IX PRATYBOS Atsitiktinių dydžių funkcijos Andrius Grigutis 2021 • Tegu X = X(w) - elementariųjų įvykių erdvėje Ω apibrėžtas atsitiktinis dydis, o f (x) - realioji funkcija (f (x) : R → R). Funkcijų f ir X superpoziciją Y = f (X(w)) vadiname atsitiktinio dydžio funkcija. • Nesunku suprasti, kad Y = f (X(w)) taip pat yra atsitiktinis dydis. • Tegu X - tolydus (absoliučiai) a. d. su tankiu pX (x), o Y = f (X). Tada Z FY (y) = P(f (X) < y) = pX (x) dx, D = {x : f (x) < y}. D Be to, jei funkcija f yra tolydi ir griežtai monotoninė (didėjanti arba mažėjanti), tai dydžio Y pasiskirstymo funkciją FY (y) = P(Y < y) galima išreikšti žinoma funkcija FX (x) = P(X < x): ◦ Jei funkcija f yra didėjanti, tai Y pasiskirstymo funkcija yra FY (y) = P(f (X) < y) = P(X < f −1 (y)) = FX (f −1 (y)), o tankis pY (y) = pX (f −1 (y)) · (f −1 (y))0y . ◦ Jei f yra mažėjanti, tai pasiskirstymo funkcija yra FY (y) = P(f (X) < y) = P(X > f −1 (y)) = 1 − FX (f −1 (y)), tankis pY (y) = −pX (f −1 (y)) · (f −1 (y))0y . 1 Uždavinių pavyzdžiai. 1. Sudarykite a. d. Y = 2X −1 ir Z = X 2 skirstinius, kai X skirstinys yra −1 0.2 X P 0 0.5 1 0.3 Sprendimas. Dydžių Y = 2X − 1 ir Z = X 2 skirstiniai yra Y P −3 0.2 −1 0.5 1 0.3 Z P 0 0.5 1 0.5 2. A. d. X tolygiai pasiskirstęs intervale (0, 1) (X ∼ U (0, 1)). Raskite dydžio Y = 1/X pasiskirstymo funkciją. Sprendimas. Kadangi X ∼ U (0, 1), tai 0, x 6 0, x, 0 < x 6 1, FX (x) = 1, x > 1. Todėl 1 1 =P X> =1−P X 6 FY (y) = P(Y < y) = P y y 1 1 1 = 1 − FX = 1 − , kai 0 < 6 1 arba y > 1. y y y 1 <y X Iš to, FY (y) = 0, y < 1, 1 − y1 , y > 1. Galima spręsti ir kitu būdu. A. d. X tankis yra 1, 0 < x 6 1, pX (x) = 0, kitur. Tada FY (y) = P(Y < y) = P 1 <y X Z 1 1 1 =P X> = 1 dx = 1 − , y > 1. y y 1/y 2 3. Tegu X ∼ U (−π/2, π/2). Raskite dydžio Y = a sin X, a > 0 tankio ir pasiskirstymo funkcijas. Sprendimas. A. d. X tankis yra pX (x) = 1 , −π/2 π < x < π/2, 0, kitur. Funkcija a sin(x) yra didėjanti nuo −π/2 iki π/2. Jos atvirkštinė yra y , |y| < a. f −1 (y) = arcsin a Atvirkštinės išvestinė 1 (f −1 (y))0 = p , |y| < a. a2 − y 2 Todėl dydžio Y tankis yra ( pY (y) = 1 π √ 1 , |y| a2 −y 2 < a, 0, kitur. Pasiskirstymo funkcija Z 1 t dt 1 y √ FY (y) = = arcsin π −a a2 − t2 π a y = −a y 1 1 + arcsin , |y| < a. 2 π a Pasiskirstymo funkcijos galėjome ieškoti ir kitu būdu. A. d. pasiskirstymo funkcija yra 0, x 6 −π/2, x + 1 , −π/2 < x 6 π/2, FX (x) = π 2 1, x > π/2. Todėl 0, y 6 −a, −1 1 arcsin ay + 12 , −a < y 6 a, FY (y) = FX (f (y)) = π 1, y > a. 4. A. d. X ∼ N (0, 1). Raskite dydžio Y = X 2 tankio ir pasiskirstymo funkcijas. 