZlevs:
sawyis da momdevno droSi asaxaven. 9.42 da


 
(9.31, 9.32)
p f - pi = Dp = J ,



sadac p f - pi = Dp aris sxeulis impulsis

cvlileba, xolo J – Sejaxebis dros erTi

sxeulidan meoreze moqmedi F (t ) Zalis
Sedegad miRebuli Zalis impulsi:
9.43 impulsis mudmivobis kanonis amsaxveli
eqvivalenturi formulebia.
araelastiuri Sejaxeba erT ganzomilebaSi.
ori sxeulis araelastiuri Sejaxebis dros,
ori sxeulisgan Semdgari sistemis kinetikuri
304
Tavi 9
masis centri da impulsi
energia ar inaxeba. Tu sistema Caketili da
izolirebulia, misi jamuri impulsi inaxeba
v1f =
m 1 – m2
v
m1 + m2 1i
(9.67)
da
v2f =
2m1
v .
m1 + m2 1i
(9.68)
da es faqti veqtoruli formiT SegviZlia
CavweroT:




p1i + p 2i = p1 f + p 2 f ,
(9.50)
sadac i da f indeqsebi impulsis mniSvnelobebs
asaxavs Sejaxebamde da Sejaxebis Semdeg.
Tu sxeulebi erTi RerZis gaswvriv moZraoben,
maSin Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba da
9.50 formula siCqaris am RerZis gaswvrivi
komponentebiT SeiZleba Caiweros:
m1ν1i+m2ν2i=m1ν1f+m2ν2f .
(9.51)
Sejaxeba or ganzomilebaSi. Tu ori sxeuli
erTmaneTs ejaxeba da erTi RerZis gaswvriv
ar moZraobs (Sejaxeba iribia), maSin Sejaxeba
or ganzomilebaSi xdeba. Tu ori sxeulisgan
Semdgari sistema Caketili da izolirebulia,
Sejaxebis dros impulsi inaxeba:




P1i + P2i = P1 f + P2 f
(9.77)
am formulis komponenturi forma Sejaxebis
Tu Sejaxebisas sxeulebi erTmaneTs ekroba,
aRmwer or formulas gvaZlevs (TiToeuli
Sejaxeba sruliad araelastiuria da gaerTia­
ganzomilebisTvis erTi formulaa gankuT­
nebul sxeuls Tanabari V saboloo siCqare
vnili).
aqvs.
rodesac Sejaxeba elastiuria, kinetikuri
masis centris moZraoba. ori Sejaxebuli
energiis Senaxvis principi mesame formulasac
sxeulis Caketili, izolirebuli sistemis
gvaZlevs:
K1i+K2i=K1f+K2f
masis centrze Sejaxeba gavlenas ar axdens.
kerZod, masis centris
com
siCqare Sejaxebis
Sedegad ar icvleba.
(9.78)
cvladi masis mqone sistemebi. gare
Zalebis ararsebobis SemTxvevaSi raketa myisi
elastiuri Sejaxebebi erT ganzomi­le­
baSi. elastiuri Sejaxebis dros Sejaxebuli
tempiT Cqardeba:
sxeulebis sistemis kinetikuri energia inaxeba.
sadac M aris raketis myisi masa (sawvavis
Tu sistema Caketili da izolirebulia, maSin
misi impulsic inaxeba. erT ganzomilebaSi
momxdari Sejaxebis dros, rodesac meore
sxeuli samiznea da pirveli sxeuli _ sasroli,
kinetikuri energiis da impulsis Senaxvis
principi
Sejaxebis
Semdgomi
siCqareebis
gamosaxulebebs gvaZlevs:
Rνfar = Ma (raketis pirveli formula), (9.87)
CaTvliT), R – sawvavis moxmarebis tempi da νfar
- sawvavis gamonabolqvis fardobiTi siCqare
raketisadmi. Rνfar wevrs raketis Zravis Zalva
ewodeba. rodesac R da νfar mudmivia, raketis
siCqare νi-dan νf-ze icvleba da masa Mi-dan Mf
xdeba:
νf – νi = – νfar ln
Mi
Mf
(raketis meore formula) (9.88)
SekiTxvebi
1. 9.24 suraTze gamosaxuli, identuri masis
zedapirze
oTxi nivTieri wertili xaxunisgan Tavisufal
siCqareebis mimarTulebebi naCvenebia, xolo
mudmivi
siCqariT
moZraobs.
maTi sidideebi erTi da igivea. ganixileT
nivTier wertilTa wyvilebi. romeli wyvili
qmnis iseT sistemas, romlis masis centri
a) uZravia, b) uZravia da aTvlis saTaveze
mdebareobs da g) aTvlis saTaveze gadis?
2. 9.25 suraTze gamosaxul sam nivTier
wertilze gare Zalebi moqmedebs. or nivTier
wertilze moqmedi Zalebis sidideebi da
sur. 9.24. SekiTxva 1.
mimarTulebebi naCvenebia. ra sididis da
305
mimarTulebis
grafikebi.
Zala
moqmedi Zalis impulsis mixedviT dididan
moqmedebs
mesame
nivTier
wertilze,
nivTieri
tilebis
daalageT
grafikebi
sxeulze
mcireze.
Tu
wer­
siste­
sur. 9.25. SekiTxva 2.
mis ma­sis centri
a)
uZ­­ra­via, b) mud­mi­vi
siCqariT
marjvniv
moZraobs da g) mar­jvniv Cqardeba?
sur. 9.28. SekiTxva 5.
3. 9.26 suraTze naCvenebia sami an oTxi
identuri nivTieri wertilisgan Seqmnili
6. 9.5 amocanis amoxsnis nimuSSi mocemuli
yuTi x RerZis gaswvriv mudmivi, dadebiTi
oTxi jgufi. wertilebi sididiT erTi da
siCqariT moZraobs da afeTqebis Sedegad
igive siCqariT x an y RerZis paralelurad
or nawilad iSleba. m1 masis pirveli nawili
moZraoben. daalageT jgufebi masis centris
1
dadebiTi siCqariT ganagrZobs moZraobas,
xolo m2 masis meore nawilma SesaZlebelia a)
siCqaris mixedviT dididan mcireze.
dadebiTi siCqariT (sur. 9.29a), b)
2
2 uaryofiTi
siCqariT (sur. 9.29b) an g) nulovani siCqariT
(sur. 9.29g) imoZraos. sami SesaZlo Sedegi
1-is
Sesabamisi sidideebis mixedviT dididan
mcireze daalageT.
sur. 9.29. SekiTxva 6.
7. horizontalur zedapirze ganlagebuli
bloki an uZravia, an x RerZis dadebiTi
mimarTulebiT moZraobs, an igive RerZis
uaryofiTi mimarTulebiT moZraobs. Semdeg
bloki or nawilad iSleba da nawilebi x RerZis
sur. 9.26. SekiTxva 3.
4.
9.27
suraTze
naCvenebia
gaswvriv ganagrZobs moZraobas. davuSvaT,
Tavisufali
bloki da ori nawili Caketil, izolirebul
sxeulis grafikebi, rodesac Sokoladis sam
sistemas
yuTze
moqmedebs
impulsebis droze damokidebulebis eqvsi
da yuTebi xaxunisgan Tavisufal zedapirze
SesaZlo grafiki 9.30 suraTzea naCvenebi.
gadaadgildeba. TiToeuli yuTis SemTxvevaSi
romeli grafiki asaxavs fizikurad SeuZlebel
horizontaluri
Zalebi
impulsi x RerZis gaswvriv inaxeba Tu y RerZis
qmnis.
blokis
da
mdgomareobas da ratom?
gaswvriv?
sur. 9.27. SekiTxva 4.
5. 9.28 suraTze naCvenebia Sejaxebul sxeulze
moqmedi
Zalis
droze
damokidebulebis
sur. 9.30. SekiTxva 7.
nawilebis
306
Tavi 9
masis centri da impulsi
su­raTze naCvenebia pirveli blokis x mdebare-
8. ori sxeuli er­
TmaneTs x RerZis
gaswvriv, erT ga­
obis t droze damokidebulebis grafiki, vidre
xc adgilze da tc droSi Sejaxeba moxdeba. sura-
n­zomilebaSi
Tis
s­tiurad
ela­
Cvenebia
dasaTaurebul
arealSi
gagrZeldeba grafiki (Sejaxebis Semdeg) Tu
See­jaxa.
9.31 su­raTze na­
romel
sur. 9.31. SekiTxva 8
a) m1<m2 da b) m1>m2? g) romeli daStrixuli
wrfis gaswvriv gagrZeldeba grafiki, Tu
sxeu­
le­bis da masis centris mdebareobis droze
m1=m2?
damokidebulebis grafiki. a) sxeulebi Tav­
11.
dapirvelad
naCvenebia xaxunisgan
moZraobdnen
Tu
erT-erTi
9.34
suraTze
sur. 9.34. SekiTxva 11.
maTgani uZravi iyo? wrfis romeli monakveTi
Tavisufal
Seesabameba masis centris moZraobas b) Se­­
pirze, x RerZis gaswvriv moZravi pirveli
jaxebamde da g) Sejaxebis Semdeg? d) Se­ja­
bloki,
xebamde ufro swrafad moZravi sxeulis masa
elastiurad
meore sxeulis masaze metia, naklebia Tu misi
gamosaxulia ori blokisgan Semdgari sistemis
tolia?
masis centris sami SesaZlo mdebareoba (B
9. 9.32 suraTze na­
wertili
Cvenebia ori sxeulis
manZilzea ganlagebuli). Sejaxebis Semdeg
da maTi masis centris
pirveli bloki uZravia, win gadaadgildeba Tu
mdebareobis
vidre
is
uZrav
Seejaxeba.
blokebis
meore
bloks
suraTze
centrebidan
aseve
Tanabar
ukan brundeba, rodesac masis centri a) A, b) B
droze
da g) C wertilzea ganlagebuli?
damokidebulebis
grafikebi.
zeda­
sxeu­le­
12. bloki xaxunisgan Tavisufal zedapirze
bi Caketil, izo­li­
gadaadgildeba da igive masis meore uZrav
rebul sistemas qmni­
bloks
an da erT ganzomi­
lebian,
sur. 9.32. SekiTxva 9.
sru­liad
ejaxeba.
blokebis K
9.35
suraTze
naCvenebia
kinetikuri energiebis oTxi
SesaZlo grafiki Sejaxebamde da Sejaxebis
araelastiur Sejaxebas ganicdian. pirvel
grafikze a) ori sxeuli da b) masis centri x
Semdeg. a) romeli grafiki asaxavs fizikurad
SeuZlebel mdgomareobas da ratom? romeli
RerZis dadebiTi mimarTulebiT moZraobs Tu
grafiki asaxavs saukeTesod a) elastiur
uaryofiTi mimarTulebiT? g) romeli grafiki
Sejaxebas da g) araelastiur Sejaxebas?
asaxavs fizikurad SeuZlebel mdgomareobas
da ratom?
10. m1 masis pir­ve­li
bloki
xaxu­
nisgan Tavisufal
zedapirze, x Rer­
Zis gaswvriv ga­da­
adgildeba da m2
masis uZrav meore
bloks
elastiu­-­
rad ejaxeba. 9.33
sur. 9.33. SekiTxva 10.
sur. 9.35. SekiTxva 12.
307
amocanebi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gviCvenebs
sur. 9.38. amocana 4.
paragrafi 9.2. masis centri
suraTze naCvenebi firfitis masis centri, Tu
·1. 9.36 suraTze
L=5sm?
naCvenebia
··5. amiakis molekulaSi
(sur. 9.39) wyalbadis (H)
m1=3kg, m2=4kg
da m3=8kg ma­
sami atomi tolgverda
samkuTxeds qmnis da
sam­kuTxedis
centri
sebis nivTieri
wertilebis sis­
tema. ra a) x da b)
y
sur. 9.36. amocana 1.
koordinatze
wya­l­badis
mdebareobs sistemis masis centri? g) Tu m3 masa
TandaTanobiT izrdeba, sistemis masis centri
am nivTieri wertilisken gadaadgildeba,
Sordeba mas Tu adgilze rCeba? SSM
·2.
2kg
masis
nivTieri
wertilis
xy
koordinatebia (–1,2m,05m), xolo 4kg masis
meore nivTieri wertilis koordinatebia
orive
nivTieri
wertili
(0,6m;–0,75m).
horizontalur sibrtyezea ganlagebuli. ra
a) x da b) y koo­rdinatze unda gan­lagdes 3kg
masis ni­vTieri wertili, raTa sami nivTieri
wertilisgan Se­md
­ ­gari sistemis ma­sis centris
koor­dinatebi iyos (–0,5m;–0,7m)?
··3.
9.37
suraTze,
L=22m
sigrZis
Zelaki
atomur masasTan Sefardebaa 13,9, xolo
azotsa da wyalbadis atomebs Soris manZilia
L=10,14×10-11m. ra a) x da b) y koordinatze
mdebareobs molekulis masis centri? ILW
··6. 9.40 suraTze naCvenebia firfita da
misi zomebia d1=11sm, d2=2,8sm da d3=13sm.
firfitis
naxevari
(simkvrive=2,7g/sm ),
3
aluminisgan
xolo
meore
Sedgeba
naxevari
rkinaa (simkvrive=7,85g/sm ). ra a) x, b) y da
3
sami
U-s qmnis.
vertikaluri Ze­la­ke­bis masaa 14g, xolo
horizon­taluri Ze­lakis masa 42g-ia. ra a) x da
b) y koordinatze mdebareobs sistemis masis
erTnairi
TiToeuli
ato­­­midan
d=9,4×10-11m sur. 9.39. amocana 5.
manZiliTaa daSorebuli.
azotis atomi naCvenebi piramidis wverzea gan­
lagebuli, xolo wya­lbadis atomebi piramidis
fuZes qmnian. azotis atomuri masis wyalbadis
Se­­bru­nebul
g) z koordinatze mdebareobs firfitis masis
centri?
centri?
sur. 9.37. amocana 3.
··4. ra a) x da b) y koordinatze mdebareobs 9.38
sur. 9.40. amocana 6.
308
Tavi 9
masis centri da impulsi
··7. 9.41 suraTze
gamosaxuli
ku­
bis formis yuTi
umniSvnelo sis­qis
liTonis
firfi­
tisgan aris damza­
debuli. yuTi ze­
modan
gaxsnilia
da misi gverdis
sigrZea L=40sm. ra
masis satvirTo manqana avtomobils daeweva
da uswrebs. a) ra manZilzea avtomobilisatvirTo manqanis sistemis masis centri
SuqniSnidan, rodesac t = 3 wm? b) ra siCqariT
moZraobs am dros masis centri?
·12. m = 0,5 kg masis zeTisxili xy koordinatTa
sistemis aTvlis saTaveze devs, xolo M = 1,5 kg
masis
braziliuri
Txilis
koordinatebia

2iˆ ++33ˆj )) n Zala
(1,2 m, 2,0 m). rodesac t = 0, F0 = ((2
sur. 9.41. amocana 7.
a) x, b) y da g) z koordinatze mdebareobs yuTis
masis centri?
zeTisxilze iwyebs moqmedebas, xolo Txilze
···8.
werSi ra iqneba zeTisxili-Txilis sistemis
0,14kg, xolo simaRlea
12sm (sur. 9.42). WurWeli
1,31kg
masis
sodiT
··13. 9.43 suraTze, erTi bloki Camokidebul
erTgvarovani li­
Tonis WurWlis masaa
gaavses da Semdeg zemoT
da qvemoT naxvretebi
gaukeTes (li­Tonis dana­
masis centris gadaadgileba, rodesac t=4 wm?
meore blokTan gorgolaWze gadakidebuli
TokiT aris gadabmuli. m1=0,6kg masis pirveli
blokis centris xy koordinatebia (-0,5m,0m),
xolo m2=0,4kg masis Camokidebuli blokis
sur. 9.42. amocana 8.
kargi umni­S­vneloa). ra h
sima­Rleze mdebareobs Wur­Wlis masis centri
a) Tavdapirvelad da b) WurWlidan sodis
mTlianad gamosvlis Semdeg? g) ra mosdis h
simaRles sodis daclis dros? d) Tu nebismier
momentSi
darCenili

Fn = ((–3
-3iˆ -–22ˆj )) n. erTeulovan-veqtorul Cana­
sodis
simaRlea
x,
gamoTvaleT x, rodesac masis centri udables
wertilze mdebareobs.
paragrafi 9.3. niutonis meore kanoni
nivTier wertilTa sistemisTvis
·9. qva vardnas iwyebs, rodesac t = 0. orjer
meti masis qva igive wertilidan maSin vardeba,
rodesac t = 100 mwm. a) vardnis dawyebis
adgilidan ra manZilzea qvebis masis centri,
centris xy koordinatebia (0,-0,1m). Tokis
da gorgolaWis masebi umniSvneloa. pirveli
bloki moZraobas iwyebs da orive bloki manamde
moZraobs, vidre pirveli bloki gorgolaWs
Seejaxeba. pirvel bloksa da zedapirs Soris,
agreTve gorgolaWsa da mis RerZs Soris
xaxuni umniSvneloa. a) erTeulovan-veqtorul
CanawerSi ra aCqareba eqneba blokebis
sistemis masis centrs? b) daadgineT masis
centris siCqaris t droze damokidebulebis
funqcia. g) gaavleT masis centris moZraobis
traeqtoria. d) Tu traeqtoria arawrfivia,
maRla da marjvniskenaa gadaxrili Tu dabla
da marcxnisken? Tu traeqtoria wrfivia, ra
kuTxes adgens is x RerZTan?
rodesac t = 300 mwm? (am dros arc erTi qva miwa­
ze dacemuli ar aris). b) ra siCqariT moZraobs
qvebis sistemis masis centri am dros? ILW
·10. 65 kg da 40 kg masis or moTxilamures
10 m sigrZis da umniSvnelo masis Woki
uWiravs. moTxilamureebi Wokis saSualebiT
erTmaneTisken
moZraoben
da
xvdebian
erTmaneTs. ra manZils gaivlis 40 kg masis
mOoTxilamure?
·11. 1000 kg masis avtomobili SuqniSanTan
uZravad dgas. mwvane Suqis anTebis dros
avtomobili moZraobas 4m/wm2 aCqarebiT iwyebs.
amave dros 8m/wm siCqariT moZravi 2000kg
sur. 9.43. amocana 13.
··14. 9.44 suraTze gamosaxuli ori nivTieri
wertili
koordinatTa
sistemis
aTvlis
saTavidan iwyebs moZraobas, rodesac t = 0.
m1=5g masis pirveli nivTieri wertili x
RerZis
gaswvriv
(xaxunisgan
Tavisufal
309
zedapirze)
10m/
wm
mudmivi
si­
CqariT
moZraobs.
iqneba amis Semdeg
ZaRli napiridan?
m2=3g masis meore
9.46b.
(miniSneba:
ix.
sur.
uli kuTxiT da 20m/
ZaRli mar­
cxnisken moZraobs,
xolo navi mar­jvni­
sken, magram moZraobs
wm siCqariT maR­la aisroles. meore nivTieri
wertili zus­tad pirveli wertilis Tavze
Tu ara navi+ZaRlis
sistemis masis cen­
moZraobs. a) ra maqsimalur Hmax simaRles
miaRwevs nivTieri wertilebis sistemis masis
centri? erTeulovan-veqtorul CanawerSi ra
iqneba masis centris b) siCqare da g) aCqareba
tri? SSM WWW
nivTieri wertili x
RerZisadmi garkve­
sur. 9.44. amocana 14.
Hmax simaRleze?
··15. saartilerio Wurvi
=20m/wm sawyisi
siCqariT da horizontalisadmi θ = 60° kuTxiT
0
isroles. traeqtoriis umaRles wertilSi
Wurvi afeTqda da Tanabari masis or nawilad
daiSala (sur. 9.45). erTi nawilis siCqare
afeTqebis Semdeg nuli gaxda da vertikalurad
Camovarda. gasrolis adgilidan ra manZilze
Camovardeba Wurvis meore nawili, Tu
teritoria sworia da haeris wevis Zala
umniSvneloa? SSM
(a)
(b)
sur. 9.46. amocana 17.
paragrafi 9.5. nivTier wertilTa sis­
temis impulsi
·18. 0,7 kg masis burTi 5 m/wm siCqariT
horizontalurad moZraobs da vertikalur
kedels ejaxeba. burTi 2 m/wm siCqariT
aisxliteba. rogor Seicvleba burTis im­
pulsi?
·19. 2100k g masis satvirTo manqana 41 km/sT
siCqariT CrdiloeTisken moZraobs, Semdeg
aRmosavleTisken 51 km/sT siCqariT ganag­rZobs moZraobas. a) ramdeniT icvleba satvirTo
manqanis kinetikuri energia? ra b) sididis da
g) mimarTulebisaa manqanis impulsis cvli­
leba? ILW
··20. 9.47 suraTze
0,165 kg
naCvenebia
sur. 9.45. amocana 15.
···16. 80kg masis rikardo da ufro msubuqi
karmelita 30kg masis kanoeSi sxedan da
mersedis tbis xedebiT tkebian. rodesac kanoe
mdore wyalSi uZravad gaCerda, rikardom
da karmelitam 3m-iT dacilebuli da kanoes
centrisadmi
simetriulad
ganlagebuli
adgilebi gacvales. rikardom SeniSna, rom
adgilebis Secvlis dros kanoe dambisadmi
40sm-iT
gadaadgilda
horizontalurad
da karmelitas masa gamoTvala. ra masa aqvs
karmelitas?
masis burTis moZraobis
traeq­to­
ria,
rodesac
is
biliardis
magidis
kididan aisxliteba.
burTis sawyisi si­
Cqarea 2 m/wm, xolo θ1
kuTxea 30°. asxletis
dros burTis y komponenti sapirispiro xdeba,
xolo x komponenti ar icvleba. risi tolia
a) θ2 kuTxe da b) ramdeniT icvleba burTis
impulsi erTeulovan-veqtorul CanawerSi?
(am amocanaSi burTis gorva ar ganixileba)
··21.
t=0
dros
burTs fexi daar­
···17. 9.46a suraTze gamosaxuli 4,5kg masis
ZaRli napiridan D=6,1m manZilze myof, 18kg
tyes. 9.48 suraTze
naCvenebia burTis
masis navze dgas. ZaRli napiris mimarTulebiT
p impulsis droze
damokidebulebis
grafiki
frenis
da navis gaswvriv 2,4m-s gadis. davuSvaT wyalsa
da navs Soris xaxuni ar arsebobs, ra manZilze
sur. 9.47. amocana 20.
sur. 9.48. amocana 21.
310
Tavi 9
masis centri da impulsi
dros. ra sawyisi kuTxiT daartyes burTs?
·25. 1955 wlis TebervalSi, paraSutisti 370m
··22. tafelasTan Sejaxebamde 0,3kg masis burTi
15m/wm siCqariT da horizontalidan qvemoT
daxrili 35° kuTxiT moZraobs. ramdeniT
simaRlidan gadmoxta da paraSutis gaxsna ver
SeZlo da TovlSi Cavarda. raoden gasakviric
ar unda iyos, paraSutistma mxolod mcire
dazianebebi miiRo. davuSvaT, TovlSi Cavar­
icvleba
burTis
impulsi
tafelasTan
Sejaxebis Semdeg, Tu burTi moZraobs a) 20m/wm
siCqariT da vertikalurad qvemoT eSveba da
dnis dros misi siCqarea 56m/wm, masaa 85kg
Zalis
da Tovlidan masze moqmedi Zalaa 1,2×105n
(maqsimaluri sidide, rodesac adamians
gadarCenis Sansi aqvs). ra a) minimaluri siRrmis
Tovli gadaarCenda paraSutists da b) ra Zalis
impulsi moqmedebda masze Tovlidan?
·23. x RerZis gaswvriv 14m/wm siCqariT moZrav
·26. 1,2kg masis burTi Camovarda da zedapirze
25m/wm siCqariT daeca da Semdeg burTi 10m/wm
b) 20m/wm siCqariT da horizontalurad ukan
brundeba?
paragrafi
impulsi
9.6.
Sejaxeba
da
0,4kg masis burTze x RerZis uaryofiTi
mimarTulebiT modebuli Zala 27mwm-is
siCqariT axta. a) ra Zalis impulsi moqmedebs
burTze zedapirTan kontaqtis dros? b) Tu
ganmavlobaSi moqmedebs. Zalis sidide icvleba
burTsa da zedapirs Soris kontaqti 0,02wmis ganmavlobaSi grZeldeba, ra saSualo Zala
moqmedebs burTidan zedapirze?
da Zalis impulsia 32,4n·wm. ra iqneba a) burTis
siCqare da b) ra mimarTulebiT imoZravebs
burTi Zalis modebis Semdeg? ra iqneba g)
Zalis saSualo sidide da d) burTze moqmedi
Zalis impulsis mimarTuleba? SSM
·24. 70-ian wlebSi, henri lamote 12m simaRlidan
30sm siRrmis wyalSi xteboda da auditorias
aRafrTovanebda (sur. 9.49). davuSvaT lamote
wylis fskerze Cerdeba. ra Zalis impulsi
moqmedebs masze wylidan? lamotes masa Tqven
airCieT.
·27. yvela icis, rom `zekacisaTvis~ (Super­man)nasroli tyviebi misi mkerdidan ais­xli­
teba. davuSvaT gangsteri 3 g masis tyviebs
100 tyvia/wT tempiT esvris „zekacs” da Ti­
Toeuli tyviis siCqarea 500m/wm. aseve davu­
SvaT, rom tyviebi sawyisi traeqtoriiT
aisxliteba da maTi siCqare ar icvleba. ra
saSualo Zala moqmedebs tyviebidan „zekacis”
mkerdze?
··28.
5 kg
saTa­maSo
masis
manqana
x Rer­Zis gaswvriv
g a d a a ­d g i l d e b a .
9.50 su­raTze naCve­
nebia
manqanaze
sur. 9.50. amocana 28.
mo­qmedi Fx Zalis
cvli­lebis grafiki. erTeulo­van-veqtorul
CanawerSi ra iqneba P a) t=4wm da b) t = 7 wm
dros? ra iqneba
g) t = 9 wm dros?
··29. 9.51 suraTze naCvenebia 0,3 kg masis beis­
bo­lis burTi ta­felasTan Seja­­xebamde da Se­
ja­xebis Semdeg. Sejaxebamde burTis
1
siCqa­-
rea 12 m/wm da θ1 kuTxea 35°. Sejaxebis Semdeg
burTi maRla mo­
Zraobs
siCqariT.
2=10m/wm
Seja­xe­­ba
2
sur. 9.49. amocana 24. 30sm siRrmis wyalSi xtoma
mwm-is
ganmav­
lobaSi grZeldeba.
ra a) sididis da
b) mimarTulebis (x
sur. 9.51. amocana 29.
311
RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi) Zalis
impulsi moqmedebs tafeladan burTze? ra
g) sididis da d) mimarTulebis saSualo Zala
moqmedebs tafeladan burTze?
moqmedi saSualo Zala? g) ra saSualo Zala
moqmedebs
kedelze
mravali
Sejaxebis
ganmavlobaSi?
··30. xvlik basiliskos wylis zedapirze
sirbili SeuZlia (sur. 9.52). TiToeuli
nabijis gadadgmis dros xvliki fexs wyals
urtyams da swrafad awveba, raTa fexis garSemo
haeris Rru gaCndes. nabijis dasrulebisTvis
xvliki fexs manamde wevs, vidre wyali haeris
RruSi SeaRwevs. Tu xvliki ar unda CaiZiros,
maSin fexis dartymis, dawolis da awevis
dros xvlikze moqmedi, maRla mimarTuli
Zalis impulsi mizidulobis Zalis Semdegad
gaCenili, qvemoT mimarTuli Zalis impulsis
toli unda iyos. davuSvaT xvlikis masaa
··32. 9.54 suraTze naCvenebia 58g masis
90g, TiToeuli fexis masaa 3g, wyalze fexis
dartymis siCqarea 1,5m/wm da nabijis gadadgmas
aisxliteba. ra Fmax maqsimaluri Zala
moqmedebs kedlidan burTze Sejaxebis dros?
sur. 9.53. amocana 31.
burTis kedelTan Sejaxebis dros moqmedi
F Zalis t droze damokidebulebis funqciis
grafiki. burTis sawyisi siCqarea 34m/wm da
kedlidan igive siCqariT perpendikularulad
0,6wm sWirdeba. a) ra sididis Zalis impulsi
moqmedebs xvlikze fexis dartymis dros?
b) 0,6 wm-is ganmavlobaSi qvemoT mimarTuli ra
Zalis impulsi moqmedebs xvlikze mizidulobis
Zalis Sedegad? g) romeli moqmedeba (dartyma
Tu fexis dawola) exmareba ufro metad xvliks,
Tu maTi mniSvneloba Tanabaria?
sur. 9.54. amocana 32.
··33.
9.55
300 g
masis da ν = 6m/wm
suraTze,
siCqaris
burTi
θ = 30°
kedels
sur. 9.55. amocana 33.
kuTxiT ejaxeba
da igive siCqariTa da kuTxiT aisxliteba.
sur. 9.52. amocana 30. wyalze morbenali xvliki
··31. ori saSualo Zala. 0,25kg masis Tovlis
gundebs 4m/wm siCqariT esvrian kedels.
TiToeuli gunda kedels ekroba. 9.53 suraTze
naCvenebia kedelze moqmedi F Zalis t droze
damokidebulebis funqciis grafiki Tovlis
ori gundis SejaxebisTvis. Sejaxebebs Soris
drois Sualedia Δtr=50mwm, xolo TiToeuli
Sejaxeba Δtd=10mwm-s ganmavlobaSi grZeldeba.
Sejaxebis Sedegad grafikze tolferda
samkuTxedebi Cndeba da Zalis maqsimaluri
sididea Fmax=200n. TiToeuli Sejaxebis dros
risi tolia a) Zalis impulsi da b) kedelze
burTsa da kedels Soris kontaqti 10 mwmis ganmavlobaSi grZeldeba. erTeulovanveqtorul Cana­werSi risi tolia a) ked­lidan
bur­Tze moqmedi Za­lis impulsi da b) burTidan
kedelze moqmedi saSualo Zala?
··34. 0,25kg masis hokeis Saiba umniSvnelo
xaxunis mqone yinulis zedapirze uZravad


