Vengrija
Pristato:
Vengrija
Veñgrija, valstybė Vidurio Europoje.
Šiaurės vakaruose ribojasi su Austrija,
šiaurėje – su Slovakija, šiaurės
rytuose – su Ukraina, rytuose ir
pietryčiuose – su Rumunija, pietuose –
su Serbija ir Kroatija, pietvakariuose –
su Slovėnija. Plotas 93 030 km2. 9,75
mln. gyventojų (2021). Sostinė –
Budapeštas.
Reljefas
Vyrauja lygumos. 84% paviršiaus yra iki 200 m, 14% – 200–400 m, 2% – daugiau kaip
400 m aukščio. Vengrija užima Dunojaus vidurupio lygumos šiaurinę dalį. Iš šiaurės į
pietus tekantis Dunojus dalina Vengriją į dvi beveik lygias dalis. Į rytus nuo Dunojaus
plyti Alföldas , padengtas storu (vietomis iki 30 m) liosų ir smėlingų nuosėdų
sluoksniu. Šiaurės vakarinę dalį užima Kisalföldas , padengtas aliuvinėmis
nuosėdomis.
Augalija
Miškai užima 21,5 % Vengrijos teritorijos;
daugiausia auga ąžuolai, bukai, liepos, skroblai,
kėniai. Miškų daugiausia kalnų šlaituose,
aukščiau 300–400 metrų. Vengrijos rytinėje,
pietrytinėje ir pietinėje dalyse – miškastepės bei
natūralios stepės, vadinamosios puštos.
Gyvūnija
Vengrijos gyvūnai yra elniai, lapės,
kiškiai ir voverės. Taip pat
aptinkami šernai, vilkai, šakalai,
lūšys, bebrai. Balatono ežeras
palaiko įvairius paukščius. Baltieji
gandrai paplitę. Karpiai, lydekos,
ešeriai ir kitos žuvys aptinkamos
upėse ir ežeruose.
Ekonomika
Pagrindiniai Vengrijos prekybos partneriai yra
Vokietija, Austrija, Italija, Rusija. Vengrija
eksportuoja boksitą, varį, gamtines dujas,
anglį, naftą, uraną. Pagrindiniai pramonės
produktai, kuriuos Vengrija eksportuoja, yra
plienas, chemikalai, medikamentai, cementas,
maisto produktai, tekstilės produktai, taip pat
visame pasaulyje žinomi autobusai Ikarus bei
tramvajų vagonai Ganz. Žemės ūkis Vengrijoje
klesti, nes čia labai palankios oro sąlygos ir
labai tinkami dirvožemiai. Tad čia gausiai
auginami vaisiai, daržovės, javai bei
vynuogės. Vengrijos nacionalinė valiuta Forintas