5 Histograma Ankstesniame skyriuje buvo užsiminta apie skirstinius. Paveikslėlyje pateikti “teoriniai” skirstiniai. Turint realius duomenis, gali būti sudėtinga nustatyti “teorinį” skirstinį. Tačiau galima duomenis suskirstyti intervalais ir apskaičiuoti, kiek duomenų pakliūna į kiekvieną intervalą ir nubraižyti histogramą, iš kurios formos galima preliminariai spręsti apie skirstinio formą. Histograma – tai stulpelinė diagrama, grafiškai vaizduojanti empirinį (statistinį) pasiskirstymą. Nagrinėkime paprastą pavyzdį. Tegu išmatuoti 20-­‐ies žmonių ūgiai: 190, 170, 168, 150, 200, 159, 140, 177, 186, 170, 156, 178, 180, 176, 160, 166, 167, 168, 148, 160. Nustatykime intervalus: [130, 140], [141, 150], [151, 160], [161, 170], [171, 180], [181, 190], [191, 200]. Apskaičiuokime, kiek duomenų pakliūna į nustatytus intervalus: 1, 2, 4, 6, 4, 2, 1. Duomenys pateikti lentelėje: Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 ūgis 190 170 168 150 200 159 140 177 186 170 156 178 180 176 160 166 167 168 148 160 Intervalų galai 140 150 160 170 180 190 200 dažnis 1 2 4 6 4 2 1 Nubraižykime histogramą, kurios x ašyje atidėti ūgiai, o y ašyje – dažniai. dažnis 8 6 4 2 0 140 150 160 170 180 190 200 ūgis Iš paveikslo matome kad duomenų pasiskirstymo forma panaši į varpą, todėl galime daryti prielaidą, kad ūgiai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. 2