Zevs. t=0 dros, F =(12 – 3 t 2) Zala, sadac F
niutonebSia, xolo t - wamebSi, iwyebs moqmedebas
da manamde moqmedebs, vidre misi sidide nulis
toli gaxdeba. a) ra Zalis impulsi moqmedebs
Saibaze 0,5wm-dan 1,25wm-mde drois SualedSi?
b) ramdeniT icvleba Saibis impulsi t = 0 drosa
da im moments Soris, rodesac F = 0?
312
Tavi 9
masis centri da impulsi
paragrafi 9.7. impulsis mudmivoba
·35. 91kg masis adamiani umniSvnelo xaxunis
mqone zedapirze wevs da 68g masis qvas
4m/wm siCqariT isvris. ra siCqares SeiZens qvis
msroleli? SSM
·36. saTamaSo xaxunisgan Tavisufal zedapirze
x RerZis gaswvriv (–0,4m/wm) siCqariT ga­
daa­dgildeba, rodesac saTamaSos SigniT
damagrebuli ori zambara mas sam nawilad
yofs. ra siCqare eqneba A nawils?
masis da damkvirveblisadmi ν
siCqaris mqone sagani or nawilad iSleba.
erTi nawilis masa meoreze samjer metia da
afeTqeba kosmosSi xdeba. naklebi masis sagani
damkvirveblis mimarT Cerdeba. ra kinetikuri
energia emateba sistemas afeTqebis dros
damkvirveblis aTvlis sistemidan?
··40.
m
··41. xy koordinatTa sistemis aTvlis sa­
Taveze mdebare WurWeli afeTqebis Sedegad
sam na­wilad daiSala. m masis mqone erTi
nawili (–30 m/wm) siCqariT moZraobs, aseve m
nawili
masa (kg)
siCqare (m/wm)
A
0,5
?
masis mqone meore nawili (–30 m/wm) siCqariT
gadaadgildeba, xolo mesame nawilis masaa
B
0,6
0,2
3m. afeTqebis Semdeg ra a) sididis da b) mimar­
C
0,2
0,3
Tulebis siCqare aqvs mesame nawils?
·37. kosmosuri xomaldi dedamiwis mimarT
4300km/sT siCqariT moZraobs, rodesac
raketis daxarjuli Zrava raketas gamoeyofa
da samarTavi modulis mimarT 82km/sT siCqariT
moZraobs. Zravis masa modulis masaze oTxjer
metia. ra siCqare aqvs samarTav moduls
dedamiwis mimarT raketis gayofis Semdeg?
··38.
9.56
suraTze
naCvenebia xaxunisgan
Tavisufal zeda­pi­
rze mdebare `raketa~,
··42. 9.57 suraTze gamosaxuli uZravi bloki
L da R nawilebad iSleba. nawilebi xaxunisgan
Tavisufal zedapirze gadaadgildeba da
Semdeg xaxunis mqone arealSi Sedian, sadac
orive Cerdeba. 2 kg masis L nawilze μL = 0,4
kinetikuri xaxunis koeficienti moqmedebs
da is dL = 0,15 m manZilis gavlis Semdeg
Cerdeba. R nawilze μR = 0,5 kinetikuri xaxunis
koeficienti moqmedebs da is dR=0,25m man­Zilis
gavlis Semdeg Cerdeba. ra masisaa bloki?
romlis centri x Rer­
Zis aTvlis saTaves
sur. 9.56. amocana 38.
emTxveva. „raketa“ C centraluri blokisgan
(M = 6kg) da L da R blokebisgan (m = 2kg)
Sedgeba. mcire afeTqebas gverdiT mdebare
blokebis C blokisgan moSorebiT da x RerZis
gaswvriv gadaadgileba SeuZlia gamoiwvios.
1) t = 0 dros, L bloki marcxnisken gada­
adgildeba
afeTqebis
mier
miniWebuli
siCqarisadmi
raketisTvis
3 m/wm
siCqariT.
2) t = 0,8 wm dros, R bloki marjvnisken
gadaadgildeba C blokis siCqarisadmi 3 m/wm
siCqariT. rodesac t = 2,8 wm, ra a) siCqare aqvs
C bloks da b) sad mdebareobs misi centri?
sur. 9.57. amocana 42.
··43. 20kg masis sxeuli 200m/wm siCqariT x RerZis
dadebiTi mimarTulebiT gadaadgildeba da
afeTqebis Sedegad sam nawilad iSleba. 10 kg
masis erTi nawili afeTqebis wertilidan
moSorebiT, y RerZis dadebiTi mimarTulebiT
100 m/wm siCqariT gadaadgildeba. 4 kg ma­
sis meore nawili x RerZis uaryofiTi mi­
marTulebiT 500 m/wm siCqariT moZraobs.
a) er­Teulovan-veqtorul CanawerSi ra siCqare
aqvs mesame nawils? b) ra energia gamoiyofa
afeTqebis dros? mizidulobis Zalis mo­
··39. 4 kg masis sagani xaxunisgan Tavisufal
zedapirze moZraobs da 2 kg masis or nawilad
iSleba. erTi nawili CrdiloeTisken 3 m/wm
siCqariT moZraobs, xolo meore nawili 5 m/wm
siCqariT, 30°-iT Crdilo-aRmosavleTisken
zambara erTad aCerebs. gaSvebis Semdeg zambara
wertilebs sapirispiro mimarTulebiT ubiZ­
gadaadgildeba.
sagans?
metia da zambaraSi Senaxuli energiaa 60 j.
ra
sawyisi
siCqare
aqvs
qmedeba ugulebelyaviT. SSM ILW WWW
···44. A da B nivTier wertilebs SekumSuli
gebs. A nivTieri wertilis masa B-ze orjer
313
··49. 9.59a suraTze, 3,5 g masis tyvia xaxunisgan
davuSvaT zambaris masa umniSvneloa da
misi energia mTlianad nivTier wertilebs
gadaecema. energiis gadacemis Semdeg ra
Tavisufal zedapirze mdebare or bloks
horizontalurad esroles. tyvia pirvel
kinetikuri energia eqneba a) A nivTier wertils
blokSi (1,2 kg masis) gadis da meore blokSi
da b) B nivTier wertils?
(1,8 kg
paragrafi 9.9. araelastiuri Sejaxebebi
erT ganzomilebaSi
·45. 5,2g masis tyvia 672m/wm siCqariT moZraobs
da xaxunisgan Tavisufal zedapirze uZravad
mdebare 700g masis xis bloks ejaxeba. tyvia
blokidan gamodis da 428m/wm siCqariT imave
mimarTulebiT ganagrZobs moZraobas. a) ra
siCqare aqvs bloks? b) ra siCqariT moZraobs
tyvia-blokis masis centri?
masis)
rCeba.
blokebis
siCqareebi
tyviis moxvedris Semdeg ν1 = 0,63 m/wm da
ν2 = 1,4 m/wm xdeba (sur. 9.59b). tyviis mier
pirveli blokidan gamotanili nivTiereba
ugulebelyaviT da gamoTvaleT tyviis siCqare
a) pirveli blokidan gamosvlisas da b) pirvel
blokSi Sesvlisas.
·46. 10 g masis tyvia 2 kg masis balistikur
qanqaras ejaxeba. qanqaris masis centri 12 smiT vertikalurad maRla gadaadgildeba.
davuSvaT tyvia qanqaraSi CarCa, ra sawyisi
siCqare hqonda mas?
··47. 1=(–4m/wm) +(–5m/wm) siCqariT moZravi
2kg masis nivTieri wertili da 2=(6m/wm) +
(–2m/wm) siCqariT moZravi 4kg masis nivTieri
wertili erTmaneTs ejaxeba. Sejaxebis Sedegad
nivTieri wertilebi SeerTda. ra iqneba maTi
siCqare a) erTeulovan-veqtorul CanawerSi
da ra iqneba am siCqaris b) sidide da g) kuTxe?
··48. A manqana (1100 kg masis) SuqniSanze gaCerda
da mas uknidan B manqana (1400kg masis) Seejaxa.
Sejaxebis Semdeg orive manqana gasrialda
da gzidan moqmedma xaxunis Zalam (μk = 0,13)
manqanebi dA = 8,2 m da dB = 6,1 m manZilebze
SeaCera. ra iqneba a) A manqanis da b) B manqanis
siCqare srialis dawyebisas, Sejaxebis Semdeg?
g) davuSvaT Sejaxebis dros impulsi inaxeba,
ra siCqare eqneba B manqanas Sejaxebamde?
d) axseniT, Tu ratom SeiZleba aRmoCndes
amgvari daSveba araswori.
sur. 9.59. amocana
··50. 9.60 suraTze,
10 g masis 1000
m/wm siCqariT ver­
tikalurad zeviT
gasrolilma
tyvi­am 5 kg masis
blokis
masis
centrze
ga­
iara.
blokidan
sur. 9.60. amocana 50.
gamosuli tyvia igive mimarTulebiT 400 m/
wm siCqariT ga­na­grZobs moZraobas. sawyisi
mdebareobidan ra maqsimalur simaRleze ava
bloki tyviis moxvedris Sedegad?
··51. 3 m/wm siCqariT moZravi 5 kg masis bloki
imave mimarTulebiT da 2 m/wm siCqariT moZrav
10 kg masis bloks ejaxeba. Sejaxebis Semdeg
10 kg masis bloki 2,5 m/wm siCqariT ganagrZobs
moZraobas. a) ra iqneba 5kg masis blokis siCqare
Sejaxebis Semdeg? b) ramdeniT Seicvleba
blokebis sistemis jamuri kinetikuri ener­
gia Sejaxebis Sedegad? g) davuSvaT, 10 kg
masis bloki Sejaxebis Semdeg 4 m/wm siCqariT
ganagrZobs moZraobas. am SemTxvevaSi ramdeniT
Seicvleba jamuri kinetikuri energia?
···52. sagozavis sveli burTebi erTmaneTisken
sur. 9.58. amocana 48.
moZraoben (vertikaluri RerZis gaswvriv)
da sruliad araelastiurad ejaxebian.
314
masis centri da impulsi
Tavi 9
Sejaxebamde 3 kg masis burTi 20 m/wm siCqariT
blo­ki (1,6kg ma­sis) xaxunisgan Ta­visufal
maRla adis, xolo 2 kg masis burTi 12 m/wm
siCqariT dabla vardeba. Sejaxebis adgilidan
ra simaRleze ava Sewebebuli burTebi? (haeris
wevis Zala ugulvebelyaviT).
zeda­pirze
B blokisken (2,4kg masis)
misrialebs. suraTze naCvenebia Sejaxebamde
···53. 9.61 suraTze
wm, νBi=2,5m/wm da νBf=4,9m/wm. ra a) sidide da b)
gamosaxuli
pir­
veli
bloki
(2kg ma­sis) 10 m/
wm
siCqa­riT
marjvniv mo­Zraobs,
sur. 9.61. amocanebi 53 da
124.
1120 n/m sixistis zambaraa damagrebuli.
blokebis Sejaxebisas zambara maqsimalurad
ikumSeba da blokebis siCqareebi Tanabrdeba.
gamoTvaleT zambaris maqsimaluri SekumSvis
manZili. ILW
···54. 9.62 suraTze
(1 kg
masis)
zeda­pirze
sur. 9.62. amocana 54.
xaxunisgan
uZravad
Tavisufal
Zevs
da
200 n/m sixistis mo­Svebul zambaras exeba.
zambaris meore bolo kedelzea mimagrebuli.
ν1 = 4 m/wm siCqariT moZravi pirveli bloki
(2 kg masis) meore bloks ejaxeba da blokebi
erTmaneTs ekroba. blokebis wamieri gaCerebis
momentSi ra manZiliT SeikumSeba zambara?
paragrafi 9.10. elastiuri Sejaxebebi
erT ganzomilebaSi
·55. 340 g masis Cemodani xaxunisgan Tavisufal
zedapirze moZraobs da 1,2 m/wm sawyisi
siCqariT uZrav meore Cemodans ejaxeba,
romlis masa ucnobia. Sejaxebis Semdeg,
pirveli Cemodani 0,66 m/wm siCqariT da sawyisi
mimarTulebiT ganagrZobs moZraobas. a) ra masa
aqvs meore Cemodans? b) ra siCqare aqvs meore
Cemodans Sejaxebis
Semdeg?
g)
ra
siCqariT moZraobs
Cemodnebis
sis­
temis masis cen­
tri? SSM
·56. 9.63 suraTze
gamosaxuli
A
mimarTuleba. Sesabamisia sidideebia νAi=5,5m/
mimarTuleba aqvs Af siCqares? g) aris Tu ara
Sejaxeba elastiuri?
xolo meo­re bloki (5 kg masis) 3 m/wm siCqariT
aseve marjvniv gadaadgildeba. zedapiri
xaxunisgan Tavisufali da meore blokze
gamosaxuli
meo­re
bloki
(i) da Sejaxebis Semdgomi (f) sami siCqaris
sur. 9.63. amocana 56.
·57. Tanabari siCqariT moZravi titanis ori
sfero erTmaneTs uaxlovdeba da elastiurad
ejaxeba. Sejaxebis Semdeg 300g masis erT-erTi
sfero Cerdeba. a) ra masa aqvs meore sferos? b)
ra siCqariT moZraobs sferoebis masis centri,
Tu TiToeuli sferos
sawyisi siCqarea 2m/
wm?
··58.
9.64
suraTze
gamosaxuli m1=0,3kg
masis
nivTieri
sur. 9.64. amocana 58.
wer­tili 2m/wm siCqa­riT x RerZis gas­
wvriv, marjvniv ga­­­daadgildeba (xaxunisgan
Tavisufal ze­dapirze). x = 0 koordinatze
nivTieri wer­tili m2 = 0,4 kg masis uZrav
meore nivTier wertils elastiurad ejaxeba
(Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba). meore
nivTieri wertili xw = 70 sm koordinatze
mdebare kedlidan aisxliteba da siCqares ar
kargavs. x RerZis ra koordinatze Seejaxeba
meore nivTieri wertili pirvels?
··59. 2kg masis sxeuli uZrav meore sxeuls
elastiurad ejaxeba da moZraobas sawyisi
siCqaris erTi meoTxedi siCqariT igive mi­
marTulebiT ganagrZobs. a) ra masa aqvs meore
sxeuls? b) ra siCqariT moZraobs sxeulebis
masis centri, Tu 2 kg masis sxeulis sawyisi
siCqarea 4 m/wm? SSM
··60. 0,5 kg masis fo­
ladis burTi 70 sm
sigrZis Tokze Ca­
mokides. Semdeg Toki
horizontalur
m d g o ­m a r e o b a S i
moiyvanes da burTs
gauSves xe­li (sur.
sur. 9.65. amocana 60.
9.65).
bu­rTi wonasworobis mdebareobaSi
daejaxa xaxunisgan Tavisufal zedapirze
uZravad mdebare bloks, romlis masaa 2,5kg.
Sejaxeba elastiuria. gamoTvaleT a) burTis
315
siCqare da b) blokis siCqare Sejaxebis Semdeg.
··61. m1 masis pirveli bloki xaxunisgan
Tavisufal
zedapirze
gadaadgildeba
da
m2=3m1 masis uZrav bloks elastiurad ejaxeba
(Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba). blokebis
sistemis masis centri Sejaxebamde 3m/wm
siCqariT moZraobs. ra siCqare eqneba a) masis
centrs da b) meore bloks Sejaxebis Semdeg?
··62. 9.66 suraTze gamosaxuli m1 masis pirveli
bloki
xaxunisgan
Tavisufal
meore Saibas elastiurad ejaxeba (Sejaxeba erT
ganzomilebaSi xdeba). meore Saiba zedapiridan
vardeba da vardnis adgilidan d manZilze ecema.
pirveli Saiba Sejaxebis Sedegad aisxliteba
da sapirispiro mimarTulebiT moZraobs.
Semdeg pirveli Saibac vardeba zedapiridan
da vardnis adgilidan 2d manZilze ecema. ra
masa aqvs meore Saibas? (miniSneba: niSnebs
yuradReba miaqcieT).
daRmarTze,
h=2,5m simaRlidan srialdeba da m2=2m1
masis uZrav meore bloks ejaxeba. Sejaxebis
Semdeg meore bloki μk=0,5 kinetikuri xaxunis
koeficientis mqone zedapirze moZraobs da d
manZilis gavlis Semdeg Cerdeba. risi tolia
d, Tu Sejaxeba a) elastiuria da b) sruliad
araelastiuria?
sur. 9.68. amocana 64.
paragrafi 9.11.
zomilebaSi
Sejaxebebi
or
gan­
··65. 9.22 suraTze, pirveli nivTieri wertili
alfa nawilakia, xolo samizne meore nivTieri
wertili Jangbadis birTvia. alfa nawilaki
sur. 9.66. amocana 62.
···63.
θ1=64° kuTxiT moZraobs, xolo Jangbadis
birTvi 1,2×105m siCqariT da θ2=51° kuTxiT
gadaadgildeba. atomuri masis erTeulebSi
alfa nawilakis masaa 4u, xolo Jangbadis
hori­zon­
taluri
zeda­pi­
birTvis masaa 16u. ra a) sawyisi da b) saboloo
ridan h = 1,8 sima­
Rleze
uWiravT
siCqare aqvs alfa nawilaks? ILW
··66. 2kg masis A da B sxeuli erTmaneTs
ejaxeba. Sejaxebamde A = (15 + 30 ) m/wm, xolo
= (–10 + 5 )
m/wm. Sejaxebis Semdeg
B
´A = (–5 + 20 ) m/wm. ra iqneba a) B-s saboloo
M = 0,63 kg
masis
burTi da mis ze­
viT m masis pa­
tara burTi ise,
rom did burTs
ar
exeba
(sur.
siCqare da b) ramdeniT Seicvleba jamuri
kinetikuri energia?
9.67a).
··67.
burTebs
erTdroulad gau­
Sves xeli (davu­
sur. 9.67. amocana 63.
SvaT, rom burTebis radiusebi h simaRlesTan
SedarebiT mcirea). a) Tu mozrdili burTi
zedapiridan elastiurad aisxliteba da
Semdeg patara burTi mozrdili burTidan
aseve elastiurad aisxliteba, m-is ra
mniSvnelobis dros gaCerdeba mozrdili
burTi patara burTTan Sejaxebis dros? b)
ra simaRleze ava am dros patara burTi (sur.
9.67b)? SSM WWW
···64. 9.68 suraTze gamosaxuli m1=0,2kg masis
hokeis pirveli Saiba xaxunisgan Tavisufal
zedapirze gadaadgildeba da hokeis uZrav
500m/wm siCqariT moZravi sasroli
protoni uZrav samizne protons elas­
tiurad ejaxeba. Semdeg protonebi per­
pendikularuli traeqtoriebiT moZraoben
da sasroli protonis traeqtoria sawyisi
mimarTulebisadmi 60°-s adgens. Sejaxebis
Semdeg ra siCqare aqvs a) samizne protons da
b) sasrol protons?
··68. B burTi x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
ν siCqariT gadaadgildeba da aTvlis saTaveze
mdebare A uZrav burTs ejaxeba. burTebis
masebi sxvadasxvaa. Sejaxebis Semdeg B burTi y
RerZis uaryofiTi mimarTulebiT ν/2 siCqariT
ganagrZobs moZraobas. a) ra mimarTulebiT
316
masis centri da impulsi
Tavi 9
moZraobs A burTi? b) daamtkiceT, rom A-s
xaxunis Zalebi barJebis masebze damokidebuli
siCqaris gamoTvla mocemuli informaciis
ar aris. SSM
daxmarebiT SeuZlebelia.
···69. erTi da igive masis da sawyisi siCqaris
mqone ori sagani sruliad araelastiuri
Sejaxebis
Semdeg
ganaxevrebuli
Sordeba
erTmaneTs.
siCqariT
gamoTvaleT
kuTxe
sagnebis sawyis siCqareebs Soris. SSM
paragrafi 9.12. cvladi masis mqone
sistemebi: raketa
·70. kosmosSi raketa aTvlis inerciuli
sistemis mimarT uZravia. raketis Zravam
garkveul drois SualedSi unda imuSaos.
ra unda iyos raketis masebis Sefardeba
(sawyisi
da
saboloo
masebis
Sefardeba)
drois am SualedSi, raTa aTvlis inerciuli
sistemisadmi
a)
raketis
ga­monabolqvis
sawyisi
siCqaris
siCqare
(gamonabolqvi
produqtis siCqare raketisadmi) toli da
b) gamonabolqvis siCqareze orjer meti iyos?
·71. kosmosSi, 2,55×105kg masis raketaSi,
romelic aTvlis inerciuli sistemisadmi
uZravia, aris 1,81×105kg sawvavi. Semdeg raketis
Zrava 250 wamis ganmavlobaSi muSaobs da
sawvavis moxmarebis tempia 480 kg/wm. raketis
mimarT gamonabolqvi produqtis siCqarea
3,27 km/wm. a) risi tolia raketis Zalva?
250 wamis Semdeg ra iqneba raketis b) masa da
g) siCqare? SSM ILW
·72. 6090 kg masis kosmosuri sakvlevi raketa
mzis mimarT 105 m/wm siCqariT iupiterisken
moZraobs. Zravis amuSavebis Semdeg 80 kg
masis gamonabolqvi raketis mimarT 253 m/wm
siCqariT moZraobs. ra iqneba raketis saboloo
sur. 9.69. amocana 73.
damatebiTi amocanebi
74.
9.70
suraTze
gamosaxuli ori niv­
Tieri wertili xaxu­
nisgan
Tavisufal
ze­dapirze
mud­mivi
siCqariT
gadaadgi­l­
deba. nivTier wertilTa
masebi Tanabaria da
maTi sawyisi siCqarea ν = 4 m/wm. traeqtoriebis
gadakveTis adgilze nivTieri wertilebi
erTmaneTs ejaxeba. x RerZi traeqtoriebs
Soris kuTxis biseqtrisaa da θ = 40°. Sejaxebis
adgilidan marjvniv mdebare farTobs x RerZi
da oTxi daStrixuli xazi oTx regionad yofs.
romel regionSi an romeli wrfis gaswvriv
imoZraveben nivTieri wertilebi, Tu Sejaxeba
a) sruliad araelastiuria, b) elastiuria da
g) araelastiuria? ra saboloo siCqareebi
eqneba nivTier wertilebs, Tu Sejaxeba
d) sruliad araelastiuria da e) elastiuria?
moZraobs. erTis siCqarea 10 km/sT, xolo
75. siCqaris gama­
didebeli.
9.71
su­raTze, m1 masis
pirveli bloki x
meoris siCqarea 20 km/sT. erTmaneTis Cavlis
RerZis
siCqare?
·73. 9.69 suraTze gamosaxuli ori grZeli barJa
mdore wyalSi erTi da igive mimarTulebiT
dros nela moZravi barJidan swrafad moZrav
barJaze qvanaxSirs 1000 kg/wT tempiT yrian.
ra damatebiTi Zala unda uzrunvelyos a)
swrafad moZravi barJis da b) nela moZravi
barJis Zravam, raTa siCqare ar Seicvalos?
dauSviT, rom qvanaxSirs yovelTvis sworad
yrian da barJebsa da wyals Soris moqmedi
sur. 9.70. amocana 74.
sur. 9.71. amocana 75.
gaswvriv,
xaxunisgan Tavisufal zedapirze ν1i=4m/wm
siCqariT misrialebs da m2=0,5m1 masis uZrav
meore bloks elastiurad ejaxeba (Sejaxeba
erT ganzomilebaSi xdeba). Semdeg meore bloki
m3=0,5m2 masis mesame uZrav bloks ejaxeba
(kvlav erT ganzomilebaSi). a) ra iqneba mesame
blokis siCqare? mesame blokis b) siCqare,
317
g) kinetikuri energia da d) impulsi pirveli
blokis Sesabamis sawyis mniSvnelobaze metia,
naklebia Tu misi tolia?
79. matareblis vagoni xorblis elevatoris
qvemoT 3,2m/wm mudmivi siCqariT moZraobs.
xorbali vagonze 540kg/wT tempiT iyreba. ra
76. siCqaris Sema­
mcirebeli.
9.72
su­raTze, m1 masis
pirveli bloki x
sididis Zalaa saWiro vagonis mudmivi siCqaris
SesanarCuneblad, Tu xaxuni umniSvneloa?
RerZis
sur. 9.72. amocana 76.
gaswvriv,
xaxunisgan Tavisufal zedapirze 4m/wm si­
CqariT gadaadgildeba da m2=2m1 masis uZrav
meore bloks elastiurad ejaxeba (Sejaxeba
erT ganzomilebaSi xdeba). Semdeg meore bloki
m3=2m2 masis uZrav mesame bloks elastiurad
ejaxeba (kvlav erT ganzomilebaSi). a) ra
iqneba mesame blokis siCqare? mesame blokis
b) siCqare, g) kinetikuri energia da d)
impulsi pirveli blokis Sesabamis sawyis
mniSvnelobaze metia, naklebia Tu misi tolia?
77.
`fardobiTi~
mniSvnelovani
si­­­tyvaa. 9.73 su­
raTze, ori bloki
sur. 9.73. amocana 77.
80. 915 n wonis adamiani matareblis grZel
vagonze (2415 n wonis) dgas da vagoni x RerZis
dadebiTi mimarTulebiT 18,2m/wm siCqariT
moZraobs. xaxuni umniSvneloa. Semdeg adamiani
vagonze x RerZis uaryofiTi mimarTulebiT
garbis da vagonis mimarT misi siCqarea 4m/wm.
ramdeniT gaizrdeba vagonis siCqare?
81. 9.74 suraTze ga­
mo­saxulia Saqris Ca­­
sa­yreli ori Wur­We­
li. erTmaneTTan um­
niSvnelo
masisa
da
xaxunisagan Tavisufal
gorgolaWze
gada­
ki­du­li TokiT aris
dakavSirebuli. Tokis
masac
umniSvneloa.
sur. 9.74. amocana 81.
_ mL=1kg masis L bloki da mR=0,5kg masis R
bloki, romelTa Soris SekumSuli zambaraa
damagrebuli, uZravia. xelis gaSvebis Semdeg
zambara blokebs xaxunisgan Tavisufal
zedapirze gadaaadgilebs (zambaris masa
umniSvneloa da blokebis amoZravebis Semdeg
Saq­risa da WurWlis erToblivi masaa 500g,
zedapirze vardeba). a) Tu zambara L bloks
b) pirveli WurWlidan meoreSi 20g Saqris
gadayris Semdeg? Saqris gadayris Semdeg
WurWlebs xeli gauSves. g) ra mimarTulebiT
imoZravebs sistemis masis centri da d) ra
aCqareba eqneba mas?
zedapiris mimarT 1,2m/wm siCqares aniWebs, ra
manZilze gadaadgildeba R bloki Semdgomi
0,8wm-is ganmavlobaSi? b) Tu zambara L bloks
R blokis siCqaris mimarT 1,2m/wm siCqares
aniWebs, ra manZilze gadaadgildeba R bloki
Semdgomi 0,8wm-is ganmavlobaSi?
78. M masis raketa x RerZis gaswvriv
νi=40m/wm mudmivi siCqariT moZraobs. mcire
afeTqebis Sedegad raketa wina (m1 masis)
da ukana nawilebad iSleba. orive nawili
x RerZis gaswvriv moZraobas ganagrZobs.
nawilebs Soris fardobiTi siCqarea 20m/wm.
ra a) minimaluri SesaZlo νf saboloo siCqare
SeiZleba hqondes raketis wina nawils da b) m1is ra zRvruli mniSvnelobis dros xdeba es?
g) ra maqsimaluri SesaZlo νf siCqare SeiZleba
hqondes raketis wina nawils da d) m1-is ra
zRvruli mniSvnelobis dros xdeba es?
WurWlebis centrebs Soris manZilia 50mm
da isini erT simaRlezea gaCerebuli. ra
horizontaluri manZilia pirveli WurWlis
centrsa da ori WurWlisgan Semdgari sistemis
masis centrs Soris a) Tavdapirvelad da
82.
9.75
suraTze
6d=6m
naCvenebia
gverdis
sigrZis
kvadratuli
fir­
fita,
romelsac
2d
rZis
gverdis
sig­
kvadrati Ca­
moaWres. ra a) x da
b) y koordinatze
mdebareobs dar­Ce­nili
centri?
sur. 9.75. amocana 82.
firfitis
masis
83. 2,65kg masis yuTi afeTqebis Sedegad
sam nawilad daiSala da samive xaxunisgan
Tavisufal zedapirze gasrialda. yuTi
Tavdapirvelad koordinatTa sistemis aT­
318
Tavi 9
masis centri da impulsi
vlis saTaveze imyofeboda. pirveli nawilis
masaa m1=0,5kg, xolo siCqarea (10 +12 )m/wm.
meore nawilis masaa m2=0,75kg, siCqarea 14m/wm
da 110° kuTxiT moZraobs (x RerZis dadebiTi
mimarTulebidan saaTis isris moZraobis
sawinaaRmdegod). a) ra siCqare aqvs mesame na­
wils da b) ra mimarTulebiT gadaadgildeba?
84. 3kg masis da (5m/wm) siCqaris pirveli
nivTieri wertili 2kg masis da (–6m/wm)
siCqaris meore nivTier wertils elastiurad
ejaxeba (Sejaxeba erT ganzomilebaSi xdeba).
Sejaxebis Semdeg ra siCqariT moZraobs
a) pirveli nivTieri wertili da b) meore
nivTieri wertili?
85. raketis ukanaskneli safexuri 7600m/wm
siCqariT moZraobs da ori nawilisgan Sedgeba.
erTi nawili 290kg masis raketis garsia, xolo
meore nawili 150kg masis sasargeblo tvirTis
kapsulaa. mogvianebiT SekumSuli zambara am
or nawils ganacalkevebs da isini erTmaneTis
mimarT 910m/wm siCqariT moZraoben. ra iqneba
a) raketis garsis da b) sasargeblo tvirTis
siCqare gancalkevebis Semdeg? davuSvaT
yvela siCqare erTi da igive wrfis gaswvrivaa
mimarTuli. gamoTvaleT orive nawilis jamuri
kinetikuri energia g) gancalkevebamde da d)
gancalkevebis Semdeg.
86. 200g masis da 3m/wm siCqariT moZravi
pirveli nivTieri wertili 400g masis uZrav
meore nivTier wertils erT ganzomilebaSi
ejaxeba. ra Zalis impulsi moqmedebs pirvel
nivTier wertilze, Tu Sejaxeba a) elastiuria
da b) sruliad araelastiuria?
87. radiolokaciurma sadgurma sagani
daafiqsira da aRmoCnda, rom misi mdebareobis

veqtoria r =(3500–160t) +2700 +300 , sadac

r metrebSia, xolo t wamebSi. sadguris x RerZi
aRmosavleTisken aris mimarTuli, y RerZi CrdiloeTisken, xolo z RerZi - vertikalurad
maRla. Tu sagani 250kg masis meteorologiuri
ra simaRleze ava a) pirveli sfero da b)
meore sfero? momdevno elastiuri Sejaxebis
Semdeg ra simaRleze ava g) pirveli sfero da
d) meore sfero? (miniSneba: damrgvalebul
mniSvnelobebs nu gamoiyenebT).
89. 9.76 suraTze,
80kg masis adamiani
320kg masis sahaero
burTze Camokidebul
kibeze adis. burTi
Tavdapirvelad deda­
miwisadmi
uZravia.
Tu adamiani kibisadmi
2,5m/wm siCqariT adis
a) ra mimarTulebiT
da b) ra siCqariT
moZraobs
burTi?
g) Tu adamiani kibeze
asvlas Sewyvets, ra
siCqare eqneba burTs?
sur. 9.76. amocana 89.
90. 0,15kg masis burTi kedels (5m/wm) +
+ (6,5m/wm) + (4m/wm) siCqariT ejaxeba. Semdeg
burTi kedlidan (2m/wm) + (3,5m/wm) + (–3,2m/wm)
si­C­qariT aisxliteba. a) ramdeniT icvleba
burTis impulsi? ra Zalis impulsi moqmedebs
b) burTze da g) kedelze?
91. cxrilSi mocemulia oTxi nivTieri wer­
tilis xy koordinatebi da siCqare garkveul
momentSi. am momentSi ra a) x da b) y koordinatze mdebareobs maTi masis centri da g) ra
siCqare aqvs masis centrs?
nivTieri
wertili
masa
(kg)
mdebareoba
(m)
1
2
0,
2
4
3, 0
6
3
3
0, –2
6
4
12
–1, 0
–2
3
siCqare
(m/wm)
–9
92. 0,55 kg masis burTi betonze 12m/wm siCqariT
ecema da 3m/wm siCqariT maRla aisxliteba.
raketaa, ra iqneba misi a) impulsi, b) moZraobis
mimarTuleba da g) masze moqmedi jamuri
Zala?
y RerZi maRlaa mimarTuli. erTeulovan-
88. 9.10 amocanis amoxsnis nimuSSi mocemul
b) burTze da g) betonze?
ganlagebaze davuSvaT, rom pirveli sferos
masaa 50g da sawyisi simaRlea h1=9sm, xolo
meore sferos masaa 85g. mas Semdeg, rac pirveli
sfero meore sferos elastiurad Seejaxeba,
veqtorul CanawerSi a) ramdeniT icvleba
burTi impulsi, ra Zalis impulsi moqmedebs
93. sxeuli x RerZis dadebiTi mimarTulebiT
2m/wm siCqariT moZraobs da masze jamuri
Zala ar moqmedebs. Semdeg Sida afeTqebis
gamo sxeuli erTi da igive 4 kg masis or
319
kinetikuri
balistikur qanqaraze tyviis m masaa 8 g,
energia 16j-iT izrdeba. saganis wina
nawili moZraobas sawyisi mimarTulebiT
ganagrZobs. ra siCqariT moZraobs saganis
a) ukana nawili da b) wina nawili?
blokis M masaa 7kg da blokis asvlis ver­
nawilad
iSleba
da
jamu­ri
94. m1 masis pirveli bloki 4m/wm siCqariT
x RerZis gaswvriv, xaxunisgan Tavisufal
zedapirze gadaadgildeba da m2=0,4m1 masis
tikaluri h simaRlea 5 sm. a) tyviis sawyisi
kinetikuri energiis ra nawili darCeba tyviablokis qanqaris meqanikur energiad blokTan
Sejaxebis Semdeg? b) Tu tyviis sawyis siCqares
gavzrdiT, es nawili gaizrdeba, Semcirdeba
Tu ar Seicvleba? ratom?
uZrav meore bloks erT ganzomilebaSi
elastiurad ejaxeba. Semdeg orive bloki
99. saTamaSo Tofi wamSi 2g masis 10 burTulas
500m/wm siCqariT isvris. burTulebi kedels
0,5 kinetikuri xaxunis koeficientis mqone
xvdeba. risi tolia a) TiToeuli burTulis
impulsi, b) kinetikuri energia da g) ra saSualo
Zala moqmedebs kedlidan burTulebis
nakadze? d) Tu burTulasa da kedels Soris
monakveTSi Sedis da Cerdeba. ra manZils
gaivlis am monakveTSi a) pirveli bloki da b)
meore bloki?
95. t = 0 dros, 2×10-3kg masis uZrav nivTier
wertilze 1 = (–4 + 5 )n Zala iwyebs mo­qme­
debas, xolo 4×10–3 kg masis uZrav nivTier
wer­tilze
= (2 – 4 )n Zala moqmedebs. 02
dan 2 mwm-mde drois SualedSi risi tolia
nivTier wertilTa sistemis masis centris
gadaadgilebis a) sidide da b) kuTxe (x RerZis
dadebiTi mimarTulebisadmi)? g) ra kinetikuri
energia aqvs masis centrs t = 2 mwm dros?
96. atomis birTvi xy koordinatTa sistemis
aTvlis saTaveze Zevs da sam nawilakad gar­
daiqmneba. 16,7×10–27kg masis pirveli na­wilaki
aTvlis
saTavidan
moSorebiT
(6×106 m/wm)
siCqariT gadaadgildeba. 8,35×10–27kg masis
meore nawilaki aTvlis saTa­vidan aseve
moSorebiT (–8×106m/wm) siCqariT moZraobs.
a) erTeulovan-veqtorul CanawerSi risi
tolia 11,7×10–27kg masis mesame nawilakis
impulsi? b) ra kinetikuri energia Cndeba
gardaqmnis Sedegad?
97. 9.77 suraTze naCvenebia 22,7kg masis cigebi,
romelTa Soris patara manZilia. 3,63kg
masis kata pirveli cigidan meoreze xteba da
Semdeg kvlav pirvel cigas ubrundeba. orive
naxtomis siCqare yinulisadmi 3,05m/wm-ia. ra
saboloo siCqare eqneba a) pirvel cigas da
b) meore cigas?
kontaqti 0,6 mwm-is ganmavlobaSi grZeldeba,
ra saSualo Zala moqmedebs kedlidan bur­
Tulaze kontaqtis dros? e) ratom gansxvavdeba
erTmaneTisgan g) da d) SekiTxvaze miRebuli
pasuxebi?
100. kosmosuri xomaldi asafeTqebeli
WanWikebis meSveobiT or nawilad daiSala.
1200 kg da
nawilebis masebia
WanWikebidan TiToeul nawilze
1800 kg.
moqmedi
Zalis impulsia 300 n·wm. ra fardobiTi
siCqariT gancalkevdebian nawilebi afeTqebis
Sedegad?
101. 1400 kg masis manqana y RerZis dadebiTi
mimarTulebiT, CrdiloeTisken 5,3 m/wm si­
CqariT moZraobs. Semdeg manqana 4,6wamis
ganmavlobaSi 90°-ian marjvena mosaxvevSi
Sedis da xes ejaxeba, romelic manqanas 350 mwmis Semdeg aCerebs. erTeulovan-veqtorul
CanawerSi ra Zalis impulsi moqmedebs manqanaze
a) moxvevis Sedegad da b) Sejaxebis Sedegad? ra
saSualo Zala moqmedebs manqanaze g) moxvevis
dros da d) Sejaxebis dros? e) ra mimarTuleba
aqvs moxvevis dros moqmed saSualo Zalas?
102. mxuTavi airis molekula x RerZis
gaswvriv Zevs. naxSirbadis atomis koor­
x = 0,
xolo Jangbadis atomi
–10
x = 1,131×10 m koordinatzea ganlagebuli.
ra x koordinatzea molekulis masis centri?
dinatia
103. 150 g masis burTi kedels 5,2 m/wm siCqariT
sur. 9.77. amocana 97.
98. 9.8 amocanis amoxsnis nimuSSi mocemul
ejaxeba da asxletis Semdeg kinetikuri
energiis naxevars kargavs. a) ra siCqare aqvs
burTs asxletis Semdeg? b) ra Zalis impulsi
moqmedebs kedlidan burTze? g) Tu burTsa da
kedels Soris kontaqti 7,6 mwm-is ganmavlobaSi
320
Tavi 9
masis centri da impulsi
grZeldeba, ra saSualo Zala moqmedebs
kedlidan burTze drois am SualedSi?
104. 2400 kg masis kraisleri swor gzaze
80 km/sT siCqariT moZraobs. kraislers 1600 kg
masis da 60 km/sT siCqariT moZravi fordi
misdevs ukan. ra siCqariT moZraobs manqanebis
masis centri?
105. fexburTeli 0,45kg masis burTs fexs
artyams. fexsa da burTs Soris kontaqti
3×10–3 wm-is ganmavlobaSi grZeldeba, xolo
0 ≤ t ≤ 3×10–3 wm SualedSi (sadac t wamebSia)
dartymis Zala Semdegi formuliT moicema:
F(t)=[(6×106)t–(2×109)t2]n
gamoTvaleT a) burTze moqmedi Zalis impulsi
dartymis Sedegad, b) fexidan burTze moqmedi
saSualo Zala kontaqtis ganmavlobaSi, g)
fexidan burTze moqmedi maqsimaluri Zala
kontaqtis ganmavlobaSi da d) burTis siCqare
dartymis Semdeg.
106. 1 kg da 3 kg masis ori bloki zambariT
erTmaneTze aris gadabmuli da xaxunisgan
Tavisufal zedapirze uZravad Zevs. Semdeg
blokebi erTmaneTisken moZraobs da 1 kg masis
bloki uZravi masis centrisken 1,7 m/wm sawyisi
siCqariT gadaadgildeba. ra sawyisi siCqare
aqvs meore bloks?
107. 3,18×104kg masis satvirTo vagoni uZrav
samuxruWe vagons ejaxeba. vagonebi Cerdeba
da sawyisi kinetikuri energiis 27% siTbur
energiaSi, bgeraSi, vibraciaSi da a.S. gadadis.
gamoTvaleT samuxruWe vagonis masa.
108. 75kg masis adamiani 39kg masis uremze zis
da 2,3m/wm siCqariT moZraobs. Semdeg adamiani
miwisadmi nulovani horizontaluri siCqariT
dabla xteba. ramdeniT Seicvleba urmis
siCqare?
109. 9.78 suraTze,
m=60g masis burTi
νi=22m/wm siCqariT
M=240g masis uZ­
sur. 9.78. amocana 109.
rav zambariani Tofis lulaSi isroles. burTi
lulaSi zambaris maqsimaluri SekumSvis
adgilze Cerdeba. davuSvaT burTsa da Tofis
lulas Soris xaxunis Sedegad siTburi energia
umniSvnelod izrdeba. a) ra siCqare eqneba
zambarian Tofs burTis gaCerebis Semdeg?
b) burTis sawyisi kinetikuri energiis ra
nawili inaxeba zambaraSi?
110. radioaqtiuri (mSobeli) birTvi sxva
(`Svilobil~)
birTvad
gardaiqmneba
da
eleq­tronsa da neitrinos gamoasxivebs.
~mSobeli~ birTvi xy koordinatTa sis­
temis
aTvlis
saTavezea
ganlagebuli.
eleq­troni
aTvlis
saTavidan
moSo­re­
biT
(–1,2×10–22kg·m/wm)
impulsiT
gada­
adgildeba, xolo neitrino agreTve aT­
vlis
saTavidan
moSorebiT
moZraobs,
oRond misi impulsia (–6,4×10–23kg·m/wm) . ra
a) sididis da b) mimarTulebisaa `Svilobili~
birTvis impulsi? g) Tu Svi­lobili birTvis
masaa 5,8×10-26kg, ra iqneba misi kinetikuri
energia?
111. eleqtroni uZrav wyalbadis atoms
elastiurad ejaxeba (Sejaxeba erT gan­
zomilebaSi xdeba). eleqtronis sawyisi
kinetikuri energiis ra nawili (procentebSi)
gadadis wyalbadis atomis kinetikur ener­
giaSi? (wyalbadis atomis masa eleqtronis
masaze 1840-jer metia).
112. raketa mzis sistemidan moSorebiT
6×103m/wm siCqariT moZraobs. Semdeg raketis
Zrava irTveba da gamonabolqvi raketisadmi
3×103m/wm siCqariT gamodis. am dros raketis
masaa 4×104kg, xolo misi aCqarebaa 2m/wm2.
a) risi tolia Zravis Zalva? b) ra tempiT
gamodis gamonabolqvi (kg/wm-ebSi)?
113. 9.79 suraTze, m1=6,6kg masis pirveli
bloki
xaxunisgan
Tavisufal
magidaze
uZravad Zevs. pirvel bloksa da kedels Soris
moTavsebuli m2 masis meore bloki ν2i mudmivi
siCqariT pirveli blokisken gadaadgildeba.
gamoTvaleT m2-is mniSvneloba, rodesac
meore blokis pirvelTan Sejaxebisa da,
Semdeg, kedelTan Sejaxebis Semdeg orive
bloki Tanabari siCqariT YimoZravebs. dauSviT,
rom yvela Sejaxeba elastiuria (kedelTan
Sejaxeba meore blokis siCqares ar cvlis).
sur. 9.79. amocana 113.
114. mTvareze gadasvlis dros, mTvaris
321
mimarT 400m/wm siCqariT moZravi kosmosuri
xomaldis siCqare 2,2m/wm-iT unda gaizardos.
Zravidan gamosuli wvis produqti kosmosuri
xomaldis mimarT 1000m/wm siCqariT moZraobs.
kosmosuri xomaldis sawyisi masis ra nawili
unda daiwvas da gamoiyos, raTa siCqare zemoT
mocemuli sididiT gaizardos?
115. 200kn wonis da horizontalur liandagze
3m/wm siCqariT moZravi satvirTo vagoni
400kn wonis uZrav samuxruWe vagons Seejaxa.
burTi kedels perpendikularulad ejaxeba
da sapirispiro mimarTulebiT igive siCqariT
aisxliteba. Sejaxeba 3,8mwm-is ganmavlobaSi
grZeldeba. ra a) Zalis impulsi da b) saSualo
Zala moqmedebs burTidan kedelze?
120. ori identuri moneta h=11m simaRlezea
Camokidebuli. rodesac t=0, pirveli moneta
vardeba da talaxian velze ecema. rodesac
t=0,5wm, meore monetac vardeba da velze ecema.

