Visuomenės nuostatų įtaka žmogaus sprendimams. 21 amžiaus pasaulyje žmogui išlikti individualistu yra neįmanoma. Gyvenant mūsų laiku nusistačiusioje polit-socialinėje sistemoje beveik visi asmenybės priimti veiksmai yra paveikiami kultūros, jo aplinkos, istorijos ir ekonominės padėties. Tai nėra personos kaltė, visi mes, žmones yra dėja linkę bandos jausmui. Net gi mūsų didingi pasaulio lyderiai yra paveikiami jų supančios aplinkos. Bet tai yra ne tik 21 amžiaus problema, 19 amžiuje tai pat vyravo riboto mąstymo problemą. Kadangi žmonės tik atgavo laisvę nuo baudžiavos jie ne itin buvo pristaikę priimti daug svarbių sprendimu savarankiškai, nes baudžiavos laikas už jos priimdavo garbingas ponas. Gerbiamasis ponas sako kada dirbti - kada ilsietis, kada valgyti kada badauti, kada šypsotis ir kada liudyti. Idomus klausimas iškyla: “Ar ponas norėtų , kad už ji priimtų sprendimus jo menki, paklusnus baudžiauninkai”. Atsakymas yra aiškus - ne, nenorėtų. Dėl to, niekas iš žmonių turinčių nors lašelį valdžios, nenorėjo spręsti visuomenes riboto mąstymo problemos, nes taip jie turėdavo didesne kontrole. Nors ir gerbiamojo pono mes neturim šiais laikais, vistiek sprendimai yra priimami už mus. Visuomeninis prisitaikėliškumas ir riboto mąstymo problema sudaro vieną iš baisiausiu visuomenes nuodu, dar žinomu vardu komformizmas. Šiandieniniame pasaulyje mes kas diena aptinkame visuomenes komformizmą. Niekas nenori išsiskirti iš pilkosios masės - jokio individualizmo. Asmenybė yra ne tik paveikiama visuomenės susidarusiom nuostatom, bet ir valstybės nustatytom normomis. Asmenybė bandant išsiskirti nuo masės - bus atskirta ir atsumta visuomenės, netgi gali būti nubausta pačios valstybės. Dėl tokios nusistačiusios tvarkos žmogus neturi pasirinkimo, kaip tik būti paveiktam visuomenes nuostatom. Apie komformizmą ir visuomenės nuostatų nepaklausimo pasekmes yra kalbama Antono Čehovo prozoje “Palata nr. 6”. Kūrinio pagrindinis veikėjas Daktaras Andrejus Jefimičius Raginas yra miesto ligoninės vyriausiasis gydytojas, pasirinkęs tokia profesiją spaudžiamas tėvu,dėl to jis ne itin dega noru dirbti ,tobulėti ir plėsti savo žinias savo profesinėje srityje. Jis gyvena ramu paprasta gyvenimą - kaip ir visi kiti miesto gyventojai, neskaitant bepročių. Bet vienu momentu gydytojas pradeda bendrauti su vienu iš pacientų, kas buvo anot gydytoju nepriimtina. Daktaras Andrejus Jefimičius Raginas pradeda vertinti savita gyvenimo filosofija pasižymintį pacientą Ivaną Dmitričių Gromovą. Bendraudamas su juo gydytojas pamažu ima abejoti, kas mūsų pasaulyje yra sveikieji, o kas – bepročiai. Dėl bendravimo su Ivanu ir dėl gydytojo viešai išsakytų minčių, kurie skiriasi nuo visuomenes nuomone - gydytojas tapo pats savo ligoninės pacientas ir daugiau niekada nepaliko Palata nr. 6. Visuomenės priimta Prokrusto lovą, jeigu neatitinki - tau lieka tik vienas kelias - i Palata nr. 6. Čechovas savo kūrinyje teigia, kad gyvenime svarbu pasirinkti savo kelią. Kadangi Daktaras Raginas niekada nedegė noru dirbti savo darbą , nes buvo paveiktas aplinkos kai jis rinkosi profesiją , jo gyvenimas buvo nugyventas be prasmės tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam. Be to, Pasakojime rašytojas iškelia svarbią tuo metu problemą – riboto mąstymo problemą ir jos pasekmes. Kūrinyje „Palata Nr. 6“ matome, prie ko veda gyvenimas, kurio pagrindinis tikslas – patenkinti išskirtinai savo žemus poreikius. Prisitaikilėškusia visuomenė, kuri gyvena tik vartotojiškumu, anot Čechovo, pasmerkta žlugti. Niekas nenori išsiskirti iš pilkosios masės, nes tai yra pavojinga žmogui. Žmogus gali sulaukti neigiamos visuomenes reakcijos arba net įkalinimą. Vienas žmogus yra nepajėgus priešintis sistemai todėl galų gale yra palenkiamas į kažkieno puse . Žmones yra linkę komformizmo ir jų veiksmai yra paveikti visuomenės nuostatais. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonėms yra itin svarbu pritapti prie daugumos, tai jiems suteikia pripažinimą, kurio visi taip siekia. Dėl to visuomenės nuostatos ir stereotipai paveikia individo poelgius, ir daugumos priimti veiksmai leidžia žmonėms turmpam užmiršti savo moralę. Visuomenės nuostatų poveikis individo poelgiams ir morales pamiršimas dėl mąsiškai priimtinų veiksmų yra vaizduojami Jono Biliūno kūrinyje - “Kliudžiau” . Kūrinio pagrindinis veikėjas, jaunas berniukas, apsirengęs kaip medžiotojas, randa lauke mažą katytę. Įvertinęs situacija, supranta, kad katė niekam nepriklauso ir yra niekam nereikalinga, jis ją iš karto identifikuoja kaip savo auką, kaip pačiame kūrinyje buvo pasakyta: “Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia pamat s kišk med jas”. Berniukas net nesusimąsto katės priglausti ar jai kažkaip padėti. Kodėl? Nes jis yra apsirengęs kaip medžiotojas, o visiem yra žinoma, kad medžiotojai medžioja ir jie negalvoja apie jų aukų jausmus. Valgyk arba būk suvalgytas - taip yra priimta visuomenės, todėl jaunuolis nedevejodamas atmatuoja dešimt žingsiniu ir šauna. Berniukas tenori tapti tikru medžiotoju, tapti vyrišku, tapimas tikru vyru pelnytų jam pripažinimą, ko stereotipais paremta visuomenė iš jo ir tikisi, todėl jam atrodo kad šūvis į nekaltą padarėlį yra visiškai teisingas poelgis, nes taip daro visi medžiotojai, kurie neabejotinai, anot visuomenes, yra vyriški. Tačiau tik strėlei pasiekus taikinį berniukas, pajunta stiprų kaltės jausmą ir gailestį katei. Jaunuolis, kaip Tėbu karalius Edipas, supranta savo poelgių reikšmę sau pačiam. Kūrinyje vaizduojama kaip berniukas sulaužo savo lanką ir jį išmeta. Galime teigti jog tai simbolizuoja berniuko moralės ir stereotipų, kurie ir nuvedė jį iki tokios situacijos, kovą. Jį apleidžia bandos jausmas ir galiausiai sugrįžta moralė. Jis supranta , kad jo asmeninės vertybės yra svarbesnės už mąsių nuomonę. Vis dėl to veiksmas jau yra atliktas, visuomenės nuostatos jau padarė savo įtaka. Berniuko noras pritapti leido jam trumpam pamiršti savo įsitikinimus, ir daryti neapgalvotus sprendimus ir tai tik parodo kokią stiprią įtaka žmogaus sprendimams turi visuomenės nuostatos. ė į ę Apibendrinant, galiu teigti, kad žmones yra ne tik stipriai paveikti visuomenes nuostatatais, bet ir yra linkę komformizmo. Abiejuose kūriniuose yra pavaizduoti žmonių dėl prisitaikėliškumo išgyventos pasekmės. Bet Antono Čehovo “Palata nr. 6” yra daromas akcentas ant neišspręstos riboto mąstymo problemos, bei valstybės ir visuomenes individualistiškumo slopinimo būdus. Kai Jonas Biuliūnas savo kūrinyje “Kliudžiau’ pasakoja apie paveikto visuomenės nuostatų žmogaus moralinius išgyvenimus. Kiekvienas savyje gali pamatyti Biliūno kūrinyje vaizduojama berniuką, kuris pamiršta savo vertybės, kad gauti žmonių pripažinimą. Visi žmonės ieško pripažinimo ir bijo būti atstumti visuomenes, todėl mes aukojam savo individualistiškumą, kad daugiau atitikti masių etalonui. Mes aukojam savo komfortą, laiką ir savę, kad atitikti išsigalvuotems standartams . Standartams, kurie buvo sugalvoti masėms ir dėl kurių žlugsta žmoniją. Žmones turi nustoti klausyti mirusio pono ir patys priimti savo sprendimus! Bet ar žmonija dar gali pasikeist? Ar mums jau ne per vėlu?