Vengrija Pristato: Vengrija Veñgrija, valstybė Vidurio Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Austrija, šiaurėje – su Slovakija, šiaurės rytuose – su Ukraina, rytuose ir pietryčiuose – su Rumunija, pietuose – su Serbija ir Kroatija, pietvakariuose – su Slovėnija. Plotas 93 030 km2. 9,75 mln. gyventojų (2021). Sostinė – Budapeštas. Reljefas Vyrauja lygumos. 84% paviršiaus yra iki 200 m, 14% – 200–400 m, 2% – daugiau kaip 400 m aukščio. Vengrija užima Dunojaus vidurupio lygumos šiaurinę dalį. Iš šiaurės į pietus tekantis Dunojus dalina Vengriją į dvi beveik lygias dalis. Į rytus nuo Dunojaus plyti Alföldas , padengtas storu (vietomis iki 30 m) liosų ir smėlingų nuosėdų sluoksniu. Šiaurės vakarinę dalį užima Kisalföldas , padengtas aliuvinėmis nuosėdomis. Augalija Miškai užima 21,5 % Vengrijos teritorijos; daugiausia auga ąžuolai, bukai, liepos, skroblai, kėniai. Miškų daugiausia kalnų šlaituose, aukščiau 300–400 metrų. Vengrijos rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje dalyse – miškastepės bei natūralios stepės, vadinamosios puštos. Gyvūnija Vengrijos gyvūnai yra elniai, lapės, kiškiai ir voverės. Taip pat aptinkami šernai, vilkai, šakalai, lūšys, bebrai. Balatono ežeras palaiko įvairius paukščius. Baltieji gandrai paplitę. Karpiai, lydekos, ešeriai ir kitos žuvys aptinkamos upėse ir ežeruose. Ekonomika Pagrindiniai Vengrijos prekybos partneriai yra Vokietija, Austrija, Italija, Rusija. Vengrija eksportuoja boksitą, varį, gamtines dujas, anglį, naftą, uraną. Pagrindiniai pramonės produktai, kuriuos Vengrija eksportuoja, yra plienas, chemikalai, medikamentai, cementas, maisto produktai, tekstilės produktai, taip pat visame pasaulyje žinomi autobusai Ikarus bei tramvajų vagonai Ganz. Žemės ūkis Vengrijoje klesti, nes čia labai palankios oro sąlygos ir labai tinkami dirvožemiai. Tad čia gausiai auginami vaisiai, daržovės, javai bei vynuogės. Vengrijos nacionalinė valiuta Forintas