ra acom aCqarebiT moZraobs monetebis masis
centri a) 0-0,5wm SualedSi, b) t=0,5wm drosa t1
dros Soris, rodesac pirveli moneta velze
Sejaxebis Sedegad vagonebi erTmaneTs gadaeba.
ra raodenobis energia gadavida kinetikuri
energiidan sxva saxeobis energiaSi Sejaxebis
dros?
ecema, g) t1 drosa da t2 dros Soris, rodesac
meore monetac velze ecema? ra siCqariT
116.
moZraobs masis centri, rodesac t aris
saTav­ga­da­sa­
vlo filmis gadaRebis dros pa­tara
spor­tuli manqana
d) 0,25wm, e) 0,75wm da v) 1,75wm?
sur. 9.80. amocana 116.
(1500kg masis da 3m sigrZis) brtyel navze (4000kg
masis da 14m sigrZis) Cqardeba da navmisadgomis
odnav ufro dabla ganlagebul zedapirze
xteba. Tqven filmis teqnikuri mrCeveli
xarT. navi Tavdapirvelad navmisadgoms
121. 3kg masis sagani 8m/wm siCqariT x RerZis
dadebiTi mimarTulebiT moZraobs da M masis
uZrav sagans elastiurad ejaxeba (Sejaxeba
erT ganzomilebaSi xdeba). Sejaxebis Semdeg M
masis sagani 6m/wm siCqariT RerZis dadebiTi
mimarTulebiT moZraobs. risi tolia M?
exeba (sur. 9.80) da wyalze winaRobis gareSe
gadaadgildeba. garda amisa, navis da manqanis
masa Tanabrad aris ganawilebuli. gamoTva­leT, ra iqneba navmisadgomsa da navs Soris
xvrelis sigane, rodesac manqana naxtoms akeTebs.
122. 500kg masis moduli mTavari kosmosuri
xomaldis mimarT 1000m/wm siCqariT moZrav
da 400kg masis kosmosur xomaldzea da­
117. 2kg masis nivTieri wertili
=
(4m/wm) siCqariT moZraobs da 4kg masis
=
(2m/wm) siCqariT moZrav nivTier wertils
100m/wm siCqariT moZraobs. mTavari kos­
ejaxeba. Sejaxebis Sedegad nivTieri wer­
tilebi erTiandeba. ra iqneba maTi siCqaris
a) erTeulovan-veqtorul Canaweri, b) sidide
da g) kuTxe?
magrebuli. mcire afeTqebis Sedead moduli
kosmosuri xomaldis axali siCqaris mi­marT
mosuri xomaldis TvalTaxedviT modulis da
kosmosuri xomaldis kinetikuri energia ra
nawiliT gaizarda afeTqebis Sedegad?
123. 6kg masis raketis modeli samxreTisken
20m/wm siCqariT moZraobs da afeTqebis
Sedegad or nawilad iSleba. 2kg masis erTi
118. eleqtroni (m1=9,11×10–31kg) da protoni
(m2=1,67×10–27kg) erTmaneTs eleqtruli ZaliT
nawilis siCqarea:
izidavs. davuSvaT, eleqtronsa da protons
sadac
Soris sawyisi manZilia d=3×10–6m. rodesac maT
Soris manZili 1×10–6 m-mde mcirdeba, ra iqneba
a) eleqtronis impulsis Sefardeba protonis
impulsTan, b) eleqtronis siCqaris Sefardeba
protonis siCqaresTan da g) eleqtronis
kinetikuri energiis Sefardeba protonis
kinetikur energiasTan? d) Tu nawilakebs
Soris manZili kvlav mcirdeba, a)-g) pasuxebi
izrdeba, mcirdeba Tu ar icvleba?
119. 140g masis da 7,8m/wm siCqariT moZravi
1
= (–12m/wm) + (30m/wm) – (15m/wm)
mimarTulia aRmosavleTisken,
-
CrdiloeTisken da
- maRla. a) ra impulsi
aqvs meore nawils erTeulovan-veqtorul
CanawerSi? b) ra kinetikuri energia aqvs meore
nawils? g) ra kinetikuri energia warmoiqmneba
afeTqebis Sedegad?
124. 9.61 suraTze, pirveli bloki (6kg
masis) marjvniv 8m/wm siCqariT moZraobs da
meore bloki (4kg masis) aseve marjvniv 2m/wm
siCqariT gadaadgildeba. zedapiri xaxunisgan
322
Tavi 9
masis centri da impulsi
Tavisufalia da meore blokze 8000 n/m
sixistis zambaraa damagrebuli. saboloo
jamSi, pirveli bloki meores uswrebs. rodesac
pirveli bloki marjvniv 6,4 m/wm siCqariT
gadaadgildeba a) ra siCqare aqvs meore
bloks da b) risi tolia zambaris elastiuri
potenciuri energia?
125. 2900kg masis motoriani, swrafmavali
navi tbaSi 250m/wm siCqariT moZraobs. Nnavze
damagrebuli xapia tbidan iRebs wyals da
navze ganlagebul cariel WurWelSi gadaaqvs.
impulsis Senaxvis principis gamoyenebiT navis
siCqare gamoTvaleT mas Semdeg, rac 920kg
wyali amoixapeba.
126. 9.81 suraTze,
3,2 kg masis yuTi
ho­r izontalur,
xaxunisgan Tavi­
sufal zeda­pirze
srialdeba
da
sur. 9.81. amocana 126.
ma­gidis kideze, h = 0,4m simaRleze mdebare
meore yuTs ejaxeba. 3,2 kg masis yuTis siCqare
Sejaxebamde 3 m/wm-ia. Tu yuTebi Sewebdeba,
ra iqneba maTi kinetikuri energia iatakze
davardnamde?
127. 2140kg masis vagoni platformasTan
uZravad dgas. 242kg masis sumoisti plat­
formis gaswvriv 5,3m/wm siCqariT garbis da
vagonze xteba. ra iqneba vagonis siCqare,
Tu sumoisti a) vagonze dgas, b) sawyisi
5,3m/wm
mimarTulebiT
Yda
vagonisadmi
siCqariT garbis da g) sawyisi mimarTulebis
sapirispirod da vagonisadmi 5,3m/wm siCqariT
garbis?
128.
2 kg masis
saTamaSo
t=0
vlis
manqana
dros aT­
saTaveze
im­yofeba da x
Rer­Zis dadebiTi
sur. 9.82. amocana 128.
mimarTulebiT
ga­d aadgildeba.
man­qanaze
moqmedi
jamuri
Zalis
droze
damokidebulebis
funqciis
9.82
darboda, vinaidan fexis wamokvris SemTxvevaSi
misi mokle winamxrebi vardnis Serbilebas
ver SeZlebda. warmoidgineT, rom m masis
dinozavrma fexi wamokra, daeca da misi masis
centri 1,5 m manZilze Tavisuflad vardeba.
Semdeg dinozavris masis centri kidev 0,3m-iT
dabla iwevs, vinaidan sxeuli da miwa ikumSeba.
a) daaxloebiT ra saSualo vertikaluri Zala
moqmedebs dinozavrze miwasTan Sejaxebis
dros (0,3m-iT vardnisas)? davuSvaT, dinozavri
fexis wamokvris dros 19 m/wm siCqariT moZ­
raobs, srialdeba da 0,6 kinetikuri xa­xunis
koeficientis mqone zedapirze Cerdeba.
aseve davuSvaT, rom srialis dros saSualo
vertikaluri Zala amocanis a) nawilis iden­
turia. b) daaxloebiT ra saSualo jamuri Zala
moqmedebs miwidan dinozavrze da g) ra manZilze
srialdeba dinozavri? a) da b) nawilebSi
miRebuli pasuxebi cxadyofs, rom dinozavri
dacemis Sedegad sxeuls daizianebda, xolo
ufro Soris davardnili Tavi kidev ufro met
zians miiRebda.
130. 9.83 suraTze gamosaxuli samive burTi
identuria. meore da mesame burTi erTmaneTs
exeba da maTi mdebareoba pirveli burTis
traeqtoriisadmi perpendikularulia. pir­
veli burTis siCqarea ν0=10m/wm da mimarTulia
pirveli da meore burTis Sexebis wertilisken.
Sejaxebis Semdeg ra a) sidide da b) mimarTuleba
eqneba meore burTis siCqares, ra g) sidide da
d) mimarTuleba eqneba mesame burTis siCqares
da ra e) sidide da v) mimarTuleba eqneba
pirveli burTis siCqares? (miniSneba: xaxuni
ar arsebobs da TiToeulis Zalis impulsi
Sejaxebis burTebis centrebze gamavali
wrfis gaswvriv, Sejaxebuli zedapirebisadmi
perpendikularulad aris mimarTuli).
sur. 9.83. amocana 130.
131. 9.22 suraTze, biliardis pirveli burTi
2,2m/wm siCqariT moZraobs da identur, uZrav
naCvenebi.
meore burTs iribad ejaxeba. Sejaxebis Semdeg
a) ra tempiT icvleba manqanis impulsi t = 3 wm
meore burTi 1,1m/wm siCqariT da θ2=60° kuTxiT
moZraobs. ra b) sidide da b) mimarTuleba aqvs
pirveli burTis siCqares Sejaxebis Semdeg?
grafiki
suraTzea
129. tiranozavri savaraudod swrafad ver
dros? b) ra impulsi aqvs manqanas t = 3 wm
dros?
323
g) SeiZleba Tu ara arsebuli monacemebis
saSualebiT Sejaxebis tipis gansazRvra?
da Zalvam b) raketas 21 m/wm2 sawyisi aCqareba
mianiWos?
132. biliardis TamaSis dros erTi burTi
igive masis da uZravad mdebare meore burTs
ejaxeba. Sejaxebis Semdeg pirveli burTi
136. 3000 kg masis bloki 6 m simaRlidan
vertikalurad vardeba da 500 kg masis sagans
ecema. sagani miwaSi 3 sm siRrmeze Cadis.
3,5m/wm siCqariT im wrfis gaswvriv moZraobs,
mimarTulebisadmi
davuSvaT bloksa da sagans Soris Sejaxeba
sruliad araelastiuria. gamoTvaleT miwidan
22° kuTxes adgens. meore burTis siCqarea
2m/wm. gamoTvaleT a) kuTxe meore burTis
saganze moqmedi saSualo Zala 3sm siRrmeze
Casvlis ganmavlobaSi.
romelic
misi
sawyisi
moZraobis mimarTulebasa da pirveli burTis
moZraobis sawyis mimarTulebas Soris da
b) pirveli burTis sawyisi siCqare. g) inaxeba
Tu ara kinetikuri energia? (saubaria masis
centrebze, brunva ar ganixiloT).
133. a) ra manZilzea dedamiwa-mTvaris masis
centri dedamiwis centridan? (C damatebaSi
mocemulia dedamiwisa da mTvaris masebi da
maT Soris manZili). b) dedamiwis radiusis ra
procentia es manZili?
134.
9.84
suraTze
gamosaxuli pirveli
bloki
xaxunisgan
Tavisufal
zeda­pi­
rze 0,75 m/wm siCqariT
sur. 9.84. amocana 134.
x RerZis gaswvriv gadaadgildeba. Semdeg
pirveli bloki uZravad mdebare meore bloks
elastiurad ejaxeba. cxrilSi mocemulia
blokebis masebi da sigrZeebi, agreTve maTi
centrebis mdebareobebi, rodesac t = 0. sad
mdebareobs blokebis sistemis masis centri,
rodesac a) t = 0,
b) blokebi erTmaneTs
Seexebian da g) t = 4 wm?
bloki
masa (kg)
1
2
0,25
0,5
sigrZe
centri
(sm)
t=0 dros
x=–1,5m
x =0
5
6
135. 6100 kg masis raketa miwidan ver­
tikalurad gaisroles. Tu gamonabolqvis
siCqarea 1200 m/wm, ra raodenobis airi unda
gamovides TiToeul wamSi, raTa Zalva a) ra­
ketaze moqmedi mizidulobis Zalis toli iyos
137. 280 kn wonis 1,52 m/wm siCqariT moZravi
vagoni 210 kn wonis da 0,914 m/wm siCqariT
moZrav vagons eweva. Tu vagonebi dawyvildeba,
a) ra siCqare eqneba mas Sejaxebis Semdeg da
b) ra raodenobis kinetikuri energia dai­
kargeba Sejaxebis dros? Tu Sejaxeba elas­
tiuria (rac naklebad savaraudoa), ra iqneba
g) msubuqi vagonis da d) mZime vagonis siCqare
Sejaxebis Semdeg?
138. P da Q nawilakebs Soris manZilia 1 m.
P-s masaa 0,1kg, xolo Q-s masa 0,3kg. P da Q
nawilakebi erTmaneTs 1×10–2 n mudmivi ZaliT
izidavs da sistemaze gare Zalebi ar moqmedebs.
a) ra siCqariT moZraobs nawilakebis masis
centri, rodesac maT Soris manZilia 0,5m? b) Ps sawyisi mdebareobidan ra manZilze Seejaxeba
erTmaneTs nawilakebi?
139. 60 kg masis adamiani CrdiloeTisken
6 m/wm siCqariT misrialebs da 38 kg masis
bavSvs ejaxeba. Sejaxebis Semdeg orive maTgani
3 m/wm siCqariT da 35° kuTxiT CrdiloaRmosavleTisken moZraobs. ra a) sididis
da b) mimarTulebis siCqare hqonda bavSvs
Sejaxebamde?
140.
0,2 kg masis hokeis Saiba xaxunisgan
Tavisufal yinulze 10 m/wm siCqariT aRmo­
savleTisken misrialebs da hokeis yvanjs
ejaxeba. rogor icvleba Saibis impulsis
sidide da mimarTuleba yvanjTan Sexebis
ganmavlobaSi, Tu Sexebis Semdeg Saibis siCqare
a) 20 m/wm-ia da mimarTulia aRmosavleTisken,
b) 5 m/wm-ia da mimarTulia aRmosavleTisken da
g) 10 m/wm-ia da mimarTulia dasavleTisken?
10
brunva
`rusuli mTebi~ saSiSroebis iluzias qmnis, magram sinamdvileSi
inJinrebi yvelafers akeTeben, raTa atraqcioni sruliad usafrTxo iyos.
miuxedavad maRali xarisxis usafrTxoebisa, milionobiT uiRblo adamians
e.w. `rusuli mTebis Tavis tkivili~ emarTeba. am daavadebam SesaZloa
ramdenime dRis ganmavlobaSi Tavi ar iGinos, Tumca Semdeg adamians
Tavbrusxveva da Tavis tkivili awuxebs.
ra iwvevs „rusuli mTebis Tavis tkivils“?
pasuxs am TavSi SeityobT
10.1. ra aris fizika?
rogorc ukve vTqviT, fizikis Seswavlis erT-erTi sagani
moZraobaa. ganvixileT gadataniTi moZraoba, rodesac sagani
10.1a suraTis msgavsad wrfivad an mrudwirulad moZraobda.
amjerad Cven brunviT moZraobas SevexebiT, rodesac sagani
10.1b suraTis msgavsad RerZis garSemo brunavs.
brunvas yoveldRiur cxovrebaSi Zalian xSirad vawydebiT.
manqanaSi, sasmelis WurWlis gaxsnisas Tu atraqcionebze
garTobisas brunvis magaliTebs vexebiT. brunvas mravali
gasarTobi saSualeba efuZneba. magaliTad golfi da beisbolic
gamodgeba. brunva ufro seriozuli movlenebis mizezic
SeiZleba gaxdes. magaliTad, moZvelebul TviTmfrinavze
(a)
liTonis cvdoma swored brunvasTan kavSirSia.
brunvis
ganxilvas
moZraobis
parametrebis
gansazRvriT
viwyebT, iseve rogorc me-2 paragrafSi gavakeTeT.
10.2. brunvis parametrebi
Cven myari sxeulis brunvas fiqsirebuli RerZis garSemo
ganvixilavT. myari sxeuli niSnavs, rom misi yvela nawili erTad
moZraobs da sxeulis forma ar icvleba. fiqsirebuli RerZi
niSnavs, rom brunva uZravi RerZis garSemo xdeba. maSasadame,
sur. 10.1. mocigurave sara hiuzi a) fiqsirebuli mimarTulebiT
gadataniTi moZraobisas da b) vertikaluri RerZis garSemo brunvisas
324
(b)
10.2. brunvis parametrebi
325
Cven ar SevexebiT mzis magvar sagnebs, vinaidan mzis (airis burTis) nawilebi erTad ar moZraoben.
aseve ar SevexebiT boulingis burTis magvar sagnebs, vinaidan burTi moZravi RerZis garSemo
brunavs (burTis moZraoba brunviTi da gadataniTi moZraobis nazavia).
10.2 suraTze naCvenebia fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunavi, pirobiTi formis myari sxeuli.
RerZs, romlis garSemo sxeuli brunavs, brunvis RerZi ewodeba. brunvis dros (kuTxuri
moZraobis dros), sxeulis yvela wertili brunvis RerZze mdebare centris mqone wrewirze
moZraobs da drois garkveul SualedSi yvela wertili Tanabar kuTxes Semowers. gadataniTi
moZraobis dros (wrfivi moZraobisas), sxeulis yvela wertili wrfivad moZraobs da garkveul
drois SualedSi yvela wertili Tanabar wrfiv manZils gadis (kuTxur da wrfiv moZraobas
momavalSic SevadarebT erTmaneTs).
modiT SevexoT wrfivi sidideebis - mdebareobis, gadaadgilebis, siCqaris da aCqarebis kuTxur
eqvivalentebs.
kuTxuri mdebareoba
10.2 suraTze naCvenebia sxeulze damagrebuli aTvlis wrfe, romelic brunvis RerZis
perpendikularulia da sxeulTan erTad brunavs. am wrfis kuTxuri mdebareoba fiqsirebuli
mimarTulebisadmi mdgeneli kuTxea. Tavad fiqsirebul mimarTulebas nulovan kuTxur
mdebareobad miviCnevT. 10.3 suraTze, θ kuTxuri mdebareoba x RerZis dadebiTi mimarTulebisadmi
izomeba. geometriidan gamomdinare:
θ=
s
(radianebSi) ,
r
(10.1)
sadac s aris x RerZidan (nulovani kuTxuri mdebareobidan) aTvlis wrfemde gadaWimuli wriuli
rkalis sigrZe, xolo r - wris radiusi.
10.1 formuliT gansazRvruli kuTxe radianebSi izomeba da ara brunebSi an gradusebSi. radiani
ori sigrZis Sefardebaa, ricxvia da maSasadame ganzomileba ar gaaCnia. vinaidan r radiusis wris
sigrZea 2πr, srul wreSi 2π radiania da gveqneba:
2πr
1 bruni = 360° =
= 2π rad (10.2)
r
aqedan gamomdinare:
1 radiani = 57,3° = 0,159 bruni sur. 10.2. pirobiTi formis myari sxeuli
koordinatTa sistemis z RerZis garSemo brunavs.
myari sxeulis aTvlis wrfis mdebareoba agreTve
pirobiTadaa arCeuli, magram is yovelTvis brunvis
RerZis perpendikularulia. aTvlis wrfe sxeulzea
fiqsirebuli da sxeulTan erTad brunavs.
(10.3)
sur. 10.3. 10.2 suraTze gamosaxuli mbrunavi,
myari sxeulis zemodan danaxuli ganivi kveTi.
ganivi kveTis sibrtye saxelmZRvanelos gverdidan
moSorebiT, Tqvensken mimarTuli brunvis RerZis
perpendikularulia. sxeulis amgvari mdebareobis
dros, aTvlis wrfe x RerZTan θ kuTxes adgens.
326
Tavi 10
brunva
brunvis RerZis garSemo aTvlis wrfis srulad Semobrunebis Semdeg θ kuTxe kvlav nuli ar xdeba.
Tu aTvlis wrfem nulovani kuTxuri mdebareobidan ori sruli bruni Seasrula, maSin wrfis θ
mdebareobaa 4π radiani.
x RerZis gaswvriv gadataniTi moZraobis dros yvelafers gavigebT, Tu moZravi sxeulis
mdebareobis droze damokidebulebis x(t) funqcia viciT. brunviTi moZraobis drosac yvelafers
gavigebT, Tu mbrunavi sxeulis aTvlis wrfis kuTxuri mdebareobis droze damokidebulebis θ(t)
funqcia viciT.
kuTxuri gadaadgildeba
Tu 10.3 suraTze gamosaxuli sxeuli 10.4 suraTis msgavsad brunvis RerZis garSemo brunavs da
aTvlis wrfis kuTxuri mdebareoba θ1-dan θ2-ze icvleba, maSin sxeuli Δθ kuTxur gadaadgilebas
gadis:
Δθ = θ2 – θ1 . (10.4)
kuTxuri gadaadgilebis es gansazRvreba ara mxolod myar sxeuls miesadageba, aramed am sxeulis
yvela wertils.
Tu sxeuli x RerZis gaswvriv gadataniT moZraobas asrulebs, misi Δx gadaadgildeba
dadebiTi an uaryofiTia, rac imazea damokidebuli sxeuli RerZis dadebiTi
mimarTulebiT moZraobs Tu uaryofiTi mimarTulebiT. mbrunavi sxeulis Δθ kuTxuri
gadaadgilebac dadebiTia an uaryofiTi.
saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT kuTxuri gadaadgileba dadebiTia, xolo
saaTis isris moZraobis mimarTulebiT kuTxuri gadaadgileba uaryofiTi.
kuTxuri siCqare
davuSvaT mbrunavi sxeuli t1 droSi θ1 kuTxur mdebareobaze imyofeba, xolo t2 droSi θ2 kuTxur
mdebareobazea ganlagebuli (sur. 10.4). Δt drois SualedSi sxeulis saSualo kuTxuri siCqarea:
Δθ
θ –θ
ωsaS = t 2 – t 1 =
,
(10.5)
Δt
2
1
sadac Δθ kuTxuri gadaadgileba Δt drois SualedSi xdeba.
ω myisi kuTxuri siCqare 10.5 formulis zRvaria, rodesac Δt
nulisken miiswrafvis:
ω=
Δθ
dθ
=
.
Δt
dt
(10.6)
Tu θ(t) viciT, ω kuTxur siCqares diferencirebis Sedegad
gamovTvliT.
10.5 da 10.6 formulebi ara mxolod mbrunav myar sxeulebs
miesadageba, aramed am sxeulebis yvela wertils, vinaidan yvela
sur. 10.4. 10.2 da 10.3 suraTebze
wertili erTad moZraobs. kuTxuri siCqaris erTeulia radiani/ gamosaxuli myari sxeulis aT­
wm an bruni/wm. es ukanaskneli rok-musikis ganviTarebis pirvel vlis wrfe t1 droSi θ1 kuTxur
ganlagebuli,
sam aTwleulSi gamoiyeneboda. vinilis firfitebze aRniSvna “33 mdebareobazea
xo­­lo t2 droSi θ2 kuTxur mdeba­
1/3 rpm” an “45rpm” niSnavs, rom maTi gamoyeneba firsakravze reobaze imyofeba. Δθ(=θ – θ )
2
1
SeiZleba wuTSi 33 1/3 brunis (33 1/3 br/wT) an 45 brunis (45br/wT) sxeulis kuTxuri gadaadgilebaa
Δt(=t2 – t1) drois SualedSi. Tavad
Sesrulebis SemTxvevaSi.
sxeuli naCvenebi ar aris.
10.2. brunvis parametrebi
327
Tu nivTieri wertili x RerZis gaswvriv gadataniT moZraobas asrulebs, misi ν wrfivi siCqare
dadebiTi an uaryofiTia, rac imazea damokidebuli, wertili RerZis dadebiTi mimarTulebiT
moZraobs Tu uaryofiTi mimarTulebiT. mbrunavi myari sxeulis ω kuTxuri siCqarec dadebiTi an
uaryofiTia, rac Tavis mxriv imazea damokidebuli, sxeuli saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego
mimarTulebiT brunavs (siCqare dadebiTia), Tu saaTis isris moZraobis mimarTulebiT (siCqare
uaryofiTia).
kuTxuri aCqareba
Tu mbrunavi sxeulis kuTxuri siCqare icvleba, maSin sxeuls kuTxuri aCqareba aqvs. davuSvaT, ω2
da ω1 aris sxeulis siCqareebi t2 da t1 droSi. drois am SualedSi mbrunavi sxeulis saSualo
kuTxuri aCqarebaa:
Δω
ω –ω
αsaS = t2 – t 1 =
(10.7)
Δt
2
1
sadac Δω aris Δt drois SualedSi momxdari kuTxuri siCqaris cvlileba. α myisi kuTxuri
aCqareba am sididis zRvaria, rodesac Δt nulisken miiswrafvis:
Δω dω
α=
=
.
(10.8)
Δt
dt
10.7 da 10.8 formulebi sxeulis yvela wertils miesadageba. kuTxuri aCqarebis erTeulia
radiani/wm2 an br/wm2
amocanis amoxsnis nimuSi
10.1
10.5a suraTze gamosaxuli disko centraluri
wrfe, rodesac t = –2 wm, 0 wm, 4 wm da rodesac
RerZis garSemo brunavs. diskos aTvlis wrfis
grafiki t RerZs kveTs.
θ(t) kuTxuri mdebareobaa:
amoxsna: diskos kuTxuri mdebareoba aT­
θ = –1 – 0,6t + 0,25t ,
(10.9)
vlis wrfis θ(t) kuTxuri mdebareobaa, rom­
sadac t wamebSia, θ - radianebSi, xolo nulovani
lis droze damokidebulebis funqcia 10.9
2
kuTxuri mdebareoba suraTzea naCvenebi.
a) aageT diskos kuTxuri mdebareobis droze
damokidebulebis
funqciis
grafiki
-3wm-
dan 5,4wm-mde drois SualedSi. gamosaxeT
disko da misi kuTxuri mdebareobis aTvlis
(a)
(b)
formuliTaa mocemuli. 10.9 formulis gra­
fiki 10.5b suraTze naCvenebia.
diskos da aTvlis wrfis garkveul droSi
gamosaxvisTvis θ gvWirdeba. amisTvis 10.9 for­
mulaSi dro unda CavsvaT. rodesac t = –2wm:
(g)
sur. 10.5. a) mbrunavi disko. b) diskos θ(t) kuTxuri mdebareobis funqciis grafiki. diskos xuTi gamosaxuleba
grafikis xuTi wertilisTvis aTvlis wrfis kuTxur mdebareobas asaxavs. g) diskos ω(t) kuTxuri siCqaris
funqciis grafiki. ω-s dadebiTi mniSvnelobebi saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT brunvas
Seesabameba, xolo uaryofiTi mniSvnelobebi saaTis isris moZraobis mimarTulebiT brunvas asaxavs.
328
brunva
Tavi 10
θ = –1 – (0,6)(–2) + (0,25)(–2)2
360°
= 1,2 rad = 1,2 rad
= 69°.
2πr rad
es niSnavs, rom t = –2wm dros diskos aTvlis
wrfe nulovani mdebareobidan saaTis isris
moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT 1,2
radianiT (69°) Semobrunda. 10.5b suraTis
amoxsna: 10.6 formulidan gamomdinare, ω
kuTxuri siCqare dθ/dt-s tolia, amitom 10.10
formulidan
ω = –0,6 + 0,5t
(10.11)
ω(t) funqciis grafiki 10.5g suraTzea na­
Cvenebi.
rodesac t = 0, θ = –1 radiani = –57° da es niS­
t = –2 wm dros diskos gamosaxvisTvis es mniS­
vneloba 10.11 formulaSi CavsvaT:
ω = –1,6 radiani/wm
(pasuxi)
minus niSani gvauwyebs, rom t = –2 wm dros
navs, rom aTvlis wrfe nulovani kuTxuri
dis­ko saaTis isris moZraobis mimarTulebiT
mdebareobidan
bru­navs da disko 10.5g suraTze sul qvemoTaa
gamosaxuleba 1 aTvlis wrfis am mdebareobas
asaxavs.
saaTis
isris
moZraobis
mimarTulebiT 1 radianiT anu 57°-iT Semo­
gamosaxuli.
bru­nda (gamosaxuleba 3). rodesac t=4wm,
t = 4 wm drois 10.11 formulaSi Casma gvaZ­
θ=0,6 radiani=34° (gamosaxuleba 5). diskos
gamosaxva, rodesac grafiki t RerZs kveTs,
advilia, vinaidan θ=0 da aTvlis wrfe nulovan
kuTxur mdebareobazea (gamosaxulebebi 2 da
4).
levs:
b) ra tmin dros gaxdeba θ(t)-s mniSvneloba
ω=1,4 radiani/wm
(pasuxi)
plius niSani gvauwyebs, rom t = 4 wm dros
disko saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego
mimarTulebiT brunavs (10.5g suraTze disko
gamosaxulia sul maRla).
mniSvneloba (am SemTxvevaSi minimumi) unda
tmin drois SemTxvevaSi dθ/dt=0 da maSasa­
dame, ω=0. es niSnavs, rom 10.5b suraTze
θ-s minimaluri mniSvnelobis dros disko
wamierad Cerdeba (10.5g suraTze gamosaxuli
gamovTvaloT. amisTvis funqcia gavawarmooT
Sua disko).
umciresi da ra iqneba es mniSvneloba?
amoxsna:
amjerad
funqcis
eqstremaluri
da nuls gavutoloT. θ(t)-s pirveli rigis
warmoebulia:
d) gamoiyeneT amocanis a)-g) SekiTxvebi da -3wm-
aRwereT.
amoxsna mogvcems:
amoxsna: rodesac t = –3wm, diskos dadebiTi
kuTxuri mdebareoba aqvs da saaTis isris
dθ
– 0,6 + 0,5t
(10.10)
dt =
am formulis 0-Tan gatoleba da t-sTvis
tmin=1,2 wm
(pasuxi)
θ-s umciresi mniSvnelobis gamoTvlisTvis tmin
10.9 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
θ(t)
θ = –1,36 radiani ≈ 77,9°
(pasuxi)
(10.5b
suraTze
funqciis
minimumi
gamosaxuli grafikis fskeri) saaTis isris
moZraobis mimarTulebiT diskos maqsimalur
mobrunebas asaxavs nulovani kuTxuri mde­
bareobidan.
g) aageT diskos ω kuTxuri siCqaris droze
damokidebulebis
funqciis
grafiki
-3wm-
dan 6wm-mde SualedSi. gamosaxeT disko da
mobrunebis mimarTuleba da daadgineT ω-s
niSani, rodesac t = –2wm, 4wm da tmin.
dan 6wm-mde drois SualedSi diskos moZraoba
moZraobis
mimarTulebiT
brunavs. θ = –1,36
Senelebulad
radiani kuTxur mdeba­
reobaze disko wamierad Cerdeba da saaTis
isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT
iwyebs brunvas. Sesabamisad, misi kuTxuri
mdebareoba kvlav dadebiTi xdeba.
sakontrolo wertili 1. disko (sur.
10.5a)
centraluri
RerZis
garSemo
brunavs. sawyisi da saboloo kuTxuri
mdebareobebis romeli wyvili gvaZlevs
uaryofiT
kuTxur
gadaadgilebas:
a) –3 radiani, + 5radiani, b) –3 radiani,
– 7 radiani, g) 7 radiani, -3 radiani?
10.3. aris Tu ara kuTxuri sidide veqtori?
sur. 10.6. a) firfita vertikaluri RerZis
garSemo brunavs, romelic lilvs emTxveva.
b) mbrunavi firfitis kuTxuri siCqare RerZis
gaswvriv gavlebuli da qvemoT mimarTuli
veqtoris saSualebiT SeiZleba gamoisaxos.
g) kuTxuri siCqaris veqtoris mimarTulebas
marjvena xelis wesiT ganvsazRvravT. Tu
firfitas marjvena xels moZraobis mimar­
TulebiT SemovavlebT, gaSlili cera TiTi -s
mimarTulebas gviCvenebs.
(a)
(b)
329
(g)
10.3. aris Tu ara kuTxuri sidide veqtori?
nivTieri wertilis mdebareoba, siCqare da aCqareba veqtorebis saSualebiT SegviZlia aRvweroT.
Tu nivTieri wertili wrfivad moZraobs, veqtorebi ar gvWirdeba. aseT dros nivTier wertils
mxolod ori SesaZlo mimarTuleba aqvs da maTi asaxva minus-plius niSnebiT SeiZleba.
fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunav sxeulsac mxolod ori mimarTulebiT SeuZlia moZraoba
(saaTis isris moZraobis da saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT) da amjeradac
plius-minus niSnebi SegviZlia gamoviyenoT. Cndeba SekiTxva: `SesaZlebelia Tu ara mbrunavi
sxeulis kuTxuri gadaadgileba, siCqare da aCqareba veqtorebad ganvixiloT?~. am SekiTxvis
pasuxia, rom SesaZlebelia.
ganvixiloT kuTxuri siCqare. 10.6a suraTze naCvenebia firsakravze mrbunavi firfita. firfita
mudmivi ω (= 33 1/3 br/wT) kuTxuri siCqariT saaTis isris moZraobis mimarTulebiT brunavs.
kuTxuri siCqare brunvis RerZis gaswvriv mimarTuli
veqtoris saSualebiT SegviZlia
warmovadginoT, rogorc es naCvenebia 10.6b suraTze. veqtoris sigrZis dasadgenad raime
mosaxerxebel skalas viyenebT, magaliTad 1sm-s 10br/wT-s
SevusabamebT.
veqtoris mimarTulebas marjvena xelis
wesiT vadgenT (sur. 10.6g). mbrunav firfitas marjvena
xeli SemoavleT da TiTebi brunvis mimarTulebiT
gaiSvireT. am SemTxvevaSi, cera TiTis mimarTuleba
kuTxuri siCqaris veqtoris mimarTulebas emTxveva.
Tu
firfita
sawinaaRmdego
mimarTulebiT
brunavs,
maSin marjvena xelis wesi kuTxuri siCqaris veqtoris
sapirispiro mimarTulebas mogvcems.
kuTxuri sidideebis veqtorebad warmodgena martivi ar
aris. instinqti gvkarnaxobs, rom veqtoris moZraobis
mimarTulebiT raRac moZraobs, magram es ase ar aris.
myari sxeuli (anu, es raRaca) veqtoris mimarTulebis
garSemo brunavs. veqtori brunvis RerZs gansazRvravs
da ara raRacis moZraobis mimarTulebas. garda amisa,
veqtorebi me-3 paragrafSi mocemul wesebs emorCileba.