3 Sprendimas. A. d. X tankio ir pasiskirstymo funkcijos yra Z x 1 −x2 /2 1 2 pX (x) = √ e e−t /2 dt, x ∈ R. , FX (x) = √ 2π 2π −∞ A. d. Y pasiskirstymo funkcija yra √ √ √ FY (y) = P(X 2 < y) = P(|X| < y) = P(− y < X < y) √ √ = FX ( y) − FX (− y), y > 0. Todėl ( FY (y) = √1 2π R √ y −t2 /2 e −∞ dt − R − √y −∞ −t2 /2 e dt , y > 0, 0, kitur. Tankio funkcija √ √ FY0 (y) = FX0 ( y) − FX0 (− y) 1 1 1 √ √ = √ pX ( y) + √ pX (− y) = √ e−y/2 , y > 0. 2 y 2 y 2πy Todėl pY (y) = √ 1 e−y/2 , y 2πy > 0, 0, kitur. Uždaviniai savarankiškam darbui. 1. A. d. X - monetos metimų skaičius kol atsivers herbas. Raskite a. d. Y = sin (πX/2) pasiskirstymo funkciją. 2. Eksponentinio a. d. X pasiskirstymo funkcija yra 1 − e−λx , x > 0, λ > 0, FX (x) = 0, kitur. Raskite tankius ir pasiskirstymo funkcijas atsitiktinių dydžių: √ 2.1 Y = X, 2.2 Y = X 2 , 2.3 Y = λ1 ln X, 2.4 Y = 1 − e−λX , 2.5 Y = {X}, čia funkcija {x} - trupmeninė skaičiaus x dalis. 4 3. A. d. X ∼ U (0, 1). Raskite tankius ir pasiskirstymo funkcijas atsitiktinių dydžių: 3.1 Y = 2X + 1, 3.2 Y = − ln(1 − X), 3.3 Y = tan (π (X − 1/2)), ln 2 + ln X, kai 0 < X 6 1/2, − ln 2 − ln(1 − X), kai 1/2 < X < 1, 3.4 Y = 0, kitur. 4. A. d. X ∼ U (0, 2π). Raskite dydžio Y = sin X tankio ir pasiskirstymo funkcijas. 5. Pažymėkime a+ = max{0, a}, a ∈ R. Sudarykite a. d. Y = (X − j)+ , j = 0, 1, . . . skirstinį, kai X binominis a. d. P(X = k) = Cnk pk (1 − p)n−k , k = 0, 1, . . . , n. Atsakymai ir sprendimų nurodymai. 1. 0, y 6 −1, 2/15, −1 < y 6 0, FY (y) = 7/15, 0 < y 6 1, 1, y > 1. 2 2 2.1 FY (y) = 1 − e−λy√ , pY (y) = 2λye−λy√, y > 0. 2.2 FY (y) = 1 − e−λ y , pY (y) = 2√λ y e−λ y , y > 0. λy λy 2.3 FY (y) = 1 − e(−λe ) , pY (y) = λ2 e(−λ(e −y)) , −∞ < y < ∞. 2.4 FY (y) = y, pY (y) = 1, 0 6 y 6 1. −λy λe−λy , pY (y) = 1−e 2.5 FY (y) = 1−e −λ , 0 6 y 6 1. 1−e−λ 3.1 FY (y) = (y − 1)/2, pY (y) = 1/2, 1 6 y 6 3. 3.2 FY (y) = 1 − e−y , pY (y) = e−y , y > 0. 1 3.3 FY (y) = 21 + π1 arctan(y), pY (y) = π(1+y 2 ) , −∞ < y < ∞. 3.4 y e /2, y 6 0, FY (y) = p (y) = e−|y| /2, −∞ < y < ∞. 1 − e−y /2, y > 0, Y 5 4. ( pY (y) = 0, y 6 −1, , y ∈ (−1, 1), π 1−y 2 FY (y) = 1/2 + arcsin(y) , −1 < y < 1, π 0, kitur. 1, y > 1. √1 5. Jei j > n, tai P(Y = 0) = 1.P Jei 0 6 j < n, tai P(Y = 0) = ji=0 Cni pi (1 − p)n−i ir P(Y = k) = Cnk+j pk+j (1 − p)n−k−j , k = 1, . . . , n − j. 6