Reikalingi apjungti daug įeinančių audio signalų, efektų ir panašiai į bendrą mono, stereo ar surround išėjimą. Pagrindinė paskirtis mikrofono pradinis stiprintuvas su koregavimo galimybėmis.
Skirstomi į tris grupes pagal technologijas:
1.
Analoginiai
Kanalų kiekis nuo 2 iki 64.
Pliusai – natūralus analoginis garsas, minusai – dydis (kiekvienam kanalui reikalinga atskira kasetė), siauros panaudojimo galimybės, reikalauja daug papildomos išorinės įrangos.
Gali būti su įmontuotu efektų bloku (FX)
Kanalų kiekis 4-32
Taip pat gali turėti įmontuotą galios stiprintuvą.
Kanalų kiekis 6 – 12.
Analoginiuose mikšeriuose kanalų kiekį skirtingi gamintojai skaičiuoja skirtingai, vieni visus įmanomus IN, kiti – tik mikrofoninius, tai svarbu renkantis poreikius atitinkantį prietaisą.
Norint dirbti iš salės, reikalinga scenos pajungimų dėžutė (stage-box)
Aurelijus PIKŪNAS © 2020

Aukštos kokybės stage-box su multicore kainuoja +/- 1500€
2.
Hibridiniai.
Hibridiniais vadinami mikšeriai apjungiantys analogines ir skaitmenines technologijas.
Pultai su FX moduliu irgi turi patekti į šią kategoriją? Nebūtinai, nes FX yra jau senai įprasta opcija.
Pagrindinis hibridinių pultų ypatumas – vidinė garso plokštė, kuri jungiasi prie kompiuterio per
USB (dažniausiai) ir gali tiek įrašyti garsą į PC, tiek atkurti iš PC. Taip pat gali naudoti FX iš PC.
Viskas priklauso nuo garso plokštės kokybės ir galingumo, AD/DA keitiklių ir kitų faktorių.
Yra gamintojų, kurie į šiuos pultus montuoja SD kortelių rašytuvus-skaitytuvus, bet tai nėra taip patogu kaip USB.
Kanalų kiekis šiuose pultuose – 2-24, kartais iki 32.
Pliusai – plačios panaudojimo galimybės, minusai – nepakankama garso plokščių kokybė.
Aurelijus PIKŪNAS © 2020

3.
Skaitmeniniai.
Naujausi pultų šeimoje – skaitmeniniai pultai. Pradėti gaminti nuo 1990.
Vienas pirmųjų – SONY OXFORD pultas. Kiekvienam kanalui – atskiras procesorius!
Lietuvoje naudoja UP Records. Pultas iš Peter Gabriel studijos...
Skaitmeniniai pultai pradžioje buvo naudojami tik studijose, nes buvo tiesiogine prasme nepajudinami. Pavyzdžiui, aukščiau aprašytas SONY Oxford , sveria beveik 400kg!
Belieka prisiminti, kad tais laikais ir nešiojami kompiuteriai buvo retenybė...
Vystantis kompiuterių pramonei, mažėjant ir greitėjant procesoriams, pradėjo mažėti ir garso pultai. Daugelį metų YAMAHA buvo rinkos flagmanas su modeliu 01V
Aurelijus PIKŪNAS © 2020

Pradžioje skaitmeninius pultus garso operatoriai vadino „skardinėmis“, „sintetika“ ir pan. Tačiau tai buvo daugiau pikti pabambėjimai nei objektyvi nuomonė.
Skaitmeninio pulto pagrindinis pliusas – viskas viename. Visi būtiniausi efektai ir apdirbimai – jau pulte. Nebereikalingos dėžės su papildoma įranga, mažiau laidų, nebeaktualūs ir apšvietimo skleidžiami trikdžiai.
Nuo 2000 pradžios visi gamintojai pradėjo gaminti skaitmeninius pultus, vieniem sekėsi geriau, kitiems blogiau. Tai liečia beveik visus gamintojus – Allen&Heath, MIDAS, DiGiCo ir kitus.
Šiandien Lietuvoje rinkos lyderiai: Behringer, MIDAS, Alle&Heath, DiGiCo, YAMAHA.
Aurelijus PIKŪNAS © 2020

Pagrindiniai technologiniai skirtumai tarp pultų – pagrindinio kompiuterio vieta ir procesoriaus tipas. Pagrindinis kompiuteris gali būti arba pulte, arba scenos pajungimų dėžutėje (stage-box).
Nors yra daug nuomonių, kuri geresnė, objektyviai žiūrint – procesingas stage-box‘e yra pranašesnis, nes:
1.
tarp pulto ir scenos keliauja tik valdymo signalas,
2.
Galima montuoti galingesnį kompiuterį, nes stage box – standartinė 19“ reka.
3.
Mažesnis sistemos vėlinimo laikas (latency time).
4.
Jei nutrūksta kabelis tarp scenos ir pulto, viskas vyksta toliau.
5.
Galima dirbti be pulto, tik su stage-box ir kompiuteriu ar planšete.
Aurelijus PIKŪNAS © 2020