a kuTxuri aCqareba kidev erTi veqtoria da isic am wesebs
emorCileba.
(a)
(b)
a) wigni 90°-iT jer x
RerZis garSemo, xolo Semdeg y RerZis
garSemo orjer brundeba. b) igive wigni
sawinaaRmdego TanmimdevrobiT brundeba.
sur.
10.7.
mocemul TavSi mxolod fiqsirebuli RerZis garSemo
brunvas ganvixilavT. am dros veqtorebi ar gvWirdeba,
vinaidan kuTxur siCqares ω simboloTi warmovadgenT,
kuTxur aCqarebas – α simboloTi da maTi mimarTulebis
asaxvisTvis plius da minus niSans viyenebT.
330
brunva
Tavi 10
gaxsovdeT, rom kuTxur gadaadgilebas veqtorad ver ganvixilavT, Tu is Zalian mcire ar aris.
ratom? gadaadgilebas 10.6 suraTze gamosaxuli kuTxuri siCqaris veqtoris msgavsad sidide da
mimarTuleba SegviZlia mivaniWoT, magram veqtoruli sidide veqtorTa Sekrebis kanonsac unda
emorCilebodes, romlis Tanaxmad veqtorebis Sekrebis Tanmimdevrobas mniSvneloba ar aqvs.
gadaadgilebis SemTxvevaSi ki Tanmimdevroba namdvilad mniSvnelovania.
10.7 suraTze naCvenebia magaliTi. Tavdapirvelad horizontaluri wigni 90°-ian or kuTxur
gadaadgilebas jer 10.7a suraTze gamosaxuli TanmimdevrobiT, xolo Semdeg 10.7b suraTze
gamosaxuli TanmimdevrobiT ganicdis. orive kuTxuri gadaadgileba identuria, magram
maTi Tanmimdevroba gansxvavdeba da wignis saboloo mimarTulebac gansxvavebulia. aqedan
gamomdinare, ori kuTxuri gadaadgilebis Sekreba maT Tanmimdevrobazea damokidebuli da
gadaadgilebebs veqtorebad ver ganvixilavT.
cxrili
10.1
moZraobis formulebi Tanabari wrfivi aCqarebis da Tanabari kuTxuri aCqarebis
SemTxvevaSi
formulis
nomeri
wrfivi formula
(2.11)
ν = ν0 + at
(2.15)
cvladi, romelic
ar Cans
kuTxuri formula
x – x0
θ – θ0
x – x0 = νot + 2 at2
ν
ω
(2.16)
ν2 = ν02 + 2a(x – x0)
t
t
ω2 = ω02 + 2α(θ – θ0)
(2.17)
x – x0 = 1 (ν0+ν)t
a
α
θ – θ0 = 2 (ω0 + ω)t
(2.18)
x – x0= νt –
ν0
ω0
θ – θ0 = ωt – 2 αt2
1
2
1
2
at2
ω = ω0 + αt
θ – θ0 = ω0t +
1
2
nomeri
(10.12)
αt
1
1
formulis
(10.13)
(10.14)
(10.15)
(10.16)
10.4. brunva Tanabari kuTxuri aCqarebiT
gadataniTi moZraoba mudmivi wrfivi aCqarebiT mniSvnelovani SemTxvevaa. 2.1 cxrilSi mocemulia
amgvari moZraobis amsaxveli formulebi.
brunva mudmivi kuTxuri aCqarebiT aseve mniSvnelovani SemTxvevaa da amgvar moZraobasac
garkveuli formulebi Seesabameba. am formulebs mocemul paragrafSi ar gamoviyvaneT da
ubralod Sesabamis wrfiv formulebSi eqvivalenturi kuTxuri sidideebi SevitaneT. swored ase
miviReT 10.1 cxrilSi mocemuli formulebi.
gaixseneT, rom 2.11 da 2.15 Tanabarwrfivi aCqarebiT moZraobis ZiriTadi formulebia. 10.12 da
10.13 aseve Tanabari kuTxuri aCqarebiT brunvis ZiriTadi formulebia da danarCeni formulebi
maTgan miiReba. Tanabar kuTxur aCqarebasTan dakavSirebuli amocanis amoxsnisTvis swored es
formulebi unda gamoiyenoT. amocanis amoxsnis dros SeecadeT is formula airCioT, romelSic
Semavali erTaderTi ucnobi cvladi amocanis SekiTxvaSia dasmuli. magaliTi 10.3 amocanis
amoxsnis nimuSSia mocemulia.
sakontrolo wertili 2. mbrunavi sxeulis θ(t) kuTxuri mdebareobaa, a) θ = 3t – 4,
b) θ = –5t3 + 4t2 + 6, g) θ = 2/t2 – 4/t da d) θ = 5t2 – 3. romel SemTxvevaSi gamodgeba 10.1 cxrilSi
moyvanili formulebi?
331
10.4. brunva Tanabari kuTxuri aCqarebiT
amocanis amoxsnis nimuSi
salesi
qva
(sur.
10.2
α=0,35radiani/wm2
10.8)
Tanabari kuTxuri aCqarebiT brunavs. rodesac
t=0, misi kuTxuri siCqarea ω0 = –4,6radiani/wm
da aTvlis wrfe horizontaluria (θ0=0).
a) ra dros iqneba aTvlis wrfis kuTxuri
mdebareoba θ=5br?
amoxsna: kuTxuri aCqareba Tanabaria, amitom
10.1 cxrilSi mocemuli formulebi SegviZlia
gamoviyenoT. CvenTvis sasurveli formula
sur. 10.8. salesi qva. t = 0 dros aTvlis wrfe
horizontaluria.
10.13-ia, vinaidan is CvenTvis saintereso
erTaderT ucnobs, t dros Seicavs:
miuTiTebs, rom qva brunvis dros neldeba,
θ – θ0 = ω0t + 1 αt2
2
monacemebis da θ0=0, θ = 5 br = 10π rad Sedegis
Cerdeba da Semdeg sapirispiro mimarTulebiT
Casma mogvcems:
droSi qva kidev xuTjer brundeba.
10π rad = –(4,6 rad/wm)t + 1 (0,35rad/wm2)t2
2
gantolebis amonaxsnia:
t = 32 wm
(pasuxi)
b) aRwereT salesi qvis brunva 0-dan 32wm-mde
drois SualedSi.
ω0 = –4,6
radiani/wm
kuTxuri
siCqariT brunavs, magram misi α kuTxuri
aCqareba dadebiTia. kuTxuri siCqaris da
kuTxuri
aCqarebis
sapirispiro
niSani
amocanis amoxsnis nimuSi
rotoris
(6.8
θ = 0 sawyis mdebareobas daubrundeba, t = 32 wm
g) ra t dros SeCerdeba wamierad qva?
amoxsna:
kvlav
vubrundebiT
gvWirdeba,
zemoT
da
mocemul
amjeradac
romelic
is
mxolod
cxrils
formula
t
ucnobs
Seicavs. garda amisa, es formula ω cvladsac
amoxsna: qva saaTis isris moZraobis mimar­
TulebiT
iwyebs brunvas. mas Semdeg rac aTvlis wrfe
amocanis
amoxsnis
nimuSSi
mocemuli mbrunavi cilindri) marTvis dros
mgzavrs jer mwvave tkivils agrZnobinebT,
xolo Semdeg cilindris kuTxur siCqares
20 brunis ganmavlobaSi mudmivi kuTxuri
aCqarebiT 3,4radiani/wm-dan 2radiani/wm-mde
unda Seicavdes, romelsac 0-ad miviCnevT
da Sesabamisi t droisTvis amovxsniT. 10.12
formula mogvcems:
t=
ω – ω0
0 – (–4,6 rad/wm)
= 0,35 rad/wm2 = 13 wm (pasuxi)
α
10.3
davukavSiroT.
sawyisi
kuTxuri
siCqarea
ω0=3,4radiani/wm, kuTxuri gadaadgilebaa
θ – θ0 = 20 br da gadaadgilebis bolos kuT­
xuri siCqarea ω = 2 radiani/wm. α kuTxuri
aCqareba da t dro ar viciT, magram orive
sidide ZiriTad formulebSi Sedis.
amcirebT (mgzavri cxadia gadataniT moZraobas
ucnobi t-s gabaTilebisTvis 10.12 formula
asrulebs da ara brunviT moZraobas).
gamoviyenoT da davweroT:
a) risi tolia Tanabari kuTxuri aCqareba
kuTxuri siCqaris Semcirebis dros?
amoxsna:
moZraobis
davuSvaT
brunva
sawinaaRmdego
saaTis
isris
mimarTulebiT
xdeba da aCqareba t = 0 dros, θ0 kuTxuri
mdebareobisas iwyeba. vinaidan cilindris
kuTxuri
aCqareba
Tanabaria,
is
kuTxur
siCqares da kuTxur gadaadgilebas 10.12-10.13
ZiriTadi formulebis saSualebiT SegviZlia
ω – ω0
.
α
Semdeg miRebuli Sedegi 10.13 formulaSi
t=
CavsvaT:
θ – θ 0 = ω0
(
ω – ω0
α
) (
+ 1α
2
ω – ω0
α
)
2
α-sTvis amoxsna, monacemebis Setana da 20 bris 125,7 radianSi gadayvana mogvcems:
ω2 – ω02
(2 rad/wm)2 – (3,4 rad/wm)2
α = 2(θ – θ ) =
2(125,7 rad)
0
= –0,0301 rad/wm2
(pasuxi)
332
Tavi 10
brunva
amoxsna: amjerad α viciT da 10.12 formula t-
= 46,5 wm (pasuxi)
es amocana 2.5 amocanis amoxsnis nimuSis
sTvis amovxsnaT:
kuTxuri versiaa. monacemebi da simboloebi
b) ra dro dasWirda siCqaris Semcirebas?
t=
ω – ω0
=
α
2 rad/wm – 3,4 rad/wm
–0,0301 rad/wm2
gansxvavdeba,
magram
amoxsnis
meTodi
identuria.
10.5. wrfivi da kuTxuri cvladebis erTmaneTTan dakavSireba
4.7 paragrafSi Tanabari wriuli moZraoba ganvixileT, rodesac nivTieri wertili wrewirze da
brunvis RerZis garSemo ν mudmivi wrfivi siCqariT moZraobda. rodesac myari sxeuli RerZis
garSemo brunavs, sxeulis TiToeuli wertili RerZis garSemo sakuTar wrewirze moZraobs.
vinaidan sxeuli myaria, wertilebi erT bruns drois erTi da igive SualedSi asruleben da anu
maTi ω kuTxuri siCqare Tanabaria.
rac ufro Sors aris RerZidan wertili, miT ufro metia wrewiris sigrZe da miT ufro meti unda
iyos ν wrfivi siCqare. es faqti kargad SeimCneva karuselze. miuxedavad karuselis centridan
daSorebisa, ω kuTxuri siCqare ar icvleba, magram ν wrfivi siCqare mniSvnelovnad izrdeba, Tu
karuselis kideze dajdebiT.
sxeulis garkveuli wertilisTvis s, ν da a wrfivi cvladebis θ, ω da α kuTxur cvladebTan
dakavSireba xSirad saWiroa. cvladTa wyvilebis erTmaneTTan dakavSireba brunvis RerZidan
am wertilamde r perpendikularuli manZilis saSualebiT xdeba. perpendikularuli manZili
wertilsa da brunvis RerZs Soris aris manZili, romelic RerZis perpendikularis gaswvriv
izomeba. igive sididisaa wertilis mier brunvis RerZis garSemo gavlili wrewiris r radiusi.
mdebareoba
Tu myari sxeulis aTvlis wrfe θ kuTxiT brunavs, sxeulis brunvis RerZidan r mdebareobaze
ganlagebuli wertili wriuli rkalis gaswvriv s manZils gadis, sadac s 10.1 formuliT
gamoiTvleba:
s=θr (radianebSi)
(10.17)
miRebuli formula oTxidan erT-erTi kavSiria wrfiv da kuTxur cvladebs Soris. gafrTxileba:
θ kuTxe radianebSi unda gaizomos, vinaidan 10.17 formula kuTxis radianebSi gazomvis
gansazRvrebaa.
siCqare
10.17 formulis droiT diferencireba (rodesac r mudmivia) gvaZlevs:
ds
dθ
=
r
dt
dt
ds/dt wertili wrfivi siCqarea, xolo dθ/dt mbrunavi sxeulis ω kuTxur siCqares asaxavs. aqedan
gamomdinare:
ν = ωr (radianebSi)
gafrTxileba: ω kuTxuri siCqare radianebSi unda gamoisaxos.
(10.18)
333
10.5. wrfivi da kuTxuri cvladebis erTmaneTTan dakavSireba
10.18 formula gvauwyebs, rom vinaidan myari sxeulis yvela
wertilis ω kuTxuri siCqare erTi da igivea, meti r radiusis
mqone wertilebis ν wrfivi siCqare Sesabamisad metia. 10.9a
suraTis mixedviT wrfivi siCqare yovelTvis wertilis
traeqtoriis mxebia.
Tu myari sxeulis ω kuTxuri siCqare ucvlelia, maSin 10.18
formulis Tanaxmad misi nebismieri wertilis ν wrfivi
siCqarec ar icvleba. aqedan gamomdinare, sxeulis TiToeuli
wertili Tanabarwriulad moZraobs. yoveli wertilis da,
Tavad myari sxeulis, brunvis T periodi 4.35 formuliT
(a)
gamoiTvleba:
T=
2πr
v
(10.19)
10.19 formulis mixedviT, erTi SemobrunebisTvis saWiro dro
Semobrunebis ganmavlobaSi ganvlili 2πr manZilis am manZilis
gavlis siCqaresTan Sefardebaa. 10.18 formulidan ν-s Casma da
r-is gabaTileba mogvcems:
T=
2π
ω
(10.20)
(radianebSi)
eqvivalenturi formulis Tanaxmad, erTi SemobrunebisTvis
saWiro dro Semobrunebis ganmavlobaSi ganvlili 2π radiani
manZilis fardobaa am kuTxis Semoweris kuTxur siCqaresTan.
aCqareba
10.18 formulis droiT diferencireba (rodesac r mudmivia)
mogvcems:
dv dω
=
r .
dt
dt
(10.21)
(b)
sur. 10.9. 10.2 suraTze gamosaxuli,
mbrunavi, myari sxeulis ganivi
kveTis zedxedi. sxeulis yvela
wertili (magaliTad, PP) brunvis
RerZis garSemo wriulad moZraobs.
a) yoveli wertilis wrfivi siCqare
wertilis
wriuli
traeqtoriis

mxebia. b) wertilis a aCqareba at
mxebi komponentisa da ar radialuri
komponentisgan Sedgeba.
10.21 formulaSi, dν/dt wrfivi aCqarebis mxolod im nawils
asaxavs, romelic
wrfivi siCqaris cvlilebazea pasuxismgebeli. -s msgavsad, wrfivi aCqarebis
es nawilic wertilis traeqtoriis mxebia. am aCqarebas wertilis wrfivi aCqarebis at mxeb
komponents vuwodebT da vwerT:
at = αr
(radianebSi), (10.22)
sadac α=dω/dt. gafrTxileba: 10.22 formulaSi α kuTxuri aCqareba radianebSi unda gamoisaxos.
garda amisa, 4.34 formulidan gamomdinare, wriuli traeqtoriiT moZrav wertils wrfivi
aCqarebis radialuri komponenti aqvs (ar=ν2/r), romelic radialurad wrewiris SigniT,
centriskenaa mimarTuli da
wrfivi siCqaris mimarTulebis cvlilebazea pasuxismgebeli. 10.18
formulidan ν-s Casmis Semdeg es komponenti Semdegi saxiT SeiZleba Caiweros:
ar =
ν2
= ω2 r
r
(radianebSi). (10.23)
10.9b suraTze kargad Cans, rom mbrunavi myari sxeulis wertilis wrfivi aCqareba ori
komponentisgan Sedgeba. radialurad centrisken mimarTuli ar komponenti arsebobs, Tu sxeulis
kuTxuri siCqare nuli ar aris. at mxebi komponenti maSin arsebobs, rodesac kuTxuri aCqareba
nuli ar aris.
334
brunva
Tavi 10
sakontrolo wertili 3. xoWo mbrunav karuselze zis. Tu sistemis (karuseli+xoWo) kuTxuri
siCqare Tanabaria, aqvs Tu ara xoWos a) radialuri da b) mxebi aCqareba? Tu ω mcirdeba, aqvs
Tu ara xoWos g) radialuri da d) mxebi aCqareba?
10.4
amocanis amoxsnis nimuSi
Cven
induqciuri
`rusuli
mTebi~
unda
davaproeqtoT, romelic magnituri Zalebis
saSualebiT
Cqardeba.
Tavdapirvelad,
mgzavri horizontalur trasaze g aCqarebiT
moZraobs, xolo trasis pirveli monakveTi
wriuli rkalis formisaa (sur. 10.10), raTa
sur. 10.10. `rusuli mTebis~ horizontaluri trasis
zedxedi. trasa jer wriuli rkalia, xolo P wertilidan
moyolebuli rkalis mxebi wrfea.
mgzavrma centriskenuli aCqarebac SeigrZnos.
rkalis
Semoweris
dros
centriskenuli
aCqareba mkveTrad izrdeba. rodesac rkalis
θP kuTxeze ganlagebul raime P wertilSi
jamuri aCqarebis a sidide 4g gaxdeba, mgzavrma
wrfivi traeqtoriiT unda imoZraos, romelic
rkalis mxebia.
a) ra θP kuTxe unda Semoweros rkalma, raTa P
wertilSi a iyos 4g-is toli?

amoxsna: mgzavris a jamuri aCqareba nebismier

dros trasis gaswvrivi at mxebi aCqarebis
da rkalis simrudis centrisken mimarTuli

ar
radialuri
aCqarebis
veqtoruli

jamia (10.9b suraTis msgavsad). at
urTierTperpendikularuli

da a r
veqtorebia,
amitom maTi jamia:
(10.24)
.
mdebareobis
ar = ω2r ,
sadac r aris wriuli rkalis radiusi.
(10.25)
gaSvebis adgilze mgzavris sawyisi kuTxuri
ω0=0, xolo sawyisi kuTxuri
mdebareobaa θ0=0. mgzavris aCqarebis dros
ω-s zrdis tempi α kuTxuri aCqarebaa. 10.22
formulidan gamomdinare, α-sa da at-s Soris
siCqarea
Semdegi kavSiria:
α=
at
.
r
(10.26)
vinaidan at da r mudmivebia, α-c mudmivia.
aqedan gamomdinare, 10.1 cxrilis formulebi
SegviZlia
gamoviyenoT.
Cven
θ
kuTxuri
gvWirdeba,
amitom
10.14 formulas virCevT:
ω2 = ω02 + 2α(θ – θ0)
(10.27)
CavsvaT ω0 = 0, θ0 = 0, α = at / r da miviRebT:
2at θ
ω2 =
(10.28)
r
miRebuli Sedegi 10.25 formulaSi CavsvaT da
gveqneba:
Semdeg
ar = 2at θ .
(10.29)
ar-sTvis
miRebuli
θ
.
10.24
Sedegi
formulaSi gadavitanoT da θ-sTvis amov­
xsnaT:
(10.30)
rodesac a gaxdeba 4g, θ kuTxe CvenTvis sain­
tereso θP kuTxis tolia. 10.30 formulaSi
a = 4g, θ = θP , at = g CavsvaT da miviRebT:
ar-is mniSvneloba nebismier droSi ω kuTxur
siCqarezea damokidebuli da 10.23 formulis
Tanaxmad:
gamoTvla
= 1,94 rad = 111°. (pasuxi)
b) ra iqneba mgzavris a jamuri aCqareba P
wertilSi da Semdeg?
amoxsna: P
wertilSi a = 4g.
amis Semdeg
mgzavri wrfivad moZraobs da centriskenuli
aCqareba aRar aqvs. maSasadame:
P wertilSi a = 4g da amis Semdeg a = g (pasuxi)
`rusuli mTebis Tavis tkivili~ maSin Cndeba,
rodesac mgzavris Tavi aCqarebis mkveTr
cvlilebas ganicdis. aCqarebis cvlileba Tavis qalaSi tvinis moZraobas iwvevs da tvinisa
da Tavis qalis damakavSirebeli venebi wydeba.
aCqarebis g-dan 4g-mde zrda savaraudod
swored Tavis tkivils gamoiwvevs.
10.6. brunvis kinetikuri energia
335
amocanis amoxsnis taqtika
taqtika 1: kuTxuri cvladebis erTeu­
romlebic mxolod kuTxur cvladebs Sei­
cavs (magaliTad 10.1 cxrilSi moyvanili
lebi
rodesac
kuTxuri
da
wrfivi
formulebi). am SemTxvevaSi, kuTxuri cvla­
cvladebis
Semcvel formulebs viyenebT, yvela kuTxur
de­bis
cvlads
damokidebuli.
radianebSi
vzomavT.
maSasadame,
formulebSi,
kuTxur gadaadgilebas radianebSi gamovsa­
xavT,
kuTxur
siCqares
-
erTeulebis
radiani/wm-ebSi,
sadac
gansazRvra
Tqvenzea
mxolod
radianebi
gamoiyeneba, “radiani”-s sityvierad Cawera
xolo kuTxur aCqarebas - radiani/wm -ebSi da
2
aucilebeli arc aris.
radiani/wT2-ebSi. gamonaklisia is formulebi,
10.6. brunvis kinetikuri energia
saWreli Carxis xerxis swrafad brunvis dros mas namdvilad aqvs kinetikuri energia. rogor
1
2
gamovsaxoT es energia? K= mν2 formulas ver gamoviyenebT, vinaidan is mxolod xerxis masis
centris kinetikur energias anu nuls mogvcems.
amis nacvlad xerxi (an nebismieri swrafad mbrunavi myari sxeuli) sxvadasxva siCqareebis mqone
nivTieri wertilebis nakrebad unda warmovidginoT. Semdeg yvela nivTieri wertilis kinetikur
energiebs SevkrebT da mTeli sxeulis kinetikur energias gamovTvliT. maSasadame, mbrunavi
sxeulis kinetikuri energiaa:
K = 12 m1v12 + 12 m2v22 + 12 m3v32 + . . . =
(10.31)
,
sadac mi aris i rigis nivTieri wertilis masa, xolo νi misi siCqarea. dajameba sxeulis yvela
nivTieri wertilisTvis xdeba.
10.31 formulis problema is aris, rom νi ar aris yvela nivTieri wertilis siCqare. am problemis
gadaWrisTvis ν 10.18 formulidan (ν=ωr) aviRoT da gveqneba:
K=
, (10.32)
sadac ω yvela nivTieri wertilisTvis erTi da igivea.
10.32 formulis marjvena mxares frCxilebSi moqceuli
sidide mbrunavi sxeulis masis brunvis RerZis garSemo
ganawilebas gviCvenebs. am sidides brunvis RerZisadmi
(a)
sxeulis I brunviT inercias anu inerciis moments
vuwodebT. es sidide raime myari sxeulisTvis da brunvis
RerZisTvis ucvlelia.
amjerad SegviZlia davweroT:
I=
(brunviTi inercia)
(10.33)
es formula 10.32 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
K = 12 Iω2 (radianebSi)
(10.34)
miviReT swored is gamosaxuleba, rac gvainteresebda.
10.34 formulis gamoyvanis dros ν = ωr formula
gamoviyeneT da amitom ω radianebSi unda gamoisaxos. SI
sistemaSi I-s erTeulia kg·m2.
10.34 formula mbrunavi myari sxeulis kinetikur
(b)
sur.
10.11. grZeli Zelakis brunva
a) centraluri (gaswvrivi) RerZis garSemo
ufro martivia, vidre b) mis centrze
gamavali
perpendikularuli
RerZis
garSemo. mizezi is aris, rom a) SemTxvevaSi
masa brunvis RerZTan ufro axlos aris
gavrcelebuli.
336
Tavi 10
brunva
energias gvaZlevs da myari sxeulis gadataniTi moZraobis dros kinetikuri energiis momcemi
K=12Mν2com formulis kuTxuri eqvivalentia. orive formulaSi 12 koeficienti gvxvdeba. erT
formulaSi M masa Sedis, xolo meoreSi - I (rac masas da mis ganawilebas aerTianebs). garda
amisa, orive formulaSi siCqaris kvadrati Sedis. gadataniTi moZraobis da brunvis kinetikuri
energiebi sxvadasxva saxis energia ar aris – orive maTgani kinetikuri energiaa da ubralod
moZraobis saxeobis mixedviT gamoisaxeba.
mbrunavi sxeulis brunviTi inercia ara mxolod sxeulis masas, aramed masis ganawilebasac
moicavs. magaliTisTvis grZeli, mZime Zelaki ganvixiloT. Tavdapirvelad es Zelaki misi
centraluri (gaswvrivi) RerZis garSemo vabrunoT (sur. 10.11a), xolo Semdeg mis centrze
gamavali perpendikularuli RerZis garSemo (sur. 10.11b). orive SemTxvevaSi masa Tanabaria,
magram pirvel SemTxvevaSi brunva ufro iolia. amis mizezi is aris, rom masa pirvel SemTxvevaSi
brunvis RerZTan ufro axlos aris ganawilebuli. Sedegad, 10.11a suraTze Zelakis brunviTi
inercia bevrad naklebia, vidre 10.11b suraTze. naklebi brunviTi inercia ufro martivad
brunvas niSnavs.
sakontrolo wertili 4. suraTze naCvenebi sami sfero
vertikaluri RerZis garSemo brunavs. RerZsa da TiToeuli
sferos centrs Soris perpendikularuli manZili naCvenebia.
daalageT sferoebi RerZis garSemo brunviTi inerciebis
mixedviT dididan mcireze.
10.7. brunviTi inerciis gamoTvla
Tu myari sxeuli ramdenime nivTieri wertilisgan Sedgeba, brunvis RerZis garSemo misi
brunviTi inercia 10.33 formuliT (I=
∑m r
2
) gamoiTvleba anu Cven SegviZlia TiToeuli
nivTieri wertilis mr namravli vipovoT da Semdeg es namravlebi SevkriboT (gaixseneT, rom r
2
i i
aris mocemuli brunvis RerZidan nivTieri wertilis daSoreba).
Tu myari sxeuli mravali mimdebare nivTieri wertilisgan Sedgeba, maSin 10.33 formulis
gamoyeneba kompiuters saWiroebs. amitom 10.33 formulaSi mocemul jams integraliT vcvliT
da sxeulis brunviT inercias ase ganvsazRvravT:
I=
r2 dm (brunviTi inercia, mTliani sxeuli)
(10.35)
10.2 cxrilSi integrebis Sedegebia mocemuli cxra sxeulisTvis.
paraleluri RerZebis Teorema
modiT, gamovTvaloT M masis sxeulis I brunviTi inercia mocemuli RerZis garSemo. I-s
gamoTvla 10.35 formulaSi mocemuli integralis saSualebiT SeiZleba, magram mdgomareoba
ufro gamartivdeba, Tu sxeulis masis centrze gamavali paraleluri RerZis garSemo sxeulis
Icom brunviTi inercia viciT. davuSvaT, h aris perpendikularuli manZili mocemul RerZsa da
masis centrze gamaval RerZs Soris (gaxsovdeT, rom es ori RerZi urTierTparaleluri unda
iyos). mocemuli RerZis garSemo I brunviTi inerciaa:
I = Icom + Mh2 (paraleluri RerZebis Teorema)
(10.36)
10.7. brunviTi inerciis gamoTvla
cxrili
10.2
brunviTi inerciebi
fersos brunva
centraluri
RerZis garSemo
(a)
(b)
I = MR2
(i)
I = 12MR2
I = 25MR2
firfitis brunva mis
centrze gamavali
perpendikularuli
RerZis
garSemo
fersos brunva
nebismieri
diametris
garSemo
(T)
I = 23MR2
I = 12MR2
myari sferos
brunva
nebis­mieri
dia­metris
garSemo
(v)
1
I = 12
ML2
sferuli
garsis
brunva
nebismieri
diametris
garSemo
(z)
(g)
I = 12M(R12 + R22)
Zelakis brunva
mis centrze
gamavali per­pen­
dikularuli
RerZis garSemo
(e)
1
I = 14MR2 + 12
ML2
myari cilin­
dris (diskos)
brunva cen­
traluri Rer­
Zis garSemo
rgoluri ci­
lin­dris brunva
centraluri
RerZis garSemo
myari cilin­
dris (diskos)
brunva cen­
tra­luri
dia­metris
gar­Semo
(d)
337
1
I = 12
M(a2 + b2)
10.36 formulas paraleluri RerZebis Teorema ewodeba. momdevno paragrafSi am formulas
davamtkicebT da 10.5 amocanis amoxsnis nimuSSi gamoviyenebT.
paraleluri RerZebis Teoremis damtkiceba
davuSvaT, O aris 10.12 suraTze gamosaxuli pirobiTi formis sxeulis masis centri.
koordinatTa sistemis aTvlis saTave O wertils davamTxvioT. ganvixiloT suraTis sibrtyis
perpendikularuli, O wertilze gamavali RerZi da pirveli RerZis paraleluri, P wertilze
gamavali meore RerZi. P wertilis x da y koordinatebi a da b iyos.
dm aris zogadad x da y koordinatebis mqone masis elementi. P wertilze gamavali RerZis garSemo
sxeuli brunviTi inercia 10.35 formulidan gamomdinare
aris:
I=
r2 dm = [(x – a)2 + (y – b)2] dm ,
gardaqmnebis Sedegad miviRebT:
I = (x2+y2)dm – 2a xdm – 2b ydm + (a2+b2)dm.
masis
centris
gansazRvrebidan
(10.37)
gamomdinare
(9.9
formula), 10.37 formulis Sua ori integrali masis
sur. 10.12. O masis centris mqone myari sxeulis ganivi kveTi.
paraleluri RerZebis Teorema (10.36 formula) O wertilze
gamavali RerZis garSemo sxeulis brunviT inercias sxeulis masis
centridan h manZiliT daSorebul P wertilSi gamavali RerZis
garSemo sxeulis brunviT inerciasTan akavSirebs. orive RerZi
suraTis sibrtyis perpendikularulia.
338
brunva
Tavi 10
centris koordinatebs gvaZlevs da maSasadame orive nulis tolia. vinaidan x2+y2=R2, sadac
R aris manZili O-dan dm-mde, pirveli integrali Icom-ia, rac masis centrze gamavali RerZis
garSemo sxeulis brunviTi inerciaa. 10.12 suraTze dakvirveba cxadyofs, rom 10.37 formulis
ukanaskneli wevria Mh2, sadac M sxeulis jamuri masaa. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare,
10.37 formula 10.36 formulamde daiyvaneba da Teorema damtkicebulia.
sakontrolo wertili 5. suraTze naCvenebia wignis magvari
sagani (erTi gverdi meoreze grZelia) da sagnis zedapiris
perpendikularuli brunvis RerZis oTxi arCevani. daalageT
RerZebi maT garSemo sagnis brunviTi inerciis mixedviT
dididan mcireze.
amocanis amoxsnis nimuSi
10.5
10.13a suraTze naCvenebia m masis ori nivTieri
wertilisgan Semdgari sxeuli. wertilebi
erTmaneTTan L sigrZis da umniSvnelo masis
ZelakiT arian dakavSirebuli.
a) risi tolia sxeulis Icom brunviTi iner­
(a)
cia masis centrze gamavali, Zelakis per­
pendikularuli RerZis garSemo?
amoxsna:
vinaidan
mxolod
ori
nivTieri
wertili gvaqvs, sxeulis Icom brunviTi iner­
ciis gamoTvla integrebis nacvlad 10.33
(b)
for­muliT SegviZlia. nivTier wertilebs da
brunvis RerZs Soris manZilia 1 L da gveqneba:
2
2
1 2
I=
mi ri = (m)( L) + (m)( 1 L)2
2
2
= 1 mL2 . (pasuxi)
2
∑
b) risi tolia sxeulis I brunviTi inercia
sur. 10.13. myari sxeuli umniSvnelo masis ZelakiT
gaerTianebuli, m masis ori nivTieri wertilisgan
Sedgeba.
manZili L-is tolia. 10.33 formula gvaZlevs:
I = m(0)2 + mL2 = mL2
Zelakis marcxena boloze gamavali da pirveli
garda amisa, vinaidan masis centrze gamavali
RerZis paraleluri RerZis garSemo?
amoxsna: brunviTi inercia kvlav amocanis
a) nawilis msgavsad SegviZlia gamovTvaloT,
magram
amjerad
wertilisTvis
ri
marcxniv
manZilia
ganlagebuli
nulia,
(pasuxi)
xolo
marjvniv ganlagebuli wertilisTvis igive
amocanis amoxsnis nimuSi
RerZis garSemo Icom
viciT da SekiTxvaSi
naxsenebi RerZi am RerZis paraleluria, Cven
SegviZlia
paraleluri
RerZebis
Teorema
(10.36 formula) gamoviyenoT:
I = Icom + Mh2 = 1 mL2 + (2m)( 1 L)2=mL2 (pasuxi)
2
2
10.6
10.14 suraTze naCvenebia viwro, erTgvarovani,
M masis da L sigrZis Rero, romelic x RerZze
Zevs da am RerZis aTvlis saTave Zelakis
centrs emTxveva.
a) risi tolia Zelakis brunviTi inercia
centrze gamavali perpendikularuli brunvis
RerZis garSemo?
sur. 10.14. L sigrZis da M masis erTgvarovani Zelaki.
naCvenebia dm masis da dx sigrZis elementi.
10.7. brunviTi inerciis gamoTvla
amoxsna:
vinaidan
Zelaki
erTgvarovania,
misi masis centri Reros centrzea. Zelaki
mTliani sagania, amitom brunviTi inerciis
10.35
gamoTvlisTvis
formula
unda
gamoviyenoT:
I=
r2 dm,
(10.38)
=
1
ML2.
12
339
(pasuxi)
miRebuli pasuxi 10.2e cxrilSi mocemul
SedegTan SesabamisobaSia.
b) risi tolia Zelakis I brunviTi inercia
Zelakis
perpendikularuli
Cven x koordinatiT integreba gvsurs (da
boloze
gamavali
ara miTiTebuli dm masiT), amitom Zelakis
garSemo?
elementis dm masa Zelakis dx sigrZes unda
amoxsna: amjerad x RerZis aTvlis saTave
axali
da
marcxena
brunvis
RerZis
10.14
Zelakis marcxena bolos unda davamTxvioT
suraTzea naCvenebi). Zelaki erTgvarovania,
da Semdeg 0-dan L-mde vaintegroT. Sedegad
amitom masis Sefardeba sigrZesTan yvela
miviRebT:
elementisTvis da ZelakisTvis Tanabaria.
davukavSiroT
(amgvari
elementi
aqedan gamomdinare:
elementis dm masa
elementis dx sigrZe
anu
dm =
amjerad
=
Zelakis M masa
Zelakis L sigrZe
M
dx.
L
1
3
ML2
(pasuxi)
ufro martivi iqneba, Tu Zelakis bolos
RerZs ise gavavlebT, rom is masis centrze
gamavali RerZis paraleluri iyos. am Sem­
T­xvevaSi
10.38 formulaSi dm-s nacvlad
I=
paraleluri
gamoviyenebT
(10.36
RerZebis
Teoremas
formula).
amocanis
1
a) nawilidan viciT, rom Icom= 12 ML2.
10.14
miRebul Sedegs SevitanT, xolo r-s x-iT
suraTze, brunvis axal RerZsa da masis centrs
SevcvliT. Semdeg Zelakis mTeli sigrZisTvis
Soris h perpendikularuli manZilia 2 L. 10.36
(-L/2-dan L/2-mde) vaintegrebT da miviRebT:
1
formula gvaZlevs:
1
1
1
I = Icom+Mh2= 12 ML2+(M)( 2 L)2= 3 ML2 (pasuxi)
I=
es Sedegi Zelakis orive boloze gamaval
perpendikularul RerZs Seesabameba, miu­xe­
=
davad imisa, es RerZi 10.14 suraTze naCvenebi
RerZis paraleluria Tu ara.
amocanis amoxsnis nimuSi
10.7
meqanizmebis did nawilebs, romlebic xan­
grZlivad da maRal siCqareebze brunavs,
sacdeli brunvis sistemiT amowmeben. es
sistema hermetuli sadebiTa da tyviis agu­
rebiT
damzadebuli
cilindria,
romelic
sarqveliTaa daxuruli. nawils am cilindrSi
aTavseben da maRali siCqariT abruneben. Tu
brunvis Sedegad nawili ziandeba, tyviis
msubuqi agurebi namsxvrevebs iWers da maTi
Semdgomi analizi xdeba.
1985 wels, kompania Test Devices, Inc. M = 272 kg
masis da R = 38 sm radiusis foladis myar
rotors
brunvaze
amowmebda.
rodesac
sur. 10.15. swrafad mbrunavi foladis diskos
afeTqebis Sedegi
diskos ω kuTxuri siCqare 14000 br/wT gaxda,
sacdeli sistemis oTaxSi mimaval koridorSi
inJinrebma erTi sarTulidan qvemoT (sadac
iyo gabneuli, oTaxis kari manqanebis mimdebare
sacdeli sistema iyo ganlagebuli) dartymis
sadgomSi egdo, tyviis erTi aguri mezoblis
xma gaiges. aRmoCnda, rom tyviis agurebi
samzareulos kedels moxvda, Senobis sayrdeni
340
Tavi 10
brunva
I-s gamosaxuleba 10.2g cxrilSia mocemuli
1
(I= 2 MR2):
Zelebi dazianda, sacdeli oTaxis betonis
iatakma 0,5sm-iT dabla Caiwia, xolo 900kg
1
masis sarqveli Wers moxvda da Semdeg sacdel
aRWurvilobas daeca (sur. 10.15). namsxvrevebma
rotoris kuTxuri siCqarea:
inJinrebis oTaxSi SemTxveviT ar SeaRwies.
ra
energia
gamoiyo
rotoris
1
I = 2 MR2 = 2 (272kg)(0,38m)2 = 19,64kg·m2.
afeTqebis
(160 )
wT
wm
ω = (14000 br/wT)(2π rad/br)
Sedegad?
=1,466 × 103 radiani/wm
amoxsna: gamoyofili energia rotoris K
amis Semdeg 10.34 formula mogvcems:
brunviTi kinetikuri energiis tolia, rodesac
1
misi kuTxuri siCqare 14000br/wT gaxda. K-s
1
K = 2 Iω2 = 2 (19,64 kg·m2)(1,466 × 103rad/wm)2
gamoTvla 10.34 formulis (K=1Iω2) saSualebiT
= 2,1 × 107j (pasuxi)
2
SeiZleba, magram Tavdapirvelad I brunviTi
inerciis gamosaxuleba unda miviRoT. rotori
pasuxidan gamomdinare, rotoris afeTqeba
diskoa da karuselis msgavsad brunavs, amitom
bombis afeTqebis msgavsi iyo.
10.8. Zalis momenti
karis
saxeluri
anjamidan
maqsimalurad
φ
Sorsaa
ganlagebuli da es Wkvianuria. mZime karis gaRebisas Zalis
modeba saWiroa, magram es sakmarisi ar aris. Zalis modebis
adgils da biZgis mimarTulebas Zalian didi mniSvneloba
aqvs. Tu Zalas anjamasTan ufro axlos mosdebT, vidre
karis saxelurTan an Zala karis sibrtyisadmi 90°-isgan
(a)
gansxvavebul kuTxes adgens, maSin karis gaRebisTvis
ufro
meti
Zalaa
saWiro,
vidre
im
SemTxvevaSi,
rodesac Zala saxelurzea modebuli da karis sibrtyis
perpendikularulia.
10.16a suraTze naCvenebia O wertilze gamavali da ganivi
φ
kveTis perpendikularuli RerZis garSemo Tavisuflad

mbrunavi sxeuli. P wertilis mdebareoba O-sadmi r
mdebareobis veqtoris saSualebiT ganisazRvreba da am



wertilze F Zalaa modebuli. F da r veqtorebs Soris
kuTxea φ (simartivisTvis mxolod im Zalebs ganvixilavT,
romelTac brunvis RerZis paraleluri komponenti ar

gaaCniaT anu F Zala saxelmZRvanelos gverdis sibrtyeSia
(b)
modebuli).

F Zala or komponentad davSaloT (sur. 10.16b), raTa
gavarkvioT, Tu ra gavlenas axdens es Zala brunvis RerZis

garSemo sxeulis brunvaze. Fr radialuri komponenti r
φ
veqtoris gaswvrivaa mimarTuli da brunvas ar iwvevs,
φ

sur. 10.16. a) F Zala myari sxeulis P wertilzea modebuli
da sxeuli O wertilze gamavali RerZis garSemo Tavisuflad
brunavs. brunvis RerZi suraTze naCvenebi ganivi kveTis sibrtyis
perpendikularulia. b) Zalis Sedegad miRebuli Zalis momentia
(r)(Fsin φ).
 Zalis momenti rFt saxiTac SeiZleba gamoisaxos, sadac
Ft aris F Zalis mxebi komponenti.
 g) Zalis momenti r┴F saxiTac
SeiZleba Caiweros, sadac r┴ aris F Zalis momentis mxari.

F -is
moqmedebis
wrfe

F -is mxari
(g)
10.8. Zalis momenti
341
vinaidan is O-ze gamavali wrfis gaswvriv moqmedebs (Tu karebs misi sibrtyisadmi paralelurad

ubiZgebT, kari ar gaiReba). Ft mxebi komponenti r veqtoris perpendikularulia da misi sididea
Ft = F sin φ. mxebi komponenti brunvas iwvevs (Tu karebs misi sibrtyisadmi perpendikularulad
ubiZgebT, kari SesaZloa gaiRos).

F Zalis mier sxeulis Semobrunebis SesaZlebloba ara mxolod Ft mxebi komponentis sididezea
damokidebuli, aramed O wertilidan Zalis modebis manZilze. am ori faqtoris mxedvelobaSi
misaRebad τ Zalis momenti Semogvaqvs, rac xsenebuli faqtorebis namravlia:
τ = (r)(F sin φ) (10.39)
Zalis momentis gamosaTvleli eqvivalenturi formulebia:
τ = (r)(F sin φ) = rFt (10.40)
da
τ = (r sin φ)(F) = r┴F (10.41)

sadac r┴ aris brunvis RerZis O wertilsa da F veqtoris ganlagebis wrfes Soris

perpendikularuli manZili (sur. 10.16g). am wrfes F -is moqmedebis wrfe ewodeba, xolo r┴ aris

F -is momentis mxari. 10.16b suraTze kargad Cans, rom r SegviZlia aRvweroT, rogorc Zalis Ft
komponentis momentis mxari.

sityva `Zalis momenti~ laTinuri sityvidan Torque (`mabruni momenti~) modis da F Zalis
mabrunebel Tvisebas gamoxatavs. rodesac saganze ZaliT moqmedebT da misi mobruneba gsurT,
Tqven Zalis moments iyenebT. SI sistemaSi Zalis momentis erTeulia n·m. gafrTxileba: n·m
muSaobis erTeulicaa, Tumca muSaoba da Zalis momenti srulad gansxvavebuli sidideebia da
isini erTmaneTSi ar unda agverios. muSaoba xSirad joulebSi gamoisaxeba, xolo Zalis momenti
_ arasdros.
momdevno paragrafSi Zalis moments ganvixilavT, rogorc veqtorul sidides. amjerad Cven
mxolod erTi RerZis garSemo brunvas vexebiT da veqtori saWiro ar aris. Zalis moments
dadebiTi an uaryofiTi mniSvneloba aqvs da es mniSvneloba sxeulis brunvis mimarTulebazea
damokidebuli. Tu sxeuli saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT brunavs, Zalis
momenti dadebiTia, xolo Tu sxeuli saaTis isris moZraobis mimarTulebiT brunavs, maSin Zalis
momenti uaryofiTia.
Zalis momenti me-5 paragrafSi ganxilul superpoziciis princips emorCileba. rodesac sxeulze
ramdenime Zalis momenti moqmedebs, jamuri Zalis momenti calkeuli Zalis momentebis jamia.
jamuri Zalis momentis simboloa τt .
sakontrolo wertili 6. suraTze naCvenebia metrebSi dagra­
duirebuli saxazavi, romelic 20 sm niSnulze mdebare wertilis
garSemo brunavs. saxazavze moqmedi xuTive Zala horizontaluria
da maTi sidideebi Tanabaria. daalageT Zalebi maT mier
warmoqmnili Zalis momentis mixedviT dididan mcireze.
342
Tavi 10
brunva
sur. 10.17. martivi myari sxeuli r sigrZis da umniSvnelo masis Zelakis
boloze mibmuli m masis nivTieri wertilisgan Sedgeba. sxeuli O

wertilze gamavali RerZis garSemo Tavisuflad brunavs. brunvas F
modebuli Zala iwvevs.
10.9. niutonis meore kanoni brunvisTvis
Zalis momenti myari sxeulis, magaliTad, karebis brunvas
iwvevs. amjerad Cven gvsurs myar sxeulze moqmed τt jamur
Zalis momentsa da brunvis RerZis garSemo am Zalis momentis
mier gamowveul α kuTxur aCqarebas Soris kavSiri davadginoT. amisTvis niutonis meore kanons
(Ft = ma) viyenebT. Ft-s τt-iT vcvliT, m-s I-iT, xolo a-s α-iT da vwerT:
τt = Iα
(niutonis meore kanoni brunvisTvis) ,
(10.42)
sadac α radianebSi unda iyos gazomili.
10.42 formulis damtkiceba
10.42 formulis dasamtkiceblad 10.17 suraTze gamosaxuli mdgomareoba ganvixiloT. myari
sxeuli r sigrZis da umniSvnelo masis Zelakis boloze mibmuli m masis nivTieri wertilisgan
Sedgeba. Zelaki saxelmZRvanelos gverdis sibrtyisadmi perpendikularuli brunvis RerZis
garSemo brunavs. maSasadame, nivTieri wertili mxolod wriuli traeqtoriiT moZraobs da
brunvis wrewiris centrze gadis.

nivTier wertilze F
Zala moqmedebs. vinaidan nivTieri wertili wriuli traeqtoriiT
moZraobs, Zalis mxolod Ft mxeb komponents SeuZlia traeqtoriis gaswvriv nivTieri wertilis
aCqareba. Ft-sa da traeqtoriis gaswvriv nivTieri wertilis at mxeb aCqarebas niutonis meore
kanoni akavSirebs:
Ft = mat
nivTier wertilze moqmedi Zalis momenti 10.40 formulidan gamomdinare aris:
τ = Ft r = mat r
10.22 formulis (at = αr) daxmarebiT, es formula Semdegi saxiT SeiZleba Caiweros:
τ = m(αr)r = (mr2)α (10.43)
formulis marjvena mxares frCxilebSi moqceuli sidide aris nivTieri wertilis brunvis RerZis
garSemo brunviTi inercia anu inerciis momenti I (ix. 10.33 formula). maSasadame, 10.43 formula
Semdeg saxes iRebs:
τ = Iα (radianebSi)
rodesac nivTier wertilze erTze meti Zala moqmedebs, 10.44 formulis zogadi saxea:
(10.44)
(10.45)
τt = Iα (radianebSi) formula damtkicebulia da is fiqsirebuli RerZis garSemo mrbunav nebismier myar sxeuls
SegviZlia mivusadagoT, vinaidan yvela aseTi sxeuli nivTier wertilTa erTobliobaa.
10.9. niutonis meore kanoni brunvisTvis
343
sakontrolo wertili 7. suraTze naCvenebia metrebSi
dagraduirebuli saxazavi, romelic Sua wertilidan marcxniv



horizontaluri Zalebi moqmedebs. naCvenebia mxolod F1

Zala. F2 Zala saxazavis perpendikularulia da mis marjvena
ganlagebuli wertilis garSemo brunavs. saxazavze F1 da F2
boloze moqmedebs. Tu saxazavi ar brunavs, a) ra mimarTuleba

aqvs F2 Zalas da b) F2 Zala F1-ze metia, naklebia Tu misi tolia?
amocanis amoxsnis nimuSi
10.8
10.18a suraTze naCvenebia uZrav horizonta­
lur RerZze damagrebuli R=20sm radiusis
da M=2,5kg masis erTgvarovani disko.
m=1,2kg masis bloki umniSvnelo masis Tokzea
(g)
Camokidebuli, xolo Toki diskos fersozea
gadaxveuli.
gamoTvaleT
blokis
vardnis
aCqareba, diskos kuTxuri aCqareba da Tokis
daWimuloba. Toki ar wydeba da RerZze xaxuni
ar arsebobs.
amoxsna: bloki sistemad miviCnioT da misi a
aCqareba masze moqmed Zalebs niutonis meore
kanonis saSualebiT (
t
(a)
(b)
= m ) davukavSiroT.
es Zalebi 10.18b suraTze naCveneb Tavisufali
sxeulis grafikze aris gamosaxuli. Tokidan


T Zala moqmedebs, xolo Fg mizidulobis
Zalis sididea mg. vertikaluri y RerZis
sur. 10.18. a) blokis vardna diskos brunvas iwvevs.
b) Tavisufali sxeulis grafiki blokisTvis.
g) Tavisufali sxeulis arasruli grafiki disko­
sTvis.
gaswvrivi komponentebisTvis niutonis meore
kanoni (Ft,y = may) aseTi saxiT Caiwereba:
T – mg = ma
da diskos fersos mxebia. aqedan gamomdinare,
(10.46)
am formulas a-sTvis ver amovxsniT, vinaidan
is T ucnobsac Seicavs.
modiT disko sistemad miviCnioT da misi
α
kuTxuri aCqareba masze moqmed Zalis
moments brunvisTvis niutonis meore kanonis
misi Zalis momentia –RT. disko saaTis isris
moZraobis mimarTulebiT brunavs da amitom
Zalis momenti uaryofiTia. 10.2g cxrilidan
gamomdinare, diskos I
1
MR2.
2
brunviTi inerciaa
maSasadame, τt = Iα aseTi saxiT SeiZleba
Caiweros:
1
2
(τt = Iα) saSualebiT davukavSiroT. jamuri
TvlisTvis CavTvaloT, rom brunvis RerZi
10.47 formula erTi SexedviT gamousadegaria,
vinaidan α da T ucnobebs Seicavs da arc
erTi maTgani ar aris CvenTvis saintereso a.
Zalis momentis da I inerciis momentis gamo­
diskos perpendikularulia da mis O centrze
gadis (sur. 10.18g).
amis Semdeg Zalis momenti 10.40 formulis
(τ = rFt ) saSualebiT gamoiTvleba. mizi­du­
–RT = MR2α
(10.47)
miuxedavad amisa, gavixsenoT, rom Toki ar
wydeba da blokis a wrfivi aCqareba da diskos
fersos at wrfivi (mxebi) aCqareba erTmaneTis
centrze anu r = 0 manZilze moqmedebs da
tolia. 10.22 formulidan (at = αr) Cans, rom
α = a/R. es Sedegi 10.47 formulaSi CavsvaT da
maTi Zalis momenti nulia. Tokidan diskoze
miviRebT:
lobis Zala da RerZidan moqmedi Zala diskos

modebuli T Zala r = R manZilze moqmedebs
1
2
T = – Ma
(10.48)
344
brunva
Tavi 10
Semdeg 10.46 da 10.48 formulebi gava­erTia­
daWimuloba (6 n) Camokidul blokze moqmed
noT:
mizidulobis
a = –g
2m
(2)(1,2 kg)
= –(9,8 m/wm2)
M + 2m
2,5 kg + (2)(1,2 kg)
= 4,8 m/wm2
(pasuxi)
T-s gamoTvlisTvis 10.48 formula gamovi­
yenoT:
1
1
T = – Ma = – (2,5kg)(–4,8 m/wm2)
2
2
= 6 n rogorc
mosalodneli
Zalaze
(mg = 11,8 n)
mcirea.
blokis aCqareba da Tokis daWimuloba diskos
masazea damokidebuli da ara mis radiusze.
zemoT miRebuli formulebi masis armqone
diskosTvis (M = 0) a = –g da T = 0 pasuxebs
gvaZlevs. es logikuricaa, vinaidan bloki
Tavisufali sxeulis msgavsad vardeba.
(pasuxi)
iyo,
10.22 formulidan diskos kuTxuri aCqareba:
–4,8 m/wm2
α= a =
= –24 rad/wm2. (pasuxi)
R
0,2 m
vardnili
blokis aCqareba g-ze naklebia, xolo Tokis
amocanis amoxsnis nimuSi
10.9

masis
davuSvaT, rom Fg Zala Tqveni mowinaaRmdegis
mowinaaRmdegeze F ZaliT moqmedebT da Tqvens
masis centrze moqmedebs. masis centris sa­
ZiudoSi
Sejibris
dros

80kg
marjvena TeZoze mdebare sayrdeni wertilidan
(brunvis RerZidan) momentis mxaria d1 = 0,3 m.
mowinaaRmdege sayrdeni wertilis garSemo
α = –6 radiani/wm
2
kuTxuri aCqarebiT unda
daatrialoT da es kuTxuri aCqareba saaTis

yrden wertilze mdebareobis dros, Fg Zalis

momentis mxaria r┴ = 0 da Fg Zalis momenti
nulis tolia. maSasadame, Tqvens oponentze

moqmed Zalis moments mxolod F Zala iwvevs
da τt = Iα formula ase SeiZleba Caiweros:
–d1F = Iα
isris moZraobis mimarTulebisaa. davuSvaT,
sayrdeni wertilisadmi I brunviTi inerciaa
15 kg·m .
2

a) ra unda iyos F Zala, raTa datrialebamde
mowinaaRmdegis masis centri Tqvens TeZoze
aRmoCndes (sur. 10.19a)?

amoxsna: mowinaaRmdegeze modebuli F Zala
da misi α
kuTxuri aCqareba brunvisTvis
Semdeg gamovTvliT:
–Iα –(15 kg·m2)(–6 rad/wm2)
F=
=
d
0,3 m
= 300 n. (pasuxi)

b) rogori unda iyos F Zala, Tu mowinaaRmdege

ileTis Catarebamde sworad dgas da Fg Zalis
momentis mxari sayrdeni wertilidan aris
xebi iataks ascdeba, maTze mxolod sami
d2 = 0,12 m (sur. 10.19b)?

amoxsna: vinaidan Fg Zalis momentis mxari
nulis toli aRar aris, am Zalis momentia d2mg
Zala moqmedebs: F Zala, sayrden wertilze
da dadebiTia, vinaidan brunva saaTis isris
niutonis meore kanoniT (τt = Iα) SegviZlia
davakavSiroT. rodesac mowinaaRmdegis fe­


Tqvenidan moqmedi N Zala (10.19 suraTze es

Zala gamosaxuli ar aris) da Fg mizidulobis
Zala. τt = Iα formulis gamoyenebisTvis sa­
yrdeni wertilis garSemo Sesabamisi sami
Zalis momenti gvWirdeba.

10.41 formulidan (τ = r┴F) gamomdinare, F
Zalis Sedegad miRebuli Zalis momentia –d1F,
sadac d1 aris r┴ mxari da minus niSani saaTis
isris
moZraobis
mimarTulebiT
brunvas

asaxavs. N ZaliT gamowveuli Zalis momenti
nulis tolia, vinaidan es Zala sayrden
wertilze moqmedebs da misi momentis mxari
r┴ = 0.

Fg Zalis momentis gamosaTvlelad. SegviZlia
(a)
(b)
sur. 10.19. Ziudos a) sworad da b) arasworad
Sesrulebuli ileTi
10.10 muSaoba da brunvis kinetikuri energia
moZraobis
sawinaaRmdego
mimarTulebiT
tolia. am da sxva monacemebis Casmis Sedegad
xdeba. amjerad τt = Iα formula aseT saxes mii­
miviRebT:
Rebs:
F = 300 n +
–d1F + d2mg = Iα
rac gvaZlevs:
F=–
Iα d2mg
+
d1
d1
mxaris
pirveli
(0,12 m2)(80 kg)(9,8 m/wm2)
0,3 m
= 613,6 n ≈ 610 n (pasuxi)
pasuxi cxadyofs, rom Tu mowinaaRmdegis masis
centrs Tqvens TeZos ar daamTxvevT, ileTis
amocanis a) nawilidan viciT, rom formulis
marjvena
345
wevri
300 n-is
CatarebisTvis bevrad meti Zala iqneba saWiro.
karg Ziudoistebs es yovelTvis axsovT.
10.10 muSaoba da brunvis kinetikuri energia
me-7 TavSi ganvixileT, rom rodesac F Zala m masis myar sxeuls koordinatTa RerZis gaswvriv
1
aCqarebs, Zala sxeulze W muSaobas asrulebs. maSasadame, sxeulis kinetikuri energia (K= mν2)
2
SesaZloa Seicvalos. davuSvaT, mxolod sxeulis kinetikuri energia icvleba. am SemTxvevaSi,
kinetikuri energiis ΔK cvlileba W muSaobas muSaoba-kinetikuri energiis Teoremis (7.10
formula) saSualebiT ukavSirdeba:
1
1
ΔK = Kf – Ki= mνf2 – mνi2=W (muSaoba-kinetikuri energiis Teorema).
2
2
(10.49)
x RerZis gaswvriv moZraobis SemTxvevaSi, muSaoba 7.32 formuliT gamoiTvleba:
W=
(muSaoba, moZraoba erT ganzomilebaSi)
(10.50)
rodesac F mudmivia da sxeulis gadaadgilebaa d, 10.50 formula W=Fd saxiT Caiwereba. muSaobis
Sesrulebis tempi simZlavrea da is 7.43 da 7.48 formulebiT gamoiTvleba:
dW
P = dt = Fv
(simZlavre, moZraoba erT ganzomilebaSi)
(10.51)
modiT, amjerad, brunviTi moZraoba ganvixiloT. rodesac fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunav
myar sxeuls Zalis momenti aCqarebs, Zalis momenti sxeulze W muSaobas asrulebs. aqedan
1
2
gamomdinare, sxeulis brunvis kinetikuri energia (K= Iω2) SesaZloa Seicvalos. davuSvaT,
sxeulis mxolod kinetikuri energia icvleba. am SemTxvevaSi, kinetikuri energiis ΔK cvlileba
W muSaobas muSaoba-kinetikuri energiis Teoremis saSualebiT SegviZlia davukavSiroT, oRond,
amjerad, kinetikuri energia brunvis kinetikuri energiaa:
1
1
ΔK = Kf – Ki= Iωf2 – Iωi2 = W (muSaoba-kinetikuri energiis Teorema)
2
2
(10.52)
am formulaSi I aris fiqsirebuli RerZis garSemo sxeulis brunviTi inercia, xolo ωi da ωf sxeulis kuTxuri siCqareebi muSaobis Sesrulebamde da Sesrulebis Semdeg.
10.50 formulis brunviTi eqvivalentis saSualebiT muSaoba SegviZlia gamovTvaloT:
W=
(muSaoba, brunva fiqsirebuli RerZis garSemo), (10.53)
sadac τ aris Zalis momenti, xolo θi da θf - sxeulis kuTxuri mdebareobebi muSaobis Sesrulebamde
da Sesrulebis Semdeg. rodesac τ mudmivia, 10.53 formula aseT saxes iRebs:
W = τ(θ f – θ i) (muSaoba, mudmivi Zalis momenti)
(10.54)
muSaobis Sesrulebis tempi simZlavrea da is 10.51 formulis brunviTi eqvivalentiT
gamoiTvleba:
dW
P = dt = τω (simZlavre, brunva fiqsirebuli RerZis garSemo)
(10.55)
10.3 cxrilSi Tavmoyrilia fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunavi myari sxeulis brunvis da
gadataniTi moZraobis formulebi.
346
Tavi 10
brunva
10.3
cxrili
kavSirebi gadataniT moZraobasa da brunvas Soris
gadataniTi moZraoba (fiqsirebuli
mimarTuleba)
brunva (fiqsirebuli RerZi)
mdebareoba
x
kuTxuri mdebareoba
θ
siCqare
ν = dx/dt
kuTxuri siCqare
ω = dθ/dt
aCqareba
a = dν/dt
kuTxuri aCqareba
α = dω/dt
masa
m
brunviTi inercia
I
niutonis meore kanoni
Ft = ma
niutonis meore kanoni
τt = Iα
muSaoba
W=
∫ Fdx
1
W=
muSaoba
Fdx
∫ τdθ
1
kinetikuri energia
K = 2 mν2
kinetikuri energia
K = 2 Iω2
simZlavre (mudmivi Zala)
P = Fν
simZlavre
(mudmivi Zalis momenti)
P = τω
muSaoba-kinetikuri energiis
Teorema
W = ΔK
muSaoba-kinetikuri
energiis Teorema
W = ΔK
10.52-10.55 formulebis damtkiceba

modiT, kvlav 10.17 suraTze gamosaxuli mdgomareoba ganvixiloT, rodesac F Zala masis armqone
Zelakze damagrebuli m masis nivTieri wertilisgan Semdgar myar sxeuls abrunebs. brunvis dros


F Zala sxeulze muSaobas asrulebs. davuSvaT, F Zala mxolod sxeulis kinetikur energias
cvlis. am SemTxvevaSi, 10.49 formuliT gamosaxuli muSaoba-kinetikuri energiis Teorema Semdeg
saxes miiRebs:
ΔK = Kf – Ki = W
1
2
(10.56)
K= mν2 da 10.18 formulis (ν=ωr) gamoyenebiT 10.56 formula ase Caiwereba:
ΔK =
1 2 2 1 2 2
mr ωf – mr ωi = W 2
2
(10.57)
10.33 formulidan gamomdinare, erTi nivTieri wertilisgan Semdgari sxeulis brunviTi inerciaa
I=mr2. es toloba 10.57 formulaSi CavsvaT da miviRebT:
ΔK =
1 2
1
Iω – Iωi2 = W
2 f
2
10.52 formula damtkicebulia. formula erTi nivTieri wertilisgan Semdgari myari
sxeulisTvis gamoviyvaneT, magram is fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunav nebismier myar sxeuls
miesadageba.

amjerad 10.17 suraTze gamosaxul sxeulze Sesrulebul W muSaobasa da F Zalis Sedegad
sxeulze moqmed τ Zalis moments Soris kavSiri davadginoT. rodesac nivTieri wertili wriuli
traeqtoriis gaswvriv ds manZils gaivlis, mas Zalis mxolod Ft mxebi komponenti aCqarebs. aqedan
gamomdinare, nivTier wertilze muSaobas mxolod Ft asrulebs. Sesrulebuli dW muSaoba Ft ds
saxiT CavweroT da Semdeg ds SevcvaloT rdθ-iT, sadac dθ aris nivTieri wertilis mier Semowerili
kuTxe:
dW = Ft r dθ (10.58)
347
10.10 muSaoba da brunvis kinetikuri energia
10.40 formulidan gamomdinare, Ft r namravli τ Zalis momentis tolia da 10.58 formula asec
SeiZleba Caiweros:
dW = τdθ (10.59)
θi-dan θf-mde sasruli kuTxuri gadaadgilebis ganmavlobaSi Sesrulebuli muSaobaa:
W=
,
10.53 formula damtkicebulia. is fiqsirebuli RerZis garSemo mrbunav nebismier myar sxeuls
miesadageba. 10.54 formula pirdapir 10.53 formulidan miiReba.
brunviTi moZraobisas P simZlavre 10.59 formuliT SegviZlia gamovTvaloT:
10.55 formulac damtkicebulia.
dW
dθ
P = dt = τ dt = τω,
amocanis amoxsnis nimuSi
10.8 amocanis amoxsnis nimuSSi moyvanili da
10.18 suraTze gamosaxuli disko moZraobas
t = 0 dros iwyebs. ra iqneba misi K brunvis
kinetikuri energia t = 2,5 wm dros?
amoxsna: K-s gamoTvla 10.34 formuliT (K =
1
Iω2) SeiZleba. ukve viciT, rom I = 12 MR2, magram
2
ar viciT ω kuTxuri siCqare t = 2,5 wm dros.
α kuTxuri aCqarebis mudmivi mniSvnelobaa
–24radiani/wm2 da 10.1 cxrilSi mocemuli
formulebi SegviZlia gamoviyenoT. vinaidan α
da ω0(= 0) viciT da ω-s gamoTvla gvsurs, 10.12
formulas viyenebT:
ω = ω0 + αt = 0 + αt = αt
miviRebT:
K = Ki + W = 0 + W = W
(10.60)
amis Semdeg W muSaoba unda gamovTvaloT. W
muSaobasa da diskoze moqmed Zalis momentebs
Soris kavSiri 10.53 an 10.54 formuliT
SegviZlia gamovsaxoT. kuTxuri aCqarebis
gamomwvevi da muSaobis Semsrulebuli erTad­
erTi Zalis momenti Tokidan diskoze moqmedi

T ZaliTaa gamowveuli. 10.8 amocanis amoxsnis
nimuSidan gavixsenoT, rom es Zalis momentia
–TR. vinaidan α mudmivia, Zalis momentic
mudmivia da 10.54 formulis daxmarebiT
miviRebT:
1
10.34 formulaSi ω = αt da I = MR2 CavsvaT da
2
miviRebT:
1
1 1
1
2
2 2
4
1
= (2,5kg)[(0,2m)(–24 radiani/wm2)(2,5wm)]2
4
K = Iω2 = ( MR2)(αt)2 = M(Rαt)2
= 90 j
10.10
W = τ(θf-θi) = –TR(θf – θi)
(10.61)
vinaidan α mudmivia, 10.13 formulis daxma­
rebiT θf – θi SegviZlia gamovTvaloT. ωi=0 da
gveqneba:
1
2
1
2
1
2
θf – θi = ωit + αt2 = 0 + αt2 = αt2
(pasuxi)
diskos kinetikuri energia masze Sesrulebuli
miRebuli Sedegi 10.61 formulaSi CavsvaT da
muSaobis
gamov­
pasuxi10.60 formulaSi gadavitanoT. T = 6 n,
TvaloT. Tavdapirvelad, muSaoba-kinetikuri
α = –24 radiani/wm2 (10.8 amocanis amoxsnis
saSualebiTac
SegviZlia
energiis Teoremis (Kf – Ki = W) daxmarebiT
diskos kinetikuri energiis cvlileba da
diskoze Sesrulebuli jamuri W muSaoba
erTmaneTTan davakavSiroT. Kf -s nacvlad K
CavsvaT, xolo Ki-s nacvlad 0 SevitanoT da
amocanis amoxsnis nimuSi
nimuSidan) da gveqneba:
1
1
K = W = –TR(θf – θi) = –TR( αt2) = – TRαt2
2
2
1
= – 2 (6n)(0,2m)(–24radiani/wm2)(2,5wm)2
= 90j (pasuxi)
10.11
myari qandakeba fersosgan (m masis da R=0,15m
fersos sibrtyeSi mdebare da mis centrze
radiusis) da radialuri Zelakisgan (m masis da
gamavali horizontaluri RerZis garSemo
L = 2R sigrZis) Sedgeba (sur. 10.20). qandakeba
brunavs.
348
brunva
Tavi 10
1
(K= Iω2) saSualebiT ukavSirdeba erT­
2
maneTs.
2. K kinetikuri energia qandakebis U mizi­
dulobis potenciur energias brunvis dros
qandakebis E meqanikuri energiis Senaxvis
principis saSualebiT ukavSirdeba. brunvis
dros E ar icvleba, vinaidan energia U-dan
K-Si gadadis.
3. mizidulobis potenciuri energiisTvis
qandakeba
sur. 10.20. fersosa da Zelakisgan Semdgari myari
qandakeba horizontaluri RerZis garSemo brunavs
a) risi tolia qandakebis I brunviTi inercia
brunvis
RerZis
garSemo
m-sa
da
R-is
masis
centrze
ganlagebul
nivTier wertilad SegviZlia ganvixiloT,
sadac 2m masaa koncentrirebuli.
meqanikuri energiis Senaxvis faqti ase Cai­
wereba:
ΔK + ΔU = 0
(10.62)
saSualebiT?
amoxsna: Cven SegviZlia fersos da Zelakis
sawyisi mdgomareobidan Sebrunebul mdgo­
brunviTi inerciebi cal-calke gamovTvaloT
mareobamde, sadac qandakebas ω
da Semdeg maTi Sekrebis gziT qandakebis I
siCqare aqvs, kinetikuri energiis ΔK cvli­
brunviTi inercia miviRoT. 10.2T cxrilidan
lebaa:
gamomdinare,
1 2
1
Iω – 0 = Iω2
2
2
brunviTi inercia
1
diametris garSemo aris Iferso= mR2. 10.2e
2
cxrilis
mixedviT,
Zelakis
brunviTi
8.7 formulidan (ΔU = mgΔy) gamomdinare,
inercia misi masis centrze gamavali da
mizidulobis potenciuri energiis Sesabamisi
qandakebis
fersos
kuTxuri
brunvis
RerZis
paraleluri
RerZis garSemo aris Icom=mL2/12.
garSemo
Zelakis
paraleluri RerZebis Teoremas viyenebT:
IZelaki = Icom + mh
2
=
com
(
mL2
L
+m R+
12
2
)
2
= 4,33mR2 ,
sadac L=2R da Zelakis masis centrsa da
brunvis
RerZs
Soris
perpendikularuli
manZilia h=R+L/2. maSasadame, qandakebis I
brunviTi inercia brunvis RerZis garSemo
aris:
1
2
= 4,83mR2 ≈ 4,8mR2 ΔU = (2m)gΔycom ,
(10.64)
sadac 2m aris qandakebis masa, xolo Δycom
– masis centris vertikaluri gadaadgildeba
brunvis dros.
Δycom-is
gamoTvlisTvis
gamosaxuli
masis
10.20
centris
suraTze
sawyisi
ycom
mdebareoba unda davadginoT. fersos (m masis)
centria y=0. Zelakis (m masis) centria y=R+L/2.
maSasadame,
9.5 formulidan gamomdinare,
qandakebis masis centris mdebareobaa:
ycom =
I = Iferso + IZelaki = mR2 + 4,33mR2
(10.63)
ΔU cvlilebaa:
brunvis
IZelaki brunviTi
inerciis gamoTvlisTvis 10.36 formulas da
RerZis
ΔK = Kf – Ki =
m(0) + m(R + L/2) 0 + m(R + 2R/2)
=
= R.
2m
2m
rodesac qandakeba Sebrundeba, masis centri
(pasuxi)
b) qandakeba swordeba da brunvis RerZis
garSemo brunvas iwyebs. ra iqneba misi ω
kuTxuri siCqare RerZis garSemo, rodesac
qandakeba amotrialdeba?
amoxsna:
1. qandakebis ω siCqare da misi brunvis K
kinetikuri energia 10.34 formulis
brunvis RerZidan igive R manZilzea. aqedan
gamomdinare,
masis
centris
vertikaluri
gadaadgileba sawyisi mdebareobidan Sebru­
nebul mdebareobamde aris Δycom = –2R.
modiT,
miRebul
Sedegebs
Tavi
erTad
movuyaroT. 10.63 da 10.64 formulebi 10.62
formulaSi CavsvaT da miviRebT:
1 2
Iω + (2m)gΔycom = 0
2
349
10.10 muSaoba da brunvis kinetikuri energia
amocanis a) nawilidan I = 4,83mR2 CavsvaT,
gavixsenoT, rom Δycom = –2R da zemoT miRebuli
formula ω-sTvis amovxsnaT:
ω=
= 10 rad/wm. (pasuxi)
mimoxilva da Sejameba
kuTxuri mdebareoba. fiqsirebuli anu
ω2-ze icvleba, misi αsaS saSualo kuTxuri
brunvis
aCqarebaa:
RerZis
garSemo
myari
sxeulis
Δω
ω –ω
αsaS = t2 – t 1 =
.
Δt
2
1
brunvis aRwerisTvis vuSvebT, rom aTvlis
wrfe
sxeulze
gadis,
perpendikularulia
da
brunvis
RerZis
sxeulTan
erTad
xolo α myisi aCqareba
moZraobs. am wrfis θ kuTxur mdebareobas
fiqsirebuli mimarTulebisadmi vzomavT. θ
radianebSi izomeba da gvaqvs:
θ=
s
r
(radianebSi),
(10.1)
sadac s aris r radiusis da θ kuTxis mqone wriu­
li traeqtoriis rkalis sigrZe. radianebis,
brunebis da gradusebis erTeulebs Soris
Semdegi kavSiria:
1 br = 360° = 2π radiani
(10.7)
α=
dω
.
dt
(10.8)
αsaS da α veqtorebia.
kinetikuri formulebi mudmivi kuT­
xuri aCqarebisTvis. Tanabari kuTxuri
aCqareba brunvis gansakuTrebuli SemTxveva.
10.1 cxrilSi Sesabamisi kinetikuri formu­
lebia mocemuli:
ω = ω0 + αt
(10.2)
(10.12)
1
2
θ – θ0 = ωot + αt2
(10.13)
brunvis RerZis garSemo brunavs da misi
ω2=ω02 + 2α(θ – θ0)
(10.14)
kuTxuri mdebareoba θ1-dan θ2-ze icvleba,
θ – θ0 = (ω0 + ω)t
kuTxuri gadaadgileba. rodesac sxeuli
1
2
kuTxuri gadaadgilebaa:
Δθ = θ2 – θ1 ,
(10.4)
sadac Δθ dadebiTia, Tu sxeuli saaTis isris
moZraobis
sawinaaRmdego
mimarTulebiT
moZraobs da uaryofiTia, Tu sxeuli saaTis
isris moZraobis mimarTulebiT moZraobs.
kuTxuri siCqare. Tu sxeuli Δt drois
SualedSi Δθ kuTxur gadaadgilebas ganicdis,
misi ωsaS saSualo kuTxuri siCqarea:
Δθ
θ –θ
ωsaS = t 2 – t 1 =
Δt
2
1
sxeulis ω myisi kuTxuri siCqarea:
Δθ
dθ
ω=
=
.
Δt
dt
(10.5)
1
2
θ – θ0 = ωt – αt2
(10.15)
(10.16)
wrfiv da kuTxur cvladebs Soris
kavSiri. mrbunavi myari sxeulis brunvis
RerZidan r perpendikularuli manZiliT
daSo­rebuli wertili r radiusis wrewirze
moZraobs. Tu sxeuli θ kuTxiT brunavs,
wertili rkalze moZraobs, romlis s sigrZea:
s = θr (radianebSi),
(10.17)
sadac θ radianebSia mocemuli.
wertilis
wrfivi siCqare wrewiris mxebia da
Semdegi formuliT gamoiTvleba:
(10.6)
ωsaS da ω veqtorebia da maTi mimarTulebebi
marjvena xelis wesiT (sur. 10.6) ganisa­z­
Rvreba. saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT brunvisas kiTxuri siCqare
dadebiTia, xolo saaTis isris moZraobis
mimarTulebiT brunvisas – uaryofiTi.
kuTxuri aCqareba. Tu Δt = t2 – t1 drois
SualedSi sxeulis kuTxuri siCqare ω1-dan
ν = ωr (radianebSi),
(10.18)
sadac ω sxeulis kuTxuri siCqarea.

wertilis a wrfiv aCqarebas mxebi da radia­
luri komponenti aqvs. mxebi komponentia:
at = αr (radianebSi),
(10.22)

sadac α sxeulis kuTxuri aCqarebaa. a aCqa­
rebis radialuri komponentia:
ar =
Tu
wertili
ν2
= ω2r
r
(radianebSi)
Tanabarwriulad
(10.23)
moZraobs,
350
brunva
Tavi 10
wertilis da sxeulis moZraobis T periodia:
2πr
2π
=
(radianebSi)
(10.19, 10.20)
v
ω
brunvis kinetikuri energia da brun­
viTi inercia. fiqsirebuli RerZis garSemo
mbrunavi myari sxeulis K
kinetikuri
T=
energiaa:
1
(10.34)
2
sadac I aris sxeulis brunviTi inercia anu
K= Iω2 (radianebSi) ,


da F -s Soris. r┴ sidide brunvis RerZsa da
kularuli komponenti, xolo φ - kuTxe r -sa
im wrfes Soris perpendikularuli manZilia,

romelzec F veqtoria mimarTuli. am wrfes

F -is moqmedebis wrfe ewodeba, xolo r┴

sidides F -is momentis mxars uwodeben. r
aris Ft-s momentis mxari.
SI sistemaSi Zalis momentis erTeulia n·m.
Zalis momenti dadebiTia, Tu is sxeuls saaTis
inerciis momenti, gansazRvruli wyvetil
isris sawinaaRmdego mimarTulebiT abrunebs
wertilTa sistemisTvis:
da uaryofiTia, Tu is sxeuls saaTis isris
I=
(10.33)
moZraobis mimarTulebiT abrunebs.
uwyveti ganawilebis masis mqone sxeulis I
niutonis meore kanoni kuTxur formaSi.
brunviTi inerciaa:
niutonis meore kanonis brunviTi analogia
I=
r2 dm
τt = Iα,
(10.35)
am formulebSi r da ri sidideebi brunvis
RerZidan sxeulis TiToeul masis elementamde
perpendikularul manZils asaxavs.
(10.45)
sadac τt aris myar sxeulze an nivTier
wertilze moqmedi jamuri Zalis momenti,
I - nivTieri wertilis an sxeulis brunviTi
inercia brunvis RerZis garSemo, xolo α –
paraleluri RerZebis Teorema. para­
Sedegad miRebuli kuTxuri aCqareba brunvis
leluri RerZebis Teorema nebismieri RerZis
RerZis garSemo.
garSemo mbrunavi sxeulis brunviT inercias
masis centrze gamavali paraleluri RerZis
garSemo mbrunavi igive sxeulis brunviT
inerciasTan akavSirebs:
I=Icom + Mh2 ,
sadac h
(10.36)
muSaoba da brunvis kinetikuri energia.
brunviTi
sim­Zlavris
gada­taniTi
paralelur RerZebs Soris.
da is sxeuls brunvis RerZis garSemo abrunebs.


Tu F Zala r mdebareobis veqtoriT mocemul
wertilzea modebuli, maSin Zalis momentis
sididea:
τ = rFt = r┴F = rF sin φ , (10.40, 10.41, 10.39)


sadac Ft aris F -is r -isadmi per­pen­di­
dros
muSaobis
gamosaTvleli
moZraobis
dros
formulebi
gamoyenebul
da
W=
(10.53)
dW
P = dt = τω
(10.55)
rodesac τ mudmivia, 10.53 formula Semdeg
saxes iRebs:
W = τ(θf – θi)
(10.54)
muSaoba-kinetikuri energiis Teorema mbru­
navi sxeulebisTvis ase Caiwereba:
1
1
ΔK = Kf – Ki= Iωf2 – Iωi2 = W
2
2
SekiTxvebi
1. 10.21b suraTze naCvenebia 10.21a suraTze
gamosaxuli mbrunavi diskos kuTxuri mde­
bareobis funqciis grafiki. rodesac a) t = 1 wm,
b) t = 2 wm da g) t = 3 wm, diskos kuTxuri siCqare
dadebiTia, uaryofiTia Tu nulis toli?
d) kuTxuri aCqareba dadebiTia Tu uar­
yofiTi?
da
formulebs Seesabameba:
aris perpendikularuli manZili

Zalis momenti. Zalis moments F Zala iwvevs
moZraobis
sur. 10.21. SekiTxva 1.
(10.52)
351
2. 10.22 suraTze
naCvenebia 10.21a
90°-idan mcirdeba da Zelakma kvlav ar unda
imoZraos, F2 Zala unda gaizardis, Semcirdes
suraTze
Tu igive darCes?
ga­mosa­
xuli
mrbunavi
dis­kos
kuTxuri
si­Cqaris
sur. 10.22. SekiTxva 2.
droze
6. 10.25b suraTze gamosaxul horizontalur


Zelakze F1 da F2 horizontaluri Zalebi
moqmedebs
da
Zelaks
sayrdeni
wertilis
wertilisTvis a, b, c da d momentebi a) mxebi da

garSemo brunva SeuZlia. F2 Zala ZelakTan
φ kuTxes adgens. φ-s Semdegi mniSvnelobebi
b) radialuri aCqarebis mixedviT daalageT
Zelakis kuTxuri aCqarebis mixedviT dididan
dididan mcireze.
mcireze daalageT: 90°, 70° da 110°.
3. 10.23 suraTze
7. 10.26 suraTze
naCvenebia
gamosaxul ucnaur
da­mokidebulebis grafiki. diskos fersos
navi
mbru­
θ
diskos
karuselze
Ta­na­
kuTxuri
mdeba­
reobis t
bari sididis xuTi
droze
Zala
damokidebulebis sami grafiki.
Ti­Toeul
Sem­
karuseli kvad­ra­
sur. 10.23. SekiTxva 3.
TxvevaSi, garkveul θ kuTxur mde­bareobaze
brunvis
mimarTuleba
moqmedebs.
icvleba.
a)
samive
SemTxvevaSi gansazRvreT θ, θ0-dan moyole­
tia, romelsac misi
erT-erTi gverdis
sur. 10.26. SekiTxva 7
SuaSi ganlagebuli
P wertilis gar­
Semo SeuZlia brunva. Zalebi P wertilis
buli, saaTis isris moZraobis mimarTulebisaa
garSemo maT mier warmoqmnili Zalis momentis
Tu saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego
mixedviT dididan mcireze daalageT.
mimarTulebis? samive SemTxvevaSi b) ω nulis
toli t=0 dromdea, am drois Semdegaa da Tu
zustad am drosaa? g) α dadebiTia, uaryofiTia
Tu nulis tolia?
4.
8. 10.27 suraTze, sa­
kuTari centris gar­
Semo mrbunav dis­koze


F1 da F2 Za­la moq­
10.24
suraTze
medebs. disko saaTis
naCvenebia
liTonis
is­ris moZraobis sa­
er­Tgvarovani fir­fi­
wi­­naaRmdego
ta, romelic kvad­rati
TulebiT da mudmivi
iyo, vidre mis 25%s
amoWridnen.
sur. 10.24. SekiTxva 4.
aseve
naCvenebia sami wertili. daalageT isini maTze
gamavali perpendikularuli RerZis garSemo
firfitis
brunviTi
inerciis
mixedviT
tempiT
mimar­
brunavs,
sur. 10.27. SekiTxva 8.
xolo
TiToeuli
Zala


Zalis θ kuTxe ise unda SevamciroT, rom F1
suraTze miTiTebul kuTxes adgens. Cven F1
-is sidide ar Seicvalos. a) kuTxuri siCqaris
mudmivobis
SenarCunebisTvis

F2
unda
5. 10.25a suraTze mbrunavi, horizontaluri


da g) F2 Zala diskos saaTis isris moZraobis
Zelakis zedxedia gamosaxuli. Zelakze ori
mimarTulebiT
horizontaluri Zala moqmedebs, magram is
saaTis
dididan mcireze.

uZravia. Tu Zelaksa da F2 Zalas Soris kuTxe
gaizardos, Semcirdes Tu igive darCes? b) F1
isris
Sebrunebas
moZraobis
cdilobs
Tu
sawinaaRmdego
mimarTulebiT?
9. 10.28 suraTze naCvenebia erTi da igive
radiusis
sakuTari
sami
brtyeli
centris
disko.
garSemo
diskoebs
SeuZliaT
brunva. TiToeuli disko ori, erTi da igive
sur. 10.25. SekiTxvebi 5 da 6
nivTierebisgan
Sedgeba.
erTi
nivTiereba
352
Tavi 10
brunva
meoreze ufro mkvrivia. pirvel da mesame
diskoebi a) maTi centris garSemo Zalis
diskoSi ufro mkvrivi nivTiereba diskos gare
momentis, b) maTi centris garSemo brunviTi
naxevarzea. meore diskos SemTxvevaSi, mkvrivi
inerciis da g) kuTxuri aCqarebis mixedviT
nivTiereba diskos Sida naxevars Seadgens.
dididan mcireze.
Tanabari sididis Zalebi diskos kides an
10.
nivTierebebs Soris zedapirs exeba. ganalageT
disko
karuselis
msgavsad
brunavs,
kuTxur siCqares icvlis da mis fersoze
Zalaa modebuli. diskos sawyisi da saboloo
kuTxuri
siCqareebia:
a)
–2radiani/wm,
5radiani/wm, b) 2radiani/wm, 5radiani/wm, g)
–2 radiani/wm, –5radiani/wm da d) 2radiani/wm,
–5radiani/wm. es SemTxvevebi Zalis momentis
mier Sesrulebuli muSaobis mixedviT dididan
mcireze daalageT.
sur. 10.28. SekiTxva 9.
amocanebi
SSM
amoxsnebi mocemulia Student Solutions
Manual-Si.
www
amoxsnebi mocemulia veb-gverdze
http://www.wiley.com/college/halliday
ILW
Interactive LearningWare amoxsnebi mocemulia
veb-gverdze http://www.wiley.
com/college/halliday.
• – •••
wertilebis raodenoba
amocanis sirTules
gviCvenebs
paragrafi 10.2. brunviTi cvladebi
·1. ra kuTxuri siCqare aqvs saaTis a) wamebis
maCvenebel isars, b) wuTebis maCvenebel
isars da g) saaTebis maCvenebel isars? pasuxi
radiani/wm-ebSi gaeciT.
·2. karg momwodebels beisbolis burTis srola
`saxlisken~ 85mili/sT siCqariT da 1800br/wTiT SeuZlia. ramden bruns Seasrulebs burTi
saxlisken moZraobis dros? simartivisTvis
davuSvaT, rom 60 futi sigrZis traeqtoria
wrfea.
·3. sinaTlis stroboskopuli wyaro. disko
saaTis isris moZraobis mimarTulebiT 10π
radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs da
stroboskopuli sinaTliT naTdeba. ganaTeba
diskos fersoze patara Sav wertils aCens.
pirveli ganaTebis dros wertili 12:00
mdebareobazea (rogorc saaTze). Semdeg xuT
ganaTebas f1, f2 da a.S. uwodeT. Tu ganaTebebs
Soris Δt drois Sualedia 0,2wm, sad iqneba
wertili a) f1 da b) f2 ganaTebis dros? Tu
Δt=0,05wm, sad iqneba wertili g) f1, d) f2, e) f3 da
v) f4 ganaTebis dros? Tu Δt = 40 mwm, sad iqneba
wertili z) f1, T) f2, i) f3, k) f4 da l) f5 ganaTebis
dros?
··4. mrbunavi borblis fersoze ganlagebuli
wertilis kuTxuri mdebareobaa θ = 4t – 3t2 + t3,
sadac θ mocemulia radianebSi, xolo t –
wamebSi. ra iqneba wertilis kuTxuri siCqare
a) t = 2 wm da b) t = 4 wm dros? g) ra iqneba
wertilis saSualo kuTxuri aCqareba 2 wm-dan
4wm-mde drois SualedSi? ra iqneba wertilis
myisi kuTxuri aCqareba drois am Sualedis d)
dasawyissa da e) dasasrulSi?
··5. wyalSi mxtomeli 10m simaRlidan xteba da
gzad 2,5-jer Semobrunebas aswrebs. davuSvaT
sawyisi siCqare nulis tolia, ra iqneba
mxtomelis saSualo kuTxuri siCqare? ILW
··6. mbrunavi borblis wertilis kuTxuri
mdebareobaa θ=2+4t2+2t3, sadac θ mocemulia
radianebSi, xolo t - wamebSi. rodesac t=0, ra
a) kuTxuri mdebareoba da b) kuTxuri siCqare
aqvs wertils? g) ra kuTxuri siCqare aqvs
wertils, rodesac t=4wm? d) gamoTvaleT
wertilis kuTxuri aCqareba, rodesac t=2wm.
e) aris Tu ara
wertilis kuTxuri
aCqareba mudmivi?
···7. 10.29 suraTze
gamosaxul borbals
Tanabari
sididis
da 30 sm radiusis
sur. 10.29. amocana 7.
353
rva mana aqvs. borbali fiqsirebul Rer­Zzea
iZens da gaCerebamde –α1 mudmivi tempiT
damagrebuli da 2,5br/wT siCqariT brunavs.
kuTxur siCqares kargavs. diskos nebismieri
20sm sigrZis isari RerZis para­lelurad
nawilis centriskenulma aCqarebam 400 m/wm2-s
borbalSi ise unda gaataroT, rom is arc
ar unda gadaaWarbos. a) ra umciresi dro
erT manas ar Seexos. davuSvaT isari da manebi
sWirdeba brunvas? b) risi tolia α1?
Zalian wvrilia. a) ra minimaluri siCqare unda
··15. borbali 40 bruns akeTebs da 1,5 radia­ni/wm kuTxuri siCqaridan gaCerebamde neldeba.
hqondes isars? b) aqvs Tu ara mniSvneloba
fersosa da RerZs Soris sad daumiznebT
isars? Tu mniSvneloba aqvs, sad iqneba isris
gatarebis saukeTeso Sansi?
ra drois Semdeg gaCerdeba da b) ra kuTxiT
brunavs, rodesac Cerdeba?
·9. avtomobilis Zravis kuTxuri siCqare 12
wamis ganmavlobaSi 1200br-wT-idan 3000br/wTmde mudmivi tempiT gaizarda. a) ra iqneba misi
kuTxuri aCqareba br/wT2-ebSi? b) ramden bruns
Seasrulebs Zrava 12 wamis ganmavlobaSi?
·10. 120radiani/wm siCqariT mbrunavi disko
4radiani/wm2 mudmivi kuTxuri aCqarebiT
a)
ra
dro
dasWirdeba
diskos
gaCerebas? b) ra kuTxiT brunavs disko am
drois ganmavlobaSi?
·11.
davuSvaT
kuTxuri
aCqareba
mudmivia.
ra dro dasWirdeba borbals gaCerebamde?
b) risi tolia kuTxuri aCqareba? g) ra dro
paragrafi 10.4. brunva Tanabari kuTxuri
aCqarebiT
·8. doli centraluri RerZis garSemo
12,6radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs.
Tu doli 4,2radiani/wm2 Tanabrad neldeba, a)
neldeba.
a)
disko centraluri RerZis garSemo
mudmivi kuTxuri aCqarebiT brunavs. 5 wamis
ganmavlobaSi disko 25 radians Semowers. risi
dasWirdeba bolo 20 brunis Sesrulebas? ILW
··16. disko centraluri RerZis garSemo
brunavs
da
mudmivi
kuTxuri
aCqareba
aqvs. garkveul momentSi diskos siCqarea
10 br/wm. 60 brunis Semdeg misi kuTxuri siCqare
15 br/wm xdeba. gamoTvaleT a) kuTxuri aCqareba,
b) 60 brunis SesrulebisTvis saWiro dro,
g) 10 br/wm kuTxuri siCqaris misaRwevad sa­
Wiro dro da d) 10 br/wm kuTxuri siCqaris
miRwevamde Sesrulebuli brunebis ricxvi.
··17. rodesac t = 0, borblis kuTxuri siCqarea
4,7 radiani/wm, mudmivi kuTxuri aCqarebaa
–0,25 radiani/wm2 da aTvlis wrfis mdebareobaa
θ0 = 0. a) ra θmax maqsimalur kuTxes Semowers
aTvlis
wrfe
dadebiTi
mimarTulebiT?
ra dros iqneba aTvlis wrfis mdebareoba
θ = 12 θmax
b) pirvelad da g) meored? ra
d) uaryofiT da e) dadebiT dros iqneba
aTvlis wrfis mdebareoba θ = –10,5 radiani?
v) aageT θ mdebareobis t droze damokidebu­
tolia diskos a) kuTxuri aCqareba da b) saSualo
lebis funqciis grafiki da amocanis SekiT­
kuTxuri siCqare am drois ganmavlobaSi? g) ra
xvebs grafikis mixedviT gaeciT pasuxi.
myisi kuTxuri siCqare aqvs diskos 5 wamiani
Sualedis miwuruls? d) Tu kuTxuri aCqareba
ar icvleba, ra damatebiT kuTxes Semowers
disko Semdegi 5 wamis ganmavlobaSi?
··12. karuseli 1,5radiani/wm2 kuTxuri aCqare­
biT brunavs. ra droSi Seasrulebs karuseli a)
pirvel 2 bruns da b) Semdgom 2 bruns?
··13. borbali 3radiani/wm2 mudmivi kuTxuri
aCqarebiT brunavs. 4 wamis ganmavlobaSi
borbali 120 radian kuTxes Semowers. ra drois
ganmavlobaSi moZraobda borbali 4 wamiani
Sualedis dawyebisas? SSM
··14. 0,25m radiusis disko 800 radian kuTxes
Semowers, pirveli 400 radianis ganmavlobaSi
α1 mudmivi tempiT garkveul kuTxur siCqares
··18. borbali 2 radiani/wm2 mudmivi kuTxuri
aCqarebiT moZraobs. 3 wamis ganmavlobaSi
borbali 90 radian kuTxes Semowers. a) ra
drois ganmavlobaSi moZraobda borbali 3wamiani Sualedis dawyebamde? b) ra kuTxuri
siCqare aqvs borbals 3-wamiani Sualedis
dawyebisas?
paragrafi 10.5. wrfiv
cvladebs Soris kavSiri
da
kuTxur
·19. 1911-1990 wlebSi pizis koSki 1,2 mm/iardi
tempiT samxreTisken gadaixara. koSki 55 m si­
maRlisaa. ra saSualo kuTxuri siCqare aqvs
koSkis wvers koSkis fskeris mimarT radiani/
wm-ebSi?
354
Tavi 10
brunva
·20. vinilis firfitis daaxloebiT wriuli
aqvs mqnevaras fersoze ganlagebul wertils?
formis zedapiri firsakravis nemsis qveS
b) ra radialuri aCqareba aqvs am wertils,
srialebs.
zedapiris
rodesac mqnevara sruli siCqariT brunavs? g)
borcvebs ejaxeba da irxeva. Semdeg mowyo­
ra manZils gaivlis es wertili brunvis dros?
biloba am rxevebs eleqtrul signalebad
··27. a) ra ω kuTxuri siCqare aqvs dedamiwis
da bgerad gardaqmnis. davuSvaT firfita
zedapiris wertils polaruli RerZis garSemo
nemsi
periodulad
33 13 br/wT tempiT brunavs, zedapiris radiusi
10 sm-ia da borcvebs Soris dacilebaa 1,75 mm.
400N simaRleze? (dedamiwa polaruli RerZis
garSemo brunavs). b) ra ν wrfivi siCqare aqvs am
ra tempiT ejaxeba nemsi borcvebs?
wertils? risi tolia ekvatorze ganlagebuli
·21. 1,2 m diametris borbali 200 br/wT kuTxu­
wertilis g) ω da d) ν? SSM
ri siCqariT brunavs. a) ra kuTxuri siCqare
··28. 10.30 suraTze,
rA=10sm radiusis
A borbali Rvedis
saSualebiT rC=25
sm radiusis C bo­r­
aqvs borbals radiani/wm-ebSi? b) ra wrfivi
siCqare aqvs borblis fersoze ganlagebul
wertils? g) ra mudmivi kuTxuri aCqareba
(br/wT2-ebSi)
gazrdis
borblis
siCqares
1000 br/wT-mde 60 wamSi? d) ramden bruns
Seasrulebs borbali am 60 wamis ganmavlobaSi?
SSM WWW
·22. kosmonavti centrifugaSi Semowmebas
gadis. 10 m radiusis centrifuga θ = 0,3t2 for­
mulis mixedviT brunavs, sadac t mocemulia
wamebSi, xolo θ – radianebSi. rodesac t = 5 wm,
ra b) kuTxuri siCqare, b) wrfivi siCqare,
balzea gadab­mu­li.
sur. 10.30. amocana 28.
A borblis kuTxuri
siCqare 1,6radiani/wm2 mudmivi tempiT izrdeba.
ra dro dasWirdeba C borbals 100br/wT
kuTxuri siCqaris ganviTarebisTvis, Tu Rvedi
ar gawydeba? (miniSneba: Tu Rvedi ar wydeba,
orive borblis wrfivi siCqare Tanabaria).
g) mxebi aCqareba da d) radialuri aCqareba aqvs
··29. sinaTlis siCqaris gazomvisTvis mbrunavi
kosmonavts?
dakbiluli borbali gamoiyeneboda. sinaTlis
sxivi borblis kideze ganlagebul kbilebs
·23. kosmosuri xomaldi 29000km/sT siCqariT
3220km radiusis wres Semowers. ra a) kuTxuri
siCqare, b) radialuri aCqareba da g) mxebi
aCqareba aqvs kosmosur xomalds?
·24. TviTmfrinavis propeleri 2000 br/wT
siCqariT brunavs da TviTmfrinavi deda­
miwisadmi 480 km/sT siCqariT mifrinavs. ra
wrfivi
siCqare
aqvs
propeleris
kideze,
1,5 m radiusze ganlagebul wertils a) TviT­
mfrinavis pilotis da b) dedamiwaze myofi
damkvirveblis TvalTaxedviT? TviTmfrinavis
Soris gadioda (sur. 10.31), Semdeg moSorebiT
mdebare sarkes daecemoda da borblisken
brundeboda, ris Semdegac momdevno kbilebs
Soris gadioda. borblis radiusia 5sm da
mas kideze 500 kbili aqvs. rodesac sarke
borblidan L=500m manZiliTaa daSorebuli,
borbali 3×105km/wm sinaTlis siCqares aCvenebs.
a) ra mudmivi kuTxuri siCqariT moZraobs
borbali? b) ra wrfivi siCqariT moZraobs
borblis kideze ganlagebuli wertili? SSM
siCqare propeleris brunvis RerZis parale­
luria.
·25.
sagani fiqsirebuli RerZis garSemo
brunavs da misi aTvlis wrfis mdebareobaa
θ = 0,4e2t, sadac θ mocemulia radianebSi, xolo
t - wamebSi. ganvixiloT sagnis brunvis RerZidan
4 sm-iT daSorebuli wertili. rodesac t = 0,
risi tolia wertilis aCqarebis a) mxebi
komponenti da b) radialuri komponenti?
··26. giroskopis 2,83 sm radiusis mqnevara
14,2 radiani/wm2-iT Cqardeba da misi kuTxuri
siCqare 2760 br/wT xdeba. a) ra mxebi aCqareba
sur. 10.31. amocana 29.
355
··30. orTqlis Zravis mqnevara 150br/wT
kuTxuri aCqareba (br/wT2-ebSi) aqvs mqnevaras
Senelebis dros? b) ramden bruns Seasrulebs
mqnevara gaCerebamde? g) rodesac mqnevara
gar-Semo mbru­
navi Zelakis kuT­
xuri
siCqa­ris
droze damoki­
debulebis
grafiki.
a) ra kuTxuri
aCqareba
aqvs
75br/wT kuTxuri siCqariT brunavs, risi
tolia brunvis RerZidan 50sm-iT daSorebuli
kinetikuri energiaa 1,6 j. ra kinetikuri
mudmivi kuTxuri siCqariT brunavs. orTqlis
miwodebis Sewyvetis SemTxvevaSi, sayrdeni
wertilebisa da haerisgan moqmedi xaxuni
mqnevaras 2,2sT-is Semdeg aCerebs. a) ra mudmivi
nivTieri wertilis wrfivi aCqarebis mxebi
komponenti? d) ra jamuri wrfivi aCqareba aqvs
am wertils?
··31. firsakravi 33 13 br/wT kuTxuri siCqariT
brunavs. firsakravis brunvis RerZidan 6sm
manZilze sazamTros kurka gdia. a) gamoTvaleT
kurkis aCqareba, Tu is firsakravidan ar
vardeba. b) statikuri xaxunis ra minimaluri
koeficienti unda arsebobdes kurkasa da
firsakravs Soris, raTa kurka ar Camovardes?
g) davuSvaT, firsakravi Tavis kuTxur siCqares
0,25 wamis ganmavlobaSi mudmivi kuTxuri
aCqarebiT aRwevs. gamoTvaleT statikuri
xaxunis minimaluri koeficienti kurkasa da
firsakravs Soris 0,25 wamis ganmavlobaSi,
romlis arsebobis drosac kurka ar Camo­
vardeba.
···32. pulsari swrafad mbrunavi neitronis
varskvlavia, romelic radiosxivs iseve
asxivebs, rogorc Suqura sinaTlis sxivs.
varskvlavis TiToeuli Semobrunebis dros
Cven radiopulss (radiosignals) viRebT.
varskvlavis brunvis T periodi pulsebs Soris
drois gamoTvlis Sedegad dgindeba. pulsaris
sur. 10.32. amocana 34.
Zelaks? b) rodesac t = 4 wm, Zelakis brunvis
energia aqvs Zelaks, rodesac t = 0?
paragrafi 10.7. brunviTi inerciis gamo­
Tvla.
·35. 1,25kg masis ori myari, erTgvarovani
cilindri
centraluri
RerZis
garSemo
235radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs da
maTi radiusebi gansxvavebulia. risi tolia
a) 0,25m radiusis mqone mcire cilindris da b)
0,75m radiusis mozrdili cilindris brunvis
kinetikuri energiebi? SSM
·36. 10.33 suraTze
n a C v e n e b i a
0,01 ­kg masis sa­
mi nivTieri wer­
tili, romelic
L = 6 sm
sur. 10.33. amocanebi 36
sigrZis
da 62.
da
umniSvnelo
masis Zelakzea damagrebuli. Zelaki (nivTier
wertilebTan erTad) O wertilze gamavali
perpendikularuli RerZis garSemo brunavs.
Semdeg erTi wertili (anu masis 33%) mov­
xseniT. ra procentiT Semcirdeba Zelakis
brunviTi inercia, Tu es nivTieri wertili
brunvis T periodia 0,033wm da is 1,26×19–5wm/
iardi tempiT izrdeba. a) risi tolia pulsaris
a) O wertilTan yvelaze axlosaa da b) Zelakis
gare kidezea?
α kuTxuri aCqareba? b) Tu α mudmivia, ramdeni
·37. 0,56 kg masis da erTi metri sigrZis saxa­
zavi 20 sm niSnulze gamavali da saxazavis
wlis
Semdeg
Sewyvets
pulsari
brunvas?
g) pulsari 1054 wels momxdari afeTqebis
Sedegad warmoiSva. α mudmivia. gamoTvaleT
perpendikularuli RerZis garSemo brunavs.
gamoTvaleT saxazavis brunviTi inercia am
sawyisi T periodi.
RerZis garSemo. SSM
paragrafi 10.6. brunvis kinetikuri
energia
·33. borbali 602br/wT siCqariT brunavs da
misi kinetikuri energiaa 24400j. gamoTvaleT
borblis brun-viTi iner-cia. SSM
·34. 10.32 suraT-ze naCvenebia er-Ti bolos
·38.
10.34a suraTze naCvenebia zedapiris
perpendikularuli da diskos centridan h
radialuri manZiliT daSorebuli RerZis
garSemo mbrunavi disko. 10.34b suraTze
gamosaxulia RerZis garSemo diskos I brun­
viTi inerciis h manZilze damokidebulebis
grafiki. ra masa aqvs diskos?
356
Tavi 10
brunva
kuT­xeze gamavali da didi zedapirebis per­
pendikularuli RerZis garSemo. SSM WWW
··42. 0,5kg masis oTxi identuri nivTieri
2m×2m kvadratis wveroebzea
wertili
(a)
(b)
sur. 10.34. amocana 38.
··39. 10.35 su­raT­
ze, m = 0,85 kg
masis ori nawila­
ki d=5,6m sigrZis
da M=1,2kg ori
ZelakiT
erT­
maneTTan da 0
wertilTan aris
ganlagebuli.
wertilebs
erTmaneTTan
oTxi masis armqone Zelaki akavSirebs,
romlebic kvadratis gverdebs qmnis. risi
tolia miRebuli sxeulis brunviTi inercia
a) mopirdapire gverdebis Sua wertilze
gamavali da kvadratis sibrtyebSi mdebare
RerZis garSemo, b) erT-erTi gverdis Sua
wertilze gamavali da kvadratis sibrtyis
perpendikularuli
RerZis
garSemo
da
g)
diagonalurad
urTierTsapirispiro
wertilebze gamavali da kvadratis sibrtyeSi
mdebare RerZis garSemo?
··43. oTxi nivTieri wertilis masebi da
sur. 10.35. amocana 39.
dakavSirebuli da
O wer­tilze gamavali brunvis RerZis garSemo
ω=0,3radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs.
ra iqneba kombinaciis a) brunviTi inercia da
b) kinetikuri energia?
··40. 10.36 suraTze naCvenebia 15 erTmaneTze
Sewebebuli disko, romelic L=1m sigrZis
da M=100mg masis sistemas qmnis. sistema
centraluri diskos O wertilze gamavali,
koordinatebia: 50 g, x = 2 sm, y = 2 sm; 25 g,
x = 0, y = 4 sm; 25 g, x = –3 sm, y = –3 sm; 30 g,
x = –2 sm, y = 4 sm. risi tolia miRebuli sis­
temis brunviTi inercia a) x, b) y da g) z Rer­
Zis garSemo. davuSvaT a) da b) SekiTxvebis
pasuxebia A da B. am SemTxvevaSi, ra iqneba g)-s
pasuxi A-s da B-s TermebSi?
··44. evropuli satvirTo manqanebis nawili
mbrunav mqnevaraSi Senaxuli energiis saSua­
lebiT moZraobs. eleqtroZrava mqnevaras
200π radiani/wm kuTxur siCqares aniWebs. erT-
perpendikularuli RerZis garSemo brunavs.
a) risi tolia sistemis brunviTi inercia am
erTi mqnevara myari, erTgvarovani cilindria
RerZis garSemo? b) Tu sistemas M masis da L
sigrZis erTgvarovan Zelakad ganvixilavT,
ra procentul Secdomas miviRebT brunviTi
energia aqvs mqnevaras damuxtvis Semdeg? g) Tu
10.2e
cxrilis
inerciis
gamoTvlisas
formulis gamoyenebis SemTxvevaSi?
500 kg masiT da 1 m radiusiT. a) ra kinetikuri
satvirTo manqana saSualod 8kvt simZlavres
moixmars, ramdeni wuTis ganmavlobaSi SeuZlia
mas moZraoba damuxtvebs Soris?
paragrafi 10.8. Zalis momenti
·45. 0,75 kg masis burTi 1,25 m sigrZis da masis
sur. 10.36. amocana 40.
·41. 10.37 suraTze
qanqara vertikalidan 30°-iT gadaixreba, ra
iqneba sayrdeni wertilis garSemo moqmedi
gamosaxuli blo­
kis masaa 0,172kg
da misi gverdebis
Zalis momenti? SSM
·46. velosipedis pedlis sigrZea 0,152 m da
sigrZeebia a = 3,5sm,
b = 8,4 sm da c = 1,4
sm.
gamoTvaleT
blokis brunviTi
inercia
erT
armqone Zelakis erT bolozea Camokidebuli,
xolo Zelakis meore bolo sayrden wertilzea
damagrebuli. rodesac Sedegad miRebuli
sur. 10.37. amocana 41.
mgzavri pedalze 111 n qvemoT mimarTuli Za­liT moqmedebs. ra Zalis momenti moqmedebs
pedlis garSemo, rodesac pedali vertikali­
sadmi a) 30°, b) 90° da g) 180° kuTxes adgens?
357
·47.
··52.
10.38
s u r a T z e
gamosaxuli sxe­
uli O wertils
sur. 10.38. amocana 47.
eyrdnoba da mas­
ze ori Zala na­Cvenebi mimarTulebiT moqmedebs.
Tu r1=1,3m, r2=2,15m, F1=4,2n, F2=4,9n, θ1=75° da
θ2=60°, ra jamuri Zalis momenti moqmedebs
sayrdeni wertilis garSemo? SSM ILW
·48. 10.39 suraTze
gamosaxuli
ecema. 10.41 su­
raTze
naCvenebia
mowinaaRmdegis ga­
mar­tivebuli gamo­
sxe­
uli O wertils
eyrdnoba da mas­­
ze sami Zala mo­
q­medebs.
ZiudoSi Se­
jibris dros Tqven
mowinaaRmdegis
mar­cxena fexs maR­
la swevT da amave
dros mis kimonos
qaCavT.
Sedegad
mowinaaRmdege mar­
jvena fexze tria­
ldeba da xaliCaze
sur. 10.41. amocana 52.
saxuleba. brunvis RerZi O wertilze gadis.
O-dan
8m manZiliT da­­
sur. 10.39. amocana 48
So­rebul A we­
r­­tilze FA=10n Za­laa modebuli, O-dan 4m
manZiliT daSorebul B wertilze FB=16n Zala
moqmedebs, xolo O-dan 3m-iT daSorebul C
wertilze FC=19n Zala moqmedebs. risi tolia
jamuri Zalis momenti O wertilis garSemo?
paragrafi 10.9. niutonis meore kanoni
brunvisTvis
·49. vardnis dros wyalSi mxtomelis kuTxuri
siCqare masis centrisadmi nulidan 6,2 radiani/wm-mde 220mwm-is ganmavlobaSi icvleba.
mxtomelis brunviTi inercia masis centris
garSemo aris 12kg·m . risi tolia mxtomelis
a) saSualo kuTxuri aCqareba da b) tram­pli­
nidan moqmedi saSualo gare Zalis momenti?
2
mowinaaRmdegis masis centri O wertilidan

d=28sm horizontalur manZilzea da masze Fg
mizidulobis Zala moqmedebs. mowinaaRmdegis
masaa 70kg da O
wertilis garSemo misi
brunviTi inerciaa 65kg·m2. ra sawyis kuTxur
aCqarebas SeiZens mowinaaRmdege O wertilis

garSemo, Tu mis kimonoze moqmedi Fa biZgi
a) umniSvneloa, b) horizontaluria, 300n
sididisa da h=1,4m simaRlezea modebuli?
··53. 10.42 suraTze gamosaxuli 2kg masis
cilindri O wertilze gamavali centraluri
RerZis garSemo brunavs. modebuli Zalebia:
F1=6n, F2=4n, F3=2n da F4=5n. r=5sm da R=12sm.
gamoTvaleT cilindris kuTxuri aCqarebis a)
sidide da b) mimarTuleba.
SSM ILW
·50. Tu borbalze moqmedi 32 n·m Zalis momenti
25radiani/wm2 kuTxur aCqarebas iwvevs, ra
iqneba borblis brunviTi inercia?
··51. 10.40 suraTze naCvenebia centris ga­r­Semo
mrbunavi, erT­gvarovani
disko. diskos radiusia
2 sm,
da
masaa 20 grami
Tavdapirvelad
gaCerebulia. t = 0 dro­
idan moyolebuli, dis­
sur. 10.42. amocana 53.
sur. 10.40. amocana 51.
koze ori Zala iwyebs moqmedebas da t = 1,25 wm
dros disko 250 radiani/wm kuTxuri siCqariT
saaTis
isris
moZraobis
sawinaaRmdego

mimarTulebiT brunavs. F1 Zalis sididea
0,1 n. risi tolia F2 Zala?
··54. 10.43 suraTze, m
masis pirveli da meore
nivTieri
wertili
L1+L2 sigrZis da ma­
sis
armqone
Zelakis
sur. 10.43. amocana 54.
358
Tavi 10
brunva
boloebzea damagrebuli. L1=20sm da L2=80sm.
Zelaks sayrden wertilze horizontalurad
aCereben da Semdeg xels uSveben. risi tolia
a) pirveli nivTieri wertilis da b) meore
nivTieri wertilis sawyisi aCqareba?
··55.
erTi
10.44
suraTze
blokis
masaa
avtomobilis
muxla
lilvs
energia
gadaaqvs, rodesac 1800br/wT siCqariT brunavs.
ra brunvis moments iwvevs muxla lilvi?
·59. a) 10.18 suraTze R=12sm, M=400g da m=50g.
gamoTvaleT blokis siCqare 50sm-iT dabla
5sm. gorgolaWi hori­
sur. 10.44. amocana 55.
ufro masiuri bloki 5 wamis ganmavlobaSi 75smiT vardeba (Toki ar wydeba). a) ra aCqareba aqvs
bloks? risi tolia b) ufro masiur blokze
da g) naklebad masiur blokze mimagrebuli
Tokis daWimuloba? d) ra kuTxur aCqarebas
SeiZens gorgolaWi? e) ra brunviTi inercia
aqvs gorgolaWs? SSM WWW
10.45a
suraTze,
uswormasworo formis,
erTgvarovani sisqisa da
simkvrivis plastmasis
firfita RerZis garSe­
mo moZraobs, romelic
fir­­fitis
zedapiris
p e ­r ­p e n d i k u l a r u l i a
da O wertilze gadis.
firfitis brunviTi in­
ercia RerZis garSemo
qvemoT aRwerili meTo­
paragrafi 10.10. muSaoba da brunvis
kinetikuri energia
Zravidan RerZze 100 cxZ (=76,4kvt) tempiT
gorgolaWis radiusia
··56.
rodesac t=3wm, ra a) kuTxuri aCqareba da b)
kuTxuri siCqare aqvs mas?
·58.
M=500g, meore blokis
m=460g
da
masaa
zontalur, xaxunisgan
Tavisufal sayrdenzea
damagrebuli. mo­Zrao­
bis dawyebis Semdeg
wamebSi. gorgolaWi Tavdapirvelad uZravia.
dawevis Semdeg. amocana energiis Senaxvis
principis daxmarebiT amoxseniT. b) a) SekiTxvas
Tavidan gaeciT pasuxi, Tu R=5sm.
·60. 32 kg masis da 1,2 m radiusis borbali
280 br/wT siCqariT brunavs. 15 wamis Semdeg
borbali unda gaCerdes. a) ra muSaoba unda
Sesruldes borblis gaCerebaze? b) ra saSualo
simZlavrea saWiro borblis gaCerebisTvis?
·61. 0,75 m sigrZis da 0,42 kg masis Zelaki erTi
boloTia Camokidebuli. Semdeg mis meore
bolos ubiZgeben da Zelaki qanqarasaviT
moZraobs. moZraobis udables wertilze
Zelakis kuTxuri siCqarea 4 radiani/wm. xa­
xuni da haeris winaRoba ugulebelyaviT
da a) Zelakis kinetikuri siCqare udables
wertilze gamoTvaleT. b) am wertilidan ra
manZilze adis masis centri?
··62. 10.33 suraTze, 0,01 kg masis sami nivTieri
wertili L = 6 sm sigrZis da umniSvnelo masis
sur. 10.45. amocana 56.
diT gamoiTvleba. 0,5kg masis da 2sm radiusis
diskos firfitas awebeben da mis centrs
Zelakzea damagrebuli. Zelaki mis erT boloze
da O wertilze gamavali perpendikularuli
RerZis garSemo brunavs. ra muSaobaa saWiro,
raTa Zelakis brunvis tempi a) 0-dan 20 radia-
O wertils amTxveven (sur. 10.45b). Semdeg
diskos garedan Toks Semoaxvenen da 5 wamis
ni/wm-mde, b) 20 radiani/wm-dan 40 radia-
ganmavlobaSi am Toks qaCaven. Sedegad disko
ni/wm-mde Seicvalos? d) ra simrude aqvs Ze­la­
kis kinetikuri energiis brunvis tempis kvad­
ratze damokidebulebis funqciis grafiks?
da firfita 0,4n Zalis moqmedebis Sedegad
brunavs. es Zala diskos kidis mxebia. kuTxuri
siCqare 114radiani/wm-ia. ra brunviTi inercia
aqvs firfitas RerZis garSemo?
···57. gorgolaWis brunviTi inercia RerZis
garSemo aris 1×10-3kg·m2 da misi radiusia 10sm.
masze fersos mxebi Zala moqmedebs da misi
sidide droSi F=0,5t+0,3t2 formuliT mixedviT
icvleba, sadac F mocemulia niutonebSi da t -
ni/wm-mde da g) 40 radiani/wm-dan 60 radia-
··63.
metrebSi dagraduirebuli saxazavi
erT boloze vertikalurad gaaswores da
Semdeg xeli gauSves. gamoTvaleT saxazavis
meore bolos siCqare zedapirze dacemamde,
Tu davuSvebT, rom saxazavis meore bolo
zedapirze ar curdeba (miniSneba: saxazavi
viwro Zelakad miiCnieT da energiis Senaxvis
principi miusadageT). SSM ILW
359
··64. 10sm radiusis da 20kg masis cilindri
centraluri gaswvrivi RerZidan 5sm-iT
daSorebuli paraleluri RerZis garSemo
brunavs. a) ra brunviTi inercia aqvs cilindrs
brunvis RerZis garSemo? b) Tu cilindri
moZraobas maSin iwyebs, rodesac misi
centraluri gaswvrivi RerZi brunvis RerZis
simaRlezea, ra iqneba cilindris kuTxuri
siCqare udables mdebareobaze?
radiusis gorgolaWze gadis. Tokze m = 0,6 kg
masis patara sagani Camokidebuli. gorgolaWis
RerZze xaxunis Zala ar moqmedebs da Toki ar
wydeba. ra siCqariT moZraobs sagani, rodesac
82 sm-iT dabla daiwevs? ganixileT energiebi.
damatebiTi amocanebi
da
68. borblis kuTxuri aCqarebaa α = 6t4 – 4t2,
sadac α mocemulia radiani/wm2-ebSi, xolo
t - wamebSi. rodesac t = 0, borblis kuTxuri
siCqarea +2 radiani/wm da kuTxuri mdebareobaa
+1 radiani. CawereT a) kuTxuri siCqare da
R = 0,15 m radiusis)
b) kuTxuri mdebareoba drois funqciis saxiT.
da radialuri Ze­
69. 10.48 suraTze,
6,2 kg masis ori
bloki 2,4 sm radi­
usis da 7,4×10–4kg·m2
··65. 10.46 suraTze
naCvenebia
s­gan
(m
fer­so­
masis
lakisgan (m
masis
sur. 10.46. amocana 65.
da L = 2R sigrZis)
Semdgari
sistema.
sistema Zelakis da fersos sibrtyeSi
mdebare da Zelakis qveda boloze gamavali
brunvis RerZis garSemo brunavs. davuSvaT
sistemisTvis biZgis miniWebis dros gada­
cemuli energia umniSvneloa. ra iqneba
sistemis kuTxuri siCqare brunvis RerZis
garSemo, rodesac is amotrialdeba?
···66. 55m sigrZis Zelaki maRlidan vardeba.
rodesac Zelaki vertikalisadmi 35° kuTxes
adgens, risi tolia misi a) kuTxuri siCqare,
b) Zelakis wveris radialuri aCqareba da
g) Zelakis wveris mxebi aCqareba (miniSneba:
gamoiyeneT energia da ara mabruni momenti).
brunviTi inerciis
mqone gorgolaWze
sur. 10.48. amocana 69.
gadakiduli, masis
armqone TokiTaa
gadabmuli. Toki ar wydeba. magidasa da mcurav
bloks Soris xaxuni an arsebobs an ara, xolo
gorgolaWis RerZze xaxuni ar moqmedebs.
rodesac sistema moZraobas iwyebs, gorgolaWi
91 mwm ganmavlobaSi 1,3 radianiT brundeba da
blokebis aCqareba mudmivia. ra a) kuTxuri
aCqareba aqvs gorgolaWs, b) ra aCqareba aqvs
blokebs, risi tolia g) T1 Tokis daWimuloba
da b) T2 Tokis daWimuloba?
d) ra θ kuTxis dros aris mxebi aCqareba g-s
toli?
70. rensleris politeqnikuri institutis
···67. M = 4,5 kg masis da R = 8,5 sm radiusis
gton jeil feris umcrosma, 1893 wels,
CikagoSi eSmakis borbali aago. im droisTvis
sferuli garsi xaxunisgan Tavisufal sa­
yrdenze damagrebuli vertikaluri RerZis
garSemo brunavs (sur. 10.47). masis armqone
Toki garsis ekvatorzea Semoxveuli da
I = 3×10–3 kg·m2 brunviTi inerciis da r = 5 sm
kursdamTavrebulma, inJinerma jorj vaSin­
gasaocari
masStabis
atraqcioni
36
xis
kabinisgan Sedgeboda, romelic 60 kacs itevda,
xolo atraqcionis wris radiusi 76 m iyo. 36ve kabinis gavsebis Semdeg eSmakis borbali erT
srul bruns 2 wuTis ganmavlobaSi mudmivi
kuTxuri siCqariT asrulebda. gamoTvaleT
mgzavrebiT savse kabinebis dros atraqcionis
mier Sesrulebuli muSaoba.
71. 10.49 suraTze,
r = 2 sm radiusis pa­
tara disko R = 4 sm
radiusis
sur. 10.47. amocana 67
moz­r­
dil diskozea miwe­
bebuli.
diskoebi
sur. 10.49. amocana 71.
360
Tavi 10
brunva
erT sibrtyeSia ganla-gebuli da mozrdili
74. WurWlis Tavsaxuris gasaxsnelebma sasme­
diskis centralur O wertilze gamavali
per-pendikularuli RerZis garSemo brunavs.
lis WurWlis dizaini bevrad gaaumjobesa.
orive diskos 1,4×10 kg/m simkvrive da 5 mm
centra­luri
sisqe aqvs. ra brunviTi inercia aqvs diskebs O
wertilze gamavali brunvis RerZis garSemo?
romelic WurWlis Tavsaxurzea damagrebuli.
72.
meore bolo WurWlis Tavsaxurs dabla awveba.
3
3
10.50
suraTze
na­Cvenebia
saerTo
centris
mqone
ori
wriuli
rgo­lisgan
Semdgari kon­struqcia.
rgolebi
er­TmaneTze sur. 10.50. amocana 72.
umniSvnelo masis sami
ZelakiTaa gadabmuli. konstruqcia saerTo
centris garSemo brunavs da am centrze
umniSvnelo masis kidev erTi Zelakia
ganlagebuli. qvemoT mocemul cxrilSi
naCvenebia rgolebis masebi, Sida radiusebi da
gasaxsneli WurWlis Tavsaxurze damagrebuli
WanWikis
garSemo
brunavs,
rodesac gasaxsnelis erT bolos maRla wevT,
Tu maRla biZgi 10n-ia, daaxloebiT ra Zala
moqmedebs WurWlis Tavsaxurze?
75. morbenali cxovelebis gaswvriv manqaniT
moZravma
damkvirveblebma
daadgines,
rom
gepardebis maqsimaluri siCqarea 114km/sT
(daaxloebiT 71mili/sT). warmoidgineT, rom
gepards manqaniT gverdze misdevT da Tan
spidometrs
uyurebT,
romelic
114km/sT
siCqares aCvenebs. manqanasa da gepards Soris
manZilia 8m. manqanis xmauri gepards aSinebs da
gare radiusebi. gare rgolis kideze 12 n mxebi
is manqanisgan moSorebiT 92m radiusis wriuli
Zala 0,3 wamis ganmavlobaSi moqmedebs. rogor
icvleba konstruqciis kuTxuri siCqare
drois am SualedSi?
traeqtoriiT moZraobs. maSasadame, Tqveni
rgoli
masa (kg)
Sida
radiusi
(m)
1
2
0,12
0,24
0,016
0,09
gare
radiusi
(m)
0,045
0,14
73. 1908 wlis 30 ivniss, saRamos 7 saaTsa
da 14 wuTze, satelefono kavSiris kvanZ
siberiis (61° ganedsa da 102° grZedze) Tavze
afeTqeba moxda. warmoqmnili cecxlovani
burTi
birTvuli
iaraRis
gamogonebamde
yvelaze ufro mkveTr naTebas qmnida, rac
ki kacobriobas enaxa. tunguskis movlenam
`cis udidesi nawili dafara~ da savaraudod
daaxloebiT 140m siganis qviani asteroidis
afeTqeba iyo. a) mxolod dedamiwis brunva
ganixileT da gansazRvreT, ra drois Semdeg
unda gamoCeniliyo asteroidi, raTa afeTqeba
helsinkis Tavze, 25° ganedze momxdariyo
(amgvari
asteroidis
Camovardna
qalaqs
saerTod gaaqrobda). b) asteroidi dedamiwaze
Camovardeboda, liTonis rom yofiliyo. ra
drois Semdeg unda gamoCeniliyo asteroidi,
raTa
atlantikis
okeaneSi,
20°
grZedze
manqana 100m radiusis wriul traeqtorias
Semowers. a) ra kuTxuri siCqare aqvs manqanas
da gepards wriuli traeqtoriebis garSemo?
b) ra wrfivi siCqare aqvs gepards? (Tu
wriul moZraobas mxedvelobaSi ar miiRebT,
gepardis siCqare 114km/sT gegonebaT. swored
amgvari Secdoma dauSves zemoT xsenebulma
damkvirveblebma).
76. diskebis rbo­
la. 10.51 suraTze
naCvenebia
t­ris
cen­
garSemo
mrbu­navi
dis­ko.
t = 0,
ori
rodesac
sur. 10.51. amocana 76.
diskoebis
aT­vlis wrfeebis mimarTulebebi erTmaneTs
emTxveva. am dros A disko 9,5 radiani/wm
mudmivi kuTxuri siCqariT ukve brunavs,
xolo B disko 2,2 radiani/wm2 mudmivi kuTxuri
aCqarebiT moZraobas axla iwyebs. a) ra t dros
eqnebaT diskoebis aTvlis wrfeebs Tanabari
θ kuTxuri gadaadgileba? b) iqneba Tu ara es
pirveli t dro (t = 0 drois Semdeg), rodesac
aTvlis wrfeebis mimarTulebebi erTmaneTs
daemTxveva?
Camovardniliyo? (Sedegad miRebuli cunami
77. 10.52 suraTze gamosaxuli myari sxeuli
atlantikis okeanis orive mxareze arsebul
sami
civilizacias gaaqrobda).
Zelakisgan
burTisa
da
Sedgeba.
sami
damakavSirebuli
M = 1,6 kg,
L = 0,6 m
361
da θ = 30°.
burTebi nivTier wertilebad
da d) SekiTxvebze pasuxis gacema damatebiTi
SegviZlia ganvixiloT, xolo Zelakebis masebi
informaciis gareSe?
umniSvneloa. gamoTvaleT sxeulis brunvis
80. vertmfrenis rotoris frTa 7,8m sigrZis
da 100kg masisaa da rotoris RerZTan erTi
kinetikuri energia, Tu mas 1,2 radiani/wm
kuTxuri siCqare a) P wertilze gamavali
WanWikis
da
a) ra Zala moqmedebs RerZidan WanWikze,
suraTis
sibrtyis
perpendikularuli
RerZis garSemo aqvs da igive siCqare b) P
wertilze
gamavali,
2L
sigrZis
Zelakis
saSualebiT
aris
damagrebuli.
rodesac rotori 320br/wT kuTxuri siCqariT
brunavs? (miniSneba: gamoTvlebis dros frTa
perpendikularuli da suraTis sibrtyeSi
wertilovan
mdebare RerZis garSemo aqvs.
b) gamoTvaleT rotorze modebuli Zalis
masad
SegviZlia
miviCnioT)
momenti, romelic mas srul siCqares 6,7
wamis ganmavlobaSi SesZens (amjerad frTas
wertilovan masad ver miviCnevT. ratom?) g)
ra muSaobas asrulebs Zalis momenti frTaze,
raTa
frTam
320br/wT
kuTxuri
siCqare
SeiZinos?
81. 10.54 suraTze oTxi disko ori RvediTaa
gadabmuli. A disko (15sm radiusis) amZravia
da 10 radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs.
B disko (10sm radiusis) pirveli Rvedis
saSualebiT A diskTanaa dakavSirebuli.
B’ disko (5sm radiusis) B-s koncentrulia
da masze xistadaa mimagrebuli. C disko
(25sm radiusis) meore Rvedis saSualebiT B’
sur. 10.52. amocana 77.
78. 10.53 suraTze,
m1 = 400 g masis da m2 =
600 g masis ori blo­ki
masis armqone TokiTaa
erTmaneTze gadabmuli.
M = 500 g masis
da R = 12 sm radiusis
Toki
diskozea
diskosTanaa dakavSirebuli. gamoTvaleT a)
Semoxveuli
sur. 10.53. amocana 78.
horizontaluri
pirveli Rvedis wertilis wrfivi siCqare, b)
B diskos kuTxuri siCqare, g) B’-is kuTxuri
da mis centrze gamavali
RerZis
garSemo
xaxunis
siCqare, d) meore Rvedis wertilis wrfivi
gareSe brunavs. gamoTvaleT a) blokebis
siCqare da e) C diskos kuTxuri siCqare.
aCqareba, b) Tokis T1 daWimuloba marcxniv da
g) Tokis T2 daWimuloba marjvniv.
(miniSneba:
Tu
diskoebis
damakavSirebeli
Rvedi ar wydeba, maSin maTi fersoebis wrfivi
79. 1,2 m sigrZis da 6,4 kg masis foladis
siCqareebi Tanabaria).
Zelakis erT boloze 1,06 kg masis patara
burTia damagrebuli. Zelaki mis Sua wer­
tilze
gamavali
vertikaluri
RerZis
garSemo, horizontalur sibrtyeSi brunavs.
garkveul momentSi Zelakis kuTxuri siCqare
39 br/wm. xaxunis Sedegad Zelaki neldeba da
32 wamis Semdeg Cerdeba. davuSvaT xaxunis
Sedegad Semanelebeli mudmivi Zalis mo­menti
moqmedebs. gamoTvaleT a) kuTxuri aCqareba,
b) Semanelebeli Zalis momenti, g) xaxunis
Sedegad
meqanikuri
energiidan
siTbur
energiaSi gadasuli energia da d) 32 wamis gan­
sur. 10.54 amocana 81
mavlobaSi Sesrulebuli brunis raodenoba.
82. golfis burTi horizontalisadmi 20°
kuTxiT, 60 m/wm siCqariT da 90 radiani/wm
e) davuSvaT Semanelebeli Zalis momenti
kuTxuri siCqariT isroles. haeris wevis Zala
mudmivi ar aris. SesaZlebelia Tu ara a), b), g)
ugulebelyaviT da burTis mier Sesrule­
362
brunva
Tavi 10
buli brunebis ricxvi maqsimaluri simaRlis
ganivi koWebis saSualebiT miwaze gamaval
miRwevamde gamoTvaleT.
myar Zelakzea damagrebuli (sur. 10.57). ziani
83. 0,2m radiusis
nacionaluri safexburTo ligis ukanaxazels
borbali
xaxu­nis­
miadga, rodesac is erT-erT skamze dajda.
Tavisufal,
moTamaSis TqmiT man fexebi da muceli magidasa
horizontalur
da skams Soris moaqcia da magidas daeyrdno.
gan
Rer­Zzea
dama­gre­
buli.
borblis
bru­nviTi
sur. 10.55. amocana 83.
Semdeg is skamze dajda da gasworda, ramac
mTeli magidis amobruneba gamoiwvia. moTamaSe
inercia
RerZis
garSemo
aris
0,05kg·m . masis armqone Toki borbalzea
Semoxveuli da masze 2kg masis blokia
2
miwaze daeca da Tavi daartya.
suraTze gamosaxuli sigrZeebia d1 = 60 sm,
mimagrebuli, romelic xaxunisgan Tavisufal,
d2 = 13 sm, d3 = 5 sm da d4 = 18 sm. magidis masaa
90 kg. moTamaSis masaa 130 kg da rodesac is
horizontalur zeda­pirze gadaadgildeba.
skamze dajda, misi masis centri skamis gare
Tu P=3n hori­zontaluri Zala blokze 10.55
kididan d5 = 20 sm manZiliT gareT iyo. davuS­
suraTis msgavsad moqmedebs, ra kuTxuri
vaT mizidulobis Zala moTamaSis masis cen­t-
aCqareba
rze moqmedebda. a) SesaZlebelia Tu ara magidis
aqvs
borbals?
davuSvaT,
rom
borbalze Semoxveuli Toki ar wydeba.
amobruneba? b) daaxloebiT ra minimaluri
84. myari sxeuli
L=0,6m
sigrZis
masaa saWiro brunvis gamowvevisTvis?
sa­mi identuri Ze­
lakisgan Sedgeba.
H-is
Zelakebs
sur. 10.56. amocana 84.
for­ma aqvT. sxeu­
li H-is erT-erTi fexis gaswvriv gamavali
horizontaluri RerZis garSemo Tavisuflad
brunavs. Semdeg sxeuli im adgilidan vardeba,
sadac H-is sibrtye horizontaluria. ra
sur. 10.57. amocana 86.
kuTxuri siCqare eqneba sxeuls, rodesac H-is
sibrtye vertikaluri iqneba?
87. or myar sferos toli, 1,65kg masa aqvs,
xolo maTi radiusebia 0,226m da 0,854m.
85. a) daamtkiceT, rom M masis da R radiusis
TiToeuli sfero centrze gamavali RerZis
myari
cilindris
brunviTi
inercia
garSemo brunavs. a) ra τ Zalis momentia
erTmaneTis
saWiro, raTa patara sfero 15,5 wamis Semdeg
317 radiani/wm kuTxuri siCqariT moZraobdes?
b) ra F Zala unda moqmedebdes sferos ekva­
tolia. b) daamtkiceT, rom M masis sxeulis I
torze, raTa masze amgvarma mabrunma mo­mentma
centraluri RerZis garSemo da M masis da
R / 2 radiusis fersos brunviTi inercia
centraluri
RerZis
garSemo
brunviTi inercia nebismieri RerZis garSemo
eqvivalenturi fersos brunviTi inerciis
tolia igive RerZis garSemo, Tu fersos igive
M masa aqvs da misi k radiusia:
k=
imoqmedos? ra mniSvnelobebi aqvs g) τ-s da
d) F-s ufro didi sferos SemTxvevaSi?
88. 10.58 suraTze,
0,2m radiusis bor­
bali
xaxunisgan
Ta­­visufal,
ho­r­
eqvivalenturi fersos k radiuss mocemuli
i­­­zontalur
Re­r­
sxeulis brunvis radiusi ewodeba.
Zzea dama­gre­buli.
86. sapiknike magidam adamians ziani miayena
borbalze gadaxveul, masis armqone Tokze
da Tqven magidis mwarmoeblis winaaRmdeg
2 kg
masis
yuTia
sur. 10.58. amocana 88.
mimagrebuli,
romelic
eqspertad dagiqiraves. sapiknike magida Tavad
horizontalisadmi θ = 20° kuTxiT da­x­ril,
magidisa da ori skamisgan Sedgeba. skamebi
xaxunisgan
Tavisufal
zedapirze
gadaad­
363
gildeba. yuTi 2m/wm2 aCqarebiT qvemoT srial­
mdebareobs. a) ra sxvaobaa A wertilis a
deba. ra brunviTi inercia aqvs borbals
centriskenul aCqarebas da 0,15m radialur
RerZis garSemo?
manZilze mdebare wertilis centriskenul
89. 10.59 suraTze ga­
aCqarebas Soris? g) gamoTvaleT a aCqarebis
mosaxuli erTgvarovani
radialur manZilze damokidebulebis fun­
Zelakis sigrZea 2m. Ze­
qciis grafikis simrude.
laki mis erT boloze
93. 1,3kg masis patara burTi 0,78m sigrZis
gamavali, xaxunisgan Ta­­­
da umniSvnelo masis Zelakis erT boloze
visufali RerZis gar­
Semo
brunavs.
sur. 10.59. amocana 89.
daamagres. miRebuli sistema Zelakis meore
bolos garSemo horizontalur wreze 5010 br/
Zelaki
moZraobas horizontalidan maRla, θ = 40°
wT kuTxuri siCqariT brunavs. a) gamoTvaleT
kuTxiT iwyebs. gamoiyeneT energiis Senaxvis
sistemis brunviTi inercia brunvis RerZis
principi da horizontaluri mdebareobis
garSemo. b) burTze 2,3×10–2 n haeris wevis
dros Zelakis kuTxuri siCqare gamoTvaleT.
Zala moqmedebs da moZraobas ewinaaRmdegeba.
90. 0,2kg masis oT­
ra sididis Zalis momenti unda moqmedebdes
xi nivTieri wer­tili
sistemaze, raTa man mudmivi siCqariT brunva
kvadratis wveroebzea
ganagrZos?
ganla­gebuli. kvad­ra­
94. io-ios gareg­
tis gverdis sigrZea
nuli formis mo­­
0,5 m. nivTieri wer­
wyobiloba
tilebi erTma­neTTan
nisgan Ta­vi­s­ufal,
ma­sis armqone Zela­
kebiT
aris
dakav­
sur. 10.60. amocana 90.
xa­­xu­
h o ­r i ­z o n t a l u r
Rer­Z­zea
dama­gre­
Sirebuli. miRebuli sxeuli horizon­­taluri
buli da 30kg masis
RerZis
yuTis
garSemo
vertikalur
sibrtyeSi
asawevad
moZraobs. RerZi A wertilze gadis. sxeuli
ga­moiyeneba
moZraobas iwyebs, rodesac AB Zelaki hori­
10.62).
zontalu­radaa
ganlagebuli
(sur.
(sur.
mowyo­bi­
10.60).
lobis R gare ra­
sur. 10.62. amocana 94.
a) ra brun­viTi inercia aqvs sxeuls A RerZis
diusia 0,5 m, xolo
garSemo? b) ra kuTxuri siCqare aqvs sxeuls
Tvlis morgvis r radiusia 0,2 m. rodesac
A RerZis garSemo, rodesac AB
mowyobilobaze Semoxveul Tokze 140 n Zala
Zelaki
vertikalur mdgomareobas iRebs?
moqmedebs, Tvlis morgvze gadaxveul Tokze
91. Zravis mqnevara 25 radiani/wm kuTxuri
Camokidebul yuTs 0,8m/wm2 maRla mimarTuli
siCqariT brunavs. rodesac Zrava gamorTulia,
aCqareba aqvs. ra brunviTi inercia aqvs
mqnevara mudmivi tempiT neldeba da 20 wamis
mowyobilobas brunvis RerZis garSemo?
Semdeg Cerdeba. gamoTvaleT a) mqnevaras
95. t = 0
kuTxuri aCqareba, b) gaCerebis dros mqnevaras
mudmiv kuTxur aCqarebas iZens. rodesac
mier Semowerili kuTxe da g) mqnevaras mier
Sesrulebuli brunebis ricxvi gaCerebamde.
t = 2 wm, borblis kuTxuri siCqarea 5 radiani/wm. aCqareba grZeldeba t = 20 wm-mde da
92. 10.61 suraTze naCvenebia B wer­til­ze gama­
Semdeg swrafad mcirdeba. ra kuTxes Semowers
vali sura­Tis sibrtyis per­pen­dikularuli
RerZis gar­Semo 2000br/wT kuTxuri siCqariT
mbru­navi
propeleris
frTa. A wertili frTis
wvers emTxveva da 1,5m
radialur
manZilze
sur. 10.61. amocana 92.
droidan moyolebuli borbali
borbali 0-dan 40 wm-mde drois SualedSi?
96. firsakravis kuTxuri siCqare gamorTvis
momentSi aris 8 radiani/wm. sami wamis Semdeg
firsakravis kuTxuri siCqarea 2,6 radiani/wm. ramden radians Semowers firsakravi
gamorTvidan gaCerebamde? (α mudmivia).
364
brunva
Tavi 10
97. t = 0 dros, gamorTvis momentSi, firsakravis kuTxuri siCqarea 3,5 radiani/wm. ro­
desac t = 1,6 wm, firsakravi Cerdeba. fir­
sakravis radiusia 15 sm. a) Tu kuTxuri aCqareba
101. 10.64 suraTze,
0,2m radiusis bor­
mudmivia, ramden radians Semowers firsakravi
zon­talur
t = 0 drois Semdeg? b) ra wrfivi aCqareba
aqvs firsakravis fersoze mdebare wertils
t = 1 wm dros? (miniSneba: wrfiv aCqarebas mxebi
da radialuri komponentebi aqvs).
xaxunisgan
Ta­visufal,
hori­
RerZzea
damagrebuli. RerZis
garSemo
borblis
bru­nviTi
inerciaa
0,4kg·m2.
98. ori gadabmuli
masis
borbalze
armqone
sur. 10.64. amocana 101.
To­
kia Semoxveuli da masze 6kg masis yuTia
Zelaki (TiToeuli
0,2 kg masis) 10.63
suraTze
bali
Camokidebuli.
sistema
moZraobas
iwyebs.
gamo­sa­
rodesac yuTis kinetikuri energiaa 6j, a) risi
xul myar sxeuls
tolia borblis brunvis kinetikuri energia
qmnis.
da b) ra manZiliT Caiwia dabla yuTma?
erT-er­Ti
Zelakis
sigr­Zea
L1 = 0,4 m,
meo­re
102. 10.65 suraTze, 2kg masis da 3m sigrZis
xo­lo
Zelaki
Zela­kis
sigrZea
horizontaluri
RerZis
garSemo
Tavisuflad brunavs. horizontaluri RerZi
L2 = 0,5 m.
sur. 10.63. amocana 98.
ra brunviTi ine­
rcia aqvs sxeuls a) saxelmZRvanelos gverdis
Zelakis perpendikularulia da misi erTi
bolodan d=1m manZiliTaa daSorebuli. Zelaki
sibrtyisadmi perpendikularul da mokle
moZraobas
horizontaluri
mdebareobidan
Zelakis centrze gamavali RerZis garSemo
iwyebs. a) ra iqneba misi maqsimaluri kuTxuri
da b) saxelmZRvanelos gverdis sibrtyisadmi
siCqare? b) Tu Zelakis masas gavzrdiT,
perpendikularuli da grZeli Zelakis cen­
a)-s pasuxi gaizrdeba, Semcirdeba Tu ar
trze gamavali RerZis garSemo?
Seicvleba?
99. 0,5 kg masis sami nivTieri wertili 0,6 m
sigrZis gverdis mqone tolgverda samkuTxeds
qmnis. nivTieri wertilebi umniSvnelo masis
ZelakebiTaa erTmaneTTan dakavSirebuli. ra
brunviTi inercia aqvs miRebul sxeuls a) erT-
sur. 10.65. amocana 102.
erT nivTier wertilze gamavali da danarCeni
103. 35g masis nivTieri wertili firsakravis
centridan 3,5sm manZilze moaTavses. statikuri
xaxunis koeficientia 0,4. firsakravis siCqare
nel-nela ω0-mde izrdeba da am dros nivTieri
wertili srialdeba. a) gamoTvaleT ω0. b) ga­
ori
nivTieri
wertilis
damakavSirebeli
Zelakis paraleluri RerZis garSemo, b) erTerTi gverdis Sua wertilze gamavali da
samkuTxedis
sibrtyis
perpendikularuli
RerZis garSemo da g) samkuTxedis erTi gverdis
paraleluri da danarCeni ori gverdis Sua
wertilebze gamavali RerZis garSemo?
100. xuTi nivTieri wertili xy sibrtyeSia
ganlagebuli, myar sxeuls qmnis da maTi
monacemebi cxrilSia mocemulia. ra brunviTi
inercia aqvs sxeuls a) x, b) y da g) z RerZis
garSemo? d) ra aris sxeulis masis centri?
sagani
masa (g)
x (sm)
y (sm)
1
500
15
20
2
400
–13
13
3
300
17
–6
4
600
–4
–7
5
450
–5
9
mosaxeT srialis traeqtoria.
104. 10.66 suraTze
gamosaxuli
myari
sxeuli
masis
ar­
mqone
ZelakebiT
d a ­k a v S i r e b u l i
sa­mi nivTieri we­
rtilisgan
Sed­ge­
ba. sxeuli P wer­
tilze
gamavali
da
sibrtyis
misi
sur. 10.66. amocana 104.
perpendikularuli RerZis garSemo brunavs.
365
Tu M = 0,4 kg, a = 30 sm da b = 50 sm, ra muSao­-
gamocades. 5124 kg masis betonis bloki
baa saWiro sxeulis kuTxuri siCqaris 5 ra­
muxis or Zelis saSualebiT maRla aitanes.
diani/wm-mde gazrdisTvis?
Zelebis zedapirebi sapoxiT iyo dafaruli
105. disko θ1 = 10 radiani kuTxuri mde­
bareobidan θ2 = 70 radiani kuTxur mdeba­
reobamde mudmivi kuTxuri aCqarebiT 6
wamSi brunavs. θ2 mdebareobaze diskos
kuTxuri siCqarea 15 radiani/wm. a) ra
iqneba diskos siCqare θ1 mdebareobaze?
(sur. 10.67). 10 m sigrZis Zelebi miwidan or
svetze iyo gadebuli, romlebzec bloki unda
moeTavsebinaT. svetebis simaRle 3,9 m iyo,
xolo bloksa da Zelebs Soris statikuri
xaxunis koeficienti 0,22-s udrida. bloks
masze da naZvis 4,5 m sigrZis or morze
diskos?
Semoxveuli Tokis saSualebiT ubiZgebdnen.
g) ra kuTxur mdebareobazea disko uZravi?
rodesac platformaze sakmarisi raodenobis
d) aageT moZraobis dawyebis Semdeg diskos θ
muSa dgeboda an jdeboda, naZvis mori svetis
mdebareobis t droze damokidebulebis da ω
wveris
kuTxuri siCqaris t droze damokidebulebis
Zelze gadaaadgildeba. blokis damWeri Toki
funqciebis grafikebi.
daaxloebiT morebis perpendikularuli iyo,
106. Cveni mze irmis naxtomis galaqtikis
centridan 2,3×104 sinaTlis weliwadiTaa
daSorebuli da am centris garSemo 250 km/wm
xolo brunvis wertilsa da moris garSemo
b)
ra
kuTxuri
aCqareba
aqvs
siCqariT wrewirze brunavs. a) ra droSi
Semouvlis mze galaqtikis centrs? b) ram­
deni bruni Seasrula mzem, mas Semdeg rac
garSemo
trialdeboda
da
bloks
Tokis Semoxvevis wertils Soris manZili
0,7m-s aRwevda. davuSvaT, TiToeuli muSis
masa 85 kg iyo, ra minimaluri raodenobis muSa
iqneboda saWiro, raTa bloks Zelebze maRla
asvla daewyo?
daaxloebiT 4,5×109 wlis winaT warmoiSva?
107. firsakravi 33 13 br/wT siCqariT brunavs,
neldeba da Zravis gamorTvis Semdeg 30 wamSi
Cerdeba. a) gamoTvaleT kuTxuri aCqareba
(br/wT2-ebSi). b) ramden bruns Seasrulebs
bloki
naZvis
xis mori
firsakravi 30 wamis ganmavlobaSi?
108. sferuli garsis radiusia 1,9 m. 960 n·m
muSa
Zalis momenti garss centrze gamavali RerZis
platforma
garSemo 6,2 radiani/wm2 kuTxur aCqarebas
sveti
aniWebs. a) ra brunviTi inercia aqvs garss am
muxis Zeli
RerZis garSemo da b) ra masa aqvs garss?
sur. 10.67. amocana 111.
109. borbali α = 4at – 3bt kuTxuri aCqarebiT
brunavs, sadac t droa, xolo a da b mudmivebi.
Tu borblis sawyisi kuTxuri siCqarea ω0 ,
3
2
a) misi kuTxuri siCqare da b) kuTxuri mde­
112. molekulis brunviTi inerciaa 14000 u·pm2,
sadac u masis atomuri erTeulia (1 u =
1,66×10–27 kg). Tu molekula 4,3×1023 radiani/wm kuTxuri siCqariT brunavs, ra iqneba misi
bareoba drois funqciis saxiT CawereT.
brunvis kinetikuri energia?
110. t drois SualedSi generatoris mqnevara
θ = at + bt3 – ct4 kuTxiT brundeba, sadac
a, b da c mudmivebia. dawereT borblis
113. 70 kg masis velosipedisti pedlebs mTeli
masiT awveba da aRmarTze adis. davuSvaT
a) kuTxuri siCqaris da b) kuTxuri aCqarebis
ra maqsimalur Zalis moments warmoSobs
gamosaxuleba.
velosipedisti?
111. meTodi, romliTac stounhenjis say­
114. Tavdapirvelad uZravi borbali mudmivi
r­den qvebze masiuri qvebi daalages, didi
kuTxuri aCqarebis Sedegad brunvas iwyebs.
xnis
ΔT = 15 wm
ganmavlobaSi
SesaZlo
meTodi
iyo
sadavo.
CexeTis
erT-erTi
patara
qalaqSi
pedlebi
0,4 m
radiusis
drois
wreze
SualedSi
brunavs,
borbali
90
bruns asrulebs da misi kuTxuri siCqare
366
brunva
Tavi 10
10 br/wm xdeba. a) ra kuTxuri siCqare hqonda
borbals ΔT drois Sualedis dawyebisas? b) ra
dro gavidan brunvis dawyebasa da ΔT drois
120. 10.69 suraTze
Sualedis dawyebas Soris?
g­­za­­vri,
115. 0,75m diametris salesi qvis fersoze
naCvenebia
sako­
mu­­­ni­kacio
Tana­m­
romelic
1210kg masis, 1,21m
ganlagebuli wertilis siCqare mudmivi tempiT
diametris da 1,75m
12m/wm-dan 25m/wm-mde 6,2 wamis ganmavlobaSi
sigrZis cilindria.
icvleba. ra saSualo kuTxuri aCqareba aqvs
kosmosuri
borbals?
didan gamo­Svebamde
116. 10.68 suraTze,
Tanamgzavri
erTgvarovani
4m
da
1,52br/wm
kuTxuri
siCqariT
Ze­
sakuTari grZeli RerZis garSemo brunavs. ra
masis
a) brunviTi inercia aqvs Tanamgzavs brunvis
sigrZis)
RerZis garSemo da b) risi tolia Tanamgzavris
(3kg
laki
sur. 10.69. amocana 120.
xoma­l­
misi
bolodan
brunvis kinetikuri energia?
d=1m
manZiliT
121. vinilis firfita firsakravze 33 13 br/wT
daSorebul
tilze
wer­
kuTxuri siCqariT brunavs. a) ra kuTxuri
gamavali
siCqare aqvs firfitas radiani/wm-ebSi? ra
da Zelakis perpen­
A
dikularuli
h o ­­r i z o n t a l u r i
Re­r­­Zis
wrfivi
sur. 10.68. amocana 116.
garSemo
siCqare
aqvs
firfitis
wertils,
romelic firsakravis RerZidan b) 15 sm da
g) 7,4 sm manZilzea.
mareobaSi Zelakis kinetikuri energiaa 20 j.
122. ra kuTxuri siCqare aqvs 110 m radiusis
wrewirze 50 km/sT siCqariT moZrav manqanas?
a) ra brunviTi inercia aqvs Zelaks A RerZis
123. O2 Jangbadis molekulis masaa 5,3×10–26 kg,
garSemo? b) ra wrfivi siCqare aqvs Zelakis
xolo atomebis SemaerTebeli wrfis centrze
B
vertikalur
gamavali da am wrfis perpendikularuli
mdgomareobaSia? g) ra θ kuTxeze gaCerdeba
RerZis garSemo molekulis brunviTi inerciaa
Zelaki wamierad maRla asvlis dros?
1,94×10–46 kg·m2. davuSvaT O2 molekulis masis
centri airSi 500 m/wm gadataniTi siCqariT
Ta­visuflad
bolos,
bru­navs.
rodesac
vertikalur
Zelaki
mdgo­
117. manqana 30 m radiusis wriul trasaze
moZraobs. misi siCqare 0,5 m/wm2 mudmivi
moZraobs da molekulis brunvis kinetikuri
tempiT izrdeba. a) ra jamuri wrfivi aCqareba
energia masis centris gadataniTi kinetikuri
aqvs manqanas 15 wamis Semdeg? b) ra kuTxes
energiis 2/3-ia. ra kuTxuri siCqare aqvs
adgens jamuri aCqarebis veqtori manqanis
molekulas masis centris garSemo?
siCqarisadmi am dros?
124. warmoidgineT, rom uZravi dedamiwa erTi
118. 8 sm diametris borbalze 5,6 m sigrZis
Tokia Semoxveuli. borbali 1,5 radiani/wm2
dRis ganmavlobaSi RerZis garSemo moZraobas
mudmivi kuTxuri aCqarebiT iwyebs moZraobas.
iZens. ra sididis a) Zalis momenti, b) energia
a) ra kuTxiT unda Semobrundes borbali,
da g) saSualo simZlavrea saWiro dedamiwis
raTa Toki mTlianad gaiSalos? b) ra dro
dasWirdeba amas?
119. mZime mqnevara centraluri RerZis
garSemo brunavs da sayrdeni wertilebze
xaxunis Sedegad neldeba. Senelebis pirveli
wuTis miwuruls, mqnevaras sawyisi 250br/wT
kuTxuri siCqaris 0,9 nawili aqvs darCenili.
davuSvaT kuTxuri aCqareba mudmivia, ra
kuTxuri siCqare eqneba mqnevaras meore wuTis
miwuruls?
iwyebs da dRes arsebul kuTxur siCqares
aCqarebisTvis?
125.
davuSvaT,
dedamiwa
erTgvarovani
simkvrivis mqone sferoa. gamoTvaleT misi
a) brunviTi inercia da b) brunvis kinetikuri
energia. g) davuSvaT, am energiis gamoyeneba
SesaZlebelia. daaxloebiT ra drois gan­
mavlobaSi SeZlebs dedamiwa TiToeuli adamia­
nisTvis energiis 1 kvt tempiT miwodebas?
11
gorva, Zalis momenti
da kuTxuri impulsi
1997 wels, nevadas Savi kldis udabnoSi manqana Thrush SSC-m dedamiwaze
moZraobis siGqaris rekordi daamyara. manqanis siGqare erTi mimarTulebiT
1222km/sT iyo, xolo sawinaaRmdego mimarTulebiT - 1233km/sT. orive
Sedegma bgeris siGqares (1207km/sT) gadaaWarba da manqana ultrabgeriTi
gaxda, rasac manqanis Tavze gamoGenili mrudebi cxadyofs. mrudebis gaGena
manqanis mier haerSi warmoqmnilma dartymiTma talRebma gamoiwvies.
cxadia, amgvari rekordis damyareba did safrTxeebTan iyo dakavSirebuli.
erT-erTi maTgani manqanis borblebs ukavSirdeba.
ra safrTxe eqmneboda manqanis borblebs?
pasuxs am TavSi SeityobT
11.1. ra aris fizika?
me-10 TavSi ukve vTqviT, rom fizika brunvas Seiswavlis. SesaZlebelia fizikis es dargi yvelaze
metad borblebis da borblis magvari sagnebis gorvis dros iyos gamosadegi. magaliTad,
aRdgomis kunZulis preistoriuli xanis mcxovreblebi qvis gigantur qandakebebs mgorav Zelebze
awyobdnen da ise gadahqondaT kunZulis teritoriaze.
mogvianebiT,
rodesac
es
xalxi
CrdiloeT
amerikaSi
bargdeboda, TavianTi qoneba jer urmebiT, xolo Semdgom
matarebliT gadahqondaT. dResdReobiT, moswons es vinmes
Tu ara, samyaro manqanebiT, motociklebiT, velosipedebiT
da sxva mgoravi transportiT savsea.
gorvis Seswavla da gamoyeneba Zalian didi xania grZeldeba
da, SesaZloa gagiCndeT azri, rom axali ideebi aRar arsebobs.
sinamdvileSi, magaliTad, skeitbordebi arcTu ise didi xnis
win gamoigones da Seqmnes, ramac didi finansuri warmatebac
moitana. quCis toboganebma da TviTmmarTvadma segveebma
(sur. 11.1) SesaZloa did qalaqebSi adamianebis gadaadgilebis
stili sruliad Secvalos. gorvis maxasiaTeblebis ga­
moyenebas kvlav SeuZlia axal aRmoCenebamde da gan­
sacvifrebel Sedegebamde migviyvanos. gorvis Seswavlas misi
sur. 11.1. adamianis gadamyvani TviT­
gamartivebiT viwyebT.
marTvadi segvei
367
368
Tavi 11
gorva, Zalis momenti da kuTxuri impulsi
11.2. gorva, rogorc gadataniTi moZraobis da brunvis gaerTianeba
am
TavSi
mxolod
iseT
sagnebs
ganvixilavT,
romlebic zedapiris gaswvriv Tanabrad goravs
anu zedapirze mocurebis da asxletis gareSe
gadaadgildeba. 11.2 suraTze naCvenebia rTuli
gorva.
wrfeze
sagnis
centri
moZraobs,
zedapiris
xolo
paralelur
fersoze
mdebare
wertilis traeqtoria gansxvavebulia. gorvis
Seswavla gamartivdeba, Tu miviCnevT, rom masis
centri gadataniT moZraobas asrulebs, xolo
sur. 11.2. mgoravi diskos fotografia.
diskos centrze da kideze patara naTurebia
damagrebuli. diskos kide cikloidad wodebul
mruds Semowers.
sagnis danarCeni nawili centris garSemo brunavs.
warmoidgineT, rom trotuarze dgaxarT da quCis gaswvriv mgorav velosipedis borbals
akvirdebiT (sur. 11.3). borblis O masis centri ν­com siCqariT wrfivad moZraobs. quCisa da
borblis Sexebis P wertili aseve ν­com siCqariT wrfivad moZraobs da, maSasadame, P wertili
yovelTvis O wertilis qvemoTaa.
t drois SualedSi O da P wertilebi s manZils gadis.
velosipedistis
TvalTaxedviT,
borbali
centris
garSemo θ kuTxiT brunavs, xolo borblis wertili,
romelic t drois dasawyisSi quCas exeboda, s sigrZis
rkals Semowers. 10.17 formula rkalis s sigrZes da
brunvis θ kuTxes erTmaneTTan akavSirebs:
sur. 11.3. mgoravi borblis O masis
centri com siCqariT s manZils gadis,
xolo borbali θ kuTxiTY brundeba.
borblisa da zedapiris Sexebis P
wertilic s manZilze gadaadgildeba.
s = θR , (11.1)
sadac R aris borblis radiusi. borblis centris (anu
masis centris) νcom wrfivi siCqarea ds/dt. borblis ω
kuTxuri siCqare centris garSemo aris dθ/dt. aqedan
gamomdinare,
11.1 formulis drois diferencireba
(rodesac R mudmivia) gvaZlevs:
νcom = ωR (gorviT moZraoba)
(11.2)
11.4 suraTze Cans, rom borblis gorva gadataniTi da brunviTi moZraobebis gaerTianebaa. 11.4a
suraTze gamosaxulia brunviTi moZraoba (TiTqos centrze gamavali brunvis RerZi uZravia).
borblis yvela wertili centris garSemo ω kuTxuri siCqariT brunavs (amgvari moZraoba
me-10 TavSi ganvixileT). borblis kidis yvela wertilis wrfivi siCqarea νcom. 11.4b suraTze
a) brunviTi moZraoba
b) gadataniTi moZraoba
g) gorviT moZraoba
sur. 11.4. borblis gorva gadataniTi moZraobis da brunvis gaerTianebaa. a) brunviTi moZraoba. borblis
yvela wertili Tanabari ω kuTxuri siCqariT moZraobs. borblis kideze mdebare wertilebi Tanabari ν=νcom
wrfivi siCqariT moZraobs. suraTze naCvenebia borblis wverze (T) da fskerze (P) mdebare wertilebis
wrfivi siCqareebi. b) gadataniTi moZraoba. borblis yvela wertili marjvnisken Tanabari com wrfivi siCqariT
moZraobs. . g) a) da b) suraTebze gamosaxuli ori moZraobis gaerTianebaa.
11.3. gorvis kinetikuri energia
369
gamosaxulia gadataniTi moZraoba (TiTqos borbali
saerTod ar brunavs). borblis yvela wertili νcom
siCqariT marjvnisken gadaadgildeba.
11.4a da 11.4b suraTebis gaerTianeba 11.4g suraTze
borblis
realur
gorvas
gvaZlevs.
yuradReba
miaqcieT, rom borblis qveda nawili (P wertilze)
uZravia da borblis zeda nawili (T wertilze) 2νcom
siCqariT anu borblis danarCen nawilze swrafad
moZraobs.
11.5
suraTze
miRebuli
Sedegebia
naCvenebi. borblis zeda nawili qveda nawilze
swrafad moZraobs, vinaidan am nawilis manebi ufro
bundovnad moCans.
zedapirze mgoravi nebismieri mrgvali sxeulis
moZraoba gadataniT moZraobad da brunvad SegviZlia
davyoT, rogorc es aris 11.4a da 11.4b suraTebze.
sur.
11.5. velosipedis mgoravi borblis
fotografia. borblis zeda nawilTan axlos
mdebare manebi ufro bundovnad Cans, vinaidan
zeda nawili ufro swrafad moZraobs, rogorc
es 11.4g suraTzea naCvenebi.
gorva, rogorc Tanabari brunva
11.6 suraTze borblis gorvis axali gaazrebaa SemoTavazebuli, TiTqos borbali quCisa da
borblis Sexebis wertilze gamavali RerZis garSemo brunavs. 11.4g suraTze, gorvas P wertilze
gamavali da suraTis sibrtyis perpendikularuli RerZis garSemo brunvad ganvixilavT. 11.6
suraTze gamosaxuli veqtorebi mgoravi borblis wertilebis myisi siCqareebia.
SekiTxva: am axali RerZis garSemo ra kuTxur siCqares
mianiWebs uZravi damkvirvebeli velosipedis mgorav
borbals?
pasuxi: igive ω siCqares, rasac velosipedisti masis
centrze gamavali RerZis garSemo mbrunav borbals.
pasuxis
SemowmebisTvis
mgoravi
borblis
wveris
wrfivi siCqare uZravi damkvirveblis TvalTaxedvidan
gamovTvaloT. Tu borblis radiusia R, borblis wveri P
wertilze gamavali RerZidan (sur. 11.6) 2R manZilzea da
borblis wveris wrfivi siCqare unda iyos:
νwveri = (ω)(2R) = 2(ωR) = 2νcom
es formula 11.4g suraTTan srul TanxvedraSia. aseve
SegiZliaT SemoawmoT borblis O wertilis da P wertilis
wrfivi siCqareebi 11.4g suraTze.
sur. 11.6. gorva Tanabar brunvad
SegviZlia ganvixiloT. borbali P wer­
tilze gamavali RerZis garSemo ω kuT­
xuri siCqariT moZraobs. veqtorebi
borbalze mdebare wertilebis myis
wrfiv siCqareebs asaxaven. veqtorebi
gadataniTi moZraobis da brunvis
gaerTianebis Sedegad miiReba, rogorc
es aris 11.4 suraTze.
sakontrolo wertili 1. klounis velosipedis ukana borblis radiusi wina borblis
radiusze orjer metia. a) moZraobis dros ukana borblis wveris wrfivi siCqare wina borblis
wveris siCqareze metia, naklebia Tu ar gansxvavdeba? b) ukana borblis kuTxuri siCqare wina
borblis kuTxur siCqareze metia, naklebia Tu ar gansxvavdeba?
370
gorva, Zalis momenti da kuTxuri impulsi
Tavi 11
11.3. gorvis kinetikuri energia
modiT, mgoravi borblis kinetikuri energia uZravi damkvirveblis TvalTaxedvidan gamov­
TvaloT. Tu gorvas 11.6 suraTis P wertilze gamavali RerZis garSemo brunvad miviCnevT, maSin
10.34 formula mogvcems:
1
2
K= IPω2 (11.3)
sadac ω aris borblis kuTxuri siCqare, xolo IP - borblis brunviTi inercia P wertilze gamavali
RerZis garSemo. 10.36 formuliT mocemuli (I=Icom+Mh2) paraleluri RerZebis Teoremidan
gamomdinare:
IP = Icom + MR2 ,
(11.4)
sadac M aris borblis masa, Icom - borblis brunviTi inercia masis centrze gamavali RerZis
garSemo, xolo R (borblis radiusi) h perpendikularuli manZilia. 11.4 formulis 11.3
formulaSi Casma gvaZlevs:
1
2
1
2
K = Icomω2 + MR2ω2
gamoviyenoT νcom=ωR (11.2 formula) da miviRebT:
1
2
1
2
K = Icomω2 + M
(11.5)
1
I ω2 wevri masis centrze gamavali RerZis garSemo borblis brunvasTan (sur. 11.4a)
2 com
1
wevri borblis masis centris gadataniT
dakavSirebuli kinetikuri energiaa, xolo M
2
moZraobasTan (sur. 11.4b) dakavSirebul kinetikur energias asaxavs. maSasadame:
1
2
mgorav sagans ori saxis kinetikuri energia gaaCnia. brunvis kinetikuri energia ( Icomω2)
masis centris garSemo brunviT aris gamowveuli, xolo gadataniTi kinetikuri energia
1
2
( M
) masis centris gadataniTi moZraobiT miiReba.
amocanis amoxsnis nimuSi
davuSvaT, Thrust
SSC manqanis TiToeuli
borbali M=170kg masis da erTgvarovani
sisqis diskoa. borblebi goravs. rodesac
manqanis siCqarea 1233km/sT, ra kinetikuri
energia aqvs TiToeul borbals?
amoxsna:
11.5
formula
mgoravi
sagnis
kinetikur energias gvaZlevs, magram misi
gamoyenebisTvis sami ram unda gavixsenoT:
1.
rodesac
mgoravi
vsaub­robT,
siCqares
sagnis
yovelTvis
vgulisxmobT.
siCqareze
masis
am
centris
SemTxvevaSi,
νcom=1233km/sT = 342,5m/wm.
2. 11.5 formula mgoravi sagnis ω kuTxur
siCqares
saWiroebs.
kuTxur
siCqaresa
da νcom siCqares 11.2 formula akavSirebs
νcom
, sadac R borblis radiusia).
R
3. 11.5 formula sagnis Icom brunviT inerciasac
saWiroebs masis centris garSemo. 10.2g
(ω =
cxrilidan
gamomdinare,
erTgvarovani
11.1
1
2
diskos SemTxvevaSi Icom = MR2.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, 11.5
formula gvaZlevs:
1
1
K = 2 Icomω2 + 2 M
ν
2
1 1
1
=( 2 )( 2 MR2)( com ) + 2 M
R
3
3
= 4M
= 4 (170 kg)(342,5 m/wm)2
= 1,5 × 107j
(pasuxi)
(yuradReba miaqcieT, rom gamoTvlebis dros
borblis R radiusi gabaTilda).
miRebuli pasuxi Thrust SSC-s mier rekordis
damyarebasTan
asaxavs.
dakavSirebul
TiToeuli
borblis
safrTxes
kinetikuri
energia uzarmazaria da TiTqmis 10.7 amocanis
amoxsnis nimuSSi moyvanili mbrunavi foladis
diskos
afeTqebis
kinetikuri
energiis
(2,1×107j) tolia. nebismier dabrkolebasTan
Sejaxebis
SemTxvevaSi
borbali
diskos msgavsad afeTqdeba.
foladis
11.4. gorvis Zalebi
371
11.4. gorvis Zalebi
xaxuni da gorva
Tu borbali 11.3 suraTis msgavsad mudmivi siCqariT goravs, is kontaqtis P wertilze ar srialebs
da, maSasadame, xaxunis Zalac ar moqmedebs. Tu mgorav borbalze jamuri Zala moqmedebs da mis
aCqarebas an Senelebas cdilobs, maSin jamuri Zala moZraobis mimarTulebis gaswvriv masis
centris

acom aCqarebas iwvevs. jamuri Zala borbals ufro swrafad an ufro nela abrunebs anu α
kuTxur aCqarebasac iwvevs. miRebuli aCqarebebi borbals P wertilze asrialeben. maSasadame, P
wertilze xaxunis Zala unda moqmedebdes, romelic borblis srials SeewinaaRmdegeba.
Tu borbali ar srialebs, maSin masze

f s statikuri
xaxunis Zala moqmedebs da gorva Tanabaria. am SemTxvevaSi,
11.2 formulis droiT diferencirebis Sedegad (rodesac

R mudmivia) acom wrfiv aCqarebasa da α kuTxur aCqarebas
Soris kavSirs miviRebT. formulis marcxena mxares
acom=dνcom/dt, xolo marjvena mxares α=dω/dt. amgvarad,
Tanabari gorsvisTvis gveqneba:
acom=αR (Tanabari gorva) (11.6)
Tu borbali srialebs da masze jamuri Zala moqmedebs,
maSin 11.3 suraTis P wertilze moqmedi Zala

f k kinetikuri
sur. 11.7. borbali horizontalur
zedapirze srialis gareSe goravs da

acom wrfivi aCqareba aqvs. P wertilze
f s xaxunis Zala moqmedebs da srials
ewinaaRmdegeba.
xaxunis Zalaa. am SemTxvevaSi gorva Tanabari ar aris da moZraobas 11.6 formula ar miesadageba.
mocemul TavSi mxolod Tanabar gorvas ganvixilavT.
11.7 suraTze naCvenebi borbali brtyel zedapirze marjvnisken goravs da brunvis siswrafe
izrdeba. swrafi brunva P wertilze borblis fskeris marcxnisken gasrialebas iwvevs. P wertilze
moqmedi xaxunis Zala marjvniskenaa mimarTuli da gacurebas ewinaaRmdegeba. Tu borbali ar
srialebs, xaxunis Zala statikuria, gorva Tanabaria da 11.5 formula moZraobas miesadageba.
Tu 11.7 suraTze gamosaxuli borblis moZraoba neldeba, maSin masis centris

wertilze moqmedi f s xaxunis Zala marcxnisken iqneba mimarTuli.

acom aCqareba da P
gorva daxril sibrtyeze
11.8 suraTze naCvenebia M masis da R radiusis mrgvali, erTgvarovani sxeuli, romelic θ
kuTxiT daxril sibrtyeze x RerZis gaswvriv gordeba. Cven sxeulis acom,x aCqarebis gamosaxuleba
unda miviRoT. amisTvis niutonis meore kanonis wrfivi (Ft= Ma) da kuTxuri (τt= Iα) versiebi
gamoviyenoT.
Tavdapirvelad, 11.8 suraTis msgavsad sxeulze moqmedi Zalebi gamovsaxoT:

1. sxeulze moqmedi Fg mizidulobis Zala qvemoTaa mimarTuli. veqtoris saTave sxeulis masis
centrs emTxveva. sibrtyis gaswvrivi komponentia Fg sin θ = Mg sin θ.

2. FN drekadobis Zala sibrtyisadmi perpendikularulia. es Zala P kontaqtis wertilze
moqmedebs, magram Zalis veqtoris saTave sxeulis masis centris mimarTulebas davamTxvieT.
3.

f s statikuri xaxunis Zala P kontaqtis wertilze moqmedebs da sibrtyis gaswvriv,
aRmarTiskenaa mimarTuli (Tu sxeuli P wertilze mocurdeba, is sibrtyeze Camosrialdeba.
maSasadame, mocurebis sawinaaRmdego xaxunis Zala aRmarTisken unda iyos mimarTuli)
372
Tavi 11
gorva, Zalis momenti da kuTxuri impulsi
niutonis meore kanoni x RerZis gaswvrivi komponen­
tebisTvis ase Caiwereba:
fs – Mg sin θ = Macom,x
(11.7)
formula fs da acom,x ucnobebs Seicavs (Cven ar vuSvebT,
rom fs Zalas fs,max maqsimaluri mniSvneloba aqvs. fs Zala
sakmarisia, raTa sxeuli daxril sibrtyeze Tanabrad,
mocurebis gareSe Camogordes)
amjerad niutonis meore kanonis kuTxuri forma masis
centris garSemo sxeulis brunvisTvis unda daiweros.
Tavdapirvelad, 10.41 formulis (τ=r┴F) gamoyenebiT
masis centris garSemo sxeulze moqmedi Zalis momentebi
CavweroT.

f s xaxunis Zalis momentis mxaria R da es
Zala Rfs moments warmoqmnis. Zalis momenti dadebiTia,
vinaidan xaxunis Zala sxeuls saaTis isris moZraobis
sawinaaRmdego mimarTulebiT Semobrunebas cdilobs.

Fg

FN Zalebs masis centris garSemo

nulovani momentis
mxrebi aqvT da, maSasadame, Fg da FN Zalis momentebi
da
iqneba nuli. aqedan gamomdinare, sxeulis masis centrze
sur. 11.8. R radiusis mrgvali,
erTgvarovani sxeuli daxril sibrtyeze

gordeba. masze Fg mizidulobis Zala,

Zala da aRmarTisken
FN drekadobis

mimarTuli, f s xaxunis Zala moqmedebs

(sicxadisTvis FN veqtoris saTave
sxeulis centrs davamTxvieT)
gamavali RerZis garSemo niutonis meore kanonis kuTxuri forma iqneba:
Rfs = Icomα (11.8)
miRebuli formula fs da α ucnobebs Seicavs.
sxeuli Tanabrad goravs, amitom 11.6 formuliT (acom=αR) acom,x da α ucnobebi erTmaneTs SegviZlia
davukavSiroT. am SemTxvevaSi acom,x uaryofiTia (x RerZis uaryofiTi mimarTulebisaa), xolo α
dadebiTia (saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebisaa). 11.8 formulaSi α-s nacvlad
acom,x
CavsvaT da fs-sTvis amovxsnaT:
R
acom,x
fs = –Icom 2 (11.9)
R
11.7 formulaSi fs-is nacvlad 11.9 formulis marjvena mxare CavsvaT da miviRebT:
g sin θ
acom,x = –
(11.10)
1 + Icom /MR2 am formulis gamoyenebiT horizontalisadmi θ kuTxiT daxril zedapirze mgoravi nebismieri
sxeulis acom,x wrfivi aCqareba SegviZlia gamovTvaloT.
–
sakontrolo wertili 2. A da B identuri disko Tanabari siCqariT migoravs. Semdeg A
disko aRmarTze gordeba da h maqsimalur simaRles aRwevs, xolo B disko identur, oRond
xaxunisgan Tavisufal aRmarTze adis. B diskos mier miRweuli maqsimaluri simaRle h-ze
metia, naklebia Tu igivea?
amocanis amoxsnis nimuSi
11.2
M = 6 kg masis da R radiusis erTgvarovani
burTi θ = 30° kuTxiT daxril sibrtyeze Ta­
ruls Kf kinetikur energiasTan SegviZlia
nabrad gordeba.
davakavSiroT. garda amisa, burTi-dedamiwis
a) burTi h = 1,2 m vertikaluri simaRlidan
sistemis meqanikuri energia burTis gorvis
Camodis. ra iqneba misi siCqare daRmarTis
dros
miwuruls?
mizidulobis
amoxsna: burTis siCqare daRmarTis mi­wu­
inaxeba,
vinaidan
Zala
burTze
asrulebs
mxolod
muSaobas,
11.5. io-io
373
romelic Semnaxvelia. daxrili sibrtyidan
burTze moqmedi drekadobis Zala muSaobas ar
asrulebs, vinaidan is burTis traeqtoriis
perpendikularulia.
daxrili
sibrtyidan
burTze moqmed xaxunis Zalas energia siTbur
energiaSi ar gadaaqvs, vinaidan burTi ar
νcom =
= 4,1 m/wm
(pasuxi)
yuradReba miaqcieT, rom pasuxi burTis M
srialebs (Tanabrad goravs).
masaze an R radiusze damokidebuli ar aris.
maSasadame, meqanikuri energiis Senaxvis kanoni
b) ra sididis da mimarTulebis xaxunis Zala
aseTi saxiT SegviZlia davweroT:
moqmedebs burTze daxril sibrtyeze gorvis
Kf + Uf = Ki + Ui ,
(11.11)
sadac f da i indeqsebi saboloo da sawyis
mniSvnelobebs asaxavs. Tavdapirvelad mizi­
dulobis potenciuri energiaa Ui=Mgh (sa­
dac M burTis masaa), xolo sabolood Uf=0
xdeba. kinetikuri energia Tavdapirvelad
aris Ki=0. Kf saboloo kinetikuri energiis
gamoTvlisTvis gavixsenoT, rom kinetikuri
energia gadataniT moZraobas da brunvas
moicavs. amitom 11.5 formulis marjvena mxaris
gamoyenebiT orive moZraobas viTvaliswinebT.
yvela es gamosaxuleba 11.1 formulaSi CavsvaT
da miviRebT:
1
1
(11.12)
2
2
sadac Icom aris burTis brunviTi inercia
( Icomω2 + Mνcom2) + 0 = 0 + Mgh,
dros?
amoxsna: vinaidan burTi Tanabrad goravs,
masze moqmedi xaxunis Zala 11.9 formuliT
gamoiTvleba. Tavdapirvelad ki 11.10 for­­
mulidan burTis acom,x aCqareba unda gamov­
TvaloT:
acom,x = –
g sin θ
g sin θ
2 = –
1 + Icom/MR
1 + 2 MR2/MR2
5
=–
(9,8 m/wm2) sin 30°
1+ 2
= – 3,5 m/wm2.
5
yuradReba miaqcieT, rom burTis aCqarebis
gamoTvlisTvis M
dagvWirvebia.
masa an R radiusi ar
maSasadame,
30°-iT
daxril
sibrtyeze nebismieri zomis da erTgvarovani
masis burTs amgvari aCqareba eqneba, Tu burTi
masis centrze gamavali RerZis garSemo,
Tanabrad goravs.
νcom - CvenTvis saintereso siCqare daxrili
sibrtyis bolos, xolo ω - kuTxuri siCqare
11.9 formulis amoxsnis Sedegad miviRebT:
aseve daxrili sibrtyis bolos.
11.2
formulis gamoyenebiT ω-s nacvlad νcom/R
CavsvaT da 11.12 formulaSi ucnobebis ricxvi
SevamciroT. amis Semdeg 10.2 cxrilidan
Icom-is nacvlad 2 MR2 CavsvaT da νcom-sTvis
vinaidan
amovxsnaT:
burTi
5
Tanabrad
goravs,
fs = –Icom
acom,x
a
2
2
2 com,x
= – 5 Macom,x
2 = – 5 MR
R
R2
2
(pasuxi)
= – 5 (6 kg) (–3,5 m/wm2) = 8,4 n
am SemTxvevaSi dagvWirda M masa, magram R
radiusi ar dagvWirda. maSasadame, 30°-iT
daxril sibrtyeze mgorav, 6kg masis burTze
moqmedi xaxunis Zala, miuxedavad burTis
radiusisa, 8,4 n-ia.
11.5. io-io
io-io fizikis patara laboratoriaa. Tu io-io Tokis gaswvriv h manZilze gordeba, misi
1
potenciuri energia mgh-iT mcirdeba, xolo kinetikur energias gadataniTi ( mνcom2) da brunviTi
2
1
( Icomω2) formiT iRebs. ukan dabrunebis dros io-io kinetikur energias kargavs da potenciur
2
energias iZens.
io-ios Tanamedrove versiebSi Toki RerZze damagrebuli ki ar aris, aramed mis garSemoa
Semoxveuli. rodesac io-io Tokis bolos Seexeba, Tokidan RerZze moqmedi maRla mimarTuli Zala
qvemoT Casvlas aCerebs. amis Semdeg io-io brunavs da mxolod brunvis kinetikuri energia aqvs.
374
Tavi 11
gorva, Zalis momenti da kuTxuri impulsi
brunva manamde grZeldeba (io-ios `sZinavs~), vidre Tqven
Toks ubiZgebT (io-ios `gaaRviZebT~), Toki RerZs Semoexveva
da io-io ukan asvlas iwyebs. Tokis boloze io-ios brunvis
kinetikuri energia (da, maSasadame, Zilis xangrZlivoba)
mniSvnelovnad gaizrdeba, Tu Cagorebis nacvlad io-ios
isvriT da νcom da ω sawyis siCqareebs mianiWebT.
Tokze Cagorebuli io-ios acom wrfivi aCqarebis gamosa­
xulebis misaRebad daxril sibrtyeze mgoravi sxeulis
msgavsad niutonis meore kanoni SegviZlia gamoviyenoT.
orive SemTxveva TiTqmis identuria da gansxvaveba mxolod
SemdegSia:
1. horizontalisadmi θ kuTxiT daxril sibrtyeze gorvis
nacvlad io-io horizontalisadmi θ=90° kuTxis
mdgenel Tokze gordeba.
2. gare zedapirze gorvis nacvlad, io-io R0 radiusis
RerZze gordeba (sur. 11.9a).

3. f s Zalis moqmedebis Sedegad Senelebis nacvlad, io-ios
Tokidan moqmedi T Zala anelebs (sur. 11.9b).
analizi am SemTxvevaSic 11.10 formulamde migviyvans.
aqedan gamomdinare, 11.10 formulaSi ubralod aRniSvnebi
SevcvaloT da θ=90° CavsvaT:
acom = –
g
1 + Icom/MR02
,
(a)
(b)
sur. 11.9 a) io-ios ganivi kveTi. umniSvnelo sisqis Toki R0 radiusis
RerZzea Semoxveuli. b) Tavisufali
sxeulis grafiki vardnili io-iosTvis.
naCvenebia mxolod RerZi.
(11.13)
sadac Icom aris io-ios brunviTi inercia centris garSemo, xolo M - misi masaa. Tokze ukan asvlis
dros io-ios igive qvemoT mimarTuli aCqareba aqvs, vinaidan masze igive Zalebi moqmedebs,
romlebic 11.9b suraTze.
11.6. Zalis momentis xelaxla ganxilva
me-10 TavSi fiqsirebuli RerZis garSemo mbrunavi myari sxeulis τ Zalis momenti ganvsazRvreT,
rodesac sxeulis TiToeuli nivTieri wertili am RerZze centrirebuli wriuli traeqtoriiT
moZraobda. amjerad Zalis momentis gansazRvrebas ganvavrcobT da fiqsirebuli wertilisadmi
(da ara fiqsirebu
Download